Byla 2-642/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir 52-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-3673-450/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sivysta“ ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, 52-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas UAB „Sivysta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, 52-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 145 729,14 Lt skolos, 52 462,49 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų nekilnojamojo, kilnojamojo turto ar atsakovams priklausančių piniginių lėšų areštą 198191,63 Lt sumai. Ieškovas nurodė, jog ieškinio suma yra didelė, atsakovai ilgą laiką vengia įvykdyti savo prievoles pagal sutartį ir sumokėti ieškovui skolą, todėl egzistuoja didelė rizika, kad atsakovai imsis neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų, sunkinančių ar darančių visai neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą.

4Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 25 d. nutartimi nutarė ieškovo UAB „Sivysta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies; ieškovo UAB „Sivysta“ reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones: atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto areštą 145 729,14 Lt sumai, o tik šio turto nesant (trūkstant), areštuoti atsakovo pinigines lėšas; atsakovo 52-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto areštą 52 462,49 Lt sumai, o tik šio turto nesant (trūkstant), areštuoti atsakovo pinigines lėšas; nurodyti, kad bendra areštuoto turto vertė ir/ar lėšų suma neturi viršyti ieškinio sumos – 198 191,63 Lt; leisti iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas; nutarties vykdymą pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui, jį įpareigojant surasti ir aprašyti areštuojamą atsakovo turtą.

5Teismas nurodė, kad sutinka su ieškovo argumentu, jog atsakovų nepagrįstas vengimas sumokėti skolą ieškovui sudaro pagrindą manyti, jog ir ateityje atsakovai gali vengti įvykdyti teismo sprendimą. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei tai, jog teismas neturi duomenų apie realią atsakovų finansinę padėtį, o ieškinio suma yra pakankami didelė, konstatavo, kad yra pagrindas teigti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui priimto palankaus teismo sprendimo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu.

6Teismas atkreipė dėmesį, jog CPK nenumato solidaraus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tuo tarpu ieškovo išdėstytos aplinkybės bei kartu su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 30-2428 patvirtino 52-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos prašymą 145 729,14 Lt suma apmokėti dalį daugiabučio namo modernizavimo darbų vertės, todėl, teismo nuomone, tikslinga 145 729,14 Lt sumai areštuoti tik atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės turtą, o delspinigių sumai, t. y. 52 462,49 Lt sumai, areštuoti skolininko 52-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos turtą.

7Teismas pažymėjo, kad, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą bei atsakovų teisėtus interesus, pirmiausiai areštuotinas atsakovams priklausantis nekilnojamasis ir/ar kilnojamasis turtas, o tik jo nesant – piniginės lėšos.

8Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog piniginių lėšų areštas gali nepagrįstai apriboti atsakovų interesus, apsunkinti atsiskaitymus su valstybės biudžetu, darbuotojais ir pan., t. y. gali pažeistų ekonomiškumo ir teisingumo principą, nustatytina, jog tuo atveju, jeigu bus areštuotos atsakovų piniginės lėšos, leistina atsakovams iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas.

9Atskiruoju skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, nes prašoma priteisti suma yra didelė, o atsakovai ilgą laiką neatsiskaito su ieškovu. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turėjo įvertint, ar ieškovo prašoma priteisti suma yra pakankamai didelė, kad galėtų daryti įtaką atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės finansinei situacijai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo ir verslo paslaugų departamento balanse esančio ilgalaikio materialaus turto vertė yra didesnė kaip 414 787 205,41 Lt, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas negalėtų įvykdyti jam galimai nepalankaus teismo sprendimo ir sumokėti teismo priteistos sumos. Be to, Vilniaus miesto savivaldybė yra juridinis asmuo nuolat gaunantis pajamas iš mokesčių, rinkliavų ir kitų šaltinių. Taip pat pažymėtina, kad savivaldybės yra viešieji juridiniai asmenys ir teismų praktikoje yra pripažįstama, kad savivaldybė yra pajėgi vykdyti teismų sprendimus, kuriais yra patenkinti kitų asmenų turtiniai reikalavimai. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomas turtas yra daug didesnis už ieškovo prašomą priteisti sumą.
  2. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstai nurodė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas tuo atveju, jei atsakovas perleistų jam priklausantį turtą tretiesiems asmenims. Vilniaus miesto savivaldybė jai nuosavybės teise priklausantį turtą valdo, naudoja ir disponuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. Teisės aktuose yra nustatyta speciali savivaldybėms priklausančio turto perleidimo tvarka, todėl Vilniaus miesto savivaldybė, norėdama perleisti jai priklausantį turtą kitų asmenų nuosavybėn, tai galėtų padaryti tik laikydamasi minėto įstatymo nustatytos tvarkos. Vilniaus miesto savivaldybė neturi nei teisinių, nei praktinių galimybių perleisti visą ar didžiąją dalį jos valdomo turto ir taip apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ar padaryti jį neįmanomą.
  3. Teismas nenurodė motyvų, faktinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kuriais remiantis yra tenkinamas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, rėmėsi prielaida, jog nesiėmus tokių laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas ateityje gali vengti įvykdyti teismo sprendimą. Tokia teismo išvada laikytina nepagrįsta ir neteisėta, kadangi CPK 144 straipsnis nenumato nurodytos aplinkybės, kaip vieno iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo.
  4. Teismas nemotyvavo ir nepagrindė būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešus atsakovui.
  5. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešąjį interesą bei teisingumo, proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros principus. Tokia išvada darytina įvertinant tai, kad teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovo atžvilgiu yra taikomi visiškai nepagrįsti ir neproporcingi jo teisių suvaržymai, varžantys atsakovo teises daugiau nei būtina būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, neatsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas, būdamas viešojo valdymo subjektas, kurio veiklą detaliai reglamentuoja teisės aktai, neturi jokių realių galimybių perleisti viso jam priklausančio turto ar nuslėpti gaunamas pajamas, todėl negali jokiais savo veiksmais išvengti galimai nepalankaus jam teismo sprendimo įvykdymo.

10Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Sivysta“ prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad su atskiruoju skundu ir jame išdėstytais argumentais nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas, todėl teismas neturėtų šio skundo tenkinti.

11Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas 52-oji daugiabučių namų savininkų bendrija nurodo, kad 52-oji daugiabučių namų savininkų bendrija sutinka su Vilniaus miesto savivaldybė atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad Vilniaus apygardos teismas nemotyvavo ir nepagrindę būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat nurodo, kad 52-oji daugiabučių namų savininkų bendrija sutinka su Vilniaus miesto savivaldybės argumentais, kad juridinį pagrindą imtis laikinųjų apsaugos priemonių sudaro konkretūs faktiniai duomenys ar aplinkybės, leidžiantys pagrįstai manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomas, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones reikia atsižvelgti ne tik į ieškovo, bet ir į atsakovo pagrįstus bei teisėtus interesus.

12Atskiruoju skundu atsakovas 52-oji daugiabučių namų savininkų bendrija prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo 52-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos turtui. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismas privalėjo atsižvelgti į ieškovo prašomų priteisti delspinigių dydžio ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl delspinigių dydžio prieštaravimus. Ieškovo prašomi priteisti ir užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis delspinigiai yra labai dideli. Areštu užtikrinant nepagrįstai didelių delspinigių sumokėjimą, gali būti pažeisti atsakovo 52-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos interesai, kilti nuostolių.
  2. Laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos dėl atsakovo 52-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos statuso. Taikant piniginių lėšų areštą 52-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai, būtų areštuotos ne bendrijos, o 52-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai priklausančių butų savininkų, kaip komunalinių paslaugų vartotojų, lėšos, renkamos bendrijos sąskaitoje mokesčių ir rinkliavų mokėjimui, kaupiamos remontui ir pan., būtų nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Be to, 52-oji daugiabučių namų savininkų bendrija administruoja tris daugiabučius gyvenamuosius namus, o ieškovo reikalavimai susiję tik su vienu iš administruojamų daugiabučių, taigi taikant piniginių lėšų areštą 52-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai būtų pažeisti butų, priklausančių 52-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai, visų gyventojų interesai, nes būtų apribota galimybė atsiskaityti už teikiamas būtinas komunalines paslaugas.
  3. Taikant areštą atsakovo 52-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos turtui visiškai sutriktų atsiskaitymai su komunalinių paslaugų teikėjais butams, priklausantiems 52-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai, būtų pažeista įstatymo numatyta pareiga daugiabučio namo savininkų bendrijai laiku mokėti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus mokesčius, įmokas ir rinkliavas.
  4. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė jų taikymo būtinybę pagrindžiančių motyvų.

13Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Sivysta“ nurodo, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas, ir prašo apeliacinės instancijos teismą atsakovo 52-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

14Atskirieji skundai tenkintini, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.

15Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį – atsakovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.

16Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirojo skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįsto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės turto atžvilgiu. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė kartu su atskiruoju skundu pateikė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. 1-1364 dėl Vilniaus miesto savivaldybės 2010 metų biudžeto tvirtinimo, kurio 1 punktu nuspręsta patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės 2010 metų biudžetą: 1 003 312 200 Lt pajamų ir 1 003 312 200 Lt asignavimų. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo ir verslo paslaugų departamentas 2009 m. gruodžio 31 d. turėjo iš viso 414 787 205,41 Lt vertės ilgalaikio materialaus turto. Teisėjų kolegijos nuomone, minėti duomenys leidžia pagrįstai spręsti, jog atsakovo turimas turtas ženkliai viršija ieškiniu pareikšto reikalavimo sumą – 198 191,63 Lt, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės turto atžvilgiu taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Teisėjų kolegija pažymi, kad savivaldybės yra viešieji juridiniai asmenys (CK 2.34 str. 2 d.), o atsižvelgiant į tai, kad viešasis juridinis asmuo (savivaldybė) turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja tik laikydamasis įstatymų nustatytos tvarkos, teismų praktikoje yra pripažįstama, kad savivaldybė yra pajėgi vykdyti teismų sprendimus, kuriais yra patenkinti kitų asmenų turtiniai reikalavimai. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad savivaldybė yra specifinis juridinis asmuo, kuris iš esmės negali būti nemokus, bankrutuoti, tai yra neįvykdyti būsimo teismo sprendimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1075, 2009 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1075/2009, 2009 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1678/2009). Savivaldybės turi savo biudžetą, susidedantį iš valstybės skiriamų lėšų ir savivaldybės surenkamų (savų) lėšų, taip pat gali gauti paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kt. Todėl teismų praktikoje pripažįstama, jog nežiūrint į tai, kad dėl valstybėje susiklosčiusios ekonominės krizės savivaldybių finansinė padėtis yra sudėtinga, neegzistuoja rizika būsimo teismo sprendimo įvykdymui, jeigu atsakovas yra savivaldybė. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės turtui. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtų tik tada, jeigu į bylą būtų pateikti įrodymai, paneigiantys minėtas aplinkybes ir įrodantys, kad, nepaisant savivaldybės kaip atsakovo ypatumų, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimybė įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą sumažėtų arba sprendimo įvykdymas taptų neįmanomu. Nagrinėjamu atveju tokių įrodymų į bylą nepateikta.

17Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta pagrįstais atsakovo 52-oji daugiabučių namų savininkų bendrijos atskirojo skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįsto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo 52-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos turto atžvilgiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad daugiabučio namo savininkų bendrija yra specialus, specifinis subjektas, kurio veiklos tikslas yra daugiabučio namo savininkų interesų, susijusių su bendrąja daline nuosavybe, jos administravimu, įgyvendinimas. Teisėjų kolegijos nuomone, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo 52-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos turtui pažeistų įstatymo numatytą pareigą daugiabučio namo savininkų bendrijai laiku mokėti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus mokesčius, įmokas ir rinkliavas ir sutriktų atsiskaitymai su komunalinių paslaugų teikėjais butams, priklausantiems 52-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės atsakovo 52-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos turto atžvilgiu netaikytinos.

18Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirųjų skundų argumentai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirieji skundai yra nepagrįsti ir tenkintini, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

20Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo UAB „Sivysta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

21Nutarties nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ieškovas UAB „Sivysta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams... 4. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 25 d. nutartimi nutarė ieškovo UAB... 5. Teismas nurodė, kad sutinka su ieškovo argumentu, jog atsakovų nepagrįstas... 6. Teismas atkreipė dėmesį, jog CPK nenumato solidaraus laikinųjų apsaugos... 7. Teismas pažymėjo, kad, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą... 8. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog piniginių lėšų areštas... 9. Atskiruoju skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo apeliacinės... 10. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Sivysta“ prašo... 11. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas 52-oji daugiabučių namų... 12. Atskiruoju skundu atsakovas 52-oji daugiabučių namų savininkų bendrija... 13. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Sivysta“ nurodo, kad... 14. Atskirieji skundai tenkintini, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d.... 15. Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar... 16. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais atsakovo Vilniaus miesto... 17. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta pagrįstais atsakovo 52-oji... 18. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirųjų skundų... 19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 20. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą... 21. Nutarties nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui....