Byla 2A-2816-553/2015
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) P. Š. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2015-05-06 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-98-522/2015 pagal ieškovės P. Š. ieškinį atsakovui S. R. dėl laikino tėvo valdžios apribojimo ir S. R. priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama laikinai apriboti atsakovo S. R. tėvo valdžią jo dukters J. R. atžvilgiu, J. R. globėja paskirti ieškovę, nustatyti J. R. gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisti iš atsakovo išlaikymą J. R. po 144, 81 Eur (500 Lt) kasmėnesinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki J. R. pilnametystės, P. Š. paskiriant piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise bei priteisti ieškovės/valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad atsakovas S. R. 2010 m. rugpjūčio 10 d. susituokė su jos dukra- D. Š. (po santuokos – R.). J. R. yra jųdviejų duktė, gimusi 2008 m. vasario 22 d. 2014 m. gruodžio 9 d. D. R. mirė, o atsakovas liko vieninteliu įstatyminiu mergaitės atstovu, tačiau jis nevykdo savo pareigų nepilnametės dukros atžvilgiu, kadangi nuolatos piktnaudžiauja alkoholiu. Neblaivus atsakovas šeimos atžvilgiu naudodavo tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą. Policijos niekas nekvietė, nes bijojo atsakovo keršto. Toks atsakovo elgesys formuoja neigiamą nepilnamečio vaiko suvokimą apie vyro elgesį buityje ir visuomenėje bei neigiamai įtakoja vaiko asmenybės ugdymą. Piktnaudžiaudamas alkoholiu atsakovas sukuria vaikui neigiamą emocinę aplinką. Be to, atsakovas vengia išlaikyti dukterį, vaikui skirtas lėšas išleidžia pirkdamas alkoholį. Jis niekada faktiškai neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo ir visą šeimos išlaikymo naštą iš esmės nešė D. R. bei ieškovė P. Š.. Atsakovas tik sukeldavo papildomų rūpesčių ir apsunkindavo šeimos biudžetą, pridarydamas skolų ir gaudamas baudas už administracinius teisės pažeidimus. Atsakovas taip pat savo neapgalvotais neatsargiais veiksmais kelia grėsmę sau ir aplinkiniams. 2014-05-15 Širvintų rajono apylinkės teismas atsakovą nubaudė už vairavimą neblaivaus ir neturinčio teisės vairuoti ir paskyrė 4 000 Lt baudą. Šį pažeidimą jis padarė, paėmęs šeimos automobilį, nors žinojo, kad žmona D. R. serga sunkia onkologine liga ir automobilis labai reikalingas vykti pas medikus. Po žmonos D. R. mirties jo elgesys nei kiek nepasikeitė. Šiai dienai tiek būsto išlaikymas, tiek mergaitės išlaikymas tenka ieškovei. Ieškovė rūpinasi nepilnamete J. R., kuri atsakovo bijo ir nenori kartu su juo gyventi ir su juo bendrauti. Ieškovė mano, kad nurodytais motyvais yra pagrindas apriboti atsakovo valdžią dukters atžvilgiu. Ieškovė taip pat prašo ją paskirti J. R. globėja. Mano, kad tai geriausiai atitiks nepilnametės interesus, nes ieškovė yra viena artimiausių mergaitės giminaičių, t.y. močiutė, kuri nepilnamečiu vaiku nuolat rūpinosi ir rūpinasi, būtent ji tenkina visus vaiko poreikius. Kadangi šiai dienai mergaitės tėvas visiškai nesirūpina nepilnametės poreikiais, ieškovė pilnai rūpinasi nepilnamete – aprūpina maistu, atlieka visus buities darbus, išleidžia vaiką į mokyklą. Ieškovė prašo priteisti išlaikymą vaikui iš atsakovo, kadangi jis negali būti atleistas nuo pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui.

6Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.

7Paaiškino, kad su šeima gyveno jo velionei žmonai D. R. priklausančiame name, kurį jai padovanojo ieškovė. Nuo pat pirmos jų santuokos su D. R. dienos, žmonos motina, ieškovė P. Š., jį engė, įžeidinėjo, vadino ubagu, nuteikinėjo prieš jį žmoną ir kitus žmones, taip žemindama tiek jį, tiek savo dukrą. Su žmona gyvenimą kūrė kaip sugebėjo, kartu rūpinosi dukterimi Justina, jos auklėjimu bei gerove. Nuo ligos D. R. mirė. Tuo metu jie visi trys gyveno kartu ir jis rūpinosi žmona ir vaiku. Mirties dieną jis taip pat buvo šalia žmonos. Užgulus laidotuvių rūpesčiams, ieškovės sesuo B. L. paprašė, kad jis leistų Justinai pas ją pabūti per savaitgalį bei leistų mergaitei sudalyvauti „eglutės“ šventėje, kuriai ji ruošėsi. Nesitikėdamas nieko blogo, jis leido vaikui pasilikti. Vos tik duktė pakliuvo į ieškovės rankas, ieškovė atėmė iš jo namų raktus ir išvarė iš namų. Į namus įleido tik pasiimti dokumentų. Supratęs, kad šiame name toliau gyventi negalės, jis išsikėlė gyventi į Raguvą, Panevėžio rajone. Ten deklaravo savo ir dukters gyvenamąją vietą, užrašė ją į Panevėžio r. Raguvos lopšelį-darželį „Skruzdėliukas“, kur ji galėtų lankyti priešmokyklinio ugdymo grupę. Pats įsidarbino UAB „Raguvos baldai ir ko“. Atsakovas taip pat nurodė, kad jo motinos namuose dukteriai augti ir vystytis yra puikios sąlygos, tačiau ieškovė dukters jam neatiduoda. Ji sąmoningai klaidina teismą, sakydama, kad jis nesirūpina dukterimi, tuo tarpu pati iš anksto apgalvojo veiksmus, kad mergaitė nors savaitgaliui patektų į jos namus ir nuo to laiko mergaitės nebeatiduoda. Ieškovė net neleidžia jam susitikti su dukterimi ar pakalbėti telefonu, kategoriškai draudžia mergaitei bendrauti su juo. Nurodo, kad nuo to momento, kai vaikas liko vienas pas ieškovę, vaikas pasikeitė, pradėjo jo bijoti, aiškiai matyti vaiko nuteikinėjimas prieš jį, nors jis su dukra iki tol visą laiką kartu gyveno ir gerai sutarė. Iki tol, kol ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, jis tikėjosi, kad ieškovė susipras ir grąžins jam mergaitę, tačiau 2015 m. sausio 14 d., atvykus į Vaiko teisių apsaugos skyrių, kur tikėjosi dukrą atgauti, jam buvo įteikti teismo procesiniai dokumentai. Ieškovė jo dukteriai daro psichologinį poveikį, nuteikinėja ją, kad tėvas yra blogas, todėl jis mano, kad ieškovė akivaizdžiai traumuoja, psichologiškai gniuždo jo vaiką. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovas neatlieka savo pareigų, nuolat piktnaudžiauja alkoholiu, tačiau tuo tarpu pati neleidžia jam bendrauti su vaiku, laiko ją savo namuose. Ieškovė laiko vaiką garbingo amžiaus asmenų aplinkoje, netvarkingose gyvenimo sąlygose, nuteikinėja prieš tėvą. Mokyklos mokytoja minėjo, kad mergaitė nuolat nešiojasi ir valgo saldainius, o toks maitinimas daro didelę žalą vaiko sveikatai, tačiau ieškovė to nesupranta. Ieškovė meluoja ir nurodydama, kad jis nuolat smurtaudavo šeimos atžvilgiu. Kadangi ieškovė yra itin kategoriška, ji nebūtų leidusi skriausti dukters ir būtų nedelsiant pranešusi policijai, juolab kai šiuo metu itin kovojama prieš smurtą artimoje aplinkoje. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad, siekdama tapti mergaitės globėja, ieškovė siekia, kad jis negalėtų paveldėti dukters vardu po žmonos mirties likusio namo ir žemės sklypo. Atsakovas mano, kad ieškinys yra visiškai nepagrįstas, šmeižiantis jį, akivaizdžiai prieštaraujantis vaiko interesams, kadangi jis yra suteikęs mergaitei geras gyvenimo sąlygas, sąlygas mokytis, gaunantis pajamas, galintis pats ją išlaikyti ir gebantis pasirūpinti savo dukterimi, tačiau ieškovė, laikydama ją savo namuose, neleidžia pasirūpinti vaiku.

8Priešieškiniu atsakovas S. R. prašo nustatyti J. R. gyvenamąją vietą su juo ir priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas priešieškinį grindžia iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė, net ir gavusi policijos ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus nurodymą, negrąžina jam dukters, neleidžia su ja bendrauti, skambinant telefonu, mergaitės prie telefono nepakviečia. Tokiais būdais ieškovė pažeidžia vaiko teisę gyventi šeimoje.

9Atsiliepimu į atsakovo S. R. priešieškinį ieškovė P. Š. prašo priešieškinį atmesti ir tenkinti jos ieškinį. Nurodė, kad atsakovas negali savarankiškai auginti vaiko. Esą iki žmonos mirties visu ūkiu ir vaiku rūpinosi jo sutuoktinė. Atsakovas 2013 m. ir 2014 m. dirbo viešuosius darbus Širvintų seniūnijoje, kur darbštumu nepasižymėjo, vėluodavo į darbą, neatvykdavo laiku į paskirtą vietą, nuo jo nuolat jautėsi alkoholio kvapas. Tai, kad jis šiuo metu įsidarbino, nerodo, kad jis pasikeitė. Neblaivus jis buvo ir po žmonos laidotuvių. Į Raguvą jis išvažiavo pats, niekam nesakęs ir palikęs vaiką be priežiūros. Jis nesirūpino nei šeima, nei dukterimi. Tarp jo ir dukters nėra jokio ryšio. Jis niekada nesidomėjo jos pasiekimais mokykloje. Vaikas ne kartą yra išreiškęs valią, kad nenori važiuoti su tėčiu. Jos atmintyje užsifiksavęs negražus ir nemalonus tėvo portretas, nes tėvas nuolat keikėsi, gėrė. Vaikas, pamatęs tėtį, pradeda verkti ir bėga nuo jo. Be to, J. R. nuo pat gimimo gyvena Širvintų rajone, Šiaulių kaime. Ji čia turi gyvenamąjį namą, kuris liko jai po jos motinos mirties. Čia gyvena jos draugai, pažįstama aplinka. Mergaitė patyrė labai daug neigiamų išgyvenimų, todėl jos perkraustymas į naują ir nepažįstamą vietą sukels dar daugiau neigiamų išgyvenimų.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Širvintų rajono apylinkės teismas 2015-05-06 sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino: grąžino vaiką - J. R. iš P. Š. arba kitų asmenų vaiko tėvui S. R. ir nustatė vaiko gyvenamąją vietą su juo, leidžiant vaiką perduoti iki 2015-05-09. Nutarė sprendimą šioje dalyje vykdyti skubiai. Priteisė valstybei iš P. Š. S. R. 41,00 EUR žyminio mokesčio ir 350 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisė valstybei iš P. Š. 11,21 EUR pašto išlaidų.

11Teismas, įvertinęs įrodymus, priėjo išvados, jog ieškovė ir ją palaikantys vaikui tolimi giminaičiai siekia tik vieno - vaiko atskyrimo nuo tėvo ir globos vaikui nustatymo. Teismas nustatė, kad atsakovas visą laiką iki sutuoktinės mirties gyveno su dukra, ją augino ir niekada nepaliko. Tik giminaičių prašomas vaiką neilgam palikti jam įprastoje aplinkoje bei leisti dalyvauti mokyklos naujametinėse šventėse, atsakovas vaiką laikinai paliko su ieškove (močiute). Teismas padarė išvada, kad atsakovas galimai nesaikingai vartojo alkoholį ir tai galėjo matyti ir matė kiti Šiaulių kaimo gyventojai. Atsakovas patvirtino šią aplinkybę, tačiau nurodė kad šiuo metu alkoholio apskritai nevartoja, nėra priklausomas nuo alkoholio. Teismas nustatė, kad kaimo, kur šiuo metu gyvena ir dirba atsakovas, kaimynai ir gyventojai jį apibūdino labai gerai, jie nurodė, kad girto jo nematė, matė jį su dukra, kurią jis nuoširdžiai rūpinosi. Liudytojų parodymus (tiek ieškovės pusėje, tiek atsakovo pusėje) laikė subjektyvia jų nuomone atsakovo atžvilgiu. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog mergaitė bijo tėvo, rodo tik tai, kad aplinka, kurioje ji šiuo metu gyvena, nepalankiai veikia vaiką, nes atsirado baimė tėvui. Tokių duomenų anksčiau nebuvo – tėvas ir duktė gyveno įprastą gyvenimą kartu savo šeimoje. Teismas sprendė, kad baimės atsirado vaikui pradėjus gyventi su ieškove. Teismas padarė išvadą, kad reikšmingų duomenų, patvirtinančių tėvo pareigų nevykdymą aktualiu laikotarpiu, sudarančių pagrindą apriboti tėvo valdžią atsakovo atžvilgiu, nenustatyta, todėl ieškovės ieškinį atmetė. Teismas nematė galimybės palaipsniui perduoti vaiką tėvui, t.y. numatyti pereinamąjį laikotarpį, nes tai aiškiai būtų neveiksminga, kadangi ieškovė neturi tokio tikslo. Atsakovas prašė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo, tačiau teismas nurodė, kad jis yra tėvas, jo teisės neapribotos, todėl mergaitė, atmetus ieškinį, turi persikelti gyventi į jo gyvenamąją vietą. Kadangi sprendimo priėmimo metu vaikas neteisėtai buvo laikomas pas ieškovę, teismas pasisakė ir dėl vaiko grąžinimo tėvui iš kitų asmenų, nes sprendė, kad tik taip teismo sprendimas bus veiksmingas ir bus pasiektas galutinis tikslas – vaiko grąžinimas tėvui.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12P. Š. apeliaciniu skundu prašo: Širvintų rajono apylinkės teismo 2015-05-06 sprendimą pakeisti ar panaikinti visą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13Nurodo, kad:

  1. Teismas neišsamiai atliko tyrimą, įrodymus vertino šališkai, nebuvo aktyvus, renkant įrodymus, o sprendimą priėmė visiškai nežinant ir neatsižvelgiant į vaiko valią, todėl teismo sprendimas turi būti naikinamas;
  2. Teismas nebuvo aktyvus, kadangi byloje buvo apklausta tik nedidelė dalis liudytojų. Dauguma vietos gyventojų, gerai žinančių situaciją, pažįstančių mergaitę nuo gimimo, kurie raštiškai kreipėsi į teismą, apklausti nebuvo. Teismas buvo šališkas, pirmenybę teikdamas keliems liudytojams – atsakovo kaimynams, giminaitei, kuri informacijos apie atsakovą turi nedaug;
  3. Sprendimas priimtas visiškai ignoruojant nepilnamečio vaiko, septynerių metų mergaitės, valią, nežinant jos lūkesčių, psichologinės savijautos. Nepilnametė teisme apklausta nebuvo. Tokio amžiaus vaikas, lankantis mokyklą, sugeba reikšti savo mintis, išsakyti savo norus. Teismas privalėjo skirti psichologinę ekspertizę, nustatyti, kokios yra priežastys, dėl kurių mergaitė vengia bendrauti su tėvu, ar pakankamas psichologinis ryšys su močiute, ar mergaitė šiuo metu gyvena psichologiškai ir emociškai palankioje jai aplinkoje. Nėra žinoma, kaip nauja aplinka paveiktų mergaitę, jei atsakovas išsivežtų ją į savo naują gyvenamąją vietą;
  4. Abejoja, kad net esant apeliantei nepalankiam sprendimui, ar teismas neturi galimybių priimti sprendimą palaipsniui perduodant vaiką tėvui, t.y. numatyti pereinamąjį laikotarpį;
  5. Neaišku, kuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad baimės atsirado vaikui pradėjus gyventi su ieškove. Apeliantė nesutinka, jog mergaitė ko nors bijo, būdama su ja. Priešingai – mergaitės santykiai su apeliante yra šilti, mergaitė visiškai pasitiki savo močiute (ieškove) ir neturi kito tokio artimo žmogaus;
  6. Apeliantė nesutinka su sprendime nurodytais vaiko psichologės A. L. parodymais. Tokie liudytojos parodymai, pasak apeliantės, yra nepagrįsti ir įžeidžiantys;
  7. Apeliantės teigimu, atsakovas į Raguvos miestelį išvažiavo, niekam nesakęs ir palikęs vaiką be priežiūros, jis niekada nesirūpino nei savo šeima, nei dukterimi. Atsakovas visiškai neteikė materialinio išlaikymo dukrai, o savo šeimos namus Širvintų rajone paliko likimo valiai.

14Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Širvintų rajono apylinkės teismo 2015-06-06 sprendimą bei priteisti iš apeliantės atsakovui visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

15Nurodo, kad:

  1. Apeliantė su ieškiniu nepateikė jokių dokumentų nei apie save kaip būsimą mažametės globėją, nei apie aplinkybes, kurias ji nurodė ieškinyje. Apeliantė tik prieš pat prasidedant antrajam parengiamajam posėdžiui pateikė dokumentus. Pati ieškovė išreiškė nuomonę, kad vaiką apklausti nėra tikslinga būtent dėl vaiko amžiaus, kad jis negali tinkamai įvertinti esamos situacijos. Apeliantė nėra skundusi nei vienos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl atsakovas mano, kad ieškovės teiginiai, kad teismas buvo šališkas yra išgalvoti ir nepagrįsti. Atsakovas mano, kad teismas nepažeidė vaiko teisių, neišklausęs jo norų, o vertino byloje surinktus vaiko interesams svarbiausius įrodymus;
  2. Teismui pateiktoje sąrašo kopijoje matyti, kad surinkti iš viso 71 asmens parašai, o ne 40 kaip nurodo apeliantė. Ieškovei teismas liepė nurodyti asmenis, kuriuos teismui apklausti, ir teismas ieškovės nurodytus asmenis iškvietė ir apklausė;
  3. Nesutinka, kad teismas atsakovo liudytojų atžvilgiu buvo šališkas, kadangi pirmenybė buvo suteikta ieškovės atsivestiems liudytojams. Be to, teismas sprendime pasisakė, kad išklausė ir išgirdo liudytojus, tačiau tai yra subjektyvi jų nuomonė atsakovo atžvilgiu. Teismas vertino ir kitus byloje surinktus įrodymus. Pasak atsakovo, ieškovė įtakojo liudytojus, viena iš jų net skaitė parodymus iš lapo;
  4. Teismas ėmėsi visų priemonių bei laikėsi būtent prioritetinio vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo. Pati apeliantė ignoravo vaiko teisėtus interesus, teisę bendrauti su tėvu. Apeliantė nuslėpė, kad atsakovo vaiką vedė pas psichologą. Gyvenant pas ieškovę, vaikui atsirado baimę, miego sutrikimai. Mergaitė išgyvena nesaugumo jausmą dėl dabartinės gyvenimo situacijos;
  5. Visos bylos nagrinėjimo metu apeliantė nei karto teismo neprašė skirti psichologinės ekspertizės, todėl manytina, kad tik tyčia vilkina laiką, kad tik vaikas nebūtų perduotas tėvui;
  6. Atsakovas nurodo, kad po sutuoktinės mirties apeliantė vaiką perdavė kitai moteriai prižiūrėti ir vaikas niekada pas apeliantę namuose nenakvojo. Apeliantė atskyrė vaiką nuo draugų, su kuriais ji nuolatos bendravo. Nauja aplinka paveikė Justiną, ji nuolatos serga, turi baimę, nesaugumo jausmą, ko iki patenkant į ieškovės namus nebuvo. Atsakovas neprieštarauja mergaitės bendravimui su ieškove;
  7. Atsakovas visą procesą, gerbdamas ieškovės amžių, klausydamas Vaiko teisių apsaugos skyriaus rekomendacijų, norėdamas, kad vaikas kuo lengviau išgyventų šią situaciją, taikėsi, palaikė kiekvieną siūlomą bendravimo su vaiku tvarką, kuri buvo nustatoma labiausia atsižvelgiant į ieškovės pasiūlymus. Tačiau ieškovė vos tik išeidavo iš teismo salės, savo pasiūlytos ir teismo nustatytos tvarkos nesilaikydavo;
  8. Nors apeliantė teigė, kad atsakovas šeimos atžvilgiu naudojo tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą, o tai neigiamai įtakojo vaiko asmenybės ugdymą, tačiau jokių įrodymų nepateikė, pati to nepatvirtino apklausos teisme metu. Šių prasimanymų nepatvirtino net jos atsivesti liudytojai. Jie patvirtino, kad iki sutuoktinės mirties dėl netinkamo atsakovo elgesio šeimos atžvilgiu nusiskundimų niekada nėra reiškę jokioms valstybinėms institucijoms;
  9. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad atsakovas neteikia išlaikymo dukrai, pati teisme patvirtino, kad atsakovas vaikui atveža lauktuvių, rūbų, maisto, kompiuterį, rašymo ir piešimo reikmenų.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

17Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

18Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

19Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

20Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-179/2013 ir kt.).

21Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė apriboti tėvo valdžią vaiko atžvilgiu.

22Dėl įrodymų vertinimo.

23Apeliantė nesutinka su skundžiamu sprendimu, kadangi pirmosios instancijos teismas neišsamiai atliko įrodymų tyrimą, įrodymus vertino šališkai, nebuvo aktyvus renkant įrodymus.

24Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad padarytas CPK 176 ar 185 straipsnių pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).

25Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, jog nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Įrodinėjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas ir faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. J. v. D. L., bylos Nr. 3K-3-260/2010; kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. T. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Privati valda“ v. Ž. G., bylos Nr. 3K-3-18/2008).

26Pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė išvadomis, priimtomis išanalizavus ir įvertinus ne tik ieškinio pareiškime, kituose procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes, bet ir pirmosios instancijos teismo žodinio proceso metu šalių pateiktus paaiškinimus, liudytojų parodymus bei visą surinktą bylos medžiagą. Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog teismas nebuvo aktyvus ir neapklausė visų ieškovės nurodytų liudytojų, nes nustatyta, kad teismas, išsiaiškinęs, kurių liudytojų apklausos ji siekia, tokius liudytojus apklausė, o dėl kitų liudytojų apklausimo ieškovė prašymo nereiškė ir nenurodė, kokias reikšmingas ginčo išsprendimui aplinkybes jie gali paliudyti. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nenurodė, kokias naujas ir bylai reikšmingas aplinkybes patvirtintų neapklausti liudytojai, kurios nebuvo tirtos pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad visų liudytojų apklausimas, esant tapatiems ar panašiems parodymams, prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams (CPK 7str.). Taip pat nenustatytas pirmosios instancijos teismo šališkumas liudytojų atžvilgiu, nes prieštaringus liudytojų parodymus teismas vertino kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie patvirtino ar paneigė liudytojų teiktus parodymus. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ar nukrypo nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos įrodymų vertinimo klausimais. Įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad reikšmingų duomenų, patvirtinančių tėvo pareigų nevykdymą aktualiu laikotarpiu, sudarančių pagrindą apriboti tėvo valdžią atsakovo atžvilgiu, nėra. Tokia išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei yra padaryta, nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.

27Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

28Dėl kitų skundo argumentų.

29Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į vaiko interesus, neiškvietė jos apklausti teismo posėdyje, neskyrė psichologinės ekspertizės. Su tokiais apeliantės argumentais sutikti nėra pagrindo. CPK 380 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadose nurodyta, kad nepilnametė yra įtakota ieškovės ir negali išreikšti savo nuomonės, šią aplinkybę taip pat patvirtino ir skyriaus atstovė teismo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šią aplinkybę bei į bylos duomenis, kad nepilnametis vaikas jaučia stresą dėl susidariusios situacijos, pagrįstai vertino, kad vaikas nesugebės išreikšti savo nuomonės dėl kitų asmenų jam daromos įtakos ir pagrįstai neapklausė nepilnamečio vaiko teismo posėdyje. Apeliantės argumentai, jog teismas privalėjo skirti psichologinę ekspertizę, nėra pagrįsti. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad CPK 212 straipsnyje nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga skirti ekspertizę tais atvejais, kai būtina išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių. Esant pakankamam pagrindui vertinti, kad nepilnametė negalės išreikšti savo objektyvios nuomonės dėl jai daromos įtakos, teismas specialių žinių poreikio nenustatė. Teisėjų kolegijos vertinimu, vaiko nuomonė nagrinėjamojoje byloje galėjo būti išreikšta ir reikšminga tik sprendžiant reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o ne dėl tėvo valdžios apribojimo. Teismui nenustačius pagrindų apriboti atsakovo S. R. tėvo valdžią dukros Justinos atžvilgiu, nepilnametės nuomonė, su kuriuo iš ginčo šalių – su močiute, ar su tėvu, ji norėtų gyventi, nėra reikšmingas faktorius, nes į atsakovo S. R., esančio nepilnametės dukters atstovu pagal įstatymą, tėvo valdžios turinį patenka ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su juo (CK 3.155, 3.157 str.).

30Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

31Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

32Atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas, nes atsakovas nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

34Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama laikinai apriboti... 5. Nurodė, kad atsakovas S. R. 2010 m. rugpjūčio 10 d. susituokė su jos dukra-... 6. Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.... 7. Paaiškino, kad su šeima gyveno jo velionei žmonai D. R. priklausančiame... 8. Priešieškiniu atsakovas S. R. prašo nustatyti J. R. gyvenamąją vietą su... 9. Atsiliepimu į atsakovo S. R. priešieškinį ieškovė P. Š. prašo... 10. Širvintų rajono apylinkės teismas 2015-05-06 sprendimu ieškinį atmetė, o... 11. Teismas, įvertinęs įrodymus, priėjo išvados, jog ieškovė ir ją... 12. P. Š. apeliaciniu skundu prašo: Širvintų rajono apylinkės teismo... 13. Nurodo, kad:
  1. Teismas neišsamiai atliko tyrimą, įrodymus... 14. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti... 15. Nurodo, kad:
    1. Apeliantė su ieškiniu nepateikė jokių... 16. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 17. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 18. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo... 19. Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 20. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas... 21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios... 22. Dėl įrodymų vertinimo.... 23. Apeliantė nesutinka su skundžiamu sprendimu, kadangi pirmosios instancijos... 24. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra... 25. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų... 26. Pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė išvadomis, priimtomis... 27. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos... 28. Dėl kitų skundo argumentų.... 29. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą,... 30. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 31. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos... 32. Atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas, nes... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 34. Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti...