Byla 2-2711/2011

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. Spalio 3 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei ,,Žemės vystymo fondas 8“ atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą civilinėje byloje Nr. B2-6360-603/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Žemės vystymo fondas 8“ administracijos vadovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. Spalio 3 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei ,,Žemės vystymo fondas 8“ atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą civilinėje byloje Nr. B2-6360-603/2011.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3

1. Ginčo esmė

4Pareiškėjas UAB „Žemės vystymo fondas 8“ administracijos vadovas 2011 m. liepos 15 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas iškelti restruktūrizavimo bylą šiai bendrovei. Nurodė, jog šiuo metu įmonė turi finansinių sunkumų, kurie trukdo jai vystyti ūkinę-komercinę veiklą. Teigė, jog iškėlus bendrovei restruktūrizavimo bylą bei įgyvendinus restruktūrizavimo metmenyse numatytas priemones, bus galima atkurti įmonės mokumą, įvykdyti likusius įsipareigojimus kreditoriams ir išvengti bankroto.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 3 d. nutartimi atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Žemės vystymosi fondas 8“.

6Pagal 2010 m. gruodžio 31 d. įmonės balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis teismas nustatė, kad įmonės turtas sudarė 4 643 450 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 3 807 141, o per 2010 m. įmonė turėjo 205 578 Lt nuostolių. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal pareiškėjo pateikto kreditorių sąrašo duomenis įmonės skolos kreditoriams sudaro 4 059 232,35 Lt, iš kurių 3 567 733,07 Lt yra pradelstos skolos. Šių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad įmonė yra nemoki ir egzistuoja savarankiškas pagrindas atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p. Atsižvelgęs į atsakovo 2011 m. pinigų srautų ataskaitos duomenis, pagal kuriuos įmonė nuo 2011 m. vasario mėnesio nėra gavusi pajamų, teismas padarė išvadą, kad įmonė neatitinka ĮRĮ 4 straipsnio 2 punkte nustatyto reikalavimo – nevykdo veiklos. Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas restruktūrizavimo plano metmenyse neįsipareigojo mokėti palūkanų kreditoriams, tuo pažeisdamas ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punktą, taip pat neįgyvendino ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto reikalavimo – pateikti preliminarų verslo planą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Pareiškėjas UAB „Žemės vystymosi fondas 8“ vadovas A. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos 2011 m. spalio 3 d. teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatą. Teigia, jog vien įmonės nemokumo nustatymas nėra pakankamas pagrindas taikyti minėtą straipsnį, kadangi turi būti nustatytos ir kitos ĮBĮ nurodytos bankroto iškėlimo sąlygos.
2. Teismas taip pat netinkamai aiškino ir taikė ĮRĮ 4 straipsnio 2 punktą. Nepagrįsta teismo išvada, jog įmonės veiklos tęstinumas siejamas su nuolatiniu pajamų gavimu. Nurodo jog pagrindinė bendrovės veikla yra operacijos nekilnojamuoju turtu (turto nuoma), o išanalizavus 2011 metų bendrovės pinigų srautą galima daryti išvadą, jog pajamos gaunamos du kartus per metus – vasario ir lapkričio mėnesiais. Teigia, jog tokios atsiskaitymo sąlygos yra numatytos bendrovės su žemės nuomininkais sudarytose žemės nuomos sutartyse. Bendrovė veiklą tęsia, nuomodama žemės sklypus.
3. Tvirtina, jog lingvistinis ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad metmenų rengėjas turi teisę savanoriškai pasirinkti: ar įsipareigoti kreditoriams mokėti palūkanas, ar to nedaryti dėl sunkios finansinės padėties. Teigia, jog ĮRĮ įgyvendinimo tikslams nebūtinai visos ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės imperatyviai privalo būti naudojamos. Teismui pateiktuose bendrovės metmenyse yra numatytos priemonės, kurių ėmusis, pareiškėjo nuomone, būtų įgyvendinti ĮRĮ numatyti tikslai.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Nagrinėjamu atveju sprendžiamas teismo nutarties, kuria UAB „Žemės vystymosi fondas 8“ atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas (CPK 263 str. 1 d.).

11Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies nuostatą restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Įmonė, turinti finansinių sunkumų – tai įmonė, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti (ĮRĮ 2 str. 1 d.). Įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnio reikalavimai (ĮRĮ 7 str. 4 d.). ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyti 3 pagrindai, kuriems esant, atsisakoma iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.).

12Kaip minėta, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė atsakovui iškelti restruktūrizavimo bylą, nustatęs, kad ieškovas faktiškai yra nemokus (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.), įmonė nevykdo veiklos (ĮRĮ 4 str. 1 p., 7 str. 4 d.), skolininkas metmenyse neįsipareigojo mokėti palūkanų kreditoriams (ĮRĮ 5 str. 1 d. 6 p. 7 str. 5 d. 2 p.), o taip pat, kad nepateiktas preliminarus įmonės verslo planas (ĮRĮ 5 str. 1 d. 7 p., 7 str. 5 d. 2 p.).

13Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vien įmonės nemokumo nustatymas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti įmonei iškelti restruktūrizavimo bylą ir teigia, jog turi būti nustatytos ir kitos ĮBĮ nurodytos bankroto iškėlimo sąlygos. Šį apelianto teiginį teisėjų kolegija atmeta, kaip prieštaraujantį ĮRĮ normoms.

14ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas atsisako kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, pagal minėtą įstatymo nuostatą, teismas turi priimti nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, nustatęs bent vieną paminėtą alternatyvią sąlygą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai nustatė, jog įmonės nemokumo nustatymas laikomas pagrindu atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.).

15Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pagal pinigų srautų ataskaitas matyti, kad įmonė veiklos nevykdo, todėl neatitinka sąlygų, reikalingų restruktūrizavimo procesui pradėti. Atsakovas su šia teismo pozicija nesutinka ir teigia, kad bendrovė pajamas gauna du kartus per metus – vasario ir lapkričio mėnesiais, kada žemės nuomininkai atsiskaito pagal žemės nuomos sutartis. Tačiau jokių įrodymų, t. y. žemės nuomos sutarčių, kad yra vykdoma tokia veikla, atsakovas nepateikė. Nėra reikalaujama, kad įmonė, kuri yra susidūrusi su finansiniais sunkumais, vykdytų veiklą taip, kaip ir kitos, finansinių sunkumų nepatiriančios įmonės, tačiau šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Apeliantui neįrodžius, jog bendrovė vykdo veiklą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog įmonė neatitinka ĮRĮ 4 straipsnio 2 punkte keliamo reikalavimo.

16Kaip jau minėta, vienas iš pagrindų atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą – kai yra pažeisti šio ĮRĮ 5 straipsnyje reikalavimai. Atkreiptinas dėmesys, kad rengiant įmonės restruktūrizavimo metmenis, privalu laikytis ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardintų reikalavimų. Todėl minėto straipsnio 1 dalies 6 punkte yra įtvirtinta pareiga, o ne teisė, metmenyse nurodyti savanoriškus įmonės įsipareigojimus kreditoriams mokėti palūkanas už laikotarpį, nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos. Ši įmonės pareiga kildinama iš to, kad nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą dienos iki restruktūrizavimo plano įsigaliojimo dienos yra sustabdomas visų prievolių vykdymas bei netesybų ir palūkanų skaičiavimas ir įmonė gali neatlygintinai naudotis kreditorių turtu (ĮRĮ 8 str. 2 p.). Atitinkamai siekiant užtikrinti restruktūrizuojamos įmonės bei jos kreditorių teisių ir pareigų balansą, ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta restruktūrizuojamai įmonei pareiga savanoriškai įsipareigoti mokėti kreditoriams palūkanas.

17ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas reikalavimas restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyti preliminarų įmonės verslo planą, kuriame numatytos ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės, yra privalomas vykdyti, o pareiškėjas kreipdamasis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo turi laikytis ĮRĮ nustatytų reikalavimų. Apeliantas neginčija, jog jo pateiktas dokumentas neatitinka ĮRĮ 12 str. nustatytų reikalavimų. Pažymėtina, jog toks preliminarus planas, neatitinkantis ĮRĮ 12 straipsnyje numatytų reikalavimų, negali būti laikomas pagrindu kelti restruktūrizavimo bylą ir teismas, nustatęs, jog nebuvo pateiktas preliminarus planas atitinkantis ĮRĮ keliamus reikalavimus, pagrįstai atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.

18Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Žemės vystymosi fondas 8“, yra teisėta bei pagrįsta ir ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 330, 338 str.).

19Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

20Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.