Byla 2-1199-330/2017
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Talesta“ prašymas uždarosios akcinės bendrovės „CCM Baltic“ bankroto byloje (Nr. B2-344-372/2017) sumažinti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Adista“ finansinį reikalavimą

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Talesta“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Talesta“ prašymas uždarosios akcinės bendrovės „CCM Baltic“ bankroto byloje (Nr. B2-344-372/2017) sumažinti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Adista“ finansinį reikalavimą.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartimi UAB „CCM Baltic“ iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto administratore paskyrė UAB „Kitoks sprendimas“. Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2016 m. spalio 28 d. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Šia nutartimi patvirtintas ir UAB „Adista“ 296 972,92 Eur finansinis reikalavimas, kurį sudaro 252 656,30 Eur pagrindinė skola ir 44 316,62 Eur netesybos.
  2. BUAB „CCM Baltic“ kreditorė UAB „Talesta“ (pareiškėja) pateikė prašymą UAB „Adista“ patvirtintą finansinį reikalavimą netesybų dalyje sumažinti iki 6 213,63 Eur, t. y. bendrą UAB „Adista“ finansinį reikalavimą sumažinti nuo 296 972,92 Eur iki 258 869,93 Eur. Nurodė, kad neprotingai didelės netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Netesybų mažinimas nepažeis nuostolių patyrusios šalies interesų. Pareiškėjos nuomone, UAB „Adista“ naudai paskaičiuotos netesybos mažintinos iki patirtų nuostolių dydžio. Kadangi UAB „Adista“ nenurodė patyrusi nuostolių, todėl nuostoliais laikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 2 dalyje nurodytos 6 procentų dydžio metinės palūkanos.
  3. BUAB „CCM Baltic“ bankroto administratorė su kreditorės UAB „Talesta“ prašymu nesutiko. Nurodė, kad kreditorė nenurodė naujų aplinkybių, paaiškėjusių po finansinio reikalavimo patvirtinimo. Administratorės nuomone, UAB „Talesta“ galėjo skųsti teismo nutartį, kuria patvirtintas kreditorinis reikalavimas, tačiau šia teise nepasinaudojo. UAB „Adista“ finansinis reikalavimas yra pagrįstas pateiktais dokumentais, netesybos paskaičiuotos pagal sudarytų sutarčių nuostatas.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Talesta“ prašymo sumažinti patvirtintą UAB „Adista“ finansinį reikalavimą netenkino.
  2. Teismas pažymėjo, kad įmonės kreditorių, be kita ko, ir UAB „Talesta“ bei UAB „Adista“ finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti 2017 m. sausio 10 d. nutartimi. Jau tuo metu UAB „Talesta“ turėjo teisę ir galimybę skųsti nurodytą teismo nutartį, tačiau to nedarė. Teismas konstatavo, kad UAB „Talesta“ kreipimasis yra pavėluotas. Atkreipė dėmesį, kad finansinių reikalavimų dalys dėl delspinigių ir palūkanų tenkinamos antruoju etapu, todėl delspinigių paskaičiavimas ir patvirtinimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių.
  3. Teismas pažymėjo, kad kreditorė UAB „Talesta“ prašymą sumažinti kreditorės UAB „Adista“ finansinį reikalavimą pateikė po to, kai UAB „Adista“ kreipėsi į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Įvertinęs tai, kad BUAB „CCM Baltic“ ir UAB „Talesta“ yra tų pačių asmenų valdoma įmonė, o UAB „Adista“ aktyviai dalyvauja bankroto procedūrose, teismas nurodė negalįs būti priešingų kreditorių interesų arbitru, be to, nesąžiningi ginčai trukdo tinkamai ir operatyviai atlikti bankroto procedūras.
  4. Teismas pažymėjo, kad šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Teismas sprendė, kad atsakovės BUAB „CCM Baltic“ veiksmai lėmė netesybų skaičiavimą. Sudarydama net dvi taikos sutartis, kreditorė UAB „Adista“ suteikė atsakovei galimybę nemokėti delspinigių, tačiau šia galimybe pastaroji nepasinaudojo. Akcentavo aplinkybę, jog abi bendrovės yra privatūs juridiniai asmenys, turėję ilgametės sutarčių sudarymo patirties, jų sąlygų derinimo. Pažymėjo, kad delspinigių suma, lyginant pagrindinių finansiniu reikalavimu, nėra per didelė.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Atskirajame skunde pareiškėja UAB „Telesta“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės UAB „Adista“ finansinį reikalavimą netesybų dalyje sumažinti iki 6 213,63 Eur, t. y. bendrą UAB „Adista“ finansinį reikalavimą sumažinti nuo 296 972,92 Eur iki 258 869,93 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Iš teismų praktikos matyti, kad nėra jokio termino, kuomet kreipimasis dėl kito kreditoriaus patvirtinto finansinio reikalavimo peržiūrėjimo būtų laikomas paduotas laiku arba pavėluotai. Bankroto administratorė neginčijo UAB „Adista“ finansinio reikalavimo, todėl teismas ir kreditoriai finansinio reikalavimo pagrįstumą galėjo įvertinti tik išsireikalavę papildomus duomenis. Tik išsireikalavus įrodymus, paaiškėjo ginčijamo finansinio reikalavimo nepagrįstumas.
    2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė pareiškėjos kreipimosi (finansinio reikalavimo ginčijimo) tikslus. Pareiškėja siekia, kad UAB „CCM Baltic“ bankroto byloje būtų patvirtinti tik pagrįsti finansiniai reikalavimai.
    3. Teismo išvados dėl finansinį reikalavimą sudarančių delspinigių nepagrįstos. Kreditorės UAB „Adista“ apskaičiuotos netesybos neprotingai didelės, todėl mažintinos iki CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nurodyto dydžio. UAB „Adista“ nenurodė patyrusi nuostolių.
  2. Atsiliepime į atskirąjį skundą bankroto administratorės atstovaujama atsakovė BUAB „CCM Baltic“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja turėjo galimybę skųsti teismo nutartį, kuria patvirtintas UAB „Adista“ finansinis reikalavimas, pagrįsta. Tuo atveju, jeigu pareiškėjai kilo abejonių dėl patvirtinto finansinio reikalavimo pagrįstumo, dėl teismo nutarties turėjo būti paduotas atskirasis skundas. Teismo išvada, jog prašymas peržiūrėti finansinį reikalavimą nesąžiningas, yra pagrįsta.
    2. Pareiškėja nenurodė aplinkybių, sudariusių objektyvias kliūtis įstatymo nustatytu terminu ginčyti UAB „Adista“ finansinį reikalavimą.
    3. Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti. Sutartimi nustatytos netesybos laikytinos šalių iš anksto sulygtais nuostoliais. Tai, kad netesybų suma viršija nuostolius, nebūtinai reiškia, kad jos turi būti sumažintos. Teismas pagrįstai nurodė, kad, palyginus su pagrindine skola, netesybų dydis nėra nepagrįstai didelis. Pakartotinai vertinant finansinio reikalavimo pagrįstumą, bus pažeisti bankroto proceso principai.
  3. Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorė UAB „Adista“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Pareiškėja turi tiesioginį suinteresuotumą bankroto bylos eiga, t. y. siekia bet kokiomis priemonėmis sumažinti kreditorės UAB „Adista“ įtaką BUAB „CCM Baltic“ kreditorių susirinkimuose.
    2. Pareiškėja elgiasi nesąžiningai, kadangi, nesutikdama su finansiniu reikalavimu, turėjo galimybę pateikti atskirąjį skundą dėl teismo 2017 m. sausio 10 d. nutarties. Finansinio reikalavimo peržiūrėjimas inicijuotas tik tuomet, kai įmonės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu.
    3. Nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti patvirtintą finansinį reikalavimą. Tokia procedūra taikytina tik išimtiniais atvejais.
    4. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti apskaičiuotų netesybų. Didelės skolos neatgavimas sukėlė neigiamų padarinių kreditorei. Nepagrįstas netesybų mažinimas gali paneigti šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, pažeisti protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus. Teismų praktikoje 0,2 proc. dydžio nuostoliai pripažįstami protingo dydžio, kai kreditorės finansinis reikalavimas apskaičiuotas taikant 0,05 proc. delspinigių normą.
  4. Kreditorė UAB „Adista“ atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškė prašymą pareiškėjai paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos UAB „Talesta“ prašymas UAB „CCM Baltic“ bankroto byloje patvirtinti patikslintą (sumažinti) kitos kreditorės finansinį reikalavimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų. Bankroto bylų nagrinėjimas reglamentuojamas ĮBĮ, kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą ir kt., taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja nurodyto įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalis).
  3. Bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to reikšminga ir būtina sąlyga kreditorių reikalavimui patvirtinti yra šio reikalavimo patikrinimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratoriaus ir arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas dar kartą juos tikrina. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d, nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; kt.).
  4. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nepasinaudojusi procesine teise atskiruoju skundu skųsti 2017 m. sausio 10 d. nutartį, kuria patvirtintas UAB „Adista“ finansinis reikalavimas UAB „CCM Baltic“ bankroto byloje, ji neturi (neteko) teisės prašyti šio finansinio reikalavimo peržiūrėjimo. Apeliantės nuomone, bankroto procesą reguliuojančios teisės normos neriboja teisės tikslinti patvirtintus finansinius reikalavimus iki teismas priima nutartį bankroto bylą nutraukti arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantės pastabos dėl ginčui aktualaus teisinio reguliavimo yra iš dalies teisingos, tačiau tai nepagrindžia apskųstosios nutarties neteisėtumo.
  5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad jei kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas dar nėra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).
  6. Įsiteisėjusiam teismo sprendimui yra būdinga privalomumo (CPK 18 straipsnis), prejudicialumo (CPK 182 straipsnio 2 punktas) savybė ir res judicata galia (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Kadangi nutartis, kuria patvirtinami kreditoriaus reikalavimai, pagal savo teisinę prigimtį atitinka teismo sprendimą, iš esmės analogiškos savybės yra būdingos ir teismo nutarčiai dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo.
  7. ĮBĮ nuostatos įtvirtina kreditorių reikalavimų tikslinimo institutą. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Kreditorių reikalavimų tikslinimo institutas yra išaiškintas teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą, įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, ekonomines ir laiko sąnaudas, todėl bankroto bylą nagrinėjantis teismas turėtų siekti, kad kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas ir dydis būtų nustatyti jo tvirtinimo stadijoje, o reikalavimų tikslinimo institutas taikomas tais atvejais, kai šioje stadijoje tam tikrų aplinkybių nustatyti protingomis pastangomis neįmanoma ar kai jos pasikeičia po reikalavimo patvirtinimo. Tai padėtų užtikrinti bankroto procedūrų sklandumą, kreditorių reikalavimų tenkinimo proporcijų stabilumą, išvengti atlikto reikalavimų tenkinimo koregavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).
  8. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė tikslinti kreditoriaus reikalavimus siejama su būtina sąlyga – patikslinimai turi būti susiję su bankroto procesu, t. y. bankroto bylos nagrinėjimo eigoje pakitusiu kreditoriaus reikalavimo dydžiu (iš dalies atsiskaičius su kreditoriumi ar jam perleidus reikalavimą jo reikalavimo dydis turi būti sumažintas, išaugus kreditorių reikalavimui jo dydis turi būti padidintas). Įstatymų leidėjas nesiekė, kad kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūra, kuri pagal teisinio reglamentavimo sistemą turi būti užbaigta iki likvidavimo stadijos (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis), galėtų būti paneigta per kreditorių reikalavimo tikslinimo institutą. Priešingas aiškinimas atvertų kelią neribotam bylinėjimuisi, sumenkintų teismo nutarties, kuria patvirtinami kreditoriaus reikalavimai, reikšmę, likvidavimo stadija prarastų savo efektyvumą, nes jos eigoje kistų kreditorių reikalavimų proporcijos.
  9. Dėl šių priežasčių kreditorių reikalavimų tikslinimas, kai jis siejamas ne su bankroto bylos nagrinėjimo eigoje pakitusiomis aplinkybėmis (išaugusiu ar sumažėjusiu kreditoriaus reikalavimu), turėtų būti aiškinamas siaurai ir siejamas su negalėjimu kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo stadijoje išsiaiškinti tam tikrų aplinkybių, turinčių esminę reikšmę kreditoriaus reikalavimo pagrįstumui ir jo dydžiui. Tą yra pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau minėtoje byloje nurodydamas, kad reikalavimų tikslinimas įmanomas, kai reikalavimų tvirtinimo „stadijoje tam tikrų aplinkybių nustatyti protingomis pastangomis neįmanoma“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).
  10. Teisėjų kolegija pažymi, kad paprastai kreditoriaus teisė ginčyti kito kreditoriaus reikalavimą, kuris yra patvirtintas teismo nutartimi, įgyvendinama ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paduodant atskirąjį skundą dėl tokios nutarties peržiūrėjimo apeliacine tvarka, tačiau tais atvejais, kai toks kreditorius dėl objektyvių priežasčių nurodyta teise pasinaudoti negalėjo dėl to, kad jam nebuvo žinomos aplinkybės, patvirtinančios aiškiai nepagrįsto reikalavimo buvimą, neturi būti užkirsta galimybė prašyti teismo tokį reikalavimą patikslinti, taigi ir pašalinti kitą kreditorių iš sąrašo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2013).
  11. Nagrinėjamoje byloje Šiaulių apygardos teismas 2017 m. sausio 10 d. nutartimi patvirtino kreditorės UAB „Adista“ 296 972,92 Eur finansinį reikalavimą. Šia nutartimi buvo patvirtintas ir apeliantės UAB „Talesta“ finansinis reikalavimas. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja turėjo teisę ir objektyvią galimybę ginčyti UAB „Adista“ finansinį reikalavimą pateikdama atskirąjį skundą, laikytina teisinga. Apeliantė tokiam finansinių reikalavimų tvirtinimui neprieštaravo ir šios nutarties (jos dalies) neskundė, todėl ji (nutartis) įstatymo nustatyta tvarka įsiteisėjo.
  12. Apeliantė akcentuoja, kad ginčijamo finansinio reikalavimo (jo dalies) nepagrįstumas paaiškėjo tik teismui jį patvirtinus. Apeliantės teigimu, bankroto administratorė kreditorės UAB „Adista“ finansinio reikalavimo neginčijo, todėl teismas ir kreditoriai finansinio reikalavimo pagrįstumą galėjo įvertinti tik gavę papildomus duomenis. Tik išsireikalavus įrodymus, esą paaiškėjo ginčijamo finansinio reikalavimo nepagrįstumas. Teisėjų kolegija tokią apeliantės poziciją pripažįsta nepagrįsta.
  13. Aplinkybė, jog dalies įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti ne ginčo tvarka, nesuponuoja prielaidos, kad bankroto administratorė ir bankroto bylą nagrinėjantis teismas neatliko savo pareigų, numatytų įmonių bankrotą procesą reguliuojančiame įstatyme. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentą, jog akivaizdžiai nesavalaikį ginčo inicijavimą (peržiūros procedūrą) esą lėmė poreikis įvertinti ginčijamą finansinį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus. Tokia objektyviais duomenimis nepagrįsta apeliantės nuostata teisėjų kolegijos neįtikina. Akivaizdu, jog abejonės dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo, kurias nagrinėjamu atveju akcentuoja apeliantė, jai turėjo kilti susipažinus su teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartimi. Tokioms abejonėms pašalinti arba objektyviai pagrįsti apeliantė turėjo atlikti neatidėliotinus veiksmus (pvz., gauti duomenis, kuriais buvo grindžiamas ginčijamas finansinis reikalavimas) ir, esant reikalui, pateikti atskirąjį skundą dėl teismo 2017 m. sausio 10 d. nutarties. Analizuojamu atveju finansinio reikalavimo peržiūrėjimas inicijuotas praėjus nepagrįstai ilgam laikui (nors, kolegijos vertinimu, įsitikinti, kad reikalavimas netesybų dalyje yra nepagrįstas, pakaktų termino, numatyto atskirajam skundui paduoti), kas paneigia apeliantės versiją dėl finansinio reikalavimo peržiūrėjimo būtinumo ir kitų aplinkybių.
  14. Bankroto teisės normose nustatyta teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą nesuteikia galimybės bankroto proceso dalyviams patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus tikslinti bei peržiūrėti nesant tokio teisės aktuose nustatyto pagrindo. Kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas yra galimas tik paaiškėjus naujoms aplinkybėms, dėl kurių reikalavimo patenkinimas nebelaikytinas teisėtu ir pagrįstu, kurios iki tol nebuvo žinomos ir dėl kurių teismas nėra pasisakęs įsiteisėjusia nutartimi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
  15. Apeliantė ginčija patvirtintą UAB „Adista“ finansinį reikalavimą netesybų dalyje, prašydama apskaičiuotas netesybas sumažinti iki jos nurodytos sumos. Kolegija pažymi, jog byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ginčijamo finansinio reikalavimo dalį sudarančios netesybos apskaičiuotos pagal šalių (atsakovės ir kreditorės) sudarytų sandorių sąlygas, taigi esant aiškiam pagrindui (šalių rašytiniam susitarimui). Iš tiesų, įstatyme numatyta teismo teisė (o ne pareiga) sumažinti netesybas, jeigu jos neprotingai didelės (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Kolegija pažymi, jog teismo teisės sumažinti neprotingai dideles netesybas egzistavimas, nutarties 25 punkte pateikto aiškinimo kontekste, nesuponuoja įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinto finansinio reikalavimo nepagrįstumo. Taip pat neduoda pagrindo išvadai, jog finansinis reikalavimas patvirtintas nesant pagrindo, t. y. neteisėtai. Kita vertus, apeliantės nurodytų aplinkybių, jos nuomone, sudarančių sąlygas sumažinti patvirtintą finansinį reikalavimą, nėra pagrindo pripažinti naujomis, kurios, teismui tvirtinant reikalavimą, nebuvo žinomos.
  16. Į esminius skundo argumentus atsakyta, kiti atskirajame skunde nurodyti motyvai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
  17. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  18. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalba, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pareiškėjos atskirąjį skundą atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Teisėjų kolegija kreditorės UAB „Adista“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžia, kadangi teismui nepateikti šios rūšies išlaidas pagrindžiantys įrodymai.
  19. Kreditorė UAB „Adista“ atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškė prašymą pareiškėjai paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje byla Nr. 3K-3-346/2012). Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, suteikiančių pagrindą pripažinti, kad apeliantė akivaizdžiai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl prašymas skirti baudą netenkinamas.

6Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

7Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai