Byla 2-1550-381/2017
Dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – L. D. ir D. K

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens L. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nutarties, kuria uždarosios akcinės bendrovės „VST Valda“ bankrotas pripažintas tyčiniu civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Arksta“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimus atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VST Valda“ dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – L. D. ir D. K.,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. 2015 m. vasario 4 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi iškėlė atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „VST Valda“ bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Bankrupta“. 2015 m. spalio 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „VST Valda“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
  2. 2017 m. vasario 6 d. atsakovės kreditorė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Vilniaus statybos trestas“, atstovaujama administratoriaus UAB „TOP CONSULT“, pateikė prašymą, kuriame vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsniu prašė pripažinti atsakovės UAB „VST Valda“ bankrotą tyčiniu.
  3. Prašyme dėl UAB „VST Valda“ bankroto pripažinimo tyčiniu kreditorė nurodė:
  1. UAB „VST Valda“ direktorės pareigas nuo 2013 m. sausio 28 d. iki 2013 m. spalio 22 d. ėjo D. K., kuri nuo 2013 m. sausio 28 d. yra vienintelė bendrovės akcininkė. Nuo 2013 m. spalio 28 d. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo dienos jos direktore buvo L. D. (buvusi Karpavičiūtė), kuri yra D. K. dukra. BUAB „Vilniaus statybos trestas“ buvęs direktorius T. K. yra D. K. sūnus. Nurodyti giminystės ryšiai bei šių asmenų padėtis bendrovėse sudaro pagrindą teigti, kad UAB „VST Valda“ buvo privesta prie bankroto tyčia.
  2. 2014 m. rugpjūčio 31 d. tarp UAB „VST Valda“ ir UAB „Verslo rizikos valdymas“ buvo sudaryta tarpusavio skolų Užskaitymo sutartis Nr. S2014-08, kurios pagrindu sutarties šalys užskaitė 54 780,37 Lt skolą. Tokiu būdu atsakovė neteisėtai suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių ir pažeidė CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Atsakovė atsiskaitė su bendrove nepaisant UAB „VST Valda“ 2014 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3154-855/2014 pagal BUAB „Vilniaus statybos trestas“ ieškinį UAB „VST Valda“ dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir restitucijos taikymo, taikytų veiklos apribojimų – teismas nutarė areštuoti atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jo nesant arba nepakankant – pinigines lėšas ir/ ar turtines teises, esančias pas skolininkę ar trečiuosius asmenis, 139 660 Lt sumai, uždraudžiant areštuotu turtu naudotis. Taip pat dėl šio sandorio UAB „VST Valda“ mokumas sumažėjo, todėl buvo pažeisti kitų bendrovės kreditorių interesai.
  3. L. D., būdama bendrovės direktore ir kasininke, išmokėjo sau UAB „VST Valda“ lėšas grynais pinigais, bendrai 26 511,38 Lt sumai (2014 m. rugsėjo 19 d. Kasos išlaidų orderis Nr. 14/09-10 19 505,69 Lt sumai, 2014 m. rugsėjo 19 d. to paties Nr. Kasos išlaidų orderis 7 005,69 Lt sumai). Tokiu būdu L. D. pažeidė CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą bei nesilaikė 2014 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarties (civilinė byla Nr. 2-3154-855/2014), kuria buvo siekiama užtikrinti UAB „VST Valda“ kreditorių reikalavimų patenkinimą, įpareigojimų.
  4. Atsakovės bankroto administratorius pateikė pareiškėjai bendrovės dokumentus, susijusius su sandoriais, sudarytais su UAB „Ellsi Service“: 2013 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaita faktūra Serija ELL Nr. 5647 už transporto paslaugas už 2013 m. lapkričio mėn. – 22 990 Lt sumai, CMR važtaraštis Nr. 000432, 2013 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra Serija ELL Nr. 5694 už transportavimo paslaugas už 2013 m. gruodžio mėn. – 24 200 Lt sumai, CMR važtaraštis Nr. 5237756, atsakovės banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d. Banko sąskaitos išrašo duomenimis UAB „VST Valda“ nuo 2014 m. sausio 6 d. iki 2014 m. sausio 29 d. sumokėjo UAB „Ellsi Service“ 61 710 Lt. Tarp pareiškėjui pateiktų dokumentų nėra PVM sąskaitos faktūros Nr. 5734, kuri nurodyta 2014 m. sausio 29 d. atliktame mokėjimo pavedime 14 520 Lt sumai. Kitų mokėjimų pavedimų suma yra lygi 47 190 Lt sumai bei atitinka 2013 m. gruodžio 4 d. bei 2013 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitose faktūrose nurodytą sumą.
  5. Pareiškėjos nuomone, atsakovės sandoriai su UAB „Ellsi Service“ yra apsimestiniai, jais siekta sudaryti tariamai teisėtą pagrindą perleisti atsakovės lėšas UAB „Ellsi Service“. Iš nurodytų CMR važtaraščių nėra galimybės nustatyti pagrindinės transporto paslaugų suteikimo informacijos, tačiau iš juose esančios informacijos akivaizdu, kad UAB „VST Valda“ nebuvo nei krovinio siuntėjas, nei krovinio gavėjas. Bendrovės 2013 m. bei 2014 m. finansinės atskaitomybės dokumentų pagrindu bendra „Pardavimo savikaina“ per dvejus metus sudarė 220 178,15 Lt (63 768 Eur), t. y. UAB „Ellsi Service“ tariamai už transporto paslaugas 2014 m. sausio mėnesį sumokėta 61 710 Lt (17 872,45 Eur) suma sudaro net 28 proc. visos „Pardavimo savikainos“ per 2 metus. Be to, atsakovė vykdė ne transporto paslaugų, o statybų veiklą, todėl nurodytos aplinkybės dėl transporto paslaugų sąnaudų masto įrodo, kad su UAB „Ellsi Service“ sudaryti sandoriai yra apsimestiniai, o įvykdyti mokėjimai neteisėti.
  6. Visos UAB „VST Valda“ „Pardavimo pajamos“ per 2013 m. sudarė 17 911 Eur, per 2014 m. – 37 894 Eur, viso – 55 805 Eur. Tuo tarpu bankroto administratoriaus pareiškėjai pateiktame bendrovės Apyvartos žiniaraštyje nurodyta, kad pardavimų suma vien įmonei UAB „Verslo rizikos valdymas“ per laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. sudaro 183 192,04 Lt (53 056,08 Eur). Per nurodytą 5 mėn. laikotarpį UAB „Verslo rizikos valdymas“ fiksuojamas atsiskaitymas sudaro 128 571,71 Lt (37 236, 94 Eur). Pareiškėjos nuomone, šios aplinkybės leidžia teigti, jog UAB „VST Valda“ buhalterinė apskaita tvarkyta apgaulingai, dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tokiu būdu pareiškėja daro išvadą, kad buvusi atsakovės direktorė L. D. nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose ir bendrovės steigimo dokumentuose nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, sąmoningai blogino bendrovės finansinę padėtį, sudarydama neteisėtus ir nesąžiningus sandorius. Todėl UAB „VST Valda“ bankrotas atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ir 5 punkte nurodytus tyčinio bankroto požymius.
  1. Suinteresuotas asmuo D. K. atsiliepime į pareiškėjos BUAB „Vilniaus statybos trestas“ prašymą nurodė, kad vien tik pareiškime nurodyta aplinkybė dėl jos giminystės ryšių su L. D. jokiu būdu neįrodo tariamai neteisėtų jos veiksmų ar kaltės dėl UAB „VST Valda“ tariamo tyčinio bankroto. D. K. nuo 2013 m. spalio 22 d. bendrovės veikloje bei sprendimų priėmimo procese nedalyvavo, neturėjo jokios įtakos vėlesniems įmonėje priimtiems sprendimams. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų dėl tariamos suinteresuoto asmens kaltės.
  2. Suinteresuotas asmuo L. D. atsiliepime į pareiškėjos BUAB „Vilniaus statybos trestas“ prašymą nurodė:
  1. 2014 m. liepos 28 d. sudarytos statybos rangos sutarties Nr. 2014/07/28 pagrindu UAB „VST Valda“ ir UAB „Verslo rizikos valdymas“ siejo statybos subrangos santykiai, kuriuose pirmoji veikė kaip generalinis rangovas ir užsakovas, o atsakovė kaip subrangovas. UAB „VST Valda“, vykdydama statybos rangos sutartį ir atlikusi dalį sutartų darbų, už iš dalies atliktus darbus išrašė UAB „Verslo rizikos valdymas“ sąskaitą. Tačiau atsakovei atlikus ne visus darbus pagal sutartį, dalį darbų vėluojant atlikti, UAB „VST Valda“ sutarties 12 straipsnio 3 dalies pagrindu atsirado pareiga mokėti UAB „Verslo rizikos valdymas“ 500 Lt (144,81 Eur) baudą už kiekvieną vėlavimo dieną. Užsakovei nutraukus sutartį su subrangove, atsakovei atsirado pareiga sumokėti 25 proc. kainos dydžio baudą, t. y. 35 082,44 Lt (10 160,58 Eur). Taip pat atsakovei atsirado pareiga atlyginti užsakovei žalą, atsiradusią dėl atsakovės kaltės, sugadinus statybos objekte buvusį turtą. UAB „Verslo rizikos valdymas“ pateikė atsakovei pretenziją dėl baudos sumokėjimo ir žalos atlyginimo. Taigi užsakovės mokėtina suma už dalį UAB „VST Valda“ pagal statybos rangos sutartį atliktų darbų turėjo būti apskaičiuota iš atsakovei už šiuos darbus išrašytos sąskaitos sumos atimant UAB „VST Valda“ mokėtinos baudos ir atlygintinos žalos dydžio sumą. Nurodytų aplinkybių įtakoje ir buvo sudaryta Užskaitymo sutartis, kurios pagrindu UAB „Verslo rizikos valdymas“ ir UAB „VST Valda“ įskaitė viena kitos atžvilgiu 54 780,37 Lt (15 865,49 Eur) sumą. Užskaitymo sutartimi buvo įskaitytos ne buvusios realios atsakovės ir užsakovės skolos, o pagrįstai pagal rangos sutartį sumažinta UAB „Verslo rizikos valdymas“ atsakovei mokėtina suma pagal išrašytą sąskaitą, iš jos atimant pačios atsakovės mokėtinos baudos bei padarytos žalos dydžio sumą. Suinteresuotas asmuo neturi visų šias aplinkybes pagrindžiančių dokumentų, kadangi bendrovės dokumentus perdavė bankroto administratoriui, todėl prašo teismo šiuos dokumentus išreikalauti iš atsakovės bankroto administratoriaus. Tokiu būdu Užskaitymo sutarties sudarymas nepažeidė nutarties, kuria atsakovei buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, CK 6.9301 straipsnio nuostatų bei kitų atsakovė kreditorių interesų.
  2. Iškėlus atsakovei bankroto bylą, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4162-345/2015 patvirtino BUAB „Vilniaus statybos trestas“ ir UAB „VST Valda“ 2015 m. gegužės 4 d. sudarytą taikos sutartį dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Kadangi Vilniaus apygardos teismas nutartimi, kuria buvo pavirtinta bendrovių taikos sutartis, nustatė septynių dienų nutarties apskundimo terminą, skaičiuojamą nuo jos priėmimo, ši nutartis įsiteisėjo 2015 m. gegužės 13 d. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis UAB „VSTA Valda“ pareiga įvykdyti pareiškėjos reikalavimus, kuriems užtikrinti buvo priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, galutinai buvo patvirtinta 2015 m. gegužės 13 d., kuomet įsiteisėjo 2015 m. gegužės 5 d. nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo. Todėl, sudarydama Užskaitymo sutartį, atsakovė nepažeidė CK 6.9301 straipsnio nuostatų, nes pareiškėjo reikalavimai, ginčijami teisme, iki 2015 m. gegužės 13 d. nebuvo patvirtinti, o Užskaitymo sutartimi faktiškai nebuvo užskaityta jokia reali UAB „Verslo rizikos valdymas“ skola atsakovei.
  3. Pareiškėja neįrodė, jog Užskaitymo sutarties sudarymo dieną atsakovė turėjo kitų kreditorių, kurių atžvilgiu buvo pradelstų ir neginčijamų reikalavimų. Be to, aplinkybė, kad per dvejus metus nuo bankroto bylos atsakovei iškėlimo bankroto administratorius neginčijo Užskaitymo sutarties (ir kitų bendrovės sandorių), nesikreipė dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu, patvirtina, kad atsakovė, sudarydama Užskaitymo sutartį, nepažeidė CK 6.9301 straipsnio nuostatų, nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo bei įmonės kreditorių interesų.
  4. L. D. iš atsakovės pagal Kasos išlaidų orderius gautus pinigus naudojo atsiskaitydama už bendrovę su trečiaisiais asmenimis arba pinigus grąžindavo į kasą, tačiau šių pinigų niekada nenaudodavo asmeninėms reikmėms. Tokiais atvejais pinigai trečiajam asmeniui buvo išmokami ne kaip UAB „VST Valda“ kreditorei, o kaip bendrovės atskaitingam asmeniui. Taigi, L. D. nebuvo pagal Kasos išlaidų orderius išmokėtų pinigų faktiniu gavėju, jai, kaip kreditorei, nebuvo suteikta jokia pirmenybė prieš kitus bendrovės kreditorius gauti savo reikalavimų patenkinimą.
  5. Pinigai faktiškai buvo išmokėti UAB „VST Valda“ direktorei tik pagal vieną 2014 m. rugsėjo 19 d. Kasos išlaidų orderį, nes pirmiausia buvo išrašytas 2014 m. rugsėjo 19 d. Kasos išlaidų orderis Nr. 14/09-10 neteisingai 7 005,69 Lt (2 028,99 Eur) sumai. Kadangi išrašyti kasos orderiai negali būti tikslinami ir (ar) taisomi, padaryta klaida ištaisyta išrašant kitą tos pačios dienos bei numerio kasos išlaidų orderį 19 505,69 Lt (5 649,24 Eur) sumai. Šią aplinkybę, kad pinigai faktiškai buvo išmokėti tik pagal antrąjį Kasos išlaidų orderį, patvirtina UAB „VST Valda“ Kasos knyga už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d., kurioje užfiksuota, jog L. D. pagal dokumentą Nr. 14/09-10 išmokėta 19 505,69 Lt (5 649,24 Eur) suma. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pagal minėtą Kasos išlaidų orderį 19 505,69 Lt (5 649,24 Eur) suma L. D. buvo išmokėta anksčiau nei 2014 m. rugsėjo 19 d., tačiau vien dėl suinteresuoto asmens didelio užimtumo ir buhalterinių žinių stokos, pinigų išmokėjimas nebuvo tinkamai ir laiku įformintas. Visi dokumentai, patvirtinantys, kad L. D., dengdama bendrovės veiklos išlaidas, visus iš atsakovės kasos gautus ir negrąžintus grynuosius pinigus sumokėjo tretiesiems asmenims, yra perduoti UAB „VST Valda“ bankroto administratoriui, todėl prašė teismo juos iš pastarojo išreikalauti.
  6. Suinteresuoto asmens vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad L. D. 19 505,69 Lt (5 649,24 Eur) suma išmokėta anksčiau nei buvo išrašytas Kasos išlaidų orderis nurodytai sumai, jokio faktinio pinigų mokėjimo pagal Kasos išlaidų orderį nebuvo, dėl to faktiškai nepažeisti atsakovės kreditorių interesai, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei CK 9301 straipsnyje nustatytas atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Be to, pagal antrąjį Kasos išlaidų orderį išmokėti pinigai buvo panaudoti pirmos eilės atsakovės kreditorių reikalavimams padengti, t. y. bendrovės darbuotojų užmokesčiui sumokėti.
  7. Atsakovė pirko realias transportavimo paslaugas iš UAB „Ellsi Service“, tarp kurių ir buitinių vagonėlių, statybinių medžiagų bei šiukšlių, grunto išvežimas iš objektų, kuriuose bendrovė vykdė statybos darbus. Tokio pobūdžio paslaugų bendrovei poreikį įrodo tarp BUAB „Vilniaus statybos trestas“ ir UAB „VST Valda“ 2013 m. lapkričio 25 d. sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 131125/S-1 bei 2013 m. gruodžio 18 d. statybos rangos sutartis Nr. 131218/S-1, kurių pagrindu bendrovė savo lėšomis ir rizika įsipareigojo atlikti objekte griovimo ir kitus darbus, įskaitant, bet neapsiribojant statybinių medžiagų, šiukšlių ir grunto išvežimą. Nurodytų sutarčių, ir ne tik, vykdymo tikslu bendrovė, pati tiesiogiai neteikianti transportavimo paslaugų, transportavimo paslaugas pirko iš UAB „Ellsi Service“. Tuo tarpu pareiškėjos aptariami CMR važtaraščiai yra visiškai neįskaitomi, todėl atmestini kaip įrodymai.
  8. Atsakovė iš UAB „Ellsi Service“ pirko ne tik transportavimo paslaugas. 2013 m. lapkričio ir gruodžio mėn. UAB „VST Valda“, trūkstant darbuotojų, dalį darbuotojų skolinosi iš UAB „Ellsi Service“. Už visas bendrovei suteiktas paslaugas UAB „Ellsi Service“ pateikė bendrovei pareiškėjos nurodytas sąskaitas, o ši jas apmokėjo. Taigi, UAB „Ellsi Service“ išrašytose sąskaitose nors ir nurodoma, kad mokama už transportavimo paslaugas, tačiau realiai šios sąskaitos išrašytos už visas bendrovei suteiktas paslaugas. Suteiktų paslaugų realumą gali patvirtinti UAB „Ellsi Service“ direktorius L. L. bei pas bankroto administratorių esantys atsakovės dokumentai. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl UAB „Ellsi Service“ bendrovei suteiktų paslaugų kainos, ją lyginant su atsakovės pardavimo savikaina, jokiu būdu neįrodo UAB „Ellsi Service“ paslaugų fiktyvumo.
  9. Pareiškėja, teigdama, kad atsakovės apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, lygino duomenis esančius UAB „VST Valda“ bankroto administratoriaus ataskaitoje ir atsakovės Apyvartos žiniaraštyje. Šie dokumentai (Apskaitos žiniaraštis (pirminis buhalterinės apskaitos dokumentas)) ir bankroto administratoriaus ataskaita (išvestinis dokumentas) negali būti lyginami, kaip dokumentai įrodantys esant įmonės tyčinio bankroto požymių. Toks palyginimas iš esmės yra ydingas, nes bankroto administratoriaus ataskaitoje galėjo būti padaryta informacijos sisteminimo ar kita klaida. Be to, bendrovės Apyvartos žiniaraštyje įtrauktos ne tik UAB „Verslo rizikos valdymas“, bet ir UAB „Vilniaus statybos trestas“ pardavimo pajamos ir atsiskaitymai.
  10. Pareiškėja neįrodė, jog UAB „VST Valda“ bankrotą lėmė tariamai tyčiniai ir neteisėti L. D. veiksmai, taip pat kreditorė neįrodė esant priežastinį ryšį tarp suinteresuoto asmens neva tyčinių neteisėtų veiksmų, sudarant Užskaitymo sutartį, atliekant mokėjimus UAB „Ellsi Service“, išrašant Kasos išlaidų orderius, taip pat tariamai apgaulingo ir (ar) neteisėto bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymo bei teisinių padarinių, t. y. bendrovės nemokumo. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės nepatvirtina L. D. tariamos kaltės dėl UAB „VST Valda“ bankroto.
  1. UAB „VST Valda“ bankroto administratorius UAB „Bankrupta“ atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodė, kad su pareiškėjos prašymu sutinka iš dalies. Bankroto administratorius nurodė, kad BUAB „Vilniaus statybos trestas“ turi 52,09 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių balsų bendrovėje, jos kreditorinis reikalavimas sudaro 40 448,33 Eur. Pareiškėja, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „TOP CONSULT“, disponuoja dviejų įmonių – UAB „VST Valda“ bei BUAB „Vilniaus statybos trestas“ dokumentacija. Tuo tarpu BUAB „VST Valda“ administratoriui duomenų iš BUAB „Vilniaus statybos trestas“ bankroto bylos pateikta nebuvo. Šie duomenys bankroto administratoriui nebuvo žinomi, jais administratorius nedisponavo. Galimai dėl šios priežasties, vien tik iš UAB „VST Valda“ dokumentacijos bankroto administratorius tyčinio šios bendrovės bankroto požymių nenustatė.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 20 d. nutartimi UAB „VST Valda“ bankrotą pripažino tyčiniu.
  2. Pirmosios instancijos teismas byloje esančiais duomenimis nustatė, kad 2014 m. rugpjūčio 21 d. tarp UAB „VST Valda“ ir UAB „Verslo rizikos valdymas“ atlikta 54 780,37 Lt užskaita galiojant Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3154-855/2014 pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonės – atsakovės UAB “VST Valda” priklausančio turto areštui 139 660 Lt sumai, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti. Tokiu būdu buvo pažeistas įstatymų nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas (CK 6.929 straipsnio 2 dalis, 6.9301 straipsnio 1 dalis), nes įmonė atsiskaitymo su UAB “Verslo rizikos valdymas” metu buvo skolinga kitiems kreditoriams – BUAB “Vilniaus statybos trestas”, kurios reikalavimų užtikrinimui Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
  3. Bylos duomenys pavirtina, kad L. D. pagal du tos pačios datos ir numerio orderius, t. y. 2014 m. rugsėjo 19 d. Kasos išlaidų orderį Nr. 14/09-10 ir 2014 m. rugsėjo 19 d. Kasos išlaidų orderį Nr. 14/09-10 išsimokėjo atitinkamai 19 505,56 Lt ir 7005,69 Lt (t. 2 b.l. 32,33). Suinteresuoto asmens L. D. teismui pateiktos Kasos knygos kopijos duomenimis L. D. buvo faktinė 19505,69 Lt lėšų iš UAB “VST Valda” gavėja pagal dokumentą Nr. 14/09-10. Duomenų, jog minėtos piniginės lėšos būtų panaudotos L. D. nurodytoms paslaugoms ir darbuotojų darbo užmokesčiui apmokėti byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir suinteresuoti asmenys.
  4. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad su tam tikrais UAB „VST Valda“ kreditoriais, įmonei turint kitų kreditorių, kurių reikalavimų terminai suėję, buvo atsiskaityta iki kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat UAB „VST Valda“ piniginių lėšų išsimokėjimas įmonės buvusiai vadovei L. D. tik patvirtina įmonės vadovės neteisėtus veiksmus ir įstatymuose įtvirtintų vadovo pareigų netinkamą vykdymą, dėl to buvo apsunkintos kitų kreditorių galimybės gauti reikalavimų ar jų dalies patenkinimą iš įmonės turto. Nustatytas teisės aktų pažeidimas yra tyčinio bankroto prezumpcija, kurią paneigiančių įrodymų atsakovė ir suinteresuotas asmuo byloje nepateikė (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktas, CPK 12, 178 straipsniai).
  5. Teismas nustatė, kad nuo 2013 m. spalio 29 d. iki 2014 m. sausio 18 d. UAB „VST Valda“ dirbo vienas darbuotojas, todėl, kaip teisingai nurodo pareiškėjas, neturint darbuotojų abejotinas sutarčių su UAB „Ellsi Service“ sudarymo tikslingumas. Duomenų apie darbuotojų nuomą suinteresuotas asmuo nepateikė (CPK 178 straipsnis). Nors suinteresuoto asmens teigimu CMR važtaraščiuose buvo rašoma, jog suteiktos transportavimo paslaugos, tačiau realiai buvo gabenamos statybinės atliekos, tai nepagrįsta jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Be to iš CMR važtaraščių neįmanoma nustatyti, ar buvo utilizuotos statybinės atliekos, nėra galimybės nustatyti siuntėjo ar gavėjo. Taip pat pagal pateiktas lokalines sąmatas matyti, kad teritorijos išvalymo nuo statybinių medžiagų ir jų išvežimo suma nesutampa su mokėjimo pavedimų UAB „Ellsi Service“ suma, kuri sudaro 61 710 Lt, tai taip pat tvirtina įmonės buvusios vadovės pareigų netinkamą vykdymą.
  6. Atmestini suinteresuoto asmens L. D. argumentai, kad pareiškėjos prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės lėmė įmonės nemokumą, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 4 d. nutartyje iškelti UAB „VST Valda“ bankroto bylą konstatavo, kad įmonė turėjo skolų ir kitiems kreditoriams – UAB „Ginestra“, UAB „Lemora“, UAB „Cramo“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui.
  7. Byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių aplaidžiai ar netinkamai UAB „VST Valda“ organizuotą buhalterinę apskaitą. Kita vertus, byloje nustatyta, kad vadovavimo įmonei metu L. D. pažeidė ne vieną įstatyme jai nustatytą pareigą, todėl ji negali būti laikoma apdairia, rūpestinga bei sąžininga įmonės vadove. Įvertinus tai bei atsižvelgiant į įrodinėjimo procese galiojantį tikimybių pusiausvyros principą, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą tyčinį bankrotą kvalifikuojantį kriterijų.
  8. Teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti akivaizdžią išvadą, kad UAB „VST Valda“ prie bankroto buvo privesta sąmoningai blogai valdant įmonę, įmonės valdymo organai nevykdė įstatymuose jiems nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, įmonės veikla buvo organizuojama pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarką, įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, įmonės atsiskaitymai vyko neaiškiais pagrindais, todėl UAB „VST Valda“ bankrotas pripažįstamas tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktai).
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Suinteresuotas asmuo L. D. atskirajame skunde prašo panaikinti 2017 m. birželio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį ir pareiškėjos BUAB „Vilniaus statybos trestas“ prašymą dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti, išreikalauti iš UAB „VST Valda“ bankroto administratoriaus UAB „Bankrupta“ įgalioto asmens R. B. arba iš BUAB „Verslo rizikos valdymas“ bankroto administratoriaus A. S. UAB „VST Valda“ už atliktus darbus (dalį) pagal 2014 m. liepos 28 d. statybos rangos sutartį Nr. 2014/07/28 BUAB „Verslo rizikos valdymas“ išrašytas sąskaitas bei BUAB „Verslo rizikos valdymas“ pateiktas pretenzijas dėl atsakovės mokėtinų baudų ir pareigos atlyginti objekte padarytą žalą, išreikalauti iš UAB „VST Valda“ bankroto administratoriaus UAB „Bankrupta“ įgalioto asmens R. B. visus buhalterinės apskaitos ir kitus aktualius dokumentus, susijusius su 2014 m. rugsėjo 19 d. Kasos išlaidų orderių pagrindu gautų piniginių sumų panaudojimu, t. y. išreikalauti 2014 m. kasos dokumentus ir kitus susijusius dokumentus, iš kurių matytųsi, kada ir kokias sumas L. D. yra sumokėjusi per 2014 m. grynaisiais pinigais UAB „VST Valda“ darbuotojams ir kitiems tretiesiems asmenims, išreikalauti iš UAB „VST Valda“ bankroto administratoriaus UAB „Bankrupta“ įgalioto asmens R. B. tarp atsakovės ir UAB „Ellsi Service“ sudarytas sutartis, taip pat UAB „Ellsi Service“ atsakovei visas išrašytas sąskaitas bei UAB „VST Valda“ visus atliktus mokėjimus UAB „Ellsi Service“, kviesti ir apklausti kaip liudytoją buvusį UAB „Ellsi Service“ direktorių L. L..
  2. Atskirasis skundas grindžiamas iš esmės analogiškais atsiliepime į pareiškėjos prašymą išdėstytais argumentais bei papildomai nurodoma:
  1. Vilniaus apygardos teismas, išsamiau nepasisakydamas dėl pateiktos statybos rangos sutarties, sudarytos tarp atsakovės ir UAB „Verslo rizikos valdymas“, įrodomosios vertės, visiškai nereaguodamas į suinteresuoto asmens prašymą išreikalauti dokumentus, susijusius su statybos rangos sutarties vykdymu, netinkamai vertino L. D. pateiktus įrodymus bei rašytinius paaiškinimus dėl Užskaitymo sutarties sudarymo aplinkybių (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
  2. Vilniaus apygardos teismas, būdamas informuotas, jog L. D. dėl objektyvių priežasčių negali pateikti įrodymų, kur ir kokiais bendrovės tikslais ji naudojo pinigus pagal 2014 m. rugsėjo 19 d. Kasos išlaidų orderį, kadangi visi atsakovės dokumentai yra perduoti bankroto administratoriui, nesiėmė priemonių šių dokumentų išreikalavimui. Be to, pirmosios instancijos teismas, nepasisakydamas dėl bendrovės Kasos knygos ir joje užfiksuotų aplinkybių, neaptardamas skundžiamoje nutartyje daugumos suinteresuoto asmens pateiktų įrodymų, pažeidė CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.
  3. L. D. savo veiksmais neatliko jokių tyčinių, sistemingų ir sąmoningų veiksmų privedant bendrovę prie nemokumo. Atsakovės nemokumas buvo verslo nesėkmė, didžiąja dalimi nulemta pareiškėjos veiksmų ir iniciatyvos, kuomet nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo areštuotas bendrovės turtas bendrai 139 660 Lt (40 448,33 Lt) sumai, dėl to bendrovei pradėjo trūkti apyvartinių lėšų, nebuvo galimybės tęsti pradėtų darbų, trūkstant lėšų statybinėms medžiagoms įsigyti, darbuotojų atlyginimams mokėti, tai visiškai sustabdė įmonės veiklą bei iš esmės nulėmė jos nemokumą ir bankrotą.
  4. Pareiškėjai teikiant teismui neįskaitomus dokumentus – CMR važtaraščius, teismas kritiškai nevertino pareiškėjos teiginių, nesiėmė jokių priemonių išreikalauti bent jau įskaitomų ir proceso dalyviams suprantamų įrodymų, kad būtų nustatyta tiesa byloje. Teismas skundžiamą nutartį priėmė ją formaliai grįsdamas pareiškėjos prašyme išdėstytais deklaratyviais teiginiais.
  5. Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad pareiškėja nepateikė tiesioginių įrodymų, patvirtinančių aplaidžiai ar netinkamai UAB „VST Valda“ organizuotą buhalterinę apskaitą, nepaisant to, pripažino atsakovės bankrotą tyčiniu. Taigi, teismas nesant jokių motyvų ir įrodymų, taip pat tokių motyvų bei įrodymų visiškai nepatariant ir skundžiamoje nutartyje, pripažino atsakovės bankrotą tyčiniu. Remdamasis CPK 185 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsnio 4 dalimi ir 291 straipsnio 1 dalimi teismas privalėjo skundžiamoje nutartyje išsamiai nurodyti bei aptarti įrodymus, kuriais remiantis pripažino atsakovės bankrotą tyčiniu dėl tariamai netinkamai vestos buhalterinės apskaitos.
  1. Suinteresuotas asmuo D. K. pateikė teismui pareiškimą dėl prisidėjimo prie suinteresuoto asmens L. D. atskirojo skundo, kuriame nurodė, kad kategoriškai nesutinka su skundžiama nutartimi, visiškai palaiko L. D. atskirąjį skundą bei jame išdėstytus argumentus bei motyvus.
  2. Pareiškėja BUAB „Vilniaus statybos trestas“ atsiliepime į suinteresuoto asmens L. D. atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  3. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
  1. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo L. D., kaip ir savo atsiliepime į pareiškėjos prašymą pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu, dėsto faktus apie itin šiurkščius buhalterinę apskaitą reglamentuojančių normų pažeidimus dėl grynųjų pinigų operacijų apskaitos. L. D. patvirtina, kad grynųjų pinigų operacijos nebuvo apskaitomos pagal faktą, buvo išrašomi kasos dokumentai (orderiai) su juose nurodyta ta pačia data bei numeriu skirtingoms sumoms, grynųjų pinigų operacijos nebuvo apskaitomos Kasos knygoje, buvo apmokamos sąskaitos, kuriose buvo nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija.
  2. Skunde nepateikta teisinė argumentacija, kuri paneigtų pareiškėjos ir pirmosios instancijos teismo poziciją, kad Užskaitymo sutartis, lėšų išmokėjimas grynais pinigais L. D. pažeidė imperatyvias teisės normas - CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą bei galiojant 2014 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi taikytiems apribojimams.
  3. Skunde nepateikta teisinė argumentacija, kuri paneigtų pareiškėjos ir pirmosios instancijos teismo poziciją, kad atsakovės sandoriai su UAB „Ellsi Service“ yra apsimestiniai, o jais siekta tariamai sudaryti teisėtą pagrindą perleisti UAB „VST Valda“ lėšas įmonei UAB „Ellsi Service“.
  4. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalėjo turėti įtakos apeliantės nurodomų apyvartinių lėšų trūkumui ir iš to sekančių pasekmių atsakovei, nes antstoliui nepavyko areštuoti jokio UAB „VST Valda“ turto, jokios bendrovės lėšos nebuvo areštuotos.
  5. Pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė remdamasis išimtinai rašytiniais įrodymais, kurių turinys ir prasmė nebuvo ginčijama, nėra jokio poreikio apklausinėti dėl jų turinio apeliantės skunde nurodomus asmenis, apeliantės prašomi išreikalauti dokumentai taip pat negali paneigti byloje esančių rašytinių įrodymų, o apeliantė ir nenurodė, kad esami rašytiniai įrodymai galėtų būti paneigti jos prašomais išreikalauti dokumentais.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalis numato, kad, esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas. Taigi, esant nors vienam iš nurodytų požymių, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis c. b. Nr. 2-1128/2014). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).
  4. Sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, reikalinga požymių (aplinkybių) visuma, leidžianti daryti pagrįstą išvadą, kad įmonės vadovo veiksmai privedė įmonę prie bankroto, t. y. įstatymas nereikalauja, kad būtų įrodyta įmonės vadovo tyčia, kaip kaltės forma. Įmonės tyčiniam bankrotui konstatuoti pakanka nustatyti, jog įmonės vadovas sąmoningai nevykdė įstatymo nustatytų vadovo pareigų, pažeidė kitus įstatymų reikalavimus, dėl to įmonė galėjo tapti nemokia, nors tyčia tokių padarinių – įmonės nemokumo – ir nesiekė. Tik byloje nustatytų aplinkybių (įmonės vadovo veiksmų ar neveikimo, priimtų sprendimų, sudarytų sandorių ir kt.) visuma suteikia pagrindą spręsti dėl įmonės vadovo kryptingo bei sąmoningo įmonės vedimo prie bankroto, t. y. byloje reikia turėti tiek duomenų, kurių visuma leistų spręsti apie ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų požymių egzistavimą konkrečioje situacijoje, suteikiančių pagrindą įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-597/2013). Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
  5. Jei įmonės turtinė padėtis jau buvo sunki iki veiksmų, lėmusių tyčinio bankroto pripažinimą, atlikimo, dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų gali būti priežastiniu ryšiu nesusiję su tyčiniu bankrotu – šie reikalavimai liktų nepatenkinti nepriklausomai nuo to, ar būtų atlikti tyčinį bankrotą lėmę veiksmai. Dėl šios priežasties prezumpcija, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, gali būti paneigta šiam asmeniui įrodžius, kad visi ar dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryšiu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimą. Tokį įrodinėjimo naštos perkėlimą kaltam dėl tyčinio bankroto asmeniui, siekiančiam išvengti žalos atlyginimo, pateisina ir aplinkybė, kad šis asmuo geriausiai žino įmonės veiklos aplinkybes, jos finansinę padėtį iki ir po veiksmų, privedusių prie tyčinio bankroto, atlikimo, todėl būtent šis asmuo turi didesnę galimybę įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kreditorius, reikalaujantis žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
  6. Byloje esančiais duomenimis 2014 m. liepos 28 d. tarp atsakovės UAB „VST Valda“ (rangovės) ir UAB „Verslo rizikos valdymas“ (užsakovės) buvo pasirašyta statybos rangos sutartis Nr. 2014/07/28 (t. II, b. l. 85-94). Nurodytos sutarties pagrindu atsakovė įsipareigojo atlikti picerijos „CanCan Pizza“, esančios statybos objekte (Gedimino pr. 26, Vilnius) statybos darbus, reikalingus visiškam picerijos patalpų interjero projekto įgyvendinimui ir perduoti juos užsakovei, o užsakovė įsipareigojo priimti atliktus darbus ir sumokėti pagal sutarties 6 straipsnį apskaičiuotą kainą (140 329,75 Lt (40 642,30 Eur)) (Sutarties 2 straipsnio 1 punktas). Atsakovė įsipareigojo baigti ir priduoti darbus užsakovei iki 2014 m. rugpjūčio 18 d. (Sutarties 5 straipsnio 1 punktas). Suinteresuotas asmuo L. D. teigia, kad UAB „VST Valda“ dalį statybos rangos sutartimi sulygtų darbų atliko ir dėl to pateikė užsakovei sąskaitą. Bendrovei vėluojant atlikti likusią dalį darbų, jai atsirado pareiga mokėti atsakovei 500 Lt baudą už kiekvieną vėlavimo dieną, ką patvirtina Sutarties 12 straipsnio 3 punktas. Suinteresuoto asmens teigimu, užsakovė dėl UAB „VST Valda“ kaltės nutraukė sutartį, todėl apeliantei atsirado pareiga sumokėti atsakovei 25 proc. nuo visos darbų kainos dydžio baudą (10 160,58 Eur), kaip tai numatyta Sutarties 12 straipsnio 5 punkte. Be to, dėl atsakovės darbuotojų kaltės jai teko pareiga atlyginti žalą, atsiradusią pastariesiems sugadinus užsakovės turtą. Atsakovė nurodė, kad UAB „Verslo rizikos valdymas“ pateikė apeliantei pretenziją dėl baudos sumokėjimo ir žalos atlyginimo. Kadangi UAB „Verslo rizikos valdymas“ mokėtina suma už dalį UAB „VST Valda“ atliktų statybos rangos darbų turėjo būti apskaičiuota iš atsakovės už šiuos darbus pateiktos sąskaitos sumos atimant apeliantės mokėtinos baudos ir atlygintinos žalos dydžio sumą, tuo tikslu sutarties šalys sudarė tarpusavio skolų užskaitymo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2014 m. rugpjūčio 31 d. tarp atsakovės UAB „VST Valda“ ir UAB „Verslo rizikos valdymas“ buvo pasirašyta tarpusavio skolų užskaitymo sutartis Nr. S2014-08 (t. II, b. l. 31) (toliau – Užskaitymo sutartis), kurios pagrindu sutarties šalys, siekdamos vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, susitarė pabaigti prievoles tarpusavio skolų užskaitymu (Užskaitymo sutarties 1 punktas). Tarpusavio skolų užskaitymo sutarties Nr. S2014-08 2 punkte nurodyta, kad 2014 m. rugpjūčio 31 d. pagal apskaitos duomenis UAB „Verslo rizikos valdymas“ skolinga UAB „VST Valda“ 54 780,37 Lt, o atsakovės skola UAB „Verslo rizikos valdymas“ sudaro 62 802,93 Lt. Sutarties šalys įskaitė viena kitos atžvilgiu 54 780,37 Lt sumą (Užskaitymo sutarties 3.1 ir 3.2 punktai). Atsakovė po skolų tarpusavio užskaitymo liko skolinga UAB „Verslo valdymo rizika“ 8 022,56 Lt.
  7. Vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, kad tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Tai reiškia, kad įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, jog kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009, 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010; 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2011; kt.).
  8. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas, padarydamas išvadą, jog tarp atsakovės ir UAB „Verslo rizikos valdymas“ sudaryta Užskaitymo sutartis pažeidė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3154-855/2014 atsakovei pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, netyrė Užskaitymo sutarties sudarymo aplinkybių ir įskaitymui taikyti būtinų sąlygų buvimo klausimo. Suinteresuotas asmuo savo atsiliepime į pareiškėjos prašymą dėl UAB „VST Valda“ bankroto pripažinimo tyčiniu nuosekliai išdėstė Užskaitymo sutarties sudarymo priežastis bei aplinkybes, kurias iš dalies patvirtina byloje esanti 2014 m. liepos 28 d. tarp atsakovės UAB „VST Valda“ (rangovės) ir UAB „Verslo rizikos valdymas“ (užsakovės) pasirašyta statybos rangos sutartis Nr. 2014/07/28 (t. II, b. l. 85-94). Šalių tarpusavio teisės ir pareigos kilo iš tos pačios sutarties, todėl teismas, visų pirma, turėjo vertinti, ar pagal Užskaitymo sutartį apskritai buvo atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas, t. y. ar apskritai atsakovė įgijo reikalavimo teisę pagal sutartį į UAB „Verslo rizikos valdymas“, o jeigu visgi tokie santykiai pagal byloje surinktus įrodymus kvalifikuotini priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu – ar toks įskaitymas atliktas laikantis įstatyme numatytų sąlygų. Šalių teisiniai santykiai kvalifikuojami ne pagal dokumentuose pavartotas žodines konstrukcijas, bet atsižvelgiant į santykių prigimtį, prasmę, šalių tikruosius ketinimus (CK 6.193 straipsnis). Nesant byloje pakankamai įrodymų šiam klausimui tinkamai išspręsti, teismas juos turėjo pareikalauti iš sutarties šalių – UAB „VST Valda“ ir/arba iš BUAB „Verslo rizikos valdymas“ (už atliktus darbus (dalį) pagal 2014 m. liepos 28 d. statybos rangos sutartį Nr. 2014/07/28 BUAB „Verslo rizikos valdymas“ išrašytas sąskaitas, BUAB „Verslo rizikos valdymas“ pateiktas pretenzijas dėl atsakovės mokėtinų baudų ir pareigos atlyginti objekte padarytą žalą ir kt.). Nenustačius aptartų aplinkybių byloje, nėra pagrindo išvadai, kad sudarydama Užskaitymo sutartį atsakovė pažeidė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atsakovei pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytus draudimus, įskaitydama galiojančią, vykdytiną ir apibrėžtą reikalavimo teisę.
  9. Įskaitymo teisė nėra absoliuti, ji yra ribojama įstatyme konkrečiai nurodytais atvejais (CK 6.134 straipsnis). CK yra specialiai aptartas įskaitymas skolininko nemokumo atveju. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai skolininkas tampa nemokus, kreditorius gali įskaityti savo reikalavimus, nors jų terminas ir nesuėjęs, jeigu įstatyme nenustatyta kitaip (CK 6.140 straipsnis). Vienas tokių kituose įstatymuose nustatytų atvejų, kai draudžiamas įskaitymas skolininkui esant nemokiam, įtvirtintas ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte, pagal kurį, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2008; 2008 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2008; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2009; kt.). Nagrinėjamu atveju Užskaitymo sutartis tarp bendrovių buvo sudaryta 2014 m. rugpjūčio 31 d., tuo tarpu bankroto byla bendrovei buvo iškelta 2015 m. vasario 2 d. Teismas netyrė ir nevertino, ar nagrinėjamoje situacijoje galiojo įstatyme numatytas įskaitymo draudimas ir ar tokiu būdu buvo pažeisti atsakovės kreditorių interesai, t. y. teismas nenustatinėjo UAB „VST Valda“ (ne)mokumo fakto Užskaitymo sutarties sudarymo metu, kai tuo tarpu pareiškime dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu pareiškėja teigia, kad šis atsakovės sandoris lėmė UAB „VST Valda“ mokumo sumažėjimą.
  10. 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės“ (toliau – Taisyklės) reglamentuoja visų akcinių, uždarųjų akcinių, kooperatinių, žemės ūkio ir investicinių bendrovių, ir kt. kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo bei įforminimo tvarką. Taisyklių 16 straipsnyje numatyta, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Byloje esančios UAB „VST Valda“ Kasos knygos kopijoje (t. II, b. l. 105) matyti, kad 2014 m. rugsėjo 19 d. atskaitingam asmeniui L. D. pagal dokumentą Nr. 14/09-10 buvo išmokėta 19 505,69 Eur suma. Tuo tarpu byloje yra du 2014 m. rugsėjo 19 d. Kasos išlaidų orderiai tuo pačiu Nr. 14/09-10 (t. II, b. l. 33, 34). Viename iš Kasos išlaidų orderių nurodyta, kad dokumentas yra išduotas L. D.. Dokumento išdavimo pagrindas – atsiskaitymas pagal avanso apyskaitą 19 505,69 Eur sumai. Ši suma sutampa su Kasos knygoje nurodyta suma (19 505,69 Eur), išmokėta suinteresuotam asmeniui 2014 m. rugsėjo 19 d. Tačiau byloje esančio antro tos pačios datos ir numerio Kasos išlaidų orderio duomenimis L. D. 2014 m. rugsėjo 19 d. turėjo būti išmokėta ir 7 005,69 Eur suma. Nurodytas faktas bendrovės Kasos knygoje nėra įrašytas. Suinteresuoto asmens teigimu, Kasos išlaidų orderis, kuriame nurodyta 7 005,69 Eur suma, buvo klaidingas, t. y. jame nurodyta neteisinga suma, todėl L. D. faktiškai buvo išmokėti, ką patvirtina ir byloje nustatytos aplinkybės, tik pagal vieną Kasos išlaidų orderį 19 505,69 Eur suma. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad suinteresuotam asmeniui buvo išmokėta tik 19 505,69 Eur suma. Bylos įrodymais nepaneigtas suinteresuoto asmens teiginys, jog Kasos išlaidų orderis tos pačios dienos data ir numeriu, kuriame nurodyta 7 005,69 Eur suma, buvo išrašytas dėl įvykusios klaidos, nes šis dokumentas Kasos knygoje neapskaitytas.
  11. Pinigai priimami arba išmokami įmonės kasoje tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną (Taisyklių 11 straipsnis). Nurodyta aplinkybė patvirtina, kad suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės, kad 19 505,69 Eur suma, kuri pagal 2014 m. rugsėjo 19 d. Kasos išlaidų orderį Nr. 14/09-10 išmokėta L. D., buvo išmokėta anksčiau nei 2014 m. rugsėjo 19 d. patvirtina aplinkybę, kad UAB „VST Valda“ buhalterinė apskaita buvo vedama pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką. Vis dėlto, vien nurodytų aplinkybių, nepakanka pagrįsti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 19 505,69 Lt sumą suinteresuotas asmuo panaudojo asmeniniams tikslams ir kad vien šis buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimas lemia pagrindą pripažinti įmonės privedimą prie bankroto tyčia. Teismas, nurodydamas, kad įrodymų, jog minėtos piniginės lėšos buvo panaudotos L. D. nurodytoms paslaugoms (atsiskaitymui už bendrovę su trečiaisiais asmenimis) bei darbuotojų užmokesčiui apmokėti, byloje nėra, neatsižvelgė į suinteresuoto asmens nurodytą aplinkybę, kad visi dokumentai, patvirtinantys, kad L. D., dengdama atsakovės ūkinės – komercinės veiklos išlaidas, pagal Kasos išlaidų orderį išmokėtus pinigus panaudojo atsiskaitymui su trečiaisiais asmenimis, yra perduoti UAB „VST Valda“ bankroto administratoriui.
  12. Taisyklių 9 straipsnyje numatyta, kad išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas dokumentų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą apie tai kam suinteresuotas asmuo panaudojo 19 505,69 Lt sumą, t. y. pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, neturėjo. Tuo tarpu tik turint pinigų sumokėjimo tretiesiems asmenims faktą pagrindžiančius dokumentus (ar tokį faktą paneigiančius duomenis, jeigu tokie dokumentai įmonės apskaitoje neatsispindi ir administratoriui neperduoti), byloje bus galima nustatyti, iki ar po Kasos išlaidų orderio išrašymo dienos suinteresuotam asmeniui buvo išmokėta 19 505,69 Lt suma, ar buvo pažeistos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės bei Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-3154-855/2014 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatyti draudimai, taip pat kokiai paskirčiai buvo panaudotos šios piniginės lėšos. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų padaryti vienai ar kitai išvadai, šiuo atveju dėl bankrutavusius bendrovės piniginių lėšų panaudojimo, jis turi imtis priemonių išaiškinti jos patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Juo labiau, kad suinteresuotas asmuo prašė teismo išreikalauti nurodytus dokumentus. Dėl to negalima pripažinti, jog teismas užtikrino šalims vienodas galimybes rungtis ir įrodyti jų įrodinėjamas faktines aplinkybes (CPK 12, 17, 179, 198-199 straipsniai). Atsakovės ar pareiškėjo administratoriai taip pat neišreiškė byloje aiškios pozicijos, disponuoja jie šiais rašytiniais įrodymais, kuriuos prašė išreikalauti suinteresuotas asmuo, ar ne.
  13. Byloje esančio UAB „VST Valda“ banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d. duomenimis bendrovė per nurodytą laikotarpį sumokėjo UAB „Ellsi Service“ 61 710 Lt sumą. Tuo tarpu į bylą pateiktų PVM sąskaitų faktūrų – 2013 m. gruodžio 4 d. Serija ELL Nr. 5647 – 22 990 Lt sumai bei 2013 m. gruodžio 31 d. Serija ELL Nr. 5694 – 24 200 Lt sumai duomenimis, jose nurodama suma sudaro 47 190 Lt, t. y. tarp byloje esančių dokumentų nėra pateikta 14 520 Lt sumą, kurią bendrovė 2014 m. sausio 29 d. bankiniu pavedimu pervedė UAB „Ellsi Service“, pagrindžianti sąskaita. Nurodytos UAB „Ellsi Service“ PVM sąskaitos faktūros atsakovei buvo išrašytos už atsakovei suteiktas transportavimo paslaugas už 2013 m. lapkričio mėn. bei už 2013 m. gruodžio mėn. Prie nurodytų sąskaitų pridėti CMR važtaraščiai Nr. 000432 ir Nr. 5237756, nėra įskaitomi. Bylos duomenimis 2013 m. lapkričio 25 d. tarp pareiškėjos BUAB „Vilniaus statybos trestas“ ir atsakovės UAB „VST Valda“ buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. 131125/S-1 (t. II, b. l. 95-98), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo atlikti griovimo ir kitus darbus, adresu ( - ) (Sutarties 1.2 punktas) iki 2013 m. gruodžio 20 d. (Sutarties 5.1 punktas). Prie šios sutarties pridėtoje sąmatoje (t. II, b. l. 99) nurodyti pagal sutartį atliktini darbai: mūro pjovimas langų angoms – 5000 Lt, betono pjovimas langų angoms – 2500 Lt, betoninės sienos pjovimas – 3200 Lt, statybinių šiukšlių išvežimas – 350 Lt ir 2 100 Lt, teritorijos išvalymas nuo statybinių šiukšlių – 12 401,09 Lt, grunto kasimas ir išvežimas – 8 850 Lt, iš viso 34 401,09 Lt (41 625,32 Lt su PVM). Taip pat byloje esančios 2013 m. gruodžio 18 d. statybos rangos sutarties Nr. 131218/S-1 tarp BUAB „Vilniaus statybos trestas“ ir UAB „VST Valda“ (t. II, b. l. 100-103) duomenimis atsakovė įsipareigojo suteikti transporto paslaugas, adresu ( - ) (Sutarties 1.2 punktas) iki 2013 m. gruodžio 30 d. (Sutarties 5.1 punktas). Prie sutarties pridėtoje sąmatoje (t. II, b. l. 104) nurodyti pagal sutartį reikalingi atlikti darbai: buitinių vagonėlių pakrovimas ir išvežimas – 2 592,12 Lt, likusių statybinių medžiagų išvežimas (pakraunant ir iškraunant) – 8 548,38 Lt, grunto kasimas ir išvežimas – 12 000 Lt, viso 23 140,50 Lt (28 000 Lt su PVM). Suinteresuotas asmuo L. D. pateiktuose teismui procesiniuose dokumentuose nurodė, kad siekdama įvykdyti nurodytomis sutartimis sulygtus darbus, t. y. statybinių šiukšlių, grunto išvežimą, transportavimo paslaugas pirko iš UAB „Ellsi Service“, ką iš esmės patvirtina byloje esančios bendrovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Be to, L. D. teigimu, nurodytu laikotarpiu bendrovėje trūkstant darbuotojų, dalį darbuotojų bendrovė nuomojo iš UAB „Ellsi Service“. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis viešai prieinamais duomenimis nustatė, kad nuo 2013 m. spalio 29 d. iki 2014 m. sausio 18 d. UAB „VST Valda“ dirbo vienas darbuotojas, todėl padarė išvadą, kad neturint darbuotojų yra abejotinas sutarčių su UAB „Ellsi Service“ sudarymo tikslingumas, o duomenų apie darbuotojų nuomą L. D. nepateikė. Vienok, aptartos statybos rangos sutartys, sudarytos tarp pareiškėjos ir atsakovės patvirtina, kad būtent sutarčių su pareiškėja vykdymo laikotarpiu UAB „VST Valda“ turėjo poreikį pirkti transportavimo paslaugas iš trečiojo asmens. Juo labiau, kad 2013 m. gruodžio 18 d. statybos rangos sutarties Nr. 131218/S-1 tarp BUAB „Vilniaus statybos trestas“ ir UAB „VST Valda“ (t. II, b. l. 100-103) pagrindu atsakovė, būdama statybos paslaugas teikianti bendrovė, įsipareigojo suteikti būtent transporto paslaugas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamos teismo nutarties išvada dėl sutarčių tarp atsakovės ir UAB „Ellsi Service“ tikslingumo nebuvimo iš esmės nemotyvuota. Įstatymai nedraudžia, sudarius sutartį su kita šalimi, jos įvykdymui pasitelkti trečiuosius asmenis. Sutiktina, kad bendrovės banko sąskaitoje, UAB „Ellsi Service“ PVM sąskaitose faktūrose bei 2013 m. lapkričio 25 d. ir 2013 m. gruodžio 18 d. statybos rangos sutartyse nurodytos sumos, kurias bendrovė sumokėjo UAB „Ellsi Service“ skiriasi, tačiau šių aplinkybių teismas iš esmės ir netyrė, neatsižvelgė į apeliantės prašymą išreikalauti dokumentus iš bendrovės bankroto administratoriaus nurodytoms aplinkybėms patikrinti bei įvertinti. Iš esmės remdamasis neįskaitomomis CMR važtaraščių kopijomis teismas padarė išvadą, kad transportavimo paslaugų bendrovė nepirko, nors byloje esantys duomenys prieštarauja šiai išvadai.
  14. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
  15. Taigi, kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013). Kasacinio teismo išaiškinta ir tai, kad jeigu įvertinami ne visi įrodymai, tai padaromas principinių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas, galintis turėti įtakos priimant sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-673/2006; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; kt.).
  16. Minėta, kad suinteresuotas asmuo teigė, jog UAB „Ellsi Service“ išrašytose sąskaitose nors ir nurodoma, kad mokama už transportavimo paslaugas, tačiau realiai šios sąskaitos išrašytos už visas bendrovei suteiktas paslaugas, taigi ir už UAB „Ellsi Service“ darbuotojus, kuriuos atsakovė samdė, kaip tvirtina suinteresuotas asmuo, statybos rangos sutartims įvykdyti. Tokiu būdu suinteresuotas asmuo pripažino, kad jai UAB „Ellsi Service“ pateiktose PVM sąskaitose faktūrose įrašyta informacija netiksli. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnis). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad tik pirmosios instancijos teismui išreikalavus suinteresuoto asmens nurodomus dokumentus – sutartis, sudarytas tarp UAB „VST Valda“ ir UAB „Ellsi Service“ (jeigu tokios buvo sudarytos), visas UAB „Ellsi Service“ bendrovei išrašytas sąskaitas faktūras, atsakovės išrašytas sąskaitas pareiškėjai pagal 2013 m. lapkričio 25 d. ir 2013 m. gruodžio 18 d. sutartis (jeigu tokios sąskaitos buvo išrašytos), CMR važtaraščių originalus ar tinkamai patvirtintas jų kopijas dėl transportavimo paslaugų atlikimo fakto patikrinimo, taip pat kitus su įrodinėjimo dalyku susijusius aktualius įrodymus bus galima daryti išvadas apie reikšmingas byloje aplinkybes.
  17. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų masto ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visu mastu naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2008; 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009 ir kt.).
  18. Anksčiau šioje nutartyje nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė esminių bylos aplinkybių, t. y. neišaiškino visų įrodinėjimo dalyką byloje sudarančių aplinkybių, turinčių reikšmės klausimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu tinkamam išsprendimui. Tai duoda pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme ir procesą pirmosios instancijos teisme būtina pakartoti. Todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, perduodant klausimą dėl UAB „VST Valda“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  19. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės teisiniam rezultatui byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

3Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

4Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl uždarosios akcinės bendrovės “VST Valda” bankroto pripažinimo tyčiniu perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai