Byla e2-1377-790/2018
Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Abastas“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ direktoriaus L. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ direktoriaus L. J. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Abastas“.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėjas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Abastas“ direktorius L. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Abastas“ iškėlimo. Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Abastas“ vykdoma veikla 2017-2018 m. buvo nuostolinga dėl statybos darbų kainų šuolio, pabrangusios savikainos, užsitęsusių statybų ir patirtų palūkanų mokėjimo bankui ir kredito unijai, dėl poreikio refinansuoti paskolą, pirkėjų, atsisakiusių pirkti kotedžus, mokestinio ginčo su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). 2017 m. nuosmukį lėmė ilgalaikės neatgaunamos skolos iš debitorių, įsiskaitant VMI, kuri ne tik negrąžino skolos, tačiau areštavo 66 994,30 Eur. Pritaikytas areštas užkirto kelią sklandžiai įvykdyti statybos darbus ir sutartis. 2017 m. UAB „Abastas“ patyrė nuostolį, tačiau įmonė keis veiklos kryptį į tą, kuri jai leido sėkmingai veikti nuo 2014 m. vasario iki 2017 m. sausio mėnesio. Įmonės sunkumai yra laikino pobūdžio. UAB „Abastas“, restruktūrizavimo proceso metu atgavusi skolas iš savo debitorių, prisiteisusi nuostolius iš kitų asmenų bei toliau vykdydama statybų rangovo veiklą, visiškai atstatys savo mokumą ir bus pajėgi toliau konkuruoti statybų rinkoje. Nors įmonė šiuo metu vėluoja atsiskaityti su tiekėjais, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – VSDFV), VMI, tačiau aktyviai vykdo ūkinę-komercinę veiklą, gauna užsakymus, kuriuos planuoja įvykdyti. Restruktūrizavimo procesas sudarytų galimybes UAB „Abastas“ atstatyti ilgalaikį mokumą, grąžinti skolas kreditoriams ir išvengti bankroto.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 14 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „Abastas“ restruktūrizavimo bylą.
  2. Teismas nustatė, kad 2018 m. gegužės 7 d. balanso duomenimis UAB „Abastas“ turtas sudaro 277 886 Eur, iš jo ilgalaikis turtas – 676 Eur, trumpalaikis turtas – 277 210 Eur (atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 34 586 Eur; būsimųjų laikotarpių sąnaudos – 24 Eur; išankstiniai apmokėjimai – 34 562 Eur; per vienerius metus gautinos sumos – 242 259 Eur, pirkėjų įsiskolinimas – 174 914 Eur; kitos gautinos sumos – 67 345 Eur; pinigai ir pinigų ekvivalentai – 365 Eur). Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 309 015 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 358 720 Eur. 2017 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis įmonės turtas 2017 m. sudarė 537 796 Eur, iš jo ilgalaikis turtas – 1 506 Eur, trumpalaikis turtas – 536 290 Eur. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 179 794 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 179 794 Eur. Iš 2017 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė patyrė 158 369 Eur nuostolį. 2018 m. gegužės 7 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis bendrovė dirba nuostolingai, grynasis ataskaitinio laikotarpio (2018 m.) nuostolis sudaro 389 131 Eur. Iš UAB „Abastas“ kreditorių sąrašo matyti, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams 2018 m. gegužės 7 d. sudarė 72 221,81 Eur. Pareiškėjas taip pat pateikė kreditorių sąrašą, kuriame nurodyta, kad įvykdymo terminai nesuėję, tačiau nutarties priėmimo dieną (2018 m. birželio 14 d.) terminai įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams yra suėję. Remdamasis šia aplinkybe teismas sprendė, kad pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 353 396,98 Eur ir ši suma viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (277 886 Eur). Teismas pažymėjo, kad 2018 m. gegužės 7 d. balanse nurodytas trumpalaikis turtas sudaro 277 210 Eur, iš kurių 242 259 Eur sudaro per vienerius metus gautinos sumos.
  3. Pareiškime nurodyta, kad UAB „Abastas“ vykdys likusių skolų iš savo debitorių išieškojimą, kurių atgavimas padengtų visas skolas. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad debitorių UAB „Pleištas“ skolos (33 044,7 Eur) apmokėjimo terminas suėjo 2016 m. gruodžio 22 d., mažosios bendrijos „Rebo statyba“ (24 668,63 Eur) – 2016 m. gruodžio 10 d., tačiau įmonės vadovas nepateikė įrodymų, jog UAB „Abastas“ ėmėsi priemonių dėl skolų atgavimo (pradėtos derybos) ar išieškojimo (pradėti teisminiai procesai dėl skolų atgavimo). Tai, teismo vertinimu, reiškia, kad nėra neginčijamų įrodymų, jog iš minėtų ir kitų debitorių įsiskolinimai UAB „Abastas“ bus padengti.
  4. Teismas, įvertinęs nurodytus duomenis, konstatavo, kad UAB „Abastas“ yra faktiškai nemoki, o jos finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio, todėl atsisakė jai iškelti restruktūrizavimo bylą (Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas).
  5. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo su pareiškimu pateikti restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimų, nes UAB „Abastas“ neįsipareigojo mokėti palūkanų kreditoriams, be to, nėra pagrindo spręsti, jog restruktūrizavimo plano metmenyse iškelti tikslai, susiję su bendrovės mokumo atkūrimu, atsiskaitymu su kreditoriais, tikėtinai gali būti pasiekti ir įgyvendinti. Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės iš esmės yra esamos bendrovės veiklos tęsimas, nepaisant jos veiklos nuostolingumo.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Atskirajame skunde pareiškėjas UAB „Abastas“ direktorius L. J. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti UAB „Abastas“ restruktūrizavimo bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas nustatė, kad UAB „Abastas“ yra nemoki remdamasis 2018 m. gegužės 7 d. duomenimis. Tačiau po 2018 m. gegužės 7 d. UAB „Abastas“ su kreditoriais susitarė dėl terminų pratęsimo. Pagal 2018 m. birželio 21 d. balansą ir kreditorių sąrašą įmonės turtas sudaro 351 317 Eur, o pradelsti įsipareigojimai – tik 34 992,92 Eur. Dėl šių aplinkybių teismo išvada dėl įmonės nemokumo yra neteisinga.
    2. Restruktūrizavimo procesui vykdyti yra būtinas kvalifikuotos daugumos kreditorių pritarimas, tačiau šiuo metu balsavimas dėl restruktūrizavimo plano dar nėra įvykęs, todėl nėra pagrindo spręsti, kad palūkanų metmenyse nenustatymas pažeidžia kreditorių interesus. Tuo atveju, jeigu kreditoriai pareikštų prieštaravimus dėl palūkanų, plane būtų galima nustatyti palūkanų mokėjimą.
    3. Restruktūrizavimo plano metmenyse išsamiai išdėstyta, kad įmonė praeityje vykdė pelningą statybos veiklą, įmonė ketina grįžti prie šios veiklos, o taip pat vykdyti turimo krovininio transporto nuomos veiklą. Dėl šios priežasties teismo išvada dėl tolimesnės nuostolingos veiklos vykdymo, nekeičiant veiklos profilio, yra nepagrįsta.

5Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos.
  2. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė iškelti UAB „Abastas“ restruktūrizavimo bylą.
  3. Tiek bankroto, tiek restruktūrizavimo procesai skirti spręsti įmonių nemokumo problemoms. Įmonės restruktūrizavimu siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą bei kartu atsiskaityti su kreditoriais ir išvengti įmonės bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalis).
  4. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad restruktūrizavimas galimas, kai įmonė turi laikinų ir įveikiamų finansinių sunkumų, ir, priešingai, nėra veiksmingas ir, kaip neužtikrinantis kreditorių interesų, negali būti taikomas, kai įmonė yra nemoki ir neturi galimybių dėl negalėjimo padengti įsiskolinimų atkurti normalią ūkinę veiklą ateityje arba vykdyti ūkinę veiklą bei kartu atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010).
  5. Pagal kasacinio teismo praktiką finansinių sunkumų laikinumas – vertinamoji sąvoka, kurią nulemia tai, ar įmonė yra realiai pajėgi pakeisti situaciją taip, kad per nustatytą restruktūrizavimo proceso terminą įsiskolinimai būtų sumažinti, pertvarkyti ir dėl to netrikdytų įmonės normalios ūkinės komercinės veiklos ir jos perspektyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2011).
  6. Teismas dėl įmonės patiriamų finansinių sunkumų pobūdžio sprendžia atlikdamas išsamų ĮRĮ nurodytų dokumentų (finansinių ataskaitų, reorganizavimo plano metmenų ir kitų) tyrimą ir nustato, kokio masto yra įmonės mokumo problemos (kokio dydžio yra įmonės pradelstos skolos, kiek jos įsisenėję ir pan.) bei jas palygina su įmonės turtine padėtimi (turimu turtu, jo struktūra ir pan.). Pagal nustatytą finansinių sunkumų pobūdį sprendžiama dėl to, ar įmonė nėra nemoki, ar pasiūlytos priemonės realios tam, kad padėtų išspręsti įmonės finansinius sunkumus, patikrinama, ar egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus (ĮRĮ 4 straipsnis) ir procesinio pobūdžio sąlygos (ĮRĮ 5, 6 straipsniai) ir ar nėra ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą.

6Dėl atsakovės mokumo vertinimo pirmosios instancijos teisme

  1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, padarė išvadą, kad įmonės finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio, o restruktūrizavimo metmenyse iškelti tikslai, susiję su bendrovės mokumo atkūrimu, atsiskaitymu su kreditoriais, tikėtinai negali būti pasiekti ir įgyvendinti, t. y. nustatė ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytus atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą pagrindus.
  2. UAB „Abastas“ buvo įsteigta 2013 m. spalio 10 d. Reorganizavimo plano metmenyse nurodyta, kad nuo 2014 m. vasario mėn. pabaigos iki 2017 m. sausio mėn. bendrovė užsiėmė statybos darbų atlikimu. Iš prie pareiškimo pateiktų 2014-2016 m. pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, kad šiuo laikotarpiu įmonės veikla buvo pelninga. Vis dėlto, tiek pagal 2014 m., tiek pagal 2015 m. balanso duomenis didžiausią dalį įmonės turto sudarė trumpalaikis turtas – pirkėjų įsiskolinimas.
  3. Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kad 2016 m. vasarą įmonė pakeitė veiklos kryptį ir priėmė sprendimą pradėti nekilnojamojo turto vystymo veiklą ir plėtoti savo nekilnojamąjį turtą, pradėjo pati statyti namus ( - ). Pagal 2016 m. balanso duomenis, didžiąją įmonės turto dalį sudarė trumpalaikis turtas – žaliavos ir komplektavimo gaminiai (vystomas nekilnojamojo turto projektas – žemės sklypas su pastatais) bei per vienerius metus gautinos sumos (pirkėjų įsiskolinimas), tuo tarpu įmonė prisiėmė ilgalaikių įsipareigojimų už 120 000 Eur.
  4. Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodoma, kad nauja bendrovės veikla nepasiteisino, nes išaugo veiklos sąnaudos (turėjo būti mokamos palūkanos už suteiktą kreditą, pabrango statybos darbai), užsitęsė statybos darbai, nebuvo gautas antrojo etapo finansavimas, pirkėjai atsisakė pirkti turtą ir kt. Be to, 2017 m. bendrovės nuosmukį lėmė ir ilgalaikės neatgaunamos skolos iš debitorių. Kaip nurodoma restruktūrizavimo plano metmenyse, įmonei pritrūko apyvartinių lėšų ir ji turėjo nutraukti nekilnojamojo turto vystymą bei perleisti nekilnojamąjį turtą tam, kad būtų atsiskaityta su projektą finansavusiu hipotekos kreditoriumi. Metmenyse nurodoma, kad 2017 m. įmonė veikė nuostolingai dėl beviltiškų skolų ir pabrangusių statybos darbų. Iš 2017 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2017 metais įmonė patyrė 158 369 Eur nuostolį. Iš restruktūrizavimo plano metmenyse pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad bendrovė būtent 2017 m. ėmė nevykdyti daugumos prievolių savo kreditoriams.
  5. Kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų, įmonės finansinė padėtis iki pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo dar labiau pablogėjo. Pareiškimo teismui pateikimo metu įmonės sąskaitos buvo areštuotos bendrai 162 116,44 Eur sumai (iš šios sumos buvo išieškoma 58 887,69 Eur suma, likusi suma areštuota pritaikius laikinąsias apsaugos priemones pagal kreditorių ieškinius). Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kad esant tokiam arešto mastui ir bendrovei neatgaunant skolų, buvo galutinai sutrikdyta įmonės veikla, įmonė negali vystyti tolesnės veiklos. Iš 2018 m. gegužės 7 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2018 metais įmonė gavo itin mažą pardavimo pajamų sumą ir patyrė 389 131 Eur nuostolį. Pagal 2018 m. gegužės 7 d. balanso duomenis, didžiąją įmonės turto (bendra vertė 277 886 Eur) dalį sudarė trumpalaikis turtas, iš kurio per vienerius metus gautinos sumos sudarė 242 259 Eur (iš jų pirkėjų įsiskolinimas 174 914 Eur). Tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 358 720 Eur. Restruktūrizavimo plano metmenyse detalizuota, kad iš šios trumpalaikių įsipareigojimų sumos skolos tiekėjams sudarė 193 990,30 Eur, 4643,10 Eur su darbo santykiais susiję įsipareigojimai, o kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai VMI ir VSDFV sudarė 154 763,58 Eur. Prie pareiškimo buvo pateikti duomenys, kad bendrovė kreipėsi į VMI ir VSDFV dėl, atitinkamai, 113 917,55 Eur ir 2234,38 Eur skolų išdėstymo. Kad įmonė realiai negali vystyti tolesnės veiklos, patvirtina ir restruktūrizavimo plano metmenyse pateikti duomenys, jog 2017 m. darbuotojų skaičius buvo sumažintas iki septynių, o 2018 m. liko du darbuotojai. Restruktūrizavimo plano metmenyse buvo nurodyta, kad 2018 m. gegužės 7 d. pradelsti įmonės įsipareigojimai sudarė 72 221,81 Eur, o 2018 m. gegužės 15 d. – birželio 15 d. mokėtini įsipareigojimai sudarė net 281 175,17 Eur sumą.
  6. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas suprantamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
  7. Iš šios teismo nutarties 17-18 punktuose aptartų duomenų apie įmonės finansinių sunkumų pobūdį visumos pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas spręsti, kad įmonė yra faktiškai nemoki, todėl restruktūrizavimo procesas nėra tikslingas. Kaip buvo paminėta, įmonės mokumo problemos prasidėjo dar 2017 m., kai įmonei ėmė trūkti apyvartinių lėšų, o 2018 m. dėl apyvartinių lėšų neturėjimo, negaunamų pajamų, įmonės sąskaitoms taikomų areštų bendrovė negali vystyti tolesnės veiklos. Restruktūrizavimo plano metmenų duomenimis, pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė 72 221,81 Eur sumą (areštas taikomas didesnei – 162 116,44 Eur – sumai), be to, buvo pradelsti mokėjimai VMI ir VSDFV, pradelstos skolos sudarė, atitinkamai, 113 917,55 Eur ir 2234,38 Eur, dėl kurių išdėstymo į šias institucijas buvo kreiptasi. Įvertinus vien šias pradelstų įsipareigojimų sumas, jos viršijo pusę į 2018 m. gegužės 7 d. balansą įrašyto turto vertės. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pagal restruktūrizavimo plano metmenis 2018 m. gegužės 15 d. – birželio 15 d. turėjo būti dar atliekami papildomi ženklaus dydžio mokėjimai kreditoriams (iš jų UAB „Kredito garantas“ 38 807,92 Eur, UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ 82 247,68 Eur). Tuo tarpu, kaip minėta, pagal 2018 m. gegužės 7 d. balanso duomenis didžiąją įmonės turto dalį sudarė trumpalaikis turtas – per vienerius metus gautinos sumos. Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kad įmonė turi reikalavimo teises į debitorius 276 844,61 Eur sumai. Tačiau metmenyse taip pat nurodyta, kad debitorių skolos ilgalaikės ir neatgaunamos. Tokios aplinkybės matyti ir iš metmenyse nurodytų skolų susidarymo datų, pagal kurias didžioji dalis skolų susidarė dar nuo 2016 m. gruodžio mėn. (UAB „Pleištas“, mažosios bendrijos „Rebo statyba“ skolos) iki 2017 m. gegužės mėn. (UAB ViaCon Statyba skola). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015, kt.). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs skolų susidarymo laikotarpį, aplinkybę, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog įmonė ėmėsi priemonių skoloms atgauti, konstatavo, kad nėra neginčijamų įrodymų, jog debitorių įsiskolinimai įmonei bus padengti. Apeliantas neginčija šios teismo išvados, nepateikia duomenų apie skolų atgavimo galimybes. Taigi, pakankamai akivaizdu, kad 2018 m. gegužės 7 d. balanse įrašyta trumpalaikio turto reali vertė buvo ženkliai mažesnė.
  8. Išdėstyti argumentai ir nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad įmonės finansiniai sunkumai nebebuvo laikino pobūdžio, o nuolatiniai, lemiantys faktinį bendrovės nemokumą.

7Dėl pareiškėjo pateiktų duomenų apie dabartinę atsakovės mokumo būklę

  1. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad po 2018 m. gegužės 7 d. UAB „Abastas“ su kreditoriais susitarė dėl terminų pratęsimo ir pradelsti įsipareigojimai sudaro tik 34 992,92 Eur, o įmonės turtas sudaro 351 317 Eur. Pareiškėjas tokiems savo teiginiams pagrįsti pateikė jo kaip įmonės vadovo nepasirašytus dokumentus – 2018 m. birželio 21 d. balansą ir kreditorių sąrašą. Be to, pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 2 d. pateikė teismui duomenis, kad UAB „Vėjuvos“ ir UAB „Kredito garantas“ reikalavimai į atsakovę buvo perleisti UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“, kuri atidėjo skolos grąžinimo terminus, taip pat pateikė 2018 m. rugpjūčio 1 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, 2018 m. rugpjūčio 1 d. balansą, kreditorių ir debitorių sąrašus.
  2. Iš 2018 m. rugpjūčio 1 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovė ir toliau patiria nuostolių, nuo 2018 m. gegužės 7 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. daugiau pardavimo pajamų negavo. Nors į 2018 m. rugpjūčio 1 d. balansą įrašyta didesnė bendrovės turimo turto vertė (iš viso 351 124 Eur), nei 2018 m. gegužės 7 d. balanse, tačiau tokį padidėjimą lėmė didesnės pirkėjų įsiskolinimų sumos įtraukimas. Naujai pateiktame 2018 m. rugpjūčio 1 d. debitorių sąraše reikalavimo teisių vertė padidinta iki 347 731,50 Eur (restruktūrizavimo plano metmenyse buvo nurodyta, kad įmonė turi reikalavimo teises į debitorius 276 844,61 Eur sumai). Ši suma, lyginant su restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytais duomenimis, padidinta dėl ženkliai padidėjusių reikalavimų sumų E. M. ir E. M. (bendra nurodyta reikalavimo teisių į juos suma sudaro net 182 129,12 Eur). Tačiau pareiškėjas nepateikia jokių duomenų apie realias galimybes atgauti skolas iš minėtų asmenų. Pagrindą abejoti šių sumų atgavimo galimybėmis sudaro ir duomenys Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO), kad būtent pastarieji asmenys yra pareiškę reikalavimus atsakovei dėl preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, 10 000 Eur avanso sumos priteisimo, kurie neįsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1653-592/2018 yra patenkinti, todėl tikėtina, kad būtent šie asmenys bus pripažinti atsakovės kreditoriais. Taigi, konstatuotina, kad pareiškėjas ir atsakovė nepagrindė į 2018 m. rugpjūčio 1 d. balansą įrašytos bendrovės turimo turto vertės (iš viso 351 124 Eur) realumo.
  3. Tuo tarpu pagal 2018 m. rugpjūčio 1 d. balanso duomenis per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 233 264 Eur sumą. 2018 m. rugpjūčio 1 d. kreditorių sąraše kaip pradelsta skolos suma nurodyta 58 160,62 Eur suma, iš jos 23 958,65 Eur skola VMI. Tačiau, kaip minėta, atsakovė dar prieš kreipdamasi dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo kreipėsi į VMI dėl 113 917,55 Eur skolos išdėstymo. Restruktūrizavimo plano metmenyse buvo nurodyta, kad bendrovė VMI iki 2018 m. gegužės 25 d. turi sumokėti 142 967,70 Eur ir iki 2018 m. birželio 15 d. 8 952 Eur skolą. Jokių duomenų, kad šios skolų sumos buvo padengtos ar išdėstytos, nėra. Pagal viešai skelbiamus duomenis, atsakovė buvo įtraukta į 2018 m. liepos 16 d. ilgalaikių skolininkų (PVM mokėtojų) sąrašą (https://www.vmi.lt/cms/ilgalaikiu-skolininku-sarasas), o 2018 m. rugpjūčio 2 d. duomenimis turi net 97 671,31 Eur dydžio deklaruotų mokesčių mokestinę nepriemoką VMI (http://www.vmi.lt/cms/asmenys-laiku-vykdantys-mokestinius-isipareigojimus-/-turintys-mokestine-nepriemoka). Todėl bendrovės pradelsti įsipareigojimai turėtų būti didinami mažiausiai 73 712,66 Eur suma (97 671,31 Eur – 23 958,65 Eur) ir sudaryti ne mažiau kaip 131 873,28 Eur (58 160,62 Eur + 73 712,66 Eur).
  4. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu atsakovė buvo pradelsusi ne tik mokėjimus, nurodytus restruktūrizavimo plano metmenyse, bet ir kitus mokėjimus, kurių terminas suėjo 2018 m. gegužės 15 d. – birželio 15 d. Pareiškėjas atskirajame skunde ir 2018 m. rugpjūčio 1 d. kreditorių sąraše kaip pradelstą traktuoja ženkliai mažesnę sumą, nurodydamas, kad po 2018 m. gegužės 7 d. UAB „Abastas“ su kreditoriais susitarė dėl terminų pratęsimo. Pareiškėjas pateikė duomenis, kad įmonės kreditoriai dalį reikalavimo teisių į atsakovę perdavė UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“, kuri atidėjo atsiskaitymo terminus (pagal 2018 m. rugpjūčio 1 d. duomenis šio kreditoriaus reikalavimas sudaro 168 583,36 Eur sumą).
  5. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad vien tai, jog įmonės kreditoriai susitarė dėl dalies atsakovės pradelstų skolų perdavimo UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“, kuri atidėjo atsiskaitymo terminus, savaime neįgalina mokumo prasme tokių sumų vertinti ne kaip pradelstų. Akivaizdu, kad tokios skolos jau yra pradelstos, ir tik naujojo kreditoriaus dėka jų nereikalaujama apmokėti. Atsižvelgus į aplinkybę, kad įmonė faktiškai negali vykdyti veiklos, negauna pajamų, o sąskaitoms taikomas areštas, galima spręsti, kad įmonė normaliomis veiklos sąlygomis neturi jokios realios galimybės padengti šiuos įsiskolinimus ir per pratęstus jų įvykdymo terminus. Iš naujojo kreditoriaus pozicijos dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (pateikti raštai, kad jis sutinka su restruktūrizavimo bylos iškėlimu), duomenų, kad naujasis kreditorius per pareiškėją susijęs su atsakove (UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ direktoriumi yra pareiškėjas) spręstina, kad atsiskaitymo termino pratęsimas orientuojamas ne į realią galimybę atgauti skolą per pratęstą terminą normaliomis įmonės veiklos sąlygomis, bet į tai, kad įmonės skolos sprendžiant restruktūrizavimo klausimą formaliai nebūtų priskiriamos pradelstoms.
  6. Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, o būtent, įmonės patiriamų finansinių sunkumų pobūdį, trukmę, veiklos nuostolingumą, negaunamas pardavimo pajamas, negalėjimą tęsti veiklos, bendrovės turto struktūrą (didžiąją dalį turto sudaro per vienerius metus gautinos sumos, nors nėra įrodyta reali galimybė atgauti šias sumas), duomenis apie turimų trumpalaikių įsipareigojimų sumas, pradelstus įsipareigojimus valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams, kitiems kreditoriams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai ir pateikti nauji duomenys nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl bendrovės nemokumo.

8Dėl restruktūrizavimo plano metmenų atitikties ĮRĮ reikalavimams

  1. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl restruktūrizavimo plano metmenyse iškeltų tikslų, susijusių su bendrovės mokumo atkūrimu, nerealumu.
  2. Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kad įmonė priims darbuotojų ir užsiims statybų veikla, sudarys didelės apimties statybos sutartis, planuoja sudaryti preliminarią sutartį su UAB „Glasma service“ (pagal ją tikisi gauti ne mažiau kaip 200-300 tūkst. Eur vertės užsakymų per metus), jau yra sudariusi preliminarią sutartį su UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ dėl statybos vykdymo nuo 2018 m. rugsėjo mėn. (preliminari rangos darbų kaina 369 tūkst. Eur), be to, bendrovė planuoja teikti krovininio transporto, kuris įmonei priklauso nuosavybės teise, nuomos paslaugas ir gauti nuo 3 iki 7 tūkst. Eur pajamų per metus.
  3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos mokumo atkūrimo priemonės yra abstrakčios, o nurodytų pajamų gavimo tikimybė daugiau hipotetinio pobūdžio. Nėra aišku, iš kokių finansavimo šaltinių būtų užtikrinamas statybų veiklos atnaujinimas. Tikimybė, kad įmonė sudarys didelės vertės sutartis statybos darbams atlikti ar bendradarbiavimo sutartį su UAB „Glasma service“, iš kurios gaus nurodomo dydžio pajamas, pagrįsta tik restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytais bendro pobūdžio samprotavimais ir duomenimis, kad į įmonę kreipiasi kitos įmonės dėl pasiūlymų statybos darbams atlikti pateikimo, o ne konkrečiais duomenimis, kad įmonė tikėtinai bus samdoma atlikti statybos darbus (pvz., faktais, kad yra sudarytos konkrečios sutartys ar yra pažengusios derybos dėl tokių sutarčių sudarymo ir pan.). Kyla abejonių, ar įmonė iš tiesų galės gauti 369 tūkst. Eur pajamų už statybos darbus iš UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūros“, kaip nurodoma su šia bendrove 2018 m. balandžio 17 d. sudarytoje preliminarioje rangos sutartyje. Šioje sutartyje nėra aiškiai įvardijamas statybos darbų objektas (tik nurodoma, kad bus atliekami II etapo namų statybos darbai). UAB „Abastas“ per jos vienintelį akcininką ir vadovą pareiškėją yra susijusi su UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“, todėl pateikta preliminari rangos sutartis gali ir neatspindėti realių galimybių gauti joje nurodomas pajamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo ir dėl transporto nuomos paslaugų teikimo priemonės efektyvumo, kadangi bendrovės turimos transporto priemonės areštuotos, o vienos iš jų dalyvavimas viešame eisme draudžiamas, taip pat nėra pateikta duomenų apie sudarytas ar ketinamas sudaryti nuomos sutartis.
  4. Dėl išdėstytų argumentų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ir ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatyto pagrindo atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą egzistavimą.
  5. Nurodyto pagrindo egzistavimą papildo ir pirmosios instancijos teismo nustatytas restruktūrizavimo plano metmenų neatitikimas ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytam reikalavimui, kad metmenyse turi būti nurodyti savanoriški įmonės įsipareigojimai kreditoriams mokėti palūkanas už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos apeliacinis teismas, šioje nuostatoje įtvirtinta pareiga, o ne teisė, kuri kildinama iš to, kad nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą dienos iki restruktūrizavimo plano įsigaliojimo dienos yra sustabdomas visų prievolių vykdymas bei netesybų ir palūkanų skaičiavimas ir įmonė gali neatlygintinai naudotis kreditorių turtu. Atitinkamai, siekiant užtikrinti restruktūrizuojamos įmonės bei jos kreditorių teisių ir pareigų balansą, ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta restruktūrizuojamai įmonei pareiga savanoriškai įsipareigoti mokėti kreditoriams palūkanas (2011 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2711/2011). Taigi, priešingi apelianto argumentai šiuo klausimu neatitinka ĮRĮ nuostatų ir jų aiškinimo praktikos.

9Dėl procesinės bylos baigties

  1. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagal byloje nustatytą įmonės finansinių sunkumų pobūdį, restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos veiklos atnaujinimas ir mokumo atkūrimas nėra tikėtinas ir realus. Esant tokiai situacijai, restruktūrizavimo proceso pradėjimas nebūtų veiksmingas ir neužtikrintų kreditorių interesų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai