Byla 1A-120/2014
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 4 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės, teisėjų Reginos Gaudutienės ir Kęstučio Jucio, sekretoriaujant Laurai Gruodienei, dalyvaujant prokurorams Algirdui Kuzminskui, Regimantui Žukauskui, nuteistajam R. L., gynėjui advokatui Aleksandrui Jokūbauskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. gynėjo Aleksandro Jokūbausko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 4 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas:

2pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

3pagal BK 184 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams.

4pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir R. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

6Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas V. G., tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka neskundžiamas.

7Iš R. L. ir V. G. solidariai priteista 726 803,97 Lt BUAB „L (duomenys pakeisti)“ UAB „B (duomenys pakeisti)“ naudai.

8Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

9R. L. nuteistas už tai, kad kartu su V. G. iššvaistė didelės vertės svetimą turtą, t. y. V. G. nuo 2005-07-18 iki 2006-03-15, būdamas UAB “L“, įmonės kodas ( - ), registruotos ( - ), Vilniaus m., direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB “L“ turtą ir pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas) 37 straipsnio 12 dalį, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, disponuodamas bendrovės kasoje esančiais grynaisiais pinigais, veikdamas grupe su UAB “L“ faktiniu vadovu R. L., nuo 2005-07-18 iki 2006-03-15 Klaipėdoje, tiksli data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, vykdydamas UAB “L“ faktinio vadovo R. L. nurodymus, atlikdamas mokėjimus, grynųjų pinigų perdavimus neišrašant buhalterinės apskaitos dokumentų, iššvaistė veikdamas kartu su R. L. jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės turtą – UAB “L“ kasoje buvusius grynuosius pinigus 726 803, 97 Lt, padarė UAB “L“ 726 803, 97 Lt turtinę žalą.

10R. L. taip pat nuteistas už tai, kad organizavo tikro dokumento suklastojimą, dėl ko buvo padaryta didelė žala:

11R. L., būdamas faktiniu uždarosios akcinės bendrovės “L“, įmonės kodas ( - ), įregistruota 2005-07-12, registracijos Nr. ( - ), adresu ( - ), Vilnius, vadovu ir veikdamas per V. G., kuris nuo 2006-03-15 buvo nušalintas nuo UAB “L“ direktoriaus pareigų ir neturėjo teisės pasirašinėti UAB “L“ dokumentuose ir naudotis UAB “L“ antspaudu, nurodė V. G. suklastoti tikrą dokumentą. V. G., vykdydamas R. L. žodinius nurodymus, 2006-04-14, tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, suklastojo tikrą dokumentą – 2006-04-14 „Sutarties nutraukimo aktą“, dėl statomo buto, adresu ( - ), Klaipėda, perleidimo UAB „K (duomenys pakeisti)“, įmonės kodas ( - ), įregistruotai 2006-04-06, registracijos Nr. ( - ), ( - ), Vilnius, šiame akte pasirašydamas kaip UAB “L“ direktorius V. G. ir patvirtindamas šį dokumentą bendrovės spaudu. Tokiu būdu R. L. organizavo tikro dokumento suklastojimą, dėl to UAB “L“ neteko teisės į statomą butą, adresu ( - ), Klaipėda, kurio vertė 302 376 Lt, ir dėl to UAB “L“ buvo padaryta didelė žala.

12R. L. taip pat nuteistas už tai, kad organizavo didelės vertės turtinės teisės įgijimą apgaule:

13R. L., būdamas faktiniu uždarosios akcinės bendrovės “L“, įmonės kodas ( - ), įregistruota 2005-07-12, registracijos Nr. ( - ), adresu ( - ), Vilnius, vadovu ir veikdamas per V. G., kuris nuo 2006-03-15 buvo nušalintas nuo UAB “L“ direktoriaus pareigų, neturėjo teisės pasirašinėti UAB “L“ dokumentuose ir naudotis UAB “L“ antspaudu, bei nuo 2006-03-30 jau dirbo UAB “K“, įmonės kodas ( - ), įregistruota 2006-04-06, registracijos Nr. ( - ), adresu ( - ), Vilnius, direktoriumi, nurodė V. G. UAB “L“ turimą turtinę teisę perleisti UAB “K“. Tuo tikslu V. G., vykdydamas R. L. žodinius nurodymus, 2006-04-14 AB „V (duomenys pakeisti“ pastate, esančiame adresu ( - ), Klaipėda, siekdamas įgyti UAB “L“ turtinę teisę į statomą butą, adresu ( - ), Klaipėda, kurio vertė 302 376 Lt, panaudojo suklastotą dokumentą, t. y. 2006-04-14 AB „V“ administracijai pateikė suklastotą 2006-04-14 „Sutarties nutraukimo aktą“, kuriame nurodyta, kad UAB “L“ atsisako visų teisių ir pareigų į minėtą butą ir jas perleidžia UAB “K“. Be to, V. G., vykdydamas R. L. žodinius nurodymus UAB “K“ vardu su AB „V“ sudarė naują sutartį – „Preliminarią daugiabučio namo buto pirkimo - pardavimo sutartį Nr. ( - )“, pagal kurią visas teises ir pareigas į minėtą butą visiškai perėmė UAB “K“ (kurios 100 proc. akcininkas buvo R. L.). Tokiu būdu R. L. organizavo, kad vykdytojas V. G. apgaule, UAB “K“ naudai įgytų UAB “L“ priklausančią didelės vertės turtinę teisę – teisę į statomą butą, adresu ( - ), Klaipėda, kurio vertė 302 376 Lt.

14Apeliaciniu skundu nuteistojo R. L. gynėjas prašo: 1) paskirti UAB “L“ 2006-01-14 - 2006-03-31 laikotarpio kasos pajamų orderių (konkretūs numeriai įvardinti 19-ame skundo lape, t. t. 20, b. l. 79) bei dviejų 2006-02-25 kasos išlaidų orderių 3128,04 Lt ir 78 662,28 Lt sumoms rankraštinių įrašų (t. 16, b.l. 86-150) rašysenos ekspertizę, siekiant nustatyti, ar šiuose dokumentuose rankraštinius įrašus įrašė V. G., L. T., R. L., I. V., V. G. (J.), M. Č., R. P. B., R. K. ar kitas asmuo; 2) pavesti prokurorui organizuoti UAB “L“ materialaus turto inventorizavimo dokumentų patikrinimą, siekiant nustatyti tokio turto trūkumą ar perteklių; 3) pavesti prokurorui organizuoti visų UAB “L“ kasos aparatų kontrolinių juostų, kasos aparatų žurnalų išreikalavimą ir jų sutikrinimą su kitais UAB “L“ kasos dokumentais; 4) apklausti kaip liudytoją O. K. apie 2005 m. pabaigoje - 2006 m. pradžioje UAB „O (duomenys pakeisti)“ sutarčių sudarymo su UAB “L“ bei atsiskaitymo pagal šias sutartis aplinkybes; 5) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą dėl R. L. nutraukti, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių bei esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytoms aplinkybėms, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas.

15Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, todėl naikintinas. Byloje nesurinkta faktinių duomenų, kad R. L. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o teismas savo išvadas grindė prieštaringais, neteisingais bei iki galo nepatikrintais įrodymais.

16Pirmiausia dėstomi argumentai dėl R. L. inkriminuoto jam patikėto ar jo žinioje buvusio didelės vertės svetimo turto iššvaistymo (BK 184 straipsnio 2 dalis).

17Teigia, kad teismas grubiai pažeidė R. L. teisę į gynybą ir nešališką procesą. R. L. buvo kaltinamas organizavęs didelės vertės svetimo UAB “L“ turto (726 803,97 Lt piniginių lėšų) pasisavinimą, veikiant per V. G.. Prokurorė, 2012-08-22 posėdžio metu nurodžiusi esant naujai paaiškėjusias aplinkybes (po R. L. teisme duotų parodymų), raštu paprašė pakeisti R. L. kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes ir jų kvalifikavimą iš BK 24 straipsnio 4 dalies ir 183 straipsnio 2 dalies į BK 184 straipsnio 2 dalį, o teismas skundžiamu nuosprendžiu atitinkamai pripažino R. L. ir V. G. iššvaisčius UAB “L“ kasoje buvusius grynuosius pinigus (726 803,97 Lt). Gynėjo manymu, R. L. 2012-04-17 posėdžio metu duotuose parodymuose nėra jokių duomenų apie svetimo turto iššvaistymo veiką, todėl nėra prokurorės nurodyto faktinio pagrindo kaltinimo keitimui. Proceso metu prokurorė nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių. 2012-08-22 teismas paskelbė pertrauką, kad gynyba galėtų pasiruošti naujam kaltinimui, po to visi proceso dalyviai susirinko tik į 2013-02-15 posėdį, kurio metu teismas paskelbė įrodymų tyrimą baigtu, išklausytos baigiamosios kalbos ir paskutinis žodis. Tokiu būdu, pažeidžiant teisę į gynybą ir nešališką procesą, teisme net nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl svetimo turto iššvaistymo, t. y. dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų svetimo turto pasisavinimo aplinkybių, o R. L. net nebuvo apklaustas dėl naujai inkriminuotos svetimo turto iššvaistymo veikos. Atsižvelgiant į tai, nuosprendžio dalis dėl BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos yra neteisėta, todėl naikintina.

18Nesutinka su nuosprendžio išvada, kad R. L. buvo faktinis UAB “L“ vadovas. Pagal Akcinių bendrovių įstatymą būtent akcininkai formuoja bendrovės valdymo organus, o apie faktinio vadovo, taip pat ir statytinio direktoriaus (kokiu teigiama buvus V. G.) pareigybes visiškai nepasisakoma. Aptaręs V. G., liudytojų R. P. B., L. T., K. B., I. V., taip pat paties R. L. parodymus (5-6 lapas, t. 20, b. l. 62-63) nurodo, kad teismas nepagrįstai UAB “L“ įsteigimą ir vadovavimą jos veiklai tapatina su R. L. organizaciniais bei konsultaciniais veiksmais dėl visuomeninio maitinimo verslo plėtojimo, kuriuos jis atliko akcininkų R. P. B. ir M. Č. prašymu ir jų žinia. Tos aplinkybės, kad R. L. bendravo su kitų bendrovių darbuotojais ar vadovais, nerodo jo veiksmus buvus nusikalstamais, kadangi pagal sutartį UAB “L“ objektuose darbus atliko ir UAB “O“ (šioje bendrovėje R. L. dirbo vadybininku), o konsultaciniai veiksmai iš anksto buvo suderinti su UAB “L“ akcininkais bei pastarieji buvo nurodę V. G. bendrauti su R. L..

19Teismas teigdamas, jog R. L. buvo UAB “L“ faktiniu vadovu, prieštarauja nuosprendžio daliai dėl bendrovės apgaulingos apskaitos tvarkymo veikos, kurią „sieja ir su kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto iššvaistymu, inkriminuojant tik V. G., ir nieko nepasisakant, kad R. L. padarė nurodytą nusikaltimą arba akcininkai R. P. B. ir M. Č. aplaidžiai atliko savo pareigas ar bendrininkavo veikose, kurias pirmos instancijos teismas inkriminavo R. L. (BPK 257 straipsnis).

20Neigia teismo išvadą, jog visi be išimties byloje apklausti liudytojai parodė, kad faktinis UAB “L“ vadovas buvo ne V. G., o R. L.. Pažymi, jog byloje nustatytos aplinkybės dėl kasos pajamų orderių suklastojimo ir jų pateikimo ikiteisminiam tyrimui, V. G. teiginiai apie M. Č. veiksmus sudarė prielaidą klaidinantiems V. J. (G.) ir M. Č. parodymams dėl R. L., o teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, tos aplinkybės nevertino. V. J. (G.) iki 2006-03-15 R. L. net nebuvo mačiusi, L. T. iki darbo pradžios UAB “L“ R. L. nežinojo, o UAB „S (duomenys pakeisti)“ dirbo 2008 metais, todėl nuosprendžio formuluotė, jog L. T. UAB „L‘ pradėjo dirbti pasikalbėjusi su R. L., anksčiau dirbo pas jį „S“, yra aiškiai neteisinga. L. T. kategoriškai parodė, jog į UAB “L“ ieškoti darbo atėjo pagal skelbimą ir iki tol R. L. nepažinojo.

21V. G. dar 2010-05-07 buvo vienas atiduotas į teismą, kaltinant jį UAB “L“ priklausančių lėšų (726 803,97 Lt) pasisavinimu. Klaipėdos apygardos teismas 2010-10-18 nutartimi perdavė bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, konstatuodamas, jog V. G. pateiktas kaltinimas yra deklaratyvus, iš esmės neatskleistas nusikalstamos veikos turinys, nurodomi nenustatyti duomenys, kaltinimas yra neaiškus, netikslus, dėl ko V. G. nežinojo ir negalėjo tinkamai gintis nuo tokio kaltinimo. Šioje vietoje gynėjas nurodo, kad ir jo atstovaujamajam R. L. iki 2012-08-22 teismo posėdžio pagal BK 183 straipsnio 2 dalį pareikštas kaltinamas yra deklaratyvus, iš esmės neatskleistas nusikalstamos veikos turinys, nurodyti nenustatyti duomenys, kaltinimas neaiškus, netikslus, dėl ko R. L. neturėjo galimybės tinkamai gintis nuo tokio kaltinimo. Kaltinime dėl R. L. naujai pasisakyta tik tiek: „nurodė V. G. iš kasos paimti grynus pinigus ir perduoti jam, V. G. pasisavino užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą turtą - pinigus, jų neužregistravo bendrovės apskaitos registruose ir perdavė šiuos pinigus R. L.“. Kita kaltinimo dalis liko pagal dar 2010-05-07 V. G. inkriminuotos veikos formuluotę, tačiau toks R. L. surašytas kaltinimas neatitiko esminių BK 183 straipsnio 2 dalies dispozicijos nuostatų. Nors jo ginamajam inkriminuojama BK 24 straipsnio 4 dalis, tačiau kaltinime nieko nepasisakyta dėl bendrininkavimo ir jo požymių. Byloje nėra duomenų, kad R. L. būtų organizavęs UAB “L“ priklausančio turto 726 803,97 Lt pasisavinimą, net pats V. G. parodė R. L. galėjęs perduoti tik apie 50 000 Lt. L. T. parodė R. L. pinigų be direktoriaus V. G. paliepimo niekad nedavusi. R. L. neneigė iš UAB “L“ direktoriaus gavęs apie 50-70 tūkst. litų pristatymui į UAB “O“ (už atliktus darbus), tačiau jis pinigus pristatė į UAB “O“ kasą, yra visi atitinkami finansiniai dokumentai.

222012-08-22 prokurorės prašyme pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes ir jų kvalifikavimą faktinės aplinkybės iš esmės niekuo nepakito, išskyrus tai, kad į kaltinimą įrašytas nusikalstamos veikos kvalifikavimui nereikšmingas bei nesuprantamas teiginys: „R. L., duodamas V. G. neteisėtus nurodymus atlikti mokėjimus, grynųjų pinigų perdavimus neišrašant buhalterinės apskaitos dokumentų, taip grupėje su V. G. iššvaistė svetimą, V. G. žinioje buvusį didelės vertės turtą - UAB “L“ kasoje buvusius grynuosius pinigus - 726 803,97 Lt“. Tokiu būdu prokurorė iš esmės nenurodė naujai paaiškėjusių aplinkybių, netinkamai ir formaliai vadovavosi BPK 256 straipsniu bei pažeidė R. L. teisę suprasti, kuo jis kaltinamas ir tinkamai gintis nuo tokio kaltinimo. Turto pasisavinimas ir turto iššvaistymas nėra adekvačios nusikalstamos veikos, kurioms kvalifikuoti tiktų tos pačios veikų aplinkybės. Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo teismo (toliau – LAT) kasacinėje nutartyje Nr. 2K-330/2006 pateiktą išaiškinimą, nurodo, kad keičiant kaltinimą iš pasisavinimo į iššvaistymą procesiniame dokumente buvo būtina nurodyti konkrečias faktines aplinkybes apie trečiuosius asmenis (juos įvardinti), pateikti konkrečius duomenis apie šiems asmenims atliktus mokėjimus, grynųjų pinigų perdavimus (t. y. veikos subjektus, objektus, vietą, laiką, būdą ir kiekius), pagrįsti, kokiu būdu V. G. disponavo grynaisiais pinigais, jeigu jis net trumpam jų neužvaldė. Tokios esminės aplinkybės nenurodytos, pakeistas kaltinimas labai nekonkretus, o teismas R. L. dėl svetimo turto iššvaistymo nuteisė net neišnagrinėjęs teisiamojo posėdžio pabaigoje naujai nurodytos nusikalstamos veikos aplinkybių. Tad pirmosios instancijos teismas, pakeitęs R. L. abstrakčios ir nesuprantamos formuluotės kaltinimą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, apie ką pats yra pažymėjęs savo 2010-10-18 nutartyje į tokios pat abstrakčios ir nesuprantamos formuluotės kaltinimą pagal BK 184 straipsnio 2 dalį nesilaikė LAT suformuotos teismų praktikos (nutartys 2K-7-638-2005, 2K-7-13/2007, 2K-555/2007, 2K-429/2006, 2K-431/2006, 2K-85/2007, 2K-553/2007, 2K-61/2008, 2K-7-228/2008, 2K-509/2008 ir kt.) bei nesuteikė R. L. galimybės gintis nuo jam inkriminuotos abstrakčios nusikalstamos veikos.

23Be to, prie 2012-08-22 protokolo yra pridėtas netikras Klaipėdos apygardos prokuratūros 2012-08-21 registruotas „Prašymas pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ir jų kvalifikavimą“ (Nr. 3-400-11289), kuriame jau įrašyta BK 184 straipsnio 2 dalies (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, (Žin., 2000, Nr. 89-274) redakcija, įsigaliojusi nuo 2003-05-01). Iš 2012-08-22 teismo posėdžio protokolo turinio matyti, jog teismui tą dieną buvo pateiktas prašymas, nenurodžius BK 184 straipsnio 2 dalies redakcijos, dėl ko teisėjas pasiūlė prokurorei patikslinti prašymą, nurodant įstatymo redakciją. Šie faktiniai duomenys rodo, jog proceso šalims turėjo būti įteiktas ne ankstesne kaip 2012-08-22 data surašytas patikslintas prašymas, byloje paliekant ir ankstesnį 2012 m. rugpjūčio 21 d. prašymą. Šiuo atveju pirmojo dokumento byloje iš viso nėra, o prokuratūrai atlikus dokumento tikslinimą, nesilaikant elementarių ir privalomų naujo dokumento surašymo bei jo užregistravimo procedūrų, byloje esantis 2012-08-21 prašymas registracijos Nr. A-3-400-11289 negalėjo sukelti pasekmių, leidusių pirmosios instancijos teismui nuosprendyje teisėtu pagrindu pripažinti R. L. kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.

24Pažymima, kad teismas R. L. kaltę dėl analizuojamo nusikaltimo grindžia netinkamai surašytu UAB “L“ 2006-03-16 aktu (pasirašytas direktorės V. J.), kurio duomenys nėra gauti įstatymų nustatyta tvanka. Bylos medžiagoje net nėra 2006-03-16 akto originalo, nors nuteistojo R. L. gynėjas viso proceso metu ne kartą reikalavo pateikti. Dokumento kopiją į bylą 2006-07-20 pateikė R. K., bet ji pati protokolo nuorašą gavo tik lapkričio 20 d., t. y. praėjus 4 mėnesiams po dokumento pateikimo. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes bei tai, jog iššvaistymas grindžiamas suklastotais kasos pajamų orderiais, tokia 2006-03-16 akto kopija nėra tinkamas įrodymas baudžiamojoje byloje.

25UAB „L‘ buhalteriniai dokumentai nebuvo tinkamai saugomi, dalis jų neišliko. Šioje vietoje aptariami akcininko M. Č. parodymai (10 - 11 skundo lapai, t. 20, b. l. 67-68). Nenustatytos M. Č. pasirašymo 2006-03-16 akte aplinkybės. Pabrėžiama, jog 2006-05-22 akcininko M. Č. pareiškime Vilniaus m. VPK ENTS viršininkui visiškai neužsimenama apie piniginių lėšų trūkumą UAB “L“ kasoje. Akcentuojami M. Č. parodymuose esantys prieštaravimai, kurių pirmosios instancijos teismas nepašalino ir nepagrįstai vadovavosi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.

26Cituojami UAB „L‘ direktorės V. J. (G.), liudytojos L. T. parodymai (11 skundo lapas, t. 20, b. l. 68), pažymint prie bylos medžiagos nesant prijungta UAB L atsakingų darbuotojų pasirašytų buhalterinių dokumentų priėmimo - perdavimo aktų, turto inventorizacijos dokumentų. UAB “L“ LITAS (kasa 272) suvestinės, pagal ką inkriminuojama iššvaistyta 726 803,97 Lt suma, nepasirašytos, kas sudaro grubų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 16 straipsnio 3 dalies pažeidimą. UAB “L“ mėnesio kasos suvestinės buvo perrašomos, ankstesnės neišsaugotos, nesurašytos buhalterinės pažymos, į kasos registrus įtrauktos finansinės operacijos pagal suklastotus kasos pajamų orderius, tačiau neįtraukta 14 kasos pajamų orderių, kurie buvo tarp pirminių kasos dokumentų.

27Remdamasis išdėstytais argumentais, taip pat aptaręs buhalterinę apskaitą tvarkiusios K. R., R. L., specialistės J. Daukšaitės, V. G. parodymus (12 skundo lapas, t. 20, b. l. 69), nurodo, kad baudžiamosios bylos medžiagoje nesurinkta jokių įrodymų apie tai, jog R. L. būtų susitaręs su V. G. ar kitu asmeniu pasisavinti ar iššvaistyti 726 803,29 Lt iš UAB “L“. R. L. nedavė V. G. nurodymų perduoti svetimus pinigus, atlikti mokėjimus, jokiais svetimais pinigais nusikalstamais tikslais nedisponavo ir tokių pinigų neužvaldė ir neiššvaistė. Kaltinimas R. L. paremtas abstrakčiomis, realiai nenustatytomis aplinkybėmis. Pažymi, jog R. L. ir V. G. kaltė įrodinėjama suklastotais kasos pajamų orderiais. Ekspertizė patvirtino, jog dokumentus suklastojo tikrai ne R. L. ir V. G.. Pasisavintų ar iššvaistytų pinigų suma inkriminuojama pagal įrašus dėl grynų pinigų kiekio UAB ,,L“ kasos suvestinėse už laikotarpį nuo bendrovės įkūrimo iki 2006 m. kovo 16 d., nors suklastoti kasos pajamų orderiai apima laikotarpį nuo 2006 m. sausio mėnesio pradžios iki 2006 m. balandžio mėnesio pradžios. Jeigu tokiu dokumentu apskaitomi kasoje esantys grynieji pinigai, tai suvestinėje LITAS kasa Nr. 272 įrašų su minuso ženklu negali būti. Tuo tarpu 2006 m. sausio 4 d. pabaigoje kasoje fiksuojamas likutis minus 88 825,54 Lt, 2006 m. sausio 5 d. kasoje fiksuojamas likutis minus 51 838,34 Lt. Taigi V. G. 2006 m. sausio 4 d. negalėjo iš kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. 62 paimti 150 000 Lt, jeigu sausio 3 d. pabaigoje kasoje fiksuotas grynų pinigų likutis buvo 45 385,56 Lt, o sausio 4 d. kasoje užpajamuoti tik 15 786,80 Lt grynųjų pinigų. Tokiu būdu suvestinės, kurios net nėra pasirašytos, neįrodo, kad UAB “L“ kasoje tokie pinigai iš viso buvo. Apklausta liudytoja J. A., dirbanti UAB „Ž (duomenys pakeisti)“ buhaltere, kategoriškai patvirtino, jog minusinio kasos likučio negali būti.

28Pažymi, kad suklastotus kasos pajamų ir išlaidų orderius į bylą 2006-08-24 pateikė akcininkas M. Č.. Pagal jo pareiškimą pradėtas ir ikiteisminis tyrimas, jo sprendimu V. G. atleistas, į direktoriaus pareigas paskiriant V. J. (G.). Nėra jokių duomenų, kad bendrovės dokumentai buvo perduoti laikantis teisės normų reikalavimų, ikiteisminiame tyrime nepaskirta užduotis atlikti kasos pajamų orderių visų rankraštinių įrašų tyrimą, siekiant nustatyti, ar juos įrašė V. G., L. T., R. L., I. V., V. G. (J.), M. Č., R. P. B., R. K. ar kitas asmuo, apsiribojant tik parašų tyrimu šiuose dokumentuose, nors rankraštiniai įrašai turi daug daugiau individualių požymių, pagal kuriuos būtų galima nustatyti dokumentus klastojusius asmenis, kas yra tiesiogiai susiję su svetimo turto iššvaistymo inkriminavimu R. L..

29Liudytojų parodymais nustatyta, jog naktinio baro ir kavinės apyvartinėmis lėšomis disponavo šių įstaigų direktoriai, administratoriai, pinigai ilgą laiką buvo laikomi kabinete stalčiuje. Apeliantas neatmeta galimybės, kad kai kurie darbuotojai galėjo būti nesąžiningi ir pasisavinti nesaugiai laikomas lėšas. Faktinių duomenų visetas rodo, kad 2006-03-16 grynųjų pinigų dokumentinis likutis negalėjo būti nustatytas, o nuo to laiko bendrovės apyvartinėmis lėšomis ir kitu turtu disponavo akcininkų R. P. B. bei M. Č. paskirta direktorė V. J. (G.), kuri prieš pradedant vykdyti funkcijas turto tinkamai nepriėmė, o grynų pinigų priėmimo - perdavimo aktą ji ir L. T. surašė tik 2006-03-30. Tokiu būdu būtina ištirti, ar tiriamus nusikaltimus galėjo padaryti kiti asmenys, o ne R. L. ir V. G..

30Dėl nurodytų aplinkybių gynėjas teismo prašė atlikti kasos pajamų orderių bei dviejų išlaidų orderių rankraštinių įrašų tyrimą, UAB “L“ materialaus turto inventorizavimo dokumentų patikrinimą bei pateikti visas kasos aparatų kontrolines juostas, kasos aparatų žurnalus. Teismas šiuos prašymus nors ir pripažino iš esmės pagrįstais, bet jų netenkino. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas ignoravo akivaizdų kasos pajamų orderių suklastojimo faktą ir, remdamasis suklastotais dokumentais, konstatavo, kad jie vis tiek patvirtina ūkinių operacijų buvimą. Anot teismo, abu barai tuo metu sėkmingai vystė veiklą, buvo gaunamos pajamos. Nors jie nebuvo pasirašyti, tačiau jais vadovautasi atliekant patikrinimą, kurio metu padaryta išvada, kad piniginių įplaukų buvimą patvirtina pirminiai apskaitos dokumentai (pirkimo kvitai, dienos ataskaitos, piniginių lėšų kontrolės juostos). Tokia išvada akivaizdžiai prieštarauja liudytojų V. J. (G.), L. T., K. R., R. L., specialistės J. Daukšaitės parodymams, kitiems faktiniams bylos duomenims. Suklastoti dokumentai nėra teisėtais būdais gauti duomenys, todėl teismas negalėjo jais remtis.

31Neatlikus pilnos UAB “L“ materialaus turto ir piniginių lėšų inventorizacijos, liko nepatikrinta V. G. nurodyta aplinkybė, kad pagal 2006-02-03 UAB „D (duomenys pakeisti)“ išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą ( - ) už užuolaidas 164 855,95 Lt sumai ta pati prekė dar anksčiau buvo apmokėta ir UAB „A (duomenys pakeisti)“. Vadinasi, gynėjo nuomone, tokių dvigubų apmokėjimų galėjo būti ne vienas, todėl prokurorai privalėjo nustatyti tokius duomenis ir su tuo susijusius asmenis. Byloje liko nepaneigtos abejonės, ar apskritai buvo ir ar V. G. galėjo disponuoti bendrovės kasoje 726 803,97 Lt suma grynais, atlikti mokėjimus grynųjų pinigų perdavimus neišrašant buhalterinės apskaitos dokumentų bei tokiu būdu iššvaistyti didelės vertės turtą. Nenustatyta, jog R. L. davė V G. konkrečius nurodymus atlikti neteisėtus veiksmus, kvalifikuojamus kaip svetimo turto iššvaistymas.

32Tvirtina, kad jo ginamajam nėra inkriminuojamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje, subjektas (UAB “L“ jam jokio turto neperdavė, įgaliojimų nesuteikė). Atkreipia dėmesį, jog teismas R. L. netaikė BK 24 straipsnio nuostatų, o nuosprendžio teiginys, kad „V. G. ir R. L. bendrininkavo naudodami UAB “L“ pinigines lėšas savo nuožiūra kaip bendravykdytojai“ prieštarauja LAT senato nutarimo Nr. 8 14 punkte pateiktam išaiškinimui. Toliau aptariami esminiai bendrininkavimo požymiai, pasiremiant kasacine nutartimi Nr. 2K-114/2012. Galiausiai gynėjas daro išvadą, kad skundžiamame nuosprendyje nėra motyvų ir argumentuotų išvadų, paaiškinančių, kodėl jo ginamasis R. L. pripažįstamas BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo bendravykdytoju (veikiant kartu su V. G.), nenustatyti objektyvieji ir subjektyvieji bendrininkavimo požymiai.

33Dėl nurodytų faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų konstatuojama R. L. nepadarius BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių bei esant BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytoms aplinkybėms, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, todėl nuosprendis naikintinas ir bylą dėl R. L. nutrauktina.

34Antrojoje apeliacinio skundo dalyje yra dėstomi argumentai dėl dokumento suklastojimo, didelės vertės turtinės teisės įgijimo apgaule.

35Visų pirma nurodoma, kad sukčiavimo bylose būtina nustatyti apgaulės būdą, koks turtas ir kokio asmens nuosavybėje ar žinioje yra, taip pat asmenis, turinčius teisę spręsti teisinius ginčus ar priimti privalomai vykdytinus sprendimus (remiasi kasacine nutartimi Nr. 2K-7-259/2009).

362006-04-14 „Sutarties nutraukimo aktu“ UAB “K“, atstovaujamai V. G., jokios žalos UAB “L“, atstovaujamai taip pat V. G., nepadarė. Šiuo atveju tiek 2005-09-13 tarp AB “V” (pardavėjo) ir UAB “L“ (pirkėjo), tiek tuoj po šios sutarties nutraukimo 2006-04-14 sudarytoje sutartyje tarp AB “V” (pardavėjo) ir UAB “K“ preliminarioje daugiabučio namo buto pirkimo pardavimo sutartyje Nr. ( - ) buvo numatytos analogiškos sąlygos (skunde cituojami konkretūs sutarties punktai – 9, 10, 14, 20, 21.1, 22, 23). Apelianto teigimu, nuo 2005-09-13 iki 2006-04-14 tarp AB “V” ir UAB “L“, bei nuo 2006-04-14 tarp AB “V” ir UAB “K“ susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.401 straipsnis. Pagal R. L. inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje surinktus faktinius duomenis neginčijamai nustatyta, jog 2006-04-14 dienai UAB “L“ pagal preliminariąją sutartį buvo įmokėjusi 30 000 Lt ir daugiau jokių turtinių interesų bei sutartinių įsipareigojimų neturėjo (butas Nr. ( - ) dar nebuvo pastatytas, o naujai statomas daugiabutis gyvenamasis namas (( - ), Klaipėdoje) pagal sutarties 23 punkto nuostatą nuosavybės teise priklausė ne UAB “L“, o AB “V” ir kartu su suformuotu žemės sklypu buvo įkeistas AB „H (duomenys pakeisti)“). 2006-04-14 aktu UAB “L“ atsisakius visų teisių ir pareigų į butą Klaipėdoje, ( - ), AB “V” 2006-04-14 kasos išlaidų orderiu Nr. 107 grąžino UAB “L“ 30 000 Lt, kurie tą pačią dieną kasos pajamų orderio kvitu serija ( - ) buvo apskaityti bendrovėje. Tad UAB “L“, nutraukdama sutartį, atgavo įmokėtą avansą, V. J. šiuos pinigus išėmė iš kasos ir panaudojo atlyginimams išmokėti (tai konstatuota specialisto išvadoje Nr. 5-3/106 bei prie šios išvados pridėtuose dokumentuose). Apeliantas tikina, kad 2006-04-14 sutarties nutraukimo aktas jokios turtinės žalos UAB “L“ interesams nepadarė ir jokia apgaulė UAB “V” turtui neatlygintinai įgyti nebuvo panaudota. Be to, 2006-04-14 sutarties nutraukimo aktas, buhalteriniai dokumentai, patvirtinantys avanso grąžinimą, nebuvo nuslėpti nuo UAB “L“ vadovų ir akcininkų, todėl jie nurodytai datai turėjo realią galimybę su UAB “V” sudaryti preliminariąsias pirkimo - pardavimo sutartis bei, įmokėję avansus ir įsipareigoję nustatytu terminu sumokėti visą nekilnojamojo turto kainą, galėjo siekti įgyti net ne vieną, o visus devyniolika laisvai pardavinėjamų butų. Prieš AB “V” apgaulė nebuvo panaudota. Bendrovė butą pardavė ir gavo sutartyje nustatytą kainą (350 000 Lt).

37Byloje faktiniai duomenys rodo, kad UAB “L“ niekada nebuvo naujai statomo buto savininke, jos turtinė teisė apsiribojo pagal preliminariąją pirkimo - pardavimo sutartį įmokėtu 30 000 Lt avansu, kuris buvo grąžintas. Pažymi, jog bet kuris pirkėjas (UAB “L“ ar UAB “K“) pagal preliminariąsias sutartis turėjo pareigą nustatytu laiku už butą sumokėti dar apie 300 000 Lt, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai R. L. veiką dėl UAB “L“ kvalifikavo kaip organizatoriaus, siekiant įgyti teisę į didelės vertės turtą, t. y. AB “V” statomą bei jai pagal sutartį nuosavybes teise iki pagrindinės pirkimo - pardavimo sutarties su pirkėju sudarymo priklausantį butą. Kaip reikšminga aplinkybė nurodoma, kad R. L. nuteistas dėl apgaule užvaldyto UAB “L“, o ne dėl AB “V” turto, kuris pagal faktinius bylos duomenis veikos kvalifikavimo metu UAB “L“ net nepriklausė.

38Pažymėtina, jog dar 2006-05-22 M. Č. parašė pareiškimą dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, neteisingai nurodydamas esant apgaule užvaldytą 30 000 Lt avansą. Apklausiama ikiteisminiame tyrime V. J. apgaulingai nurodė, jog UAB “L“ iš UAB “K“ nurodyto avanso negavo. Kaltinamajame akte cituojami M. Č., V. J., R. P. B. parodymai, jog UAB “K“ nepervedė avanso. Tokia aplinkybė neatitinka tikrovės ir tokiu būdu teismas buvo klaidinamas. Specialistė J. Daukšaitė nustatė, jog 2006-04-14 AB “V” grąžino UAB “L“ 30 000 Lt avansą, o kitą dieną V. J. šiuos pinigus panaudojo darbuotojų atlyginimams išmokėti.

392006 m. pavasarį UAB “L“ susidūrus su finansinėmis problemomis būtent M. Č. ieškojo, kas galėtų perimti bendrovės įsipareigojimus dėl nepastatyto buto pirkimo ir tokiu būdu atsiimti iš AB “V” įmokėtus 30 000 Lt. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2006 m. pavasarį UAB “L“ neturėjo piniginių lėšų buto pirkimui, tokiu būdu iškilo grėsmė savo iniciatyva nutraukti sutartį (tokiu atveju pagal sutarties nuostatas avansas nebūtų grąžintas). Pagal 2006-04-14 sutarties nutraukimo aktą UAB “K“ perėmė iš UAB “L“ visas teises ir pareigas, kas leido UAB “L“ atgauti sumokėtą avansą. Pagal bylos duomenis M. Č. pats kuo skubiau pageidavo atgauti UAB “L“ avansu sumokėtus 30 000 Lt, todėl organizavo, kad 2006-04-14 dokumentus pasirašytų V. G. (V. J. sutarties pasirašyti negalėjo, nes registre dar nebuvo patvirtinti jos duomenys bei parašo pavyzdys dėl teisės sudaryti sandorius). Specialisto išvadoje Nr. 68 nustatyta, jog sutarties nutraukimo aktas yra patvirtintas originaliu UAB “L“ antspaudu, V. J. (G.) kategoriškai parodė, jog nuo 2006-04-03 antspaudas buvo jos žinioje ir niekas kitas juo pasinaudoti negalėjo. Ši aplinkybė yra svarbi vertinant 2006-04-14 sutarties nutraukimo akto surašymo ir patvirtinimo aplinkybes. Anot gynėjo, toks veiksmas negalėjo įvykti be V. J. (G.) žinios.

40Tikina, kad jo ginamasis neklastojo 2006-04-14 sutarties nutraukimo akto bei neorganizavo šio dokumento suklastojimo. Nurodytas dokumentas jokio žalos UAB “L“ nepadarė (bendrovė atgavo sumokėtą avansą). Nuosprendyje nurodytas nepastatyto ir neapmokėto buto įvertinimas 302 376 Lt sumai neparemtas faktinėmis bylos aplinkybėmis. Tokiu būdu apygardos teismas nepagrįstai pripažino R. L. organizavus, kad „V. G. apgaule UAB “K“ naudai įgytų UAB “L“ priklausančią didelės vertės turtinę teisę - teisę į statomą butą, kurio vertė 302 376 Lt“. AB “V” sudarius preliminariąją pirkimo - pardavimo sutartį su UAB “K“ statytojui buvo sumokėtas tas pats 30 000 Lt avansas, o tuo metu butas Nekilnojamojo turto registre dar net nebuvo įregistruotas. Šio nekilnojamojo daikto kadastriniai duomenys pirmą kartą fiksuoti tik 2006-09-18. 2006-04-14 dienai buto kainos nustatymas (įvertinant 302 376 Lt) laikytinas nepagrįstu.

41Teismas R. L. kaltę dėl dokumento klastojimo ir sukčiavimo organizavimo grindė V. G. parodymais, jog pastarasis 2006-04-14 gydėsi psichiatrinėje ligoninėje. Kadangi ten patekimas buvo laisvas, R. L. atnešė V. G. pasirašyti sutarties nutraukimo aktą bei tokiu būdu neva įvykdė dvi nusikalstamas veikas. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad tą pačią dieną UAB “K“ direktorius V. G. sudarė su AB “V” direktoriumi R. V. preliminariąją daugiabučio namo buto pirkimo - pardavimo sutartį Nr. ( - ), kuri, neabejojama, buvo pasirašyta ne psichiatrinėje ligoninėje, kurioje gydėsi V. G., o AB „V“. V. G. pasirašytame 2006-04-14 sutarties nutraukimo akte yra originalus UAB “L“ spaudas (ši aplinkybė konstatuota ir specialisto išvadoje Nr. 68). Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu UAB “L“ spaudas buvo V. J. (G.) žinioje pasitvirtina ne V. G., o R. L. nurodytos aplinkybės, kad būtent UAB “L“ akcininkas M. Č. buvo suinteresuotas nutraukti sutartį, siekiant atgauti avansą, ir tvarkė su tuo susijusius reikalus.

422011-04-01 R. L. įteikus pranešimą apie įtarimą pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, gynėjas pateikė prašymą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl šios nusikalstamos veikos, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Toks prašymas buvo atmestas, nurodant, kad R. L. pareikštas įtarimas yra pirminis, reiškiant galutinį įtarimą, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Gynėjo įsitikinimu, tokiu būdu R. L. kaltinimas buvo dirbtinai sukurtas (prokuroro nurodytas pirminis kaltinimas buvo surašytas dar 2010-05-06 V. G. kaltinamaje akte). Tokia aplinkybė aiškiai rodo, kad byla daugiau kaip 6 metus tirta vangiai, o prokuroras tik suėjus senaties terminui pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nusprendė veiką perkvalifikuoti į to paties straipsnio 3 dalį. Tad kaip nepagrįsta ir neteisėta įvardinama pirmosios instancijos teismo išvada, kuria R. L. veika kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, kadangi realizavus suklastotą dokumentą UAB “L“ buvo padaryta didelė žala.

43Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu iš R. L. ir V. G. solidariai priteisti 726 803,97 Lt civilinį ieškinį BUAB “L“ UAB “B“ naudai.

44Nurodo, jog teismas apkaltinamąjį nuosprendį dėl R. L. grindė faktiškai vien tik V. G. parodymais, nepagrįstai konstatuodamas pastarojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas padariusį R. L.). Pabrėžia, kad V. G. prisipažino ir gailisi tik dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, o dėl kitų nusikalstamų veikų padarymo savo kaltės nepripažįsta. Gynėjui neaišku, kaip V. G. galėjo padėti teisėsaugai išaiškinti, jog R. L. neva padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, jei jo ginamasis nepripažįsta kaltės pagal BK 182, 184, 300 straipsnius. Be to, V. G. davė ne tik R. L., bet ir M. Č. kaltinančius parodymus, tačiau teismas nepadarė išvados M. Č. padarius atitinkamas nusikalstamas veikas. Skunde V. G. parodymai vertinami kaip prieštaringi, nenuoseklūs, todėl teismas jais nepagrįstai grindė R. L. kaltę.

45Teismas nesiėmė visų įstatymo numatytų priemonių išsamiai ir nešališkai išnagrinėti surinktus įrodymus, atlikti būtinus procesinius veiksmus bei išaiškinti ir nustatyti teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, o, nepavykus pašalinti abejonių, aiškinti jas nuteistojo naudai. Tokie teismo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai laikytini esminiais ir sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nuosprendį.

46Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą, nuteistasis R. L. ir jo gynėjas prašė patenkinti apeliacinį skundą, o prokuroras prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

47Nuteistojo R. L. gynėjo advokato A. Jokūbausko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

48Dėl R. L. nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį

49R. L. gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo padaryta išvada, kad jo ginamasis padarė BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

50Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priešingai nei teigia nuteistojo R. L. gynėjas, apygardos teismas įvertino bylos įrodymus dėl BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė pakankamai išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad nuteistojo gynėjui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

51BK 184 straipsnis reglamentuoja baudžiamąją atsakomybę už turto iššvaistymą. Pagal šio straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad svetimo turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą (ar jo žinioje esantį) turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–192/2011, 2K-630/2013).

52R. L. nuteistas už tai, kad jis, būdamas faktiniu UAB “L“ vadovu ir veikdamas grupe su V. G., kuris nuosprendyje nurodytu laiku buvo UAB “L“ direktorius, iššvaistė UAB “L“ priklausiusius grynuosius pinigus - 726 803, 97 Lt.

53Apygardos teismas, pripažindamas R. L. kaltu dėl aptariamo nusikaltimo padarymo, rėmėsi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, o ne vien tik kito nuteistojo V. G. parodymais, kaip tvirtinama R. L. gynėjo apeliaciniame skunde. Be to, nuteistojo gynėjas nepagrįstai vertina skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria buvo nustatyta V. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes pagal BPK 320 straipsnio 4 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1236 redakcija) pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Kadangi dėl V. G. nuosprendis apeliacine tvarka nėra skundžiamas, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo vertinti nuteistajam nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės teisėtumo ir pagrįstumo.

54R. L. gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo padaryta išvada, kad nuteistasis buvo faktinis UAB “L“ vadovas, visų pirma remdamasis Akcinių bendrovių įstatymu, kuriame nenumatytos faktinio ir statytinio direktoriaus (vadovo) pareigybės. Akcinių bendrovių įstatymo teisės normos reglamentuoja civilinius, t. y. teisėtai visuomenėje susiklostančius, santykius, kuriuose akcinę ar uždarąją akcinę bendrovę su trečiaisiais asmenimis atstovauja nustatyta tvarka išrinktas direktorius ir jam priimant sprendimus dėl bendrovės veiklos nedaro įtakos jokie pašaliniai asmenys, tiesiogiai nesusiję su bendrove. Atvejis, kai bendrovės direktoriaus pareigas formaliai užima vienas asmuo, o realiai jai vadovauja kitas asmuo, peržengia civilinių teisinių santykių reglamentavimo ribas, todėl Akcinių bendrovių įstatymas nenumato faktinio ir statytinio direktoriaus (vadovo) pareigybių. R. L. gynėjas apeliaciniame skunde cituoja iš konteksto išimtus V. G., R. P. B., L. T., K. B. ir I. V. parodymus teigdamas, kad jų parodymai patvirtina R. L. nurodytas aplinkybes, jog šiuo atveju nepagrįstai UAB “L“ įsteigimas ir vadovavimas jos veiklai buvo sutapatintas su R. L. organizaciniais bei konsultaciniais veiksmais dėl visuomeninio maitinimo verslo plėtojimo, kuriuos jis atliko akcininkų R. P. B. ir M. Č. prašymu ir su jų žinia. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde cituojamais minėtų asmenų parodymais siekia sudaryti įspūdį, jog ginamasis nebuvo realus UAB “L“ vadovas, tačiau tokią versiją paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. V. G. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis tapo UAB “L“ direktoriumi R. L. iniciatyva. R. L. organizavo bendrovei priklausančio klubo ir picerijos įrengimo darbus, jis pateikdavo V. G. visas sąskaitas-faktūras už atliktus darbus, taip pat skirtus pasirašyti priėmimo-perdavimo aktus. Tiekėjai ir rangovai bendraudavo su R. L. iškilusiais klausimais. V. G. buvo pavesta visais klausimais kreiptis į R. L.. V. G. žinojo, kad UAB “L“ pagrindinis asmuo buvo R. L.. V. G. vadovaujant UAB “L“, R. L. vardu buvo pirktas automobilis „Audi“, kuriuo šis naudojosi. V. G. atiduodavo pinigus, gautus iš UAB “L“ veiklos, R. L.. Be to, nors V. G. pasirašydavo su darbuotojais darbo sutartis, tačiau R. L. vykdė pokalbius su asmenimis dėl priėmimo dirbti bendrovėje (t. 18, b.l. 99-102). V. G. parodymus, kad R. L. realiai vadovavo UAB “L“, patvirtina bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai. Liudytoja L. T. parodė, kad ji kalbėjo su R. L. dėl priėmimo į darbą UAB “L“, pastarajam būdavo išmokami grynieji pinigai (t. 18, b.l. 102-104). Kaip teisingai teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad ši liudytoja parodė, jog ji anksčiau dirbo pas R. L. „S“ (t. 18, b.l. 102-104, t. 19, b.l. 23-24), tačiau ši aplinkybė nėra esminė vertinant, ar R. L. buvo faktinis UAB “L“ vadovas. Liudytojas R. P. B. – vienas iš akcininkų – paaiškino, kad R. L. vadovavo visam UAB “L“ verslui, jis taip pat rūpinosi ir tiekimu. R. P. B. bendraudavo iškilusiais klausimais tik su R. L.. Liudytojas žinojo, kad R. L. tvarkė visas sutartis su tiekėjais ir viskam vadovavo. Be to, paskyrus UAB “L“ naują direktorę V. G. (buvusi pavardė J.), ji buvo supažindinta su R. L., kaip bendrovės vadovu (t. 18, b.l. 103-104). Liudytojas M. Č. taip pat nurodė, kad visa UAB “L“ veikla buvo patikėta R. L.. V. G. buvo statytinis direktorius, per kurį R. L. galėjo spręsti visus reikalus. Liudytojas, kaip UAB “L“ akcininkas, daugiausia bendravo ne su V. G., o su R. L. (t. 18, b.l. 108-109). Liudytoja K. B. parodė, kad ji žinojo, jog R. L. buvo svarbesnis asmuo nei V. G. UAB “L“ veikloje. R. L. buvo pristatytas jai kaip pagrindinis bendrovės akcininkas (t. 18, b.l. 109-110). Liudytojas A. P. patvirtino, kad nagrinėjamų įvykių metu jis, būdamas UAB „E (duomenys pakeisti)“ vadovu, bendravo su R. L., kuris prisistatydavo UAB “L“ direktoriumi ir priimdavo sprendimus dėl statybų. Liudytojas atiduodavo visus dokumentus R. L., o juos pasirašydavo V. G. (t. 18, b.l. 126). Liudytoja V. G. nurodė, kad visi galvojo, jog R. L. yra svarbiausias UAB “L“ akcininkas, jis ir akcininkai dalyvavo pokalbyje dėl jos įdarbinimo (t. 19, b.l. 4-5). Nepritartina R. L. gynėjui, kad V. G. parodymai šioje dalyje nėra reikšmingi sprendžiant, ar R. L. faktiškai vadovavo UAB “L“, nes akivaizdu, kad jos pokalbis dėl priėmimo dirbti bendrovės direktore vyko dar iki jos oficialaus paskyrimo eiti šias pareigas. Todėl apeliacinio skundo teiginys, kad V. G. iki 2006-03-15 nebuvo mačiusi R. L., atmetamas kaip prieštaraujantis patikimiems V. G. parodymams. Aptarti nuteistojo V. G. ir minėtų liudytojų parodymai įrodo, jog būtent R. L. realiai vadovavo UAB “L“, t. y. jis priimdavo svarbiausius sprendimus, susijusius su bendrovės veikla, ir per jį buvo sprendžiami visi iškilę klausimai. Tokie R. L. veiksmai negali būti laikomi tik konsultacinio pobūdžio visuomeninio maitinimo verslo plėtojimo srityje. Jeigu R. L. realiai nebūtų buvęs UAB “L“ vadovu, jam nebūtų pagrindo spręsti darbuotojų priėmimo dirbti bendrovėje klausimus, bendraujant su trečiaisiais asmenimis prisistatyti kaip einančio UAB “L“ direktoriaus pareigas ar naudotis šios bendrovės nupirktu automobiliu. R. L. surado V. G. ir pasiūlė jam tapti UAB “L“ direktoriumi, kas vėliau R. L. leido per jam parankų asmenį netrukdomai vadovauti bendrovei. V. G. buvo oficialiai išrinktas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas kaip UAB “L“ vadovas, todėl norint bendrovei įforminti sudarytus sandorius ir atlikti kitus veiksmus, V. G. privalėjo pasirašyti UAB “L“ dokumentuose. Kita vertus, vien V. G. užimtos pareigos UAB “L“ ir minėtų funkcijų atlikimas neleidžia daryti išvadą, kad būtent jis buvo realus bendrovės vadovas. Minėtų įrodymų visumos pakanka daryti išvadą, kad faktinis UAB “L“ vadovas buvo ne V. G., o R. L.. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde pateikia tik savo subjektyvią nuomonę, kad byloje nustatytos aplinkybės dėl kasos pajamų orderių suklastojimo ir jų pateikimo ikiteisminiam tyrimui, taip pat V. G. teiginiai apie M. Č. veiksmus sudarė prielaidą klaidinantiems V. G. ir M. Č. parodymams dėl R. L.. BPK 255 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Šioje byloje R. L. nebuvo pareikštas kaltinimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl UAB “L“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, todėl apygardos teismas negalėjo spręsti R. L. kaltės klausimo dėl minėtame straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo padarymo, nes priešingu atveju būtų išeita už kaltinimo ribų. Nagrinėjamu atveju pastaroji aplinkybė neįrodo, kad R. L. nebuvo faktinis UAB “L“ vadovas, o teigti, kad skundžiamas nuosprendis yra prieštaringas šioje dalyje, nėra teisinio pagrindo. Taip pat skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nebuvo vertinta, ar UAB “L“ akcininkai UAB “D“, kurios vadovas buvo R. P. B., ir M. Č., prašę konsultavimo paslaugų, neatliko aplaidžiai savo pareigų ir ar nebendrininkavo veikose, kurias pirmosios instancijos teismas inkriminavo R. L., nes šie klausimai nėra bylos nagrinėjimo dalykas. V. G. iš pradžių baudžiamajame procese davė M. Č. kaltinančius parodymus, tačiau bylą nagrinėjant apygardos teisme pirmą kartą, V. G. parodė, jog kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, R. L. pasakė V. G., kad šis turi visą kaltę versti M. Č. (t. 14, b.l. 172). Taigi, V. G. duoti M. Č. kaltinantys parodymai vertintini tik kaip bandymas suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir bylą nagrinėjusį teismą nustatant bylai reikšmingas aplinkybes.

55V. G. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jis disponavo UAB “L“ piniginėmis lėšomis, pasirašydavo už gautas pinigines lėšas kasos pajamų orderiuose. V. G. atiduodavo paimtus pinigus iš sąskaitos buhalterei ir R. L.. Buhalterė išrašydavo kasos išlaidų orderį ir V. G. pasirašydavo jame. R. L. niekur nepasirašydavo, bet vėliau jis už paimtą pinigų sumą pateikdavo neaiškias sąskaitas-faktūras, kurias V. G. atiduodavo buhalterei bei pasakydavo, kokią pinigų sumą atiduodavo R. L.. V. G. nurodė, kad jis perdavė R. L. apie 50 000 Lt, be to, jis pateikdavo R. L. visas ataskaitas dėl piniginių įplaukų (t. 18, b.l. 100). V. G. pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad R. L. disponuodavo UAB “L“ kasos piniginėmis lėšomis, kurias gaudavo iš jo arba bendrovės buhalterės L. T.. Be to, V. G. patikslino, kad R. L. gaudavo UAB “L“ priklausančių piniginių lėšų nuo pat pradžių, kai buvo atidarytas klubas, iki tol, kol V. G. dirbo bendrovės direktoriumi (t. 14, b.l. 167-174). Liudytoja apklausta L. T. (buvusi UAB “L“ buhalterė) paaiškino, kad R. L. imdavo pinigus iš UAB “L“ kasos su V. G. žinia. Jeigu buvo direktoriaus nurodymas, L. T. perduodavo pinigus R. L.. V. G. pinigus, kuriuos perduodavo R. L., buhalterinės apskaitos dokumentuose neįformindavo. Buvo atvejų, kai atėjęs R. L. pasiėmė pinigus iš V. G. (t. 14, b.l. 109-110, t. 18, b.l. 102). Tai, kad R. L. buvo įprasta gauti iš UAB “L“ piniginių lėšų, įrodo liudytojos V. G. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, jog V. G. paskyrus UAB “L“ direktore, R. L. paprašė jos duoti piniginių lėšų, tačiau ji atsisakė tenkinti prašymą (t. 19, b.l. 5). Teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti nuteistojo V. G., liudytojų L. T. ir V. G. parodymais šioje dalyje, jų parodymai tarpusavyje atitinka, papildo vieni kitus, todėl laikytini patikimais. Visuma aptartų įrodymų nustatyta, kad R. L., būdamas faktiniu UAB “L“ vadovu, per V. G. turėjo priėjimą prie bendrovei priklausančių piniginių lėšų ir jomis disponavo.

56R. L. gynėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog R. L. dirbo vadybininku UAB “O“, kuri atliko statybos darbus UAB “L“, ir nuteistasis gavo iš UAB “L“ direktoriaus V. G. 50 000 - 70 000 Lt. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad tarp UAB “L“ ir UAB “O“ 2005 metais buvo susiklostę statybos rangos santykiai, o už atliktus darbus užsakovė UAB “L“ 2005-12-13 – 2005-12-15 sumokėjo rangovei UAB “O“ iš viso 56 640 Lt (t. 15, b.l. 98-102). Byloje nėra duomenų, kad minėta pinigų suma buvo nepagrįstai įskaičiuota į UAB “L“ 2006-03-16 akte nurodytą bendrovės kasos 726 803,97 Lt trūkumą. V. G. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neminėjo, kad už UAB “O“ atliktus darbus pinigai buvo perduoti R. L., kaip UAB “O“ vadybininkui. Be to, V. G. parodė, kad R. L. UAB “L“ priklausantys pinigai buvo duodami nuolat, kol V. G. dirbo bendrovės direktoriumi (t. 14, b.l. 170). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad UAB “L“ pinigų sumokėjimas UAB “O“ už atliktus statybos rangos darbus patvirtina, jog R. L. kartu su V. G. neiššvaistė UAB “L“ piniginių lėšų. Šiame kontekste taip pat pasakytina, kad apygardos teismas pagrįstai neapklausė O. K., kuris bylai reikšmingu laikotarpiu dirbo UAB “O“ direktoriumi, nes UAB “L“ sandorių sudarymo su kitomis bendrovėmis aplinkybės nėra bylos nagrinėjimo dalykas, be to, byloje nėra duomenų, kad O. K. žino kokias nors naujas aplinkybes, susijusias su BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytu nusikaltimu, už kurį nuteistas R. L..

57Byloje yra 2007-11-26 specialisto išvada Nr. 5-3/106, surašyta atlikus UAB “L“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą laikotarpiu nuo 2005-07-18 iki 2007-01-30 (t. 8, b.l. 8-41). Specialistė J. Daukšaitė, surašiusi minėtą specialisto išvadą, 2008-04-30 pateikė paaiškinimą, kad ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti pateiktuose laikotarpio nuo 2005-07-18 iki 2006-03-15 UAB “L“ apskaitos dokumentuose nebuvo įforminti 726 803,97 Lt, kurie UAB “L“ 2006-03-16 akte nurodyti kaip piniginių lėšų trūkumas, išdavimas V. G. bei kitiems asmenims. UAB “L“ direktorius V. G., būdamas atsakingas už kasos pajamų ir išlaidų įforminimą bei priimtų pinigų saugumą, nepagrindė nuo 2005-07-18 iki 2006-03-15 apskaitos dokumentais 726 803,97 Lt piniginių lėšų panaudojimo ir tokiu būdu padarė bendrovei tokio dydžio nuostolių (t. 10, b.l. 38). R. L. gynėjas apeliaciniame skunde abejoja UAB “L“ surašytu 2006-03-16 aktu akcentuodamas, kad byloje nėra šio dokumento originalo, kurį nuteistojo gynėjas viso baudžiamojo proceso metu reikalavo pateikti. 2006-07-20 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad R. K. pateikė tyrėjai UAB “L“ 2006-03-16 akto kopiją (t. 7, b.l. 119-120). Byloje nėra duomenų, kokios naujos aplinkybės gali paaiškėti, jeigu į bylą būtų pateiktas UAB “L“ 2006-03-16 akto originalas. Be to, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų abejoti šio dokumento kopijos tikrumu. UAB “L“ 2006-03-16 aktą pasirašiusi V. G. patvirtino, kad minėtą dieną UAB “L“ kasoje buvo nustatytas 726 803,97 Lt trūkumas (t. 19, b.l. 4-6). M. Č. teisiamajame posėdyje taip pat nurodė, kad jis dalyvavo patikrinime ir pasirašė akte, kad nėra pinigų (t. 18, b.l. 125). Taigi, nėra abejonių, kad UAB “L“ 2006-03-16 akte užfiksuotos aplinkybės iš tikrųjų buvo. R. L. gynėjas apeliaciniame skunde cituoja M. Č. 2008-12-16 apklausoje, atliktoje ikiteisminiame tyrime, duotus parodymus, jog liudytojas negalėjo atsiminti ar nežinojo tam tikrų UAB “L“ 2006-03-16 akto surašymo aplinkybių (t. 12, b.l. 108-109). Nuo šio akto surašymo iki M. Č. apklausos dienos praėjo pakankamai didelis laiko tarpas, dėl kurio liudytojas galėjo sąžiningai pamiršti kai kurias bylai reikšmingas aplinkybes. Tai, kad M. Č. nežinojo tam tikrų aplinkybių, susijusių su UAB “L“ 2006-03-16 akto surašymu, savaime nereiškia, kad R. L. nepagrįstai inkriminuotas UAB “L“ kasos piniginių lėšų trūkumas. Tokios išvados taip pat nepaneigia ta aplinkybė, kad M. Č. 2006-05-22 pareiškime dėl sukčiavimo ir dokumentų suklastojimo neminėjo apie nustatytą UAB “L“ kasoje 726 803,97 Lt trūkumą. R. L. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakydamas į jo klausimą, M. Č. parodė, kad jis negali paaiškinti kasos perdavimo aplinkybių, nes nedalyvavo (t. 18, b.l. 109). Tokie M. Č. parodymai, kurie buvo duoti atsakant į bendro pobūdžio klausimą, nelaikytini kaip prieštaraujantys jo minėtiems vėlesniems parodymams (t. 18, b.l. 125), tuo labiau, kad M. Č. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmą kartą pakankamai detaliai paaiškino piniginių lėšų trūkumo nustatytą UAB “L“ kasoje (t. 14, b.l. 105). Be to, akivaizdu, kad M. Č. apskritai negalėjo dalyvauti kasos perdavime, nes byloje nustatyta, kad V. G. neperdavė jokios UAB “L“ kasos naujai bendrovės direktorei V. G.. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde akcentuoja 2007-11-26 specialisto išvados Nr. 5-3/106 dalį, kurioje nurodyta, jog tyrimui nebuvo pateiktas UAB “L“ direktorės įsakymas dėl 2006-03-16 bendrovės pinigų inventorizavimo, pinigų inventorizavimo aprašas ir sutikrinimo žiniaraštis, dėl ko buvo pažeisti atitinkami Inventorizavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719, punktai (t. 8, b.l. 25-26). Specialistė J. Daukšaitė teisiamajame posėdyje patvirtino minėtus inventorizacijos tvarkos trūkumus, tačiau ji paaiškino, kad byloje yra dokumentas, kuriame užfiksuota, jog patikrinus UAB “L“ kasoje pinigus, jų nebuvo rasta. Aktas turi juridinę galią ir yra teisėtas (t. 18, b.l. 124-125). Ši specialistė nenurodė, kad dėl nesilaikytos inventorizacijos tvarkos UAB “L“ 2006-03-16 aktas laikytinas niekiniu, nesukeliančiu teisinių padarinių. Teisėjų kolegija, įvertinusi 2007-11-26 specialisto išvadą Nr. 5-3/106 ir atsižvelgusi į specialistės J. Daukšaitės paaiškinimus, konstatuoja, kad UAB “L“ 2006-03-16 aktas pripažintinas įrodymu BPK 20 straipsnio prasme, todėl apygardos teismas pagrįstai rėmėsi šiuo įrodymu nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes.

58Byloje taip pat nustatyta, kad nuosprendyje nurodyti UAB “L“ kasos pajamų orderiai buvo pasirašyti neva V. G. (nuosprendžio 16 lapas, t. 20, b.l. 47). Atliekant ikiteisminį tyrimą, buvo paskirtas parašų, esančių atitinkamuose UAB “L“ kasos pajamų orderiuose, specialus tyrimas, siekiant išsiaiškinti, ar kuris iš užduotyje nurodytų asmenų, taip pat R. L., pasirašė V. G. vardu UAB “L“ kasos pajamų orderiuose (t. 16, b.l. 44-49). 2011-02-11 specialisto išvadoje Nr. 11K-8 (10) nenustatyta, kad tokius veiksmus atliko V. G. ar R. L. (t. 16, b.l. 51-85). Specialistė J. Daukšaitė teisiamajame posėdyje paaiškino, kad pagal UAB “L“ kasos knygą 2006-03-15 užregistruotas dokumentinis pinigų likutis - 726 803,97 Lt, kas atitinka ir kasos knygoje užregistruotus visus tiriamojo laikotarpio kasos pajamų bei išlaidų orderius. Specialistė tikrino viso tiriamojo laikotarpio kasos įplaukas ir išlaidas pagal elektroninio kasos žurnalo duomenis, kasos pajamų ir išlaidų duomenis bei nustatė, kad dokumentinis likutis kasoje, kasos knygoje ir kasos registruose buvo vedamas teisingai. Specialistė taip pat nurodė, kad suklastoti 2006 m. kasos pajamų orderiai neturi jokios įtakos jos padarytai išvadai, nes ekspertizės išvada nepaneigia, jog ūkinės operacijos įvyko, šios pajamos buvo uždirbtos ir užregistruotos elektroniniais kasos aparatais (t. 18, b.l. 124-125). Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti specialistės J. Daukšaitės kompetencija, jos atliktu specialiu tyrimu ir padarytomis išvadomis. Taigi, specialistė patvirtino, kad vien ta aplinkybė, jog UAB “L“ kasos pajamų orderiuose pasirašė ne tas asmuo, kuris nurodytas šiuose dokumentuose, neįrodo, jog UAB “L“ kasos pajamų orderiuose užfiksuotos ūkinės operacijos neįvyko ir buvo nepagrįstai nustatytas UAB “L“ piniginių lėšų trūkumas, inkriminuotas R. L.. Atsižvelgiant į tai, nėra tikslinga byloje paskirti R. L. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytų UAB “L“ kasos pajamų orderių rankraštinių įrašų rašysenos ekspertizę. Be to, nepritartina nuteistojo gynėjui, kad šie kasos pajamų orderiai buvo gauti neteisėtais būdais. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais. Iš 2011-05-10 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti atitinkami UAB “L“ kasos pajamų orderiai, išrinkti iš UAB “L“ turimų buhalterinių dokumentų (t. 16, b.l. 70-85), dėl kurių vėliau buvo paskirtas specialus tyrimas. Byloje UAB “L“ buhalteriniai dokumentai buvo gauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus. Nenustatyta, kad šie tyrimo veiksmai buvo atlikti nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų. Ta aplinkybė, kad tam tikruose UAB “L“ kasos pajamų orderiuose nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija dėl juos išrašiusio asmens, nereiškia, kad jie gauti byloje pažeidžiant BPK nuostatas. Dėl R. L. gynėjo apeliaciniame skunde akcentuojamų suklastotų UAB “L“ kasos pajamų orderių taip pat pasakytina, kad byloje nustatyta, jog UAB “L“ suklastoti kasos pajamų orderiai apima laikotarpį nuo 2006 m. sausio mėnesio pradžios iki 2006 m. balandžio mėnesio pradžios, tačiau vien tai, kad vykdant BPK 2 straipsnyje prokurorui ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms numatytą pareigą, byloje buvo tirti ir UAB “L“ kasos pajamų orderiai, išrašyti po V. G. nušalinimo nuo UAB “L“direktoriaus pareigų, nereiškia, kad R. L. inkriminuotas UAB “L“ kasos piniginių lėšų trūkumas buvo grindžiamas tokiais dokumentais. Pasak nuteistojo gynėjo, V. G. 2011-01-06 apklausoje ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad buvo klastojami buhalterinės apskaitos dokumentai, buvo užpildyti du 2006-02-25 kasos išlaidų orderiai, kuriuose nurodytų pinigų sumų jis negavo (t. 17, b.l. 8, 11-12). UAB “L“ 2006-02-25 kasos išlaidų orderiuose nurodytos ūkinės operacijos yra užfiksuotos UAB “L“ LITAS (kasa 272) suvestinėje (t. 10, b.l. 178). V. G. apklausa įvyko praėjus beveik penkeriems metams po UAB “L“ 2006-02-25 kasos išlaidų orderių išrašymo, todėl abejotina, kad jis galėjo tiksliai prisiminti, jog minėtą dieną negavo piniginių lėšų iš UAB “L“ kasos. Kitų įrodymų, patvirtinančių UAB “L“ 2006-02-25 kasos išlaidų orderiuose ir UAB “L“ LITAS (kasa 272) suvestinėje užfiksuotų duomenų neteisingumą, byloje nesurinkta. Atsižvelgiant į tai, V. G. aptarti parodymai nevertinti kaip įrodymai, paneigiantys UAB “L“ 2006-02-25 kasos išlaidų orderiuose užfiksuotas ūkines operacijas, tuo labiau, kad įtariamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nelaikytini įrodymais (BPK 20 ir 276 straipsniai).

59Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde akcentuojama, kad UAB “L“ LITAS (kasa 272) suvestinės, kuriomis remiantis ginamajam inkriminuota iššvaistyta 726 803,97 Lt suma, nepasirašytos, todėl buvo šiurkščiai pažeistos Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, kad šie buhalterinės apskaitos dokumentai buvo gauti kartu su kita UAB “L“ buhalterinės apskaitos medžiaga. Nors UAB “L“ LITAS (kasa 272) suvestinėse nėra jas sudariusio asmens parašų, tačiau tokia aplinkybė neturi lemiamos įtakos vertinant dėl bendrovės turėtų pajamų ir išlaidų suvestinėse nurodytais laikotarpiais atitikimo tikrovei. 2007-11-26 specialisto išvadoje Nr. 5-3/106 nėra nurodyta, kad dėl UAB “L“ suvestinių nepasirašymo UAB “L“ piniginių lėšų trūkumas, atsiradęs tuo metu, kai bendrovės direktoriumi buvo V. G., negali būti laikomas teisingu. R. L. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad tarp bendrovės buhalterinių dokumentų yra 2006 m. sausio mėn. UAB “L“ kasos pajamų orderių dėl pinigų gavimo iš UAB „K (duomenys pakeisti)“, kuriuose yra spaudai „K. R. gauta 2006-03-16“, kas rodo, jog UAB “L“ mėnesio kasos suvestinės buvo perrašomos, o ankstesnės suvestinės neišsaugotos, tačiau akivaizdu, kad tokiuose kasos pajamų orderiuose nurodytos pinigų sumos turėjo būti apskaitytos ir atsispindėti UAB “L“ mėnesio kasos suvestinėse, kad jomis būtų nustatytas tikrasis bendrovės gautų pajamų dydis per bylai reikšmingą laikotarpį. Vien ankstesnių netikslių UAB “L“ mėnesio kasos suvestinių neišsaugojimas UAB “L“ buhalterinėje apskaitoje neleidžia pripažinti, kad negalima remtis byloje esančiais tokio pobūdžio dokumentais nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. Pasak nuteistojo gynėjo, suvestinėje LITAS (kasa Nr. 272) įrašų su minuso ženklu negali būti, todėl V. G. 2006-01-04 negalėjo iš UAB “L“ kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. 62 paimti 150 000 Lt (t. 10, b.l. 172), jeigu tuo metu kasoje fiksuotas grynų pinigų likutis buvo mažesnis nei minėta pinigų suma. Specialistė J. Daukšaitė, ištyrusi visus jai pateiktus UAB “L“ buhalterinius dokumentus, savo surašytoje 2007-11-26 specialisto išvadoje Nr. 5-3/106 ir duodama paaiškinimus nenurodė, kad UAB “L“ suvestinėse LITAS (kasa Nr. 272) užfiksuotos kokios nors ūkinės operacijos yra klaidingos, todėl negalima pripažinti šių įrodymų kaip nepatikimų. Byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, kad UAB “L“ priklausančių visuomeninių maitinio ir pramogų įstaigų darbuotojai atliko nusikalstamus veiksmus, susijusius su bendrovės piniginių lėšų pasisavinimu (iššvaistymu), todėl R. L. gynėjo apeliaciniame skunde pateikiama prielaida, kad kai kurie darbuotojai galėjo būti nesąžiningi ir pasisavinti kabineto stalčiuje nesaugiai laikomas lėšas, neleidžia teigti, kad UAB “L“ grynųjų pinigų dokumentinis likutis 2006-03-16 buvo nustatytas netiksliai. Be to, UAB “L“ kasos piniginių lėšų trūkumas buvo nustatytas kitą dieną po to, kai buvo paskirta naujoji bendrovės direktorė V. G., kas leidžia atmesti tikimybę, jog ji savo veiksmais galėjo prisidėti prie UAB “L“ kasoje nerastos 726 803,97 Lt sumos.

60R. L. gynėjas, remdamasis liudytojos L. T. 2012-01-24 teisiamajame posėdyje duotais parodymais, daro išvadą, kad V. G. kartu su L. T. surašė UAB “L“ grynųjų pinigų priėmimo-perdavimo aktą tik 2006-03-30. Pažymėtina, kad L. T. parodymai šioje dalyje nėra nuoseklūs. Liudytoja L. T. 2012-01-24 teisiamajame posėdyje nurodė, kad V. G. pradėjus dirbti UAB “L“ direktore, tą pačią dieną bendrovės kasa nebuvo tikrinama. Toks patikrinimas buvo atliktas praėjus kelioms savaitėms, kovo pabaigoje, ir V. G. nedalyvavo šiame veiksme. Kasoje galėjo būti apie 1 000 Lt. L. T. padavė pasirašytą grynųjų pinigų inventorizacijos aktą V. G. (t. 19, b.l. 24). Kita vertus, ši liudytoja 2011-10-19 teisiamajame posėdyje davė bendro pobūdžio parodymus teigdama, kad ji dalyvavo ilgalaikio turto skaičiavime ir buvo surašyti kažkokie dokumentai. Šiame skaičiavime, kuris vyko kelias dienas, dalyvavo L. T., V. G. ir V. G., (t. 18, b.l. 102). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmą kartą, L. T. apskritai nenurodė jokių aplinkybių dėl grynųjų pinigų inventorizacijos akto surašymo (t. 14, b.l. 108-110). Liudytoja neparodė tokių aplinkybių ir apklausiama ikiteisminiame tyrime (t. 12, b.l. 12, b.l. 176-178, 179-181, t. 16, b.l. 175-177). Taigi, liudytoja L. T. baudžiamajame procese nebuvo nuosekli nurodydama, kokio pobūdžio patikrinimas buvo atliekamas UAB “L“ ir kas dalyvavo tokiame patikrinime. Ji papasakojo pakankamai detaliai R. L. gynėjo apeliaciniame skunde akcentuojamas aplinkybes tik per paskutinę apklausą baudžiamojo proceso metu, nuo nagrinėjamų įvykių praėjus beveik 6 metams. Liudytoja V. G. ikiteisminiame tyrime ar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nenurodė, kad UAB “L“ buhalterė L. T. 2006 m. kovo pabaigoje davė jai pasirašyti grynųjų pinigų inventorizacijos aktą (t. 12, b.l. 158-160, 164-166, 19, b.l. 4-6). Tokio dokumento byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, nėra pagrindo remtis aptartais L. T. parodymais nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. Liudytojos L. T. dalies parodymų atmetimas nėra pakankamas pagrindas apskritai nesivadovauti jos parodymais, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

61Pažymėtina, kad įrodymų rinkimas ir jų tyrimas nėra begalinis procesas. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta aplinkybe, kad UAB “L“ kasos piniginių lėšų patikrinimo dieną buvo nustatytas 726 803,97 Lt trūkumas, nėra pagrindo abejoti. Nagrinėjamu atveju R. L. gynėjo apeliaciniame skunde prašomų procesinių veiksmų, susijusių su visų UAB “L“ kasų aparatų kontrolinių juostų, kasos aparatų žurnalų išreikalavimu bei jų sutikrinimu su kitais kasos dokumentais, atlikimas būtų perteklinis šioje byloje, tuo labiau, kad nenustatyta, kokios naujos aplinkybės paaiškėtų atlikus minėtus proceso veiksmus. Dėl šios priežasties taip pat nėra tikslinga atlikti UAB “L“ materialaus turto inventorizavimo dokumentų patikrinimą. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde akcentuojamos neaiškios užuolaidų iš UAB “D“ įsigijimo aplinkybės argumentuojamos vien tik V. G. parodymais. Pažymėtina, kad ši ūkinė operacija yra įforminta įstatymų įstatyta tvarka (t. 8, b.l. 165). 2007-11-26 specialisto išvadoje Nr. 5-3/106 nurodyta, kad UAB “D“ pagrindė prekių (užuolaidų) pardavimą UAB “L“ (t. 8, b.l. 19). Šie įrodymai patvirtina, kad aptariama ūkinė operacija iš tikrųjų įvyko ir paneigia V. G. parodymus, kad UAB “L“ nėra pirkusi prekių iš UAB “D“, o PVM-sąskaita faktūra buvo išrašyta už anksčiau iš UAB “A“ įsigytas prekes. R. L. gynėjas apeliaciniame skunde pateikia tik subjektyvų manymą, nepagrįstą byloje esančiais įrodymais, kad UAB “L“ galėjo būti atlikti dvigubi mokėjimai už tas pačias prekes.

622011-10-19 teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad apygardos teismas, išklausęs R. L. gynėjo prašymus, nurodė, kad visi pareikšti prašymai yra iš esmės pagrįsti, tačiau konstatavo, jog vadovaujantis BPK 238 straipsniu, apygardos teismas turės galimybę tenkinti prašymus nagrinėdamas bylą (t. 18, b.l. 99). Toks prašymų išsprendimo suformulavimas teisiamojo posėdžio protokole nereiškia, kad apygardos teismas tenkino nuteistojo gynėjo pareikštus prašymus, todėl prašomų procesinių veiksmų neatlikimas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nelaikytinas esminiu BPK pažeidimu. Teisiamųjų posėdžių metu byloje esanti rašytinė medžiaga buvo tik išvardinta, tačiau ši aplinkybė nelaikytina kaip įrodanti, jog apygardos teismas, priėmęs skundžiamą nuosprendį, neįvertino visų byloje surinktų buhalterinių dokumentų ir nesirėmė jais bei kitais byloje surinktais įrodymais darydamas atitinkamas išvadas dėl R. L. pareikšto kaltinimo. Be to, nė vienas iš proceso dalyvių, taip pat R. L. ir jo gynėjas, nepageidavo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme būtų skelbiamas byloje esančių dokumentų turinys ir jie apžiūrėti (t. 19, b.l. 142). Tokio procesinio veiksmo atlikimo formos pasirinkimas, taip pat skundžiamame nuosprendyje atskirų buhalterinių dokumentų ne itin detalus vertinimas nepripažintinas esminiu BPK 301 straipsnio 1 dalies pažeidimu.

63R. L. gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad ginamasis nėra BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo subjektas. Šio nusikaltimo subjektas yra specialus, t. y. kaltininkui svetimas turtas ar turtinė teisė turi būti patikėti ar būti jo žinioje. Bylai reikšmingu laikotarpiu UAB “L“ direktorius V. G. buvo įformintas kaip materialiai atsakingas už bendrovėje esantį turtą. Kita vertus, ši aplinkybė nereiškia, kad R. L. nepadarė jokių nusikalstamų veiksmų UAB “L“ turtui. Kaip minėta, R. L. buvo faktinis UAB “L“ vadovas, t. y. jis surado V. G., kuris sutiko tapti UAB “L“ direktoriumi, priimdavo svarbiausius sprendimus dėl bendrovės veiklos, bendraudavo su bendrovės akcininkais iškilusiais klausimais. Pats V. G. suprato, kad jis nebuvo tikrasis UAB “L“ direktorius, nuo kurio priklausytų visa bendrovės veikla. Kadangi V. G. buvo R. L. statytinis UAB “L“ direktorius, todėl R. L. turėjo galimybę per V. G. prieiti prie bendrovei priklausančių piniginių lėšų ir spręsti dėl jų panaudojimo. Byloje nustatyta, kad R. L. ne kartą yra gavęs piniginių lėšų iš UAB “L“ kasos su V. G. žinia. Jeigu R. L. nebūtų susijęs su UAB “L“ veikla, jis neturėtų tikslo kreiptis į V. G., kad šis išduotų iš UAB “L“ kasos pinigines lėšas. Taigi, nors UAB “L“ dokumentais R. L. oficialiai nebuvo suteikti įgaliojimai, tačiau nuteistasis, per V. G. priimdamas sprendimus dėl UAB “L“ priklausančio turto, veikė kaip BK 184 straipsnyje numatytas specialus subjektas. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu, kuriuo R. L. per V. G. valdė UAB “L“, bendrovės kasoje nustatytas 726 803,97 Lt, kurių panaudojimas nepagrįstas jokiais buhalteriniais dokumentais, trūkumas. Tarp abiejų nuteistųjų padarytų veiksmų ir UAB “L“ atsiradusios turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nėra duomenų, kad V. G. buvo suinteresuotas savo iniciatyva padaryti žalos bendrovei. Įvertinus jo ir R. L. faktinę padėtį UAB “L“, nėra abejonių, kad būtent R. L. priėmė sprendimus naudoti bendrovei priklausančias pinigines lėšas ne jos interesais. R. L. galėjo tik bendrais su V. G. veiksmais padaryti byloje nustatytą UAB “L“ piniginių lėšų trūkumą. R. L. veiksmų kvalifikavimui neturi reikšmės, kad nuteistasis kartu su V. G. nebuvo tiksliai aptarę, kokio dydžio turtinę žalą savo veiksmais jie siekia padaryti UAB “L“. Visuma byloje nustatytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad jie kartu kryptingai turėjo tyčią iššvaistyti UAB “L“ priklausantį turtą, o atsiradusios nusikaltimo pasekmės yra nuteistųjų bendrai padarytų neteisėtų veiksmų rezultatas. Kadangi byloje nesurinkta įrodymų, kad R. L. ar V. G. pasisavino UAB “L“ kasoje nustatytą 726 803,97 Lt trūkumą, todėl apygardos teismas pagrįstai pripažino, kad jie bendrais veiksmais iššvaistė minėto dydžio svetimą turtą. Remiantis tuo, kas nustatyta, R. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 184 straipsnio 2 dalį kaip bendravykdytojo kartu su V. G. veiksmus iššvaistant UAB “L“ turtą. R. L. gynėjas, apeliaciniame skunde pateikdamas motyvus dėl ginamojo veiksmų netinkamo kvalifikavimo pagal baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998-12-22 nutarimo Nr. 8 atitinkamomis nuostatomis, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tiesiogiai remtis Senato nutarimais nėra įstatyminio pagrindo, nes jie nėra bylų nagrinėjimo teisės šaltinis. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį precedento reikšmę turi teismų sprendimai konkrečiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-575/2010). Toks aiškinimas atitinka konstitucinę doktriną (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-03-28 ir 2007-10-24 nutarimai), pagal kurią „...teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo įgyvendinimo sąlyga“, o teismų praktika gali būti formuojama tik teismams patiems sprendžiant bylas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-301/2011, 2K-343/2012). R. L. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat tik deklaratyviai cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje Nr. 2K-114/2012 išdėstytą teorinę bendrininkavimo dalį iš esmės nesiedamas jos su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, be to, apygardos teismo padaryta išvada dėl R. L. bendrininkavimo kartu su V. G. padarius inkriminuotą nusikaltimą neprieštarauja teorinei šio baudžiamosios teisės instituto daliai.

64Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl R. L. nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį R. L. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

65Dėl R. L. kaltinimo pakeitimo pirmosios instancijos teisme pagrįstumo

66R. L. gynėjas neteisus tvirtindamas, kad jo ginamajam kaltinimas iš BK 183 straipsnio 2 dalies į BK 184 straipsnio 2 dalį buvo pakeistas byloje nesilaikant BPK reikalavimų. BPK 256 straipsnio 1 dalyje (2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1852 redakcija) nurodyta, kad prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis.

67Kaltinamasis aktas kartu su byla buvo perduoti pirmosios instancijos teismui R. L. kaltinant padarius be kitų nusikalstamų veikų, taip pat nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje. 2012-08-22 teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad apygardos teismui perskaičius baudžiamosios byloje esančius rašytinius įrodymus, prokurorė pateikė prašymą pakeisti V. G. ir R. L. kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes ir jų kvalifikavimą, V. G. veiksmus perkvalifikuojant iš BK 183 straipsnio 2 dalies į BK 184 straipsnio 2 dalį, o R. L. veiksmų teisinę kvalifikaciją pakeičiant iš BK 24 straipsnio 4 dalies ir 183 straipsnio 2 dalies į BK 184 straipsnio 2 dalį. Apygardos teismas, atsižvelgęs į kaltinamųjų gynėjų pastabas, pasiūlė prokurorei patikslinti pateiktą prašymą, nurodant BK 184 straipsnio 2 dalies redakciją (t. 19, b.l. 153). Byloje yra Klaipėdos apygardos prokuratūros 2012-08-21 prašymas pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes, kuriame išdėstyta BK 184 straipsnio 2 dalies redakcija (t. 19, b.l. 154). Akivaizdu, kad aptariamas prašymas negalėjo būti surašytas anksčiau nei įvykęs 2012-08-22 teisiamasis posėdis, nes tik šiame teisiamajame posėdyje išaiškėjo procesinio dokumento trūkumai, kuriuos prokurorės buvo paprašyta ištaisyti. Kita vertus, ta aplinkybė, jog patikslintame prašyme pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes ir jų kvalifikavimą palikta pirminio šio procesinio dokumento data, neturi esminės reikšmės sprendžiant, ar kaltinimas R. L. buvo pakeistas remiantis BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka. Tai, kad byloje nėra pirminio prašymo pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes ir jų kvalifikavimą varianto, nelaikytina, kad buvo kokiu nors būdu suvaržyta R. L. teisė į gynybą, tuo labiau, kad iš 2012-08-22 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad tokio prašymo nuorašai susipažinti buvo įteikti jam ir gynėjui. Įvertinus visas aplinkybes, nepagrįstas R. L. gynėjo apeliacinio skundo teiginys, kad pagal byloje esantį 2012-08-21 prašymą pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes ir jų kvalifikavimą apygardos teismas negalėjo pripažinti R. L. kaltu padarius BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

68BPK 256 straipsnio 1 dalyje nurodyta iki kurio momento nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, prokuroras, privatus kaltintojas ar nukentėjusysis turi teisę prašyti pakeisti kaltinimą, t. y. iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos. Nagrinėjamoje byloje valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė paprašė R. L. pakeisti kaltinimą dar nepasibaigus įrodymų tyrimui. Šiame kontekste pasakytina, kad teisė keisti kaltinimą yra suteikta kaltinimą palaikančiai šaliai, manančiai, kad byloje nustatytos aplinkybės yra kitokios nei nurodytos kaltinamajame akte ar remiantis jomis iškilo būtinybė kvalifikuoti inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal kitą baudžiamojo įstatymo straipsnį. Vien nuteistojo gynėjo manymas, kad prieš prokurorei prašant R. L. pakeisti kaltinimą iš BK 183 straipsnio 2 dalies į BK 184 straipsnio 2 dalį, R. L. nedavė jokių parodymų apie svetimo turto iššvaistymą, todėl negalėjo būti keičiamas ginamajam kaltinimas, neįrodo, kad šiuo atveju buvo pažeistos BPK 256 straipsnio nuostatos. Tokios išvados nepaneigia taip pat ta aplinkybė, kad prokurorė šioje byloje detaliai nepateikė R. L. pareikšto kaltinimo pakeitimo motyvų. Iš 2013-02-15 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad R. L. iš tikrųjų pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas dėl pakeisto kaltinimo aplinkybių (t. 20, b.l. 4-5). Kita vertus, šis procesinis pažeidimas buvo ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, kur nuteistasis davė detalius parodymus dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (t. 20, b.l. 91-93), todėl vien dėl pirmosios instancijos teisme padaryto pažeidimo nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nuosprendį. Be to, BPK nenumato, kad pakeitus kaltinimą, baudžiamoji byla turi būti pradedama nagrinėti iš naujo.

69R. L. gynėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pakeistame kaltinime pagal BK 184 straipsnio 2 dalį nurodytos faktinės aplinkybės iš esmės nepakito nuo pirminiame kaltinime pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nurodytų faktinių aplinkybių, be to, pakeistas kaltinimas yra nekonkretus. Abiejuose kaltinimuose yra nurodytas skirtingas R. L. ir V. G. padarytų veiksmų pobūdis, jų vaidmuo nusikaltime, kas leidžia daryti išvadą, jog prokurorė pagrįstai nusprendė prašyti pakeisti R. L. pareikštą kaltinimą nauju. Byloje dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės nustatyti, kokiems tretiesiems asmenims abu nuteistieji iššvaistė svetimą turtą ir kada konkrečiai tai buvo padaryta, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina, kad R. L. pareikštas kaltinimas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį yra nekonkretus. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-330/2006 nėra nurodyta, kad būtina visais atvejais kaltinime išdėstyti, kokiems konkretiems tretiesiems asmenims buvo iššvaistytas kaltininkui patikėtas ar jo žinioje esantis turtas, tuo labiau, kad kasacinis teismas iš esmės sprendė klausimus, susijusius su kaltininkės patraukimu baudžiamojon atsakomybėn už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą. Be to, skundžiamame nuosprendyje pakankamai konkrečiai nurodyta, kokiu būdu buvo iššvaistytas UAB “L“ turtas, t.y. buvo atliekami mokėjimai, grynųjų pinigų perdavimai neišrašant buhalterinės apskaitos dokumentų. Darytina išvada, kad R. L. pakeistas kaltinimas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį atitinka jam keliamus reikalavimus, todėl nebuvo pažeista jo teisė į gynybą.

70BPK 311 straipsnis apibrėžia bylų proceso apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo dalyką. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąsias bylas dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties apeliacine tvarka nagrinėja apygardų teismai kaip apeliacinė instancija ir Lietuvos apeliacinis teismas. Teisėjų kolegija šiuo atveju vertina tik skundžiamo nuosprendžio, taip pat R. L. nuteisimo pagal pakeistą kaltinimą teisėtumą ir pagrįstumą, o R. L. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su priimta Klaipėdos apygardos teismo 2010-10-18 nutartimi, kuria byla buvo perduota prokurorui ikiteisminį tyrimą papildyti (t. 15, b.l. 3-5), su R. L. įteikto pranešimo apie įtarimą ir pirminio kaltinimo turinio deklaratyvumu, nėra šios baudžiamojo proceso stadijos dalykas, be to, jos nepaneigia apygardos teismo padarytų išvadų dėl R. L. padaryto nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje.

71Dėl R. L. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį, taip pat BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį

72R. L. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, kad ginamasis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje, taip pat BK 24 straipsnio 4 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje.

73Byloje nustatyta, kad 2005-09-13 tarp UAB “L“ ir AB “V” buvo sudaryta preliminarioji daugiabučio namo buto Nr. ( - ), adresu ( - ), Klaipėda, pirkimo-pardavimo sutartis Nr. ( - ). Šią sutartį kaip UAB “L“ direktorius pasirašė V. G. (t. 12, b.l. 10-13). 2006-03-15 UAB “L“ akcininkų susirinkime nuspręsta, jog V. G. nuo 2006-03-15 atleidžiamas iš bendrovės direktoriaus pareigų ir nuo šios dienos nauja direktore paskiriama V. G.. Tame pačiame susirinkime nuspręsta, kad V. G. privalo perduoti visus dokumentus ir turtą iki 2006-04-01 (t. 2, b.l. 16). V. G. dar 2006-03-10 pasirašytinai buvo supažindintas su klausimais, kurie turėjo būti sprendžiami 2006-03-15 UAB “L“ akcininkų susirinkime (t. 2, b.l. 18). V. G. teisiamajame posėdyje nurodė, kad sužinojus dėl atleidimo iš UAB “L“ direktoriaus pareigų, jam prasidėjo depresija, dėl ko nuteistasis buvo paguldytas į ligoninę (t. 18, b.l. 99). Taigi, nėra abejonių, kad V. G. buvo žinoma, jog jis nuo 2006-03-15 nebeužėmė minėtų UAB “L“ pareigų ir negalėjo bendrovės vardu sudaryti sandorių su trečiaisiais asmenimis. Tokios išvados nepaneigia liudytojo M. Č. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, kad aptariamu UAB “L“ akcininkų sprendimu V. G. nebuvo atleistas, kadangi sirgo, tačiau jo, kaip direktoriaus įgaliojimai buvo sustabdyti (t. 18, b.l. 109). Tarp UAB “L“ ir UAB “K“ 2006-04-14 buvo pasirašytas sutarties nutraukimo aktas, kuriuo UAB “L“ atsisakė visų teisių į perkamą butą, adresu ( - ), Klaipėda, pagal 2005-09-13 preliminariąją sutartį, sudarytą tarp UAB “L“ ir AB “V”, ir perleido sutartyje numatytas teises bei pareigas UAB “K“. Šiame sutarties nutraukimo akte kaip abiejų įmonių UAB “L“ ir UAB “K“ atstovas pasirašė V. G. (t. 12, b.l. 25). Tai įrodo, kad V. G., nebeturėdamas jokių įgaliojimų atstovauti UAB “L“, 2006-04-14 sudarė su UAB “K“ sandorį, o UAB “L“, kurios neatstovavo teisėtai išrinkta direktorė V. G. ar kitas jos darbuotojas, neišreiškė savo tikrosios valios dėl atsisakymo pirkti butą, adresu ( - ), Klaipėda. V. G. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad UAB “L“ priėmus sprendimą atleisti jį iš direktoriaus pareigų, R. L. pasiūlė V. G. tapti UAB “K“ direktoriumi. Vėliau, kai V. G. gydėsi ligoninėje, R. L. atnešė jam buto dokumentus, tačiau V. G. nežinojo, kas buvo ruošiamasi daryti su butu (t. 14, b.l. 173, t. 18, b.l. 99). V. G. baudžiamajame procese iš pradžių laikėsi versijos, kad M. Č. jam atnešė dokumentus dėl UAB “L“ atsisakymo pirkti butą, adresu ( - ), Klaipėda (t. 14, b.l. 33-35, 95-96), tačiau tokia versija neatitinka byloje surinktų įrodymų. Visų pirma, M. Č. viso baudžiamojo proceso metu nurodė, kad jis sužinojo apie UAB “L“ ir UAB “K“ 2006-04-14 pasirašytą sutarties nutraukimo aktą tik po to, kai naujoji UAB “L“ direktorė V. G. pranešė, jog tarp UAB “L“ ir AB “V” 2005-09-13 sudaryta sutartis nebegalioja. Be to, M. Č. niekada nesiūlė R. L. pirkti butą, adresu ( - ), Klaipėda (t. 12, b.l. 96-99, 105-106, t. 18, b.l. 108-109). Byloje nenustatyta, kad M. Č. turėjo interesą atsisakyti UAB “L“ 2005-09-13 sudarytos sutarties su AB “V” UAB “K“ naudai. UAB “L“ akcininkai turėjo galimybę organizuoti 2005-09-13 sutartyje numatytų teisių ir pareigų perleidimą kitai įmonei, o ne UAB “K“, kurios vieninteliu akcininku buvo būtent R. L. (t. 12, b.l. 37), tačiau tokie veiksmai nebuvo atlikti. Be to, V. G. teisiamajame posėdyje pripažino, kad jo pirminiai parodymai nėra visiškai teisingi, jis nuslėpė kai kurias bylai reikšmingas aplinkybes (t. 14, b.l. 167). R. L. gynėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad 2006 m. pavasarį UAB “L“ susidūrus su finansinėmis problemomis, M. Č. ieškojo, kas galėtų perimti bendrovės įsipareigojimus dėl nepastatyto buto pirkimo ir tokiu būdu atsiimti iš AB “V” įmokėtus 30 000 Lt, nepatvirtinti jokiais byloje esančiais įrodymais, todėl jie atmetami kaip nepagrįsti. Pastebėtina, kad 2005-09-13 sutartimi UAB “L“ įsipareigojo sudaryti su AB “V” notarinę buto, adresu ( - ), Klaipėda, pirkimo-pardavimo sutartį iki 2006-07-01 (Sutarties 5.1. punktas) (t. 12, b.l. 10). Taigi, 2005-09-13 sutarties nutraukimo akto pasirašymo metu, t. y. 2006-04-14, dar buvo likęs pakankamai ilgas laiko tarpas UAB “L“ įvykdyti turėtą įsipareigojimą - sudaryti notarinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Juridinių asmenų registre iš tikrųjų naujos UAB “L“ direktorės V. G., kaip asmens, turinčio teisę sudaryti sandorius, parašo pavyzdys buvo įregistruotas 2006-04-26, kai 2005-09-13 sutarties nutraukimo aktas jau buvo pasirašytas, tačiau tokio fakto įregistravimas Juridinių asmenų registre nėra sudėtingas ir daug laiko reikalaujantis veiksmas, todėl aptariama aplinkybė nelaikytina, kaip patvirtinanti, jog M. Č. organizavo, kad 2006-04-14 dokumentus pasirašytų V. G.. Nenustatyta aplinkybių, dėl kurių vienas iš UAB “L“ akcininkų negalėjo sulaukti, kol bus patvirtintas naujos direktorės parašo pavyzdys ir vėliau sudarytas sandoris su bet kuria įmone dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal minėtą 2005-09-13 sutartį, nes tuo metu UAB “L“ dar nebuvo didelė rizika prarasti sumokėtą 30 000 Lt avansą AB “V”. Be to, R. L. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad M. Č. minėjo nuteistajam, jog V. G. negali pasirašyti sutarties dėl teisių ir pareigų perleidimo UAB “K“, nes neįregistruotas jos parašo pavyzdys. Pabrėžtina, kad R. L., apklausiamas ikiteisminiame tyrime, nenurodė tokios aplinkybės (t. 12, b.l. 190-191, t. 17, b.l. 62-64, 93-96). Nuteistasis pradėjo teigti apeliaciniame skunde minimą aplinkybę, kuri nepatvirtinta jokiais byloje esančiais įrodymais, tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (t. 19, b.l. 141), kai jis buvo susipažinęs su visa bylos medžiaga.

74Liudytoja V. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad kai liudytoja pradėjo dirbti, jai buvo perduoti visi registracijos dokumentai, taip pat ji turėjo bendrovės antspaudą. Be V. G. niekas negalėjo pasinaudoti šiuo antspaudu (t. 19, b.l. 4-5). Perduodamų dokumentų priede Nr. 1 nurodyta, kad V. G. 2006-04-03 perdavė, o V. G. tą pačią dieną priėmė UAB “L“ antspaudą (t. 18, b.l. 92). Kita vertus, tiek V. G. parodymai, tiek minėtas perduodamų dokumentų priedas savaime nepatvirtina, kad pagal 2005-09-13 sutartį UAB “L“ teisės ir pareigos buvo perleistos UAB “K“ su šios liudytojos žinia. To neįrodo ir 2007-02-08 specialisto išvada Nr. 68, kurioje nurodyta, kad 2006-04-14 sutarties nutraukimo akte, sudarytame tarp UAB “L“ ir UAB “K“, bei 2005-09-13 preliminariojoje sutartyje esantys UAB “L“ antspaudai, tikėtina, yra atlikti UAB “L“ antspaudu, kurio pavyzdžiai buvo pateikti lyginamajam tyrimui. Atsakyti kategoriškai nėra galimybės, nes tyrimo metu nustatyta individualiųjų požymių visuma yra nepakankama kategoriškai išvadai (yra galimybė, kad tyrimo metu nustatyti požymiai gali būti ir kitose klišėse, pagamintose naudojant tas pačias priemones) (t. 12, b.l. 76-78). Taigi, 2007-02-08 specialisto išvada Nr. 68 nėra kategoriška, todėl ja remiantis negalima pritarti R. L. iškeltai versijai, jog 2006-04-14 sutarties nutraukimo aktas negalėjo būti pasirašytas be V. G. žinios. Atkreiptinas dėmesys, kad V. G. teisiamajame posėdyje nurodė, kad R. L. atnešė jam į ligoninę dokumentus, kuriuose jau buvo uždėti antspaudai (t. 14, b.l. 173).

75VĮ „Klaipėdos apskrities ligoninė“ psichiatrijos filialo 2009-09-17 rašte užfiksuota, kad V. G. nuo 2006-04-07 iki 2006-05-12 gydėsi šiame filiale, jis nuo 2006-04-12 naudojosi laisvu IV režimu, o lankytojų registracija nėra vedama (t. 13, b.l. 126), kas rodo, jog V. G. nuo 2006-04-12 nebuvo griežtai prižiūrimas sveikatos priežiūros darbuotojų, o R. L. be jokių apribojimų turėjo galimybę ateiti pas V. G. ir atnešti jam 2006-04-14 sutarties nutraukimo aktą. Šiame kontekste pastebėtina, kad V. G. teisiamajame posėdyje parodė, jog UAB “L“ vardu butas, adresu ( - ), Klaipėda, buvo pradėtas statyti R. L. iniciatyva, o V. G. nežinojo, ar įmonės akcininkai turėjo informacijos apie šį butą (t. 14, b.l. 173). M. Č. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad preliminarioji sutartis dėl aptariamo buto buvo sudaryta be akcininkų žinios (t. 14, b.l. 103, t. 18, b.l. 108). Kitas liudytoju apklaustas UAB “L“ akcininkės UAB “D“ vadovas R. P. B. laikėsi tokios pačios pozicijos (t. 14, b.l. 107, t. 18, b.l. 104). Be to, byloje nustatyta, kad UAB “K“, kurio vienintelis akcininkas yra R. L., o tuo metu direktore dirbo I. M., 2007-08-08 sutartimi pardavė pastatytą butą, adresu ( - ), Klaipėda, I. V. už 353 000 Lt (t. 16, b.l. 193). I. M. teisiamajame posėdyje nurodė, kad UAB “K“ pardavė minėtą butą R. L. gyvenimo draugei – I. V. (t. 14, b.l. 175). I. V. neneigė, kad ji tuo metu palaikė draugiškus santykius su R. L. (t. 19, b.l. 21). Įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nustatytą įvykio eigą, nėra abejonių, kad R. L. buvo suinteresuotas dėl buto Nr. ( - ), adresu ( - ), Klaipėda, įsigijimo, todėl jis organizavo, kad pagal 2005-09-13 sutartį, sudarytą tarp UAB “L“ ir AB “V”, UAB “L“ turėtos teisės ir pareigos būtų perleistos UAB “K“ bei 2006-04-14 sudaryta nauja preliminarioji buto pirkimo-pardavimo sutartis tarp UAB “K“ ir AB “V” (t. 12, b.l. 12-17). R. L. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad UAB “K“ direktoriaus V. G. sudaryta preliminarioji daugiabučio namo buto pirkimo-pardavimo sutartis Nr. ( - ) su AB “V” direktoriumi R. V. buvo pasirašyta ne psichiatrinėje ligoninėje, kurioje gydėsi V. G., o AB „V“, tačiau ši aplinkybė neįrodo, kad nuteistasis neatliko minėtų veiksmų.

76Kita vertus, teisėjų kolegija nesutinka su apygardos teismo neargumentuota išvada, kad R. L. inkriminuotais veiksmais sukėlė nuosprendyje nurodytas neigiamas pasekmes, t. y. kad UAB “L“ neteko priklausančios didelės vertės turtinės teisės – teisės į statomą butą, adresu ( - ), Klaipėda, kurio vertė 302 376 Lt. R. L. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį, taip pat BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodytas vienas iš dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu pavojingumą didinančių požymių, kai asmuo padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelės turtinės žalos. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968) asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. BK 182 straipsnio prasme turtinė teisė – tai kaltininko sau ar kito asmens naudai neteisėtai įgyta daiktinė ar prievolinė teisė arba teisė, atsirandanti iš intelektinės veiklos rezultatų. Turtinės teisės įgijimas – tai teisės valdyti ir (ar) naudotis, ir (ar) disponuoti svetimu turtu, taip pat prievolinės teisės ar teisės, atsirandančios iš intelektinės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-101/2014). Įvertinus byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, negalima teigti, kad dėl R. L. veiksmų UAB “L“ buvo padaryta didelė žala BK 300 straipsnio 3 dalies prasme ir įgyta didelės vertės svetima turtinė teisė, kaip tai numato BK 182 straipsnio 2 dalis.

77Kaip minėta, 2005-09-13 tarp UAB “L“ ir AB “V” buvo sudaryta preliminarioji daugiabučio namo buto Nr. ( - ), adresu ( - ), Klaipėda, pirkimo-pardavimo sutartis Nr. ( - ). Bendrovės, sudarydamos šią sutartį, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.401 straipsniu, kuris reglamentuoja būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartį. Visų pirma pasakytina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog vienas esminių būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutarties požymių, skiriantis ją nuo kitų preliminariųjų sutarčių, yra būsimo būsto pirkimo–pardavimo sutarties subjektinė sudėtis: viena šios sutarties šalis–pirkėjas visada yra fizinis asmuo, o kita–pardavėjas - juridinis asmuo ir kartu profesionalus nekilnojamojo turto statytojas (CK 6.401 straipsnio 1 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-445/2008, 3K-3-134/2014). Kadangi 2005-09-13 sutartį sudarė dvi bendrovės, todėl teigti, kad jų santykiams taikytinos CK 6.401 straipsnio nuostatos, nėra teisinio pagrindo. Nepaisant to, tarp UAB “L“ ir AB “V” sudaryta 2005-09-13 sutartis laikytina preliminariąja sutartimi CK 6.165 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus 2005-09-13 sutarties turinį ir byloje nustatytas aplinkybes. Tuo metu, kai buvo sudaryta 2005-09-13 sutartis tarp UAB “L“ ir AB “V” bei 2006-04-14 pasirašytas šios sutarties nutraukimo aktas tarp UAB “L“ ir UAB “K“, butas, adresu ( - ), Klaipėda, dar nebuvo pastatytas. 2005-09-13 sutarties sudarymo tikslas buvo tarp šalių nustatyti minėto buto pirkimo-pardavimo sutarties, t. y. pagrindinės sutarties, kuri turėjo būti sudaryta preliminariojoje sutartyje nustatytais terminais ir notariškai patvirtinta, sąlygas (2005-09-13 sutarties 1 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad 2005-09-13 sutartyje aiškiai įvardintos UAB “L“ teisės, kurias ji įgijo šia sutartimi (2005-09-13 sutarties 4.1.-4.5. punktai). Į UAB “L“ teisių, kurios iš esmės susijusios su buto, adresu ( - ), Klaipėda, statybos vykdymo eiga, sąrašą nepateko bendrovės teisė į patį nekilnojamąjį turtą. UAB “L“ įsipareigojo sudaryti su AB „V“ notarinę pirkimo-pardavimo sutartį iki 2006-07-01 ir sumokėti iš viso 302 376 Lt, iš kurių 272 376 Lt turėjo būti sumokėti AB “V” ne vėliau kaip per vieną mėnesį po notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos (2005-09-13 sutarties 5.1.-5.2., 10., 14.1. punktai). Be to, 2005-09-13 sutarties 23. punkte nurodyta, kad teisės į namą ar jo dalį iki pagrindinės sutarties sudarymo nuosavybės teise priklauso AB “V”. Remiantis teismų praktikos išaiškinimais, preliminarioji sutartis – tai organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Iš CK 6.165 straipsnyje įtvirtintos preliminariosios sutarties sampratos matyti, kad iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį. O pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kurie arba patys turi vertybės reikšmę (pvz., atlygintinų profesionalo paslaugų teikimo sutartyje), arba veiksmai, kuriais objektas– vertybė yra perduodamas kitai šaliai (parduodama, mainoma, dovanojama ir pan.). Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių aspektu. Tai pagrindinis preliminariosios sutarties skiriamasis požymis nuo pagrindinės sutarties. Preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui: tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ir pan., gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje. Nustačius, kad šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natūra, nes tai prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-P-382/2006, 3K-3-521/2012, 3K-3-134/2014). Aptartos 2005-09-13 sutarties sąlygos neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad 2005-09-13 sutartis, sudaryta tarp UAB “L“ ir AB “V” yra organizacinio pobūdžio, nes jos esminis tikslas buvo ateityje sudaryti pagrindinę buto, adresu ( - ), Klaipėda, notarinę pirkimo-pardavimo sutartį. Toks preliminariosios sutarties dalykas negali būti prilyginamas UAB “L“ turtinės teisės įgijimu CK prasme.

78Kaip minėta, 2005-09-13 sutartyje buvo aptarta nekilnojamojo turto kaina - 302 376 Lt, iš kurių 30 000 Lt UAB “L“ sumokėjo 2005-09-27 AB “V” (t. 12, b.l. 11), tačiau ši aplinkybė neįrodo, kad tarp šalių buvo sudaryta pagrindinė buto, adresu ( - ), Klaipėda, pirkimo-pardavimo sutartis. Teismų praktikoje konstatuota, kad avanso mokėjimas pagal preliminariąją sutartį neprieštarauja imperatyvams, įskaitant ir CK 6.165 straipsnio 1 dalį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2012). UAB “L“ ir UAB “K“ 2006-04-14 sudarius sutarties nutraukimo aktą, AB “V” tą pačią dieną kasos išlaidų orderiu Nr. 107 grąžino UAB “L“, kurią atstovavo V. G., 30 000 Lt, kurie šios bendrovės buvo sumokėti 2005-09-13 sutarties pagrindu (t. 12, b.l. 20). 2006-04-14 UAB “L“ kasos pajamų orderyje Nr. ( - ) nurodyta, kad minėta pinigų suma buvo įnešta į bendrovės kasą. Tokį juridinį faktą patvirtino UAB “L“ buhalterė L. T. (t. 12, b.l. 21). 2007-11-26 specialisto išvadoje Nr. 5-3/106 užfiksuota, kad UAB “L“ 2006-04-15 išleido 30 000 Lt bendrovės poreikiams tenkinti (2007-11-26 specialisto išvados Nr. 5-3/106 10 lapas) (t. 8, b.l. 17). UAB “L“ akcininkas M. Č. 2006-05-22 pareiškime dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo siejo galimai nusikalstamų veikų padarymą būtent su 30 000 Lt praradimu nenurodydamas, kad bendrovė patyrė papildomą turtinę žalą nutraukus 2005-09-13 sutartį su AB “V” (t. 1, b.l. 3-4). Liudytojas M. Č. ikiteisminiame tyrime deklaratyviai teigė, kad dėl minėtos sutarties nutraukimo bendrovė prarado turtinę teisę. Kadangi bendrovė yra nevykdanti veiklos, todėl žala yra didelė (t. 12, b.l. 100-101). M. Č. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apskritai neminėjo, kad nutraukus 2005-09-13 sutartį, UAB “L“ buvo padaryta didelė turtinė žala (t. 18, b.l. 108-109). Byloje nenustatyta, kad UAB “L“ pagal 2005-09-13 sutartį padarė daugiau įmokų AB “V”. To ir negalėjo būti padaryta, nes kita pinigų suma už butą, adresu ( - ), Klaipėda, turėjo būti sumokėta tik sudarius pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, o iki tol visos teisės į butą ir namą, kuriame buvo statomas butas, priklausė kitai bendrovei – AB “V”. Kadangi UAB “L“ neįgijo teisės į aptariamą nekilnojamąjį turtą, todėl nutraukus 2005-09-13 sutartį, ji negalėjo prarasti tokios turtinės teisės ir patirti 302 376 Lt žalos, kuri inkriminuota R. L.. Byloje nenustatyta, kad UAB “L“ patyrė realių turtinio pobūdžio nuostolių netekusi teisės sudaryti pagrindinę buto adresu ( - ), Klaipėda, notarinę pirkimo-pardavimo sutartį. Taip pat pastebėtina, kad gynyba pateikė į bylą AB “V” 2011-11-11 raštą Nr. 02-135/11, kuriame nurodyta, jog bendrovė pardavinėjo 75 butus, adresu ( - ), ir iki 2006-04-14 šiame name buvo dar parduodama devyniolika butų (t. 18, b.l. 120), kas leidžia daryti išvadą, kad nutraukus 2005-09-13 sutartį, UAB “L“ nebuvo užkirsta galimybė sudaryti naują preliminariąją kito buto, adresu ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį su AB “V”.

79Įvertinus visas aplinkybes, konstatuotina, kad byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, jog R. L. veiksmais buvo padaryta UAB “L“ didelė turtinė žala BK 300 straipsnio 3 dalies prasme ir ši bendrovė prarado didelės vertės turtinę teisę, kas atitiktų BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Atsižvelgiant į tai, nuteistasis išteisinamas iš kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Nepadarius UAB “L“ didelės turtinės žalos BK 300 straipsnio 3 dalies prasme, R. L. veiksmai, kai jo iniciatyva V. G., nebebūdamas UAB “L“ direktoriumi, sudarė 2006-04-14 sutarties nutraukimo aktą su AB “V”, kuriuo remiantis UAB “L“ teisės ir pareigos, turėtos pagal 2005-09-13 preliminariąją sutartį dėl buto, adresu ( - ), pirkimo-pardavimo, buvo perleistos UAB “K“, ir tą pačią dieną sudarė naują preliminariąją daugiabučio namo buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ) tarp UAB “K“ ir AB “V”, turi BK 24 straipsnio 4 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. Atkreiptinas dėmesys, kad R. L. pirminiame 2011-04-01 pranešime apie įtarimą buvo inkriminuota BK 24 straipsnio 4 dalis ir BK 300 straipsnio 1 dalis (t. 17, b.l. 57-61), o tik prieš ikiteisminio tyrimo pabaigą R. L. įteiktame patikslintame 2011-05-19 pranešime apie įtarimą jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį (t. 17, b.l. 91-92). BPK 3 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Viena iš tokių aplinkybių, numatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimas. BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, kuriems praėjus apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas. Tais atvejais, kai yra aišku, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai yra suėję ir asmeniui nebus galima pritaikyti baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, baudžiamasis procesas, kaip nustatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutraukiamas. Pažymėtina, kad senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo, jo trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos. BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003-05-01) numatė, kad asmeniui apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu praėjo penkeri metai, kai buvo padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas. Byloje R. L. inkriminuoti paskutiniai veiksmai buvo padaryti 2006-04-14. Vadinasi, penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas suėjo 2011-04-14. Byloje nėra duomenų, kad R. L. būtų padaręs naują tyčinę nusikalstamą veiką, dėl ko senaties terminas būtų nutrūkęs, taip pat nenustatyta ir kitų aplinkybių, dėl kurių senaties eiga būtų sustojusi. Taigi, darytina išvada, jog nuo R. L. inkriminuotos veikos padarymo dienos yra praėję daugiau kaip penkeri metai, dėl ko apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas ir baudžiamasis persekiojimas turi būti nutrauktas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo spręsti dėl R. L. kaltės pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį. Kita vertus, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas ir baudžiamosios bylos nutraukimas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui yra skirtingi baudžiamosios bylos užbaigimo būdai. Konstatavus, kad dėl R. L. veiksmų turėjo būti priimtas ne apkaltinamasis nuosprendis, o baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis šioje dalyje atitinkamai naikinamas.

80BPK 320 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems. Klaipėdos apygardos teismo 2013-04-02 nuosprendžiu V. G. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį kaip padaręs šias nusikalstamas veikas būnant vykdytoju ir veikiant kartu su R. L.. V. G. nepadavė apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013-04-02 nuosprendžio. Kita vertus, kadangi teisėjų kolegija sušvelnino R. L. teisinę padėtį dėl nepagrįsto nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį, todėl remiantis BPK 320 straipsnio 5 dalimi, yra pagrindas taip pat sušvelninti V. G. teisinę padėtį dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į anksčiau įvertintus byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, V. G. išteisinamas iš kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas), o V. G. baudžiamoji byla dalyje pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nutraukiama suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

81Dėl civilinio ieškinio

82R. L. gynėjas apeliaciniame skunde deklaratyviai, nepateikdamas jokių argumentų teigia, kad BUAB “L“ UAB “B“ civilinis ieškinys nepagrįstai priteistas iš ginamojo ir V. G.. Byloje surinktais objektyviais įrodymais nustatyta, kad laikotarpiu, kuriuo R. L. per V. G. valdė UAB “L“, bendrovės kasoje nustatytas 726 803,97 Lt, kurių panaudojimas nepagrįstas jokiais buhalteriniais dokumentais, trūkumas. 726 803,97 Lt trūkumas atsirado dėl bendrų R. L. ir V. G. veiksmų, todėl apygardos teismas pagrįstai priteisė šį piniginių lėšų trūkumą, kaip padarytą turtinę žalą, iš abiejų nuteistųjų. Byloje nustatytos visos civilinio ieškinio tenkinimo sąlygos. Ta aplinkybė, kad skundžiamame nuosprendyje nepateikti detalūs motyvai šiuo klausimu, neleidžia daryti išvados, kad byloje pareikštas civilinis ieškinys yra nepagrįstas.

83Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 327 straipsnio 1 punktu ir 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

84Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. nuosprendžio dalį, kuria:

851) R. L. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką bei nuteistas laisvės atėmimu 2 metams ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį – išteisinti R. L. iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

862) R. L. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką bei nuteistas laisvės atėmimu 2 metams.

87Baudžiamosios bylos dalį dėl R. L. veikos, turinčios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies požymių, nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

88Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, R. L. subendrintos bausmės.

89R. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalį paskirtą 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.

90Taip pat panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. nuosprendžio dalį, kuria:

911) V. G. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką bei, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuteistas laisvės apribojimu 1 metams ir 6 mėnesiams bei priimti naują išteisinamąjį nuosprendį – išteisinti V. G. iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

922) V. G. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką bei, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuteistas laisvės apribojimu 1 metams.

93Baudžiamosios bylos dalį dėl V. G. veikos, turinčios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalies požymių, nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

94Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, V. G. subendrintos bausmės.

95Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, V. G. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį subendrinti iš naujo dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir V. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, paliekant Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) V. G. per bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

96Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2... 3. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6... 4. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 2... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės... 6. Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas V. G., tačiau... 7. Iš R. L. ir V. G. solidariai priteista 726 803,97 Lt BUAB „L (duomenys... 8. Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją... 9. R. L. nuteistas už tai, kad kartu su V. G. iššvaistė didelės vertės... 10. R. L. taip pat nuteistas už tai, kad organizavo tikro dokumento suklastojimą,... 11. R. L., būdamas faktiniu uždarosios akcinės bendrovės “L“, įmonės... 12. R. L. taip pat nuteistas už tai, kad organizavo didelės vertės turtinės... 13. R. L., būdamas faktiniu uždarosios akcinės bendrovės “L“, įmonės... 14. Apeliaciniu skundu nuteistojo R. L. gynėjas prašo: 1) paskirti UAB “L“... 15. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, todėl... 16. Pirmiausia dėstomi argumentai dėl R. L. inkriminuoto jam patikėto ar jo... 17. Teigia, kad teismas grubiai pažeidė R. L. teisę į gynybą ir nešališką... 18. Nesutinka su nuosprendžio išvada, kad R. L. buvo faktinis UAB “L“... 19. Teismas teigdamas, jog R. L. buvo UAB “L“ faktiniu vadovu, prieštarauja... 20. Neigia teismo išvadą, jog visi be išimties byloje apklausti liudytojai... 21. V. G. dar 2010-05-07 buvo vienas atiduotas į teismą, kaltinant jį UAB... 22. 2012-08-22 prokurorės prašyme pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines... 23. Be to, prie 2012-08-22 protokolo yra pridėtas netikras Klaipėdos apygardos... 24. Pažymima, kad teismas R. L. kaltę dėl analizuojamo nusikaltimo grindžia... 25. UAB „L‘ buhalteriniai dokumentai nebuvo tinkamai saugomi, dalis jų... 26. Cituojami UAB „L‘ direktorės V. J. (G.), liudytojos L. T. parodymai (11... 27. Remdamasis išdėstytais argumentais, taip pat aptaręs buhalterinę apskaitą... 28. Pažymi, kad suklastotus kasos pajamų ir išlaidų orderius į bylą... 29. Liudytojų parodymais nustatyta, jog naktinio baro ir kavinės apyvartinėmis... 30. Dėl nurodytų aplinkybių gynėjas teismo prašė atlikti kasos pajamų... 31. Neatlikus pilnos UAB “L“ materialaus turto ir piniginių lėšų... 32. Tvirtina, kad jo ginamajam nėra inkriminuojamos veikos, numatytos BK 184... 33. Dėl nurodytų faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų konstatuojama R.... 34. Antrojoje apeliacinio skundo dalyje yra dėstomi argumentai dėl dokumento... 35. Visų pirma nurodoma, kad sukčiavimo bylose būtina nustatyti apgaulės... 36. 2006-04-14 „Sutarties nutraukimo aktu“ UAB “K“, atstovaujamai V. G.,... 37. Byloje faktiniai duomenys rodo, kad UAB “L“ niekada nebuvo naujai statomo... 38. Pažymėtina, jog dar 2006-05-22 M. Č. parašė pareiškimą dėl sukčiavimo... 39. 2006 m. pavasarį UAB “L“ susidūrus su finansinėmis problemomis būtent... 40. Tikina, kad jo ginamasis neklastojo 2006-04-14 sutarties nutraukimo akto bei... 41. Teismas R. L. kaltę dėl dokumento klastojimo ir sukčiavimo organizavimo... 42. 2011-04-01 R. L. įteikus pranešimą apie įtarimą pagal BK 24 straipsnio 4... 43. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu iš R. L. ir V. G. solidariai... 44. Nurodo, jog teismas apkaltinamąjį nuosprendį dėl R. L. grindė faktiškai... 45. Teismas nesiėmė visų įstatymo numatytų priemonių išsamiai ir... 46. Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą,... 47. Nuteistojo R. L. gynėjo advokato A. Jokūbausko apeliacinis skundas tenkinamas... 48. Dėl R. L. nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį... 49. R. L. gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo padaryta... 50. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo... 51. BK 184 straipsnis reglamentuoja baudžiamąją atsakomybę už turto... 52. R. L. nuteistas už tai, kad jis, būdamas faktiniu UAB “L“ vadovu ir... 53. Apygardos teismas, pripažindamas R. L. kaltu dėl aptariamo nusikaltimo... 54. R. L. gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo padaryta... 55. V. G. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jis... 56. R. L. gynėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad byloje esantys įrodymai... 57. Byloje yra 2007-11-26 specialisto išvada Nr. 5-3/106, surašyta atlikus UAB... 58. Byloje taip pat nustatyta, kad nuosprendyje nurodyti UAB “L“ kasos pajamų... 59. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde akcentuojama, kad UAB “L“ LITAS... 60. R. L. gynėjas, remdamasis liudytojos L. T. 2012-01-24 teisiamajame posėdyje... 61. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimas ir jų tyrimas nėra begalinis procesas.... 62. 2011-10-19 teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad apygardos teismas,... 63. R. L. gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad ginamasis nėra BK 184... 64. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti skundžiamą nuosprendį dalyje... 65. Dėl R. L. kaltinimo pakeitimo pirmosios instancijos teisme pagrįstumo... 66. R. L. gynėjas neteisus tvirtindamas, kad jo ginamajam kaltinimas iš BK 183... 67. Kaltinamasis aktas kartu su byla buvo perduoti pirmosios instancijos teismui R.... 68. BPK 256 straipsnio 1 dalyje nurodyta iki kurio momento nagrinėjant bylą... 69. R. L. gynėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pakeistame... 70. BPK 311 straipsnis apibrėžia bylų proceso apeliacinės instancijos teisme... 71. Dėl R. L. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 300 straipsnio 3... 72. R. L. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nesurinkta įrodymų,... 73. Byloje nustatyta, kad 2005-09-13 tarp UAB “L“ ir AB “V” buvo sudaryta... 74. Liudytoja V. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad kai liudytoja pradėjo... 75. VĮ „Klaipėdos apskrities ligoninė“ psichiatrijos filialo 2009-09-17... 76. Kita vertus, teisėjų kolegija nesutinka su apygardos teismo neargumentuota... 77. Kaip minėta, 2005-09-13 tarp UAB “L“ ir AB “V” buvo sudaryta... 78. Kaip minėta, 2005-09-13 sutartyje buvo aptarta nekilnojamojo turto kaina - 302... 79. Įvertinus visas aplinkybes, konstatuotina, kad byloje nesurinkta įrodymų,... 80. BPK 320 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos... 81. Dėl civilinio ieškinio... 82. R. L. gynėjas apeliaciniame skunde deklaratyviai, nepateikdamas jokių... 83. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 84. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. nuosprendžio... 85. 1) R. L. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 86. 2) R. L. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 87. Baudžiamosios bylos dalį dėl R. L. veikos, turinčios Lietuvos Respublikos... 88. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. nuosprendžio... 89. R. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalį... 90. Taip pat panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d.... 91. 1) V. G. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 92. 2) V. G. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 93. Baudžiamosios bylos dalį dėl V. G. veikos, turinčios Lietuvos Respublikos... 94. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. nuosprendžio... 95. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4... 96. Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. nuosprendžio dalį...