Byla 2-1938/2014
Dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bus & Auto Baltic“, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Bus & Auto Baltic“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-1132-777/2014 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bus & Auto Baltic“, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su pareiškimu iškelti atsakovui UAB „Bus & Auto Baltic“ bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankrupta“. Nurodė, kad atsakovas nevykdo Valstybinio socialinio draudimo įstatymu ir Biudžeto taisyklėmis nustatytų privalomųjų mokėjimų, atsakovo įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2014 m. vasario 26 d. sudarė 9 146,14 Lt. Vadovaujantis VĮ „Regitra“ 2014 m. sausio 22 d. duomenimis atsakovo vardu registruotos dvi transporto priemonės (gamybos metai - 2000, 2001) areštuotos Klaipėdos miesto apylinkės teismo, antstolio, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos. Vadovaujantis VĮ Registrų centro bei Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro 2014 m. sausio 22 d. duomenimis, atsakovo vardu registruoto turto nėra. Vadovaujantis 2013 m. rugpjūčio 21 d. VĮ Registro centro duomenimis, atsakovo balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitos išrašu už 2012 metus, atsakovo ilgalaikis ir trumpalaikis turtas sudarė 415 884, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 636 681 Lt bei įmonė 2012 metais dirbo nuostolingai (nuostolis 224 580 Lt). Atsakovas skolos nesumoka, todėl, ieškovo teigimu, yra nemokus.

5Klaipėdos apygardos teisme 2014 m. balandžio 10 d. gautas ieškovo raštas, kuriame nurodyta, kad atsakovo įsiskolinimas 2014 m. balandžio 9 d. sudarė 3 968,23 Lt. Nurodė ir tai, kad ieškovas palaiko pareikštą reikalavimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Klaipėdos apygardos teisme 2014 m. balandžio 10 d. gautas atsakovo pranešimas, kad sumokėjo 3 968,23 Lt įsiskolinimą ieškovui.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi iškėlė UAB „Bus & Auto Baltic“ bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankrupta“. Teismas iš atsakovo balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitos išrašų už 2012 metus nustatė, kad atsakovo turtas iš viso sudarė 415 884 Lt (įskaitant per vienerius metus gautinas 241 857 Lt sumas), per vienerius metus atsakovo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai iš viso sudarė 636 681 Lt, įmonė 2012 metais dirbo nuostolingai, jos nuostolis 224 580 Lt. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad atsakovas yra nemokus, jam keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p.). Teismas BUAB „Bus & Auto Baltic“ administratoriumi paskyrė UAB „Bankrupta“, kuri sutiko ir turi teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas (ĮBĮ 11 str. 2 d.). Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos 2014 m. kovo 20 d. raštu pritarė šio administratoriaus kandidatūrai. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta duomenų apie atsakovui iškeltas bylas bei vykdomus išieškojimus.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9Atsakovas UAB „Bus & Auto Baltic“ (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti kelti UAB „Bus & Auto Baltic“ bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Ieškovas neinformavo teismo apie tai, kad 2014 m. balandžio 1 d. apeliantas sumokėjo ieškovui 6000 Lt, 2014 m. balandžio 10 d. – 649,84 Lt, 2014 m. balandžio 10 d. – 3318,39 Lt. Todėl apeliantas ieškovui neskolingas, netgi yra permokėjęs ieškinyje reikalaujamą sumą.
  2. Dėl ieškinyje nurodomos 10 991,48 Lt dydžio skolos, apeliantas nėra gavęs jokio pranešimo iš ieškovo apie tokio įsiskolinimo egzistavimą.
  3. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau - VMI) byloje nėra pareiškęs savarankiškų reikalavimų, dėl jo ji nelaikytina savarankiškus reikalavimus reiškiančia bylos šalimi, į kuriuos atsižvelgus teismas galėtų daryti išvadą apie įmonės nemokumo būseną.
  4. Teismui nebuvo pateiktas atsiliepimas dėl to, kad apelianto administracijos vadovas K. K. gyvena ir veikia kaip įmonės atstovas bei administracijos vadovas Vokietijos Respublikos teritorijoje, jis procesinių dokumentų nėra gavęs. Be to, įmonės vadovas 2014 m. kovo 1 d. įsakymu nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. liepos 20 d. komandiruotas į Vokietiją verslo reikalais.
  5. Pagal 2014 m. sausio 1 d. balansą apeliantas dirba pelningai, 2013 metais įmonė gavo 35 346,44 Lt pajamų, kas rodo jos veiklą, kurios vykdymo rezultatas yra ne kreditorių skaičiaus didėjimas, o gaunamas pelnas, iš kurio galima sumokėti valstybės nustatytus mokesčius. Todėl nebūtų logiška ūkine prasme iškelti bankroto bylą įmonei, kurios veiklos rezultatas teigiamas.
  6. Apeliantas neturėjo galimybės prašyti paskirti bankroto administratorių. Atsižvelgiant į tai, kad paskirtas bankroto administratorius veikia Vilniaus mieste, todėl jo galimai būsimo bankroto procedūros laikotarpis ir vykdomų veiksmų apmokėjimas bus padidinti vien dėl kelionių iš Vilniaus į Klaipėdą turimų išlaidų. Taip pat bus ir papildomų išlaidų, susijusių su korespondencijos teismui, kreditoriams siuntimu, kreditorių susirinkimų sušaukimu bei kreditorių atvykimu, jei tai bus nuspręsta atlikti Vilniuje.
  7. Apeliantas sutarė su Klaipėdoje esančia ir bankroto administratoriaus paslaugas teikiančia UAB „Bankrotera“ dėl bankroto procedūrų UAB „Bus & Auto Baltic“ teikimo. Apelianto teigimu, UAB „Bankrotera“ galės vykdyti bankroto procedūras efektyviau ir mažesnėmis sąnaudomis nei tokio pobūdžio paslaugas teikianti teismo paskirta UAB „Bankrupta“.

10Ieškovas VSDFV atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi apelianto 2012 m. balanso duomenimis, nes nei 2013 m. finansinės atskaitomybės, nei kitų aktualių įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų apeliantas nepateikė.
  2. Ieškovas informavo teismą, kad apeliantas sumokėjo 6 000 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, nurodė, kad įsiskolinimas sudarė 3 968,23 Lt. Nors ieškovo rašto išsiuntimo į teismą metu nebuvo duomenų, kad apeliantas 3 968,23 Lt sumokėjo, tačiau ši aplinkybė savaime nedaro skundžiamos nutarties neteisėta ar nepagrįsta. Pagal 2012 m. balansą apeliantas turėjo net 636 681 Lt pradelstų įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams. VMI, kuri į bylą įtraukta trečiuoju asmeniu, pateikė informaciją, kad apeliantas valstybės biudžetui skolingas 105 943,32 Lt mokesčių ir įmokų.
  3. Nors apeliantas sumokėjo ieškovui buvusį įsiskolinimą, tačiau dabar atsakovas nevykdo Valstybinio socialinio draudimo įstatymu ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėmis nustatytų privalomųjų mokėjimų. 2014 m. liepos 3 d. duomenimis apelianto įsiskolinimas ieškovui sudaro 4 297,94 Lt.
  4. 2013 m. balanso duomenimis apelianto turtas sudarė 266 580 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 449 862 Lt, t. y. 2013 m. gruodžio 31 d. pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija ne pusę, o visą į balansą įrašyto turto vertę.
  5. VĮ Regitra duomenimis, apelianto vardu registruotos turimos dvi transporto priemonės yra areštuotos.
  6. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad 2013 m. įmonė dirbo pelningai. Priešingai, lyginant 2012-2014 metų balansų duomenis matyti, kad apelianto turtas kasmet mažėja, o ilgalaikio turto nėra. Tai, kad per 2013 metus gauta tik 35 346,44 Lt pajamų, kaip pradelsti įsipareigojimai sudarė 449 862 Lt, neįrodo, kad apeliantas pajėgus įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams.
  7. Byloje nėra duomenų, kad egzistuotų aplinkybės, dėl kurių UAB „Bankrupta“ negalėjo būti paskirtas apelianto bankroto administratoriumi. Taip pat nėra duomenų apie galimą jo šališkumą, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamos nutarties dalį dėl bankroto administratoriaus paskyrimo.

11Trečiasis asmuo VMI atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apelianto įsiskolinimas valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams sudaro 105 390,32 Lt.
  2. Iš teismo įvertintų finansinės atskaitomybės duomenų už 2012 metus matyti, kad apeliantas atitiko faktinį nemokumo kriterijų, todėl skundžiama nutartimi pagrįstai pripažintas nemokiu ir jam iškelta bankroto byla.
  3. Apelianto pateiktuose 2014 m. sausio 1 d. finansinės atskaitomybės dokumentuose nenurodyta patvirtinimo data, todėl įmonės mokumas turėtų būti vertinamas pagal VĮ Registrų centras 2014 m. gegužės 8 d. pateiktus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2013 metus. Apeliantas su atskiruoju skundu nepateikė jokių įmonės mokumą įrodančių dokumentų.
  4. Apeliantas skunde nenurodė nei teisinių, nei faktinių aplinkybių bei įrodymų, dėl kurių teismo paskirtas bankroto administratorius UAB „Bankrupta“ nesugebėtų tinkamai ir sklandžiai vykdyti bankroto procedūras. Pastarasis bankroto administratorius atitinka ĮBĮ administratoriams keliamus reikalavimus, be to, nėra duomenų dėl šio administratoriaus kvalifikacijos trūkumų ar jo šališkumo.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

14Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iškelta bankroto byla bei paskirtas bankroto administratorius, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15Atskirasis skundas netenkintinas.

16Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Taigi, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

17Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar apeliantui UAB „Bus & Auto Baltic“ keltina bankroto byla nemokumo pagrindu. Kaip minėta, ĮBĮ kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės - komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu.

18Pirmosios instancijos teismas iškėlė apeliantui bankroto bylą nustatęs jo nemokumą pagal finansinės atskaitomybės dokumentus už 2012 metus. Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nutartį, teigia, kad ieškovui yra neskolingas, o pagal 2014 m. sausio 1 d. balansą įmonė dirba pelningai bei gauna pajamas, todėl nelogiška ūkine prasme iškelti bankroto bylą įmonei, kurios veiklos rezultatas teigiamas. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

19Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įmonei bankroto byla dėl jos nemokumo keltina tuo atveju, jei yra objektyvios prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog įmonė faktiškai yra nemoki. Kaip minėta, įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Teismas privalo atsisakyti skolininkui iškelti bankroto bylą tuo atveju, jei ištyrus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus paaiškėja, jog įmonė turi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams įvykdyti ir nėra sąlygų įmonės nemokumui konstatuoti.

20Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas apelianto nemokumą, vadovavosi 2012 metų balanso duomenimis, nes skundžiamos nutarties priėmimo metu apelianto finansinė atskaitomybė už 2013 metus nebuvo pateikta nei teismui, nei VĮ „Registrų centras“. Juridinių asmenų registro duomenimis apelianto finansinė atskaitomybė už 2013 metus sudaryta jau po skundžiamos nutarties priėmimo, t. y. 2014 m. balandžio 22 d., VĮ „Registrų centras“ pateikta 2014 m. gegužės 8 d. Taigi, iš juridinių asmenų registrui pateikto balanso už 2013 metus matyti, kad apeliantas neturi jokio ilgalaikio turto, o 2012 - 2013 metais turimas trumpalaikis turtas sumažėjo nuo 415 885 Lt iki 266 580 Lt. Jį sudaro atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys (168 653 Lt), per vienerius metus gautinos sumos (97 917 Lt) bei pinigai ir pinigų ekvivalentai (10 Lt). Tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 2013 m. gruodžio 31 dienai sudarė 449 862 Lt. Apeliantas nepateikė teismui jokių duomenų apie pradelstus įmonės įsipareigojimus kreditoriams, tačiau vien iš civilinėje byloje esančių duomenų matyti, kad apelianto įsiskolinimas valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams sudaro 105 390,32 Lt. Iš į bylą antstolių pateiktų patvarkymų bei vykdomųjų dokumentų matyti, kad apelianto įsiskolinimas UAB „Trakų autobusai“ siekia 20 000 Lt, UAB „Autobusų nuomos centras“ – 47 643,80 Lt, IĮ „Aldova“ – 10 220,46 Lt, UAB „Setrabus – 13 000 Lt. Nors apeliantas ir nurodo, kad jis nebeskolingas ieškovui, tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis apelianto skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2014 m. spalio 24 dienai sudaro 9 824 Lt. Taigi, remiantis aukščiau nurodytais finansiniais duomenimis matyti, kad apelianto per vienerius metus mokėtinos sumos gerokai viršija visą įmonės turimą turtą, o vien teismo nustatytais duomenimis pradelsti apelianto įsipareigojimai kreditoriams sudaro daugiau nei 200 000 Lt, t. y. daugiau kaip pusę į balansą įrašyto turto vertės. Juolab, kad apelianto turimo turto realumas bent jau iš dalies yra pakankamai abejotinas, nes skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas. Todėl turto ir įsipareigojimų santykio kontekste nėra jokio pagrindo pripažinti, kad įmonė neatitinka nemokumo būsenos, kurios, beje, iš esmės neneigia ir pats apeliantas atskirajame skunde. Nors iš pelno (nuostolių) ataskaitos ir matyti, kad apeliantas 2013 metais dirbo pelningai, t. y. gavo 37 515 Lt grynojo pelno, tačiau iš aukščiau nurodytų finansinių duomenų akivaizdu, kad apeliantas realiai neturi pakankamai turto padengti savo finansinius įsipareigojimus. Taigi, apelianto nurodoma aplinkybė, kad 2013 metais apeliantas vykdė pelningą ūkinę – komercinę veiklą, ir pagal paskutines finansines ataskaitas nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl apelianto nemokumo.

21Atsižvelgiant į civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą, šalims numatyta pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12 str., 178 str.), tačiau apeliantas, prašydamas panaikinti skundžiamą nutartį ir atmesti pareiškėjo prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo, nepateikė teismui įrodymų, iš esmės paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes dėl apelianto nemokumo. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti priimto sprendimo iškelti apeliantui bankroto bylą pagrįstumu bei teisėtumu, nes nei bylos aplinkybių visuma, nei atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad įmonė bus pajėgi vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu.

22Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas 2014 m. balandžio 1 d. sumokėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 6000 Lt, 2014 m. balandžio 10 d. – 649,84 Lt, 2014 m. balandžio 10 d. – 3318,39 Lt, t. y. skundžiamos nutarties priėmimo dienai su ieškovu buvo atsiskaitęs. Tačiau 2014 m. balandžio 10 d. į bylą trečiuoju asmeniu įtraukta VMI, turinti teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 str., 47 str.) atsižvelgiant į tai, kad apeliantas valstybės biudžetui skolingas 105 943,32 Lt mokesčių ir įmokų. Iš pateiktų VMI procesinių dokumentų, inter alia atsiliepimo į atskirąjį skundą matyti, kad trečiojo asmens siekis taip pat yra bankroto bylos apeliantui iškėlimas. Todėl atsisakius iškelti apeliantui bankroto bylą tuo pagrindu, kad buvo atsiskaityta su ieškovu (ĮBĮ 10 str. 3 d. 1 p.), tai galimai sąlygotų naujos bankroto bylos iškėlimą jau pagal VMI pareiškimą ir - bylos duomenų kontekste - tikėtina tokiomis pat pasekmėmis kaip ir nagrinėjamoje byloje. Taigi, nors skundžiamos nutarties priėmimo dienai apeliantas buvo atsiskaitęs su ieškovu, apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien tik formalus šios aplinkybės vertinimas, neatsižvelgiant į kitus bylos duomenis, t. y. turimus įsipareigojimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, teismui turint būti aktyviu bankroto bylose, nagrinėjamu atveju negali būti pakankamu pagrindu atsisakyti iškelti bankroto bylą esant objektyviam pagrindui konstatuoti įmonės nemokumą.

23Apeliantas taip pat teigia, kad nėra gavęs procesinių dokumentų bei neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į pareikštą ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, nes administracijos vadovas K. K. gyvena ir veikia Vokietijos Respublikos teritorijoje bei nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. liepos 20 d. komandiruotas į Vokietiją. Pažymėtina, kad visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip (CK 2.49 str. 3 d.). Taip pat ir CPK 122 straipsnio 2 dalis numato, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. VĮ Registrų centras duomenimis juridinių asmenų registre apelianto buveinės adresas nurodytas ( - ). Iš teismo siunčiamų procesinių dokumentų lydraščių matyti, kad apeliantui procesiniai dokumentai buvo siunčiami būtent juridinių asmenų registre nurodytu adresu. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų nurodęs kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą, beje, tą patį adresą ( - ) apeliantas nurodo ir teismui paduotame atskirajame skunde. Taigi, ieškovas, registruotu laišku išsiuntęs pranešimus juridinių asmenų registre nurodytu įmonės buveinės adresu, laikėsi ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos pranešimo apie ketinimą inicijuoti apeliantui bankroto bylą tvarkos, taip pat ir pirmosios instancijos teismas, siųsdamas apeliantui procesinius dokumentus minėtu adresu, laikėsi CPK 123 straipsnyje numatytos procesinių dokumentų įteikimo tvarkos. Tai, kad apeliantui apie keliamą bankroto bylą buvo žinoma patvirtina ir ta aplinkybė, kad su ieškovu iki skundžiamos nutarties priėmimo dienos buvo atsiskaitoma. Todėl apeliantas, žinodamas apie inicijuojamą bankroto bylą, privalėjo domėtis nagrinėjama byla bei pateikti teismui tiek atsiliepimą į ieškinį, tiek ir finansinės atskaitomybės dokumentus. Kita vertus, bet kuriuo atveju apeliantas ir atskirajame skunde nepateikė įrodymų, kurie leistų patvirtinti įmonės mokumą.

24Apeliantas taip pat kvestionuoja nutarties dalį dėl paskirto bankroto administratoriaus tinkamumo. ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti įmonės administratorių. Nagrinėjamu atveju byloje buvo pateikta tik viena bankroto administratoriaus kandidatūra administruoti UAB „Bus & Auto Baltic“, kuri atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus, t. y. administratorius turi Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos išduotą leidimą teikti bankroto administravimo paslaugas, yra apsidraudęs profesinę civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, jo kandidatūrai yra pritaręs Įmonių bankroto valdymo departamentas bei administratorius sutinka administruoti UAB „Bus & Auto Baltic“. Apeliantas iš esmės nesutinka su teismo paskirto bankroto administratoriaus UAB „Bankrupta“ kandidatūra dėl to, kad pastarojo buveinė yra kitame mieste negu administruojamos įmonės. Tačiau pažymėtina, kad nei administratoriaus buveinė, nei didelė administratoriaus darbo patirtis, nei pakankamas įvairių sričių darbuotojų skaičius, nei baigtų bankroto procedūrų kiekis, nei administratoriaus užimtumas savaime nelemia administratoriaus prioritetiškumo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad parenkant asmenį, kuris vykdys įmonės bankroto procedūras, svarbiausia yra jo nešališkumas ir nesuinteresuotumas bylos baigtimi. Kiti kriterijai, kaip antai, bankroto administratoriaus patirtis, bankrutuojančios įmonės veiklos ypatumai ir pan. yra fakultatyviniai (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-571/2012, 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-847/2012). Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, patvirtinančių ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių egzistavimą, dėl kurių UAB „Bankrupta“ negalėtų būti paskirtas administratoriumi. Beje, pagal teismų praktikos nuostatas pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria paskirtas bankrutuojančios įmonės administratorius, gali būti naikinama tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka ĮBĮ nustatytų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-350/2009, 2009 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1626/2009). Nagrinėjamu atveju atskirajame skunde nenurodyti argumentai dėl galimo pirmosios instancijos teismo paskirto administratoriaus šališkumo, neobjektyvumo, nesąžiningumo ir pan. Taip pat nėra ir įtikinamų argumentų, kurie teiktų pakankamą pagrindą abejoti teismo paskirto administratoriaus kompetencija, gebėjimu užtikrinti sklandų ir operatyvų bankroto procedūrų atlikimą, tinkamai atlikti jam ĮBĮ pavestas funkcijas bei ginti visų kreditorių ir įmonės interesus. Todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalies ir dėl bankroto administratoriaus paskyrimo.

25Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirasis skundas nepagrįstas, o Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

26Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338 straipsniais,

Nutarė

27Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius... 5. Klaipėdos apygardos teisme 2014 m. balandžio 10 d. gautas ieškovo raštas,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi iškėlė UAB... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 9. Atsakovas UAB „Bus & Auto Baltic“ (toliau – apeliantas) atskiruoju... 10. Ieškovas VSDFV atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos... 11. Trečiasis asmuo VMI atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 14. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 15. Atskirasis skundas netenkintinas. ... 16. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus... 17. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar apeliantui UAB „Bus & Auto... 18. Pirmosios instancijos teismas iškėlė apeliantui bankroto bylą nustatęs jo... 19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įmonei bankroto byla dėl jos... 20. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas apelianto nemokumą, vadovavosi... 21. Atsižvelgiant į civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą,... 22. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas 2014 m. balandžio 1 d. sumokėjo... 23. Apeliantas taip pat teigia, kad nėra gavęs procesinių dokumentų bei... 24. Apeliantas taip pat kvestionuoja nutarties dalį dėl paskirto bankroto... 25. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad... 26. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338... 27. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį palikti...