Byla e2A-223-730/2019

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės, Alvydo Žerlausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugsėjo 22 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-31-170920-00232 galiojimo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, L. R., V. Š., E. G., D. N..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugsėjo 22 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-31-170920-00232 galiojimą. Nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2017 m. rugsėjo 22 d. trečiajam asmeniui (statytojai) L. R. išdavė statybą leidžiantį dokumentą statyti I grupės nesudėtingą statinį žemės sklype, adresu ( - ), kultūros paveldo vietovėje (unikalus kodas ( - )) pagal projektuotojo L. J. 2014 metais parengtą I gr. nesudėtingo statinio statybos ( - ), supaprastintą projektą Nr. 14-02/NS-SSP. Ieškovė patikrinimo aktu nustatė, kad atsakovė neįvertino, kad prie L. R. prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą buvo pateikti ne visi Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodyti privalomi pateikti dokumentai, tai yra nepateiktas bendraturčių sutikimas. Statinio projektinėje dokumentacijoje buvo pateikta 2016 m. birželio 27 d. daugiabučio namo ( - ), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, o sutikimą dėl statybos davė šia sutartimi įgaliotas asmuo. Nurodo, kad Savivaldybės administracija neįvertino, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi byloje Nr. e2-1218-1032/2017 jungtinės veiklos sutarties galiojimas nuo 2017 m. vasario 7 d. buvo sustabdytas. Be to, statybos leidimas išduotas nepagrįstai, nes statytojos L. R. pateiktas sklypo planas yra parengtas ant topografinio plano, kuriame nėra pažymėti esami ir projektuojami statiniai ir kuris yra senesnis negu 5 metų, taip pat statinys yra suprojektuotas, pažeidžiant detaliajame plane leidžiamą užstatyti antžeminės dalies teritoriją. Dėl šių priežasčių statybą leidžiančio dokumento galiojimas turi būti panaikintas. Taip pat nurodo, kad statinio, adresu ( - ), statybos supaprastintas projektas neatitinka Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-164 patvirtinto žemės sklypo ( - ), detaliojo plano sprendinių.

72.

8Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad su ieškovės 2017 m. spalio 26 d. patikrinimo akte Nr. PS1-256 (16.5) nustatytais trūkumais nesutinka ir mano, kad leidimas išduotas laikantis visų statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, nustatytų reikalavimų ir patikrinus visus privalomus pateikti dokumentus. Statytoja L. R. pateikė 2016 m. birželio 27 d. jungtinės veiklos sutartį, kurios pagrindu sutikimą statybai bendraturčių vardu davė jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo D. N..

93.

10Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, nurodė, kad paraišką dėl I gr. nesudėtingo statinio statybos ( - ), supaprastinto projekto atmetė, kadangi minėtam pastatui specialieji paveldosaugos reikalavimai nenustatomi.

114.

12Tretieji asmenys V. Š. ir E. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti ir priteisti trečiųjų asmenų naudai jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tretieji asmenys V. Š. ir E. G. nėra davusios savo sutikimo įrengti terasą ir nebuvo suteikusios įgaliojimų D. N. kitų bendraturčių vardu duoti sutikimą. L. R. be bendraturčių sutikimo negalėjo parengti projektinės dokumentacijos ir įteisinti savavališkos statybos, gauti statybą leidžiančio dokumento, taip pat negalėjo atlikti jokių statybos darbų visiems bendraturčiams priklausančiame žemės sklype.

135.

14Trečiasis asmuo L. R. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad žemės sklypo bendraturčių sutikimai buvo išduoti pagal jungtinės veiklos sutartis įgalioto asmens D. N. ir toks sutikimas yra tinkamas ir atitinka Statybos įstatymo reikalavimus. Žemės sklypo planas yra parengtas patikslintos geodezinės kontrolinės nuotraukos pagrindu, kuri atspindi realų statinių išdėstymą žemės sklype, jų parametrus ir atstumus iki žemės sklypo ribų, todėl pagal esamą situaciją projektuojamas I grupės nesudėtingas statinys neperžengia detaliuoju planu patvirtintos užstatymo ribos. I gr. nesudėtingo statinio, adresu ( - ), statybos.

156.

16Trečiojo asmens D. N. atstovas informavo, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad palaiko atsakovės bei trečiojo asmens L. R. atsiliepime išdėstytą poziciją, prašo bylą nagrinėti trečiajam asmeniui D. N. ir jos atstovui nedalyvaujant.

17II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

187.

19Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį tenkino, panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugsėjo 22 d. L. R. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-31-170920-00232, iš atsakovės priteisė 75 EUR žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, iš atsakovės priteisė 111,51 EUR išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ieškovei. Pagrindiniai sprendimo motyvai:

207.1.

21Dėl bendraturčių sutikimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad statinio (terasos) projektinėje dokumentacijoje buvo pateikta 2016 m. birželio 27 d. daugiabučio namo, adresu ( - ), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis. Taip pat atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nurodė, kad nesudėtingo statinio statybai sutikimą davė jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo. Nurodė, kad 2017 m. sausio 31 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi byloje Nr. e2-1218-1032/2017 nurodytos jungtinės veiklos sutarties galiojimas nuo 2017 m. vasario 7 d. buvo sustabdytas, todėl, atsakovei 2017 m. rugsėjo 22 d. išdavus L. R. statybą leidžiantį dokumentą, 2016 m. birželio 27 d. jungtinės veiklos sutarties, kuria L. R. rėmėsi kaip bendraturčių sutikimu, galiojimas jau buvo sustabdytas. Be to, 2017 m. lapkričio 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu (civilinėje byloje Nr. e2-1218-1032/2017) minėta jungtinės veiklos sutartis buvo pripažinta negaliojančia. Pažymėjo, kad 2013 m. balandžio 12 d. jungtinė veiklos sutartis nagrinėjamu atveju netaikytina šalims, nes žemės sklypų savininkai yra pasikeitę, naujieji sklypo savininkai nebuvo sutarties šalys, minėta sutartis nebuvo registruota viešajame registre, todėl negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Nagrinėjamu atveju negautas visų bendraturčių sutikimas įrengti terasą, be to, šis klausimas nebuvo sprendžiamas ir patalpų savininkų susirinkime.

227.2.

23Dėl statinio projekto neatitikties detaliojo plano sprendiniams pirmosios instancijos teismas nurodė, kad žemės sklypo, esančio ( - ), plotis yra 13,17 m. Liudytojas A. K. nurodė, kad minėtas matmuo yra nekintantis, atsakovės atstovas su šiais teiginiais sutiko. Vertinant geodezinėje kontrolinėje nuotraukoje nurodytą daugiabučio gyvenamojo namo plotį (10,29 m), atstumas nuo terasos iki žemės sklypo ribos yra tik 0,95 m (13,17 – 10,29 – 1,93 = 0,95 m), o ne 1 m ir tai pažeidžia detaliajame plane nurodytą leidžiamą užstatyti antžeminę sklypo dalį, kuri yra 1 m atstumu iki žemės sklypo ribos. Nesutiktina su atsakovės argumentais, kad atstumui nuo terasos iki žemės sklypo ribos apskaičiuoti aktualiausias matmuo yra 3,23 m, nes, prie šio matmens pridėjus jau pastatyto gyvenamojo namo plotį, gautas matmuo (13,52 m) jau viršija žemės sklypo, kuriame suprojektuoti statiniai, plotį (13,17 m), kuris yra nekintantis. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad suprojektuota terasa peržengia sklypo statybos užstatymo ribą.

247.3.

25Dėl žemės sklypo plano neatitikties reikalavimams pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčo statinio projektinėje dokumentacijoje pridėtas 2007 m. sausio 18 d. parengtas žemės sklypo topografinis planas, kuriame nėra pažymėti esami ir projektuojami statiniai ir kuris yra senesnis negu 5 metų. Ieškovės atstovas posėdžio metu nurodė, kad patikrinimo metu 2013 m. lapkričio 26 d. geodezinė kontrolinė nuotrauka buvo nevertinta, nes ji buvo pateikta be geodezinius matavimus atlikusio asmens parašo, todėl ji yra negaliojanti. Be kita ko, kaip liudytoja apklausta ieškovės darbuotoja V. M. nurodė, kad jei nuotrauka būtų buvusi pateikta pasirašyta, ji galėjo būti vertinama ir jos galėjo pakakti sprendimui priimti. Atkreipė dėmesį į tai, kad trečiasis asmuo L. R. pasirašytą 2013 m. lapkričio 26 d. geodezinę kontrolinę nuotrauką pateikė tik teismo posėdžio metu, jos nebuvo institucijoms sprendžiant statybos leidimo išdavimo bei teisėtumo klausimą.

26III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

278.

28Apeliaciniu skundu atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti 2018 m. liepos 10 d. sprendimą, ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovės teisines pagalbos išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

298.1.

30Dėl bendraturčių sutikimo apeliantė nurodo, kad daugiabučio namo jungtinės veiklos sutartį bei ja įgalioto asmens duotą sutikimą prilygina bendraturčių rašytiniam sutikimui. Nagrinėjamu atveju pastato bendraturčiai buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį. Junginės veiklos sutarties 8.1 punktas numato, kad paskirtas įgaliotinis turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, išskyrus įstatymuose ir sutartyje nurodytus atvejus. Pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-725-513/2017 panaikinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartis ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestas, todėl statinio projekto tikrinimo metu jungtinės veiklos sutartis galiojo ir nebuvo pagrindo ja nesivadovauti. Pažymi, kad pirminis statinio projekto priėmimas buvo atliekamas 2016 m. gruodžio 5 d., o pakartotinis – 2017 m. rugsėjo 5 d. Vadinasi, pirmą kartą tikrinant dokumentą jungtinės veiklos sutartis galiojo ir jos pagrindu atliktas veiksmas taip pat yra galiojantis ir teisėtas.

318.2.

32Dėl statinio projekto neatitikties detaliojo plano sprendiniams apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas grindžia sprendimą vadovaudamasis klaidinga prielaida, jog nei žemės sklypo brėžinyje, nei kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje nėra neužfiksuotas faktas, kad pastatytas gyvenamasis namas yra išlindęs į gretimą žemės sklypą. Nurodo, kad iš apeliantės su apeliaciniu skundu pateiktų skaičiavimų matyti, jog, nepriklausomai nuo skirtingai nurodytų pastato pločio duomenų byloje pateiktuose dokumentuose, ar tai būtų 10,29 m, ar 10,50 m, ar net 10,36 m, atstumas nuo planuojamos terasos iki gretimo sklypo ribos vis tiek yra didesnis nei 1 metras (kuris numatytas detaliajame plane). Vadinasi, parengto projekto sprendiniai neprieštarauja patvirtinto detaliojo plano sprendiniams.

339.

34Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:

359.1.

36Dėl bendraturčių sutikimo ieškovė nurodo, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte nurodyta, kad, kai žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams, su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą turi būti pateikiamas butų ir kitų patalpų savininkų protokolinis sprendimas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimtas Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, kai reikia atlikti rekonstravimo, remonto darbus siekiant pritaikyti gyvenamąjį namą neįgaliesiems. Statinio, adresu ( - ), statyba yra atliekama mieste, kultūros paveldo vietovėje ir šis atvejis neatitinka pirmiau išvardytų atvejų, kuriems nurodyti reikalavimai nėra taikomi. Pažymi, kad jungtinės veiklos sutartyje nėra numatyta žemės sklypo bendrojo naudojimo dalies valdymo, naudojimo ir disponavimo ja tvarka, o įgaliotam asmeniui sutartyje nėra numatyta teisė savarankiškai priimti sprendimus, kuriuos butų ir kitų patalpų savininkai priima Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnyje ir 4.85 straipsnyje numatyta tvarka.

379.2.

38Dėl statinio projekto neatitikties detaliojo plano sprendiniams ieškovė nurodo, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad statinys yra suprojektuotas, pažeidžiant detaliajame plane leidžiamą užstatyti antžeminės dalies teritoriją. Statinio supaprastinto projekto bendrosios dalies sklypo plano brėžinyje Nr. 14-02/NS-SSP-SP-002 atstumas nuo projektuojamos terasos iki žemės sklypo iš rytų pusės ribos yra nurodytas 1 m, tačiau suskaičiavus brėžinyje nurodytus matmenis atstumas nuo terasos iki žemės sklypo ribos yra 0,74 m, o ne 1 m, ir tai pažeidžia detaliajame plane nurodytą leidžiamą užstatyti antžeminę sklypo dalį, kuri yra 1 m atstumu iki žemės sklypo ribos (sklypo ribų taškai 4-5-6), nes suprojektuota terasa peržengia sklypo statybos užstatymo ribą 0,26 m, t. y. statinio, adresu ( - ), statybos supaprastintas projektas neatitinka Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-164 patvirtinto žemės sklypo ( - ), detaliojo plano, todėl statinio projekto sprendiniai prieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumento sprendiniams.

3910.

40Tretieji asmenys V. Š. ir E. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:

4110.1.

42Tretieji asmenys V. Š. ir E. G. nurodo, kad statybos leidimo išdavimo metu daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), bendraturčiai jau buvo pasikeitę – nuo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosavybės teisė registruota V. Š. vardu, todėl atsakovė turėjo įvertinti, ar naujas bendraturtis davė sutikimą, ar yra jungtinės veiklos sutarties dalyvis. Nurodo, kad nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl 2013 m. balandžio 12 d. sutarties galiojimo ginčo situacijoje, nes trečiasis asmuo V. Š. nuosavybės teises įgijo 2016 m. gruodžio 13 d. dovanojimo sutarties, o E. G. – 2015 m. birželio 4 d. paveldėjimo teisės pagrindu. Nei V. Š., nei E. G. nėra ir nebuvo 2013 m. balandžio 12 d. jungtinės veiklos sutarties dalyvės, be to, nėra duomenų, kad minėta sutartis būtų registruota viešajame registre, todėl prieš trečiuosius asmenis negali būti panaudota.

4310.2.

44Tretieji asmenys V. Š. ir E. G. nurodo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje yra aktualus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-905-512/2015 pagal ieškovių L. R. ir D. N. ieškinį atsakovams E. G. ir P. Š. (įsiteisėjęs); Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1130-826/2015 dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. sprendimo, priimta apeliacine tvarka (įsiteisėjusi). Klaipėdos miesto apylinkės teisme priimtas 2015 m. kovo 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-905-512/2015 pagal ieškovių L. R. ir D. N. ieškinį atsakovams E. G. ir P. Š. dėl teisės pripažinimo be bendraturčių sutikimo įteisinti savavališką statybą ir gauti statybą leidžiančius dokumentus statybos darbams atlikti pagal parengtus projektus. Teismas sprendime konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ginčo šalys yra gyvenamajame name esančių butų savininkai ir žemės sklypo bendraturčiai.

45Teisėjų kolegija k o n s ta t u o j a :

46Apeliacinis skundas netenkinamas.

47IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4811.

49Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

5012.

51CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

5213.

53Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.

54Dėl sutarčių ir bylos faktinių aplinkybių aiškinimo bendraturčių sutikimo kontekste.

5514.

56Dėl bendraturčių sutikimo apeliantė nurodo, kad daugiabučio namo jungtinės veiklos sutartį ir ja įgalioto asmens duotą sutikimą prilygina bendraturčių rašytiniam sutikimui. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą teigia, kad jungtinės veiklos sutartis negali būti laikoma butų ir kitų patalpų savininkų protokoliniu sprendimu dėl statybos darbų atlikimo, kuris priimamas Civilinio kodekso (toliau CK) 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka.

5715.

58Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nagrinėjamoje byloje keliamus klausimus dėl bendraturčių sutikimo atskleidimo jungtinės veiklos sutarties sąlygų aiškinimo kontekste, pirmiausia vertina šalių sudarytas jungtinės veiklos sutartis pagal sutarčių aiškinimo taisykles, siekdama atskleisti, ar jungtinės veiklos sutartis savo turiniu turi būti prilyginama bendraturčių sutikimui dėl statybos. Be to, kolegija pasisako ir dėl jungtinės veiklos sutarčių galiojimo, kadangi byloje taip pat keliamas klausimas, ar statybos leidimo išdavimo metu jungtinės veiklos sutartys buvo galiojančios.

5916.

60Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisimus santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne (CK 6.156 straipsnis). Šis principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir teisės principai. Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

6117.

62Konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018; 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-248/2018). Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013). Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2017).

6318.

64Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad buvo sudarytos dvi daugiabučio namo ( - ), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartys, tai yra 2013 m. balandžio 12 d. (II e. tomas, 118–123 e. b. l., VI e. tomas, 76–81 e. b. l.) ir 2016 m. birželio 27 d. (I e. tomas, 145–150 e. b. l., V e. tomas 70–74 e. b. l.). Šios sutartis yra analogiškos, išskyrus įgalioto asmens D. N. numatytą įgaliojimo terminą.

6519.

66Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011). Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai.

6720.

68Vertinant jungtinės veiklos sutarčių turinį matyti, kad sutartis pasirašė 1 buto savininkė D. N., 2 buto savininkė L. R. ir 4 buto savininkas P. Š.. Šie asmenys laikytini jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties šalimis (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Šia sutartimi šalys susitarė dėl bendrųjų namo konstrukcijų (3.1 sutarties punktas), bendrųjų namo inžinerinių sistemų (3.2 sutarties punktas), namo bendrojo naudojimo patalpų (sutarties 3.3 punktas), vietinių inžinerinių tinklų (3.4 sutarties punktas), bendrojo naudojimo žemės sklypo (3.5 sutarties punktas) naudojimo, priežiūros, remonto ir kitokio namo tvarkymo (sutarties 2 punktas). Šia sutartimi D. N. įsipareigojo atstovauti patalpų savininkų interesams, susijusiems su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, remontu ir kitokiu tvarkymu. Iš sutarties 5 dalies matyti, kad šalys iš esmės susitarė dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo, atliekant techninę priežiūrą, patalpų valymo, komunalinių išlaidų tvarkymo (12–20 sutarties punktai). Esant tokioms sutarčių sąlygoms, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, darytina išvada, kad šia sutartimi iš esmės šalys susitarė dėl namo administravimo, tvarkant jo aplinką, bendrojo naudojimo patalpas (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, CK 6.193 straipsnio 1 dalis), kadangi, kaip tvirtina pati apeliantė, butų ir kitų patalpų savininkų bendrija neįkurta, bendrojo naudojimo objektų administratorius nepaskirtas (apeliacinio skundo 13 punktas). Todėl nesutinkama su apeliacinio skundo argumentais, kad iš esmės jungtinės veiklos sutartimi buvo gautas bendraturčių rašytinis sutikimas dėl statinio statybos (apeliacinio skundo 7–14 punktai).

6921.

70Apeliantė teigia, kad pagal jungtinės veiklos sutarties 8.1 punktą reikalavimo sušaukti susirinkimą CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka dėl rašytinio sutikimo statinio statybai išdavimo nėra, vadinasi, jungtinės veiklos sutartis numatė, jog tokį sutikimą bendraturčių vardu gali duoti įgaliotinis (apeliacinio skundo 17 punktas).

7122.

72Su šiuo apeliantės argumentu kolegija nesutinka. Jungtinės veiklos sutarties 8.1 punkte nurodyta, kad įgaliotinis turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, išskyrus įstatymuose ir sutartyje nurodytus atvejus, kai privalomas patalpų savininkų sprendimas, priimtas CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka.

7323.

74Pirmiausia pažymėtina tai, kad apeliantė sutartį aiškina plečiamai ir klaidingai nurodo, kad jungtinės veiklos sutartis prilyginama bendraturčių sutikimui dėl statinio statybos, kaip nustatyta (nutarties 20 punktas), tokio susitarimo nei 2013 m. balandžio 12 d., nei 2016 m. birželio 27 d. sutartyse nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad apeliantės jungtinės veiklos sutarties aiškinimas prieštarautų ir imperatyviosioms įstatymo normoms, kadangi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punktas numato, kad siekiant gauti statybos leidimą būtina pateikti žemės sklypo bendraturčių rašytinį sutikimą, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise, išskyrus atvejį, kai žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams ir yra priimtas jų sprendimas pagal šios dalies 7 punkte nustatytus reikalavimus, kuris numato, kad būtinas statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje (nauja statyba) nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija, išskyrus atvejus, kai reikia atlikti rekonstravimo, remonto darbus siekiant pritaikyti gyvenamąjį namą neįgaliesiems, kai pateikiamas prašymas išduoti statybą leidžiančius dokumentus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte. Nagrinėjamu atveju buvo pastatytas statinys, kurio statyba pripažinta neteisėta, tai konstatuota įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2015 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1219-642/2015 (I e. tomas, 140–144 e. b. l.) ir šioje byloje esančiais rašytiniais įrodymais (I e. tomas, 16 e. b. l.), todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo atlikti rekonstravimo ar remonto darbai siekiant pritaikyti namą neįgaliesiems, priešingų įrodymų byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

7524.

76Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, disponavimo teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o kitos savininko teisių turinį sudarančios teisės (valdymo, naudojimo) įgyvendinamos bendraturčių balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

7725.

78CK 4.85 straipsnio 5 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus surinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad, siekiant atlikti (įteisinti) statybos darbus, buvo gautas bendraturčių, kurie nebuvo ir 2016 m. birželio 27 d. sutarties šalimis (V. Š. ir E. G. (nutarties 20 punktas) sutikimas, ar duomenų apie tai, kad ir šie bendraturčiai žodžiu ar raštu buvo informuoti apie ketinimą kreiptis dėl statybos leidimo išdavimo. Pažymėtina ir tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1218-1032/2017 konstatuota, kad nuo 2015 m. birželio 4 d. buto, adresu ( - ), savininke tapo ieškovė E. G., kuri, kaip pripažino atsakovė D. N., apie 2016 m. birželio 27 d. sutartį nežinojo ir informuota nebuvo. Be to, minėtu sprendimu konstatuota, kad ir E. G., kaip buto Nr. 3 savininkė, apie 2016 m. birželio 27 d. jungtinės veiklos sutartį ir jos pasirašymą raštu, nerengiant butų savininkų susirinkimo, informuota nebuvo (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Šiuo atveju privalu atkreipti dėmesį į tokį apeliantės elgesį ir sąžiningumo principo kontekste, kadangi apeliantei motyvuojant tuo, kad jungtinės veiklos sutartimi šalys susitarė išduoti statybos leidimą ir tų bendraturčių atžvilgiu, kurie nebuvo sutarties šalys (apeliacinio skundo 19 punktas; jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties 28 punktas, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2015 m. gegužės 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1219-642/2015; Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1218-1032/2017), toks teiginys vertintinas kaip visiškai nepagrįstas, prieštaraujantis ne tik teisingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2010), bet ir imperatyviosioms įstatymo normoms (nutarties 25 punktas), sutarčių aiškinimo taisyklėms (CK 6.193–6.195 straipsniai), todėl apeliacinio skundo argumentai, nurodyti 15–19 ir 25–27 punktuose, laikomi nepagrįstais.

7926.

80Apeliantė taip pat nurodo, kad ginčo sutikimo išdavimo metu taip pat buvo galiojanti ir 2013 m. balandžio 12 d. jungtinės veiklos sutartis. Teigia, kad, esant galiojančiai 2013 m. balandžio 12 d. jungtinės veiklos sutarčiai, reikalavimas pripažinti negaliojančiu vienašalį sandorį – bendraturčių sutikimą būtų buvęs atmestas, jei toks reikalavimas butų buvęs pareikštas. Teigia, kad 2013 m. balandžio 12 d. jungtinės veiklos sutarties galiojimo įtaka bendraturčio sutikimo galiojimui vertinama nebuvo.

8127.

82Apeliantės teiginiai, jog ginčo metu galiojo 2013 m. balandžio 12 d. jungtinės veiklos sutartis, tačiau pirmosios instancijos teismas šios sutarties nevertino, atmetami kaip nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-31-170920-00232 buvo išduotas 2017 m. rugsėjo 22 d. Vertinant 2013 m. balandžio 12 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (II e. tomas, 118–123 e. b. l., VI e. tomas, 76–81 e. b. l.) nustatyta, kad šios sutarties galiojimas jau buvo pasibaigęs iki statybos leidimo išdavimo, kadangi minėtos sutarties 26 punkte nustatyta, kad sutartis visam daugiabučiam namui įsigalioja nuo jos sudarymo dienos ir galioja 4 metus, atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad ši sutartis nustojo galioti 2017 m. balandžio 12 d., todėl darytina išvada, kad 2017 m. rugsėjo 22 d. išduodant statybos leidimą minėta sutartis negaliojo, pabrėžiant nustatytą faktą, kad nė viena minėta sutartimi nebuvo duotas bendraturčių sutikimas dėl statybos leidimo išdavimo (nutarties 14–26 punktai), atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai, nurodyti apeliacinio skundo 28 ir 29 dalyse, yra nepagrįsti.

8328.

84Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojamos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės ginčui išspręsti: pagal šalių sudarytų jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčių lingvistinį vertinimą sutarties šalys nesusitarė dėl sutikimo dėl statybos leidimo (nutarties 14–22 punktai), išanalizavus tikruosius sutarties šalių ketinimus, daroma išvada, kad sutarties šalys iš esmės susitarė dėl daugiabučio namo administravimo, nesant daugiabučių bendrijos ir (ar) namo administratoriaus, bet ne reiškė sutikimą, kad L. R. statytų (įteisintų) statinį (nutarties 21 ir 22 punktai), jungtinės veiklos sutartis, nagrinėjamu atveju, negali būti prilyginama bendraturčių rašytiniam sutikimui (nutarties 25 ir 26 punktai), 2013 m. balandžio 12 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis statybos leidimo išdavimo metu negaliojo (nutarties 27 ir 28 punktai), 2016 m. birželio 27 d. nutartis pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento (nutarties 19 punktas), bendraturčiai V. Š. ir E. G. nebuvo 2016 m. birželio 27 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties šalys (nutarties 19 punktas), apeliantė neįrodė, kad V. Š. ir E. G. buvo informuotos apie ketinimą statyti (įteisinti) statinį (CPK 178 straipsnis), apeliantė neįrodė, kad visi bendraturčiai buvo raštu ir (ar) žodžiu informuoti apie ketinimą statyti (įteisinti) statinį (nutarties 25–27 punktai, CPK 178 straipsnis), apeliantė neįrodė, kad bendraturtės V. Š. ir E. G. teikė prašymus prisijungti ir (ar) prisijungė prie sutarties (jungtinės veiklos sutarties 28 punktas, CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, konstatuojama (CPK 185 straipsnis), kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, L. R. kreipiantis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, kartu nebuvo pateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimai, ir apeliacinio skundo argumentai, nurodyti 7–29 punktuose, atmetami kaip nepagrįsti.

85Dėl statinio projekto neatitikties detaliojo plano sprendiniams.

8629.

87Dėl statinio projekto neatitikties detaliojo plano sprendiniams apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas grindžia sprendimą klaidinga prielaida, jog nei žemės sklypo brėžinyje, nei kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje nėra užfiksuotas faktas, kad pastatytas gyvenamasis namas yra įsiterpęs į gretimą žemės sklypą. Nurodo, kad iš apeliantės su apeliaciniu skundu pateiktų skaičiavimų matyti, jog, nepriklausomai nuo skirtingai nurodytų pastato pločio duomenų byloje pateiktuose dokumentuose, ar tai būtų 10,29 m, ar 10,50 m, ar net 10,36 m, atstumas nuo planuojamos terasos iki gretimo sklypo ribos vis tiek yra didesnis nei 1 metras (kuris numatytas detaliajame plane). Vadinasi, parengto projekto sprendiniai neprieštarauja patvirtinto detaliojo plano sprendiniams, pagal kuriuos atstumas iki gretimo žemės sklypo negali būti mažesnis kaip 1 metras.

8830.

89Su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Byloje nustatyta ir apeliaciniu skundu neginčijama, kad žemės sklypo, esančio ( - ), plotis yra 13,17 m, namo plotis yra 10,29 m. Iš pateiktos 2013 m. lapkričio 26 d. geodezinės nuotraukos matyti, kad terasa (pastato elementas) yra 1,54 m pločio, šia aplinkybe remiasi apeliantė apeliacinio skundo 31–35 punktuose, teikdama skaičiavimus, jog užstatymo plotas nėra viršijamas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad buvo projektuota 1,93 m pločio terasa, ką nurodo ir pati apeliantė apeliacinio skundo 36–47 punktuose (I e. tomas, 60 e. b. l.), todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo atliktais skaičiavimais, kad atstumas nuo terasos iki žemės sklypo ribos yra tik 0,95 m (13,17 – 10,29 – 1,93 = 0,95 m), o ne 1 m ir tai pažeidžia detaliajame plane nurodytą leidžiamą užstatyti antžeminę sklypo dalį, kuri yra 1 m atstumu iki žemės sklypo ribos. Pažymėtina, kad savavališkos statybos (ginčo statinio) neteisėtumo faktas yra nustatytas įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2015 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1219-642/2015, be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame konstatuota, kad yra pažeisti detaliojo projekto sprendiniai, todėl nėra pagrindo kvestionuoti fakto, jog ginčo statinio statyba yra neteisėta, tai nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2015 m. gegužės 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1219-642/2015).

90Dėl procesinės bylos baigties.

9131.

92Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

9332.

94Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

95Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

9633.

97Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė ir tretieji asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

98Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

99Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Klaipėdos... 7. 2.... 8. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo... 9. 3.... 10. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos... 11. 4.... 12. Tretieji asmenys V. Š. ir E. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su... 13. 5.... 14. Trečiasis asmuo L. R. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu... 15. 6.... 16. Trečiojo asmens D. N. atstovas informavo, kad su ieškovės ieškiniu... 17. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 18. 7.... 19. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. liepos 10 d.... 20. 7.1.... 21. Dėl bendraturčių sutikimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad... 22. 7.2.... 23. Dėl statinio projekto neatitikties detaliojo plano sprendiniams pirmosios... 24. 7.3.... 25. Dėl žemės sklypo plano neatitikties reikalavimams pirmosios instancijos... 26. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai... 27. 8.... 28. Apeliaciniu skundu atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija... 29. 8.1.... 30. Dėl bendraturčių sutikimo apeliantė nurodo, kad daugiabučio namo... 31. 8.2.... 32. Dėl statinio projekto neatitikties detaliojo plano sprendiniams apeliantė... 33. 9.... 34. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo... 35. 9.1.... 36. Dėl bendraturčių sutikimo ieškovė nurodo, kad Statybos įstatymo 27... 37. 9.2.... 38. Dėl statinio projekto neatitikties detaliojo plano sprendiniams ieškovė... 39. 10.... 40. Tretieji asmenys V. Š. ir E. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą,... 41. 10.1.... 42. Tretieji asmenys V. Š. ir E. G. nurodo, kad statybos leidimo išdavimo metu... 43. 10.2.... 44. Tretieji asmenys V. Š. ir E. G. nurodo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje... 45. Teisėjų kolegija k o n s ta t u o j a :... 46. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 47. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 48. 11.... 49. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 50. 12.... 51. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 52. 13.... 53. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės... 54. Dėl sutarčių ir bylos faktinių aplinkybių aiškinimo bendraturčių... 55. 14.... 56. Dėl bendraturčių sutikimo apeliantė nurodo, kad daugiabučio namo... 57. 15.... 58. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nagrinėjamoje byloje keliamus... 59. 16.... 60. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar... 61. 17.... 62. Konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi... 63. 18.... 64. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad buvo sudarytos dvi daugiabučio... 65. 19.... 66. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo... 67. 20.... 68. Vertinant jungtinės veiklos sutarčių turinį matyti, kad sutartis pasirašė... 69. 21.... 70. Apeliantė teigia, kad pagal jungtinės veiklos sutarties 8.1 punktą... 71. 22.... 72. Su šiuo apeliantės argumentu kolegija nesutinka. Jungtinės veiklos sutarties... 73. 23.... 74. Pirmiausia pažymėtina tai, kad apeliantė sutartį aiškina plečiamai ir... 75. 24.... 76. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daugiabučio namo butų ir kitų... 77. 25.... 78. CK 4.85 straipsnio 5 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkų... 79. 26.... 80. Apeliantė taip pat nurodo, kad ginčo sutikimo išdavimo metu taip pat buvo... 81. 27.... 82. Apeliantės teiginiai, jog ginčo metu galiojo 2013 m. balandžio 12 d.... 83. 28.... 84. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojamos šios teisiškai... 85. Dėl statinio projekto neatitikties detaliojo plano sprendiniams.... 86. 29.... 87. Dėl statinio projekto neatitikties detaliojo plano sprendiniams apeliantė... 88. 30.... 89. Su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Byloje... 90. Dėl procesinės bylos baigties.... 91. 31.... 92. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo... 93. 32.... 94. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 95. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.... 96. 33.... 97. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 98. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331... 99. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 10 d....