Byla e2-869-798/2018

Dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autobalta“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Autobalta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autobalta“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

3Teismas

Nustatė

4

1. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) pareiškimu prašė iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Autobalta“, kadangi atsakovė skolinga pareiškėjui 6 103,92 Eur, ilgą laiką skolos negrąžina, antstolis priverstine tvarka išieškojo tik 120,23 Eur skolos, nuosavybės teisėmis įmonė kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

2. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 12 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei UAB „Autobalta“, administratoriumi paskyrė V. S..
3. Teismas nustatė, jog priverstinio poveikio priemonėmis sumažinti atsakovės įsiskolinimo iš esmės nepavyko. Atsakovės įsipareigojimai kitiems kreditoriams sudaro 22 989,66 Eur, debitorių skolos sudaro 209 141,82 Eur. UAB „Autobalta“ įsipareigojimai neviršija pusės turimo turto vertės, tačiau visas turtas yra debitorių įsipareigojimai. Kai kurie debitoriai su atsakove neatsiskaito ilgą laiką. Teismo vertinimu, toks įmonės turtas negali būti laikomas likvidžiu. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad debitorių prievolių įvykdymas jai yra iš tikro galimas (debitoriai turi likvidaus ir neapsunkinto turto, įvykdymas yra užtikrintas vykdymo užtikrinimo priemonėmis ar kt.). Duomenų apie tai, jog atsakovė ėmėsi veiksmų išieškoti iš debitorių skolas, teismui nepateikta. Taip pat nepateikta duomenų apie kitą įmonei priklausantį turtą. Nors atsakovė atsikirto, kad ji turi galimybę atsiskaityti su pareiškimą teismui pateikusiu kreditoriumi ir dėl to jos finansinė būklė netaptų kritinė, tokių teiginių UAB „Autobalta“ nepagrindė įrodymais. Dėl to teismas įrodymus apie atsakovės nurodytą debitorinę skolą, sudarančią atsakovės turtą, vertino kaip parodančią formalią UAB „Autobalta“ galimybę, bet neparodančią tikros atsakovės finansinės padėties. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, administracinėje byloje Nr. AN2-45-195/2018 UAB „Autobalta“ vadovui yra skirta administracinė nuobauda už netinkamą bendrovės atsiskaitymą su kreditoriais. Šioje byloje įmonės vadovas pripažįsta, jog UAB „Autobalta“ susidūrė su finansiniais sunkumais. Teismas sprendė tenkinti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

4. Atskirajame skunde atsakovė UAB „Autobalta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartį, kuria iškelta bankroto byla atsakovei ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti bankroto bylą UAB „Autobalta“.
5. Nurodo, kad atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius jos mokumą ir pajėgumą vykdyti prievoles kreditoriams. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė tikrovės neatitinkančius teiginius, kad priverstinio poveikio priemonėmis įsipareigojimai kreditorei nevykdomi. Prie atskirojo skundo prideda apeliantės banko sąskaitos išrašus, kuriais grindžia aplinkybes, jog priverstiniu būdu pareiškėjai buvo išieškota didesnė suma. Papildomai paaiškino, kad UAB „Autobalta“ užsiima autoserviso paslaugų veikla, iš kurios pajamas dažniausiai gauna grynais pinigais. Laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-03-16 gavo 35 936,05 Eur pajamų grynais pinigais. Apeliantės nuomone, įmonės finansiniai sunkumai nėra ilgalaikiai, UAB „Autobalta“ yra moki ir veiklą vykdo.
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyrius prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
7. Nurodo, jog visas apeliantės turtas yra 216 498,00 Eur vertės, iš jo 209 141,82 Eur debitorių skolos. Nuosavybės teisėmis apeliantė jokio turto neturi. Pareiškėjo skaičiavimais apeliantės turto vertė realiai sudaro 4 482,00 Eur, o pradelsti įsipareigojimai – 65 272,00 Eur, todėl UAB „Autobalta“ yra nemoki. Pažymi, kad apeliantė gauna pajamas ir šiai aplinkybei pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus, tačiau valstybinio socialinio draudimo įsiskolinimo nedengia, taip pat nėra kreipusi su prašymu dėl skolos mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo. Be to nuo 2018 m. sausio 26 d. įmonėje nėra darbuotojų, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl įmonės galimybės veiklą vykdyti bei gauti pajamų. Mano, jog realiai apeliantė turi ilgalaikių finansinių sunkumų ir yra nemoki.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl bylos ribų

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva (lot. k. ex officio) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. Apeliacijos objektas – Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria iškelta bankroto byla UAB „Autobalta“, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

12Dėl naujų įrodymų

10. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, kuriais grindžia savo mokumo ir galėjimo atsiskaityti su kreditoriais aplinkybes. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę, teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nagrinėjama byla susijusi su viešu interesu, dėl to inter alia (be kita ko), lemia tai, kad bankroto bylos iškėlimas skolininkui sukelia erga omnes (dėl visų, visiems) padarinius. Atsižvelgęs į tai, nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjamu apeliantės nemokumo klausimu bei jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, apeliacinės instancijos teismas priima prie atskirojo skundo pateikus rašytinius įrodymus ir prideda juos prie bylos. Priimti įrodymai vertinami kitų byloje surinktų įrodymų ir šalių paaiškinimų kontekste.

13Dėl bankroto bylos iškėlimo

11. Kreditorius, valstybinio socialinio draudimo įmokų bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjimo atveju – valstybės institucijos, įpareigotos juos surinkti (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 3 str. 1 d.), – gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu: 1) įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų (ĮBĮ 4 str. 3 p.), 2) įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus (ĮBĮ 4 str.5 p.). Šiuo atveju į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Autobalta“ kreipėsi kreditorius VSDFV Vilniaus skyrius, nes apeliantė: 1) 2018 m. I ketvirčio duomenimis turėjo 5 938,41 Eur dydžio pradelstą įsiskolinimą VSDF biudžetui ir 2) neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškota ši skola, todėl 2018 m. sausio 15 d. antstolis išieškojo tik 120,23 Eur (ĮBĮ 3 str. 1 d., 4 str. 3 p.).
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio (lot. k. paskutinis argumentas, paskutinė priemonė) gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas, siekdamas išieškoti iš apeliantės įsiskolinimą, taikė šias priverstinio poveikio priemones: a) kredito įstaigoms pateikė mokėjimo nurodymus dėl lėšų pervedimo ne ginčo tvarka iš draudėjo sąskaitų, tačiau nurodymai neįvykdyti, b) priėmė 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, kurį perdavė vykdyti antstoliui D. J.; c) minėtas antstolis išieškojo tik 120,23 Eur. Taigi, taikytos priverstinio poveikio priemonės iš esmės liko neįgyvendintos. Konstatuotina, jog pareiškėjas, prieš kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, išnaudojo kitus savo pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pagalba apeliantės įsiskolinimo likviduoti arba sumažinti apskritai nepavyko.
13. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro viešai skelbiamais duomenimis UAB „Autobalta“ įregistruota 2016 m. sausio 20 d.; įmonės akcininkas ir vadovas yra V. M.. Juridinių asmenų registro tvarkytojui buvo pateiktas 2016 m. ataskaitinių finansinių metų balansas, kurio duomenimis įmonės trumpalaikio turto vertė buvo 123 967,00 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 69 077,00 Eur. Taigi, formaliai įvertinus 2016 m. UAB „Autobalta“ balanso duomenis, matyti, kad 2016 m. sausio 20 d. veiklą pradėjusi apeliantė 2016 ataskaitiniais metais buvo ties nemokumo riba, kadangi jos pradelsti įsipareigojimai (69 077,00 Eur) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (123 967,00 Eur). Tam, jog išsiaiškinti įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius įmonės finansinius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 2-1273/2010). Kartu su atsiliepimu į ieškinį apeliantė pateikė 2017 ataskaitinių metų 2018 m. kovo 2 d. preliminarų balansą, kurio duomenimis įmonės trumpalaikio turto vertė yra 216 468,00 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 65 272,00 Eur. Taigi, formaliai vertinant UAB „Autobalta“ balanso duomenis, spręstina, kad apeliantė 2017 atskaitiniais metais buvo moki, nes jos pradelsti įsipareigojimai (65 272,00 Eur) neviršijo pusės į jos balansą įrašyto turto vertės (216 468,00 Eur).
14. Klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl mokumo/nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, byloje turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1583/2014). Atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016).
15. VĮ REGITRA duomenimis apeliantės vardu registruotų transporto priemonių nėra. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis UAB „Autobalta“ nuosavybės teisėmis nekilnojamojo turto neturi. Apeliantė teigia, kad veiką vykdo, tačiau atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas teigia, kad nuo 2018 m. sausio 26 d. įmonėje nėra darbuotojų, o viešai VSDFV skelbiamais duomenimis, UAB „Autobalta“ neturi apdraustųjų darbuotojų nuo 2018 m. balandžio 10 d. Apeliantė nepateikė teismui nei paaiškinimų, nei įrodymų, kokiu būdu, neturėdama turto ir darbuotojų, veiklą tęsia (CPK 178 str.). Taigi, apeliantė neįrodė savo galimybių vykdyti (tęsti) autoserviso paslaugų ir darbų veiklą (CPK 178 str.).
16. Apeliantės į bylą pateikto kreditorių sąrašo duomenimis 2017 m. gruodžio 31 d. pradelstos skolos kreditoriams (tiekėjams) sudarė 22 989,66 Eur. Pareiškėja ieškinyje nurodė, kad apeliantės 4 237,97 Eur dydžio įsiskolinimas VSDF biudžetui susidarė nuo 2017 m. I ketvirčio. 2017 m. II ketvirtyje skola buvo sumažinta iki 1 441,39 Eur, o 2017 m. III ketvirtyje vėl padidėjo iki 5 866,27 Eur. 2017 m. IV ketvirtyje skola padidėjo dar daugiau, iki 6 425,40 Eur. Iš viešai skelbiamų duomenų nustatyta, kad apeliantės skola VSDF biudžetui nuo 2018 m. sausio 16 d. iki 2018 m. balandžio 6 d. sumažėjo nuo 5 983,69 Eur iki 5 938,41 Eur. Taigi, apeliantės pradelstas įsipareigojimas kreditoriui VSDFV Vilniaus skyriui yra gan didelis 5 938,41 Eur ir nėra dengiamas.
17. Apeliantė kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė duomenis, kad 2017 m. gruodžio 31 d. skolos likutis kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) sudarė 27 201,94 Eur. Prie atskirojo skundo apeliantė nepateikė paaiškinimų arba įrodymų, susijusių su 27 201,94 Eur skolos (ar jos atitinkamos dalies) sumokėjimu kreditorei VMI. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad bankroto bylos priskirtinos prie bylų, kuriose yra viešojo intereso. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 179 str. 2 d.). Ši nuostata reglamentuoja bendrosios taisyklės, kad teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva, išimtį ir taikytina nedispozityviosiose bylose (šeimos, darbo, ypatingosios teisenos, bankroto, restruktūrizavimo bei kitose), kuriose teismas pagal įstatymą privalo veikti ex officio. Tokiose bylose teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nepateikia įrodymų, taip pat tais atvejais, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015). Trečiais asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VMI 2018 m. balandžio 12 d. rašte paaiškino, jog 2018 m. balandžio 12 dienai UAB „Autobalta“ mokestinė nepriemoka VMI iš viso yra 49 249,51 Eur. Papildomai informavo, jog Finansinių nusikaltimų tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-6-00002-18, kuriame VMI pateikė civilinį ieškinį 12 316,28 Eur sumai.
18. Iš nustatytų aplinkybių apie pradelstus įsipareigojimus kreditoriams (tiekėjams VSDFV Vilniaus skyriui ir VMI) darytina išvada, jog apeliantės pradelstos skolos kreditoriams iš viso sudaro 78 177,58 Eur (5 938,41 Eur VSDFV + 22 989,66 Eur kitiems kreditoriams / tiekėjams + 49 249,51 Eur VMI).
19. Apeliantės į bylą pateikto debitorių sąrašo duomenimis 2017 m. gruodžio 31 d. pradelsti debitorių vėluojantys įsipareigojimai UAB „Autobalta“ sudarė 158 416, 82 Eur, o neapmokėtos skolos – 209 141,82 Eur. Teismų praktikoje išaiškinta, jog įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad kreipėsi į skolininkus su raštais, raginimais, pranešimais dėl pradelstų skolų sumokėjimo (CPK 178 str.). Iš teismų informacinės sitemos LITEKO nustatyta, jog UAB „Autobalta“ nėra iniciavusi bylų dėl skolų priteisimo iš skolininkų. Taigi, apeliantė neįrodė, jog ėmėsi realių galimybių skolas išsieškoti bei įmonei sugrąžinti. Pažymėtina ir tai, kad, apeliantė ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog debitorių prievolių įvykdymas realus: debitoriai turi likvidaus ir neapsunkinto turto, įvykdymas yra užtikrintas vykdymo užtikrinimo priemonėmis, ar kt.
20. Nustačius aplinkybę, jog apeliantė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl 158 416, 82 Eur dydžio vėluojantys debitorių įsipareigojimai minusuotini iš bendros UAB „Autobalta“ turto masės. Todėl reali apeliantės turto vertė yra 58 051,18 Eur (216 468,00 Eur dydžio turtas pagal 2018 m. kovo 2 d. preliminarų balansą) – 158 416, 82 Eur dydžio debitorių vėluojantys įsipareigojimai pagal 2017 m. gruodžio 31 d. debitorių sąrašo duomenis).
21. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teisimo 2010 m. liepos 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1665/2011, kurioje įmonės nemokumas konstatuotas dėl ilgą laiką besitęsiančių finansinių sunkumų. Šiuo atveju, apeliantės finansiniai sunkumai nėra ilgalaikiai ir UAB „Autobalta“ yra moki ir veiklą vykdo. Su atskiruoju skundu UAB „Autobalta“ pateikė rašytinius įrodymus, kuriais grindžia aplinkybes, jog laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-03-16 gavo 35 936,05 Eur grynųjų pinigų (pajamų), todėl turi realias galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina kaip deklaratyvius, kadangi laikotarpiu nuo 2018-01-16 iki 2018-04-06 apeliantė kreditoriui VSDFV Vilniaus skyriui sumokėjo tik 45,28 Eur, nors teigia, kad turėjo 35 936,05 Eur. Akcentuotina ir tai, jog nuo 2017 m. lapkričio 9 d. apeliantė buvo informuota apie pareiškėjo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau per kreditoriaus nustatytą terminą skolos nesumokėjo, taip pat ir nuo bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme iki šio atskirojo skundo išnagrinėjimo apeliacine tvarka apeliantė gera valia įsiskolinimo kreditoriui VSDFV Vilniaus skyriui nepadengė net iš dalies. Priešingų įrodymų byloje nėra. Be to, apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė turi trumpalaikių finansinių sunkumų, jog deda realias ir konstruktyvias pastangas įsiskolinimams valstybės biudžetui likviduoti, t. y. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymais dėl skolų sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo. Taip pat apeliacinės instancijos teismui apeliantė nepateikė patikimų ir objektyvių duomenų bei įrodymų, kurie patvirtintų, jog UAB „Autobalta“ turi pakankamai likvidaus turto, iš kurio gali būti patenkinti pradelsti kreditorių VSDFV 5 938,41 Eur, VMI 49 249,51 Eur bei tiekėjų 22 989,66 Eur reikalavimai (CPK 178 str.).
22. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, jog apeliantė turto ir darbuotojų neturi, nuo 2017 m. pradžios nevykdo įsipareigojimų valstybės institucijoms, įpareigotoms surinkti mokesčius į valstybės biudžetą (įsiskolinimas VSDFV susidarė nuo 2017 m. I ketvirčio, mokestinė nepriemoka VMI pradelsta nuo 2017 m. balandžio 26 d.) ir realiai pradelsti UAB „Autobalta“ įsipareigojimai kreditoriams (78 177,58 Eur) viršija pusę į jos turimo turto vertės (58 051,18 Eur), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškėlė bankroto bylą apeliantei. Akcentuotina ir tai, jog bankroto bylų nagrinėjimas turi viešąjį interesą iš verslo rinkos pašalinti būtent realiai nemokias įmones, kuo efektyviau apginti kreditorių, o taip pat paties skolininko interesus – užkirsti kelią tolesniam tokios įmonės skolų didėjimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162/2010; 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2011). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas ginti ne tik kreditorių, bet ir skolininkės (apeliantės) interesus, t. y. užkirsti kelią tolesniam nemokios įmonės skolų didėjimui.
23. Pažymėtina ir akcentuotina, kad ĮBĮ 27 straipsnis numato, jog bankroto byla gali būti nutraukta, kai visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas nutartimi priima atsisakymus; kai bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais (kreditoriumi) ir administratorius teismui pateikia tai įrodančius dokumentus; kai pasirašoma taikos sutartis ir teismas ją patvirtina (taikos sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 27 str. 4 d.).

14Dėl bylos procesinės baigties

24. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

15Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

16Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.