Byla 2A-3201-803/2015

Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių išmokų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „MEGATOMAS“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės–Balynienės, Andriaus Ignoto ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) R. R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovės R. R. J. ieškinį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių išmokų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „MEGATOMAS“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama: 1) pripažinti jos atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą neteisėtu, 2) pakeisti atleidimo pagrindą, panaikinus paskirtą drausminę nuobaudą, 3) taikyti neteisėto atleidimo iš darbo atveju įstatyme numatytus padarinius. Paaiškino, kad nuo 2013 m. liepos 1 d. dirbo pas atsakovą UAB „MEGATOMAS“ juriskonsultu. Darbo sutartimi buvo nustatytas 2700 Lt mėnesinis atlyginimas, mokant vieną kartą į mėnesį iki 15 dienos. Įrodinėja, jog atsakovas nesumokėjo darbo užmokesčio už 2014 m. kovo – birželio mėnesius, todėl ieškovė 2014 m. birželio 16 d. raginimu ir 2014 m. liepos 15 d. pakartotiniu raštu ragino darbdavį sumokėti atlyginimą. Atsakovui nesumokėjus, ieškovė pareiškė, kad nutraukia darbo sutartį nuo 2014 m. birželio 9 d. Atsakovas atsisakė tenkinti tokį ieškovės prašymą, todėl ieškovė 2014 m. birželio 17 d. pateikė prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo nuo birželio 23 d. Atostogos buvo suteiktos iki liepos 22 d. Pakartotinai ieškovė kreipėsi į darbdavį informuodama, kad nutraukia darbo santykius nuo 2014 m. liepos 23 d. pagal DK 128 straipsnio 1 dalį. Toks pareiškimas atsakovui buvo įteiktas registruotu laišku 2014 m. birželio 27 d. Ieškovė teigia 2014 m. rugpjūčio 4 d. iš VSDFV pažymos sužinojusi, jog ji atleista iš darbo 2014 m. liepos 29 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Ieškovė nurodo 2014-06-20 kreipusis į Darbo ginčų komisiją dėl atsakovo UAB „MEGATOMAS“ laiku neišmokėto darbo užmokesčio, kitų negautų su darbo santykiais susijusių išmokų, išeitinės išmokos išieškojimo, dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, darbo sutarties nutraukimo formuluotės pakeitimo, dėl įpareigojimo nutraukti darbo sutartį pagal DK 128 straipsnio 1 dalį, dėl netesybų ir palūkanų. Darbo ginčų komisija 2014 m. rugpjūčio 7 d. priėmė sprendimą Nr.DGKS-3664 darbo byloje Nr.APS-11539/2014, kuriuo ieškovės prašymus dėl atleidimo teisėtumo, darbo sutarties nutraukimo formuluotės pakeitimo, dėl išeitinės išmokos priteisimo nagrinėti atsisakė (T.1, b.l.1-6). Taip pat ieškovė 2014-09-01 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, ginčydama 2014-08-07 darbo ginčų komisijos sprendimą Nr.DGKS-3664, kuriuo jos prašymas dėl neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, delspinigių už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, dienpinigių už komandiruotes, skolos pagal avansines apyskaitas ir išeitinės išmokos sumokėjimo buvo atmestas, nurodydama tas pačias priėmimo į darbą ir darbo užmokesčio mokėjimo aplinkybes (T.1,b.l.47-57). Ieškiniai buvo sujungti į vieną civilinę bylą (T.1, b.l.155). Ieškovė, keldama reikalavimus, įrodinėja, kad atsakovas neteisėtai sumažino jai darbo užmokestį, apie tai jai nepranešęs, neaiškiais pagrindais apskaičiuodamas ir deklaruodamas ieškovei daug mažesnį darbo užmokestį už 2014 m. birželio mėn. Tarp ieškovės ir atsakovo kilo konfliktas. Be to, ji buvusi komandiruotėse darbdavio pavedimu, tačiau jai nebuvo išmokėti dienpinigiai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neįvykdė pareigos laiku mokėti sutartą darbo užmokestį, liko skolingas ieškovei darbo užmokestį bei kitas ieškinyje nurodytas sumas, reikalauja priteisti ir 417,98 Lt delspinigių iš darbdavio, remdamasi DK 207 straipsniu. Taip pat ieškovė patyrė daug dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, pažeminimą, emocinę depresiją, viena augina trejų metų vaiką, dėl ko jai darbo užmokesčio sumažinimas ir jo nemokėjimas buvo didelis smūgis, todėl ji patyrė 35000 Lt (10136,70 eurų) neturtinę žalą (T.2,b.l.12-24).

5Atsakovas atsiliepime į pradinį ieškinį ir vėliau patikslintą prašė ieškovės reikalavimus atmesti. Darbo sutartimi su ja buvo sutarta mokėti ne 2700 Lt darbo užmokestį, o 270 Lt už 20 val. darbo per mėnesį, t.y. 13,5 Lt už valandą. Ieškovė buvo priimta juriskonsulto pareigoms. Ieškovė buvo atleista drausminės atsakomybės pagrindu, t.y. dėl to, kad darbdaviui reikalaujant atvykti į darbą, ji nevyko, nebuvo darbe nuo 2014-07-23, vengė priimti korespondenciją iš darbdavio, elgėsi piktnaudžiaudama savo teisėmis. Atsakovas nurodo, jog nesutikdamas ieškovės atleisti iš darbo jos prašomu DK 128 straipsnio pagrindu, 2014-07-22 registruotu laišku ieškovei nurodė atvykti į darbą, visa informacija, reikalavimai atvykti į darbą ir kt. ieškovei buvo išsiųsti ne tik per kurjerį, paštu, bet ir jos pastoviai naudojamu elektroniniu paštu retana.teise@gmail.com, tačiau ieškovė visiškai atsiribojo nuo darbdavio, neatsakė į telefoninius skambučius ir nepriėmė korespondencijos. Atsakovas sutinka su darbo ginčų komisijos 2014-08-07 priimto sprendimo Nr.DGKS-3664 išvadomis, pažymėdamas, kad pati ieškovė, turinti aukštąjį juridinį išsilavinimą, dirbusi juriskonsulte, be jokio pagrindo leidžia sau priimti sprendimą, kad darbdavys sutiko su jos prašymu atleisti iš darbo pagal DK 128 straipsnio 1 dalį, kai nėra jokio tokio darbdavio valinio sprendimo išraiškos. Ieškovei buvo skirta drausminė nuobauda ir ji buvo atleista iš darbo drausminės atsakomybės pagrindu, o ne dėl nuo darbuotojo nepriklausančių aplinkybių. Ieškovei, tenkinant jos prašymą, buvo sutiektos atostogos nuo 2014-06-23 iki 2014-07-22, todėl R. R. J. į darbą privalėjo atvykti 2014-07-23, tačiau nepasirodė UAB „MEGATOMAS“ patalpose. Darbdavys 2014-06-27 buvo gavęs ieškovės 2014-06-25 pareiškimą, kad ji nutraukia darbo sutartį nuo 2014-07-23, tačiau ją 2014-07-22 raštu informavo, kad nesutinka su tokiu pareiškimu ir nurodė atvykti į darbą. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti neturtinę žalą iš atsakovo dėl jo veiksmų kaltinant ieškovę nebūtais dalykais, teikiant skundus į ikiteisminio tyrimo institucijas ir t.t. Be kita ko, ieškovė neįrodė patirtos neturinės žalos, jos sąlygų kilimui nėra būtinų elementų. Ieškovė nepatyrė jokių nepatogumų, ji verčiasi teisinių paslaugų teikimo verslu, apie tai skelbia viešai prieinama informacija internete, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad dėl darbdavio veiksmų jai būtų buvę sunku susirasti kitą darbą. Nepagrįsti ieškovės teiginiai apie jos sunkią materialinę padėtį, įvertinant tai, kad dar 2014 m. kovo mėnesį ji paskolina bendrovei „MEGATOMAS“ 3000 Lt, todėl nelogiški ieškovės reikalavimai dėl neišmokėto darbo užmokesčio, kai tuo tarpu ji pati suteikia darbdaviui paskolą (T.b.l.164-175, T.2, b.l. 47-57).

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad byloje pagrindinis ginčas kyla dėl darbo užmokesčio sąlygų. Byloje yra pateikti du darbo sutarties variantai, kurie esmingai skiriasi sutarties 3 punktu, t.y. viename nurodytas darbo užmokestis 270 Lt per mėnesį, t.y. 13,5 Lt už valandą, o kitame variante – 2700 Lt per mėnesį, 135 Lt už valandą. Ieškovė, reikalaudama priteisti darbo užmokesčio sumas, vadovaujasi būtent 2700 Lt sutartu atlyginimu, nurodydama, kad nuo 2014 m. kovo mėnesio jai darbdavys nemokėjo tokio darbo užmokesčio. Teismas darbo sutarčių egzempliorius įvertino sistemiškai su kitais įrodymais ir sprendė, jog 2013-05-21 buvo pasirašyta darbo sutartis, susitariant ieškovei mokėti 270 Lt darbo užmokestį už 20 val. per mėnesį darbo krūvį. Tokią išvadą padarė atsižvelgdamas į tai, kad UAB „MEGATOMAS“ juriskonsultas neturėjo didelio darbo krūvio. Teismas įvertino ir tai, kad ieškovė buvo priimta juriskonsulto pareigoms, įgijusi besąlygišką UAB „MEGATOMAS“ direktorės D.M. S. pasitikėjimą, jai buvo prieinami įmonės dokumentai, todėl sprendė, jog darbo sutarties kopija su darbo užmokesčiu 2700 Lt, pateikta ieškovės, neatitinka tikrojo šalių sudaryto susitarimo 2013-05-21, pasirašant darbo sutartį, ir teismas ja nesirėmė, o rėmėsi būtent darbo sutartimi, kurioje susitarta dėl 270 Lt darbo užmokesčio ieškovei mokėjimo. Taip pat teismas pažymėjo, kad sudarant darbo sutartį 2013-05-21 UAB „MEGATOMAS“ atstovavo generalinė direktorė D. M. S.. Nuo 2013-05-23 bendrovės direktoriumi paskirtas G. B., tačiau teismas nurodė, kad negalima remtis G. B. 2013-07-01 įsakymu dėl ieškovei nustatomo 2700 Lt darbo užmokesčio, nes šio įsakymo kopija byloje pateikta be direktoriaus parašo ir antspaudo. Antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole matyti, jog šis įsakymas tik patvirtintas įmonės antspaudu, tačiau direktoriaus parašo nėra. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog nėra įrodymų apie pagrindą ieškovei keisti darbo užmokestį, dėl to nebuvo daryti jokie darbo sutarties pakeitimai, nebuvo šalių susitarimo, o tai neatitinka DK 95 straipsnio 3 dalies, 120 straipsnio 3 dalies, 203 straipsnio reikalavimų. Taip pat teismas nustatė, kad darbo užmokesčių apskaičiavimus tvarkė UAB „Logmis“, teikusi UAB „MEGATOMAS“ buhalterinės apskaitos paslaugas, o ieškovė R. R. J. yra UAB „Logmis“ vienintelė akcininkė. R. R. J. dar iki darbo pradžios (2013-07-01) UAB „MEGATOMAS“ administratoriaus teisėmis jungėsi prie Valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazės, teikdama tam tikrus UAB „MEGATOMAS“ duomenis, darbo užmokesčius įprastai išmokėdavo taip pat pati ieškovė. D.M. S. niekada nereikalavo jokių dokumentų. Teismas padarė išvadą, jog pati ieškovė buvo atsakinga už jai mokamą darbo užmokestį, turėjo galimybę teisinėmis, buhalterinėmis priemonėmis (UAB „Logmis“ akcininkė) koreguoti UAB „MEGATOMAS“ teikiamą informaciją apie jai priskaičiuojamą ir išmokamą darbo užmokestį ir kitas sumas. Padarė išvadą, jog ginčo nagrinėjimo teisme metu nebuvo įrodytas atsakovo įsiskolinimas ieškovei. Buhalterines paslaugas teikusi įmonė, disponavusi atsakovo buhalteriniais dokumentais, paruošė glaustą pažymą, neparemtą jokiais įrodymais, kuriais remiantis būtų pagrindas vertinti buvus darbdavio įsiskolinimą ieškovei. Pripažino, kad atsakovas, mokėdamas dešimt kartų didesnį darbo užmokestį, yra permokėjęs ieškovei virš 19000 Lt (netskaičius mokesčių). Todėl teismas atskirai nepasisakė dėl ieškovės nepagrįstai reikalaujamų priteisti iš darbdavio darbo užmokesčio skolos ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų (dienpinigiai, skola pagal avansines apyskaitas ir kt.), atmesdamas ir ieškovės reikalavimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu bei pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą. Pažymėjo, kad 2014-06-20 ieškovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, vėliau tikslindama prašymą ir kartu su kitais dokumentais pateikdama 2014-06-25 pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (Nr.94) kopiją, kurioje nurodyta, jog ieškovė atleista DK 128 straipsnio 1 dalies pagrindu. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, parodo ieškovės piktnaudžiavimą savo teisėmis, teise jungtis prie Sodros duomenų bazės, perdavinėti tokius duomenis įmonei buhalterines paslaugas teikiančiai vyr. buhalterei O. V.. Teismas pripažino, jog atsakovas visomis įmanomomis priemonėmis dėjo pastangas informuoti ieškovę apie jos pareigą atvykti į darbą ir jį tęsti, nesutikus atleisti pagal DK 128 straipsnio 1 dalį, todėl, jai neatvykus, pagrįstai įstatymų nustatyta tvarka fiksavo pravaikštas bei turėjo teisę atleisti iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Konstatavęs ieškovės atleidimą iš darbo teisėtu ir pagrįstu, netenkino išvestinių reikalavimų: pakeisti atleidimo pagrindą, priteisti iš atsakovo 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už laiką nuo 2014-07-29 iki ieškinio padavimo teismui dienos, taip pat neišmokėtą vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nenustatęs neteisėtų darbdavio veiksmų nutraukiant darbo sutartį, taip pat netenkino ieškovės reikalavimo priteisti neturtinę žalą (T.3, b.l. 146-152).

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliantė (ieškovė) pateikė apeliacinį skundą, prašydama skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Taip pat įrodinėja, kad nepagrįstai didelės priteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovo naudai. Ginčija teismo išvadą, kad buvo šalių susitarta ieškovei mokėti 270 Lt, nes nuo 2013 m. liepos mėn. iki 2014 mėn. buvo mokamas 2700 Lt atlyginimas. Tai reiškia, jog teismas netinkami įvertinoje į bylą pateiktus įrodymus. Įrodinėjo, jog „Swedbank“, AB išklotinės su operacijų išrašu nuo 2013-07-01 iki 2014-10-01, „Swedbank“, AB2015-05-15 raštas Nr. S/5271, įrodo, kad ieškovei nuo 2013-07-01 mokėtas 2700 Lt atlyginimas. SoDros 2014-07-08 išklotinės duomenys apie sumokėtus mokesčius į biudžetą nuo darbo užmokesčio, taip pat patvirtina 2700 Lt dydžio gautą atlyginimą, kaip ir liudytojos vyr. buhalterės O. V. parodymai. Antstolio A. N., antstolės B. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai patvirtina darbdavio įsipareigojimą mokėti 2700 Lt. Taip pat apeliantė nesutinka su teismo išvada, pagal kurią byloje pateiktos sutartys įvertintos skirtingai. Nurodė, kad ikiteisminiame tyrime Nr.12-1-02343-14, kuriame buvo paskirtas dokumento tyrimas, specialistas nustatė, jog UAB „MEGATOMAS“ pateiktas darbo sutarties pirmas puslapis baigiasi 15 punktu, o antras lapas prasideda 17 punktu. Anot apeliantės, tai įrodo darbdavio nesąžiningumą. Tuo tarpu dėl šios aplinkybės teismas nepasisakė. Be to, už pirmuosius ieškovės darbo mėnesius bendrovėje pavedimus atliko D. M. S., taip pat 2014-03-06 elektroniniu banko mokėjimo pavedimu sumokėjo darbo užmokestį, 2014-06-23 mokėjimo pavedimo sumokėjo už atostogas vidutį darbo užmokestį, darbo sutartį su ieškove sudarė D. M. S.. Ieškovės sutikimo pakeisti darbo sutartį dėl sumažinto atlyginimo nėra. Paaiškino, kad ieškovė UAB „Logmis“ akcininke tapo tik 2014 m. balandžio 3 d. Iki tol UAB „Logmis“ akcininkė buvo D. M. S., kuri nuo 2012-09-04 iki 2014-04-03 buvo šios įmonės direktore. Taigi ieškovei darbo užmokesčio neišmokėjo ta pati D. M. S.. Ieškovei 2700 Lt darbo užmokestis buvo mokamas 8 mėnesius iš eilės. Pasikeitus vadovui jo dydis dar kartą užfiksuotas ir naujai paskirto direktoriaus G. B. įsakymu. Ikiteisminiame tyrime Nr.12-1-02343-14 specialistas nustatė ne surašymo laiką, o skirtumus dėl spausdinimo ir maketavimo. Teismas neturi specialių žinių, jog galėtų įvertinti, kuri darbo sutartis buvo atspausdinta vėliau, o kuri anksčiau. 2015-06-16 posėdžio metu ieškovė nurodė, kad 2014-06-20 nebuvo UAB „MEGATOMAS“ patalpose ir negalėjo savo parašu patvirtinti atsakovo pateiktos darbo sutarties. Pabrėžė, jog G. B. patvirtino, kad apeliantės darbo užmokestis „į rankas“ per mėnesį buvo 2052 Lt, o darbo krūvis pakankamai didelis. Atsakovas, kaip darbdavys, nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, o teismas jų neišreikalavo, dėl apeliantės gauto darbo užmokesčio. Pirmosios instancijos teismo neigiamas požiūris į ieškovės pateiktus įrodymus, nėra pagrįstas. Taip pat teismas nepasisakė ir neįvertino atsakovo veikos teisėtumo, nereaguojant į darbuotojos 2014-06-09 ir 2014-07-23 prašymus dėl darbo sutarties nutraukimo. Įstatymas suteikia teisę, kai darbdavys nevykdo pareigos mokėti darbo užmokestį, nutraukti darbo sutartį. Paaiškino, jog DGK sprendimas Nr. APS-36-11539 neteisėtas, nes priimtas neturint visų dokumentų. Prašė prijungti naujus įrodymus: G. B. parodymus, Ekonominės policijos pranešimą ir juridinių asmenų registro išrašą. Taip pat prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (b.l.158-161). Apeliacinės instancijos teisme 2015-11-17 buvo gauti apeliantės paaiškinimai, nurodant, kad paaiškėjo naujos aplinkybės dėl laikotarpyje nuo 2013-07-01 iki darbo sutarties nutraukimo (201-07-29) dėl UAB „MEGATOMAS“ R. R. J. darbo santykių. DGK 2015-11-04 ir 2015-11-09 išnagrinėjo darbo bylą Nr. APS-36-16436 ir priėmė sprendimą atmesti ieškovo UAB „MEGATOMAS“ reikalavimą dėl nepagrįstai sumokėto darbo užmokesčio bei komandiruotpinigių išieškojimo. Minėtoje byloje buvo nustatyti reikšmingi faktai, nurodant, kad tikroji šalių valia dėl darbo užmokesčio buvo 2700 Lt. Liudytojas G. B. pripažino, jog buvo pasirašęs įsakymą dėl apeliantei 2700 Lt mokėtino darbo užmokesčio, jai tekdavo vežioti su savo automobiliu korespondenciją į kitus Lietuvos miestus ir į užsienį, ji vykdavo į komandiruotes. 2014 m. balandžio mėnesį pradėjo kilti konfliktai, todėl D. M. S. vienašališkai nusprendė sumažinti darbo užmokestį (T.4, b.l.22-27).

10Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas byą nagrinėjant apeliacine tvarka. Nurodė, kad apeliantės pateikti įrodymai, kuriais ji siekia nuginčyti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą, yra pačios ieškovės sukurti dokumentų projektai arba išvestiniai dokumentai. SoDros 2014-07-08 išklotinės duomenys apie sumokėtus mokesčius į biudžetą nuo darbo užmokesčio yra suformuoti pagal ieškovės arba UAB „Logmis“ vyr. buhalterės O. V. teiktus pranešimus. Taigi galimai pati ieškovė ir sukūrė dokumentus, kuriais remiasi. D. M. S. besąlygiškai pasitikėjo apeliante ir niekada nereikalavo jokių dokumentų dėl darbuotojų darbo užmokesčio. Be to, UAB „Logmis“ vyr. buhalterės O. V. parodymais, ji manė, jog dėl UAB „MEGATOMAS“ darbuotojų darbo užmokesčio susirašinėjo su D. M. S.. Tai reiškia, kad O. V. su apeliantės žinia jai rengė darbo užmokesčio išmokėjimui susijusius dokumentus. A. N. 2014-07-17 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 157-14-73 užfiksuota, kad dėl apeliantės 2700 Lt per mėnesį mokėtino mokesčio G. B. įsakymas nepasirašytas. Tai reiškia, kad jis neegzistuoja. Atsakovą, kai 2013-02-21 buvo pasirašyta darbo sutartis atstovavo ne G. B., nes jis net nedirbo tuo metu UAB „MEGATOMAS“. Po to, kai jis buvo priimtas į direktoriaus pareigas, iki tol jas ėjusi D. M. S. tapo generaline direktore. Tai reiškia, kad 2013-07-01 G. B. negalėjo priimti įsakymo. Kadangi apeliantė administravo UAB „MEGATOMAS“ elektroninį paštą ir kurdavo laiškus, tai jos pačios siųsti laiškai dėl darbo užmokesčio į UAB „MEGATOMAS“, kurie užfiksuoti B. P. 2014-08-25 faktinių aplinkybių protokole, negali būti laikomi tinkamais įrodymais. Ikiteisminiame tyrime Nr.12-1-02343-14 pateikta specialisto išvada teismui nėra privaloma, ji vertinama kartu su kitais įrodymais. Pažymėjo, kad Darbo ginčų komisijos 2014-08-07 sprendime Nr.DGKS-3664 taip pat konstatuota, jog tikrasis šalių susitarimas dėl darbo užmokesčio dydžio yra darbo sutarties variante, kuriame nustatytas 270 Lt per mėnesį atlyginimas. Teismas pritarė tokiai išvadai, įvertinęs byloje esančius įrodymus. D. M. S. pervedė apeliantei darbo užmokestį ir su juo susijusias išmokas pagal jos pavedimų ruošinius, nes direktorės buhalterinės žinios buvo ribotos. D. M. S. teismo posėdyje paaiškino, jog UAB „Logmis“ buvo tik ieškovės statytine. Realiai UAB „Logmis“ visuomet vadovavo apeliantė. Nurodo, kad jei jau pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis liudytojų R. U. ir V. V. parodymais dėl jų artimo ryšio su atsakovu, tai tuomet apeliacinės instancijos teismas negali remtis UAB „Logmis“ vyr. buhalterės O. V. parodymais dėl jos artimo ryšio su apeliante. Atkreipė dėmesį, kad 2014-06-17 buvo priimtas įsakymas dėl apeliantės atostogų nuo 2014-06-25 iki 2014-07-22, tačiau 2014-07-23 ji darbe nepasirodė. Atsakovas 2014-06-27 gavo apeliantės prašymą dėl darbo santykių nutraukimo, kuriame buvo nurodyta, kad ji nutraukia darbo sutartį nuo 2014-07-23 pagal DK 128 straipsnį. Atsakovas su tuo nesutiko, todėl 2014-07-22 ieškovei išsiuntė elektroniniu paštu skanuotą raštą apie tai. Taigi apeliantei neatvykus 5 dienas iš eilės į darbą, ji buvo atleista pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. DGK sprendimas Nr. APS-36-11539 teisėtas, nes priimtas turint reikiamus dokumentus. Tai aiškiai nurodė DGK sekretorė A. M., kuri paaiškino, jog dokumentai gauti per elektroninį paštą, o prie bylos ieškovė originalų nepateikė. Kita vertus, apeliantė nenurodė, kokių buhalterinės apskaitos dokumentų reikėjo, kad anot jos, teisingai būtų išnagrinėtas ginčas. Prašo atmesti apeliantės prašymą dėl įrodymų prijungimo ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Nesutinka su apeliantės argumentu, kad procesinių dokumentų rengimas neužima laiko. Nagrinėjamoje byloje advokatas rengė du atsiliepimus, byla didelės apimties, todėl pateikta sąskaita ABD Nr. 00552 už teisines paslaugas yra adekvati paslaugų apimčiai (T.4, b.l.5-16). Atsakovas pateikė atsiliepimą į paaiškinimus, prašydamas atsisakyti juos priimti. Mano, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teisme negalima remtis neįsiteisėjusiu DGK sprendimu, dėl kurio pradėtas teisminis procesas civilinėje byloje Nr. 2-50964-996/2015. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl sutarto atlyginimo už darbą. Į bylą yra pateikti du dokumentai, kurie datuojami 2013 m. gegužės 21 d., jų numeriai (591) yra tapatūs, pavadinti – „darbo sutartis“. Abi šalys įrodinėja, kad jų turimas dokumento egzempliorius yra originalus, darbo santykių buvimo fakto neginčija (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

13Dėl apeliantės prašymo nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka ir naujų įrodymų prijungimo

14Apeliantės prašymas skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas. Teisėjų kolegija nurodo, kad teisminio nagrinėjimo dalyką apeliaciniame teisme lemia apeliacinio skundo ribos, o apskųsto teismo sprendimo teisėtumas tikrinamas remiantis byloje surinktais įrodymais (CPK 314 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis), apeliaciniame procese draudžiama remtis naujomis aplinkybėmis ir naujais įrodymais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad byloje nebuvo nurodyta argumentuotų priežasčių, kodėl būtų pagrindas skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Motyvas, jog apeliacinėje instancijoje būtina apklausti G. B., neatitinka įstatymo nuostatų.

15CPK 306 straipsnio 3 dalis nustato, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti šio Kodekso 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi), taip pat duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). CPK 314 straipsnyje nurodoma jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

16Apeliantė pateikė prašymą dėl pažymos „Apdraustųjų asmenų draudžiamosios pajamos ir valstybinio socialinio draudimo įmokos už nurodytą laikotarpį“ kopijos, Vilniaus apskrities VPK KP ENTV 1-ojo skyriaus 2015-06-11 rašto Nr. 10-S-151783 Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo kopijos, Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo, liudytojo G. B. 2015-07-31 parodymų, Darbo 2013-05-21 sutarties originalo prijungimo. Konstatuojama, jog minėtų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme nepažeis rungimosi principo, nes atsakovui buvo žinomas bei gautas kartu su apeliaciniu skundu ir jis turėjo galimybę įgyvendinti teisę dėl jo pasisakyti, todėl tenkina prašymą dėl įrodymų prijungimo.

17Taip pat 2015-11-17 teisme buvo gauti paaiškinimai ir prašymas dėl naujų įrodymų prijungimo. CPK 321 straipsnio 2 dalis numato, kad teismo posėdis nagrinėjant apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka susideda iš pranešimo apie bylą, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, teisėjų nuomonių išreiškimo, balsavimo ir sprendimo (nutarties) priėmimo. Kaip matyti iš paaiškinimo argumentų, DGK 2015-11-09 išnagrinėjo darbo bylą Nr. APS-36-16436 ir priėmė sprendimą atmesti ieškovo UAB „MEGATOMAS“ reikalavimą dėl nepagrįstai sumokėto darbo užmokesčio bei komandiruotpinigių išieškojimo. Apeliantė paaiškino, kad minėtoje byloje buvo nustatyti reikšmingi faktai, nurodant, kad tikroji šalių valia dėl darbo užmokesčio buvo 2700 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad prašoma prijungti naujus įrodymus, kurie nebuvo tirti pirmosios instancijos teisme, o pagal DGK 2015-11-09 darbo bylą Nr. APS-36-16436 pradėta Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinė byla Nr. 2-50964-996/2015, kurioje bus vertinamas darbo užmokesčio ir apmokėjimo už komandiruotes apmokėjimo teisėtumas, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti 2015-11-17 procesinį dokumentą (CPK 321 straipsnio 2 dalis).

18Dėl įrodymų vertinimo

19Apeliantė įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog darbo apmokėjimo sąlygų pagrindas yra atsakovo pateiktame dokumente nustatytas 270 Lt per mėnesį, t.y. 13,5 Lt už valandą, dydžio atlyginimas. Be to, teismas šią išvadą padarė pažeisdamas įrodinėjimo taisykles. Teisėjų kolegija sutinka su tokia išvada.

20Byloje yra Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2015 m. gegužės 15 d. išvada Nr. 11-392 (15), 11-592 (15), 11-933 (15), kuri atlikta ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 12-1-02343-14. Specialistams tyrimui buvo pateikti du skirtingi darbo sutarties egzemplioriai (nagrinėjamoje byloje ieškovės turimas dokumento variantas yra pateiktas T.1, b.l.7,8 (kopija), o, anot jos, originalus egzempliorius pateiktas apeliacinėje instancijoje, o atsakovo turimas egzempliorius yra voke prie bylos, T.3). Specialistai padarė išvadą, jog abiejų darbo sutarties egzempliorių pirmi lapai yra išspausdinti kitu spausdinimo aparatu nei antras darbo sutarties egzemplioriaus lapas, o nustatyti, ar prieš spausdinant kiekvieną iš minėtų lapų, kompiuterio byloje (faile) buvo padaryti pirminio turinio pakeitimai, negalima, kai tuo tarpu antrieji darbo sutarties egzempliorių lapai atspausdinti tuo pačiu spausdintuvu (T.3, b.l.97-105). Bet kuriuo atveju, specialistai pripažino, kad abiejų šalių turimo dokumento 1-as lapas yra pakeistas. Teisėjų kolegija, vizualiai įvertinusi abu dokumentus (T.1, b.l.7,8, voke prie bylos, T.3), nusprendžia, jog jie yra nepatikimi, todėl neturintys įrodomosios galios (CPK 202 straipsnis). Ieškovės turimas egzempliorius nėra pasirašytas pirmame lape darbdavio, skiriasi lapų techniniai teksto rinkimo ypatumai. Atsakovo turimas egzempliorius turi nebūdingus tokiems dokumentams parašo rekvizitus, skiriasi spausdinimo veiksmu. Taigi jais vadovautis negalima.

21Kasacinis teismas išaiškino, jog įstatyme yra nustatyti reikalavimai, keliami darbo sutarties formai – ji turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą dviem egzemplioriais (DK 99 straipsnio 2 dalis). Darbdavys, kuriam tenka pareiga tinkamai įforminti darbo sutartį, ją sudarydamas, privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą (DK 99 straipsnio 3, 4 dalys). Remiantis aptartomis nuostatomis, padarė išvadą, kad visos darbdavio ir darbuotojo sutartos darbo sutarties sąlygos turi būti įtvirtinamos darbo sutartyje, patvirtintoje sutarties šalių parašais. Tiksliai ir aiškiai suformuluotos bei apibrėžtos darbo sutarties sąlygos užtikrina sklandų darbo sutarties šalių įsipareigojimų viena kitai vykdymą ir sudaro galimybę išvengti ginčų dėl sutarties turinio ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. N. v. UAB ,,Vičiūnai ir partneriai“, bylos Nr. 3K-3-598/2012). Taigi akivaizdu, kad tokia darbo sutartis, kokia pagal kasacinio teismo išaiškinimą privalo būti, byloje nepateikta. Kartu tai reiškia darbdavio (atsakovo), o ne apeliantės, imperatyvių teisės normų pažeidimą. Nors apeliantė ir buvo juriskonsultu, tačiau ji nėra darbdavys, kuriam yra numatyta atsakomybė už teisingą darbo sutarties sudarymą, kilęs ginčas dėl darbo užmokesčio sistemos, įrodo, jog pareiga aiškiai nustatyti darbo užmokesčio sąlygas, nebuvo įvykdyta (DK 35 straipsnio 1 dalis). Pasitikėjimas darbuotoja neatleidžia darbdavio (atsakovo) nuo pareigos tinkamai valdyti įmonę (DK 229 straipsnis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalis), todėl darbuotojai (ieškovei) negali būti perleidžiama atsakomybė, ypatingai esant juriskonsultu, už vadovui įstatymu priskirtų pareigų vykdymą (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnis).

22Kaip byloje nustatyta, darbo užmokesčių apskaičiavimus tvarkė UAB „Logmis“, teikusi UAB „MEGATOMAS“ buhalterinės apskaitos paslaugas (DGK b.l.5-20). Tačiau negali būti pripažįstamas pagrįstu atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentas, jog tai, kad D. M. S. UAB „Logmis“ buvo tik ieškovės statytine, atleidžia atsakovą nuo atsakomybės. Kiekvienas asmuo privalo veikti protingai, apmąstant savo veiksmų padarinius (CK 1.5 straipsnis), o tuo atveju, kai neišmano teisės aktų reikalavimų, pasikonsultuoti. Juridinių asmenų registro išrašas įrodo, kad UAB „Logmis“ vadove D. M. S. buvo nuo 2012-09-24 iki 2014-04-03 (T.3, b.l.176). Taip pat aplinkybė, kad būdama UAB „MEGATOMAS“ direktore, o vėliau generaline direktore, D. M. S. neišmanė buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių, neeliminuoja jos atsakomybės. Dėl netinkamo darbo organizavimo ieškovė įrodinėja patyrusi žalos, dėl ko kreipėsi į teismą, gindama savo turtinius interesus. Teisingo apmokėjimo už darbą principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje. Darbo teisėje teisinės atsakomybės kilimui pakanka nustatyti darbo santykio subjekto kaltę, kaltės forma yra svarbi tik sankcijos taikymui. Atsižvelgiant į tai, kas jau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti aplinkybę, jog būtent darbdavys, kuris atsakingas už tinkamą dokumentų tvarkymą, pateikė į bylą dokumento egzempliorių, kurio pirmasis lapas pakeistas, neatskleisdamas sąžiningai tokio veiksmo esmės.

23Šalys yra laisvos sudaryti susitarimus (DK 3 straipsnio 1 dalis), tačiau pagal darbo įstatymus susitarimai dėl darbo užmokesčio privalo būti rašytinės formos. Nagrinėjamoje byloje darbdavys nepateikė rašytinės formos dokumento, kuris galėtų būti prilygintas darbo sutarčiai ir patvirtintų susitarimą dėl darbo užmokesčio sistemos. Šalių ginčai dėl G. B. 2013-07-01 įsakymu dėl ieškovei nustatomo 2700 Lt darbo užmokesčio (T. 1, b.l.118-119) nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija jų nevertina. Kaip jau nurodyta, susitarimas dėl darbo užmokesčio privalo būti įformintas susitarimu (DK 95 straipsnio 3 dalis, 99 straipsnis).

24Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo įstatymai nenumato sutarčių aiškinimo taisyklių, todėl, aiškinant darbo sutartyje išreikštą šalių valią, įvertinus darbo sutarties specifiką ir tikslus, vadovaujantis DK 9 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia kitų teisės šakų normų taikymą pagal analogiją, atsižvelgtina į CK 6.193–6.195 straipsniuose nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos socialdemokratų partija, bylos Nr.3K-3-235/2010; 2011 m balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. S. v. AB „Panevėžio statybos trestas“, bylos Nr. 3K-3-202/2011; 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Flakt“, bylos Nr 3K-3-86/2013; kt.). Pasisakydamas dėl sutarčių aiškinimo taisyklių, kasacinis teismas yra nurodęs, kad, aiškinant sutartį, turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kilus ginčui, būtina derinti subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Be to, CK 6.193 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sisteminis sutarties aiškinimo principas reikalauja, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą. Sisteminis sutarties aiškinimo metodas, taip pat sutarties tikslų aiškinimas gali padėti nustatyti sutarties rūšį, pobūdį, šalių tarpusavio teises ir pareigas Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį, jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Nurodytas principas reiškia, kad, esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v. UAB „Homo Faber“, byla Nr. 3K-3-274/2004). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtą kasacinio teismo išaiškinimą, įvertinusi šalių faktinius veiksmus nuo darbo pradžios, kai buvo mokamas atskaičius mokesčius 2052 Lt atlyginimas (T.1, b.l.124-152, T.3, b.l.1-7), pripažįsta, jog tikroji šalių valia dėl darbo užmokesčio dydžio buvo susitarimas dėl 2700 Lt (CPK 185 straipsnis). Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą visiškai nepaaiškino, kaip D. M. S. galėjo nesuprasti mokamo atlyginimo dydžio matydama daromo pavedimo turinį, t.y. kelis kartus atlikdama mokėjimus 2013-0-16, 2013-10-08, 2014-03-06. Net ir tuo atveju, jei apeliantė buvo padariusi ruošinį, labiau tikėtina, kad po kilusio 2014 m. balandžio mėnesį konflikto (T.3, b.l.17), būdama protinga sutarties šalies atstove D. M. S., turėjo pažiūrėti 2014-06-23 daromo pavedimo už atostogas apmokėjimui turinį. Mokėjimas, kurio dydis 2050 Lt (T.3, b.l.174), atitiko ieškovės paaiškinimą dėl sutarto 2700 Lt neatskaičius mokesčių darbo užmokesčio. Be to, Juridinių asmenų registro išrašas įrodo, kad UAB „Logmis“ veiklos tikslas yra susijęs su konsultacijomis, paslaugų teikimu, administravimu ir t.t. (T.3, b.l.176). Mažai tikėtina, kad protingas asmuo imtųsi vadovauti tokios veiklos vystymui apie verslą mažai ką išmanydamas, t.y. nesuprasdamas net daromo pavedimo turinio. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktuose G. B. parodymuose nurodyta, kad D. M. S. kontroliavo ir UAB „MEGATOMAS“ veiklą, o visos ūkinės operacijos buvo su ja derinamos. G. B. parodė, kad apeliantės darbo krūvis buvo didelis, nes tai lėmė įmonės veiklos specifika: pašto – kurjerio paslaugos Vilniaus apskrityje. Atsižvelgiant į tai, apeliantė turėjo rengti sutartis, skolų raginimus apmokėti, suderinimų, išieškojimų, atsakyti į pretenzijas ir skundus, rengti įsakymų, kurjerių paslaugų teikimo tvarkų, taisyklių, nuostatų projektus ir t.t. (T.3, b.l.180). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išvadą apie apeliantės darbo krūvį padarė neįvertinęs sistemiškai visų įrodymų. Nagrinėjant bylą teismas nustatė, jog R. R. J. direktoriaus G. B. 2013-07-31 įgaliojimu buvo suteikta teisė be apribojimų atstovauti UAB „Megatomas“, taip pat ir įmonės vardu gauti pinigus, juos mokėti bet kokioje organizacijoje ar banke, disponuoti banko sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis vykdant einamuosius atsiskaitymus ir kt. (T.2, b.l.170). R. R. J. dar iki darbo pradžios (2013-07-01) UAB „MEGATOMAS“ administratoriaus teisėmis jungėsi prie Valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazės, teikdama tam tikrus UAB „Megatomas“ duomenis (T.3, b.l.73-79). Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, jog dirbant 20 val. per mėnesį apeliantė nebūtų gebėjusi atlikti tiek pareigų. Kita vertus, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog dėl įmonėje didelio darbo krūvio ir mokamo atlyginimo santykio atsiranda ir kitos teisinės pretenzijos (T.3, b.l.46-52).

25Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamoje byloje ginčas dėl darbo užmokesčio dydžio paveikė darbo santykių pasibaigimą. Apeliantė, inter alia, įrodinėja atleidimo iš darbo nepagrįstumą, o tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo sistemiškai įvertinti faktines aplinkybes ir atsižvelgti į kasacinio teismo formuojamą praktiką, kurioje ne kartą nurodyta, jog tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, darbdaviui tenka pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. AB aviakompanija ,,Lietuvos avialinijos“, bylos Nr. 3K-3-178/2005; 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. UAB Sanatorija „Pušyno kelias“, bylos Nr. 3K-3-565/2007; 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-472/2008; kt.). Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje buvo neteisingai paskirstyta įrodinėjimo našta.

26Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo, skyrimo teisėtumo

27Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė buvo atleista iš pareigų pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, t.y. kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis), ir pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą, kai darbuotojais neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) (T.1, b.l.26), kilus ginčui dėl darbo užmokesčio. Byloje yra nustatyta faktinė aplinkybė, jog ieškovė neatvyko į darbą po 2014-07-23, nors atsakovas pranešė, jog nesutinka su darbo santykiu pasibaigimu pagal DK 128 straipsnį (T.1, b.l.179). Apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog atsakovas nesilaikė susitarimo dėl darbo užmokesčio mokėjimo, o tai reiškia, kad buvo pagrindas darbo santykių pasibaigimui pagal DK 128 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas paskyrė drausminę nuobaudą nesant pagrindo teisinei atsakomybei kilti (DK 234 straipsnis), todėl naikina UAB „MEGATOMAS“ 2014 m. liepos 29 įsakymą „Dėl R. R. J. atleidimo iš darbo“, o atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu (DK 35 straipsnio 1 dalis, 238 straipsnis, 240 straipsnio 3 dalis, CPK 3 straipsnio 1 dalis).

28Šalių darbo santykiai yra pasibaigę DK 124 straipsnyje nustatytais darbo sutarties pasibaigimo pagrindais, t.y. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, todėl apeliacinės instancijos teismas tenkina apeliantės prašymą dėl atleidimo iš pagrindo formuluotės pakeitimo, kaip pagrįstą ir įrodytą (DK 300 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškovės atleidimo iš darbo pagrindas keistinas, nustatant, kad darbo santykiai tarp šalių yra pasibaigę DK 128 straipsnio 1 dalies pagrindu nuo 2014 m. liepos 29 d. Nutraukus darbo sutartį pagal DK 128 straipsnio 1 dalį, darbuotojui išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 140 straipsnio 3 dalis), todėl, pakeitus ieškovės atleidimo pagrindą, ieškovei priteistina iš atsakovo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, t.y. 1 649,97 eurų.

29Teisėjų kolegija, pripažinusi, jog ieškovei nebuvo mokamas sutartas atlyginimas priteisia jos naudai 1 954,94 eurų darbo užmokesčio skolą už 2014 m. kovo, balandžio, gegužės, birželio mėnesius (DK 186 straispnis). Taip pat priteisiama 199,60 eurų kompensacija (T.3, b.l.166) už kasmetines atostogas (DK 176 straispnis).

30Įstatymas imperatyviai reglamentuoja atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotojų tvarką, numatydamas, jog darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu DK ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka (DK 141 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laiką (DK 141 straipsnio 3 dalis). Taigi DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyti padariniai tenka darbdaviui tuo atveju, jei jis neįvykdė ar netinkamai įvykdė DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną.

31Ieškovė reikalauja 3 909,87 eurų vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos už laikotarpį nuo 2014-07-29 iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos (2014-12-15) ir po 781,98 eurus iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teisėjų kolegija, įvertindama, jog šioje byloje ieškovė (apeliantė) taip pat pateikė į bylą pakeistą pirmąjį dokumento lapą, dėl ko galima spręsti ne netinkamą jos procesinį elgesį, sprendžia prašomą priteisti sumą sumažinti iki 1000 eurų, laikant ja pakankama kompensuoti jos praradimus (DK 35 straipsnis).

32Kasacinis teismas nurodė, kad taikant DK 141 straipsnio 3 dalį būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. B. ir kt. v. UAB „Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. G. v. Lietuvos ir Kanados UAB ,,Pajūrio mediena“, bylos Nr. 3K-3-247/2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. UAB „Eurėja“, bylos Nr. 3K-3-179/2012; kt.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija konstatuoja, jog tvirtos 1000 eurų sumos priteisimas pagal DK 141 straipsnio 3 dalį atitinka proporcingumo principą (DK 2, 35 straipsniai), ir tai atitinka prieš tai nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą.

33Dėl neturtinės žalos atlyginimo

34Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. UAB ,,Skuodo komunalinis ūkis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008).

35Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog vien neteisėtos drausminės nuobaudos skyrimo faktas nėra pakankamas pagrindas neturtinei žalai priteisti. Apeliantė nėra pateikusi duomenų, kad dvasiniai išgyvenimai, kuriuos ji įrodinėja kaip sukeltus atsakovo, padarė neigiamą poveikį psichinei sveikatai, somatinių nusiskundimų dėl to apeliantė taip pat nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia atmesti ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo (CK 1.5 straipsnis).

36Dėl palūkanų

37Apeliantė prašo priteisti palūkanas, taikant CK 6.37 straipsnio 2 dalį (T.3,b.l.171). Toks reikalavimas neatitinka kasacinio teismo praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.37 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netaikomas darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą), nes yra taikomas specialaus pobūdžio DK 303 straipsnis. Pagal įstatyminį reglamentavimą DK nuostatos reguliuodamos darbo santykius turi pirmenybę prieš bendrąją privatinės teisės normą (DK 11 straipsnio 1 dalis). DK 303 straipsnis yra speciali darbo teisės norma, pagal kurią, tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Ši DK nuostata įstatymo leidėjo iš esmės yra skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, tokiu būdu darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą. Pabrėžtina, kad kartu taikant tiek DK 303 straipsnį, tiek CK 6.37 straipsnį dėl procesinių palūkanų susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl darbo santykiuose taikytinas tik DK 303 straipsnis (2012-05-30 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012). Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, jog darbo teisiniuose santykiuos CK įtvirtintas palūkanų institutas netaikomas, todėl reikalavimas dėl 5 procentų dydžio procesinių palūkanų (CK 6.210 straipsnis) nuo priteistos sumos atmetamas.

38Dėl kitų ieškovės reikalavimų

39Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas, mokėdamas dešimt kartų didesnį darbo užmokestį, yra permokėjęs ieškovei virš 19000 Lt (netskaičius mokesčių), todėl atskirai nepasisakė dėl ieškovės reikalaujamų priteisti iš darbdavio darbo užmokesčio skolos ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų (dienpinigiai, skola pagal avansines apyskaitas ir kt.). Teisėjų kolegija žemesnės instancijos teismo išvadą dėl suderėto darbo užmokesčio už 270 Lt per mėnesį, t.y. 13,5 Lt už valandą, pripažino nepagrįsta. Kaip matyti iš šalių pateiktų procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teismui, dėl dienpinigių, turtinės žalos kyla ginčas, t.y. dėl tų reikalavimų, kurie buvo atmesti, netinkamai aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas. Tačiau tenkinti šio reikalavimo apeliacijoje taip pat nėra galimybės, nes nėra atskleistos veikos, žalos ir priežastinio ryšio, kaip darbo teisinės atsakomybės sąlygų, buvimo ir įvertinimo faktinės aplinkybės, todėl bylos dalis dėl dienpinigių, turtinės žalos, grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

40Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimas panaikinamas ir byla dalyje dėl dienpinigių, turtinės žalos, skolos pagal avansines apyskaitas perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Bylos dalyje dėl drausminės nuobaudos panaikinimo priimtinas naujas sprendimas – šią ieškinio reikalavimų dalį tenkinti, atmetant ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

41Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

42Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos dalyvaujantiems byloje asmenims bylą išnagrinėjus iš naujo pirmosios instancijos teisme.

43Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais,

Nutarė

44Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo dalį dėl dienpinigių, turtinės žalos, skolos pagal avansines apyskaitas, taip pat dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir bylą dėl šios dalies perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apylinkė teismui.

45Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pripažinti neteisėtu, pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą į DK 128 straipsnį 1 dalį panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – šią ieškinio reikalavimų dalį tenkinti.

46Panaikinti UAB „MEGATOMAS“ 2014 m. liepos 29 įsakymą „Dėl R. R. J. atleidimo iš darbo“, o atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu.

47Pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę, nustatant, kad darbo santykiai tarp šalių yra pasibaigę DK 128 straipsnio 1 dalies pagrindu nuo 2014 m. liepos 29 d.

48Priteisti iš atsakovo UAB „Megatomas“, j.a.k.125725687, R. R. J., a.k. ( - ) naudai 1 649,97 eurų išeitinės išmokos, 1 954,94 eurų darbo užmokesčio skolą už 2014 m. kovo, balandžio, gegužės, birželio mėnesius, 199,60 eurų kompensacijos už kasmetines atostogas, 1000 eurų vidutinio darbo užmokesčio (neįskaitant mokesčių) už uždelstą atsiskaityti laiką.

49Atmesti ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo.