Byla 2A-1096-881/2017
Dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarė J. M

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3275-872/2016 pagal pareiškėjų N. P. ir L. K. pareiškimus dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarė J. M..

3Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

  1. Pareiškėja N. P. kreipėsi pareiškimu į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo motinos O. K. mirties, pradėjusi faktiškai jį valdyti.
  2. Pareiškėjas L. K. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turtinį faktą, kad jis priėmė palikimą po savo motinos O. K. mirties, pradėjęs faktiškai jį valdyti.
  3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarė J. M. paaiškino, kad palikėja O. K. testamentu, sudarytu ir patvirtintu 2004 m. spalio 19 d. Vilniaus m. 1-ajame notarų biure, visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko lygiomis dalimis sūnui L. K. ir dukrai N. P.. Palikimą priėmė dukra N. P., į ½ dalį buto, esančio ( - ), Vilniuje, jai 2013 m. vasario 6 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas. Į kitą dalį buto, kuri testamentu paskirta L. K., paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 5 d. sprendimu pareiškėjo L. K. pareiškimą tenkino, o pareiškėjos N. P. atmetė.
  2. Teismas nurodė, kad teismo posėdyje liudijusi N. P. (pareiškėjos N. P. dukra) patvirtino, jog iš karto po senelės mirties jos butas buvo išnuomotas kaimynams, kurie mokėjo abiem pareiškėjams po lygiai (po 200 Lt) nuomos mokestį. Mokesčius už komunalines paslaugas mokėjusi ji, nes motina N. P. jau seniai gyvenanti Ispanijoje. Liudytoja E. L. (pareiškėjo L. K. draugė) patvirtino, kad iš karto po palikėjos mirties abu pareiškėjai sutarė butą išnuomoti. Teigė, kad buvo sudaryta rašytinė nuomos sutartis. Be to, su nuomininku buvo sutarta, kad jis keturis mėnesius nemokės už nuomą, tačiau nupirks naujos buitinės technikos, ir nuomininkams išsikrausčius technika liko bute.
  3. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ½ buto ( - ), Vilnius, Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota pareiškėjos N. P. vardu, įsiskolinimų už butui teikiamas paslaugas nėra. Taip pat pareiškėjos atstovė neneigė pareiškėjo L. K. ir liudytojų nurodytos aplinkybės, kad iš karto po O. K. mirties bendru pareiškėjų sutarimu butas buvo išnuomotas ir abu gaudavo nuomos mokestį. Ši aplinkybė, anot teismo, patvirtina, kad pareiškėjas L. K. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią priimti palikimą, elgėsi su palikėjos turtu – buto dalimi – kaip savo. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėja pateikė atsiskaitymų knygelės kopijas, įrašai kurioje patvirtina, jog mokesčiai už butą visą laiką buvo mokami, tačiau pareiškėjas L. K. ir neneigė aplinkybės, kad mokesčius visą laiką mokėjo jo sesuo arba jos dukra.
  4. Taigi byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, taip pat atsižvelgdamas į palikėjos valią, išreikštą jos sudarytu testamentu, teismas konstatavo, kad pareiškėjas L. K. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti motinos O. K. palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, elgėsi su palikėjos turtu – buto dalimi – kaip savo, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Pareiškėja N. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos pareiškimą tenkinti. Nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės bei pažeidė CPK 443 straipsnio 8 dalį, nes nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylos aplinkybės. Priimdamas sprendimą, teismas kritiškai nevertino L. K. pareiškimo, vadovavosi tik subjektyvaus pobūdžio L. K. parodymais ir neįvertino visų kitų svarbių aplinkybių, įrodymų, esančių byloje. Byloje surinktos medžiagos nepakanka išvadoms dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjų pareiškimą, nes pareiškėjas savo teiginių neįrodė. Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismo išvada, kad po motinos mirties įpėdiniai (pareiškėjai) abu susitarę butą išnuomojo ir abu gaudavo nuomos mokestį, neatitinka tikrovės, niekuo nepatvirtinta, ir tokių pareiškėjos atstovės paaiškinimų ar liudytojos teiginių byloje nėra. Teismo sprendimas grindžiamas prielaidomis, o ne faktais. Teisminio proceso metu neginčijamai nustatyta, kad butas buvo išnuomotas, tačiau dėl nuomos mokesčio pasidalijimo arba gavimo aplinkybių informacijos nėra. Byloje nėra sutarties, neaišku, kas buvo sutarties šalys, ir kokie buvo susitarimai su nuomininkais. Liudytoja N. P. teismo metu tik patvirtino buto nuomos faktą, pabrėždama, kad apie nuomos sutarties aplinkybes, sutarties šalis jai nebuvo žinoma. Kita vertus, N. P. parodė ir pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius, kad ji pagal pareiškėjos nurodymą iki šiol moka už komunalines paslaugas, ir tik dėl to nėra įsiskolinimų už butą. Tuo tarpu pareiškėjas L. K. neprisidėjo prie buto išlaikymo ir jokių aktyvių veiksmų, siekdamas prisiimti materialinę atsakomybę, nesiėmė. Pareiškėjo pasisakymai, kad jam niekas nedavė atsiskaitymo knygelės, neatitinka tikrovės ir vertinami kaip bandymas save pateisinti. Nėra kliūčių sąskaitas apmokėti tiesiogiai. Negalima vadovautis pareiškėjo draugės liudytojos E. L. parodymais, nes jie yra išvestiniai iš pareiškėjo parodymų ir negali būti objektyvūs. Kitų įrodymų, kad priėmė palikimą, pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjas neįrodinėjo, kad aktyviais veiksmais siekė įgyti bendraturčio teisinį statusą. Priešingai, jis pats patvirtino, kad nei per buto nuomą, nei vėliau, kai nuoma baigėsi, jokių aktyvių veiksmų nėra atlikęs – į notarą nesikreipė, prie buto išlaikymo neprisidėjo, už komunalines paslaugas nemokėjo, bute negyveno, į teismą kreipėsi tik po apeliantės pareiškimo pateikimo. Tuo tarpu apeliantė ne tik buvo sumokėjusi visus mokesčius, bet ir elgėsi kaip savininkė, sudarydama sutartis dėl buto patarnavimo.
  2. Atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą pareiškėjas L. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, priimti naujus įrodymus, kurie atsirado po teismo sprendimo priėmimo. Nurodo, kad teismų praktikoje palikimo išnuomojimas ir nuomos sutarties tęstinis vykdymas yra laikomas vienu iš teisėtų būdų palikimui priimti, o asmeninis naudojimasis palikimu ir jo išlaikymas tėra alternatyvūs būdai, kuriais pasiekiamas tas pats tikslas – parodyti tretiesiems asmenims, kad įpėdinis laiko save palikimo savininku. Apeliantė nepateikė įrodymų, paneigiančių faktą, kad pareiškėjai kartu nuomojo butą, atvirkščiai, pačios apeliantės iniciatyva apklausta liudytoja N. P. šį faktą patvirtino. Šis faktas taip pat atitinka kitas bylos aplinkybes – pareiškėjai neturėjo poreikio asmeniškai naudotis palikimu, todėl nusprendė, kad bute gyvens ir jį prižiūrės bei išlaikys nuomininkai. Nuomininkams išsikėlus iš buto 2015 m. gruodžio mėnesį, apeliantės pavedimu jos dukra pasiėmė iš jų atsiskaitymo knygelę bei pakeitė bute spynas, pradėjo pati mokėti visą sumą už butui teikiamas paslaugas, taip užkirsdama pareiškėjui kelią tiek naudotis jam priklausančia buto dalimi, tiek vykdyti savininko prievoles išlaikyti turtą. Šie veiksmai sutapo su nagrinėjamos bylos pradžia, apeliantei siekiant suklaidinti teismą. Be to, šie apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, nes: pareiškėjui priėmus palikimą per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, pareiškėjo nuosavybės teisė į buto dalį negali išnykti dėl apeliantės nurodomo neveikimo; pareiškėjas kompensavo apeliantei ½ dalį jos mokėjimų nuo nuomos sutarties pabaigos 2015 m. gruodį iki 2016 m. gegužės. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad be ginčo turto jis neturi jokios kitos vertingos nuosavybės, todėl rūpindamasis savo turtine padėtimi, negalėjo nepriimti palikimo. Taip pat nustatyta, kad palikimas šioje byloje paveldimas pagal testamentą, o testatoriaus valia itin gerbtina. Apeliantė neginčijo fakto, kad jai gyvenant užsienyje, motinos priežiūra rūpinosi pareiškėjas.
  3. Atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

9Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinis skundas atmetamas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).
  2. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu – nustatymo, o keliami klausimai, susiję su proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą civiliniame procese, tinkamu taikymu.
  3. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad pareiškėjas L. K. priėmė savo motinos palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, taip pat neatskleidė bylos esmės. Anot apeliantės, pareiškėjas neįrodė savo teiginių dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu.
  4. Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015).
  5. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Pagal teismų praktiką, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014).
  6. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išvadą dėl pareiškėjo atliktų faktinio palikimo priėmimo veiksmų, konkrečiai, buto nuomos ir nuompinigių gavimo, grindė pareiškėjo paaiškinimais ir liudytojų parodymais, taip pat tuo, kad pareiškėjo ir liudytojų nurodytų buto nuomos aplinkybių neneigė pareiškėjos atstovė. Nors apeliantė teigia, kad tokių pareiškėjos atstovės paaiškinimų ar liudytojos teiginių byloje nėra, tai prieštarauja skundžiamame teismo sprendime užfiksuotų pareiškėjos atstovės ir liudytojos N. P. paaiškinimų / parodymų turiniui. Taigi apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą grindė prielaidomis, o ne faktais. Pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjų ir jų atstovų paaiškinimus, taip pat liudytojų (ne tik E. L.) parodymus kaip CPK numatytas leistinas įrodinėjimo priemones ir, pagal minėtą teismų praktiką, turėjo diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje esančių įrodymų užtenka pareiškėjo įrodinėjamoms aplinkybėms pagrįsti, o tai, kad apeliantė nesutinka su tomis išvadomis, kurias teismas padarė įvertinęs bylos įrodymus, nėra savarankiškas pagrindas konstatuoti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
  7. Apeliaciniame skunde apeliantė pabrėžia, kad pareiškėjas, priešingai nei apeliantė, neprisidėjo prie buto išlaikymo išlaidų ir nemokėjo komunalinių mokesčių, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios aplinkybės neturi esminės įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, nes byloje nustačius bendros abiejų pareiškėjų buto nuomos tretiesiems asmenims faktą, tai yra pakankamas (alternatyvus) pagrindas konstatuoti pareiškėjo palikimo priėmimo faktiniu valdymu aplinkybę.
  8. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad ji sudarė buto aptarnavimo sutartis, mokėjo komunalinius mokesčius, t. y. elgėsi kaip turto savininkė, šiuo atveju taip pat nėra teisiškai reikšmingos, nes byloje nustatyta, kad apeliantei išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas ½ daliai buto, t. y. apeliantė iš tikrųjų yra ½ dalies buto savininkė, ir apeliantės nuosavybės teisė į minėtą buto dalį šioje byloje nėra ginčijama.
  9. Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą, palikėjos (pareiškėjų motinos) valią atitinkantį sprendimą, kurį pareiškėjos apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo.
  10. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.
  11. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, apeliacinės instancijos teismas tenkina pareiškėjo prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo iš apeliantės (CPK 98 str., 443 str. 6 d.).
  12. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas taip pat prašė priimti naujus įrodymus, susijusius su pareiškėjo apeliantės naudai atliktais mokėjimais už jam tenkančios komunalinių mokesčių dalies sumokėjimą, tačiau šį pareiškėjo prašymą apeliacinės instancijos teismas atmeta. Įvertinęs tai, kad nurodyti mokėjimai (-as) atlikti (-as) po įstatyme nustatyto termino palikimui priimti, t. y. nėra susiję su bylai aktualiu laikotarpiu, teismas sprendžia, kad pateikti įrodymai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamos bylos išsprendimui.

12Dėl procesinio teisių perėmimo

  1. 2017 m. gegužės 5 d. Vilniaus apygardos teisme gautas R. K. prašymas dėl procesinio teisių perėmimo patvirtinimo nagrinėjamoje byloje.
  2. Iš pateikto prašymo ir jo priedų matyti, kad ( - ) mirė pareiškėjas L. K.; pastarojo palikimą priėmė jo sūnus R. K..
  3. Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgdamas į tai, kad materialinių subjektinių teisių perėmimas nagrinėjamu atveju yra galimas, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti R. K. prašymą ir pakeisti šioje byloje pradinį pareiškėją L. K. jo teisių perėmėju R. K. (CPK 48 straipsnis).

13Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14pakeisti šioje civilinėje byloje pareiškėją L. K. jo teisių perėmėju R. K. (asmens kodas ( - )

15Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16Priteisti pareiškėjui R. K. (asmens kodas ( - ) iš pareiškėjos N. P. (asmens kodas ( - ) 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

17Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai