Byla 2A-1298-232/2012

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų Alvydo Barkausko, Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) R. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams I. N., M. U., R. U., S. Š., Nacionalinei žemės tarnybai, trečiajam asmeniui LR Aplinkos ministerijai, Vilniaus m. 3 notarų biurui, Vilniaus m. 2 notarų biurui, Vilniaus rajono 1 notarų biurui dėl VAVA sprendimo panaikinimo, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo ir pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais, bei restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, patikslintu ieškiniu prašydamas:

4panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-04-22 sprendimą ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje mirusiam V. N.‘‘ dėl nuosavybės teisių atkūrimo mirusiam V. N. perduodant jam neatlygintinai 5.65 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 5,65 ha žemės sklypą, esantį Klonių kaime, Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje;

5pripažinti negaliojančiu 2009-06-22 Vilniaus m. 3-iojo notaro biuro notarės R. R. išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, kuriuo I. N. gavo 5,65 ha valstybinės reikšmės miško žemės plotą, esantį 5,65 ha žemės sklype Klonių kaime, Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje;

6pripažinti negaliojančia Vilniaus raj. 1-ojo notarų biuro notarės L. Š. patvirtintą 2009-07-09 pirkimo - pardavimo sutartį, kuria I. N. minėtą sklypą, esantį Klonių kaime, Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje už 9000 Lt pardavė R. U. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine M. U.;

7pripažinti negaliojančia 2010-04-27 hipotekos lakšto, patvirtinto Vilniaus miesto 2-ojo notaro biuro notaro R. K. dalį, kuria R. U. ir M. U. žemės sklypą, esantį Klonių kaime, Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje, įkeitė S. Š., ir panaikinti šios lakšto dalies registraciją Hipotekos registre;

8taikyti restituciją natūra: įpareigojant R. U. ir M. U. grąžinti valstybei 5,65 ha valstybinės reikšmės miško plotą, esantį 5,65 ha žemės sklype Klonių kaime, Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje, įpareigoti I. N. grąžinti R. U. ir M. U. pagal 2009-07-09 pirkimo-pardavimo sutartį gautą pinigų sumą - 9000 Lt.

9Nurodė, jog VAVA 2009-04-22 sprendimas, atkuriant mirusiajam V. N. nuosavybės teises į buvusio savininko J. N. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą -7,34 ha žemės sklypą esantį Akmenytės k., Nemėžio sen., Vilniaus r., Vilniaus aps., kuriuo vietoj turėtos žemės V. N. buvo perduota neatlygintinai nuosavybėn 5,65 ha žemė sklypas, kadastrinis Nr. 4162/0100:3363 ir kuriame sprendimo priėmimo metu buvo 5,65 ha valstybinės reikšmės miško, buvo pažeistos imperatyvios LR Konstitucijos 47 straipsnio, Miškų įstatymo 4 straipsnio, Žemės reformos įstatymo 14 straipsnis Žemės įstatymo 4 straipsnio, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 straipsnio, 13 straipsnio. nuostatos. Todėl minėtas VAVA sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams. Kadangi iš ne teisės negali atsirasti teisė, minėtas žemės sklypas negalėjo būti perduodamas kitų asmenų nuosavybėn. Todėl panaikinus administracinį aktą turi būti panaikintos ir šio akto pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės, negaliojančiu pripažintinas 2009-06-22 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (reg. Nr. 1631) bei 2009-07-09 pirkimo pardavimo sutartis Nr. 1-50S4 ir taikytina restitucija natūra.

10Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba su ieškiniu nesutiko (I t. b.l. 34-37, 137-141). Nurodė, jog ginčo žemės sklypas buvo suprojektuotas, kaip tai nustatyta Reformos įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje ir 20 straipsnyje, patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2008-05-09 įsakymu Nr. 2.3-5309-(41) ,,D. N. seniūnijos Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto patvirtinimo Vilniaus rajone‘‘. Pagal šį patvirtintą žemėtvarkos projektą Vilniaus apskrities viršininkas 2009-04-22 priėmė sprendimą Nr. 2.5-41-30025. Ieškovas neginčijo žemės sklypo suformavimo dokumentų, todėl, neįrodžius, kad ginčijamas sprendimas priimtas neteisėtų administracinių aktų pagrindu, nėra teisinio pagrindo jį naikinti. Ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje", t.y. Žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo derintas su atsakingomis institucijomis, tarp jų ir su Valstybės įmone Vilniaus miškų urėdija. Šios įstaigos projektų derinimo inžinierius pasirašė žemėtvarkos projekto plane. Atsižvelgiant į minėta nėra pagrindo tenkinti ieškinį.

11A. R. U. ir M. U. su ieškiniu nesutiko (1 t. b.l. 56-60). Nurodė, jog esant nenuginčytam žemėtvarkos projektui, patvirtintam Vilniaus apskrities viršininko 2008-05-09 įsakymu Nr.2.5-5309-(41), mirusiajam V. N. nuosavybės teisės atkurtos pagrįstai, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 5,65 ha sklypą. Pažymėjo, jog žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu atsakovai nežinojo ir negalėjo žinoti tam tikrų aplinkybių, kadangi apie tai, jog nuosavybės teisės į žemę galimai atkurtos valstybinės reikšmės miško plote tapo žinoma tik 2010-03-22, kai Aplinkos ministerija kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą. Nurodė, jog jiems, kaip sąžiningiems įgijėjams, nėra aišku kokiu būdu bus kompensuota patirta žala, ar natūra, ar pinigine išraiška. Žala atsirado dėl valdininkų klaidų, todėl ieškinį patenkinus, iš esmės neaišku kas žalą kompensuos. Sklypo vertė, pagal Registro centro duomenis, vos ne 5 kartus didesnė, nei nurodyta sandorio metu, todėl viena atsakovių turėtų grąžinti didesnę sumą. I. N., jokio turto neturi, gyvena iš pensininkės pašalpos, turi išlaikytinių, moka savivaldybei už būstą, perspektyvos atgauti pinigus miglotos, arba nerealios.

12Atsakovas S. Š. atsiliepime (b.l. 142-147) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad R. U. ir M. U., laikydamiesi visų tuo metu galiojusių įstatymų ir kitų teisės aktų iš I. N. įsigijo žemės sklypą. Nuosavybės teisių atkūrimo procedūra buvo tinkamai išlaikyta, paruošti nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentai nustatyta tvarka buvo suderinti su atitinkamomis institucijomis, jokių pastabų dėl pateikto projekto nebuvo pateikta, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad nuosavybės teisų atkūrimo procese I. N. būtų veikusi nesąžiningai ir būtų dariusi įtaką tam, kad jai neteisėtai būtų atkurtos nuosavybės teisės, juo labiau, kad taip būtų elgęsi R. U. ir M. U., kurie nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo procese nedalyvavo, o tik pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo šį žemės sklypą. Tai, kad sutartinės hipotekos lakštas pasirašytas 2010-04-27 nesuteikia teisės spręsti, jog hipoteka įregistruota nesąžiningai. Kreditorius nežinojo, jog dėl žemės sklypų yra kilęs ginčas, dėl ginčo objektu esančio žemės sklypo bei kitų sklypų įkeitimo buvo susitarta pasirašant paskolos sutartį 2009-12-03 dieną, o sutartinės hipotekos lakštas pasirašytas ir hipotekos skyriui pateiktas paskolos sutarties šalims patogiu metu 2010-04-27 dieną. S. Š., kaip civilinių teisinių santykių subjektas, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jo pagal galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Teismo sprendimas neturėtų įtakoti S. Š., kaip sąžiningo kreditoriaus teisių į hipoteka apsunkintą turtą.

13 Tretysis asmuo LR Aplinkos ministerija su ieškiniu sutiko (1t., b.l. 132-135). Pažymėjo, kad ginčo žemės sklypas buvo perleistas privačion nuosavybėn po Vyriausybės 2006 09 19 nutarimo 916 priėmimo, kuriuo minėta teritorija buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. LR Žemės įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privačion nuosavybėn negalima. LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad miškai yra išperkami valstybės ir į juos nuosavybės teisės neatkuriamos, jeigu jie yra priskirti valstybinės reikšmės miškams. T. V. apskrities viršininko 2009-04-22 sprendimas Nr. 2.5-41-30025 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje mirusiajam V. N.‘‘, kuriuo perleidžiamas valstybinės reikšmės miškas privačion nuosavybėn (atkuriant nuosavybės teises) yra neteisėtas. Pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininkas, perleisdamas nuosavybės teises į valstybinės reikšmės mišką, pažeidė LR Konstitucijos 47 straipsnį, LR Miškų įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 straipsnio ir 13 straipsnio reikalavimus. Pripažinus negaliojančiu administracinį aktą, išnyksta pagrindas, kuriuo įgyta nuosavybė, todėl turėtų būti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės, bei taikyta restitucija. Kai administracinis aktas teismo pripažįstamas neteisėtu, neatitinkančiu įstatymo reikalavimų, tai asmuo, kuriam atsirado civilinės teisės ir pareigos iš tokio administracinio akto, gali būti pripažįstamas nesąžiningu. Civilinio kodekso 4.7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išimtine valstybės nuosavybe esantys daiktai yra išimti iš apyvartos, todėl asmenys, sudarę sandorius dėl išimto iš civilinės apyvartos daikto (valstybinės reikšmės miško), negali būti laikomi sąžiningais įgijėjais.

14Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 14 d. sprendimu (b.l. 24-36) Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį tenkino. Panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-04-22 sprendimą Nr. 2.5-41-30025 ,, Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje mirusiam V. N.‘‘ dėl nuosavybės teisių atkūrimo mirusiam V. N. perduodant jam neatlygintinai 5.65 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 5,65 ha žemės sklypą, esantį Klonių kaime, Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje, unikalus numeris 4400-1854-6160, kadastrinis numeris Nr. 4162/0100:3363, pripažino negaliojančiu 2009-06-22 Vilniaus m. 3-iojo notaro biuro notarės R. R. išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, notarinio registro Nr. 1631, kuriuo I. N. a.k. ( - ) paveldėjo 5,65 ha valstybinės reikšmės miško žemės plotą esantį 5,65 ha žemės sklype Klonių kaime, Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje, unikalus numeris, kadastrinis numeris Nr.; pripažino negaliojančia Vilniaus raj. 1-ojo notarų biuro notarės L. Š. patvirtintą 2009-07-09 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1- 5084, kuria I. N. sklypą, esanti Klonių kaime, Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje kadastrinis Nr., unikalus Nr. už 9000 Lt pardavė R. U. a.k. ( - ) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine M. U., a.k. ( - ) pripažino negaliojančia 2010-04-27 hipotekos lakšto (hipotekos identifikavimo kodas), patvirtinto Vilniaus miesto 2-ojo notaro biuro notaro R. K. dalį, kuria R. U. ir M. U. žemės sklypą esantį Klonių kaime, Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje, unikalus numeris 4400-1854-6160, kadastrinis numeris Nr., įkeitė S. Š., ir panaikinti šios lakšto dalies registraciją Hipotekos registre; taikė restituciją natūra: įpareigojant R. U. (a/k ( - ) ir M. U. (a.k. ( - ) grąžinti valstybei 5,65 ha valstybinės reikšmės miško plotą, esantį 5,65 ha žemės sklype Klonių kaime, Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje, unikalus numeris 4400-1854-6160, kadastrinis numeris Nr., įpareigojo I. N. (a.k. ( - )) grąžinti R. U. ir M. U. pagal 2009-07-09 pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 1-5084) gautą pinigų sumą-9000 Lt.

15Teismas nurodė, jog VAVA, priimdama ginčijamą 2009-04-22 sprendimą Nr. 2.5-41-30025 dėl nuosavybės teisių atkūrimo, V. N. perduodant jam neatlygintinai 5,65 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 5,65 ha žemės sklypą, esantį Klonių kaime, Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje, pažeidė imperatyviąsias teisės normas bei visuomenės interesą išsaugoti atitinkamas bendrąsias vertybes visos visuomenės narių poreikiams tenkinti. Panaikinus iš dalies administracinį aktą turi būti panaikintos šio akto pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės t.y. 5,65 ha žemės sklypas turi būti išreikalautas iš svetimo neteisėto valdymo, bei tuo pačiu pripažintas negaliojančiu 2009-06-22 Vilniaus m. 3-iojo notaro biuro notarės R. R. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, Nr. 1631, 2009-07-09 pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 1- 5084, 2010-04-27 hipotekos lakštas. Byloje nėra reikšmingas palikimą priėmusio įpėdinio - atsakovės I. N. sąžiningumas ar nesąžiningumas, nes įpėdinis turtą įgijo neatlygintinai (CK 4.96 str.3d.), be to restitucijos taikymo būtinumas teisiogiai išplaukia iš LR Konstitucijos 47 str. Todėl CK 1.80 str. 4 d., 4.96 str. 2d., netaikytinos. Kiekvienas asmuo turi žinoti ir vykdyti įstatymus. Jis negali pasiteisinti įstatymo nežinojimu, nes valstybėje įstatymai yra skelbiami. Esant minėtoms aplinkybėms, teismas atmetė atsakovų argumentus dėl jų sąžiningumo. Pažymėjo, jog ieškovo pateikti oficialūs rašytiniai įrodymai nėra nuginčyti ar paneigti ir patvirtina, jog 5,65 ha žemės sklype yra ginčijamas 5,65 ha valstybinės reikšmės miško plotas, yra nurodyta jo dislokacijos vieta, dydis, kadastrinis numeris. Atsižvelgiant į minėtą, teismas konstatavo, jog ieškovo ieškinys yra pagrįstas.

16A. R. U. apeliaciniu skundu (II t. b.l. 40-49, 53-58) prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-02-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Prie atsakovo R. U. apeliacinio skundo prisidėjo atsakovai: S. Š., I. N., M. U.. Nurodė, jog šiuo atveju nebuvo tinkamai įvertintas ginčo sklypo priskyrimas prie turinčių valstybinę reikšmę miškų poreikis ir būtinumas, o priskyrimo motyvų Vilniaus rajono apylinkės teismas neanalizavo. Ieškovas nepateikė žemės reformos projekto, taip pat neanalizavo jo atitikimo įstatymams, nesiaiškino kokiu pagrindu LR Aplinkos ministerija pasiūlė LR Vyriausybei patvirtinti patikslintą valstybinės reikšmės miškų plotų schemą. Pažymėjo, jog žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo derintas su LR Aplinkos ministerijos departamentu, miškų urėdija, šių įstaigų atstovai pasirašė projekte, todėl nesuprantama, kodėl iš pradžių nematant kliūčių atkurti nuosavybės teises, vėliau LR Aplinkos ministerija pasiūlė tikslinti valstybinės reikšmės plotų schemą. Teismas atsisakydamas tenkinti atsakovų prašymus išreikalauti iš LR Aplinkos ministerijos įrodymus – aiškinamąjį raštą, kuriuo būtų paaiškinta kokiu pagrindu, kokais kriterijais ir kieno siūlymu miško žemės sklypas priskirtas prie valstybinės reikšmės miškų ploto, neatskleidė bylos esmės ir neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių. Apelianto teigimu, ginčo žemės sklypas negalėjo būti priskirtas valstybinės reikšmės miško žemei, kadangi nuosavybės teisės nebuvo atkurtos visiems pretendentams, be to nei ieškovas, nei LR Aplinkos ministerijos atstovė nepateikė jokių įrodymų ir paaiškinimų, pagrindžiančių tokio paskyrimo būtinumą. Teismo sprendime nebuvo įrodytas nuosavybės įgijėjo apelianto nesąžiningumas. Atsakovai neturintys specialisto išsilavinimo, realiai neturėjo galimybės patys nustatyti, kad miško žemės sklypas, kurį jie perka, galimai patenka į valstybiniams miškams priskiriamą teritoriją. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu buvo pažeisti sąžiningo kreditoriaus t.y. atsakovo S. Š. interesai t.y. kreditoriaus interesai ir hipoteka turėjo išlikti, nes turto hipoteka patvirtinta notaro, įregistruota Nekilnojamojo turto bei Hipotekos registruose. Pažymėjo, jog Konstitucinis teismas yra konstatavęs, jog individo autonominiai interesai ir viešasis interesas negali būti priešpriešinami, juos būtina derinti, turi būti užtikrinta teisinga pusiausvyra. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t. b.l. 61-63) prašė Vilniaus r. apylinkės teismo 2011-02-14 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Pažymėjo, jog įstatymas neįvardija ir nedetalizuoja, kokie miškai gali būti pripažįstami valstybinės reikšmės miškais Vyriausybės nutarimais. Tai, kad pirmos instancijos teismas netenkino apelianto prašymų išreikalauti įrodymų dėl dokumentų, iš kurių būtų galima matyti kriterijus, kuriais remiantis ginčo sklypas buvo priskirtas prie valstybinės reikšmės miško, o taip pat nestabdė bylos ir nesikreipė į Konstitucinį teismą, reiškia, kad tam nebuvo pagrindo. Žemės reformos projektas ir kiti žemės sklypo suformavimo dokumentai nesukelia tokių teisinių pasekmių kaip apskrities viršininko sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, būtent apskrities viršininko sprendimas yra pagrindas įregistruoti pretendento nuosavybės teisę į jam suformuotą ir perduotą žemės sklypą, todėl kitų dokumentų ginčyti nėra jokio pagrindo. Pagrįstai teismas atmetė apelianto argumentus dėl nuosavybės įgijėjų sąžiningumo ar nesąžiningumo. Pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra nei vienos iš CK 6.241 str. 1 d. nurodytų išimčių, kai be pagrindo įgytas turtas nėgali būti išreikalautas, todėl atsakovas privalo grąžinti žemės sklypą kaip įgytą be teisinio pagrindo.

17Tretysis asmuo LR Aplinkos ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t. b.l. 68-71) prašė apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-12-23 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog Valstybinės miškų tarnybos 2010-03-10 pažyma Nr.19797, LR Miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas 2010-03-09 Nr.P1003-19787 patvirtina, kad į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. patenka 5,65 ha valstybinės reikšmės miškų plotas. Abejoti LR Miškų valstybės kadastro tvarkymo įstaigos oficialiais rašytiniais įrodymais dėl ginčo sklype esančio valstybinės reikšmės miško ploto nėra pagrindo. Todėl byloje pateikti neginčijami įrodymai, kad ginčo žemės sklype yra 5,65 ha valstybinės reikšmės miško plotas. Pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininkas perleisdamas nuosavybės teises į valstybinės reikšmės mišką, pažeidė imperatyvias teisės aktų normas, todėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-04-22 sprendimas Nr.2.5-41-30025, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės mišką yra neteisėtas ir turi būti pripažintinas negaliojančiu, tuomet turi būti taikoma restitucija natūra valstybinės reikšmės mišką grąžinant Lietuvos valstybei. Pripažinus negaliojančiu administracinį aktą išnyksta pagrindas, kuriuo įgyta nuosavybė, todėl turi būti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės bei taikytina restitucija. Kadangi pardavėjas nuosavybės teises įgijo pagal neteisėtus ir imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančius administracinius aktus, todėl jis neturėjo teisės perleisti tokiu būdu įgyto nekilnojamojo turto tretiesiems asmenims. Pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą nenukrypo nuo suformuluotos praktikos panašaus pobūdžio bylose.

18Apeliacinis skundas tenkinamas dalinai pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičiant (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19Nagrinėjamoje byloje prokuroras pareiškė ieškinį gindamas viešąjį interesą. Tokią teisę prokurorui suteikia CPK 49 straipsnio pirmosios dalies nuostatos, kuriomis vadovaujantis prokuroras sprendžia savarankiškai, ar yra viešasis interesas, ir ar reikia jį ginti nuo esamų ar galimų pažeidimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl prokuroro ginamo viešojo intereso, ne kartą yra nurodęs, jog prokuroras į teismą gali kreiptis visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiam teisiniam reikalavimui patenkinti. T. A. Teismo (toliau LAT) teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra konstatuota, jog nuosavybės teisių atkūrimas, laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostatų, yra viešasis interesas (LAT 2006 04 19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2006, 2009 07 31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2009, 2010 03 30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3141/2010). Byloje yra kilęs ginčas dėl sandorių, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į iki 1940 metų asmeniui priklausiusį nekilnojamąjį turtą (mišką) dalies teisėtumo. Todėl nagrinėjant bylą apeliacine tvarka būtina patikrinti ar sprendžiant šalių ginčą tinkamai pritaikytos teisės normos, reguliuojančius nuosavybės teisių atkūrimo procesą iš vienos pusės ir normos, kuriomis siekta apsaugoti viešą interesą išsaugant valstybinius miškus visuomenės reikmėms iš kitos pusės.

20Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Analogiška Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio nuostatai įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnyje, pagal kurio 4 dalį Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai.

21Miškų įstatymas (toliau MĮ) 4 straipsnio 4 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, o 1-6 punkte įvardijamos miškų kategorijos, kurios priskiriamos valstybiniams miškams, tame tarpe 1-5 punktuose įvardinamos konkrečios valstybinių miškų kategorijos (miškų, esančių valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose ir rezervatinėse apyrubėse, Kuršių nerijos nacionaliniame parke; miestų miškų; valstybinių miškų medelynų ir sėklinių plantacijų; mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektų miškų, kurių plotus ir ribas tvirtina Vyriausybė; valstybinių miškų 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą), o 6 punktas numato, kad valstybiniams miškams priskiriami ir kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams. Tokiu būdu įstatymų leidėjas būtent Vyriausybei yra delegavęs teisę priskirti miškus valstybinių miškų kategorijai.

22Valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdijos, valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės, kitos valstybės įmonės ir organizacijos. Valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami šiems subjektams Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Žemės įstatymo nustatyta tvarka (MĮ 4 straipsnio 6 dalis).

23Ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 6 straipsnio 2 dalis numatė, kad miškas arba vandens telkinys grąžinamas natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus mišką ir vandens telkinius, pagal šio įstatymo 13 straipsnį priskirtus valstybės išperkamiems. Savo ruožtu valstybės išperkamos miškų kategorijos yra apibrėžtos šio įstatymo 13 straipsnyje, pagal šio 1 straipsnio 1 punkto nuostatą, miškai, priskirti valstybinės reikšmės miškams, kurių plotus tvirtina Vyriausybė yra išperkami valstybės. Pagal to paties įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatą, už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą piliečiams atlygina valstybė. Sisteminis šių Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo nuostatų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad turtas, kurį šis įstatymas priskiria valstybės išperkamam nekilnojamajam turtui, taigi ir valstybės išperkami miškai, nėra grąžinami natūra, o už tokį turtą atlygina valstybė. Todėl atmestini apeliantų teiginiai, kad ginčijama miško sklypo dalis negalėjo būti priskirta valstybiniam miškui (valstybės išperkamam miškui).

24Taigi, tiek aukščiausią teisinę galią turinčiame Lietuvos Respublikos teisės akte Konstitucijoje, tiek ir įstatymuose yra įvirtinta nuostata, pagal kurią valstybinės reikšmės miškai yra priskirti išimtinai valstybės nuosavybei ir jokiu pagrindu, taip pat ir atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, tokie miškai negali būti perduodami privačion nuosavybėn. Šiuo atveju ginčo miškas priskirtas valstybės išperkamiems miškams Vyriausybės nutarimu, į jį nuosavybės teisės negalėjo būti atkuriamos natūra, bet turėjo būti pasirenkamas kitas nuosavybės teisių atkūrimo būdas atlyginant pagal Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 16 straipsnio nuostatas.

25Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde keliamais klausimais Konstitucinis teismas (toliau KT) jau yra pasisakęs, todėl kreiptis išaiškinimo į šį teismą dar kartą kolegija nemato pagrindo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą aiškino Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 ir 47 straipsnių nuostatas, jų tarpusavio sąveikas, akcentavo valstybės išimtinių teisių į žemės gelmes, valstybinės reikšmės vidaus vandenis, miškus, parkus, kelius reikšmę, taip pat nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą, jo reikšmę, apsaugą ir santykį su išimtine valstybės nuosavybe (KT 1994 05 27, 2005 07 08, 2006 03 14, 2007 09 26, 2008 05 20 nutarimai). Minėtuose KT nutarimuose akcentuota, kad nuosavybės neliečiamumas nėra absoliutus. Įstatymai ne tik saugo nuosavybę, bet ir nustato tam tikrus nuosavybės teisių įgyvendinimo apribojimus. Šie apribojimai kartu reiškia ir draudimą tam tikrose srityse įgyvendinti nuosavybės teises į tam tikrus objektus. Tokie apribojimai nustatyti ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme įtvirtinusiame ribotą restituciją, kai valstybė natūra gražina ne visą nekilnojamąjį turtą, o tik tai, kas išliko; už neišlikusį ar negrąžintiną (valstybės išperkamą) nekilnojamąjį turtą atlyginama kitaip

26KT 2007 09 06 nutarime yra išnagrinėjęs analogišką šios bylos faktinėms aplinkybėms situaciją, kai Vyriausybės nutarimais sklypai pagal Aplinkos ministerijos parengtas schemas buvo priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams. KT minėtame nutarime pažymėjo, kad Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui kitų asmenų teisėms, laisvėms ir teisėtiems interesams. KT pabrėžė, kad Restitucijos procesas tebevyksta. Pripažindama nuosavybės teisių tęstinumą ir jų atkūrimą, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1990 m. lapkričio 15 d. priėmė principinį sprendimą ir patvirtino šias nuostatas: pripažįstamas Lietuvos piliečių nuosavybės teisių tęstinumas; Lietuvos piliečiai turi teisę susigrąžinti įstatymo apibrėžtose ribose ir tvarka jiems priklausiusį turtą natūra, o nesant galimybės jį susigrąžinti – gauti kompensaciją. Aukščiausioji Taryba 1991 m. birželio 18 d. priėmė Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ypatinga ekologinė, socialinė ir ekonominė miško reikšmė aplinkai, viešiesiems interesams lemia miško savininkų nuosavybės teisės tam tikrus apribojimus ir suvaržymus; valstybė, turėdama konstitucinę priedermę veikti taip, kad būtų garantuota natūralios gamtinės aplinkos, atskirų jos objektų apsauga, gamtos išteklių racionalus naudojimas, atkūrimas bei jų gausinimas, gali įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų ribojamas atskirų gamtinės aplinkos objektų (gamtos išteklių) naudojimas;

27Minėtame nutarime KT taip pat nurodė, kad ne Lietuvos valstybė neteisėtai nacionalizavo ar kitais neteisėtais būdais nusavino savininkų turtą; siekiant bent iš dalies atkurti teisingumą – atkurti pažeistas nuosavybės teises, buvo pasirinkta ne restitutio in integrum, bet ribota restitucija; nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų. Be to, išlikusio nekilnojamojo turto išpirkimo iš piliečių, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, negalima visiškai tapatinti su nuosavybės paėmimu iš savininko visuomenės poreikiams (pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį). Visuomenės poreikių, dėl kurių vykdant restituciją tam tikras turtas nėra grąžinamas savininkams natūra, bet yra valstybės išperkamas, samprata yra daug platesnė negu Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalies sąvokos „visuomenės poreikiai“ turinys. Konstitucinio teisinės valstybės principo negalima aiškinti kaip esą apskritai neleidžiančio pradėjus nuosavybės teisių atkūrimą vienomis sąlygomis įstatymų leidėjui vėliau pakeisti šių sąlygų, inter alia nustatyti naujų, papildomų sąlygų. Kai tuo siekiama apsaugoti tam tikras konstitucines vertybes, kurioms padaroma žala arba yra sudaromos prielaidos tokiai žalai atsirasti, įstatymų leidėjas ne tik gali, bet ir privalo (aišku, paisydamas inter alia konstitucinio proporcingumo principo) atitinkamai pakeisti anksčiau nustatytas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo sąlygas ir tvarką.

28Ginčo sklypas atitinka Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1dalies 1 punkte įtvirtintą miškų teisinį statusą todėl nuosavybės teisė natūra į juos negalėjo būti atkuriama, nes ši sklypo dalis priskirta prie valstybės išperkamų, ir prisilaikant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio nuostatų už ją turėjo būti atlyginta kitaip.

29Kaip matyti iš pateiktos sprendimo kopijos (t.1,b.l.10,11), 2009-04-22 VAVA sprendimu Nr. 2.5-41-30025 „Dėl nuosavybės teisių į žemę (mišką) atkūrimo kaimo vietovėje mirusiajam V. N. buvo atkurtos jo nuosavybės teisės vietoj turėtų 7,34 ha žemės Akmenytės kaime Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajone perduodant neatlygintinai nuosavybėn į 5,65 ha miško paskirties žemės sklypą Klonių kaime, Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajone. Nekilnojamojo turto registre minėto VAVA 2009-04-22 sprendimo pagrindu buvo įregistruota mirusiojo V. N. nuosavybės teisė į 5,65 ha ploto miškų ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypą Klonių kaime, Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus r., Vilniaus apskrityje, kadastrinis Nr. unikalus Nr. (t.1,b.l.20,21). 2009 06 22 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (t.1,b.l.12,13) pagrindu 2009 06 22 įregistruota I. N. nuosavybės teisė, o vėliau atsakovų R. U. ir M. U. jungtinės nuosavybės teisė į ginčo sklypą 2009 07 13 pirkimo – pardavimo sutarties (t.1,b.l.14-19) pagrindu.

30Aplinkos ministerijos Valstybinės Miškų tarnybos 2010-02-20 rašte Nr.(12-2)-D8-1262) „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų“ (t.1,b.l.84), nurodyta, kad 2009 04 22 VAVA sprendimo priėmimo metu, ginčo sklype esantis miškas buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams dar prieš priimant ginčijamą VAVA sprendimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-09-19 nutarimu Nr. 916 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo.

31Iš pateiktų (t.1,b.l. 8,9) Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos pažymos 2010-03-09 Nr. P1003-19787 „Apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis valstybinės reikšmės miško plotų schemos fragmentas“(t.1,b.l.8) ir 2010 03 10 Nr. 19797 pažymos „Apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis“ (t.1,b.l.9) matyti, kad visame sklype yra valstybinės reikšmės miškas.

32Kaip matyti iš byloje pateiktos sutartinės hipotekos lakšto ir pažymėjimo apie hipotekos registre įregistruotą sutartinės hipotekos sandorį kopijų (t.1,b.l.116-122) ginčo sklypas kartu su kitais trimis atsakovams U. priklausančiais sklypais buvo įkeistas atsakovui S. Š., prievolių pagal 2009 12 03 paskolos sutartį (t.1,b.l. 61), kuria atsakovai R. ir M. U. pasiskolino iš S. Š. 150 000 Lt iki 2010-12-03, užtikrinti.

33Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gautas atsakovo S. Š. pareiškimas, kuriame jis nurodė jog atsakovai R. ir M. U. su juo visiškai atsiskaitė, todėl hipoteka sklypams išregistruota, jis jokių pretenzijų U. neturi ir prašė bylą dalyje dėl reikalavimo pripažinti hipotekos lakštą negaliojančiu nutraukti. Patikrinus Centrinės hipotekos įstaigos registro duomenis viešoje paieškoje matyti, kad ginčo sklypui hipoteka neįregistruota. Todėl byla šioje dalyje nutrauktina.

34Kadangi pagal Konstituciją išimtinė nuosavybės teisė į valstybinius miškus priklauso valstybei, tai visi ginčo sandoriai ir sprendimas toje dalyje, liečiančioje valstybinius miškus pripažintini negaliojančiais. Civilinio kodekso (toliau CK ) 1.80 straipsnis įsakmiai nurodo, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, ir kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Restitucijos taisykles nustato CK šeštosios knygos normos. Pagal bendrąsias restitucijos taisykles turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus šio kodekso 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus.

35Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT) ne kartą yra pasisakęs, kad panaikinus imperatyviosioms įstatymų normoms prieštaraujantį administracinį aktą, turi būti taikoma restitucija (LAT 2010 02 05 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010, 2011 12 16 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2011). LAT taip pat yra pasisakęs, jog teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis) ir įvertinti, ar nėra pagrindo jį pakeisti (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą (LAT 2009 07 31 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2009, 2010 02 05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010). Todėl kiekvienu atveju turi būti įvertinta įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų įvertinant konkrečioje byloje susiklosčiusių teisinių santykių specifiką. LAT taip pat yra išaiškinęs kad tais atvejais kai turtas sugrąžinamas valstybei, svarbu, kad visi valstybės institucijų neteisėtų veiksmų padariniai būtų kuo greičiau pašalinti (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-518/2011).

36Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje yra nustatytos aplinkybės sudarančios pagrindą svarstyti klausimą dėl restitucijos modifikavo, iš valstybės priteisiant už valstybei grąžintiną žemę sumokėtus pinigus paskutiniam neteisėtai perleistos žemės įgijėjui.

37Toks sprendinys labiausiai atitiktų ir LAT 2012 01 26 civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2012 apibendrintą EŽTT praktiką, kad atsakovams fiziniams asmenims turi būti taikomi įmanomai švelniausi turto sugrąžinimo valstybės nuosavybėn padariniai, nes nagrinėjamu atveju valstybinės reikšmės miško perdavimą atsakovams privačion nuosavybėn lėmė valstybės institucijų veiksmai nuosavybės teisių atkūrimo procese, o atsakovai, pasitikėdami valstybės institucijų kompetencija nustatyti konkrečius grąžintinos žemės plotus, nebūdami profesionalūs žemėtvarkininkai, laikydamiesi teisės aktų reikalavimų ir sudarytus ginčo sandorius pateikdami tvirtinti notarui, įregistruodami Nekilnojamojo turto registre ir pan., neatliko veiksmų, kurie būtų darę įtaką valstybės institucijų suklydimui nustatant grąžintinos žemės plotus. Būtina atsižvelgti, kad taikant restituciją tarp fizinių asmenų nebūtų ginamas viešasis interesas, nes valstybei išliktų pareiga atkurti nuosavybės teises buvusiam savininkui dėl kurio šis procesas yra baigtas ginčijamu administraciniu aktu jam perdavus žemės sklypą. Šioje byloje atsakovė I. N. paveldėjusi jos tėvui atkurtą nuosavybę į ginčo mišką, šį turtą pirkimo–pardavimo sandoriu perleido U ir tokiu būdu išreiškė valią pakeisti turto formą bei neturi intereso disponuoti mišku. Todėl panaikinus neteisėtą administracinį aktą ir vėliau sudarytus sandorius, restitucija saisto tik paskutinįjį neteisėtai perleisto miško savininką ir valstybę, įpareigojant valstybę grąžinti atsakovams U 9000 Lt. Taikant restituciją kolegija šioje byloje atsižvelgia, kad pretendentas į nuosavybės teisių atkūrimą V. N. yra miręs 2003 metais dar iki jo pareiškimo dėl nuosavybės atkūrimo patenkinimo nei jis nei atsakovė N kaip jo teisių paveldėtoja neturėjo kompetencijos ar įgaliojimų vertinti, ar valstybės valdomas turtas, kurį numatoma skirti nuosavybės teisėms atkurti, pagal įstatymą gali tapti nuosavybės teisių atkūrimo proceso objektu. Dėl to visiems atsakovams fiziniams asmenims turi būti taikomi įmanomai švelniausi turto sugrąžinimo valstybės nuosavybėn padariniai, nes valstybinės reikšmės miškas jiems perduotas dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų nuosavybės teisių atkūrimo procese: institucijų nebendradarbiavimo, neaiškaus duomenų perkėlimo į registrus, neapdairumo ir netinkamo teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, vykdymo. Taikyti dvišalę restituciją nagrinėjamu atveju neprotinga ir neteisinga, nes tai sukeltų atsakovams fiziniams asmenims neigiamų turtinių padarinių, kuriems pašalinti turėtų būti pradedami nauji teismų procesai prieš valstybę. Restitucijos tarp fizinių asmenų pinigais taikymu nebūtų ginamas viešasis interesas, nes, valstybinės reikšmės mišką grąžinus valstybės nuosavybėn, valstybė, teisėtai neįvykdžiusi nuosavybės teisių atsakovui mirusiajam V. N. atkūrimo proceso visa apimtimi, turėtų neįvykdytą turtinio pobūdžio pareigą tai padaryti. Todėl siekiant maksimaliai išvengti žalingų padarinių atsakovams fiziniams asmenims, būtina įpareigoti valstybę grąžinti atsakovams Rimui ir M. U. sumokėtą žemės sklype esančio valstybinės reikšmės miško kainą - 9000 Lt. Taip, pritaikius restituciją, valstybės pareigos atsakovo nuosavybės teisių atkūrimo procese pasibaigs.

38Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 9 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

39Bylą dalyje dėl 2010-04-27 hipotekos lakšto, patvirtinto Vilniaus miesto 2-ojo notaro biuro notaro R. K., dalies, kuriuo R. U. ir M. U. žemės sklypą, unikalus Nr., kadastrinis Nr., esantį Klonių kaime, Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajone, įkeitė S. Š. registracijos Hipotekos registre panaikinimo nutraukti nelikus ginčo objekto.

40Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimu pritaikytą restitucijos tvarką ir sprendimą šioje dalyje išdėstyti taip: įpareigoti R. U. ir M. U. grąžinti valstybei 5,65 ha valstybinės reikšmės miško plotą, esantį žemės sklype, Klonių kaime, Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje, unikalus Nr., kadastrinis Nr., įpareigoti valstybę grąžinti R. U. ir M. U. 9000 Lt pagal 2009-07-09 pirkimo-pardavimo sutartį jų sumokėtus I. N..

41Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį... 4. panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-04-22... 5. pripažinti negaliojančiu 2009-06-22 Vilniaus m. 3-iojo notaro biuro notarės... 6. pripažinti negaliojančia Vilniaus raj. 1-ojo notarų biuro notarės L. Š.... 7. pripažinti negaliojančia 2010-04-27 hipotekos lakšto, patvirtinto Vilniaus... 8. taikyti restituciją natūra: įpareigojant R. U. ir M. U. grąžinti valstybei... 9. Nurodė, jog VAVA 2009-04-22 sprendimas, atkuriant mirusiajam V. N. nuosavybės... 10. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba su ieškiniu nesutiko (I t. b.l. 34-37,... 11. A. R. U. ir M. U. su ieškiniu nesutiko (1 t. b.l. 56-60). Nurodė, jog esant... 12. Atsakovas S. Š. atsiliepime (b.l. 142-147) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka... 13. Tretysis asmuo LR Aplinkos ministerija su ieškiniu sutiko (1t., b.l.... 14. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 14 d. sprendimu (b.l. 24-36)... 15. Teismas nurodė, jog VAVA, priimdama ginčijamą 2009-04-22 sprendimą Nr.... 16. A. R. U. apeliaciniu skundu (II t. b.l. 40-49, 53-58) prašė panaikinti... 17. Tretysis asmuo LR Aplinkos ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (II... 18. Apeliacinis skundas tenkinamas dalinai pirmosios instancijos teismo sprendimą... 19. Nagrinėjamoje byloje prokuroras pareiškė ieškinį gindamas viešąjį... 20. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje yra nustatyta, kad Lietuvos... 21. Miškų įstatymas (toliau MĮ) 4 straipsnio 4 dalis nustato, kad Lietuvos... 22. Valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdijos,... 23. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos piliečių... 24. Taigi, tiek aukščiausią teisinę galią turinčiame Lietuvos Respublikos... 25. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde keliamais klausimais Konstitucinis... 26. KT 2007 09 06 nutarime yra išnagrinėjęs analogišką šios bylos faktinėms... 27. Minėtame nutarime KT taip pat nurodė, kad ne Lietuvos valstybė neteisėtai... 28. Ginčo sklypas atitinka Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į... 29. Kaip matyti iš pateiktos sprendimo kopijos (t.1,b.l.10,11), 2009-04-22 VAVA... 30. Aplinkos ministerijos Valstybinės Miškų tarnybos 2010-02-20 rašte... 31. Iš pateiktų (t.1,b.l. 8,9) Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos... 32. Kaip matyti iš byloje pateiktos sutartinės hipotekos lakšto ir pažymėjimo... 33. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gautas atsakovo S. Š.... 34. Kadangi pagal Konstituciją išimtinė nuosavybės teisė į valstybinius... 35. Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT) ne kartą yra pasisakęs, kad... 36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą teisės aiškinimo ir taikymo... 37. Toks sprendinys labiausiai atitiktų ir LAT 2012 01 26 civilinėje byloje Nr.... 38. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 9... 39. Bylą dalyje dėl 2010-04-27 hipotekos lakšto, patvirtinto Vilniaus miesto... 40. Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimu... 41. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą....