Byla 2K-114/2012
Dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 26 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Viktoro Aiduko ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 26 d. nuosprendžio.

2Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nuosprendžiu A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais šešiems mėnesiams, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai visuomenės labui dirbti po 20 valandų. Tuo pačiu nuosprendžiu L. Z. nuteistas pagal BK 137 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; pritaikius BK 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant L. Z. per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; vadovaujantis BK 67 ir 70 straipsniais, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per šešis mėnesius atlikti 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose.

3Iš A. M. nukentėjusiajam A. P. (A. P.) priteista 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Iš L. Z. nukentėjusiajam A. P. priteista 17 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o Valstybei ligonių kasai – 5358,60 Lt turėtų gydymo išlaidų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

4Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nuosprendis pakeistas.

5A. M. pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. L. Z. pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

6Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta, kad A. M. ir L. Z. nukentėjusiajam A. P. įspyrė ne mažiau kaip dešimt kartų į įvairias kūno vietas.

7Iš nuteistojo A. M. ir L. Z. solidariai nukentėjusiajam A. P. priteista 35 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, Valstybinei ligonių kasai – 5358,60 Lt turėtų gydymo išlaidų.

8Nuosprendis, priimtas dėl L. Z., kasacine tvarka neapskųstas.

9Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, susipažinusi su byla,

Nustatė

10Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu, pakeitus pirmosios instancijos teismo nuosprendį, A. M. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2009 m. birželio 7 d., apie 21.00 val., prie prekybos centro „Trys berželiai“, esančio Kaune, Taikos 113, „Camelia“ vaistinės pusėje, veikdamas kartu su L. Z., tyčia, turėdami tikslą sužaloti, kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. P. į veidą, L. Z. tyčia rankomis sudavė ne mažiau kaip du smūgius į veidą, dėl to nukentėjusysis parkrito ant grindinio, tokiais veiksmais jam buvo sumuštas kairysis lūpų kampas, padaryta muštinė žaizda pakaušio dešinėje pusėje, pakauškaulio dešinės pusės lūžimas, dešinės pusės piramidės lūžimas, kairiojo galvos smegenų pusrutulio sumušimas su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas.

11Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. M. už tai, kad A. P. kumščiu sudavė į veidą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas kairiojo lūpų kampo sumušimą, buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o L. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 137 straipsnio 1 dalį už tai, kad A. P. sudavė ne mažiau kaip du smūgius į galvą, nuo kurių nukentėjusysis parkrito ant grindinio, taip jam buvo padaryta muštinė žaizda pakaušio dešinėje, dešinės piramidės lūžimas, kairiojo galvos smegenų pusrutulio sumušimas su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl neatsargumo.

12Kasaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 26 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nuosprendį be pakeitimų.

13Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, esmingai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 332 straipsnio 7 punkto reikalavimus, suvaržė jo gynybos teises.

14Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas jo padarytą nusikalstamą veiką iš BK 140 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į BK 135 straipsnio 1 dalį tai motyvuodamas tuo, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jei smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo padarytas dėl visų padarytų sužalojimų visumos, tai pagal baudžiamąjį įstatymą atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys. Tačiau, kaip teigia kasatorius, abiejų asmenų veika gali būti kvalifikuojama pagal tą patį BK straipsnį tada, kai yra nustatytas kaltinamųjų bendrininkavimas ir nustatyta, kad jie ne tik veikė kartu, bet ir turėjo vieną sumanymą taip elgtis. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad jis tyčia, turėdamas tikslą sužaloti nukentėjusįjį, veikė kartu su A. Z. Tačiau byloje nustatyta, kad visus sužalojimus, sukėlusius sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, padarė L. Z. Pagal paties A. P. parodymus, pirmas kumščiu į veidą sudavė jis (kasatorius), tačiau nuo jo suduoto smūgio nukentėjusysis neparkrito, atsitraukė, o L. Z. tik po kurio laiko atliko veiksmus, sunkiai sutrikdžiusius jo sveikatą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jis (kasatorius) tik sudavė ranka nukentėjusiajam į veidą liepdamas eiti namo, o kai L. Z. sudavė smūgį, aiškindamasis savo ir nukentėjusiojo asmeninius santykius, ir šis parkrito, jis stovėjo apie 3 metrus nuo jų. Nustatytos aplinkybės prieštarauja apeliacinės instancijos teismo teiginiui, kad veikiama buvo viena tyčia ir kartu, todėl, kasatoriaus nuomone, vadovautis teismų praktikoje susiformavusia taisykle, jog jei smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo padarytas dėl visų padarytų sužalojimų visumos, tai pagal baudžiamąjį įstatymą atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys, nebuvo galima. Šioje byloje kiekvieno kaltinamojo veiksmai turėjo būti kvalifikuojami pagal kiekvieno konkrečius veiksmus ir jais sukeltus padarinius. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas esmingai pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti motyvus, kuriais vadovaujantis atmetami kiti įrodymai, taip pat BPK 332 straipsnio 7 dalies nuostatas, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, turi nurodyti motyvus, kodėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertino jo parodymus, laikydamas juos gynybos taktika, tačiau nevertino ir nepasisakė, kodėl atmeta nukentėjusiojo parodymus, kad jis (kasatorius) tik sudavė ranka nukentėjusiajam į veidą liepdamas eiti namo, kad nuo jo suduoto smūgio nenugriuvo, o tik pasitraukė atgal, kad jis (kasatorius) stovėjo apie 3 metrus nuo nukentėjusiojo ir L. Z., kai pastarasis sudavė jam smūgius ir jis parkrito. Tai yra svarbūs įrodymai, apibūdinantys jo kaltės turinį, pagrindžiantys, kad jis ir L. Z. veikė ne viena tyčia.

15Be to, kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas suvaržė ir jo gynybos teises. Anot kasatoriaus, jau vien tai, kad kaltinimas buvo pateiktas netaikant bendrininkavimo normų, yra esminis BPK pažeidimas, kuriuo buvo suvaržytos įstatymų garantuotos jo gynybos teisės. Kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo konkrečiai jis yra kaltinamas, pagal kokį BK straipsnį jo veika kvalifikuojama, kad galėtų užsitikrinti tinkamą gynybą, pateikti tinkamus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad jis veikė kartu su L. Z., turėjo veiką kvalifikuoti taikydamas BK 24 straipsnio 1 dalį, nustatyti bendrininkavimo formą, jos turinį, bei tai, kuo pasireiškė kiekvieno iš bendrininkų veiksmai. Jo ir L. Z. veiksmuose nė vienas teismas nenustatė bendrininkų grupei būdingų požymių. Jis nesuvokė ir neturėjo galimybės suvokti, kad L. Z., smūgiuodamas nukentėjusiajam, kėsinasi į sunkų jo sveikatos sutrikdymą. Kasatoriaus nuomone, nenustačius bendrininkavimo požymių, nelogiška ir neteisinga pripažinti jį atsakingu už kilusius padarinius remiantis nuostata, kad jei smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo padarytas nuo visų padarytų sužalojimų visumos, tai pagal baudžiamąjį įstatymą atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys. Tokia išvada gali būti daroma tik nustačius bendrininkavimo požymius.

16Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas priteisti nukentėjusiajam 35 000 Lt neturtinei žalai atlyginti iš jo ir L. Z. solidariai taip pat yra neteisingas. Jis savo veiksmais nukentėjusiajam sukėlė tik fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl, nenustačius pagrindo taikyti solidariąją civilinę atsakomybę, negalima buvo nuteistųjų neturtinės žalos atlyginimo priteisti solidariai. Be to, priteista suma neatitinka teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-475/2004, 3K-3-399/2005, 3K-3-131/2007) ir yra aiškiai per didelė. Teismas neatsižvelgė nei į jo (kasatoriaus) turtinę padėtį, nei į paties nukentėjusiojo būseną sveikatos sutrikdymo metu, o tai turėjo įtakos didesnei žalai atsirasti: nukentėjusysis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sunkiau laikė pusiausvyrą ir parkritęs ant žemės susitrenkė galvą, dėl to ir kilo tokie padariniai.

17Atsiliepimu į kasacinį skundą prokuroras prašo nuteistojo A. M. kasacinį skundą atmesti.

18Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas A. M. veiką tinkamai kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Iš kasacinio skundo matyti, kad A. M. pripažįsta, jog smurtiniais veiksmais sutrikdė A. P. sveikatą, tačiau neigia nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastą. Teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad nukentėjusysis buvo sužalotas kietu buku daiktu ir jam buvo suduotas ne vienas smūgis, todėl teismas pagrįstai nustatė priežastinį ryšį tarp A. M. bei L. Z. smūgių ir kilusių padarinių – A. P. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo. Pagal teismų praktiką, jei smurtą prieš nukentėjusįjį panaudojo keli asmenys ir sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas nuo visų sužalojimų visumos, atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys. A. M. ir L. Z., suduodami smūgius į svarbų žmogaus organą – galvą, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jų veikimo gali atsirasti sunkūs padariniai, ir, nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti. Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad A. M. nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe. Išvados apie tai nepaneigia kasatoriaus nurodoma aplinkybė, kad veikta buvo be išankstinio susitarimo. Susitarimas bendrai atlikti nusikalstamą veiką galimas žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Byloje nustatyta, kad, A. M. kumščiu sudavus nukentėjusiajam A. P. į veidą, prie jo prisijungė ir L. Z., jie abu, suduodami smūgius nukentėjusiajam, atliko BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus. Abu matydami, kad naudoja prieš nukentėjusįjį smurtą, suprato, jog veikia ne pavieniui, bet kaip bendrininkai. Pasak prokuroro, kasatoriaus argumentas, kad, apeliacinės instancijos teismui nuteisus jį dėl bendrų veiksmų su L. Z., buvo pažeista jo teisė į gynybą, nepagrįstas. Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuriame buvo prašoma nuteisti A. M. dėl sunkaus A. P. sveikatos sutrikdymo, padaryto bendrais veiksmais su L. Z.. Taigi A. M. buvo žinomos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos ir jis galėjo gintis nuo tokio kaltinimo. Be to, toks pats kaltinimas kasatoriui buvo pareikštas ir ikiteisminio tyrimo metu, todėl kaltinimo turinys A. M. buvo gerai žinomas ir jis galėjo tinkamai nuo jo gintis. Prokuroras nesutinka su kasatoriaus teiginiais, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje neišdėstė įrodymų, kuriais grindė savo išvadas, nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus, nenurodė, kokios pirmosios instancijos teismo išvados neatitiko faktinių bylos aplinkybių, nes visa ši informacija nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra pateikta, todėl BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 332 straipsnio 7 dalies reikalavimai nebuvo pažeisti.

19Prokuroras nurodo, kad pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata bendrais nuteistųjų veiksmais, todėl civilinį ieškinį pagrįstai priteista solidariai atlyginti abiem nuteistiesiems. Pagal BPK 369 straipsnį bylos kasacine tvarka nagrinėjamos tik teisės taikymo aspektu, todėl kasacinis skundas dėl neturtinės žalos dydžio kasacine tvarka nagrinėtinas tik ta apimtimi, ar teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais, ar nesuteikė kuriam nors iš jų nepagrįstai didelės reikšmės, ar nebuvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, formuojamos šiuo klausimu. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, tarp jų į tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, atliktos operacijos ir jis patyrė fizines bei dvasines kančias, kad iki veikos padarymo jis buvo sveikas ir darbingas, o dabar pripažintas iš dalies nedarbingu, dirba tik pusę darbo dienos, jį tebekankina galvos skausmai, svaigsta galva, greitai pavargsta, jaučia baimę, kamuoja nemiga, nerimas, kad abu nuteistieji nevedę, jauno amžiaus, darbingi, savo kaltės nepripažino, buvo abejingi kilusiems padariniams, taip pat teismas atsižvelgė ir į nuteistųjų turtinę padėtį. Įvertindamas šiuos kriterijus, apeliacinės instancijos teismas nuo teismų praktikos nenukrypo (kasacinės bylos

20Nr. 2K-368/2009, 2K-209/2010, 2K-137/2010). Kasatoriaus nurodoma aplinkybė, kad nukentėjusysis buvo neblaivus, neturi įtakos neturtinės žalos dydžiui, nes nustatyta, kad pagrindinė padarinių atsiradimo sąlyga ir priežastis buvo nuteistųjų veiksmai. Dėl to darytina išvada, kad civilinis ieškinys byloje išspręstas tinkamai.

21Atsiliepimu į kasacinį skundą nukentėjusysis A. P. prašo atsižvelgti į jauną A. M. bei L. Z. amžių ir paskirti jiems kiek įmanoma trumpesnį laisvės apribojimą.

22Nukentėjusysis nurodo, kad A. M. vaidmuo darant nusikaltimą buvo svarbus, nes pirmą smūgį į veidą jam sudavė A. M. ir tai buvo smurto prieš jį pradžia. Nukentėjusysis teigia, kad jis nesiryžta spręsti, kokius padarinius sukėlė šis smūgis, tačiau pabrėžia, kad jis prarado sąmonę, nors tai atsitiko ne iš karto. Pasak nukentėjusiojo, po A. M. jį mušė L. Z., o A. M. galėjo dar ir spardyti jį kojomis, tą patvirtina L. Z. ir G. P. parodymai. Viskas vyko labai greitai, abu nuteistieji iš jo reikalavo pinigų, buvo anksčiau pažįstami. Šios aplinkybės, nukentėjusiojo nuomone, rodo, kad A. M. ir L. Z. darydami nusikaltimą veikė bendrai.

23Atsiliepime nukentėjusysis taip pat teigia, kad dėl nusikaltimo jam padaryta didesnė žala, nei manė, nes jį nuolatos kankina baimės jausmas, nerimas, galvos skausmai, nemiga, jis negali dirbti, gauna neįgaliojo pašalpą, todėl mano, kad jo pareikštas 37 000 Lt civilinis ieškinys yra per mažas.

24Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

25Dėl baudžiamojo proceso įstatymo ir bendrininkavimo nuostatų taikymo

26Kasatorius savo prašymą apeliacinės instancijos teismo jam priimtą nuosprendį panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį argumentuoja tuo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, esmingai pažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, nepasisakydamas, kodėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, nemotyvuotai bei visiškai nepagrįstai pripažino jį padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, bendravykdytoju, todėl toks nuosprendis negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

27Skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1–4 punktuose nustatytais pagrindais pakeitus pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

28Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų, jame padarytos išvados pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

29BPK 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis šio Kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Tai reiškia, kad šio teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis ir pagrindinių taisyklių bei reikalavimų, numatytų BPK 305–307 straipsniuose, keliamų pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui. Jeigu pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ar neteisingai paskirtos bausmės, t. y. BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais, apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi išdėstyti kvalifikavimo ir (ar) bausmės skyrimo motyvus (BPK 331 straipsnio 4 dalis). Tačiau tais atvejais, kai veika netinkamai buvo kvalifikuota dėl to, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitiko bylos aplinkybių, be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtina išdėstyti šio teismo nustatytas aplinkybes ir nurodyti, kodėl bei kuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas padarė kitokias išvadas. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytos taisyklės, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, privalu laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismui. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

30Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas esmingai pažeidė minėtus baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl dėl nuteistojo A. M. šio teismo priimtas nuosprendis negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

31Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Dėl to, jeigu nusikalstamą veiką padaro ne vienas asmuo, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota visų požymių, t. y. ir bendrininkavimo požymių, nustatytų BK 24, 25 straipsniuose, ir bendrai daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurį kvalifikuojama vykdytojo veika, požymių visuma. Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju atitinkamų požymių visumoje turi būti konstatuota, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus bendruosius ir (ar) specialiuosius požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius.

32Būtinu bet kurios bendrininkavimo rūšies ar formos požymiu yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas, todėl kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).

33Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. BK 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju).

34Nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji požymiai yra pavojinga kito žmogaus sveikatai veika, žalingi padariniai – sunkus sveikatos sutrikdymas ir priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių. Sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Veikiant bendrininkų grupe nėra būtina, kad kiekvienas iš vykdytojų padarytų sužalojimus, sukėlusius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, t. y. ir tais atvejais, kai nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą sukelia ne bendrais veiksmais padarytų sužalojimų visuma, o vienas ar keli sužalojimai, tačiau byloje nustatyta, kad smurtą naudojo keli asmenys, smurto pobūdis ir intensyvumas rodo tyčią padaryti sunkų kūno sužalojimą arba neapibrėžtą, nekonkretizuotą tyčią, kuri apima ir sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymą, pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę nukentėjusiojo tokio sveikatos sutrikdymo procese. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pripažįstant asmenį nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, bendravykdytoju ar kitos rūšies bendrininku, visais atvejais, o juo labiau, kai padariniai – sunkus sveikatos sutrikdymas – kilo ne nuo visų bendrininkų smūgių, teismas savo išvadas turi pagrįsti ištirtų įrodymų, nustatytų, atsižvelgiant ne tik į tai, kurio bendrininko smūgis sukėlė tokius padarinius, bet ir kitų bendrininkų konkrečius veiksmus, bendrininkų susitarimo veikti bendrai ribas, galimybę jas koreguoti ir pan., bei aplinkybių visuma.

35Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. M. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas už tai, kad, kumščiu suduodamas nukentėjusiajam A. P. į veidą, sukėlė jam fizinį skausmą bei padarė kairiojo lūpų kampo sumušimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteistas ir L. Z., kurio veiką šis teismas kvalifikavo pagal BK 137 straipsnio 1 dalį nustatęs, kad jis nukentėjusiajam A. P. sudavė į galvą ne mažiau kaip du smūgius, dėl to nukentėjusysis nukrito ant grindinio, kad tokiais veiksmais nukentėjusiajam A. P. buvo padaryta muštinė žaizda pakaušio dešinėje pusėje, pakauškaulio lūžimas dešinėje, dešinės piramidės lūžimas, kairiojo galvos smegenų pusrutulio sumušimas su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl neatsargumo.

36Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad A. M. ir L. Z. veikė kartu, nukentėjusiajam smūgius sudavė turėdami tikslą sužaloti, abiejų veiksmus kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Toks šio teismo sprendimas reiškia, kad abu nuteistieji pripažįstami nusikalstamos veikos bendravykdytojais.

37Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam A. P. buvo konstatuotas kairiojo lūpų kampo sumušimas, muštinė žaizda pakaušio dešinėje, pakauškaulio lūžimas dešinėje, dešinės piramidės lūžimas, kairiojo galvos smegenų pusrutulio sumušimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais; kad kairiojo lūpų kampo sumušimas galėjo atsirasti tiesioginio smūgio metu, o muštinė žaizda pakaušio dešinėje, pakauškaulio lūžimas dešinėje, dešinės piramidės lūžimas galėjo įvykti tiek nugriuvus ir atsimušus į kietus bukus daiktus trauminio poveikio metu, tiek ir epilepsijos metu; kad sunkų sveikatos sutrikdymą atitinka dešinės piramidės lūžimas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad „surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog būtent nuo L. Z. smūgio A. P. griuvo, trenkėsi galva į asfaltą ir prarado sąmonę“. Apeliacinės instancijos teismas taipogi nurodė, kad L. Z. sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip du kartus į veidą, dėl to šis pargriuvo, trenkėsi galva į asfaltuotą grindinį ir sunkiai susižalojo. Šis teismas L. Z. veiką pripažino padaryta ne dėl neatsargumo, o tyčia, todėl, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kvalifikavo ją pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

38Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nėra motyvų ir argumentuotų išvadų, paaiškinančių, kodėl A. M. pripažįstamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, bendravykdytoju. Nuosprendžio aprašomoji dalis, kurioje motyvuojamas A. M. veikos perkvalifikavimas, surašyta taip, kad lieka neaišku, kokie bendrininkavimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai yra nustatyti, kodėl nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas pripažįstamas bendrai, t. y. kartu su L. Z., padaryta nusikalstama veika.

39Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jei smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo padarytas nuo visų padarytų sužalojimų visumos, tai pagal tą patį baudžiamąjį įstatymą atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tarp veikos – kaltinamųjų smūgių sudavimo ir padarinių – nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo yra priežastinis ryšys, nes teismo medicinos specialisto išvada patvirtina tą aplinkybę, jog nukentėjusysis buvo sužalotas kietu buku daiktu ir jam buvo suduotas ne vienas smūgis. Tačiau, tą teisingai pažymi ir kasatorius, pagal byloje nustatytas aplinkybes sužalojimai, dėl kurių kilo tokie padariniai – sunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas, buvo padaryti L. Z. veiksmais. Pagal nustatytas aplinkybes A. M. nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį į veidą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, kad šiuo smūgiu nukentėjusiajam buvo padarytas kairiojo lūpų kampo sumušimas ir tai nėra paneigta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje.

40Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kad A. P. parodymais nustatyta, jog pirmas jam kumščiu sudavė A. M., kad nuo šio smūgio jis nenukrito, tik atsitraukė (pagal bylos duomenis galima spręsti – nuo T. U., A. M. ir L. Z.). Po to, nukentėjusiajam vėl sugrįžus prie T. U., nuo pastarojo jį atstūmė L. Z., liepdamas neatsikalbinėti, ir netrukus nukentėjusysis pajuto „tamsą“, kuo L. Z. jam sudavė, neprisimena, nes prarado sąmonę. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, nevertino ir nepasisakė, kodėl atmeta nukentėjusiojo parodymus, kurie yra svarbus įrodymas, pagrindžiantis tai, kad jis ir L. Z. veikė ne viena ir ne vienoda tyčia, kad jų veiksmai turėjo būti kvalifikuojami atskirai, t. y. pagal kiekvieno atskirais veiksmais sukeltus padarinius. Teisėjų kolegija pripažinti, kad kasatoriaus argumentai dėl A. P. parodymų vertinimo yra visiškai nepagrįsti, neturi pagrindo, nes apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nepasisakyta, kaip gi jie vertinami bendrininkavimo padarant nusikalstamą veiką aspektu. Kaip šiuo aspektu vertinami liudytojo T. U. parodymai, nuosprendyje taip pat nepasisakyta.

41Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo padaryti pažeidimai yra esminiai, sukliudę teismui dėl A. M. priimti pagrįstą ir teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas A. M. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, naikintina, taip pat naikintina šio nuosprendžio dalis, kuria pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl žalos atlyginimo pakeistas taikant solidariosios atsakomybės principą, ir dėl šių dalių byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

42Panaikinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendį dėl A. M. ir bylą perdavus iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, susidaro situacija, kai pirmosios instancijos teismo dėl jo priimtas apkaltinamasis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, taigi negali būti vykdoma ir nuteistajam A. M. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė. Dėl to nuteistasis A. M. iš pataisos namų paleistinas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

43Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

44Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalį, kuria pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas A. M. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, taip pat nuosprendžio dalį, kuria pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl civilinių ieškinių pakeistas padarytą žalą priteisiant atlyginti solidariai, ir dėl šių dalių bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kitą apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį palikti galioti nepakeistą.

45A. M. iš pataisos namų paleisti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nuosprendžiu A. M.... 3. Iš A. M. nukentėjusiajam A. P. (A. P.) priteista 3000 Lt neturtinei žalai... 4. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 5. A. M. pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės... 6. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta,... 7. Iš nuteistojo A. M. ir L. Z. solidariai nukentėjusiajam A. P. priteista 35... 8. Nuosprendis, priimtas dėl L. Z., kasacine tvarka neapskųstas.... 9. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, susipažinusi su byla,... 10. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 11. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. M. už tai, kad A. P. kumščiu... 12. Kasaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 13. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė... 14. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas jo padarytą... 15. Be to, kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas suvaržė ir jo... 16. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas priteisti... 17. Atsiliepimu į kasacinį skundą prokuroras prašo nuteistojo A. M. kasacinį... 18. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas A. M. veiką tinkamai... 19. Prokuroras nurodo, kad pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos... 20. Nr. 2K-368/2009, 2K-209/2010, 2K-137/2010). Kasatoriaus nurodoma aplinkybė,... 21. Atsiliepimu į kasacinį skundą nukentėjusysis A. P. prašo atsižvelgti į... 22. Nukentėjusysis nurodo, kad A. M. vaidmuo darant nusikaltimą buvo svarbus, nes... 23. Atsiliepime nukentėjusysis taip pat teigia, kad dėl nusikaltimo jam padaryta... 24. Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 25. Dėl baudžiamojo proceso įstatymo ir bendrininkavimo nuostatų taikymo... 26. Kasatorius savo prašymą apeliacinės instancijos teismo jam priimtą... 27. Skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu A. M. pripažintas... 28. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai... 29. BPK 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo... 30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas esmingai... 31. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų... 32. Būtinu bet kurios bendrininkavimo rūšies ar formos požymiu yra bendrininkų... 33. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje... 34. Nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji požymiai yra... 35. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. M. pagal BK 140 straipsnio 1... 36. Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad A. M. ir L. Z. veikė kartu,... 37. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam A. P.... 38. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nėra motyvų ir... 39. Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad teismų praktikoje laikomasi... 40. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kad A. P. parodymais... 41. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 42. Panaikinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendį dėl A. M. ir bylą... 43. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 44. Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 45. A. M. iš pataisos namų paleisti....