Byla 1A-10-626/2016
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. P.:

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Vitalijos Norkūnaitės, teisėjų Stasio Lemežio, Virginijos Švedienės, sekretoriaujant J. Ž., dalyvaujant prokurorei Julijai J. K., išteisintajam A. P. ir jo gynėjai advokatei L. J., Vilniaus VMI atstovei R. B., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Julijos J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. P.:

2vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (dvi veikos);

3vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu išteisintas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dvi veikos).

4Nuosprendžiu juridiniam asmeniui UAB ( - ) iškelta baudžiamoji byla nutraukta vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktu. Dėl jos apeliacinis skundas nepaduotas.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6A. P. buvo kaltinamas tuo:

71) apgaule išvengęs didelės vertės turtinės prievolės UAB („U“) naudai. O būtent, kad jis, būdamas UAB („U“) (įmonės kodas ( - ); pavadinimas nuo 2009-05-27 UAB „M. F.“) faktiniu valdytoju ir savininku (A. P. turėjo 40 proc. UAB („U“) akcijų, o UAB ( - ) (toliau – ir ( - ), kurios 87 proc. akcijų turėjo A. P.) turėjo 60 proc. UAB („U“) akcijų, o nuo 2009-05-15 - vieninteliu akcininku), žinodamas apie nuo 2008 metų pradžios nuolat didėjančias UAB („U“) mokestines nepriemokas valstybės biudžetui - įmonės skola valstybės biudžetui buvo 2009-05-04 dienai 1 197 348,89 Lt (iš jų PVM 1 088 770 Lt), Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skola 2009-05-15 dienai buvo 338 507,29 Lt, - ir siekdamas išsaugoti UAB („U“) turtą susijusių asmenų nuosavybėje bei išvengti prievolių valstybės biudžetui vykdymo, tyčia, apgaule, sukurdamas fiktyvią teisinę padėtį, kad įmonė („U“) taptų beturtė ir į ją nebūtų galima nukreipti reikalavimo, per UAB („U“) valdymo organus duodamas atitinkamus patvarkymus, šios įmonės visus aktyvus perleido kitoms savo (A. P.) įtakos įmonėms:

8- pagal UAB („U“) išrašytą 2008-02-29 PVM sąskaitą faktūrą ADB Nr. 01513 perdavė įmonei UAB ( - ) 676.672 Lt (be PVM) įvertintą ilgalaikį turtą, turto kainą padengiant priešpriešinių reikalavimų įskaitymo būdu, todėl nepervedant į UAB („U“) sąskaitą nė vieno lito;

9- 2009-03-02 sutartimis UAB („U“) perdavė įmonei UAB ( - ) prekės ženklus B. A. D., B. M. A.; nuo 2008-12-18 iki 2009-02-02 vienu ir tuo pačiu adresu ( - )įregistravo 11 naujų akcinių bendrovių UAB „M. t.“ (įmonės kodas ( - )), UAB „B. O.“ (į. k. ( - )), UAB „M. O.“ (į. k. ( - )), UAB „M. G.“ (į. k. ( - )), UAB „M. u.“ (į. k. ( - )), UAB „M. B.“ (į. k. ( - )), UAB „M. B. K.“ (į k. ( - )), UAB „M. K.“ (į. k. ( - )), UAB „M. F.“ (į. k. ( - )), UAB „M. G.“ (į. k. ( - )), UAB „M. B. Š.“ (į. k. ( - )), įdarbino šiose įmonėse tuos pačius vadovus (direktorius) bei apie 80 proc. kitų darbuotojų, iki 2009-03-26 dirbusių UAB („U“), veiklą vykdė tose pačiose patalpose, kuriose iki tol veiklą vykdė UAB („U“);

10- 2009 metų vasarį iš kasos išmokėjo 1 055 010 Lt kaip avansą už perkamas patalpas, apie kurias tačiau jokio įrašo VĮ „Registrų centras“ nerasta;

11- žinodamas, kad UAB („U“) kaip mokesčių mokėtojas yra įsiskolinęs valstybės biudžetui, pažeisdamas 2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX-2112 LR Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 6 ir 8 punktų nuostatas, nustatančias, kad Mokesčių mokėtojas privalo saugoti apskaitos dokumentus ir registrus, taip pat kitus dokumentus, bei pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, tikslu paslėpti UAB („U“) buhalterinės apskaitos dokumentus, 2009-05-15 administracinio pastato, esančio ( - ), patalpose atliko fiktyvų UAB („U“) perleidimą už simbolinę 1 Lt kainą ir įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą, sudarydamas su Rusijos Federacijos piliečiu A. M., nesupratusiu, kad daroma nusikalstama veika, 2009-05-15 UAB („U“) 100 procentų akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir 2009-05-15 UAB („U“) dokumentų perdavimo-priėmimo aktą, tokiu būdu paslėpdamas įmonės dokumentus, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB („U“) veiklos, komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų ir įvertinti turto laikotarpio nuo 2002-06-01 iki 2009-05-15.

12Dėl šių A. P. veiksmų Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir Valstybinio socialinio draudimo Vilniaus skyrius prarado realią galimybę išieškoti skolas ne ginčo tvarka vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu ar civilinėmis teisinėmis priemonėmis ir patyrė turtinę žalą atitinkamai 1.197.348,89 Lt ir 338.507,29 Lt (viso 1.535.856,18 Lt). Tokiu būdu A. P. apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės - 1.535.856,18 Lt UAB („U“) naudai.

13T. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje.

142) apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, paslėpė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. O būtent, kad jis būdamas UAB („U“) vieninteliu akcininku, vadovaujantis 2001-11-06 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies nuostata - apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones užtikrinančias dokumentų saugumą, to paties straipsnio 2 dalies nuostata – patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, be to, Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 02 22 įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nuostatomis, kad uždarosios akcinės bendrovės privalo visus buhalterinius apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus saugoti 10 metų, numatydamas, jog paslėpus UAB („U“) buhalterinės apskaitos dokumentus, bus trukdoma nustatyti UAB („U“) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, ir to siekdamas, žinodamas, kad UAB („U“), buhalterinės apskaitos dokumentai perduoti nebus, patalpose adresu ( - ), 2009-05-15 raštiškai įformino UAB („U“) dokumentų perdavimo – priėmimo aktą, kuriame nurodyta, kad jis tariamai perdavė UAB („U“) buhalterinės apskaitos dokumentus Rusijos Federacijos piliečiui A. M., t. y. imitavo dokumentų perdavimą apie nusikalstamos veikos darymą nežinančiam Rusijos Federacijos piliečiui A. M., tokiu būdu tyčia paslėpė UAB („U“) buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB („U“) veiklos, komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų ir įvertinti turto laikotarpio nuo 2002-06-01 iki 2009-05-15.

15T. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje.

163) pagamino netikrus dokumentus. T. y. , kad jis, būdamas UAB („U“) vieninteliu akcininku, žinodamas, kad UAB („U“) kaip mokesčių mokėtojas yra įsiskolinęs valstybės biudžetui, pažeisdamas 2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX-2112 LR Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 6 ir 8 punktų nuostatas, nustatančias, kad Mokesčių mokėtojas privalo saugoti apskaitos dokumentus ir registrus, taip pat kitus dokumentus, bei pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, tikslu paslėpti UAB („U“) buhalterinės apskaitos dokumentus ir taip sutrukdyti nustatyti UAB („U“) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, žinodamas, kad UAB („U“) akcijų pirkimas - pardavimas yra fiktyvus bei buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimas neįvyks, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje tyčia pagamino netikrus dokumentus. T. y., kad jis, adresu ( - ), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2009-05-15, iš anksto žinodamas, kad UAB („U“) akcijų niekas realiai neperka ir šios įmonės vardu jokios veiklos nevykdys ir sprendimų nepriims, tyčia suklastojo dokumentus:

17-2009-05-15 UAB („U“) akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtindamas savo parašu į ją įrašytus melagingus duomenis, tariamai patvirtinančius, kad jis parduoda UAB („U“) 100 procentų akcijų Rusijos Federacijos piliečiui A. M.;

18-2009-05-15 UAB („U“) dokumentų perdavimo-priėmimo aktą, patvirtindamas savo parašu į jį įrašytus melagingus duomenis apie tai, kad 2009-05-15, Vilniuje, jis tariamai perdavė UAB („U“) buhalterinės apskaitos dokumentus Rusijos Federacijos piliečiui A. M.. Dėl šių A. P. veiksmų Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir Valstybinio socialinio draudimo Vilniaus skyrius prarado realią galimybę išieškoti skolas ne ginčo tvarka vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu ar civilinėmis teisinėmis priemonėmis ir patyrė didelę turtinę žalą atitinkamai 1.197.348,89 Lt ir 338.507,29 Lt (viso 1.535.856,18 Lt).

19T. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje.

204) padarė didelės vertės svetimo turto sukčiavimą. O būtent, kad jis, būdamas pagal 2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 2 straipsnio 31 dalies nuostatą susijusių asmenų faktiniu savininku ir valdytoju, t.y. būdamas nuo 2001-01-16 UAB ( - ) (( - )) direktoriumi ir 87 procentų UAB ( - ) akcijų savininku, bei būdamas UAB („U“) (įmonės kodas ( - ); pavadinimas nuo 2009-05-27 UAB „M. F.“) faktiniu savininku (A. P. turėjo 40 proc. UAB („U“) akcijų, o UAB ( - ) (kurios 87 proc. akcijų turėjo A. P.) turėjo 60 proc. UAB („U“) akcijų) o nuo 2009-05-15 – vieninteliu akcininku), tyčia, siekdamas apgaule UAB ( - ) naudai panaikinti didelės vertės mokestinę prievolę, formaliai remdamasis PVMĮ 58 straipsnio 1 dalies nuostata, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo PVM už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui, piktnaudžiaudamas teise į PVM atskaitą, nes, vadovaujantis 2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 64 straipsnio 9 dalies nuostata, Mokesčių administravimo įstatymo nustatytais pagrindais PVM mokėtojo turimose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos pirkimo PVM sumos:1) negali būti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaita-faktūra atitinka visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus; 2) gali būti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaita-faktūra atitinka ne visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus), vadovaujantis 2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX-2112 Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 10 straipsnio „Turinio viršenybės prieš formą principas“ nuostata, mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai,

21jis, žinodamas, jog ankstesnėje UAB ( - ) įsigytos prekės apyvartos grandinėje nesumokėti ir ateityje nebus sumokėti su prekės apyvarta susiję mokesčiai, todėl UAB ( - ) neturi teisės į PVM atskaitą, jis tyčia, apgaule, nuslėpdamas nuo mokesčių administratoriaus šią esminę aplinkybę – t. y. kad UAB („U“) nesumokėjo ir nesumokės į valstybės biudžetą 121.801 Lt pardavimo PVM pagal UAB („U“) išrašytą 2008-02-29 PVM sąskaitą faktūrą ADB Nr. 01513 798.473 Lt sumai (676.672 Lt + 121.801 Lt PVM), A. P. UAB ( - ) buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie A. P. nusikalstamą ketinimą piktnaudžiauti teise į PVM atskaitą, pateikė 2009-03-03 minėtą UAB („U“) 2008-02-29 PVM sąskaitą faktūrą serija ADB Nr. 01513, po ko, buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo įtraukė šią PVM sąskaitą faktūrą į UAB ( - ) buhalterinę apskaitą, bei, nežinodamas apie A. P. nuslėptą esminę aplinkybę, kad UAB ( - ) neturi teisės į PVM atskaitą pagal minėtą UAB („U“) 2008-02-29 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija ADB Nr. 01513, į UAB ( - ) 2009 m. vasario mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės mokėtiną PVM, tokiu būdu 121.801 Lt PVM Lt nepagrįstai sumažindamas UAB ( - ) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, bei 2009-03-25 šią deklaraciją pateikė Vilniaus apskrities VMI, esančios Šermukšnių g. 3, Vilniuje, darbuotojams. Tokiu būdu A. P. apgaule UAB ( - ) naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 121.801 Lt.

22T. t. kaltinamas padaręs nusikaltimą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje.

235) piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos, ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė. O būtent, kad jis būdamas valstybės tarnautojui prilyginamam asmeniui, kuris dirba privačioje įmonėje, ir turėdamas įgaliojimus veikti šios įmonės vardu ir įmonės vadovo administracinius įgaliojimus, laikotarpiu nuo 2011-01-16 būdamas UAB ( - ) (( - )), direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 2000-07-13 įstatymo Nr. VIII-1835 (red. nuo 2004-01-01 iki 2009-07-17) 19 str. 8 d. nuostatą privalėdamas laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, pagal Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX-2112 2 straipsnio 18 dalies ir 40 straipsnio 4 punkto nuostatas nuostatą privalėdamas teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais; laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu, piktnaudžiavo teise į PVM atskaitą: būtent: jis, būdamas pagal 2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 2 straipsnio 31 dalies nuostatą susijusių asmenų faktiniu savininku ir valdytoju, t.y. būdamas nuo 2001-01-16 UAB ( - ) (( - )) direktoriumi ir 87 procentų UAB ( - ) akcijų savininku, bei būdamas UAB („U“) (įmonės kodas ( - ); pavadinimas nuo 2009-05-27 UAB „M. F.“) faktiniu savininku (A. P. turėjo 40 proc. UAB („U“) akcijų, o UAB ( - ) (kurios 87 proc. akcijų turėjo A. P.) turėjo 60 proc. UAB („U“) akcijų) o nuo 2009-05-15 – vieninteliu akcininku), tyčia, siekdamas apgaule UAB ( - ) naudai panaikinti didelės vertės mokestinę prievolę, formaliai remdamasis PVMĮ 58 straipsnio 1 dalies nuostata, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo PVM už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui, piktnaudžiaudamas teise į PVM atskaitą, nes, vadovaujantis 2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 64 straipsnio 9 dalies nuostata, Mokesčių administravimo įstatymo nustatytais pagrindais PVM mokėtojo turimose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos pirkimo PVM sumos:1) negali būti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaita-faktūra atitinka visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus; 2) gali būti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaita-faktūra atitinka ne visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus), vadovaujantis 2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX-2112 Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnio „Turinio viršenybės prieš formą principas“ nuostata, mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai, žinodamas, jog ankstesnėje UAB ( - ) įsigytos prekės apyvartos grandinėje nesumokėti ir ateityje nebus sumokėti su prekės apyvarta susiję mokesčiai, todėl UAB ( - ) neturi teisės į PVM atskaitą, jis tyčia, apgaule, nuslėpdamas nuo mokesčių administratoriaus šią esminę aplinkybę – t.y. kad UAB („U“) nesumokėjo ir nesumokės į valstybės biudžetą 121.801 Lt pardavimo PVM pagal UAB („U“) išrašytą 2008-02-29 PVM sąskaitą faktūrą ADB Nr. 01513 798.473 Lt sumai (676.672 Lt + 121.801 Lt PVM), A. P. UAB ( - ) buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie A. P. nusikalstamą ketinimą piktnaudžiauti teise į PVM atskaitą, pateikė 2009-03-03 minėtą UAB („U“) 2008-02-29 PVM sąskaitą faktūrą serija ADB Nr. 01513, po ko, buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo įtraukė šią PVM sąskaitą faktūrą į UAB ( - ) buhalterinę apskaitą, bei, nežinodamas apie A. P. nuslėptą esminę aplinkybę, kad UAB ( - ) neturi teisės į PVM atskaitą pagal minėtą UAB („U“) 2008-02-29 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija ADB Nr. 01513, į UAB ( - ) 2009 m. vasario mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės mokėtiną PVM, tokiu būdu 121.801 Lt PVM Lt nepagrįstai sumažindamas UAB ( - ) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, bei 2009-03-25 šią deklaraciją pateikė Vilniaus apskrities VMI, esančios Šermukšnių g. 3, Vilniuje, darbuotojams. Tokiu būdu A. P. apgaule UAB ( - ) naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 121.801 Lt, tuo padarė didelę turtinę žalą Lietuvos valstybei ir įvykdė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje.

246) didelės vertės svetimo turto sukčiavimu. O būtent, kad jis, būdamas pagal 2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 2 straipsnio 31 dalies nuostatą susijusių asmenų faktiniu savininku ir valdytoju, t.y. būdamas nuo 2001-01-16 UAB ( - ) (( - )) direktoriumi ir 87 procentų UAB ( - ) akcijų savininku, bei būdamas UAB („U“) (įmonės kodas ( - ); pavadinimas nuo 2009-05-27 UAB „M. F.“) faktiniu savininku (A. P. turėjo 40 proc. UAB („U“) akcijų, o UAB ( - ) (kurios 87 proc. akcijų turėjo A. P.) turėjo 60 proc. UAB („U“) akcijų) o nuo 2009-05-15 – vieninteliu akcininku), tyčia, siekdamas apgaule UAB ( - ) naudai panaikinti didelės vertės mokestinę prievolę, formaliai remdamasis PVMĮ 58 straipsnio 1 dalies nuostata, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo PVM už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui, piktnaudžiaudamas teise į PVM atskaitą, nes, vadovaujantis 2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 64 straipsnio 9 dalies nuostata, Mokesčių administravimo įstatymo nustatytais pagrindais PVM mokėtojo turimose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos pirkimo PVM sumos:1) negali būti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaita-faktūra atitinka visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus; 2) gali būti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaita-faktūra atitinka ne visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus), vadovaujantis 2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX-2112 Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 10 straipsnio „Turinio viršenybės prieš formą principas“ nuostata, mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai, jis, žinodamas, jog ankstesnėje UAB ( - ) įsigytos prekės apyvartos grandinėje nesumokėti ir ateityje nebus sumokėti su prekės apyvarta susiję mokesčiai, todėl UAB ( - ) neturi teisės į PVM atskaitą, jis tyčia, apgaule, nuslėpdamas nuo mokesčių administratoriaus šią esminę aplinkybę – t.y. kad bendrovei UAB „SEB lizingas“ 2009-06-30 nutraukus su UAB „U.“ sudarytas įvairaus ilgalaikio materialaus turto finansinio lizingo sutartis ir pagal lizingo sutarčių restruktūrizavimo planą perkėlus įsipareigojimus įmonei UAB ( - ), UAB („U“) nesumokės į valstybės biudžetą 203.625 Lt pardavimo PVM pagal UAB „SEB lizingas“ išrašytas 2009-06-30 dvidešimt keturias kreditines PVM sąskaitas faktūras GR Nr. 0909094 – 0909117 1.344.446 Lt sumai (1.140.821 Lt apmokestinamoji vertė + 203.625 Lt PVM), A. P. UAB ( - ) buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie A. P. nusikalstamą ketinimą piktnaudžiauti teise į PVM atskaitą, pateikė UAB „SEB lizingas" 2009-06-30 išrašytas dvidešimt keturias PVM sąskaitas faktūras PD Nr. 9138026, 9138030, 9138032 – 9138053) 1.359.590 Lt sumai (916.315,51 Lt apmokestinamoji vertė ir 214.938 Lt PVM), po ko, buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo įtraukė šias PVM sąskaitas faktūras į UAB ( - ) buhalterinę apskaitą, bei, nežinodamas apie A. P. nuslėptą esminę aplinkybę, kad UAB ( - ) neturi teisės į PVM atskaitą pagal minėtas UAB „SEB lizingas“ 2009-06-30 išrašytas PVM sąskaitas faktūras serija, į UAB ( - ) 2009 m. birželio mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės mokėtiną PVM, tokiu būdu 203.625 Lt PVM Lt nepagrįstai sumažindamas UAB ( - ) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, bei 2009-07-24 šią deklaraciją pateikė Vilniaus apskrities VMI, esančios Šermukšnių g. 3, Vilniuje, darbuotojams. Tokiu būdu A. P. apgaule UAB ( - ) naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 203 625 Lt.

25T. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje.

267) piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos, ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė. O būtent, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilyginamam asmeniui, kuris dirba privačioje įmonėje, ir turėdamas įgaliojimus veikti šios įmonės vardu ir įmonės vadovo administracinius įgaliojimus, laikotarpiu nuo 2001-01-16 būdamas UAB ( - ) (( - )), direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 2000-07-13 įstatymo Nr. VIII-1835 (red. nuo 2004-01-01 iki 2009-07-17) 19 str. 8 d. nuostatą privalėdamas laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, pagal Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX-2112 2 straipsnio 18 dalies ir 40 straipsnio 4 punkto nuostatas nuostatą privalėdamas teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais; laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu, piktnaudžiavo teise į PVM atskaitą: būtent: jis, būdamas pagal 2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 2 straipsnio 31 dalies nuostatą susijusių asmenų faktiniu savininku ir valdytoju, t.y. būdamas nuo 2001-01-16 UAB ( - ) (( - )) direktoriumi ir 87 procentų UAB ( - ) akcijų savininku, bei būdamas UAB („U“) (įmonės kodas ( - ); pavadinimas nuo 2009-05-27 UAB „M. F.“) faktiniu savininku (A. P. turėjo 40 proc. UAB („U“) akcijų, o UAB ( - ) (kurios 87 proc. akcijų turėjo A. P.) turėjo 60 proc. UAB („U“) akcijų) o nuo 2009-05-15 – vieninteliu akcininku), tyčia, siekdamas apgaule UAB ( - ) naudai panaikinti didelės vertės mokestinę prievolę, formaliai remdamasis PVMĮ 58 straipsnio 1 dalies nuostata, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo PVM už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui, piktnaudžiaudamas teise į PVM atskaitą, nes, vadovaujantis 2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 64 straipsnio 9 dalies nuostata, Mokesčių administravimo įstatymo nustatytais pagrindais PVM mokėtojo turimose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos pirkimo PVM sumos:1) negali būti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaita-faktūra atitinka visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus; 2) gali būti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaita-faktūra atitinka ne visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus), vadovaujantis 2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX-2112 Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnio „Turinio viršenybės prieš formą principas“ nuostata, mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai, žinodamas, jog ankstesnėje UAB ( - ) įsigytos prekės apyvartos grandinėje nesumokėti ir ateityje nebus sumokėti su prekės apyvarta susiję mokesčiai, todėl UAB ( - ) neturi teisės į PVM atskaitą, jis tyčia, apgaule, nuslėpdamas nuo mokesčių administratoriaus šią esminę aplinkybę – t.y. kad bendrovei UAB „SEB lizingas“ 2009-06-30 nutraukus su UAB („U“) sudarytas įvairaus ilgalaikio materialaus turto finansinio lizingo sutartis ir pagal lizingo sutarčių restruktūrizavimo planą perkėlus įsipareigojimus įmonei UAB ( - ), UAB („U“) nesumokės į valstybės biudžetą 203.625 Lt pardavimo PVM pagal UAB „SEB lizingas“ išrašytas 2009-06-30 dvidešimt keturias kreditines PVM sąskaitas faktūras GR Nr. 0909094 – 0909117 1.344.446 Lt sumai (1.140.821 Lt apmokestinamoji vertė + 203.625 Lt PVM), A. P. UAB ( - ) buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie A. P. nusikalstamą ketinimą piktnaudžiauti teise į PVM atskaitą, pateikė UAB „SEB lizingas" 2009-06-30 išrašytas dvidešimt keturias PVM sąskaitas faktūras PD Nr. 9138026, 9138030, 9138032 – 9138053) 1.359.590 Lt sumai (916.315,51 Lt apmokestinamoji vertė ir 214.938 Lt PVM), po ko, buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo įtraukė šias PVM sąskaitas faktūras į UAB ( - ) buhalterinę apskaitą, bei, nežinodamas apie A. P. nuslėptą esminę aplinkybę, kad UAB ( - ) neturi teisės į PVM atskaitą pagal minėtas UAB „SEB lizingas“ 2009-06-30 išrašytas PVM sąskaitas faktūras, į UAB ( - ) 2009 m. birželio mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės mokėtiną PVM, tokiu būdu 203.625 Lt PVM Lt nepagrįstai sumažindamas UAB ( - ) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, bei 2009-07-24 šią deklaraciją pateikė Vilniaus apskrities VMI, esančios Šermukšnių g. 3, Vilniuje, darbuotojams. Tokiu būdu A. P. apgaule UAB ( - ) naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 203.625 Lt, padarė didelę žalą Lietuvos valstybei.

27T. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje.

28Apeliaciniu skundu prokurorė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. išteisinamąjį nuosprendį, priimtą A. P. atžvilgiu ir priimti naują nuosprendį, A. P., pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus:

291) BK 182 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

302) BK 222 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

313) BK 300 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti 1 metų laisvės atėmimo bausme;

324) BK 182 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 2 metų laisvės atėmimo bausme (121 801 Lt (35 276.01 Eur)) pirkimo PVM įtraukimas į PVM atskaitą):

335) BK 228 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir nuteisti 2 metų laisvės atėmimo bausme;

346) BK 182 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 2 metų laisvės atėmimo bausme (203 625 Lt (58 973,88 Eur)) pirkimo PVM įtraukimas į PVM atskaitą);

357) BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir nuteisti 2 metų laisvės atėmimo bausme.

36Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio nuostatomis, bausmes subendrinti apėmimo būdu (1, 2 ir 3; 4 ir 5; 6 ir 7), bei dalinio sudėjimo būdu, ir A. P. paskirti 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

37Prokurorė teigia, kad teismas akivaizdžiai teikia pirmenybę išteisintojo gynybinei pozicijai, įrodymus vertino selektyviai ir atsietai vienas nuo kito, pirmenybę teikdamas išteisintajam palankiems įrodymams bei nemotyvuotai atmesdamas kitus arba apskritai jų nevertindamas.

38Prokurorės įsitikinimu, teismas visiškai nevertino Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-08-05 rašto Nr. (14.2)-46-24229, kuriuo VMI pateikė detalią informaciją apie UAB "M. F." (buv. ("U")) mokestinės nepriemokos, nurodytos 2009-05-04 Priminime Nr. 14-07-l0421, susidarymą pagal atskiras deklaracijas. Pateiktoje informacijoje, anot prokurorės, aiškiai nurodyta, kad pagal 2008-03-26 d. pateiktą UAB („U“) pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įmonė deklaravo mokėtina PVM 126.087 Lt, tačiau sumokėta tik 20.118 Lt (2008-03-31), nesumokėtas likutis - 105.969 Lt; pagal 2008-08-25 PVM deklaraciją mokėtinas PVM 116.765 Lt, nesumokėtas likutis - 116.765 Lt, t.y., įmonė nesumokėjo VMI nė vieno lito; pagal 2008-11-25 PVM deklaraciją mokėtinas PVM - 190.501 Lt, nesumokėtas likutis _ 190.501 Lt, t.y., įmonė nesumokėjo VMI nė vieno lito; pagal 2008-12-30 PVM deklaraciją mokėtinas PVM -107.483 Lt, nesumokėtas likutis – l07.483 Lt, t.y., įmonė nesumokėjo VMI nė vieno lito. Panaši situacija yra ir 2009 metų sausį - balandį, kai deklaruojamo mokėtino PVM suma yra 687.055 Lt, o sumokėta tik 119.003 Lt. Prokurorė teigia, kad UAB („U“) deklaruoto PVM valstybės biudžetui nemokėjo (su menkomis išimtimis) nuo 2008 m. kovo mėn., dėl ko ir sudarė Vilniaus VMI 2009-05-04 Priminime Nr. 14M07-10421 nurodyta 1.088.770 Lt PVM nepriemoka (su kitais VMI administruojamai mokesčiais - 1.197.348,89 Lt).

39Pažymi, kad apylinkės teismas išvadas padarė neišanalizavęs visų bylų duomenų, be to, A. P. pareikštame kaltinime nėra nurodyta, kad jis asmeniškai būtų išmokėjęs lėšas 1.055.010 Lt už tariamai perkamas patalpas (kaitinime nurodyta: "per UAB („U“) valdymo organus duodamas atitinkamus patvarkymus"); be to, 2008-06-30 sutartis yra visai dėl kitų sumų ir pagal ją išrašytoje 2009-03-02 PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta 870.000 Lt suma buvo vienintelis, o ne vienas iš daugelio mokėjimų, kaip teigiama nuosprendyje. Prokurorė pabrėžia, kad niekuo nepagrįstas teiginys, jog UAB („U“) įsiskolinimas 238.837,91 Lt susidarė tik vasario mėnesį ir VSDFV Vilniaus skyriaus Įmokų išieškojimo skyriaus atlikto patikrinimo metu (2009-03-17 - 2009-03-23) buvo nepradelstas.

40Prokurorė teigia, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-10-23 rašte Nr. (9.1)3-75520 nurodyta, jog bendrovė buvo raginama vykdyti prievolę sumokėti socialinio draudimo įmokas už 2008 metų spalio ir lapkričio mėnesius, tačiau prievolė nebuvo vykdoma. 2008-12-24 VSDFV Vilniaus skyriaus nutarimu bendrovės direktoriui buvo paskirta bauda 1750 Lt, tačiau bendrovė ir toliau nevykdė įstatymo numatytos prievolės mokėti socialinio draudimo įmokų - skola per 2009 metų pirmąjį ketvirtį padidėjo 100.229, 43 Lt, todėl siekiant išieškoti susidariusi įsiskolinimą VSDFV Vilniaus skyriaus direktorius priėmė 2009-02-20 ir 2009-03-17 sprendimus dėl skolų išieškojimo į VSDF biudžetą priverstine tvarka, kurie pateikti vykdyti antstolės V. M. kontorai. antstolė pagal šiuos sprendimus skolos neišieškojo. Prokurorė pažymi, kad teismas šį VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-10-23 raštą Nr. (9.1 )3-75520 pateikė nuosprendžio aprašomoje dalyje, tačiau jo apskritai nevertino.

41Nurodo, kad įvertinant faktus, jog UAB („U“) jau nuo 2008 m. kovo mėn. nebepajėgė susimokėti mokesčių valstybinei mokesčių inspekcijai, įmones kreditorinis įsiskolinimas buvo 7.929.643 Lt (2009-03-16 dienai), 2008-12-18 - 2009-02-02 UAB („U“) priklausę restoranai ir picerijos buvo įregistruoti kaip 1 I naujų akcinių bendrovių, šis 2009 m. vasario mėnesį iš UAB („U“) kasos grynaisiais išmokėtas 1.055.010 Lt vadinamasis avansas turi būti vertinamas kaip UAB („U“) turėtų lėšų (grynųjų pinigų) apsaugojimas nuo mokesčių administratoriaus, kreditorių ir galiausiai - nuo bankroto administratoriaus.

42Prokurorės įsitikinimu, vyr. specialistės A. D. konstatuotas 2009 m. vasario mėn. atliktas avansinis mokėjimas už patalpų pirkimą 1.055.010,36 Lt grynaisiais pinigais ("Draudėjo piniginiai srautai kasoje") ir tarpusavio skolų įskaitymas tarp UAB "C. I." ir UAB („U“) pagal gynybos teismui pateiktą PVM sąskaitą faktūrą yra du skirtingi dalykai. Teigia, kad gynybos pateikti dokumentai dėl 870.000 Lt išmokos įmonei "C. I.", tiksliau tarpusavio skolų padengimo, nepaneigia VSDFV specialistės 2009-03-27 d. akte nustatyto fakto dėl 1.055.010,36 Lt išmokėjimo iš kasos, o yra vertintinas kaip atskiras bylos domuo.

43Prokurorė pabrėžia, kad negalima atmesti, jog tarpusavio skolų įskaitymu tarp UAB "C. I." ir UAB („U“) galimai buvo siekiama panaikinti UAB "C. I." skolą nemokiai įmonei UAB („U“). Prokurorė teigia mananti, kad tarpusavio skolų įskaitymu bankrutuojančios UAB („U“) kreditoriams padaryta žala.

44Anot prokurorės, šioje byloje apskritai nėra duomenų, jog A. P. būtų turėjęs ketinimų savo įmonę UAB („U“) restruktūrizuoti, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos Įmonių restruktūrizavimo įstatyme. Teigia, kad niekaip neįmanoma įvardinti įmonės restruktūrizavimu A. P. įmonės („U“) su visais buhalterinės apskaitos dokumentais ir 7 mln. Lt skola pardavimo už 1 Lt Rusijos Federacijos piliečiui bei bankroto, tuo pačiu išsaugant verslą visu mastu (visus keliolika restoranų ir picerijų), ir perimant (atsirinktinai) tik kai kurių UAB („U“) kreditorių įsipareigojimus pagrindinių prekių ir paslaugų tiekėjų, tokių kaip "( - ). Prokurorė pažymi, kad šis faktas - įsipareigojimų perėmimas - taip pat akivaizdžiai patvirtina, kad naujosios įmonės - tai ta pati UAB („U“).

45Prokurorė nurodo, kad teismui pateikti Lietuvos Respublikos Valstybinio patentų biuro duomenys patvirtina, kad visi trys kaltinamajame akte minimi prekės ženklai B. A., A. d., B., M. A. iki šiol priklauso UAB („U“).

46Tas faktas, kad sutartys taip ir liko neįregistruotos Lietuvos Respublikos Valstybiniame patentų biure, anot prokurorės, rodo ne kad minėti prekės ženklai nebuvo perleisti, o tai, kad UAB "( - ) direktorius tuo tiesiog nesirūpino, žinodamas, jog sandoris su Rusijos piliečiu A. M. neva šiam parduodant įmonę („U“) yra apsimestinis.

47Prokurorės teigimu, teismas kaip išimtinai teisingais vadovavosi A. P. žodžiais, o akcijų pardavimą vertino atsietai nuo kitų bylos duomenų, kuriuos vertino tokiu pat būdu - atsietai ir paviršutiniškai. Pažymi, kad A. M. nesiekė ir neturėjo tikslo įsigyti įmonės, o buvo organizuotas fiktyvus akcijų pardavimas.

48Prokurorė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra įrodymų, jog A. P. būtų pateikęs PVM sąskaitas faktūras buhalterijai ir nurodęs ją įtraukti į bendrovės "( - ) apskaitą. Pažymi, kad tokia pareiga UAB "( - ) direktoriui A. P. kyla iš įstatymo.

49Pabrėžia, kad UAB („U“) 2008-02-29 PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta 2008-02-29, o ja įsigytą turtą (restoranų, picerijų įrangą) tą pačią dieną UAB "( - ) sutartimi išnuomojo UAB („U“), A. P. pasirašė sutartį ir priėmimo-perdavimo aktą, tad akivaizdu, kad jam buvo žinoma apie šią PVM sąskaitą faktūrą, todėl ši PVM sąskaita faktūra negalėjo būti įtraukta arba neįtraukta į UAB "( - ) apskaitą be jo žinios. Prokurorė pažymi, kad UAB („U“) PVM nepriemoka, mokėtina į valstybės biudžetą, jau buvo prieš sandorį, sandorio metu ir tik didėjo ir žinodamas šias aplinkybes, UAB "( - ) direktorius A. P. privalėjo, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatos, pateikdamas UAB („U“) 2008-02-29 PVM sąskaitą faktūrą UAB "( - ) buhalterijai, įspėti, kad PVM negali būti įtrauktas į PVM atskaitą.

50Prokurorės įsitikinimu, nors pagal 2009-06-30 lizingo sutartis UAB "SEB Lizingas" ir UAB ( - ) sudarė atskirą sandorį dėl to paties ilgalaikio turto, kur UAB („U“) jau nebedalyvavo, tačiau UAB ( - ), būdamas betarpiškai susijęs su UAB („U“) tiek per įmonės valdymą, tiek per įsipareigojimus, neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo realizuoti teisę į PVM atskaitą pagal 2009-06-30 lizingo sutartis. Teigia, kad žinodamas šias aplinkybes, UAB ( - ) direktorius A. P. privalėjo įspėti UAB "( - ) buhalteriją, kad PVM negali būti įtrauktas, anot prokurorės, nuslėpimas (apgaulė) ir nulėmė tai, kad UAB ( - ) buhalteriją tvarkiusiems asmenims, galimai nežinojusiems apie realią UAB („U“) finansinę situaciją, įtraukus į PVM deklaraciją UAB "SEB Lizingas" išrašytas 2009-06-30 išrašytas PVM sąskaitas faktūras, UAB "( - ) neteisėtai pasinaudojo teise į PVM atskaitą. Tokiu būdu A. P. apgaule UAB "( - ) naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 3 25 426 Lt (94 249,88 Eur) (1 21 801 Lt + 2 03 625 Lt).

51Prokurorė teigia, kad sistemiškai vertinant visus teismui pateiktus duomenis - mokesčių inspekcijos patikrinimo aktą su priedais, liudytojų parodymus, finansinius dokumentus, sutartis, teismų sprendimus, gali būti padaryta tik viena išvada: A. P. žinojo apie nuo 2008 metų pradžios nuolat didėjančias bendrovės („U“) mokestines nepriemokas valstybės biudžetui ir kitiems kreditoriams, ir siekdamas atgimti kaip feniksas iš pelenų, su kuo mažiausiais praradimais, atsikratyti balasto - t.y., įsiskolinimų valstybei bei nelabai svarbiems privatiems kreditoriams, ir tęsti veiklą naujai įsteigtuose juridiniuose vienetuose, kartu perimant tolesnei veiklai gyvybiškai svarbių kreditorių - tiekėjų skolinius reikalavimus, atliko, inicijavo konkrečius veiksmus: bendrovės („U“) ilgalaikį turtą, prekės ženklus perleido kitoms savo įtakos įmonėms; tinklui priklausiusius restoranus ir kitas maitinimo įstaigas, esančias Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, perregistravo kaip naujas uždarąsias akcines bendroves, įdarbino šiose įmonėse tuos pačius vadovus (direktorius) bei daugumą kitų darbuotojų, iki tol dirbusių bendrovėje. („U“), 2009 m. vasarį išėmė iš įmonės kasos 1.055.010 Lt kaip neva avansą už perkamas patalpas; o po to, kai ši bendrovė nebeturėjo turto, o tik milijoninius įsiskolinimus valstybei ir kitiems kreditoriams, A. P., žinodamas, kad UAB („U“) kaip mokesčių mokėtojas yra įsiskolinęs valstybės biudžetui bei privalėdamas saugoti apskaitos dokumentus ir pateikti mokesčių administratoriui, suklastojo įmonės akcijų pirkimo-pardavimo bei buhalterinių dokumentų perdavimo dokumentus, sukurdamas fikciją neva įmonė parduota ir taip paslėpdamas įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, ko pasekoje mokesčių administratoriui tapo itin sudėtinga nustatyti įmonės veiklą iki bankroto bei imtis priemonių išieškoti skolas. Be to, būdamas nemokios UAB („U“) turtą įgijusios įmonės ( - ) direktoriumi, piktnaudžiaudamas mokesčius reglamentuojančiais teisės aktais, neteisėtai pasinaudojo įmonės teise į pridėtinės vertės mokesčio ataskaitą, taip apgaule UAB "( - ) naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 3 25 426 Lt (94 249,88 Eur).

52Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundą tenkinti. Išteisintasis ir jo gynėja – atmesti.

53Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Julijos J. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

54Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Vadovaujantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, tai yra teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, ir kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas. Pagal teismų praktiką dėl apeliacinio proceso paskirties apskųstų pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Šios instancijos teismas turi nustatytus įstatymo pažeidimus, įrodymų vertinimo klaidas, nuosprendžio (nutarties) trūkumus teisingai ir tiksliai teisiškai įvertinti. Svarbu ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis (užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys) įgyvendinama atsižvelgiant į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 5 dalyje garantuojamą kaltinamojo teisę į teisingo bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką.

55Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, apeliacinių skundų argumentais, įvertinusi proceso dalyvių pasisakymus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, skundžiamo nuosprendžio turinį, apeliacinės instancijos teisme atlikto įrodymų tyrimo metu ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas A. P. kaltės klausimą dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl didelės vertės turtinės prievolės išvengimo UAB („U“) naudai, 182 straipsnio 2 dalyje (dėl didelės vertės prievolės panaikinimo UAB ( - ) naudai), 300 straipsnio 3 dalyje (dėl netikrų dokumentų pagaminimo) numatytų nusikalstamų veikų, netinkamai vertino šioje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis bei savo priimtame procesiniame sprendime išdėstė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių. Teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, padarė neteisingą ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstą išvadą, nevertindamas atskirų faktinių bylos aplinkybių bei nepagrįstai ištirtiems įrodymus suteikdamas kitokią teisinę reikšmę, taip pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, kas turėjo esminės reikšmės teismo išvadai dėl A. P. kaltės.

56Dėl šių priežasčių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendis naikinamas dalyje dėl A. P. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės turtinės prievolės išvengimo UAB („U“) naudai, 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės prievolės panaikinimo UAB ( - ) naudai), 300 straipsnio 3 dalį (dėl netikrų dokumentų pagaminimo) kaip neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

57Dėl nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl didelės turtinės vertės prievolės vengimo), BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingos apskaitos vedimo) ir BK 300 straipsnio 3 dalyje (dokumentų klastojimo)

58Pirmos instancijos teismas, išteisino A. P. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, motyvuodamas tuo, kad VSDFV duomenimis 2009 m. sausio – kovo mėn. UAB („U“) sumokėjo VMI 156 771 28 Lt, o laikotarpyje nuo 2008-10-01 iki 2009-04-01 - 600 969,43 Lt ir šie duomenys bei A. P. ir liudytojo, buvusio UAB („U“) vyr. finansininko, K. D. parodymai paneigia A. P. kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, kad 2008 metų pradžioje UAB („U“) susidūrė su rimtais finansiniais sunkumais ir bendrovės faktinis vadovas, A. P., sugalvojo inicijuoti fiktyvią teisinę padėtį, kad UAB („U“) neturėtų turto, į kurį būtų galima nukreipti mokestinius išieškojimus.

59Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais pirmos instancijos teismo argumentais.

60Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. P. buvo UAB („U“) ir UAB ( - ) faktiniu savininku (jis turėjo 40 proc. UAB („U“) akcijų, o UAB ( - ) (kurios 87 proc. akcijų turėjo A. P.) turėjo 60 proc. akcijų), o nuo 2009-05-15 – vieninteliu akcininku (t. 16, b. l. 104, t.17, b. l. 114-118). UAB („U“) vyr. finansininku nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2009 m. buvo K. D., vadovavo: M. E. (nuo 2006-07-03 iki 2008-05-27) ir V. P. (nuo 2008 m. gegužės 27 d.). Juridinių asmenų registro duomenimis UAB („U“) akcijos 2009-05-20 buvo parduotos Rusijos Federacijos piliečiui A. M.. 2009-05-27 UAB („U“) pavadinimas buvo pakeistas į UAB ,,M. F.“ o buveinės adresas pakeistas į J. B. g. 7, Vilnius (t. 1, b. l. 153-154, 189-190). Vilniaus apygardos teismas 2011-04-26 nutartimi UAB „M. F.“ iškėlė bankroto bylą (t.14, b.l. 168-174). Šiuo metu ši bendrovė yra bankrutavusi.

61Byloje nustatyta, kad UAB („U“) Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. B2-2524-392/2015 iškelta bankroto byla. Nutartyje nurodyta, jog iš VĮ Registrų centras duomenų bazėje patalpinto 2007-12-31 UAB ,,M. F.“ (buv. UAB („U“)) balanso matyti, kad 2007-12-31 įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 6 661 027 Lt, turto įmonė turėjo 14 994 204 Lt sumai. Taigi, jau 2007 m. bendrovė turėjo net 6 661 027 Lt įsipareigojimų kreditoriams. Bendrovės po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė net 6 377 929 Lt. Tuo tarpu, duomenų, kad įmonės turimas turtas padidėjo nėra. Taip pat, iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas nuo 2008 metų nebevykdo savo pareigos pateikti įgaliotoms institucijoms savo finansinės atskaitomybės dokumentus, todėl tikėtina, kad įmonė veiklos nebevykdo jau daugiau kaip trejus metus ir yra nemoki.

62Pats išteisintasis A. P. viso proceso metu tvirtino, jog 2008 m. pradžioje bendrovės („U“) finansinė padėtis buvo normali, įmonė vystė veiklą, mokėjo mokesčius, situacija pablogėjo 2009 m. pradžioje. Apeliacinės instancijos teisme liudytojas M. E. parodė, kad galimai jis 2006-2008 m. buvo UAB („U“) direktoriumi. Tuo metu įmonė buvo moki, mokėjo mokesčius į biudžetą, įmonė vykdė plėtrą, buvo reikalingos investicijos, galėjo būti kažkokių einamųjų skolų, bet ženklių nebuvo.

63Nepaisant tokių A. P. ir liudytojo M. E. parodymų, sutiktina su prokurorės apeliaciniame skunde išdėstytu argumentu, jog teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, savo išvadas grindė teikdamas pirmenybę kaltinamojo gynybinei pozicijai ir, kad teismas įrodymus vertino selektyviai ir atsietai vienas nuo kito, pirmenybę teikdamas kaltinamajam palankiems įrodymams bei nemotyvuotai atmesdamas kitus arba apkritai jų nevertindamas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-382/2014, 2K-28-976/2015).

64Visų pirma, apylinkės teismas visiškai nevertino Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-08-05 rašto Nr. (14.2)-46-24229 kuriuo VMI pateikė detalią informaciją apie UAB "M. F." (buv. UAB („U“)) mokestinės nepriemokos, nurodytos 2009-05-04 Priminime Nr. 14-07-l0421 susidarymą pagal atskiras deklaracijas (t. 2, b. l. 122). Iš šio rašto matyti, kad pagal 2008-03-26 pateiktą UAB („U“) pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įmonė deklaravo mokėtina PVM 126 087 Lt, tačiau sumokėta tik 20 118 Lt (2008-03-31), nesumokėtas likutis – 105 969 Lt; pagal 2008-08-25 PVM deklaraciją mokėtinas PVM 116 765 Lt, nesumokėtas likutis – 116 765 Lt, t.y., įmonė nesumokėjo VMI nė vieno lito; pagal 2008-11-25 PVM deklaraciją mokėtinas PVM – 190 501 Lt, nesumokėtas likutis – 190 501 Lt, t.y., įmonė nesumokėjo VMI nė vieno lito; pagal 2008-12-30 PVM deklaraciją mokėtinas PVM -107 483 Lt, nesumokėtas likutis – l07 483 Lt, t. y., įmonė nesumokėjo VMI nė vieno lito. Panaši situacija yra ir 2009 metų sausį - balandį, kai deklaruojamo mokėtino PVM suma yra 687 055 Lt, o sumokėta tik 119 003 Lt. Taigi, darytina išvada, kad iki 2009-05-20 pasikeičiant bendrovės akcininkui, UAB („U“) deklaruoto PVM valstybės biudžetui nemokėjo (su menkomis išimtimis – 142 600,58 Lt) nuo 2008 m. kovo mėn., dėl ko ir sudarė Vilniaus VMI 2009-05-04 Priminime Nr. 14M07-10421 nurodyta 1 088 770 Lt PVM nepriemoka (su kitais VMI administruojamais mokesčiais - 1 197 348,89 Lt) (t. 2, b. l. 122).

65Tą patį patvirtina ir byloje esantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2009-10-23 raštas Nr. (9.1)3-75520, kuriame nurodyta, jog socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas nuo 2008 metų spalio mėnesio ženkliai didėjo Nuo 2009 m. kovo mėn. Bendrovė valstybinio socialinio draudimo įmokų nemokėjo, paskutinis įmokų mokėjimas buvo 2009-03-12 10 000 Lt, kuriuo buvo dalinai padengtas 2009 metų sausio mėnesio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas. 2008-12-16 įmonės direktoriui V. P. buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas už 2008 metų spalio ir lapkričio įmokų nemokėjimą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188-6 straipsnio 1 dalį. 2008-12-24 pagal VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus nutarimą Nr.2-19-(2008)-249 paskirta bauda 1750 Lt. T. B. ir toliau nevykdė jai įstatymo numatytos prievolės mokėti socialinio draudimo įmokų. VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojo pavedimu Nr.7-20-216 2009 metų kovo 23 dieną buvo atliktas UAB („U“) piniginių srautų patikrinimas, priedas Nr.3, kurio metu buvo nustatyta, kad 2009 metų sausio mėnesį kasoje buvo gauta pajamų 2 183 989,71 Lt ir banko sąskaitose buvo gauta pajamų 350 804,37, 2009 metų vasario mėnesį kasoje buvo gauta pajamų 1 928 586,24 Lt ir banko sąskaitose buvo gauta pajamų 286 347,21 Lt, o 2009 metų kovo mėnesį kasoje buvo gauta pajamų 1 084 763,33 Lt ir banko sąskaitose buvo gauta pajamų 179 617,18 Lt. 2009 metų sausio mėnesį per kasą buvo padaryta išlaidų už 1 612 670,32 Lt, tame tarpe avansiniai mokėjimai sudarė 1 366 143,84 Lt; 2009 metų vasario mėnesį per kasą buvo padaryta išlaidų 2 511 031,67 Lt, tame tarpe 1 055 010,36 Lt sudarė avansinis mokėjimas už perkamas patalpas, tačiau pagal 2009-10-02 VĮ Registrų centro išrašą yra įrašas „įrašų nerasta“, priedas Nr.4, avansiniai mokėjimai sudarė 950 981,76 Lt: 2009 metų kovo mėnesį per kasą buvo padaryta išlaidų 1 083 564,98 Lt, tame tarpe avansiniai mokėjimai sudarė 1 014 043,80 Lt. Darytina išvada, kad UAB („U“) tuo laikotarpiu buvo moki. Tačiau bendrovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui liko nesumokėtas. Išnagrinėjus susidariusią padėtį paaiškėjo, kad šiam žingsniui buvo ruoštasi nuo 2008 metų gruodžio mėnesio, tai yra nuo 2008-12-18 iki 2009-02-02 buvo įregistruota 11 naujų akcinių bendrovių, apie kurias informaciją pateikia lentelėje, priedai Nr.5 ir Nr.6. Naujai įregistruotose Bendrovėse buvo įdarbinta apie 80 % darbuotojų, kurie iki 2009-03-26 dirbo UAB („U“). 2009-05-20 UAB („U“) akcijos buvo parduotos Rusijos Federacijos gyventojui A. M., kurio gyvenamoji vieta yra ( - ), 2009-05-27 UAB („U“) pakeistas pavadinimas į UAB ,.M. F.“ registracijos adresas pakeistas į ( - ).

66Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausta specialistė A. D. taip pat patvirtino, jog UAB („U“) 2008 m. viduryje VSDF biudžetui pradėjo nemokėti privalomų Valstybinių socialinio draudimo įmokų, kurios yra apskaičiuojamos nuo darbo užmokesčio, kurį apskaičiuoja pati įmonė ir Sodrai pateikia SAM F4 ataskaitas, kuriose ir nurodo priskaičiuotas VSD įmokas.

67Nors pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog liudytojas K. D. patvirtino tai, kad 2008 metais UAB („U“) buvo moki, įmonė vystė veiklą bei mokėjo mokesčius, o situacija pablogėjo 2009 m. pradžioje, tačiau, kaip matyti iš šio liudytojo parodymų, duotų pirmos instancijos teisme (2014-02-10 teisiamojo posėdžio protokolas), šis liudytojas iš tiesų negalėjo tiksliai atsakyti, kada tiksliai susidarė mokestinės nepriemokos VMI, kad, pasak jo, jos galėjo susidaryti ir 2008 metais. Ikiteisminio tyrimo metu (2009-07-17) (t. 13, b. l. 128-132) jis buvo aiškiai nurodęs, kad 2008 m. vasarą pradėjo strigti mokesčių mokėjimas valstybei, jie nebuvo sumokami, kadangi įmonė, siekdama išlaikyti verslą, apyvartines lėšas palikdavo įmonės kasoje, o ne mokėdavo deklaruotus mokesčius; įmonė 2008 m. birželio mėn. buvo pasiskolinusi iš AB SEB banko apie 1 200 000 Lt, taip pat buvo sudariusi daug lizingo sutarčių su AB SEB lizingu ir AB Swedbank lizingus dėl automobilių nuomos. Tada įmonės veikla nebuvo pelninga, mėnesinės išlaidos viršydavo pajamas, paskolos buvo suteiktos todėl, kad už jas laidavo įmonės savininkas A. P.. Jis, kaip finansininkas, visą turimą informaciją pateikdavo direktoriams M. E., V. P. bei savininkui A. P., jie realiai žinojo apie įmonės apyvartines lėšas, įsipareigojimus bei mokesčius valstybei; įvairios įmonės (tiekėjai) pradėjo kreiptis į teismus, o pastarieji į antstolius dėl įmonės įsipareigojimų nevykdymo, todėl buvo pradėtos areštuoti bankinės sąskaitos ir nurašomi pinigai, buvo paralyžuota įmonės veikla, kai antstoliai areštavo bankines sąskaitas vykdant įsipareigojimus už daugiau nei 1 mln. litų; visi areštai prasidėjo 2008 m. gegužės – liepos mėn.. UAB („U“) nemokumą 2008 m. pradžioje taip pat įrodo ir tas faktas, kad UAB („U“) už turto nuomą pagal PVM sąskaitas – faktūras nemokėdavo, todėl didėjo bendrovės debitorinis įsiskolinimas (paskutinį kartą UAB („U“) už patalpų ir ilgalaikio turto nuomą mokėjo 2009-04-22). Nepaisant to, kad dar 2008 m. buvo mokomi kai kurie mokesčiai valstybės biudžetui (įmonė deklaravo mokėtina PVM 126 087 Lt, tačiau sumokėta tik 20 118 Lt (2008-03-31), pagal 2008-08-25 PVM deklaraciją mokėtinas PVM 116 765 Lt, tačiau įmonė nesumokėjo VMI nė vieno lito; pagal 2008-11-25 PVM deklaraciją mokėtinas PVM – 190 501 Lt, įmonė nesumokėjo VMI nė vieno lito; pagal 2008-12-30 PVM deklaraciją mokėtinas PVM -107 483 Lt, nesumokėtas likutis – l07 483 Lt, t. y., įmonė nesumokėjo VMI nė vieno lito ir t.t.), tačiau ta sumokėta mokesčių dalis yra labai maža, galima sakyti, simbolinė, ir kaip teigė pats A. P., buvo kažkiek mokama tam, kad bendrovė neprarastų licencijos alkoholio prekybai. Nors 2008-03-27 UAB („U“) 2008-03-27 PVM nepriemoka biudžetui sudarė 126 087 Lt, ši nepriemoka, kaip matyti, biudžetui toliau tik didėjo. Taip pat didėjo ir skolos kitoms įmonėms. Taigi, priešingai, nei yra nurodyta apylinkės teismo išteisinamajame nuosprendyje, šie aukščiau išvardyti duomenys įrodo, kad 2008 metų pradžioje UAB („U“) susidūrė su rimtais finansiniais sunkumais. Minėtas VMI 2009-08-05 raštas Nr. (14.2)-46-24229 ir VSDF Vilniaus skyriaus 2009-10-23 raštas Nr. (9.1)3-75520 bei specialistės A. D. paaiškinimai byloja, kad nuo 2008 m. pradžios nuolat didėjo UAB („U“) mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui ir apie tai turėjo žinoti UAB („U“) faktinis valdytojas ir savininkas A. P.. Kaip matyti iš byloje nustatytų tolimesnių A. P. veiksmų, darytina išvada, kad jis, kaip faktinis bendrovės vadovas, vienintelis suinteresuotas išsaugoti bendrovės („U“) turtą, siekdamas išvengti būti priverstam vykdyti prievolę valstybei, ir veikdamas per bendrovės valdymo organus, inicijavo fiktyvią UAB („U“) teisinę padėtį, kad ši bendrovė neturėtų turto, į kurį būtų galima nukreipti mokestinius išieškojimus.

68Byloje nustatyta, kad pagal 2008-02-29 PVM sąskaitą-faktūrą serija ADB Nr.01513 UAB ( - ) iš UAB („U“) įsigijo įvairaus ilgalaikio turto (šaldymo įrangą, šaldytuvus, alaus šaldiklius, grilius, sieninius oro kondicionierius ir kt.), iš viso turto už 798 473,77 Lt (šiame skaičiuje 121 801,08 Lt pirkimo PVM) (t. 20, b. l. 27-35). UAB ( - ) įvairaus ilgalaikio turto 676 672,69 Lt verte (be PVM) sumažino UAB („U“) debitorinį įsiskolinimą, o pirkimo PVM 121 801 Lt įtraukė į PVM ataskaitą ir deklaravo 2009 m. vasario PVM deklaracijoje. Jokie realūs mokėjimai (per banką arba grynaisiais pinigais) nevyko (2011-02-28 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akto Nr.(4.65)-08-77-2 išvada). Bylos duomenimis 2008-02-29 Ilgalaikio materialaus turto nuomos sutarties Nr. TVC-2 pagrindu UAB ( - ) minėtą turtą išnuomojo UAB („U“) ir kuria UAB („U“) įsipareigojo kas mėnesį mokėti po 21 716,48 Lt ( be PVM) (2011-02-28 VMI Vilniaus apskrities patikrinimo aktas Nr.(4.65)-08 (t. 24, b. l. 6-20).

69Išteisintasis A. P. dėl UAB („U“) turto perleidimo UAB ( - ) viso proceso metu aiškino, kad UAB („U“) buvo paėmusi kreditą iš banko, už tai laidavo UAB ( - ), kuri taip pat skolinosi pinigus iš banko ir tuos pinigus perskolino UAB („U“) veiklos plėtrai. UAB („U“) dėl savo finansinės padėties buvo skolinga už UAB ( - ) suteiktas paslaugas, todėl UAB ( - ) akcininkai nusprendė perimti dalį turto iš UAB („U“). 2008-02-29 Ilgalaikio materialaus turto nuomos sutartimi Nr. TVC-2, po šio ilgalaikio turto perleidimo UAB ( - ), turtas buvo išnuomotas UAB („U“) ir tokių būdu toks turto perleidimas nesustabdė UAB („U“) veiklos, nes įranga buvo naudojama toliau, t. y. turto perleidimas neturėjo jokios neigiamos įtakos UAB („U“) kreditoriams. Priešingai, UAB („U“) skola UAB ( - ) sumažėjo 676 672 Lt be jokių neigiamų padarinių bendrovės veiklai, kas tik pagerino kitų kreditorių, tarp jų ir VMI ir VSDF, padėtį.

70Liudytojas K. D. (ikiteisminio ir teisme) parodė, jog pagal 2008- 02-29 PVM sąskaitą-faktūrą serija ADB Nr. 015313, kurią išrašė UAB („U“), tai minėta bendrovė pardavė UAB ( - ) ilgalaikį materialų turtą, tačiau UAB ( - ) už parduotas prekes UAB („U“) pinigų nepervedė, bet UAB ( - ) tokiu būdu sumažino UAB („U“) debitorinį įsiskolinimą. Nors UAB ( - ) piniginių lėšų už pirktas prekes UAB („U“) nesumokėjo, tačiau UAB („U“) liko pareiga į Valstybės biudžetą sumokėti pardavimo PVM. Kiek pamena, UAB („U“) tuo metu tokios finansinės galimybės neturėjo, todėl kreipėsi į VMI su prašymu išdėlioti mokestinę nepriemoką ilgesniam laikui. Kiek pamena, VMI atmetė UAB („U“) prašymą, todėl įmonė laiku negalėjo atsiskaityti su Valstybės biudžetu ir atsirado skola. Jam 2008-02-29 PVM sąskaita faktūra buvo pateikta tik 2009 m. kovo mėnesį.

71Kaip matyti, šio liudytojo parodymai iš esmės nesiskyrė nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Be to ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas taip pat parodė, kad galėjo taip būti, kad jis ruošė VMI 2008-06-30 įmonės turto anketą ir, kad įmonės turtas, kuriam neprivaloma teisinė registracija, sudarė 8 024 466,65 Lt. Pagrindinis turtas šiuo atveju buvo – lizingo bendrovei priklausantis turtas (3-4 automobiliai, restoranų įranga, baldai, šviestuvai ir pan.), investicijos į patalpų įrengimą (įranga kuri sudėta restoranuose, bei klubuose), alaus varyklos (Vilniuje ir Kaune), tačiau ir jie buvo lizingo bendrovės. Vėliau šis turtas pateko į UAB ( - ), kuris perėmė visą turtą. Toks turto perleidimas už skolas UAB ( - ), sąlygojo mokėtino pridėtinės vertės mokesčio deklaravimą valstybinei mokesčių inspekcijai, kuris galėjo sudaryti iki 1 000 000 Lt. Jis asmeniškai matė visus dokumentus, susijusius su turto perleidimu, kadangi jis kaip finansininkas turėjo vesti buhalterinę apskaitą.

72Apeliacinės instancijos teisme liudytojas M. E. parodė, kad jis nepamena, nuo kada UAB („U“) pradėjo vėluoti mokėti mokesčius VMI. 2008 m. vasario 29 d. UAB („U“) perleido savo turtą UAB ( - ) ir UAB („U“) pradėjo nuomotis tą turtą iš UAB ( - ). Kai UAB („U“) pradėjo gana sparčiai vykdyti savo plėtrą, įmonė pradėjo vėluoti mokėti UAB ( - ), be to buvo įsigijusi nemažai restoranų įrangos, todėl buvo nuspręsta UAB ( - ) palikti administruoti turtą, o įmonei („U“) užsiimti viešuoju maitinimu. Toks sprendimas buvo priimtas kolegialiai, dalyvaujant ir A. P., ir vyr. buhalteriui. Buvo nutarta padengti skolą perduodant turtą. Tuo metu valstybės biudžetui įmonė skolų neturėjo. Galimai UAB („U“) už turto perdavimą UAB ( - ) negavo iš UAB ( - ) nė lito, tačiau buvo padengta apie 600 000 Lt skola.

73Liudytoja A. L., UAB ( - ) buhalterė, viso proceso metu teigė, kad pagal 2008-02-29 PVM sąskaitą – faktūrą ADBN Nr,01513 įsigytą 529 366,53 Lt ilgalaikį turtą įregistravo į 2008 m. kovo mėn. ilgalaikio turto registrą bei nuo 2008-03-01 įvedė šį turtą į eksploataciją.

74Kaip jau minėta, UAB ( - ) pagal 2008-02-29 PVM sąskaitą – faktūrą sumažino 676 672, 69 Lt UAB („U“) debitorinį įsiskolinimą, tačiau jokie realūs mokėjimai tarp šių bendrovių nevyko.

75Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės įstatymo 85, 90 straipsniuose numatyta, kad mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikta ir mokėtina į biudžetą PVM suma privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos, o Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnis įpareigoja mokesčių mokėtoją laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį. Šio įstatymo 76 straipsnyje numatyti atvejai, kada galima pratęsti deklaracijos pateikimo terminą. Įstatymas nenumato mokesčių mokėtojui teisės savo nuožiūrą rinktis, ką ir kiek kada mokėti, o kada pataupyti.

76Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad A. P. inkriminuojamų nusikaltimų metu galiojusio 1999-12-02 Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 str. 1 d., kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų, mokėjimai vykdomi tokia eilės tvarka: a) su darbo santykiais susijusios išmokos, b) valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos; c) mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės ir savivaldybių biudžetus, d) kiti privalomi mokėjimai. Taigi, vadovaujantis tuo metu galiojančiu įstatymu, A. P., kaip UAB („U“) faktinis vadovas, turėjo pareigą pirmiausia imtis priemonių sumokėti mokesčius valstybei, o paskui kitiems bendrovės kreditoriams ir tiekėjams.

77Taigi, tai, kad UAB („U“) nuo 2008 m. pradžios turėjo finansinių problemų, nepriemokos valstybės biudžetui nuolat didėjo ir buvo sumanyta UAB („U“) verslą ir turtą palaipsniui perkelti į UAB ( - ) tam, kad ateityje VMI neturėtų galimybės išieškoti skolas ne ginčo tvarka ar civilinėmis teisinėmis priemonėmis ir bendrovės turto ir tokiu apgaulės būdų išvengiant privalomai mokėti mokesčius valstybei, įrodo keli faktai, o būtent tai, kad UAB („U“) ir UAB ( - ) yra susijusios, kadangi 2008-02-29 sandorio metu UAB ( - ) su UAB („U“) turėjo 60 procentų, o A. P. (UAB ( - ) akcininkas – turėjo 84 procentus akcijų) turėjo 40 procentų UAB („U“) akcijų, todėl UAB ( - ) ir A. P. laikomi UAB („U“) kontroliuojančiu asmeniu, nes tiesiogiai UAB ( - ) ir A. P. valdė daugiau kaip 50 procentų UAB („U“) akcijų (Lietuvos Respublikos PVM įstatymo 2 straipsnio 13 dalis). Taip pat tai įrodo ir tas faktas, kad UAB ( - ) pagal UAB („U“) išrašytą 2008-02-29 PVM sąskaitą – faktūrą serija ADB Nr.01513, pirkimo PVM 121 801 Lt įtraukė į PVM atskaitą ir deklaravo tik 2009 m. vasario mėnesį. PVM deklaracijoje, kuri buvo pateikta VMI 2009-03-23, o UAB („U“) pagal minėtą 2008-02-29 PVM sąskaitą – faktūrą PVM nesumokėjo į biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad UAB ( - ) ir A. P. laikomi UAB („U“) kontroliuojančiu asmeniu, darytina išvada, kad minėtos sutarties dalyviai ir pats A. P. žinojo, kad pagal išrašytą 2008-02-29 PVM sąskaitą – faktūrą (serijos ADB Nr.01513) UAB („U“) nesumokės į biudžetą pardavimo PVM. Iš to taip pat darytina išvada, jog jei UAB („U“) būtų šią PVM sąskaitą – faktūrą įtraukę į 2008 m. vasario mėnesio PVM deklaraciją, tuomet bendrovė turėtų ir sumokėti 121 000 Lt PVM valstybei, o nesumokėjus, valstybė jau tada imtųsi priemonių įstatymo nustatyta tvarka išieškoti šią nepriemoką ir galimai ji būtų išieškoma iš UAB („U“) priklausančio turto. Atkreiptinas dėmesys, kad ši PVM sąskaita – faktūra buvo pateikta UAB („U“) UAB ( - ) buhalteriams tuomet, kai UAB („U“) nebeliko turto, į kurį galima būtų nukreipti nepriemokos išieškojimą. Tai, kad nei UAB („U“), nei UAB ( - ) laiku atitinkamai nesumokėjo pardavimo PVM ir jo nedeklaravo PVM deklaracijoje, teisėjų kolegijos nuomone, nėra atsitiktinis, o rodo, kad tai buvo daroma tyčia, siekiant išvengti privalomų mokesčių ir jų išieškojimo administracinėmis bei civilinėmis procedūrinėmis priemonėmis. Nors minėtose sąskaitose – faktūrose buvo pasirašę kiti asmenys, jos buvo pateiktos skirtingiems buhalteriams, tačiau iš jų parodymų matyti, kad tai buvo ne jų savarankiški sprendimai, o šių abiejų bendrovių vieno faktinio valdytojo – t. y. A. P.. Kaip matyti iš bylos medžiagos, VMI priminimus dėl mokestinių nepriemokų sumokėjimo UAB („U“) pradėjo siųsti vėliau - 2008-12-09. UAB („U“) 2008-12-16 ir 2009-02-18 prašė VMI atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. VĮ „Registrų centras" bei VĮ „Regitra” duomenimis UAB („U“) nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto bei kelių eismo transporto priemonių, neturi. UAB („U“) pateikė Inspekcijai 2008 m. liepos 24 d. įmonės turto anketą, kurioje nurodyta, kad bendrovė turi ilgalaikio turto (kuriam neprivaloma teisinė registracija) už 8 024 466,65 Lt. Inspekcija minėto turto dalį 265 627 Lt areštavo 2009 m. vasario 17 d. turto arešto aktu Nr. 14-28-4054. Bendrovės atstovai turto arešto nepasirašė ir inspekcijai pateikė 2009-02-23 raštą, kuriame pranešė, kad turto aprašas yra pasikeitęs ir įsipareigojo pateikti naują turto aprašą, tačiau jo nepateikė. Byloje nustatyta, kad UAB („U“) Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr.B2-2524-392/2015 iškelta bankroto byla.

78Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-05-04 sprendime (administracinėje byloje Nr.1-2173-815/2015 dėl ginčo dėl UAB ( - ) teisės atskaityti pirkimo PVM pagal UAB („U“) išrašytą 2008-02-29 PVM sąskaitą faktūrą serijos ADB Nr.01513 už 679 672,69 Lt apmokestinamąją vertę ir 121 801 Lt PVM bei dėl bendrovės teisės atskaityti pirkimo PVM pagal UAB „SEB lizingas“ 2009-06-30 išrašytas PVM sąskaitas –faktūras (24 vnt.) už 916 315,51 Lt apmokestinamąją vertę ir 214 938 Lt pardavimo PVM) konstatuota, kad teismui nebuvo pateiktas atsakovo balansas už 2010 metus, nėra galimybės nustatyti dabartinio įmonės mokumo. Iš VĮ Registrų centras duomenų bazėje patalpinto 2007-12-31 UAB ,,M. F.“ (buv. UAB („U“)) balanso matyti, kad 2007-12-31 įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 6 661 027 Lt, turto įmonė turėjo 14 994 204 Lt sumai. Taigi, jau 2007 m. bendrovė turėjo net 6 661 027 Lt įsipareigojimų kreditoriams. Bendrovės po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė net 6 377 929 Lt. Tuo tarpu, duomenų, kad įmonės turimas turtas padidėjo nėra. Taip pat, iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas nuo 2008 metų nebevykdo savo pareigos pateikti įgaliotoms institucijoms savo finansinės atskaitomybės dokumentus, todėl tikėtina, kad įmonė veiklos nebevykdė jau daugiau kaip trejus metus ir buvo nemoki. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2012-05-04 išnagrinėta administracinė byla pagal pareiškėjo – UAB ( - ) skundą atsakovui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo. Byloje kilo ginčas dėl bendrovės teisės atskaityti pirkimo PVM pagal UAB („U“) išrašytą 2008-02-29 PVM sąskaitą faktūrą serijos ADB Nr. 01513 už 676 67269 Lt apmokestinamąją vertę ir 121 801 Lt PVM ir kt. Kaip matyti, administracinis teismas šioje byloje nustatė analogiškas faktines aplinkybes, kaip ir šioje byloje. Tame tarpe šioje byloje administracinis teismas inter alia nustatė, kad pareiškėjas pagal 2008 m. vasario 29 d. PVM sąskaitą faktūrą sumažino 676 672,69 Lt UAB („U“) debitorinį įsiskolinimą bendrovei, jokie realūs mokėjimai tarp sandorio šalių nebuvo vykdyti. Vadinasi, toks PVM sąskaitos faktūros išrašymas ADB Nr. 01513 (Komisijos byla, segtuvo pirmų 200 lapų, b. l. 88-103), kai iš esmės A. P. valdė abi bendroves, bei realių mokėjimų nurodytos bendrovės neatliko, o be to UAB („U“) iš esmės jau nebevykdė veiklos (žr. patikrinimo aktą, b. l. 63-76), negali būti laikomas sąžiningu. Šiuo teismo sprendimu pareiškėjui buvo priskaičiuota 121 801 Lt PVM.

79Taigi, kadangi dėl UAB („U“) ir UAB ( - ) nesąžiningos veiklos, (kaip tai yra paminėjęs administracinis teismas byloje Nr. B2-2524-392/2015 ) 2008-02-29 PVM sąskaita – faktūra buvo deklaruota PVM deklaracijoje tik 2009 m. kovo mėn., kai tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės įstatymą tai turėjo būti padaryta 2009 m. kovo mėnesį, VMI neteko galimybės laiku apie tai sužinoti ir, reikalui esant, tuo atveju jei bendrovė nebūtų sumokėjusi 121 801 Lt PVM, pradėti tam tikrus šios nepriemokos išieškojimo veiksmus.

80Taipogi bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2008-12-18 iki 2009-02-02 buvo įregistruota 11 naujų akcinių bendrovių: UAB „M.t.“ (įmonės kodas ( - )), UAB „B. O.“ (į. k. ( - )), UAB „M. O.“ (į. k. ( - )), UAB „M. G.“ (į. k. ( - )), UAB „M. u.“ (į. k. ( - )), UAB „M. B.“ (į. k. ( - )), UAB „M. B. K.“ (į k. ( - )), UAB „M. K.“ (į. k. ( - )), UAB „M. F.“ (į. k. ( - )), UAB „M. G.“ (į. k. ( - )), UAB „M. B. Š.“ (į. k. ( - )) (t. 14, b. l. 65-97). Naujai įregistruotose bendrovėse buvo įdarbinta apie 80 % darbuotojų, kurie iki 2009-03-26 dirbo UAB („U“) ir šių įmonių vadovai yra buvę UAB („U“) restoranų (ar kt.) vadovai (t. 14, b. l. 105-106).

81Kaip matyti iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013-03-14 pateiktų duomenų, UAB ( - ) akcininkai – A. P. (53 840 akcijų /87 proc./) ir UAB („M“) (8 100 akcijų /13 proc./) (t. 16, b. l. 104, t.17, b.l. 114-118). UAB ( - ) direktorius nuo 2006-08-23 yra A. P.. (t. 21, b.l. 113). UAB („M“) vienintelis akcininkas yra „T. P. LTD“– ofšorinė įmonė, registruota Belizo valstybėje (Centrinė Amerika). UAB („M“) direktorius - A. P. (t. 16, b.l. 135-136). UAB („M“) priklauso šios įmonės: UAB „V. u. (buv. „M. K.“, UAB „V.“, UAB „M.“, UAB „M. V.“, UAB „M. K.“, UAB „M. B. Š.“, UAB „M. B. K.“, UAB „M. T.“, UAB „M. G.“, UAB „M. B.“, UAB „M. F.“, UAB „B. O.“ (t. 16, b. l. 148-200, t. 17, b. l. 1-19).

82Apylinkės teismas išteisinamajame nuosprendyje nurodė, jog esant sunkiai finansinei ir ekonominei padėčiai, A. P. iniciatyva įkūrus 11 įmonių, toks įmonės restruktūrizavimas buvo pateisinamas ir negali būti pripažintas kaip nusikalstamas, be to, įkūrus šias įmones, UAB („U“) toliau vykdė savo įsipareigojimus valstybei ir pagal galimybę mokėjo mokesčius, ieškojo būdų išdėstyti mokestines nepriemokas, skola sumažėjo, ir buvo padengta dalis senesnio įsiskolinimo, buvo perimta UAB („U“) įsiskolinimų 2 058 180,30 Lt sumai, o tai, kad naujai įkurtos įmonės neperėmė ankstesnių UAB („U“) mokestinių įsipareigojimų, negalima vienareikšmiškai vertinti, kaip nusikalstamus veiksmus, teigiant, kad tuo buvo siekiama išvengti didelės prievolės valstybės biudžetui.

83Apylinkės teismo teisiamajame posėdyje A. P. paaiškino, kad 2009 m. buvo įregistruotos naujos bendrovės dėl to, kad UAB („U“) veikė pradžioje kaip vienas subjektas ir vykdant veiklą kiekvieno objekto vadovas nebuvo iki galo atsakingas už savo rezultatus. Be to nebuvo iki galo matyti kiekvieno objekto reali komercinė veikla. 2009 m., prasidėjus ekonominei krizei, buvo nuspręsta efektyvinti įmonės veiklą, dėl ko buvo įsteigtos atskiros įmonės ir UAB („U“) buvo išskaidyta į atskirus juridinius vienetus. Tuo metu UAB „(„U“) skolos buvo einamos, jos buvo dengiamos. Tai buvo natūralus procesas, tuo metu buvo didelė įmonės apyvarta. UAB („U“) 1 197 348,49 Lt skola valstybės biudžetui atsirado pabaigoje 2009 m. gegužės mėn. pabaigoje, t. y. po minėtų įmonių įkūrimo. Tos įmonės perėmė virš 2 milijonų Lt skolų.

842001 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo Nr. IX-215, galiojusio 2008 m. – 2009 m., 1 straipsnyje nurodyta, kad šio įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas įmonėms, turinčioms laikinų finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Įmonės restruktūrizavimo procesas – ūkinės veiklos rūšies pakeitimo, gamybos modernizavimo, darbo organizavimo tobulinimo, įmonės turto ar jo dalies pardavimo, kitų įmonių turto priėmimo jas jungiant ar skaidant, techninių, ekonominių bei organizacinių priemonių, skirtų įmonės mokumui atkurti, įgyvendinimas, įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydžio bei vykdymo terminų pakeitimas (2 straipsnio 2 punktas).

85Kaip matyti iš bylos medžiagos, įkuriant minėtas 11 įmonių, nebuvo sudarytas įmonės restruktūrizavimo planas, nebuvo sušaukti kreditorių susirinkimai, nebuvo siūloma restruktūrizuoti įmonę, nesikreipta į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir pan., kaip to griežtai reikalavo tuo metu galiojantis įmonių restruktūrizavimo įstatymas.

86Nors A. P. teigė, kad įkurtos naujos įmonės perėmė UAB („U“) skolas kreditoriams, tačiau, kaip matyti, realiai nei viena iš šių įmonių neperėmė įsipareigojimų valstybei. Taip pat, kaip matyti iš bylos medžiagos, šiose 11-oje įmonių įdarbinti tie patys vadovai, dirbę UAB („U“), bei 80 procentų darbuotojų. Įmonės savo veiklą vykdė tose pačiose patalpose, kur ir vykdė UAB („U“), naudodamos tą pačią įrangą, kurią lizingavo UAB („U“), o nuo 2008-02-29 UAB („U“) perdavus turtą UAB ( - ), UAB ( - ) (t. 14, b. l. 105-106). Todėl tokio 11–os įmonių įsteigimo negalima pavadinti UAB („U“) restruktūrizavimu, kadangi šios įmonės buvo įsteigtos nesilaikant tuo metu galiojusio Įmonių restruktūrizavimo įstatymo. Visa tai įrodo, kad buvo taip veikiama, kad UAB („U“) taptų beturte. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB („M“) vienintelis akcininkas yra „T. P. LTD“– ofšorinė įmonė, registruota Belizo valstybėje (Centrinė Amerika), o UAB („M“) direktorius - A. P. (t. 16, b. l. 135-136). Įmonei UAB („M“) priklauso šios įmonės: UAB „V. u.“ (buv. „M. K.“, UAB „V.“, UAB „M.“, UAB „M. V.“, UAB „M. K.“, UAB „M. B. Š.“, UAB „M. B. K.“, UAB „M. T.“, UAB „M. G.“, UAB „M. B.“, UAB „M. F.“, UAB „B. O.“ (t. 16, b.l. 148-200,t. 17, b. l. 1-19). Visos šios įmonės priklauso UAB („M“), kurios direktorius – A. P.. Be to, pažymėtina, kad naujai įkurtos įmonės perėmė skolas UAB („U“) pagrindiniams tiekėjams, tačiau visiškai neperėmė tuo metu buvusių skolų valstybei.

87Taigi, faktiškai nemokios UAB („U“) turto perleidimas pagal minėtą sąskaitą faktūrą, verslo perkėlimas į kitas sukurtas įmones, jose įdarbinant 80 procentų buvusių darbuotojų, vadovus, perimant verslui reikalingus kreditorius, rodo, kad yra pagrindas išvadai, kad A. P. naudodamas apgaulę tyčia perkėlė verslą į kitas įmones UAB („U“) bankroto akivaizdoje, vengiant PVM prievolės.

88Pirmos instancijos teismas dėl A. P. kaltinime dėl nurodytų 2009 metų vasarį iš kasos išmokėtų 1 055 010 Lt kaip avanso už perkamas patalpas, nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kad A. P. asmeniškai išmokėjo ar tai buvo padaryta kito asmens jo nurodymu 2009 m. vasarį iš UAB („U“) kasos 1 055 010 Lt už tariamai perkamas patalpas, o išrašyta 2009-03-02 PVM sąskaita – faktūra 870 000 Lt - avanso mokėjimas nebuvo susijęs su siekio išvengti turtinės prievolės – tai buvo viena iš daugelio mokėjimų, padarytų pagal dar 2008-06-30 sudarytą preliminarią sutartį tarp UAB („U“) ir UAB „C. I.“ dėl patalpų pirkimo ir nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad neatlikus šio mokėjimo būtent šių pinigų pagalba būtų buvęs padengtas vasario mėn. susidaręs (dar net nepraleistas) įsiskolinimas VSDF.

89Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, gynyba teismui pateikė 2008-06-30 preliminarią sutartį Nr.08-06-30/CI tarp UAB („U“) ir UAB „C. I.“, kurioje nurodyta, jog Vilniuje bus statomas nekilnojamas turtas, ne mažesnis nei 700 kv.m., kurio kaina bus 5, 8 milijonai Lt (su PVM), terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti – ne vėliau kaip iki 2009-09-20, bauda atsisakius sudaryti sutartį 500 000 Lt, avansas – 870 000 Lt, kuris turi būti sumokėtas iki 2009-02-29, sutartį yra pasirašęs tik UAB „C. I.“ vadovas T. M., sutartyje nurodytas būsimas pirkėjas UAB („U“) vadovas V. P., tačiau jo parašo nėra (t.24, b.l. 36). Taip pat gynyba teismui pateikė ir UAB „C. I.“ 2009-02-23 atsiskaitymų su partneriais suvestinę, iš kurios matyti, kad skola bendrovei („U“) laikotarpio pradžioje buvo (-) 38 000 Lt, UAB „C. I.“ skola bendrovei („U“) 2009-02-27 dienai - 870 000 Lt, UAB („U“) skolinga bendrovei „C. I.“:2009-02-27 – 14 422,90 Lt, 2009-03-02 – 870 000 Lt (t. 24, b.l. 27) bei 2009-03-02 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. B0277, kurioje nurodyta, kad pardavėjas – bendrovė „C. I.“, pirkėjas – bendrovė („U“), išlaidos pagal sutartį Nr.08-01-29/CI – 500 000 Lt, delspinigiai pagal sutartį 08-01-29/CI – 370 000 Lt (t.24,b.l. 38).

90Ikiteisminio tyrimo metu A. P. dėl 2009 m. vasario mėnesį iš UAB („U“) kasos išmokėtų 1 055 010 Lt paaiškino, kad tai buvo avanso už perkamas patalpas išmokėjimas, tiksliau nieko negali nurodyti, nes visus šiuos reikalus įmonėje derino direktorius V. P. ir finansų direktorius K. D.. Apie tai, kad buvo toks avansinis mokėjimas už patalpų pirkimą, sužinojo tik kai jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. Tačiau pažymėjo, kad tiek UAB („U“) direktorius V. P., tiek finansų direktorius K. D. klausimus, susijusius su plėtros planais, derindavo su juo, A. P., kaip akcininku, arba jei jo nebūdavo, tai reikalui esant, sprendimus priimdavo patys, o jį informuodavo vėliau.

91Teisminio nagrinėjimo metu A. P. apylinkės teismui paaiškino, jog šių pinigų jis asmeniškai nemokėjo, tuomet jis buvo tik bendrovės akcininku, jis neturėjo jokios prieigos prie bendrovės pinigų. Kiek jam žinoma tuo metu buvo sumokėta bauda – apie 800 000 Lt, UAB „C. I.“ už netesybas už nutrauktą 2008 m. sudarytą sutartį dėl patalpų pirkimo ir veiklos plėtros. Apeliacinės instancijos teisme A. P. paaiškino, jog jis žinojo, kad buvo sudarytas toks sandoris, bet nežino, ar UAB („U“) ir UAB „C. I.“ buvo tarpusavy skolingos.

92Liudytojas K. D., dirbęs nuo 2007 m. iki 2009 m. gegužės mėn. UAB („U“) finansų skyriaus vadovo pareigose, ikiteisminio tyrimo metu dėl 1 055 010,36 Lt avansinio mokėjimo už patalpų pirkimą, parodė, kad jis neatsimena ir negali pasakyti, ar bendrovė tuo metu turėjo finansines galimybes pirkti patalpas, nors, kiek pamena, mėnesio apyvartos siekdavo iki 3 000 000 Lt. Jis tik pamena, kad buvo mokėtas 2009 metų pradžioje, tikslios datos neatsimena, 870.000 Lt avansinis apmokėjimas už patalpų pirkimą, pavedimu ar grynais pinigais, dabar neatsimena, kiek atsimena Kauno mieste, UAB „C. I.“. Kiek žino, minėtas sandoris neįvyko, avansas UAB („U“) grąžintas nebuvo, nes UAB „C. I.“ sumokėtą avansą užsiskaitė kaip netesybas, pagal pirkimo-pardavimo sutartyje numatytas sąlygas. Dėl kokios priežasties nebuvo nupirktos patalpos Kaune, neatsimena, bet daro prielaidą, kad UAB („U“) neturėjo pinigų pilnai sumai sumokėti.

93Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas K. D. tvirtino teismui, kad buvo išmokėtas avansas, mažesnis, už jau pastatytas patalpas.

94Nagrinėjant apeliacinį skundą teisme apklaustas liudytojas M. E. parodė, kad buvo UAB ( - ) direktorius ir UAB („U“) vienas iš akcininkų, galimai nuo 2006-2008 metų buvo direktoriumi, jis neprisimena, ar UAB („U“) ir UAB „C. I.“ buvo tarpusavy skolingos. Atrodo buvo toks planas įsigyti patalpas plėtrai. Jis šiame sandoryje nedalyvavo, nežino, ar jis buvo užregistruotas Registrų centre.

95L. T. M., apklaustas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, parodė, kad jis nuo 2000 m. iki 2005 m., gal 2006 m. dirbo UAB („U“) vadovu, per tą laikotarpį bendrovė turėjo kažkiek įsiskolinimu, bet buvo moki, plėtėsi, atidarinėjo naujus restoranus, nuomavosi turtą ir UAB ( - ). Jis nuo 2007 m. iki 2015 m. rugsėjo dirbo „C. I.“ vadovu. 2009 m. UAB („U“) ir UAB „C. I.“ turėjo sandorį dėl patalpų įsigijimo, kurio kaina buvo apie 5 mln. Lt. UAB „C. I.“ turėjo sklypą Ukmergės pl. ir ten ketino statyti patalpas, kuriose UAB („U“) ketino atidaryti naują restoraną „M. P.“. Sudarant šią sutartį dalyvavo šių bendrovių vadovai. Jis prisimena, kad tas projektas ir nebuvo išsivystęs, UAB („U“) abejojo dėl tokio sandorio ir dėl to sandoris nutrūko. Buvo sumokėtas avansas. Jis neprisimena tokio dalyko, kad būtų sumokėtas avansas 1055010 Lt, avansas buvo gal apie kelis šimtus tūkstančių Lt. Jis nepamena tokio atvejo, kad UAB „C. I. būtų skolinga UAB („U“) . jis patikrino pastarųjų metų buhalteriją, tai nei UAB „C. I.“, nei UAB („U“) nebuvo viena kitai skolingos. Gali būti, kad už tokios sutarties nutraukimą buvo numatyta 500 000 Lt bauda.

962009-03-27 akte dėl UAB („U“) patikrinimo Nr. Ž-185 nurodyta bei VSDSF Vilniaus skyriaus Įmokų išieškojimo skyriaus vyriausioji specialistė A. D. apylinkės teisme paaiškino, kad 2009 m. vasario mėn. UAB („U“) atliko avansinį mokėjimą už patalpų pirkimą – 1 055 010,36 Lt, tačiau patikrinus VĮ „Registrų centras“ duomenis, bendrovės vardu registruoto turo nerasta. Patikrinimo metu V. P. buvo paaiškinęs, kad už 1 055 010,36 Lt avansinį apmokėjimą buvo perkamos patalpos, kurios šio patikrinimo metu juridiškai nebuvo užregistruotos.

97Minėto patikrinimo metu nustatyta, kad jei UAB („U“) nebūtų 2009 m. vasario mėn. mokėjusi avansą 1 055 010,36 Lt už perkamas patalpas, nebūtų susidaręs įsiskolinimas 238 837, 91 Lt Sodrai.

98Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pranešime dėl UAB „M. F.“ nusikalstamos veikos 2009-07-01 Nr. (12.2)-46-21012, nurodyta, kad kuriame UAB „M. F." 2009 m. birželio 2 d. pagal pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus skolinga biudžetui 1 214 348,77 Lt mokesčių bei delspinigių. VĮ „Registrų centras" bei VĮ „Regitra” duomenimis UAB „M. F.“ nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto bei kelių eismo transporto priemonių, neturi. UAB „M. F.“ pateikė Inspekcijai 2008 m. liepos 24 d. įmonės turto anketą, kurioje nurodyta, kad bendrovė turi ilgalaikio turto (kuriam neprivaloma teisinė registracija) už 8.024.466,65 Lt. Inspekcija minėto turto dalį 265.627 Lt areštavo 2009 m. vasario 17 d. turto arešto aktu Nr. 14-28-4054. Bendrovės atstovai turto arešto nepasirašė ir inspekcijai pateikė 2009 m. vasario 23 d. raštą, kuriame pranešė, kad turto aprašas yra pasikeitęs ir įsipareigojo pateikti naują turto aprašą, tačiau jo nepateikė. UAB „M. F.“ buvo išsiųstas 2008 m. gruodžio 9 d. priminimas Nr. 14-07-50171 sumokėti 402316,63 Lt mokestinę nepriemoką. Dalis šios mokestinės nepriemokos buvo nurašyta pagal inspekcijos sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės banko sąskaitų. Bendrovė pateikė 2008 m. gruodžio 17 d. ir 2009 m. sausio 7 d. prašymus išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą trims mėnesiams. Inspekcija 2009 m. vasario 18 d. priėmė sprendimą neišdėstyti bendrovės mokestinės nepriemokos sumokėjimo ir bendrovei išsiuntė 2009 m. vasario 18 d. raginimą sumokėti 307731,70 Lt mokestinę nepriemoką per 20 dienų nuo raginimo įteikimo dienos. UAB „M. F.“ 2009 m. vasario 18 d. pakartotinai kreipėsi į VMI dėl pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo atidėjimo. Inspekcija priėmė 2009 m. balandžio 2 d. sprendimą neišdėstyti šios mokestinės nepriemokos sumokėjimo ir išsiuntė 2009 m. balandžio 3 d. raginimą sumokėti 499 159,45 Lt mokestinę nepriemoką per 20 dienų nuo raginimo įteikimo dienos. Inspekcija priėmė 2009 m. balandžio 2 d. sprendimą išieškoti 484 240,67 Lt mokestinę nepriemoką iš UAB „M. F.“ turto, kuris 2009 m. balandžio 3 d. išsiųstas antstoliui I. G. vykdyti. UAB „M. F.“ direktoriui V. P. pasirašytinai įteiktas 2009 m. gegužės 4 d. priminimas Nr. 14-07-10421 apie pareigą sumokėti 1.1973.48,89 Lt mokestinę nepriemoką.

99Minėta, jog gynyba, pateisinant 1 055 010 Lt išmokėjimą, pateikė apylinkės teismui minėtą preliminarią sutartį, sudarytą tarp UAB („U“) ir UAB „C. I.“ dėl patalpų pirkimo bei sąskaitą faktūrą, išrašytą 870 000 Lt sumai, kaip pagrindžiančią tuos 1 055 010 Lt išmokėjimą, tik mažesne suma. Atkreiptinas dėmesys, kad šią preliminarią sutartį nepasirašė UAB („U“) direktorius ar jo įgaliotas kitas asmuo. Sutiktina su apelianto skunde nurodytu teiginiu, kad ginčo atveju tik tinkamai įformintas toks dokumentas turėtų įrodomąją reikšmę. Taip pat, kaip matyti, sutartyje nėra nurodytos, kokios ir kokioje konkrečioje vietoje perkamos ateityje statomos patalpos.

100Apeliantas skunde nurodė, kad 2009-03-27 akte dėl UAB („U“) patikrinimo Nr. Ž-185 ir vyriausios specialistės A. D. paminėtas išmokėtų 1 055 010 Lt ir gynybos pateiktoje 2009-03-02 PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytos piniginės sumos yra skirtingi dalykai, tačiau pirmos instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje tik nurodė, kad jam neaišku, apie kokius papildomus dokumentus, paminėtus prokurorės baigiamojoje kalboje dėl gynybos pateiktos minėtos preliminarios sutarties, sąskaitos – faktūros ir 2009-02-23 atsiskaitymų su partneriais suvestinės, eina kalba, ir visiškai nevertino šių duomenų bei padarė klaidingas išvadas. Visų pirma, A. P. pareikštame kaltinime nėra nurodyta, jog jis asmeniškai yra išmokėjęs 1 055 010 Lt už tariamai perkamas patalpas. Kaltinime nurodyta, jog tai buvo padaryta „per UAB („U“) valdymo organus duodamas atitinkamus patvarkymus“. Antra, sutiktina su apelianto teiginiu, kad vyr. specialistės A. D. konstatuotas 2009 m. vasario mėn. atliktas avansinis mokėjimas už patalpų pirkimą 1.055.010,36 Lt grynaisiais pinigais ("Draudėjo piniginiai srautai kasoje") ir tarpusavio skolų įskaitymas tarp UAB "C. I." ir UAB („U“) pagal gynybos teismui pateiktą PVM sąskaitą faktūrą yra du skirtingi dalykai. Gynybos pateikti dokumentai dėl 870.000 Lt išmokos įmonei "C. I.", tiksliau tarpusavio skolų padengimo, nepaneigia VSDFV specialistės 2009-03-27 d. akte nustatyto fakto dėl 1.055.010,36 Lt išmokėjimo iš kasos, o yra vertintinas kaip atskiras bylos domuo. Atkreiptinas dėmesys, kad preliminarioje sutartyje nėra numatyti delspinigiai, kurie yra nurodyti 2008-06-30 PVM sąskaitoje faktūroje (500 000 Lt – bauda ir 370 000 Lt – delspinigiai). Pirmos instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad 870 000 Lt - avanso mokėjimas, nebuvo susijęs su siekiu išvengti turtinės prievolės – tai buvo viena iš daugelio mokėjimų, padarytų pagal dar 2008-06-30 sudarytą preliminarią sutartį tarp UAB („U“) ir UAB „C. I.“ dėl patalpų pirkimo, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šiuo teiginiu, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, minėtų gynybos pateiktų dokumentų, 2009-03-02 PVM sąskaitoje – faktūroje 870 000 Lt suma buvo nurodyta kaip vienintelis, o ne vienas iš daugelio mokėjimų. Minėta, kad VSDF Vilniaus skyriaus 2009-10-23 rašte Nr. (9.1)3-75520, UAB („U“) buvo raginama įvykdyti prievolę sumokėti socialinio draudimo įmokas už 2008 m. spalio ir lapkričio mėn., tačiau prievolė nebuvo vykdoma, dėl ko VSDF Vilniaus skyriaus 2008-12-24 nutarimu bendrovės direktoriui buvo skirta bauda, bendrovė ir toliau nevykdė šios savo prievolės. Kaip jau apygardos teismo nustatyta, UAB („U“) jau nuo 2008 m. kovo mėn. nebepajėgė susimokėti mokesčių VMI, 2009 m. birželio 2 d. pagal pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus skolinga biudžetui 1 214 348,77 Lt mokesčių bei delspinigių. Viso įmonės kreditorinis įsiskolinimas buvo 7 929 643 Lt (2009-03-16 dienai), VĮ „Registrų centras" bei VĮ „Regitra” duomenimis UAB („U“) nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto bei kelių eismo transporto priemonių, neturi. 2008-12-18 - 2009-02-02 UAB („U“) priklausę restoranai ir picerijos buvo įregistruoti kaip 11 naujų akcinių bendrovių. Todėl yra nepagrįstas apylinkės teismo teiginys, kad UAB („U“) įsiskolinimas 238 837,91 Lt susidarė tik vasario mėn. ir buvo nepradelstas. Reikšmę turi ir tas faktas, nurodytas minėtame VSDF Įmokų skyriaus 2009-03-27 akto priede „Debitorių sąrašas 2009-02-28 dienai“, kur nurodyta, jog UAB „C. I.“ buvo skolinga įmonei UAB („U“) 1 246 745,68 Lt. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. P. buvo UAB „C. I.“ akcininku (turėjo 49 proc. akcijų 2007-10-08 dienai), o UAB „C. I.“ vadovu nuo 2009-02-26 – T. M., kuris 2001-08-09 2006-07-03 yra buvęs UAB („U“) direktoriumi. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šis 2009 m. vasario mėnesį iš UAB („U“) kasos grynaisiais išmokėtas 1.055.010 Lt vadinamasis avansas už neegzistuojančias, neaiškias patalpas, kuris išmokėtas įmonei, kuri jau ir taip buvo skolinga 1 246 745,68 Lt UAB („U“) turi būti vertinamas kaip UAB („U“) turėtų lėšų (grynųjų pinigų) apsaugojimas nuo mokesčių administratoriaus, kreditorių ir galiausiai - nuo bankroto administratoriaus, padarant šiems žalą, priešingai, nei nurodė pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje.

101Pirmos instancijos teismas išteisindamas A. P., skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nėra jokių objektyvių įrodymų apie išankstinius A. P. planus būtent sudaryti fiktyvų bendrovės pardavimo sandorį, kad A. P. UAB („U“) akcijas pardavė fiktyviai ir tai darydamas, pagamino netikrus dokumentus, byloje nėra duomenų, kad A. P. neketino parduoti UAB („U“), anaiptol, bendrovė buvo parduota kitam asmeniui – A. M., pardavimo procedūra buvo atlikta įstatymų nustatyta tvarka, o A. M., įgijęs UAB („U“) akcijas, atliko aktyvius kaip akcininko veiksmus: pakeitė bendrovės pavadinimą, adresą, patvirtino naujus įstatus. Tokį sandorį patvirtino notarė. Taipogi nurodyta, kad tarp A. P. ir A. M. pasirašytoje 2009-05-15 akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje buvo įrašyta kokia nors tikrovės neatitinkanti informacija. Byloje taip pat nėra įrodymų, jog A. P. suklastojo perdavimo – priėmimo aktą, t.y. kad į tokį dokumentą buvo įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija. Bendrovės dokumentų perdavimo A. M. faktą patvirtino antstolis. Kaltinimas dėl dokumentų suklastojimo grindžiamas tik A. M. parodymais, kurie yra prieštaringi, paremti nepagrįstais samprotavimais apie neva fiktyvią 2009-05-15 UAB („U“) akcijų pirkimo - pardavimo sutartį. Įstatymai nedraudžia pirkti ir parduoti skolas turinčias įmones, o tai, kad A. M. nevykdė įmonės veiklos, negalima teigti, jog su tuo buvo tiesiogiai susijęs A. P.. Taip pat pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad būtent A. P. paslėpė bendrovės buhalterinius dokumentus ir, kad perduotų buhalterinių dokumentų kiekis buvo toks didelis, kad realiai negalėjo tilpti į automobilį, kaip tai nurodė valstybinis kaltintojas.

102Byloje nustatyta, kad 2009-05-15 UAB („U“) akcijų pirkimo - pardavimo sutartimi A. P. perleido A. M. 100 procentų UAB („U“) akcijų. Šios sutarties pagrindu buvo padaryti pakeitimai UAB („U“) akcininkų registre, taip pat pakeisti duomenys Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre. Įgijęs UAB („U“) akcijas, A. M. pradėjo įgyvendinti savo, kaip bendrovės vienintelio akcininko teises: priiminėjo sprendimus, pakeitė bendrovės pavadinimą, buveinės adresą, patvirtino naujos bendrovės įstatus ir kitus veiksmus. 2009-05-15 A. P. perdavė A. M. UAB („U“) dokumentus ir dėl to šalys pasirašė dokumentų perdavimo – priėmimo aktą.

103A. P. pirmos instancijos teisme paaiškino, kad 2009 m. pabaigoje ieškojo pirkėjo, norinčio įsigyti UAB („U“), dėl ko buvo patalpinti skelbimai spaudoje. Bendrovė 2009 m. ieškojo investuotojų, tarp jų buvo ir A. M., su kuriuo susitiko vasario mėn., buvo paruošęs kai kuriuos akcijų pirkimui būdingus dokumentus. Gegužės mėn. A. M. nusipirko UAB („U“) už vieną litą, perėmė visus įmonės buhalterinius dokumentus, juos išsivežė. A. M. buvo informuotas apie įmonės skolas. Jis taip pat perėmė ir įmonės buvusius įsipareigojimus, buvo susitarta, kad jis tęs veiklą, jis ketino užsiimti bulvių kroketų gamybą. Įmonė jau turėjo tam tikrą įdirbį, gamino pusfabrikačius, turėjo cechą, joje buvo likusi dalis nekilnojamo turto, kurio didžioji dalis buvo lizinguojama ir už kurį buvo laidavusi UAB ( - ). Šį turtą atėmė bankas ir perdavė UAB ( - ), kaip laiduotojui. Tačiau įsigijęs įmonę, A. M. jokios veiklos nevykdė ir jis daugiau A. M. nematė. Po įmonės pardavimo A. M. skolos padidėjo, nes A. M. nevykdė finansinių įsipareigojimų. Jei A. M. būtų vykdęs įsipareigojimus lizingo bendrovėms, tų skolų nebūtų.

104Kaip matyti A. P. tokius pat parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Be to jis ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog visus klausimus, susijusius su UAB („U“) akcijų pirkimu-pardavimu, dokumentų ruošimu, jis pagal rašytinį susitarimą pavedė atlikti teisinės kontoros („A“) teisininkams. Todėl akcijų pardavimu rūpinosi minėtos kontoros teisininkai: pirkimo-pardavimo dokumentų paruošimu, vizitu pas notarą, antstolį, kuris fiksavo apskaitos dokumentų perdavimą. Asmeniškai dalyvavo, kai antstolis fiksavo faktines aplinkybes, kurių metu A. M. buvo perduodami įmonės UAB („U“) buhalterinės paskaitos dokumentai. Tačiau, kur dėžės su apskaitos dokumentais buvo išneštos iš buvusio ofiso, adresu ( - ), pasakyti negali, nes nežino. Dokumentų išvežimu rūpinosi pats A. M., kuris organizavo ir transportą. Pasirašant UAB („U“) akcijų pirkimo-pardavimo dokumentus, dalyvavo notaras.

105Apeliacinės instancijos teisme A. P. paaiškino, kad advokatas N. J. UAB („U“) neatstovavo, jis minėto sandorio metu atstovavo A. M.. Jis nežino, kokioje advokatų kontoroje tuo metu dirbo N. J.. Jis bendradarbiavo su advokatų kontora („A“), bet konkrečiai su advokatu N. J. – ne. Advokatas N. J. buvo pats susiradęs A. M..

106Apygardos teismas pritaria prokurorės skunde išdėstytiems argumentams, jog apylinkės teismas kaip išimtinai teisingais vadovavosi A. P. žodžiais, o UAB („U“) akcijų pardavimą, buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą vertino atsietai nuo kitų bylos duomenų, kuriuos taip pat vertino atsietai ir paviršutiniškai.

107Tai, kad A. P. organizavo fiktyvų bendrovės akcijų pardavimą ir, kad A. M. nesiekė ir neturėjo tikslo įsigyti įmonės, patvirtina tokie duomenys:

108Pirmos instancijos teisme liudytoja, VSDF Vilniaus skyriaus Įmokų išieškojimo skyriaus vyr. specialistė A. D. parodė, jog atliekant tyrimą dėl UAB ( - ) neatsiskaitymo SoDrai, paaiškėjo, kad šios įmonės akcijos yra parduotos Rusijos Federacijos piliečiui A. M., kurio mėgino ieškoti užregistruotų adresu ir jo gyvenamosios vietos adresu, į Rusiją, bet jis neatsiliepė, direktoriui V. P. pranešė apie įmonės galimą bankrotą, dėl ko vėliau ir kreipėsi į teismą, nuvyko į ankstesnę registracijos vietą, kur rado buvusios UAB („U“) tuos pačios darbuotojus ir vadovus.

109Liudytojas A. M., apklaustas Rusijos Federacijoje, vykdant teisinės pagalbos prašymą, parodė, kad apie įmonę „M. F." Lietuvos Respublikoje nieko anksčiau nežinojo, ir nežino. Kur ji yra ir apie tai, kad jo nuosavybėje yra stambi gamybinė įmonė, nieko nežino. Iš Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijų jis sužinojo, kad nuo 2009-05-20 jis yra Lietuvos Respublikoje esančios uždarosios akcinės bendrovės („U“) vienintelis akcininkas. Šios akcinės bendrovės jis neįsteigė, ir jam jos niekas nedovanojo. Kas anksčiau buvo šios bendrovės akcininkas, jis nieko nežino, taip pat nežino, kokią veiklą vykdo ši įmonė. Kas yra šios akcinės bendrovės direktorius, ir kur yra šios akcinės bendrovės veiklos vykdymo vieta, nieko nežino. 2009 metų pavasarį jis buvo Lietuvos Respublikoje, nes norėjo suremontuoti savo automobilį „Mercedes 124" (( - )), 1991 metų gamybos. Jam atvykus į techninio aptarnavimo stotį Vilniuje, prie jo priėjo anksčiau jam nepažįstamas žmogus, jie pradėjo kalbėtis, susipažino. Jo vardo jis neįsidėmėjo, prisimena, kad lietuviškas. Jis pasiūlė jam dirbti Lietuvoje kavinės administratoriumi. Kavinės pavadinimo jis nepasakė, iš pokalbio suprato, kad kavinė yra Vilniuje. Kadangi turėjo restorano administratoriaus darbo patirtį ir tuo metu neturėjo darbo, jis sutiko dirbti įmonėje. Vyras pasakė, kad tam, kad jis galėtų pradėti dirbti jo įmonėje, reikia pasirašyti kažkokius popierius. Jis sutiko. Todėl jie nuvažiavo į biurą, adreso ir pavadinimo neprisimena. Biure prie jų priėjo vidutinio amžiaus moteris, atnešė kažkokius popierius, vyras pasakė, kad jis turi juos pasirašyti, kad pradėtų dirbti jo įmonėje. Šių popierių jis neperskaitė, nes skubėjo grįžti namo šviesiu paros metu. Jis pasirašė popierius, daugiau kaip du lapus, kiek būtent lapų pasirašė, jis neprisimena. Vyras pasiėmė visus dokumentus, jam jo dokumentų egzemplioriaus nedavė. Jis į rankas iš jo nieko negavo. Paskui jie susitarė, kad vyras paskambins jam telefono numeriu ( - ) ir paneš, kada ir kur eiti į darbą. Vyras taip pat davė jam savo telefono numerį. Jis sutiko ir išvažiavo namo į Kaliningradą, nes jo automobilis jau buvo suremontuotas. Tačiau po šių popierių pasirašymo vyras jam nepaskambino ir su juo nesusisiekė. Jis bandė jam paskambinti, bet šis neatsiliepė į jo skambučius. Jo telefono numerio jis neišsaugojo, nurodyti jo negali (t. 15., b. l. 57-61).

110Šis liudytojas davė analogiškus parodymus ir būdamas apklausiamas UAB ( - ) mokestinio patikrinimo metu 2010 m. Lietuvos Respublikos VMI iniciatyva Rusijos Federacijos FM Federalinės mokesčių tarnybos pareigūnų (t. 20, b.l. 183) Nors apylinkės teismas atkreipė dėmesį į šią aplinkybę, tačiau apygardos teismui nekilo abejonių dėl šių apklausų objektyvumo ir teisingumo. Be to šiuos liudytojo A. M. parodymai atitinka ir kitus, toliau išvardintus duomenis, bylos nustatytas faktines aplinkybes.

111Kaip matyti šie liudytojo A. M. parodymai paneigia A. P. parodymus.

112Iš Rusijos Federacijos atsakymo pagal teisinės pagalbos prašymą (2011-04-13 Nr. 81/1-4573-10) (t.15, b.l. 55,) užklausiant, ar A. M. turi /turėjo įmonę, buvo jos dalyvis, vadovas, vyr. buhalteris, matyti, kad duomenų apie A. M. valstybiniuose individualių verslininkų ir juridinių asmenų rejestruose nėra. (t. 15, b.l. 68-72). Iš icdb.vrm duomenų bazės gauta informacija, kad A. M. Lietuvos valstybės sieną kirto 2007-08-04, 2007-12-12, 2009-02-27, 2009-05-14 (atvažiavo), 2009-05-15 (išvažiavo). (t. 15, b.l. 52) ir, kad A. M. 2009-05-14 atvyko su S. M. gim. 1980 m., automobiliu M. B. 260E. (t. 15, b.l. 51) Iš minėtų icdb.vrm duomenų bazės gautos informacijos matyti, jog A. M. į Lietuvą atvažiavo 2009-05-14, o išvažiavo 2009-05-15, kada buvo pasirašyta sutartis, anksčiau buvo kirtęs valstybės sieną 2007-08-04, 2007-12-12, 2009-02-27. Tokie duomenys kelia abejonių, ar jis, atvažiavęs į Lietuvą 2009-05-14 ir kitą dieną išvažiavęs turėjo pakankamai laiko susipažinti su perimama nauja įmone, jos verslu ir dokumentais, juolab surašytais lietuvių kalba.

113Iš byloje esančios 2009-05-15 akcijų pirkimo – pardavimo sutarties ir 2009-05-15 dokumentų perdavimo – priėmimo akto matyti, kad šiuos dokumentus pasirašė A. P..

114Liudytoja D. J. pirmos instancijos teisme patvirtino, kad iš tiesų nepamena šio notarinio veiksmo, bet iš notarinių veiksmų registro ji mato, kad ji buvo paliudijusi parašo tikrumą, kurio metu buvo patikrinusi atvykusių tapatybę, bet netvirtino pasirašomo dokumento turinio.

115Iš byloje esančio notarinio registro išrašo kopijos matyti, kad 2009-05-15 notarė D. J. paliudijo A. M. ir A. P. parašų tikrumą, patvirtino jų pasirašytą akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, šiame dokumente pažymėta, kad dėl to šalys atsiskaitė visiškai, pretenzijų neturi, ir, kad notarė patikrino dokumentų atitikimą įstatymų reikalavimams ir, kad juos galima registruoti. Už šiuos notarinius veiksmus notarei buvo sumokėta 379 Lt. (t. 18, b.l. 156- 158).

116Liudytojas V. Č. parodė, jog jis surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, tuo metu ir bendravo su A. M., protokole užfiksavo užrašus ant dėžių ir segtuvų, kuriuose buvo UAB („U“) dokumentacija. Minėtas faktinių aplinkybių konstatavimas vyko pagal A. P. pavedimą pagal 2009-05-14 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 116-36-09-F konstatuoti faktines aplinkybes: UAB („U“) dokumentacijos perdavimo eigą naujam akcininkui A. M.. Minėtų faktinių aplinkybių konstatavimo metu dalyvavo jis pats asmeniškai, A. P., advokatų kontoros („A“) darbuotoja R. M., naujasis akcininkas A. M. bei jį atstovaujantis advokatas N. J., dar keli asmenys, kurių pavardžių neatsimena, tačiau jie oficialių veiksmų neatlikinėjo, todėl jų asmenybės nebuvo nustatinėjamos ir jie nebuvo įrašyti į protokolą, jie atliko pagalbinį techninį darbą. Administracinėse patalpose, adresu ( - ) antrajame aukšte buvo sukrautos įvairios dėžes ir segtuvai su užrašai, kad juose yra UAB („U“) dokumentacija, kurie buvo nufotografuoti ir išnešti iš patalpų, tačiau kur, protokole užfiksuota nebuvo, nes nebuvo tokio užsakymo iš paslaugos užsakovo A. P.. Kai UAB („U“) dokumentacija buvo visa išnešta iš administracinės patalpos, tada A. P. ir A. M., jo akivaizdoje, dviejuose egzemplioriuose pasirašė UAB („U“) dokumentų priėmimo-perdavimo aktą 2009-05-15, kuris buvo nufotografuotas (nuotraukos 43,44,45,46,47,48).

117Antstolio V. Č. surašyto Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (t.15, b.l. 3 – 46) matyti, jog atliekant šį veiksmą dalyvavo jo paminėti asmenys ir antstolis užfiksavo, kad administracinėse patalpose, adresu ( - ), antrajame aukšte buvo sukrautos įvairios 94 dėžės ir segtuvai su užrašais, kad juose yra UAB („U“) dokumentacija, tačiau detaliau, kokie konkrečiai dokumentai yra dėžėse, nefiksavo. Taip antstolis užfiksavo tik tą faktą, kad šios dėžės ir segtuvai buvo nufotografuoti ir išnešti, kur išnešti – nedetalizavo. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmos instancijos teisme liudytojas V. Č. parodė, kad jis konstatavo, kad perduotos 5 dėžės, tačiau, kaip matyti iš Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, jame buvo užfiksuotos 94 dėžės su dokumentais.

118Nors ikiteisminio tyrimo metu nebuvo padarytas eksperimentas, ką pažymėjo pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, kurio metu būtų patikrinta, ar visas antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytos 94 dėžės su dokumentais būtų tilpusios į lengvąjį automobilį, kuriame be vairuotojo dar būtų vienas keleivis, tačiau, atsižvelgiant į antstolio pridėtose prie Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo fotonuotraukose užfiksuotas šiame protokole minėtas dėžes, jų kiekį ir gabaritus, darytina išvada, kad toks kiekis dėžių su dokumentais negalėtų tilpti į M/B markės automobilį, kuriuo buvo atvykęs A. M. ir jo sutuoktinė. Todėl sutiktina su apelianto argumentu, kad apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra atliktas eksperimentas, nes baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja kiekvienoje baudžiamojoje byloje išnaudoti visas įstatymuose numatytas įrodinėjimo priemones (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-114/2008, 2K-659/2012 ir kt.)

119Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas N. J. parodė, kad jis atstovavo A. M. šiam įsigyjant UAB („U“) akcijas. A. M. pats jį buvo susiradęs. Jis niekada neatstovavo nei A. P., nei UAB („U“). Sandorio metu jis nedirbo advokatų kontoroje („A“). Vėliau jo darbo vieta buvo registruota („A“), tačiau tenai niekada nedirbo ir niekada neatstovavo („A“) klientams.

120Didelę reikšmę turi teismo nustatytas faktas, kad UAB („U“) akcijų pirkimo – pardavimo metu UAB („U“) neregistruotas kilnojamasis turtas 265 627 Lt vertės buvo jau areštuotas, UAB („U“) jau nuo 2008 m. kovo mėn. nebepajėgė susimokėti mokesčių VMI, 2009 m. birželio 2 d. pagal pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus skolinga biudžetui 1 214 348,77 Lt mokesčių bei delspinigių. Viso įmonės kreditorinis įsiskolinimas buvo 7 929 643 Lt (2009-03-16 dienai), VĮ „Registrų centras" bei VĮ „Regitra” duomenimis UAB („U“) nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto bei kelių eismo transporto priemonių, neturi. 2008-12-18 - 2009-02-02 UAB („U“) priklausę restoranai ir picerijos buvo įregistruoti kaip 11 naujų akcinių bendrovių, kurios perėmė įsiskolinimus tik svarbiems tiekėjams, bet visiškai neperėmė mokestinių skolų valstybei.

1212009-03-01 dienai bendrovės kasoje buvo 4 755, 11 Lt, tačiau, kaip matyti iš 2015- 05-15 akcijų pirkimo – pardavimo sutarties, dokumentų perdavimo akto, akcijų pirkimo ir dokumentų perdavimo metu nei bendrovės turtas, nei bendrovės kasa A. M. nebuvo perduota.

122Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmos instancijos teismo teiginiu, jog byloje nėra duomenų, jog būtent A. P. paslėpė bendrovės dokumentus.

123Iš antstolio V. Č. surašyto Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog atliekant šį veiksmą, dalyvavo, A. P., advokatų kontoros („A“) darbuotoja R. M., A. M., jo atstovas advokatas N. J., tačiau, kaip matyti iš šių asmenų ir notarės D. J. bei antstolio parodymų, išskyrus A. P., niekas iš jų jokio suinteresuotumo šiuo sandoriu, tikslo paslėpti ar kažkaip sunaikinti dokumentus neturėjo, išskyrus patį A. P.. Nors A. P. viso proceso metu teigė, kad jis ketino parduoti įmonę, dėl to buvo davęs skelbimus, ieškojo pirkėjo, o vėliau notarė patvirtino šį sandorį, o antstolis užfiksuotų dokumentų perdavimą A. M., tačiau aukščiau paminėti duomenys nepatvirtina šių A. P. teiginių. Visų pirma iš teismui pateiktų skelbimų matyti, kad juose neminima UAB („U“), pats notarės sandorio patvirtinimas ir parašų paliudijimas savaime neįrodo sandorio realumą, o šį veiksmą, vertinant su kitais bylos duomenimis visumoje, jis patvirtina, kad buvo sudaryta tik regimybė, kad tiek bendrovės turtas, tiek ir buhalterinės apskaitos dokumentai, teisėtai perduodami A. M.. Antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota tik tai, kad minėtoje patalpose yra 94 dėžės su dokumentais, bet neužfiksuota, kokie tai dokumentai ir, tik kad šie dokumentai kažkur išnešti iš patalpos. Taigi, surašyti Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole duomenys savaime neįrodo, kad jame paminėtos dėžės su dokumentais ir segtuvai buvo perduoti konkrečiai A. M., kad juos išsinešė A. M. ir išsigabeno.

124Apygardos teismui visiškai nelogiška ir neįtikinama, kad A. P. pardavė neva tai perspektyvų verslą už 1 Lt, kai tuo tarpu tiek notarei, tiek antstoliui buvo sumokėta už jų atliktus veiksmus daugiau nei 400 Lt.

125Civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, kai jie atitinka šalių valią ir jais siekiama sukurti civilines teises ir pareigas. Šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus: ar siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių ar nusikalstamų tikslų.

126Teisėjų kolegijos nuomone, A. P., kaip bendrovės faktinis valdytojas ir akcininkas, prisidengdamas fiktyvia sutartimi dėl UAB („U“) akcijų pirkimo – pardavimo bei dokumentų perdavimo aktu, kuriomis neva pardavė UAB („U“) akcijas A. M. už 1 Lt ir, perdavė visus UAB („U“) buhalterinius dokumentus, bei, siekdamas sudaryti regimybę, kad tiek bendrovės turtas, tiek ir buhalterinės apskaitos dokumentai, teisėtai perduodami A. M., buhalterinės apskaitos dokumentus tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis paslėpė ar sunaikino, dėl ko iš dalies negalima buvo nustatyti UAB („U“) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros, todėl, įvertinus aukščiau paminėtus duomenis, pripažintina, jog akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje ir dokumentų perdavimo akte yra užfiksuota fiktyvi informacija apie UAB („U“) akcijų pirkimą – pardavimą ir šios bendrovės buhalterinių dokumentų perdavimą. Liudytojo A. M. parodymai, ir tas byloje nustatytas faktas, kad A. M., tapęs vieninteliu bendrovės akcininku, nepaskyrė bendrovės direktoriaus, nepriiminėjo jokių sprendimų dėl įmonės veiklos, bei tai, kad įmonė visiškai nevykdė jokios veiklos, kad UAB ( - ) neįregistravo bendrovės vardu prieš tai UAB („U“) jai perduotų prekės ženklų B. A. D., B., M. A., tai, kad buvo paslėpti arba sunaikinti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai ir dėl to atsirado padarinių – negalėjimas iš dalies nustatyti UAB („U“) veiklos, komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų ir įvertinti turto laikotarpiu nuo 2002-06-01- iki 2009-05-15, rodo, jog A. M. UAB („U“) akcijų realiai neįsigijo, šios bendrovės akcininku ir valdytoju nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad 2009-06-18, jau pardavus UAB („U“) akcijas A. M., UAB ( - ) perduodamas SEB lizinguojamas turtas 1 140 821 Lt vertės ilgalaikis turtas, t.y. įranga, kuria naudojosi minėtos naujai įkurtos 11 įmonių. Tai dar kartą patvirtina šio sandorio fiktyvumą. Kolegijos nuomone, akcijų pirkimo – pardavimo sutartis bei dokumentų perdavimo- priėmimo aktas, kurie be kita ko, pateikti Juridinių asmenų registro Vilniaus filialui, yra netikri, nes jie yra pagaminti įrašant į juos melagingą informaciją neva tai apie įmonės akcijų pirkimą – pardavimą ir buhalterinių dokumentų perdavimą, ir juos pasirašant, turėdamas tikslą išleisti tokius dokumentus į teisinę apyvartą kaip autentiškus. Tokiu būdu A. P. siekė atsikratyti nuostolingai veikiančios bendrovės, išvengti atsakomybės prieš kreditorius ir pan. Pasirašydamas tokius dokumentus A. P., žinodamas, kad įmonės akcijos realiai nebus parduotos ir buhalterinės apskaitos dokumentai nebus perduoti, suvokė, kad veikia neteisėtai. Apygardos teismo nuomone, šioje byloje, priešingai nei nurodė apylinkės teismas, nustatytos visos sąlygos, dėl kurių A. P. veiksmai peržengė civilinių santykių ribas.

127Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir civilinės teisės pažeidimų bei darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Teismai byloje turi nustatyti apgaulės faktą. Pažymėtina, kad apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto ar turtinės teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Turtinės prievolės išvengimas, viena iš alternatyvių sukčiavimo veikų – tai kaltininko ar kito asmens pareigos, kilusios iš delikto, sandorio ar kitu teisėtu pagrindu, nevykdymas ar tik dalinis vykdymas panaudojant apgaulę (pvz., kaltininkas neteisėtai atsisako vykdyti savo pareigą kreditoriui, sudarydamas situaciją, kai kreditorius negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės). Išvengti turtinės prievolės reiškia atsisakyti vykdyti ją arba naudojant apgaulę sudaryti tokią padėtį, kad kreditorius prarastų realią galimybę įgyvendinti savo turtinę teisę arba ši galimybė būtų iš esmės suvaržyta, o kaltininkas išvengtų realaus pavojaus būti teisiškai priverstas vykdyti savo pareigą teisės turėtojui. Be šių objektyvių požymių, būtina nustatyti ir atitinkamą kaltės turinį, t. y. kad kaltininkas suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo.

128Apeliacinės instancijos teismui įvertinus visus aukščiau paminėtus duomenis, pripažįsta, kad jie tarpusavy, tiek jų visuma patvirtina, kad A. P. apgaulė reiškėsi tuo, kad jis, būdamas UAB („U“) faktiniu valdytoju ir savininku, iš anksto žinodamas, jog UAB („U“) yra kaip mokesčių mokėtojas yra įsiskolinęs valstybės biudžetui, ir, kad UAB („U“) mokestinių valstybei įsipareigojimų, negalės įvykdyti ir nevykdys, siekdamas išsaugoti UAB („U“) turtą ir tęsti veiklą naujai įsteigtose įmonėse, kurios perėmė įsiskolinimus tik jiems svarbiems kreditoriams ir išvengti prievolių valstybės biudžetui, tyčia, per bendrovės valdymo organus duodamas atitinkamus patvarkymus, aukščiau nurodytais veiksmais sukūrė fiktyvią teisinę padėtį, kad įmonė taptų beturtė ir į ją nebūtų galima nukreipti reikalavimo

129Taigi šiuo atveju apgaulė buvo naudojama sukuriant UAB („U“) fiktyvią teisinę padėtį, kad įmonė taptų beturtė ir į ją nebūtų galima nukreipti reikalavimo.

130Pirmos instancijos teismas A. P. inkriminuotame kaltinime dėl sukčiavimo nurodyta, jog 2009-03-02 sutartimis UAB („U“) perdavė UAB ( - ) prekės ženklus B. A. d., B., M. A.. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog šie prekės ženklai nebuvo perleisti UAB ( - ) , nes teisės į prekių ženklą atsiradimo pagrindas yra jų registracija, o ne sutarties sudarymas. Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos Valstybinio patentų biuro rašto (t.6, b. l. 112-117), kad prekių ženklai B. A. d., B., M. A. priklauso UAB („U“). Todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo. Vienok sutiktina su apelianto skunde nurodytu argumentu, kad šis faktas, kad sutartys taip ir liko neįregistruotos Lietuvos Respublikos Patentų biure įrodo, kad UAB „( - )“ direktorius tiesiog tuo nesirūpino, žinodamas, kad sandoris su Rusijos piliečiu A. M. dėl UAB („U“) akcijų pirkimo – pardavimo bus apsimestinis, kitaip UAB ( - ) būtų užregistravęs įgytus šiuos prekės ženklus.

131Apylinkės teismas konstatavo, jog VMI ir VSDF savo mokestinius reikalavimus UAB „M. F.“ (buvusiai UAB („U“)) gali vykdyti pirmiausia taikant įstatymo numatytus instrumentus, tame tarpe ir pareiškiant kreditorinius reikalavimus bankroto byloje, o ne inicijuoti baudžiamąjį persekiojimą ir, atsižvelgiant į tai, kad tiek VMI, tiek VSDF savo piniginius reikalavimus yra pareiškusios A. M. priklausančiai bendrovei bei į VMI atstovės paaiškinimą, kad dar iki akcininko pasikeitimo VMI galėjo imtis aktyvių priemonių išieškant mokestinę nepriemoką, bet to nepadarė, todėl nėra pagrindo manyti, kad A. P. parduodamas UAB („U“) akcijas A. M. siekė išvengti didelės vertės turtinės prievolės.

132Apygardos teismas nesutinka su šiais apylinkės teismo argumentais, nes, kaip matyti iš VMI pranešimo dėl UAB ( - )“ nusikalstamos veikos 2009-07-01 Nr. (12.2)-46-21012, VMI išnaudojo visas turimas galimybes nesumokėtus mokesčius išieškoti Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, o būtent: UAB ( - )“ 2009-06-02 buvo skolinga biudžetui 1 214 348,77Lt. Dar 2008-07-24 UAB („U“) VMI buvo pateikusi įmonės turto anketą, kurioje nurodyta, kad bendrovė turi ilgalaikio turto už 8 024 466,65 Lt. VMI dalį turto, 265 627 Lt vertės, 2009-02-17 areštavo, tačiau bendrovės atstovai turto arešto nepasirašė, bet pateikė VMI 2009-02-23 raštą, kuriame nurodė, kad bendrovės turto aprašas yra pasikeitęs ir bendrovė įsipareigoja pateikti naują turto aprašą, tačiau jo taip ir nepateikė. 2008-12-09 UAB ( - )“ buvo išsiųstas priminimas Nr.14-07-50171 sumokėti 402 316,63 Lt mokestinę nepriemoką, kurios dalis buvo išieškota iš bendrovės banko sąskaitų. Vėliau vėl buvo siunčiami pakartotiniai priminimai ir buvo kreiptasi į antstolius vykdyti mokestines nepriemokas. Panašiai byloja ir VSDF Vilniaus skyriaus 2009-10-23 rašte Nr.(9.1)3-75520 nurodyta informacija, kad bendrovė buvo raginama vykdyti sumokėti socialinio draudimo įmokas už 2008 metų spalio ir lapkričio mėnesius, tačiau bendrovė nevykdė šios prievolės, dėl to buvo paskirta bendrovės direktoriui bauda, tačiau bendrovė ir toliau nevykdė šios savo prievolės. Bendrovės skola per 2009 m. pirmąjį ketvirtį padidėjo 100 229,43 Lt , todėl siekiant išieškoti susidariusį įsiskolinimą VSDF Vilniaus skyrius priėmė sprendimus išieškoti skolas į VSDF biudžetą priverstine tvarka, kreipiantis pas antstoliu, tačiau antstolis pagal šiuos sprendimus skolos neišieškojo.

133Teisėjų kolegija įvertinusi šias aplinkybes pripažįsta, kad dėl aukščiau įvardytų A. P. veiksmų VMI ir VSDF prarado realią galimybę išieškoti skolas ne ginčo tvarka vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu ar civilinėmis teisinėmis priemonėmis ir patyrė turtinę žalą atitinkamai 1.197.348,89 Lt ir 338.507,29 Lt (viso 1.535.856,18 Lt). Tokiu būdu A. P. apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės - 1.535.856,18 Lt UAB („U“) naudai (BK 190 straipsnis).

134Pirmos instancijos teismas išteisino A. P. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, motyvuodamas tuo, kad A. P. nebuvo apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektu ir, kad byloje nėra duomenų, kad būtent A. P. paslėpė kaltinime nurodytus dokumentus.

135Apygardos teismas nesutinka su šiais aplinkės teismo argumentais.

136BK 222 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal teismų praktiką BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikalstamos veikos padariniai – negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą ar sunaikinimą atsako šią veiką padaręs asmuo. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2012, 2K-210/2012). Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu pasunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas, neperspektyvus, pvz., be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė, trukdė atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarė neperspektyvų; sąmoningai nevykdė įsipareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymą; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-285/2013, 2K-93/2013).

1372004 m. balandžio 13 d. Nr. IX-2112 LR Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 6 ir 8 punktų nuostatos, įpareigoja Mokesčių mokėtoją saugoti apskaitos dokumentus ir registrus, taip pat kitus dokumentus, bei pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus.

138Apygardos teismui nustačius, jog A. P. žinodamas, kad UAB („U“) kaip mokesčių mokėtojas yra įsiskolinęs valstybės biudžetui, tikslu paslėpti UAB („U“) buhalterinės apskaitos dokumentus, 2009-05-15 administracinio pastato, esančio ( - ), patalpose atliko fiktyvų UAB („U“) perleidimą už simbolinę 1 Lt kainą ir įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą, sudarydamas su Rusijos Federacijos piliečiu A. M., nesupratusiu, kad daroma nusikalstama veika, 2009-05-15 UAB („U“) 100 procentų akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir 2009-05-15 UAB („U“) dokumentų perdavimo-priėmimo aktą, A. P. tokiu būdu paslėpdamas įmonės dokumentus, pažeidė minėtas 2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX-2112 LR Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 6 ir 8 punktų nuostatas, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB („U“) veiklos, komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų ir įvertinti turto laikotarpio nuo 2002-06-01 iki 2009-05-15, tokiais veiksmais ne tik sukčiavo, bet ir tokiu būdu pažeidė kaltinime nurodytus norminius aktus ir paslėpė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. Jo veika buvo teisingai kvalifikuota ikiteisminio tyrimo metu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį,

139Apylinkės teismas, išteisindamas A. P. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, motyvavo tuo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad tokiuose kaltinime nurodytuose dokumentuose būtų įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija.

140Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apylinkės teismo argumentais.

141BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininko veika kvalifikuojama tuomet, jeigu dėl anksčiau išvardintų veiksmų buvo padaryta didelė žala. Dokumentas – kiekvienas rašytinis aktas ar kitoks materialaus pasaulio dalykas, kuriame įtvirtinta juridinę reikšmę turinti informacija, pagal savo pobūdį ir reikšmę esanti teisės ar pareigos arba teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų įrodymu ar turinčių juridinę reikšmę aplinkybių įrodymu. Šio nusikaltimo dalyku gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Tikras dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeitė kito surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino, arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Netikro dokumento pagaminimas suprantamas kaip pagaminimas visiškai naujo žinomai melagingo dokumento, t. y. tokio, kuris tikrovėje neegzistuoja. Kitaip tariant, kaltininkas neteisėtai visą dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, surašo, atspausdina ar kitokiais būdais sukuria siekdamas išleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip autentišką. Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Dokumento suklastojimu laikomas ne tik jo turinio pakeitimas, bet ir atskirų dokumento dalių pakeitimas arba iškraipymas. Netikro ar suklastoto dokumento panaudojimas – kai kaltininkas neteisėtai paleidžia netikrą ar suklastotą dokumentą į teisinę apyvartą, siekdamas įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes. Kaltės turinys dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, t. y. kaip jis suvokė ir vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, pastangas juos darant, siekiamą rezultatą (kasacinė nutartis Nr. 2K-516/2009).

142Apeliacinės instancijos teismui pripažinus įrodyta, kad A. P. pagamino netikrus dokumentus: 2009-05-15 UAB („U“) akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtindamas savo parašu į ją įrašytus melagingus duomenis tariamai patvirtinančius, kad jis parduoda UAB („U“) 100 procentų akcijų Rusijos Federacijos piliečiui A. M. ir 2009-05-15 UAB („U“) dokumentų perdavimo – priėmimo aktą, patvirtindamas savo parašu į jį įrašytus melagingus duomenis apie tai, kad 2009-05-15, Vilniuje, jis tariamai perdavė UAB („U“) buhalterinės apskaitos dokumentus minėtam A. M., dėl ko VSDF ir VMI prarado realia galimybę išieškoti skolas ne ginčo tvarka ir patyrė didelę turtinę žalą, jis tuo pačiu ne tik sukčiavo, bet ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje. A. P. veika ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuota pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse numatytų nusikalstamų veikų sutaptį, kadangi, teisėjų kolegijos nuomone, jis pats pagamino netikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę išvengė turtinės prievolės.

143Kaltinime A. P. dėl dokumento suklastojimo pirmiausia nurodyta, jog A. P. tyčia pagamino netikrus dokumentus, tačiau vėliau nurodyta, kad jis suklastojo dokumentus: 2009-05-15 UAB („U“) akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtindamas savo parašu į ją įrašytus melagingus duomenis, tariamai patvirtinančius, kad jis parduoda UAB („U“) 100 procentų akcijų Rusijos Federacijos piliečiui A. M.; ir 2009-05-15 UAB („U“) dokumentų perdavimo-priėmimo aktą, patvirtindamas savo parašu į jį įrašytus melagingus duomenis apie tai, kad 2009-05-15, Vilniuje, jis tariamai perdavė UAB („U“) buhalterinės apskaitos dokumentus Rusijos Federacijos piliečiui A. M..

144Kaip jau minėta, šio nusikaltimo dalyku gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. Teisėjų kolegijai nustačius, jog A. P., savo parašu patvirtino į pirkimo – pardavimo sutartį ir dokumentų perdavimo-priėmimo aktą įrašytus melagingus duomenis, tai jis ne suklastojo dokunetus, o pagamino visiškai naujus žinomai melagingus dokumentus, t. y. tokius, kurie tikrovėje neegzistuoja, todėl ši aplinkybė kaltinime tikslintina.

145Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta visiškai įrodyta, jog A. P. apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės UAB („U“) naudai. O būtent, kad jis, būdamas UAB („U“) (įmonės kodas ( - ); pavadinimas nuo 2009-05-27 UAB „M. F.“) faktiniu valdytoju ir savininku (A. P. turėjo 40 proc. UAB („U“) akcijų, o UAB ( - ) (toliau – ir ( - ), kurios 87 proc. akcijų turėjo A. P.) turėjo 60 proc. UAB („U“) akcijų, o nuo 2009-05-15 - vieninteliu akcininku), žinodamas apie nuo 2008 metų pradžios nuolat didėjančias UAB („U“) mokestines nepriemokas valstybės biudžetui - įmonės skola valstybės biudžetui buvo 2009-05-04 dienai 1 197 348,89 Lt (iš jų PVM 1 088 770 Lt), Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skola 2009-05-15 dienai buvo 338 507,29 Lt, - ir siekdamas išsaugoti UAB („U“) turtą susijusių asmenų nuosavybėje bei išvengti prievolių valstybės biudžetui vykdymo, tyčia, apgaule, sukurdamas fiktyvią teisinę padėtį, kad įmonė („U“) taptų beturtė ir į ją nebūtų galima nukreipti reikalavimo, per UAB („U“) valdymo organus duodamas atitinkamus patvarkymus, šios įmonės visus aktyvus perleido kitoms savo (A. P.) įtakos įmonėms:

146- pagal UAB („U“) išrašytą 2008-02-29 PVM sąskaitą faktūrą ADB Nr. 01513 perdavė įmonei UAB ( - ) 676.672 Lt (be PVM) įvertintą ilgalaikį turtą, turto kainą padengiant priešpriešinių reikalavimų įskaitymo būdu, todėl nepervedant į UAB („U“) sąskaitą nė vieno lito;

147- nuo 2008-12-18 iki 2009-02-02 vienu ir tuo pačiu adresu ( - )įregistravo 11 naujų akcinių bendrovių UAB „M. t.“ (įmonės kodas ( - )), UAB „B. O.“ (į. k. ( - )), UAB „M. O.“ (į. k. ( - )), UAB „M. G.“ (į. k. ( - )), UAB „M. upės“ (į. k. ( - )), UAB „M. BIG“ (į. k. ( - )), UAB „M. B. K.“ (į k. ( - )), UAB „M. K.“ (į. k. ( - )), UAB „M. F.“ (į. k. ( - )), UAB „M. G.“ (į. k. ( - )), UAB „M. B. Š.“ (į. k. ( - )), įdarbino šiose įmonėse tuos pačius vadovus (direktorius) bei apie 80 proc. kitų darbuotojų, iki 2009-03-26 dirbusių UAB („U“), veiklą vykdė tose pačiose patalpose, kuriose iki tol veiklą vykdė UAB („U“);

148- 2009 metų vasarį iš kasos išmokėjo 1 055 010 Lt kaip avansą už perkamas patalpas, apie kurias tačiau jokio įrašo VĮ „Registrų centras“ nerasta;

149- žinodamas, kad UAB („U“) kaip mokesčių mokėtojas yra įsiskolinęs valstybės biudžetui, pažeisdamas 2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX-2112 LR Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 6 ir 8 punktų nuostatas, nustatančias, kad Mokesčių mokėtojas privalo saugoti apskaitos dokumentus ir registrus, taip pat kitus dokumentus, bei pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, tikslu paslėpti UAB („U“) buhalterinės apskaitos dokumentus, 2009-05-15 administracinio pastato, esančio ( - ), patalpose atliko fiktyvų UAB („U“) perleidimą už simbolinę 1 Lt kainą ir įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą, sudarydamas su Rusijos Federacijos piliečiu A. M., nesupratusiu, kad daroma nusikalstama veika, 2009-05-15 UAB („U“) 100 procentų akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir 2009-05-15 UAB („U“) dokumentų perdavimo-priėmimo aktą, tokiu būdu paslėpdamas įmonės dokumentus, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB („U“) veiklos, komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų ir įvertinti turto laikotarpio nuo 2002-06-01 iki 2009-05-15.

150Dėl šių A. P. veiksmų Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir Valstybinio socialinio draudimo Vilniaus skyrius prarado realią galimybę išieškoti skolas ne ginčo tvarka vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu ar civilinėmis teisinėmis priemonėmis ir patyrė turtinę žalą atitinkamai 1.197.348,89 Lt ir 338.507,29 Lt (viso 1.535.856,18 Lt). Tokiu būdu A. P. apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės - 1.535.856,18 Lt UAB („U“) naudai.

151Taip pat jis apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, paslėpė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. O būtent, kad jis būdamas UAB („U“) vieninteliu akcininku, vadovaujantis 2001-11-06 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies nuostata - apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones užtikrinančias dokumentų saugumą, to paties straipsnio 2 dalies nuostata – patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, be to, Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 02 22 įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nuostatomis, kad uždarosios akcinės bendrovės privalo visus buhalterinius apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus saugoti 10 metų, numatydamas, jog paslėpus UAB („U“) buhalterinės apskaitos dokumentus, bus trukdoma nustatyti UAB („U“) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, ir to siekdamas, žinodamas, kad UAB („U“), buhalterinės apskaitos dokumentai perduoti nebus, patalpose adresu ( - ), 2009-05-15 raštiškai įformino UAB („U“) dokumentų perdavimo – priėmimo aktą, kuriame nurodyta, kad jis tariamai perdavė UAB („U“) buhalterinės apskaitos dokumentus Rusijos Federacijos piliečiui A. M., t.y. imitavo dokumentų perdavimą apie nusikalstamos veikos darymą nežinančiam Rusijos Federacijos piliečiui A. M., tokiu būdu tyčia paslėpė UAB („U“) buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB („U“) veiklos, komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų ir įvertinti turto laikotarpio nuo 2002-06-01 iki 2009-05-15.

152Taip pat jis pagamino netikrus dokumentus, t.y., jis, būdamas UAB („U“) vieninteliu akcininku, žinodamas, kad UAB („U“) kaip mokesčių mokėtojas yra įsiskolinęs valstybės biudžetui, pažeisdamas 2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX-2112 LR Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 6 ir 8 punktų nuostatas, nustatančias, kad Mokesčių mokėtojas privalo saugoti apskaitos dokumentus ir registrus, taip pat kitus dokumentus, bei pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, tikslu paslėpti UAB („U“) buhalterinės apskaitos dokumentus ir taip sutrukdyti nustatyti UAB („U“) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, žinodamas, kad UAB („U“) akcijų pirkimas - pardavimas yra fiktyvus bei buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimas neįvyks, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje tyčia pagamino netikrus dokumentus. T. y., kad jis, adresu ( - ), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2009-05-15, iš anksto žinodamas, kad UAB („U“) akcijų niekas realiai neperka ir šios įmonės vardu jokios veiklos nevykdys ir sprendimų nepriims, tyčia pagamino netikrus dokumentus:

153-2009-05-15 UAB („U“) akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtindamas savo parašu į ją įrašytus melagingus duomenis, tariamai patvirtinančius, kad jis parduoda UAB („U“) 100 procentų akcijų Rusijos Federacijos piliečiui A. M.;

154-2009-05-15 UAB („U“) dokumentų perdavimo-priėmimo aktą, patvirtindamas savo parašu į jį įrašytus melagingus duomenis apie tai, kad 2009-05-15, Vilniuje, jis tariamai perdavė UAB („U“) buhalterinės apskaitos dokumentus Rusijos Federacijos piliečiui A. M.. Dėl šių A. P. veiksmų Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir Valstybinio socialinio draudimo Vilniaus skyrius prarado realią galimybę išieškoti skolas ne ginčo tvarka vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu ar civilinėmis teisinėmis priemonėmis ir patyrė didelę turtinę žalą atitinkamai 1.197.348,89 Lt ir 338.507,29 Lt (viso 1.535.856,18 Lt).

155Dėl nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo, įtraukiant į UAB ( - ) PVM deklaracijos 121 801 Lt pirkimo PVM pagal UAB („U“) išrašytą 2008-02-29 PVM sąskaitą - faktūrą)

156Pirmos instancijos teismas, išteisindamas A. P. dėl šių nusikalstamų veikų, motyvavo tuo, kad nėra įrodymų, kad A. P. būtų pateikęs 2008-02-29 PVM sąskaitą-faktūrą serija ADB Nr.01513 buhalterijai ir nurodęs ją įtraukti į UAB ( - ) apskaitą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiomis apylinkės teismo išvadomis.

157Kaip jau nustatyta byloje, UAB ( - ) pagal 2008-02-29 PVM sąskaitą-faktūrą serija ADB Nr.01513 iš UAB („U“) įsigijo įvairaus ilgalaikio turto už 798 473,77 Lt (šiame skaičiuje 121 801,08 Lt pirkimo PVM) (t. 20, b. l. 27-35) ir pirkimo PVM - 121 801 Lt, įtraukė į PVM ataskaitą ir deklaravo 2009 m. vasario mėn. PVM deklaracijoje. Jokie realūs mokėjimai (per banką arba grynaisiais pinigais) nevyko (2011-02-28 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akto Nr.(4.65)-08-77-2 išvada). 2008-02-29 Ilgalaikio materialaus turto nuomos sutarties Nr.TVC-2 pagrindu UAB ( - ) minėtą turtą išnuomojo UAB („U“) ir kuria UAB („U“) įsipareigojo kas mėnesį mokėti po 21 716,48 Lt ( be PVM) (t. 24, b.l. 6-20). Šio sandorio sudarymo metu (2008-02-29) UAB ( - ) turėjo UAB („U“) akcijų 60 proc., o A. P. (UAB ( - ) akcininkas - 87 proc. akcijų) turėjo 40 proc. UAB („U“) direktoriumi buvo – V. P., vyr. finansininku nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2009 m. dirbo K. D., o UAB ( - ) direktoriumi nuo 2006-08-23 buvo A. P., vyr. finansininkė – A. L.. Taigi, A. P. buvo UAB („U“) ir UAB ( - ) faktiniu savininku. VSDF duomenimis, UAB ( - ) nuo 2008-09-01 iki 2009-12-31 dirbo tik du darbuotojai: vyr. buhalterė A. L. ir direktorius – A. P. (t. 21, b. l. 8-11).

158Minėta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-02-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-230/2010 dėl 2008-02-29 PVM sąskaitos faktūros konstatavo, kad toks PVM sąskaitos faktūros išrašymas ADB Nr. 01513, kai iš esmės A. P. valdė abi bendroves, bei realių mokėjimų nurodytos bendrovės neatliko, o be to UAB („U“) iš esmės jau nebevykdė veiklos, negali būti laikomas sąžiningu. Šiuo teismo sprendimu pareiškėjui buvo priskaičiuota 121 801 Lt PVM. Pagal teismų praktiką, jei mokesčių mokėtojas žino apie tai, jog jo atliekamos ūkinės operacijos ar kitokia vykdoma veikla prisideda prie mokesčių nemokėjimo, arba nors ir nežino, bet atsižvelgiant į eilę reikšmingų aplinkybių turi galimybę žinoti, ir nepaisydamas to atlieka ūkinę operaciją, jis elgiasi nesąžiningai. Mokesčių mokėtojas, įsigydamas prekes ir paslaugas, ir žinodamas ar turėdamas galimybę žinoti, jog jo sutarties partneris (ar ankstesnis prekių pardavėjas) už tokia ūkine operacija sukurtą pridėtinę vertę nesumokės PVM, elgiasi nesąžiningai, todėl toks mokesčių mokėtojas neįgyja teisės į PVM atskaitą (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2004-10-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A1 -355/2004).

159A. P. pirmos instancijos teismui teigė, kad, jo manymu, įstatymai nedraudžia į įmonės buhalterinę apskaitą vėliau įtraukti dokumentus dėl sandorio sudarymo. Tuo metu UAB („U“) vyr. finansininku buvo K. D., o UAB ( - ) – A. L., kurie buvo atsakingi už vedamą įmonės buhalterinę apskaitą ir jis nebuvo pajėgus jų konsultuoti mokesčių klausimais. Tuo metu jis buvo šių įmonių akcininku ir finansininkai jam kiekvieną dieną neinformuodavo dėl tokių sąskaitų ir jų įtraukimo į buhalterijos apskaitą.

160Liudytoja A. L., nuo 2004-01-21 iki 2013 m. liepos mėn. dirbusi UAB ( - ) vyr. finansininke, ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme parodė, kad jos darbas buvo susijęs su buhalterinių dokumentų tvarkymu. 2008-02-29 PVM sąskaitą – faktūrą, kurią rado ryte atėjusi į darbą, ant savo darbo stalo, ji deklaravo 2009 m. vasario mėn. PVM deklaracijoje. Kas ją atnešė, ji nežino.

161Liudytojas K. D. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad 2008-02-29 PVM sąskaita faktūra apskaitai jam buvo pateikta tik 2009 m. kovo mėnesį. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas dar buvo parodęs, kad nors UAB ( - ) piniginių lėšų už pirktas prekes UAB („U“) nesumokėjo, tačiau UAB („U“) liko pareiga į valstybės biudžetą sumokėti pardavimo PVM. Kiek pamena, UAB („U“) tuo metu tokios finansinės galimybės neturėjo, todėl kreipėsi į VMI su prašymu išdėlioti mokestinę nepriemoką ilgesniam laikui. Kiek pamena, VMI atmetė UAB („U“) prašymą, todėl įmonė laiku negalėjo atsiskaityti su valstybės biudžetu ir atsirado skola.

1622011-02-28 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akto Nr.(4.65)-08-77-2 išvadoje dėl 121 801 Lt pirkimo PVM atskaitos pagal UAB („U“) išrašytą 2008-02-29 PVM sąskaitą faktūrą serijos ADB Nr.01513 (t. 5, b. l. 8-23) nurodyta, jog šio sandorio sudarymo metu (2008-02-29) UAB „( - ) turėjo UAB („U“) akcijų 60 proc., o A. P. (UAB „( - ) akcininkas - 87 proc. akcijų) turėjo 40 proc. Pagal 2002-03-05 Pridėtinės vertės įstatymo (toliau - PVM įstatymo) Nr. IX-751 2 straipsnio 31 dalies nuostatų 16 punktą, susiję asmenys yra du apmokestinamieji asmenys, jei tie patys jų dalyviai tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 procentus akcijų. Vadinasi, sudarydami sutartį dėl turto perkėlimo iš UAB („U“) į UAB „( - ), sutarties dalyviai žinojo, kad pagal išrašytą pagal 2008-02-29 PVM sąskaitą faktūrą (serijos ADB Nr.01513) UAB („U“) nesumokės į biudžetą pardavimo PVM. UAB ”( - ) žinojo jog UAB („U“) pagal 2008-02-29 išrašytą 798.473,77 Lt (šiame skaičiuje 121801,08 Lt PVM) sumos PVM sąskaitą faktūrą (serija ADB Nr.01513), pardavimo 121.801 Lt PVM' nesumokės į valstybės biudžetą, UAB („U“) 2008-03-27 PVM nepriemoka sudarė 126.087 Lt. Pagal 2002-03-05 PVM įstatymo Nr. IX-751 straipsnių nuostatas, PVM mokamas kiekvienoje civilinės apyvartos stadijoje už įsigyjamas prekes ir paslaugas, o vėliau su šiomis prekėmis ir paslaugomis sukūrus pridėtinę vertę atskaitomos. Kad PVM sistema veiktų, būtina užtikrinti, kad PVM būtų sumokamas kiekvienoje apyvartos stadijoje ir PVM mokėtojas turėtų teisę atskaityti tą PVM dalį, kuri buvo sumokėta prieš tai vykusioje civilinės apyvartos stadijoje. Jei ankstesnėje stadijoje PVM nėra sumokamas, nutrūksta PVM sumokėjimo grandinė ir taip iškreipiama PVM sistemos esmė. UAB ( - ), atlikdama su UAB („U“) ilgalaikio turto pirkimo - pardavimo ūkinę operaciją ir žinodama, kad nebeatlieka PVM sistemos tarpinės grandies funkcijos, t.y. kad ilgalaikio turto pardavimo 121801 Lt PVM UAB („U“) nesumokės į biudžetą, elgėsi nesąžiningai, nes atskaitė šį pirkimo PVM. Dėl šios priežasties PVM mokėtojas, į PVM atskaitą traukdamas PVM sumas ir žinodamas, kad jos nebus sumokėtos, supranta, kad nebeatlieka PVM sistemos tarpinės grandies funkcijos, o tiesiog dirbtinai sumažina mokėtiną pardavimo PVM sumą, taip gaudamas mokestinės naudos. Toks mokesčių mokėtojo elgesys negali būti pripažintas sąžiningu. Pagal PVM įstatymo Nr.IX-751 64 str. 9 dalį Mokesčių administravimo įstatymo nustatytais pagrindais PVM mokėtojo turimose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos pirkimo PVM sumos negali būti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad turimas dokumentas atitinka visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. Įstatymas numato, kai net ir visus formaliuosius teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančios PVM sąskaitos faktūros nesuteikia mokesčių mokėtojui teisės atskaityti pirkimo PVM. Vadovaujantis šiomis PVM įstatymo nuostatomis, bendrovė netenka teisės atskaityti 121.801 Lt pirkimo PVM pagal 2008-02-29 PVM sąskaitą faktūrą (serijos ADB Nr.01513), gautą iš UAB („U“), nes aplinkybių visuma įrodo, kad bendrovė žinojo, kad UAB („U“) nemoka PVM į biudžetą. Lietuvos Respublikos 2002-03-05 PVM įstatymo Nr. IX-751 123 str. 2d. nustatyta, kad jeigu PVM mokėtojas nepagrįstai sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą (padidino apskaičiuotą grąžintiną iš biudžeto PVM sumą), apskaičiuojama papildomai mokėtina PVM suma, kuria atitinkamai didinama mokėtina į biudžetą PVM suma (mažinama grąžintina iš biudžeto PVM suma). Vadovaujantis 2002-03-05 PVM įstatymo Nr. IX-751 123 str. 2 d., UAB „( - ) už 2009 m. vasario mėn. patikrinimo metu papildomai apskaičiuojama mokėtina į biudžetą 121.801 Lt PVM suma.

163Kaip jau minėta, UAB ( - ) nuo 2008-09-01 iki 2009-12-31 dirbo tik du darbuotojai: vyr. buhalterė A. L. ir direktorius A. P.. Atsižvelgiant į tai, kad A. P., būdamas UAB ( - ) direktoriumi, buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, turėjo organizuoti įmonės buhalterinę apskaitą taip, kad į apskaitą būtų įtrauktos visos ūkinės operacijos, ūkiniai įvykiai, susiję su turtu, nuosavu kapitalu, įsipareigojimų dydžiu, arba struktūros pasikeitimu (Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 6 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis, 19 straipsnio 1-2 dalys, 21 straipsnio 1 dalis), turėjo pareigą pateikti PVM sąskaitas – faktūras buhalterijai ir nurodyti ją įtraukti į UAB „( - )“ apskaitą. Nors A. P. teigė, kad jo finansininkai kasdien neinformuodavo jo apie tokias sąskaitas ir jų įtraukimą į buhalterijos apskaitas, tačiau, kaip matyti iš bylos, A. P., kaip UAB ( - ) direktorius, pasirašė 2008-02-29 Ilgalaikio materialaus turto nuomos sutartyje Nr. TVC-2 ir priėmimo – perdavimo akte, todėl darytina išvada, kad jis žinojo apie šią ūkinę operaciją, t.y. apie 2008-02-29 PVM sąskaitą-faktūrą serija ADB Nr.01513 ir jos pagrindu perleistą UAB („U“) turtą UAB ( - ) bei tai, kad UAB („U“) buvo nemoki ir PVM sumokėti negalėjo. Todėl darytina išvada, kad esant tokiai situacijai, kai bendrovėje dirbo tik A. P. ir vyr. finansininkė, po to, kai A. P. asmeniškai, kaip bendrovės direktorius ir vienas iš minėtos nuomos sutarties šalių, dalyvavo šiose ūkinėse operacijose ir pasirašė sandoryje, jis ir perdavė 2008-02-29 PVM sąskaitą-faktūrą vyr. buhalterei. Byloje taip pat nustatyta, jog UAB („U“) ir UAB ( - ) pirkimo PVM - 121 801 Lt, įtraukė į PVM ataskaitą ir deklaravo tik po metų, 2009 m. vasario PVM deklaracijoje, kai tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės įstatymas įpareigoja mokestinio laikotarpio PVM deklaraciją pateikti ir mokėti į biudžetą PVM sumą ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos, o Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymas - kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Atkreiptinas dėmesys, kad ši PVM sąskaita – faktūra buvo pateikta UAB ( - ) buhalterei tuomet, kai UAB („U“) nebeliko turto, į kurį galima būtų nukreipti nepriemokos išieškojimą. Iš UAB („U“) 2008-02-29 dienos balanso matyti, kad VMI nepriemoka sudarė 165 261 Lt (t. 21, b. l. 12). 2009-06-02 UAB („U“) biudžetui skolinga – 815 754 Lt (t. 21, b.l. 13), 2009-05-04 – 1 197 348,89 Lt (t.17, b. l. 17-18), PVM nepriemoka susidarė nuo 2008-03-26, GPM nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A. klasės pajamų – nuo 2009-03-16, GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų – nuo 2009-01-15 (t.1, b. l. 122). Nors šalių pasirinktas atsiskaitymo būdas ir yra leistinas pagal galiojančią teisės aktų sistemą, kaip tai ir nurodė pirmos instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje, tačiau teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad pasirinkus tokį atsiskaitymo būdą, UAB („U“), kuriai pagal PVM įstatymo nuostatas atsirado pareiga apskaičiuoti ir sumokėti PVM, realiai tokios galimybės neturėjo, nes, kaip tai nustatė apeliacinės instancijos teismas, pastarosios nepriemoka, mokėtina į biudžetą, jau buvo prieš sandorį, sandorio metu ir tik didėjo. Kaip jau anksčiau yra nustatyta, 2009-03-25 UAB („U“) PVM nepriemoka biudžetui sudarė 917 117 Lt, be to 2009 m. pradžioje UAB („U“) vykdytą veiklą ėmė vykdyti kiti ūkio subjektai, naudodamiesi tuo pačiu UAB ( - ) valdomu turtu, įdarbinant iš esmės tuos pačius darbuotojus, dirbusius UAB („U“), kas, turint omenyje pirmiau paminėtas faktines aplinkybes, byloja apie siekimą išsaugoti UAB („U“) turtą, jį perleidžiant UAB ( - ). Vadinasi, sudarydami sutartį dėl turto perkėlimo iš UAB („U“) į UAB ( - ), A. P. turėjo žinoti, kad pagal išrašytą pagal 2008-02-29 PVM sąskaitą faktūrą (serijos ADB Nr.01513) UAB („U“) nesumokės į biudžetą pardavimo PVM.

164A. P. buvo UAB („U“) ir UAB ( - ) faktiniu savininku, todėl, priiminėdamas šių bendrovių esminius sprendimus, žinodamas, kad UAB („U“) yra nemoki ir negali sumokėti į biudžetą pardavimo PVM ir, kad toks pardavimo PVM nebuvo ir nebus sumokėtas, tyčia nuslėpdamas nuo mokesčių administratoriaus šią esminę aplinkybę, pateikė 2009-03-03 minėtą UAB („U“) 2008-02-29 PVM sąskaitą faktūrą vyr. buhalterei A. L., nenurodydamas jai, kad teikiant PVM deklaraciją įmonė neturi teisės pagal šią sąskaitą faktūrą į PVM atskaitą ir taip veikdamas per jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokusią buhalterę, kuri į UAB ( - ) 2009 m. vasario mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės mokėtiną PVM, taip sumažindamas UAB ( - ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą sumą - 121 801 Lt. vis vien pateikė 2009-03-03 minėtą UAB („U“) 2008-02-29 PVM sąskaitą faktūrą vyr. buhalterei A. L., po ko ji įtraukė šią PVM sąskaitą faktūrą į UAB ( - ) buhalterinę apskaitą, bei, nežinodama, kad UAB ( - ) neturi teisės į PVM atskaitą pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą, į UAB ( - ) 2009 m. vasario mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės mokėtiną PVM, tokiu būdu 121 801 Lt PVM Lt nepagrįstai sumažindama UAB ( - ) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, bei 2009-03-25 šią deklaraciją pateikė Vilniaus apskrities VMI.

165Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, spręsdamas mokestinį ginčą, bendrovės nesąžiningumą, negali savaime reikšti ir baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymą. Sutiktina su šiuo apylinkės teismo teiginiu, tačiau mokesčius reguliuojančios normos nėra pakankamos tinkamai įvertinti su PVM susijusios apgaulės, kaip sukčiavimo esminio kriterijaus, naudojimu, jos turiniu, padariniais bei pavojingumu ir turtinės naudos rūšies nustatymu. Tyčios buvimas atriboja apgaulę nuo klaidų ir kitų pažeidimų, kurios padaromos tvarkant buhalterinę apskaitą ir mokant mokesčius. Inkriminuojant PVM sukčiavimą, būtina nustatyti, kad neteisingi duomenys apie ūkinius sandorius į apskaitos dokumentus buvo įrašomi sąmoningai.

166A. P. buvo kaltinamas tuo, kad tyčia siekė apgaule UAB ( - ) naudai panaikinti didelės vertės mokestinę prievolę. Teismų praktikoje, kai atskaitos ir įskaitos būdais likviduojama ar sumažinama PVM prievolė, taikytinas turtinės prievolės panaikinimo požymis (bylos Nr.1A-348/2007). Šios PVM sukčiavimo rūšies baigtumas sietinas su PVM deklaracijos, į kurią įrašyti melagingi duomenis pateikimu mokesčių inspekcijai momentu. Bylos duomenimis minėta deklaracija VMI buvo pateikta 2009-03-25 (t.3. b.l. 2, 138, 131). A. P. apgaulė reiškėsi per kitus asmenis, nežinančius apie nusikaltimo padarymą, įrašant neteisingus duomenis į PVM deklaraciją apie UAB ( - ) mokėtiną PVM, neturint teisės į PVM atskaitą, t.y. A. P. formaliai remdamasis įstatymo suteikta teise PVM mokėtojui įtraukti į PVM atskaitą pirkimo PVM už įsigytas prekes ir suteiktas paslaugas, jei šios prekės arba paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui, žinodamas, jog ankstesnėje UAB ( - ) įsigytos prekės apyvartos grandinėje nesumokėti ir ateityje nebus sumokėti su prekės apyvarta susiję mokesčiai, todėl UAB ( - ) neturi teisės į PVM atskaitą, pateikė 2009-03-03 minėtą UAB („U“) 2008-02-29 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą vyr. buhalterei, nežinančiai šios aplinkybės, kuri įtraukė šią PVM sąskaitą faktūrą į UAB ( - ) buhalterinę apskaitą ir įrašė į UAB ( - ) 2009 m. vasario mėn. PVM deklaraciją neteisingus duomenis apie šios įmonės mokėtiną PVM, taip nepagrįstai sumažindama 121 801 Lt biudžetui mokėtiną PVM ir šią deklaraciją pateikė VMI.

167Taigi, ši aplinkybė rodo ne tik UAB ( - ) nesąžiningumą, bet ir laikytina esmine apgaule, nes ji susijusi su svarbiomis aplinkybėmis, lėmusiomis A. P. apgaule UAB ( - ) naudai panaikinti didelės vertės turtinę prievolę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 121 801 Lt.

168Tokiu būdu visų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, jog A. P. padarė didelės vertės svetimo turto sukčiavimą, kad būdamas pagal 2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 2 straipsnio 31 dalies nuostatą susijusių asmenų faktiniu savininku ir valdytoju, t.y. būdamas nuo 2001-01-16 UAB ( - ) (( - )) direktoriumi ir 87 procentų UAB ( - ) akcijų savininku, bei būdamas UAB („U“) (įmonės kodas ( - ); pavadinimas nuo 2009-05-27 UAB „M. F.“) faktiniu savininku (A. P. turėjo 40 proc. UAB („U“) akcijų, o UAB ( - ) (kurios 87 proc. akcijų turėjo A. P.) turėjo 60 proc. UAB („U“) akcijų) o nuo 2009-05-15 – vieninteliu akcininku), tyčia, siekdamas apgaule UAB ( - ) naudai panaikinti didelės vertės mokestinę prievolę, formaliai remdamasis PVMĮ 58 straipsnio 1 dalies nuostata, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo PVM už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui, piktnaudžiaudamas teise į PVM atskaitą, nes, vadovaujantis 2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 64 straipsnio 9 dalies nuostata, Mokesčių administravimo įstatymo nustatytais pagrindais PVM mokėtojo turimose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos pirkimo PVM sumos:1) negali būti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaita-faktūra atitinka visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus; 2) gali būti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaita-faktūra atitinka ne visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus), vadovaujantis 2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX-2112 Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 10 straipsnio „Turinio viršenybės prieš formą principas“ nuostata, mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai,

169jis, žinodamas, jog ankstesnėje UAB ( - ) įsigytos prekės apyvartos grandinėje nesumokėti ir ateityje nebus sumokėti su prekės apyvarta susiję mokesčiai, todėl UAB „( - )“ neturi teisės į PVM atskaitą, jis tyčia, apgaule, nuslėpdamas nuo mokesčių administratoriaus šią esminę aplinkybę – t. y. kad UAB („U“) nesumokėjo ir nesumokės į valstybės biudžetą 121 801 Lt pardavimo PVM pagal UAB („U“) išrašytą 2008-02-29 PVM sąskaitą faktūrą ADB Nr. 01513 798 473 Lt sumai (676 672 Lt + 121 801 Lt PVM), A. P. UAB ( - ) buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie A. P. nusikalstamą ketinimą piktnaudžiauti teise į PVM atskaitą, pateikė 2009-03-03 minėtą UAB („U“) 2008-02-29 PVM sąskaitą faktūrą serija ADB Nr. 01513, po ko, buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo įtraukė šią PVM sąskaitą faktūrą į UAB ( - ) buhalterinę apskaitą, bei, nežinodamas apie A. P. nuslėptą esminę aplinkybę, kad UAB „( - )“ neturi teisės į PVM atskaitą pagal minėtą UAB („U“) 2008-02-29 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija ADB Nr. 01513, į UAB ( - ) 2009 m. vasario mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės mokėtiną PVM, tokiu būdu 121.801 Lt PVM Lt nepagrįstai sumažindamas UAB ( - ) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, bei 2009-03-25 šią deklaraciją pateikė Vilniaus apskrities VMI, esančios Šermukšnių g. 3, Vilniuje, darbuotojams. Tokiu būdu A. P. apgaule UAB ( - ) naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 121 801 Lt ir padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje.

170Dėl nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo įtraukiant pagal UAB „SEB Lizingas“ 2009-06-30 UAB ( - ) išrašytas 24 PVM sąskaitas-faktūtas apskaičiuotą pirkimo PVM - 203 626 Lt, į PVM atskaitą, kurią deklaravo 2009 m. birželio mėn. PVM deklaracijoje)

171Pirmos instancijos teismas, išteisindamas A. P. dėl šių nusikalstamų veikų, motyvavo tuo, kad nėra įrodymų, kad A. P. būtų pateikęs buhalterei UAB „SEB lizingas" 2009-06-30 išrašytas dvidešimt keturias PVM sąskaitas faktūras PD Nr. 9138026, 9138030, 9138032 – 9138053) 1 359 590 Lt sumai (916 315,51 Lt apmokestinamoji vertė ir 214 938 Lt PVM) ir būtų privalomai nurodęs kam nors kitam šias sąskaitas įtraukti į PVM, nenurodant, kad įmonė neturi teisės į PVM atskaitą bei tokią PVM deklaraciją pateikti ir pan.

172Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiomis apylinkės teismo išvadomis.

173Byloje nustatyta, kad UAB ( - ) ir UAB („U“) ūkinių operacijų įforminimo metu buvo susiję asmenys, kurių faktiniu savininku ir valdytoju buvo A. P. (Faktinės aplinkybės dėl šio fakto išdėstytos kitose šio procesinio sprendimo dalyse, todėl jų atkartojimas nebūtų racionalus). Tarp UAB („U“) ir UAB „SEB lizingas“ 2007-03-05 sudarytas sandoris dėl ilgalaikio turto įsigijimo. Buvo numatyta, kad šame sandoryje dalyvavęs UAB ( - ) atsakys UAB „SEB Lizingas“, jei UAB („U“) neįvykdys prisiimtų prievolių pagal sutartis (t. , b. l. ). Nevykdant sutartinių įsipareigojimų, AB „SEB bankas“ 2009-06-18 raštu Nr. Vv0900869 tiek UAB („U“) ir ( - ) patvirtino lizingo sutarčių restruktūrizavimo planą bei visų įsipareigojimų perkėlimą iš UAB („U“) į UAB ( - ), t. y. nepasibaigus lizingo sutarties terminui UAB „SEB Lizingas" nutraukė lizingo sutartis su UAB („U“) (2009-03-16 pranešimas dėl finansinio lizingo sutarčių nutraukimo). Iš šio rašto matyti, kad 2009-06-03 buvo patvirtintas įmonių UAB ( - ) ir UAB („U“)‘ <...>, visų lizingo sutarčių restruktūrizavimo planas, kuriame visi įsipareigojimas iš UAB („U“) perkelti į UAB ( - ) ir restruktūrizuoti. Į. M. p., M., B. firmos ženklai (2.3. punktas); įkeistos pajamos iš nuomos sutarčių (2.4. p.), UAB („U“) lizingo sutartys nutrauktos“ ir UAB ( - ) suteiktas finansinis lizingas su kapitalizuotais nesumokėtais daliniais grąžinimais perkelto turto iš UAB („U“) finansavimui 1,372 mln. Lt bendra suma (+1 proc. iš PVM skirtumo). T. p. nustatyta pateikti 13 naujai įsteigtų įmonių laidavimus (t. 20, b. l. 12-14).

174UAB „SEB Lizingas" pateikė ikiteisminiam tyrimui finansinio lizingo sutartis (nurodytas 2011-02-28 Vilniaus apskrities VMI patikrinimo akte Nr.(4.65)-08-77-2): 2009-06-30 Nr. 2009-060088-01, Nr. 2009-060089-02, Nr. 2009-060090-01, Nr. 2009- 060091-01, Nr.2009-060092-01, Nr.2009-060093-01, Nr.2009-060094-01, Nr.2009-060095-01, Nr.2009-060096-01, Nr.2009-060097-01, Nr.2009-060098-01, Nr.2009-060099-01, Nr.2009-060081-01, Nr.2009-060076-01, Nr.2009-060077-01, Nr.2009-060078-01, Nr.2009T060080-01, Nr.2009-060082-01, Nr.2009-060083-01, Nr.2009-060084-01, Nr.2009-060085-01, Nr.2009-060086-01, Nr.2009-060087-01), pagal kurias UAB "( - ) lizingo būdu įsigijo įvairaus ilgalaikio materialaus turto

175(T. 9, b. l. 186-198; t. 10, b. l. 1-198).

1762011-02-28 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akto Nr.(4.65)-08-77-2, išvadoje dėl 203 625 Lt pirkimo PVM atskaitos pagal UAB "SEB Lizingas" išrašytas 2009-06-30 PVM sąskaitas faktūras, nurodoma, kad UAB ( - ) mokestiniam patikrinimui pateikė sudarytas su UAB „SEB Lizingas" finansinio lizingo sutartis (2009-06-30 Nr. 2009-060088-01, Nr. 2009-060089-02, Nr. 2009-060090-01, Nr. 2009- 060091-01, Nr.2009-060092-01, Nr.2009-060093-01, Nr.2009-060094-01, Nr.2009-060095-01, Nr.2009-060096-01, Nr.2009-060097-01, Nr.2009-060098-01, Nr.2009-060099-01, Nr.2009-060081-01, Nr.2009-060076-01, Nr.2009-060077-01, Nr.2009-060078-01, Nr.2009T060080-01, Nr.2009-060082-01, Nr.2009-060083-01, Nr.2009-060084-01, Nr.2009-060085-01, Nr.2009-060086-01, Nr.2009-060087-01) (t. .9, b. l. 186-198, T.10, b. l. 1-198) , pagal kurias UAB "( - ) lizingo būdu įsigijo įvairaus ilgalaikio materialaus turto. Bendrovei minėtas turtas buvo perduotas pagal priėmimo-perdavimo aktus.

177UAB „( - ) pagal 2009-06-30 PVM sąskaitas faktūras 214 938 Lt pirkimo PVM įtraukė į PVM atskaitą ir deklaravo 2009 m. birželio mėn. PVM deklaracijoje (t. 3, b. l. 131).

178Vilniaus apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento Vilniaus įmonių skyrius pateikė ikiteisminiam tyrimui UAB ( - ) 2009 m. vasario mėnesio PVM deklaraciją (pateikta VMI 2009-03-25), kurioje įrašyti neteisingi duomenys apie šios įmonės mokėtiną PVM, tokiu būdu 121.801 Lt PVM Lt nepagrįstai sumažinant UAB „( - ) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM; UAB „( - ) 2009 m. birželio mėn. PVM deklaraciją (pateikta VMI 2009-07-24), kurioje įrašyti neteisingus duomenis apie šios įmonės mokėtiną PVM, tokiu būdu 203.625 Lt PVM Lt nepagrįstai sumažinant UAB „( - ) valstybės biudžetui mokėtiną PVM. (t. 3, b. l. 2, 138, 131).

179SoDros duomenimis, UAB ( - ) nuo 2008-09-01 iki 2009-12-31 dirbo 2 darbuotojai, - vyr. buhalterė A. L. ir direktorius A. P.. A. L. UAB „( - )“ vyr. finansininke dirbo nuo 2004-01-21 iki 2013 m. liepos mėn.

180Kaltinamasis A. P. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad tuo metu UAB „( - ) vyr. finansininkas buvo A. L.. Ji pati buvo atsakinga už vedamą įmonės buhalterinę apskaitą ir jis nebuvo pajėgus jos konsultuoti mokesčių klausimais. Tuo metu jis buvo akcininkas ir įmonių buhalterė kiekvieną dieną jo neinformuodavo, apie tai, kokias sąskaitas ir kada įtraukia į įmonės buhalterinę apskaitą.

181Liudytoja A. L. pirmos instancijos teisme parodė, kad nuo 2007 metų situacija UAB „( - ) pablogėjo. UAB („U“) nebemokėjo piniginių lėšų už patalpų nuomą ir įsiskolino UAB „( - ). Ikiteisminio tyrimo metu ji davė parodymus, kad UAB ( - ) raštiškai kasininku niekas nepaskirtas, parašo teisę ant kasos dokumentų turi ji ir direktorius A. P.. Buhalterinę apskaitą liudytoja visada tvarkė kompiuterine programa „Skaita“ pagal direktoriaus A. P. pateikiamus buhalterinės apskaitos dokumentus. PVM sąskaitos-faktūros yra išrašytos pagal lizingo sutartis, tarp SEB lizingo ir UAB ( - ), kurias UAB ( - ) iki šios dienos (ikiteisminio tyrimo apklausos metu) pagal sudarytus grafikus yra apmokamos. Daugiau nieko šiuo klausimu papasakoti negali, nes nežino. Nori pasakyti, kad A. P. jos neinformuodavo apie savo vykdomą veiklą, ji tai matydavo tik pagal jai pateikiamus apskaitos dokumentus, o apie UAB („U“) iš viso nieko nežino (t. 18, b. l. 187-190).

182Nagrinėjamu atveju, nors tokio teismo sprendimo buvimas dar savaime nereiškia baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo, svarbu atsižvelgti ir į Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-08 nutartyje Nr. Nr. A556- 2834/2012 (išnagrinėjus UAB ( - ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje), dalyje, kurioje paneigta ( - ) teisė į PVM atskaitą pagal UAB „SEB lizingas“ 2009 m. birželio 30 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras (24 vnt.), nustatytas aplinkybes. Šioje nutartyje konstatuota, kad UAB „( - )“ ir UAB „SEB Lizingas“ 2009-06-30 sudarė atskirą sandorį dėl to paties ilgalaikio turto, kur UAB („U“) jau nebedalyvavo, tačiau UAB ( - ), būdamas betarpiškai susijęs su UAB („U“) tiek per įmonės valdymą, tiek per įsipareigojimus, neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo realizuoti teisę į PVM atskaitą pagal 2009-06-30 lizingo sutartis. Pažymėta, kad: 1) sandoryje tarp UAB („U“) ir UAB „SEB Lizingas“ UAB ( - ) dalyvavo kaip solidarus bendraskolis, o tai iš principo reiškia dalyvavimą pirminiame sandoryje ir žinojimą apie UAB („U“) veiklos pobūdį bei finansines galimybes vykdyti šią veiklą; 2) UAB ( - ) žinojo apie UAB („U“) finansinę padėtį, ką akivaizdžiai patvirtina tarpusavio atsiskaitymai tarp šių bendrovių užskaitymo būdu; 3) UAB ( - ) pripažino bei priėmė įsipareigojimus pagal AB „SEB bankas“ 2009-06-18 raštą Nr. Vv0900869; 4) UAB ( - ) žinojo apie kreditinių PVM sąskaitų faktūrų išrašymą UAB („U“) ir pastarosios pareigą patikslinti PVM deklaracijas bei sumokėti į biudžetą patikslintą PVM. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-05-04 sprendimu (bylos Nr. Iv-2173-815/2012) nurodė, kad UAB („U“), pagal UAB „SEB lizingas“ jai 2009-06-30 išrašytas kreditines PVM sąskaitas faktūras, PVM deklaracijoje už 2009 m. birželio mėn. privalėjo patikslinti PVM atskaitą 203 626 Lt suma. Tačiau minėta bendrovė nepateikė PVM deklaracijos už 2009 m. birželio mėnesį ir į biudžetą šio mokesčio nesumokėjo. Įvertinęs tai, kad ūkinės operacijos buvo vykdomos tarp susijusių asmenų (faktiškai A. P. vienas valdė tiek UAB ( - ), tiek UAB („U“)), jog ūkinės operacijos buvo vykdytos sąmoningai, siekiant išsaugoti kontroliuojamos įmonės (UAB ( - )) turtą, reikšmingą tolimesnei analogiškai veiklai vykdyti, kad UAB („U“) jau buvo neveikli bendrovė, kurios nebebuvo galimybės finansuoti, padarė išvadą, jog UAB ( - ) galėjo žinoti, kad UAB („U“) UAB „SEB lizingas“ kreditinėse PVM sąskaitose faktūrose nurodyto pirkimo PVM atskaitos nepatikslins ir į biudžetą nesumokės.

183Byloje neginčytinai nustatyta, kad UAB „SEB Lizingas" susigrąžino jai nuosavybės teise priklausantį turtą ir 2009-06-30 išrašė UAB („U“) 24 vnt. kreditines PVM sąskaitas faktūras už 1 140 821 Lt apmokestinamąją vertę plius 203 625,60 Lt pirkimo PVM ir tą pačią dieną, t.y. nuo 2009-06-30 visą šį ilgalaikį turtą (baldus, virtuvės įranga, kompiuterinę techniką, šviestuvus ir kt. įrangą) jo likutine verte UAB „SEB Lizingas" perdavė UAB ( - ), išrašydamas 24 PVM sąskaitas faktūras 1 359 590,09 Lt (iš jų 214 938 Lt PVM) sumai, o UAB ( - ) 214 938 Lt PVM sumą įtraukė į 2009 m. birželio mėn. PVM atskaitą. UAB („U“), pagal UAB „SEB lizingas“ jai 2009-06-30 išrašytas kreditines PVM sąskaitas faktūras, PVM deklaracijoje už 2009 m. birželio mėn. privalėjo patikslinti PVM atskaitą 203 626 Lt suma. Tačiau minėta bendrovė nepateikė PVM deklaracijos už 2009 m. birželio mėnesį ir į biudžetą šio mokesčio nesumokėjo.

184Asmenį pripažįstant kaltu padarius sukčiavimą yra būtina nustatyti tiesioginę tyčią jo veiksmuose. Nors A. P. neigia atlikęs kokius nors veiksmus, kurie sąlygotų neteisingų duomenų į PVM deklaraciją įrašymą, šią jo gynybinę poziciją paneigia liudytojos A. L. parodymai ir kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Tiek liudytojos A. L. parodymai, kad ji tvarkė UAB „( - )“ buhalteriją pagal A. P. pateiktus dokumentus ir tik iš jų žinojo apie įmonės veiklą, tiek byloje nustatyti faktai, kad A. P. buvo asmuo realiai valdantis susijusias bendroves UAB („U“) ir UAB ( - ), žinojo UAB („U“) finansinę būklę bei tai, kad ji nebevykdo jokios ūkinės, komercinės veiklos, neturi turto, kad buvo sudarytas fiktyvus UAB („U“) pardavimo sandoris, kad būtent dėl A. P. priimtų sprendimų, siekiant išvengti piniginės prievolės valstybei sumokėjimo, perkeliant verslą ir įmonės turtą UAB („U“) tapo nemoki, kad laikotarpiu nuo 2008-09-01 iki 2009-12-31 UAB ( - ) dirbo 2 darbuotojai, - vyr. buhalterė A. L. ir direktorius A. P., leidžia daryti išvadą, kad A. P. žinojo, jog pagal UAB „SEB lizingas“ 2009-06-30 UAB („U“) išrašytas kreditines PVM sąskaitas faktūras, ši bendrovė dėl jo įvykdyto sukčiavimo PVM valstybei nesumokėjo ir nesumokės ir todėl UAB ( - ) neturi teisės į PVM atskaitą, pateikė buhalterei UAB „SEB lizingo“ 2009-06-30 išrašytas UAB „( - )“ 24 vnt. kreditines PVM sąskaitas faktūras sąmoningai jai nenurodydamas svarbių duomenų, kad UAB ( - ) negali įtraukti 214 938 Lt PVM sumos į 2009 m. birželio mėn. PVM atskaitą, siekdamas finansinės naudos jo valdomai, kontroliuojamai bei atstovaujamai įmonei – UAB ( - ), t. y. veikė tiesiogine tyčia.

185Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija sprendžia, kad yra pagrindas išvadai, jog A. P. apgaule UAB ( - ) naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 214 938 Lt PVM ir padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, o būtent, jis, būdamas pagal 2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 2 straipsnio 31 dalies nuostatą susijusių asmenų faktiniu savininku ir valdytoju, t.y. būdamas nuo 2001-01-16 UAB ( - ) (( - )) direktoriumi ir 87 procentų UAB ( - ) akcijų savininku, bei būdamas UAB („U“) (įmonės kodas ( - ); pavadinimas nuo 2009-05-27 UAB „M. F.“) faktiniu savininku (A. P. turėjo 40 proc. UAB („U“) akcijų, o UAB ( - ) (kurios 87 proc. akcijų turėjo A. P.) turėjo 60 proc. UAB („U“) akcijų) o nuo 2009-05-15 – vieninteliu akcininku), tyčia, siekdamas apgaule UAB ( - ) naudai panaikinti didelės vertės mokestinę prievolę, formaliai remdamasis PVMĮ 58 straipsnio 1 dalies nuostata, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo PVM už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui, piktnaudžiaudamas teise į PVM atskaitą, nes, vadovaujantis 2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 64 straipsnio 9 dalies nuostata, Mokesčių administravimo įstatymo nustatytais pagrindais PVM mokėtojo turimose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos pirkimo PVM sumos:1) negali būti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaita-faktūra atitinka visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus; 2) gali būti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaita-faktūra atitinka ne visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus), vadovaujantis 2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX-2112 Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 10 straipsnio „Turinio viršenybės prieš formą principas“ nuostata, mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai, jis, žinodamas, jog ankstesnėje UAB ( - ) įsigytos prekės apyvartos grandinėje nesumokėti ir ateityje nebus sumokėti su prekės apyvarta susiję mokesčiai, todėl UAB ( - ) neturi teisės į PVM atskaitą, jis tyčia, apgaule, nuslėpdamas nuo mokesčių administratoriaus šią esminę aplinkybę – t.y. kad bendrovei UAB „SEB lizingas“ 2009-06-30 nutraukus su UAB („U“) sudarytas įvairaus ilgalaikio materialaus turto finansinio lizingo sutartis ir pagal lizingo sutarčių restruktūrizavimo planą perkėlus įsipareigojimus įmonei UAB ( - ), UAB („U“) nesumokės į valstybės biudžetą 203.625 Lt pardavimo PVM pagal UAB „SEB lizingas“ išrašytas 2009-06-30 dvidešimt keturias kreditines PVM sąskaitas faktūras GR Nr. 0909094 – 0909117 1.344.446 Lt sumai (1.140.821 Lt apmokestinamoji vertė + 203.625 Lt PVM), A. P. UAB ( - ) buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie A. P. nusikalstamą ketinimą piktnaudžiauti teise į PVM atskaitą, pateikė UAB „SEB lizingas" 2009-06-30 išrašytas dvidešimt keturias PVM sąskaitas faktūras PD Nr. 9138026, 9138030, 9138032 – 9138053) 1.359.590 Lt sumai (916.315,51 Lt apmokestinamoji vertė ir 214.938 Lt PVM), po ko, buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo įtraukė šias PVM sąskaitas faktūras į UAB ( - ) buhalterinę apskaitą, bei, nežinodamas apie A. P. nuslėptą esminę aplinkybę, kad UAB ( - ) neturi teisės į PVM atskaitą pagal minėtas UAB „SEB lizingas“ 2009-06-30 išrašytas PVM sąskaitas faktūras serija, į UAB ( - ) 2009 m. birželio mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės mokėtiną PVM, tokiu būdu 203.625 Lt PVM Lt nepagrįstai sumažindamas UAB ( - ) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, bei 2009-07-24 šią deklaraciją pateikė Vilniaus apskrities VMI, esančios Šermukšnių g. 3, Vilniuje, darbuotojams. Tokiu būdu A. P. apgaule UAB ( - ) naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 203 625 Lt.

186Dėl nusikaltimų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi)(dvi nusikalstamos veikos)

187Taip pat A. P. pareikšti kaltinimai ir dėl to, kad būdamas valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, šią nusikalstamą veiką padarė piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos įmonei, ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė (dvi nusikalstamos veikos).

188Pirmos instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos: dėl sukčiavimo, įtraukiant į UAB ( - ) PVM deklaracijos 121 801 Lt pirkimo PVM pagal UAB („U“) išrašytą 2008-02-29 PVM sąskaitą - faktūrą ir dėl sukčiavimo įtraukiant pagal UAB „SEB Lizingas“ 2009-06-30 UAB ( - ) išrašytas 24 PVM sąskaitas-faktūras apskaičiuotą pirkimo PVM - 203 626 Lt, į PVM atskaitą) nurodė, kad atsižvelgus į tai, jog teismas konstatavo, kad A. P. nepadarė šių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje , tai jis neįvykdė ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje.

189Nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnyje, vykdytojas yra specialaus subjekto požymius turintis asmuo – valstybės tarnautojas arba jam prilygintas asmuo, kurio sąvoka išaiškinta BK 230 straipsnyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100/2014, 2K-7-251/2013). Šio straipsnio 3 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) buvo nurodyta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas ir toks asmuo, kuris dirba bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje ar verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šios įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu, ar teikia viešąsias paslaugas. Taigi pagal minėtą BK 230 straipsnio 3 dalies redakciją valstybės tarnautojui prilyginto asmens statusas buvo siejamas su dviem būtinaisiais požymiais: 1) darbu bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje arba vertimusi profesine veikla; ir 2) atitinkamų įgaliojimų turėjimu: administracinių, teisės veikti įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu arba teikti viešąsias paslaugas.

190Pagal baudžiamąjį kodeksą, viešasis administravimas, viešųjų paslaugų teikimas galimi ir privačiame sektoriuje: akcinės bendrovės vadovas, struktūrinio padalinio vadovas – tai asmenys, turintys viešojo administravimo įgalinimus, nes turi pavaldinių, priima sprendimus, įgyvendinančius įvairius įstatymus, įgyvendina akcininkų susirinkimo bei valdybos politiką, paskirstot finansinius išteklius ir kontroliuoja jų panaudojimą, valdo personalą. Bet kuris asmuo, privačioje įmonėje turintis pavaldžių asmenų, yra viešojo administravimo subjektas.

191Byloje nustatyta, kad UAB ( - ) ir UAB („U“) nagrinėjam ūkinių operacijų įforminimo metu buvo susiję asmenys, o jų faktiniu savininku ir valdytoju buvo A. P.. t. y. būtent šiai įmonei vadovavo, šį juridinį asmenį kontroliavo ir atstovavo (Faktinės aplinkybės dėl šio fakto išdėstytos kitose šio procesinio sprendimo dalyse, todėl jų atkartojimas nebūtų racionalus). Šie duomenys patvirtina, kad A. P. atitinka BK 230 straipsnio 3 dalyje nurodytus valstybės tarnautojui prilyginto asmens požymius, todėl gali būti nusikaltimų, numatytų BK 228 straipsnyje, subjektu. A. P. turėdamas pareigą užtikrinti, kad įmonėje būtų laikomasi įstatymų, nedaroma priešinga teisei veika, šių pareigų sąmoningai tyčia tinkamai nevykdė, t. y. žinodamas faktinę situaciją, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 200-07-13 įstatymo Nr. VIII-1835 (red. Nuo 2004-01-01 iki 2009-07-17) 19 straipsnio 8 dalies nuostatą, įpareigojančią Bendrovės valdymo organus veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais; Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo 2004-04-13 įstatymo Nr. IX-2112 2 straipsnio 18 dalies nuostatas, numatančias mokesčio įstatymo pagrindu atsirandančias mokesčių mokėtojo pareigas teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu bei 40 straipsnio 4 punkto nuostatas, kad mokesčių mokėtojas privalo teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais, - piktnaudžiavo teise į PVM atskaitą, neinformavo buhalterės apie reikšmingas aplinkybes teikiant PVM deklaracijas.

192BK 228 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas būdamas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo (redakcija, galiojusi ūkinės operacijos atlikimo metu). Minėto straipsnio 2 dalis nustato griežtesnę atsakomybę tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių.

193Byloje nustatyta, kad A. P. apgaulės būdų panaikindamas UAB „( - )“ didelės vertės (121 801 Lt ir 214 938 Lt PVM sumokėjimą) turtines prievoles valstybei, siekė naudos juridiniam asmeniui. Tačiau byloje nėra duomenų, kad jis siekė asmeninės turtinės ar neturtinės naudos sau, šios aplinkybės nenurodytos ir kaltinime. Taigi, kaltinimai, jog jis tokios naudos siekė būtent sau, yra neįrodyti. Atsižvelgiant į byloje nustatytus faktus, kad A. P. piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, veikdamas per buhalterę, nežinančią apie daromas nuskalstamas veikas, panaikino UAB „( - )“ didelės vertės turtines prievoles valstybei. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog A. P., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė. Konstatuoja ir tai, kad nėra įrodyta, jog A. P. darydamas šias nusikalstamas veikas siekė naudos sau. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad A. P. padarytos veikos (dvi nusikalstamos veikos) atitinka ne BK 228 straipsnio 2 dalyje, o 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

194Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. P. veiksmuose nustatyti visi Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyti sudėties požymiai. Nenustačius A. P. veiksmuose kvalifikuojančio požymio – turtinės ar kitokios asmeninės naudos siekimo, jo dvi veikos perkvalifikuotinos iš BK 228 straipsnio 2 dalies į BK 228 straipsnio 1 dalį.

195Tokiu būdu neginčytinai nustatyta, kad A. P. piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, o būtent: būdamas valstybės tarnautojui prilyginamam asmeniui, kuris dirba privačioje įmonėje, ir turėdamas įgaliojimus veikti šios įmonės vardu ir įmonės vadovo administracinius įgaliojimus, laikotarpiu nuo 2011-01-16 būdamas UAB ( - ) (( - )), direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 2000-07-13 įstatymo Nr. VIII-1835 (red. nuo 2004-01-01 iki 2009-07-17) 19 str. 8 d. nuostatą privalėdamas laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, pagal Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX-2112 2 straipsnio 18 dalies ir 40 straipsnio 4 punkto nuostatas nuostatą privalėdamas teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais; laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu, piktnaudžiavo teise į PVM atskaitą: būtent: jis, būdamas pagal 2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 2 straipsnio 31 dalies nuostatą susijusių asmenų faktiniu savininku ir valdytoju, t.y. būdamas nuo 2001-01-16 UAB ( - ) (( - )) direktoriumi ir 87 procentų UAB ( - ) akcijų savininku, bei būdamas UAB („U“) (įmonės kodas ( - ); pavadinimas nuo 2009-05-27 UAB „M. F.“) faktiniu savininku (A. P. turėjo 40 proc. UAB („U“) akcijų, o UAB ( - ) (kurios 87 proc. akcijų turėjo A. P.) turėjo 60 proc. UAB („U“) akcijų) o nuo 2009-05-15 – vieninteliu akcininku), tyčia, siekdamas apgaule UAB ( - ) naudai panaikinti didelės vertės mokestinę prievolę, formaliai remdamasis PVMĮ 58 straipsnio 1 dalies nuostata, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo PVM už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui, piktnaudžiaudamas teise į PVM atskaitą, nes, vadovaujantis 2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 64 straipsnio 9 dalies nuostata, Mokesčių administravimo įstatymo nustatytais pagrindais PVM mokėtojo turimose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos pirkimo PVM sumos:1) negali būti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaita-faktūra atitinka visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus; 2) gali būti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaita-faktūra atitinka ne visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus), vadovaujantis 2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX-2112 Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnio „Turinio viršenybės prieš formą principas“ nuostata, mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai, žinodamas, jog ankstesnėje UAB ( - ) įsigytos prekės apyvartos grandinėje nesumokėti ir ateityje nebus sumokėti su prekės apyvarta susiję mokesčiai, todėl UAB ( - ) neturi teisės į PVM atskaitą, jis tyčia, apgaule, nuslėpdamas nuo mokesčių administratoriaus šią esminę aplinkybę – t.y. kad UAB („U“) nesumokėjo ir nesumokės į valstybės biudžetą 121.801 Lt pardavimo PVM pagal UAB („U“) išrašytą 2008-02-29 PVM sąskaitą faktūrą ADB Nr. 01513 798 473 Lt sumai (676 672 Lt + 121 801 Lt PVM), A. P. UAB ( - ) buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie A. P. nusikalstamą ketinimą piktnaudžiauti teise į PVM atskaitą, pateikė 2009-03-03 minėtą UAB („U“) 2008-02-29 PVM sąskaitą faktūrą serija ADB Nr. 01513, po ko, buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo įtraukė šią PVM sąskaitą faktūrą į UAB ( - ) buhalterinę apskaitą, bei, nežinodamas apie A. P. nuslėptą esminę aplinkybę, kad UAB ( - ) neturi teisės į PVM atskaitą pagal minėtą UAB („U“) 2008-02-29 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija ADB Nr. 01513, į UAB ( - ) 2009 m. vasario mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės mokėtiną PVM, tokiu būdu 121 801 Lt PVM Lt nepagrįstai sumažindamas UAB „( - )“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, bei 2009-03-25 šią deklaraciją pateikė Vilniaus apskrities VMI, esančios Šermukšnių g. 3, Vilniuje, darbuotojams. Tokiu būdu A. P. apgaule UAB ( - ) naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 121 801 Lt, tuo padarė didelę turtinę žalą Lietuvos valstybei

196Taip pat neginčytinai nustatytam kad A. P. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to didelės žalos patyrė valstybė. O būtent, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilyginamam asmeniui, kuris dirba privačioje įmonėje, ir turėdamas įgaliojimus veikti šios įmonės vardu ir įmonės vadovo administracinius įgaliojimus, laikotarpiu nuo 2001-01-16 būdamas UAB ( - ) (( - )), direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 2000-07-13 įstatymo Nr. VIII-1835 (red. nuo 2004-01-01 iki 2009-07-17) 19 str. 8 d. nuostatą privalėdamas laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, pagal Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX-2112 2 straipsnio 18 dalies ir 40 straipsnio 4 punkto nuostatas nuostatą privalėdamas teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais; laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu, piktnaudžiavo teise į PVM atskaitą: būtent: jis, būdamas pagal 2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 2 straipsnio 31 dalies nuostatą susijusių asmenų faktiniu savininku ir valdytoju, t.y. būdamas nuo 2001-01-16 UAB ( - ) (( - )) direktoriumi ir 87 procentų UAB ( - ) akcijų savininku, bei būdamas UAB („U“) (įmonės kodas ( - ); pavadinimas nuo 2009-05-27 UAB „M. F.“) faktiniu savininku (A. P. turėjo 40 proc. UAB („U“) akcijų, o UAB ( - ) (kurios 87 proc. akcijų turėjo A. P.) turėjo 60 proc. UAB („U“) akcijų) o nuo 2009-05-15 – vieninteliu akcininku), tyčia, siekdamas apgaule UAB ( - ) naudai panaikinti didelės vertės mokestinę prievolę, formaliai remdamasis PVMĮ 58 straipsnio 1 dalies nuostata, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo PVM už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui, piktnaudžiaudamas teise į PVM atskaitą, nes, vadovaujantis 2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 64 straipsnio 9 dalies nuostata, Mokesčių administravimo įstatymo nustatytais pagrindais PVM mokėtojo turimose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos pirkimo PVM sumos:1) negali būti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaita-faktūra atitinka visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus; 2) gali būti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaita-faktūra atitinka ne visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus), vadovaujantis 2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX-2112 Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnio „Turinio viršenybės prieš formą principas“ nuostata, mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai, žinodamas, jog ankstesnėje UAB ( - ) įsigytos prekės apyvartos grandinėje nesumokėti ir ateityje nebus sumokėti su prekės apyvarta susiję mokesčiai, todėl UAB ( - ) neturi teisės į PVM atskaitą, jis tyčia, apgaule, nuslėpdamas nuo mokesčių administratoriaus šią esminę aplinkybę – t.y. kad bendrovei UAB „SEB lizingas“ 2009-06-30 nutraukus su UAB („U“) sudarytas įvairaus ilgalaikio materialaus turto finansinio lizingo sutartis ir pagal lizingo sutarčių restruktūrizavimo planą perkėlus įsipareigojimus įmonei UAB ( - ), UAB („U“) nesumokės į valstybės biudžetą 203.625 Lt pardavimo PVM pagal UAB „SEB lizingas“ išrašytas 2009-06-30 dvidešimt keturias kreditines PVM sąskaitas faktūras GR Nr. 0909094 – 0909117 1.344.446 Lt sumai (1.140.821 Lt apmokestinamoji vertė + 203.625 Lt PVM), A. P. UAB ( - ) buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nieko nežinojusiam apie A. P. nusikalstamą ketinimą piktnaudžiauti teise į PVM atskaitą, pateikė UAB „SEB lizingas" 2009-06-30 išrašytas dvidešimt keturias PVM sąskaitas faktūras PD Nr. 9138026, 9138030, 9138032 – 9138053) 1.359.590 Lt sumai (916.315,51 Lt apmokestinamoji vertė ir 214.938 Lt PVM), po ko, buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo įtraukė šias PVM sąskaitas faktūras į UAB ( - ) buhalterinę apskaitą, bei, nežinodamas apie A. P. nuslėptą esminę aplinkybę, kad UAB ( - ) neturi teisės į PVM atskaitą pagal minėtas UAB „SEB lizingas“ 2009-06-30 išrašytas PVM sąskaitas faktūras, į UAB ( - ) 2009 m. birželio mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės mokėtiną PVM, tokiu būdu 203.625 Lt PVM Lt nepagrįstai sumažindamas UAB ( - ) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, bei 2009-07-24 šią deklaraciją pateikė Vilniaus apskrities VMI, esančios Šermukšnių g. 3, Vilniuje, darbuotojams. Tokiu būdu A. P. apgaule UAB ( - ) naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 203.625 Lt, padarė didelę žalą Lietuvos valstybei.

197Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadas, kad pirmosios instancijos neišsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, įrodymus vertino neatsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį, neteisingai juos įvertino, nesivadovavo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir padarė nepagrįstas, bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, stengėsi ne pašalinti abejones, bet priešingai – įrodymus vertino selektyviai, analizavo ir rėmėsi tik kaltinamąjį teisinančiomis aplinkybėmis, kas sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad jų pakanka A. P. kaltei dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje (tris nusikalstamos veikos), 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų pagrįsti.

198Dėl bausmės

199Skiriant A. P. bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, tikslus bei motyvus, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

200A. P. padarė nusikalstamas veikas, iš kurių tris (BK 182 straipsnio 2 dalis) priskiriamos sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir keturi (BK 228 straipsnio 1 dalis, 222 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 3 dalis) – apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis) kategorijoms tiesiogine tyčia. A. P. yra vedęs, turi šeimą, dirba, baustas administracine tvarka, neteistas. Vilniaus psichikos sveikatos centre bei Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę neįrašytas.

201A. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

202Atsižvelgiant į A. P. inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą, jų pavojingumo laipsnį bei kiekį, padarymo aplinkybes, kaltininko vaidmenį nusikaltimų padaryme, jo asmenybę, į tai, kad nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, sankcijose numatyta tik viena – laisvės atėmimo bausmė, alternatyvių bausmių nėra, spręstina, kad Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skiriant už A. P. su laisvės atėmimu susijusias bausmes, kurių dydis yra mažesnis, nei sankcijose už padarytus nusikaltimus, numatyti bausmių vidurkiai. Atsižvelgiant į tai, kad A. P. teisiamas pirmą kartą, dirba, turi pragyvenimo šaltinį, už jo padarytus lengvesnius nusikaltimus skirtinos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, o būtent – piniginės baudos, kurių dydis mažesnis, nei BK 47 straipsnyje nustatytas pagal atskiras nusikaltimų kategorijas baudų vidurkis. Bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 4 dalyje, 5 dalies 1 punkte, 6 dalyje, 65 straipsnio 2 dalyje, nustatyta tvarka: iš pradžių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, bausmes, paskirtas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės prievolės išvengimo), 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį; taip pat ir bausmes, paskirtas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir 228 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), o po to šios subendrintos bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios subendrintos bausmės, pridedant dalį švelnesnių subendrintų bausmių.

203Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje (3 nusikalstamos veikos) numatyta, kad už šias nusikalstamas veikas gali būti skiriamos išimtinai laisvės atėmimo bausmės iki aštuonerių metų. Nusikalstamų veikų padarymo metu ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojo BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, kuri numatė galimybę atidėti bausmės vykdymo atidėjimą tik tokiems asmenims, kurie nuteisti laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Tačiau Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., t. y. jau po M. V. baudžiamosios bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, pakeitė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir nustatė, kad pagal BK 75 straipsnio 1 dalį teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Taigi, po šio įstatymo įsigaliojimo atsirado galimybė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir asmenims, nuteistiems už sunkių nusikaltimų padarymą, jeigu jiems paskirta bausmė neviršija ketverių metų ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

204Nagrinėjamu atveju vertinant BK 75 straipsnio taikymo A. P. atžvilgiu galimybes, negalima neatsižvelgti į tai, kad nuteistasis dirba, turi šeimą, nėra duomenų, kad po nusikalstamų veikų padarymo, jis būtų padaręs naujus nusikaltimus (teismų sistemos LITEKO duomenys). Taip pat teismas mano, kad atidėjus skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, A. P. dėl gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo turės galimybę įvertinti savo nusikalstamą elgesį ir padaryti atitinkamas išvadas.

205Atsižvelgus į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visuma duomenų, tai yra, kaltininko asmenybė, socialinė nuteistojo padėtis leidžia daryti išvadą, jog BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti A. P. taikant BK 75 straipsnį (įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi 2015 m. kovo 24 d.), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metams bei paskiriant jam BK 75 straipsnyje numatytus įpareigojimus: tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo: ir BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą (BK 69 straipsnis).

206Dėl civilinio ieškinio

207Vietoj išteisinamojo nuosprendžio priėmus apkaltinamąjį, turi būti išsprendžiami ir civilinių ieškinių klausimai.

208Byloje yra pateikti du ieškiniai.

209Ieškovas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį atsakovui A. P. dėl nusikalstama veika valstybei padarytos 1 197 349 Lt žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad UAB „M. F.“ (buv. UAB („U“) skolinga biudžetui 2009-05-04 dienai 1 197 348,89 Lt. Šią skolą sudaro: 1 088 770 Lt PVM, 449 Lt aplinkos teršimo mokestis už teršalų iš stacionarių taršos šaltinių išmetimą į aplinką, 2 480 Lt gyventojų pajamų mokestis (GPM) nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių mokestinio laikotarpio A klasės pajamų, 47 007,42 Lt GPM nuo gyventojo mokestinio laikotarpio A klasės pajamų, susijusių su darbo santykiais, 58 642,47 Lt delspinigiai (t. 15, b. l. 145-146).

210Pirmos instancijos teisme, teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovė R. B. teismui paaiškino, kad ieškinyje nurodė 1 197 348,89 Lt žalai atlyginti su delspinigiais, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad teikdami ieškinį, negali prašyti delspinigių, tai ieškinys mažintinas iki 1 138 706 Lt, kas sudaro 1 088 770 Lt PVM mokestis, 449 Lt - aplinkos teršimo mokestis už teršalų iš stacionarių taršos šaltinių išmetimą į aplinką, 2 480 Lt – GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių mokestinio laikotarpio A klasės pajamų mokestis, 47 007 Lt – GPM nuo gyventojo mokestinio laikotarpio A klasės pajamų, susijusių su darbo santykiais mokestis (t.24, b. l. 131).

211Taip pat civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu pareiškė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius dėl 341 111,61 Lt žalos atlyginimo (t.15, b. l. 152-153). Ieškinyje nurodyta, kad 2008-01-01 UAB („U“) turėjo 12 542, Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą Fondo biudžetui, 2009-01-01 UAB („U“) priskaičiuotų valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas Fondo biudžetui sudarė 83 812,48 Lt, o 2009-05-15 - 341 111,61 Lt.

212BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

213Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 55 33 punkte nurodyta, kad baudžiamosiose bylose, kuriose kaltininkas yra mokesčių administravimo teisinio santykio subjektas, t. y. mokesčių mokėtojas, ir turtinė žala valstybei buvo padaryta BK 219, 220, 221, 222 ir 223 straipsniuose numatytomis nusikalstamomis veikomis nesumokėjus mokesčių, tokios žalos atlyginimas išsprendžiamas ne ginčo tvarka, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu. Tais atvejais, kai tokia žala negali būti išieškoma Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tai valstybei atstovaujanti institucija, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį. Bylos duomenimis UAB „M. F.“ (buv. UAB („U“)) iškelta Vilniaus apygardos teismo 2011-04-26 nutartimi bankroto byla, ji likviduojama, turto neturi, taigi aukščiau nurodytos pinigų sumos išieškoti Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka nėra galimybės. Visa tai rodo, kad civiliniai ieškiniai baudžiamojoje byloje pareikšti pagrįstai.

214Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti asmens veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, asmens kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų būtina įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir konstatuojamas bendro pobūdžio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, pažeidimas – generalinis deliktas (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys).

215Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, kad dėl A. P. aukščiau aptartų nusikalstamų veiksmų buvo išvengta didelės vertės prievolės sumokėti valstybės biudžetui ir buvo padaryta turtinė žala: 1 138 706 Lt – valstybės biudžetui ir 338 507,29 Lt - Valstybinio socialinių draudimų fondui, pripažįsta, jog tarp A. P. neteisėtų veiksmų ir padarytos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

216Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teismo 2011-04-26 nutartimi UAB „M. F.“ (buv. UAB („U“)) iškelta bankroto byla, Lietuvos apeliacinio teismo 2011-06-16 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011-04-26 nutartis palikta nepakeista. Vilniaus apygardos teismo 2011-07-14 nutartimi patvirtintas BUAB „M. F.“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, kuris buvo vėlesnėmis nutartimis tikslinamas. Iš sąrašo matyti, jog vienas iš II eilės kreditorių yra VSDF Vilniaus skyrius (finansinio reikalavimo dydis – 112 080,33 EUR) Vilniaus apygardos teismo 2011-12-29 nutartimi BUAB „M. F.“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Byloje nustatyta, kad dar iki bankroto bylos iškėlimo bendrovė jokio turto, iš kurio galėtų būti sumokėti privalomi mokesčiai valstybei, neturi. Byloje nustatyta, kad dar iki bankroto bylos iškėlimo bendrovė jokio turto, iš kurio galėtų būti sumokėti privalomi mokesčiai valstybei, neturi.

217Taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teismo 2014-05-23 nutartimi iškelta UAB ( - ) bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2015-01-07 nutartimi patvirtintas BUAB ( - ) kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2015-04-08 nutartimi, iš kurios matyti, BUAB vieni iš kreditorių VMI (finansinio reikalavimo dydis – 612 619,181 Eur) ir VSDF Vilniaus skyrius (finansinio reikalavimo dydis – 1 640,712 Eur). Vilniaus apygardos teismo 2015-02-25- nutartimi BUAB ( - ) pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

218Atkreiptinas dėmesys, kad byla buvo atiduota nagrinėti teisiamajame posėdyje kaltinant A. P. ir UAB ( - ), kai tuo tarpu Vilniaus apskrities VMI pateiktame civiliniame ieškinyje nurodytas atsakovas A. P., o VSDF Vilniaus skyriaus pareikštame civiliniame ieškinyje konkretus atsakovas nenurodytas, bet aprašyti A. P. ir UAB („U“) neteisėti veiksmai dėl mokesčių mokėjimo vengimo sukčiaujant bei padarant turtinę žalą Valstybinio socialinių draudimų fondui – 341 111,61 Lt (2009-05-15 dienai), ieškiniu prašoma tik priteisti padarytą turtinę žalą. Nepaisant to, ar ieškinyje, pateiktame baudžiamojoje byloje, yra nurodytas atsakovas, ar ne, teismas priteisia civiliniam ieškovui jo reikalaujamą patirtą turtinę ar neturtinę žalą iš teismo nustatytų kaltų asmenų, dėl kurių nusikalstamų veikų ieškovas tiesiogiai patyrė tokią žalą. Nagrinėjamoje byloje apygardos teismas kaltu pripažino tik A. P.. Dėl kito kaltinamojo - UAB ( - ) atžvilgiu bylos nutraukimo apeliacinio skundo negauta, be to UAB ( - ) ir nebuvo kaltinamas minėto nusikaltimo padarymu, o UAB („U“) nėra šios bylos proceso dalyvis. Vilniaus apskrities VMI civiliniame ieškinyje nurodyta suma teisiamojo posėdžio metu buvo patikslinta, o VSDF Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo tikslintas. Kaip jau minėta, BUAB „M. F.“ ir UAB ( - ) pripažintos bankrutavusiomis ir likviduojamos dėl bankroto.

219Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 23 punktą, 13 straipsnį, mokesčiai yra valstybės finansų sistemos esminė dalis, vienas iš pagrindinių pajamų šaltinių Nesumokėjus mokesčių valstybei biudžetas negauna pajamų, ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas. Žala remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsniu yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad VMI Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai ir apygardos teismui nustačius, jog A. P. kaltais veiksmais sukčiaujant, išvengiant mokesčių sumokėjimo valstybės biudžetui, yra padaryta 1 138 706 Lt turtinė žala, ši suma ir išieškotina civilinio ieškovo naudai iš A. P. (CK 6.263 straipsnis).

220Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjo ir apdraustojo asmens valstybinio socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos. Įstatymo 14 straipsnio 2 dalis nustato draudėjo pareigą teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas. Įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, kad juridiniai asmenys arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ir šis civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai ir nustačius, jog A. P. kaltais veiksmais išvengiant mokesčius valstybės biudžetui sukčiaujant bei padarant turtinę žalą VSDF, ši suma išieškotina civilinio ieškovo naudai iš A. P. (CK 6.263 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis).

221Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

222Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Julijos J. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

223Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendį dalyje dėl A. P. išteisinimo, šioje dalyje priimti naują, apkaltinamąjį nuosprendį.

224A. P., pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje (tris nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dvi nusikalstamos veikos), perkvalifikavus šias veikas iš BK 228 straipsnio 2 dalies, ir jį nuteisti:

225pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės prievolės išvengimo)- 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

226pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 200 MGL (7 532 eurų) dydžio bauda;

227pagal BK 300 straipsnio 3 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausme;

228BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl 121 801 Lt (35 276.01 Eur) pirkimo PVM įtraukimo į PVM atskaitą) - 2 metų laisvės atėmimo bausme;

229pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) 150 MGL (5 649 eurų) bauda;

230BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl 203 625 Lt (58 973,88 Eur) pirkimo PVM įtraukimo į PVM atskaitą) ir nuteisti 2 metų laisvės atėmimo bausme;

231BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir nuteisti 150 MGL (5 649 eurų) bauda.

232Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies, 5 dalies 1 punkto, 65 straipsnio 2 dalies nuostatomis, bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir A. P. paskirti 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 400 MGL (15 064 eurų) dydžio baudą.

233Vadovaujantis BK 75 straipsnio (įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi 2015 m. kovo 24 d.) 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, 69 straipsniu, A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams ir paskirti įpareigojimus: per šį laikotarpį tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei baudžiamojo poveikio priemonę – per šį laikotarpį visiškai atlyginti turtinę žalą: 329 792 eurų turtinę žalą - Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcijai ir 98 792 eurų turtinę žalą - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui.

234Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcijos patikslintą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. P. Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcijos naudai 329 792 eurus (1 138 706 Lt) nusikalstamais veiksmais turtinei žalai atlyginti.

235Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. P. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai 98 792 eurus ( 341 111,61 Lt) nusikalstamais veiksmais turtinei žalai atlyginti.

236Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio nekeisti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –... 3. vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu išteisintas pagal BK 182... 4. Nuosprendžiu juridiniam asmeniui UAB ( - ) iškelta baudžiamoji byla... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. A. P. buvo kaltinamas tuo:... 7. 1) apgaule išvengęs didelės vertės turtinės prievolės UAB („U“)... 8. - pagal UAB („U“) išrašytą 2008-02-29 PVM sąskaitą faktūrą ADB Nr.... 9. - 2009-03-02 sutartimis UAB („U“) perdavė įmonei UAB ( - ) prekės... 10. - 2009 metų vasarį iš kasos išmokėjo 1 055 010 Lt kaip avansą už... 11. - žinodamas, kad UAB („U“) kaip mokesčių mokėtojas yra įsiskolinęs... 12. Dėl šių A. P. veiksmų Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija... 13. T. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 14. 2) apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, paslėpė įmonės buhalterinės... 15. T. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos... 16. 3) pagamino netikrus dokumentus. T. y. , kad jis, būdamas UAB („U“)... 17. -2009-05-15 UAB („U“) akcijų pirkimo – pardavimo sutartį,... 18. -2009-05-15 UAB („U“) dokumentų perdavimo-priėmimo aktą, patvirtindamas... 19. T. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 20. 4) padarė didelės vertės svetimo turto sukčiavimą. O būtent, kad jis,... 21. jis, žinodamas, jog ankstesnėje UAB ( - ) įsigytos prekės apyvartos... 22. T. t. kaltinamas padaręs nusikaltimą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 23. 5) piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos, ir dėl to... 24. 6) didelės vertės svetimo turto sukčiavimu. O būtent, kad jis, būdamas... 25. T. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 26. 7) piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos, ir dėl to... 27. T. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 28. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 29. 1) BK 182 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 3 metų ir 6 mėnesių laisvės... 30. 2) BK 222 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 1 metų ir 6 mėnesių laisvės... 31. 3) BK 300 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti 1 metų laisvės atėmimo bausme;... 32. 4) BK 182 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 2 metų laisvės atėmimo bausme (121... 33. 5) BK 228 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233... 34. 6) BK 182 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 2 metų laisvės atėmimo bausme (203... 35. 7) BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233... 36. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio nuostatomis, bausmes... 37. Prokurorė teigia, kad teismas akivaizdžiai teikia pirmenybę išteisintojo... 38. Prokurorės įsitikinimu, teismas visiškai nevertino Vilniaus apskrities... 39. Pažymi, kad apylinkės teismas išvadas padarė neišanalizavęs visų bylų... 40. Prokurorė teigia, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-10-23 rašte Nr.... 41. Nurodo, kad įvertinant faktus, jog UAB („U“) jau nuo 2008 m. kovo mėn.... 42. Prokurorės įsitikinimu, vyr. specialistės A. D. konstatuotas 2009 m. vasario... 43. Prokurorė pabrėžia, kad negalima atmesti, jog tarpusavio skolų įskaitymu... 44. Anot prokurorės, šioje byloje apskritai nėra duomenų, jog A. P. būtų... 45. Prokurorė nurodo, kad teismui pateikti Lietuvos Respublikos Valstybinio... 46. Tas faktas, kad sutartys taip ir liko neįregistruotos Lietuvos Respublikos... 47. Prokurorės teigimu, teismas kaip išimtinai teisingais vadovavosi A. P.... 48. Prokurorė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra... 49. Pabrėžia, kad UAB („U“) 2008-02-29 PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta... 50. Prokurorės įsitikinimu, nors pagal 2009-06-30 lizingo sutartis UAB "SEB... 51. Prokurorė teigia, kad sistemiškai vertinant visus teismui pateiktus duomenis... 52. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundą tenkinti. Išteisintasis ir... 53. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės... 54. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų... 55. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga,... 56. Dėl šių priežasčių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23... 57. Dėl nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl didelės... 58. Pirmos instancijos teismas, išteisino A. P. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį,... 59. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais pirmos instancijos teismo... 60. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. P. buvo UAB („U“) ir UAB ( - )... 61. Byloje nustatyta, kad UAB („U“) Vilniaus apygardos teismo 2011 m.... 62. Pats išteisintasis A. P. viso proceso metu tvirtino, jog 2008 m. pradžioje... 63. Nepaisant tokių A. P. ir liudytojo M. E. parodymų, sutiktina su prokurorės... 64. Visų pirma, apylinkės teismas visiškai nevertino Vilniaus apskrities... 65. Tą patį patvirtina ir byloje esantis Valstybinio socialinio draudimo fondo... 66. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausta specialistė A. D. taip pat... 67. Nors pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog... 68. Byloje nustatyta, kad pagal 2008-02-29 PVM sąskaitą-faktūrą serija ADB... 69. Išteisintasis A. P. dėl UAB („U“) turto perleidimo UAB ( - ) viso proceso... 70. Liudytojas K. D. (ikiteisminio ir teisme) parodė, jog pagal 2008- 02-29 PVM... 71. Kaip matyti, šio liudytojo parodymai iš esmės nesiskyrė nuo parodymų,... 72. Apeliacinės instancijos teisme liudytojas M. E. parodė, kad jis nepamena, nuo... 73. Liudytoja A. L., UAB ( - ) buhalterė, viso proceso metu teigė, kad pagal... 74. Kaip jau minėta, UAB ( - ) pagal 2008-02-29 PVM sąskaitą – faktūrą... 75. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės įstatymo 85, 90... 76. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad A. P. inkriminuojamų nusikaltimų metu... 77. Taigi, tai, kad UAB („U“) nuo 2008 m. pradžios turėjo finansinių... 78. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-05-04 sprendime... 79. Taigi, kadangi dėl UAB („U“) ir UAB ( - ) nesąžiningos veiklos, (kaip... 80. Taipogi bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2008-12-18 iki 2009-02-02 buvo... 81. Kaip matyti iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013-03-14 pateiktų... 82. Apylinkės teismas išteisinamajame nuosprendyje nurodė, jog esant sunkiai... 83. Apylinkės teismo teisiamajame posėdyje A. P. paaiškino, kad 2009 m. buvo... 84. 2001 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo... 85. Kaip matyti iš bylos medžiagos, įkuriant minėtas 11 įmonių, nebuvo... 86. Nors A. P. teigė, kad įkurtos naujos įmonės perėmė UAB („U“) skolas... 87. Taigi, faktiškai nemokios UAB („U“) turto perleidimas pagal minėtą... 88. Pirmos instancijos teismas dėl A. P. kaltinime dėl nurodytų 2009 metų... 89. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme,... 90. Ikiteisminio tyrimo metu A. P. dėl 2009 m. vasario mėnesį iš UAB („U“)... 91. Teisminio nagrinėjimo metu A. P. apylinkės teismui paaiškino, jog šių... 92. Liudytojas K. D., dirbęs nuo 2007 m. iki 2009 m. gegužės mėn. UAB („U“)... 93. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas K. D. tvirtino teismui, kad buvo... 94. Nagrinėjant apeliacinį skundą teisme apklaustas liudytojas M. E. parodė,... 95. L. T. M., apklaustas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, parodė, kad jis nuo... 96. 2009-03-27 akte dėl UAB („U“) patikrinimo Nr. Ž-185 nurodyta bei VSDSF... 97. Minėto patikrinimo metu nustatyta, kad jei UAB („U“) nebūtų 2009 m.... 98. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pranešime dėl UAB... 99. Minėta, jog gynyba, pateisinant 1 055 010 Lt išmokėjimą, pateikė... 100. Apeliantas skunde nurodė, kad 2009-03-27 akte dėl UAB („U“) patikrinimo... 101. Pirmos instancijos teismas išteisindamas A. P., skundžiamame nuosprendyje... 102. Byloje nustatyta, kad 2009-05-15 UAB („U“) akcijų pirkimo - pardavimo... 103. A. P. pirmos instancijos teisme paaiškino, kad 2009 m. pabaigoje ieškojo... 104. Kaip matyti A. P. tokius pat parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Be to... 105. Apeliacinės instancijos teisme A. P. paaiškino, kad advokatas N. J. UAB... 106. Apygardos teismas pritaria prokurorės skunde išdėstytiems argumentams, jog... 107. Tai, kad A. P. organizavo fiktyvų bendrovės akcijų pardavimą ir, kad A. M.... 108. Pirmos instancijos teisme liudytoja, VSDF Vilniaus skyriaus Įmokų... 109. Liudytojas A. M., apklaustas Rusijos Federacijoje, vykdant teisinės pagalbos... 110. Šis liudytojas davė analogiškus parodymus ir būdamas apklausiamas UAB ( - )... 111. Kaip matyti šie liudytojo A. M. parodymai paneigia A. P. parodymus.... 112. Iš Rusijos Federacijos atsakymo pagal teisinės pagalbos prašymą (2011-04-13... 113. Iš byloje esančios 2009-05-15 akcijų pirkimo – pardavimo sutarties ir... 114. Liudytoja D. J. pirmos instancijos teisme patvirtino, kad iš tiesų nepamena... 115. Iš byloje esančio notarinio registro išrašo kopijos matyti, kad 2009-05-15... 116. Liudytojas V. Č. parodė, jog jis surašė faktinių aplinkybių konstatavimo... 117. Antstolio V. Č. surašyto Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (t.15,... 118. Nors ikiteisminio tyrimo metu nebuvo padarytas eksperimentas, ką pažymėjo... 119. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas N. J. parodė, kad jis... 120. Didelę reikšmę turi teismo nustatytas faktas, kad UAB („U“) akcijų... 121. 2009-03-01 dienai bendrovės kasoje buvo 4 755, 11 Lt, tačiau, kaip matyti iš... 122. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmos instancijos teismo... 123. Iš antstolio V. Č. surašyto Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo... 124. Apygardos teismui visiškai nelogiška ir neįtikinama, kad A. P. pardavė neva... 125. Civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, kai jie atitinka šalių valią ir... 126. Teisėjų kolegijos nuomone, A. P., kaip bendrovės faktinis valdytojas ir... 127. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo... 128. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus visus aukščiau paminėtus... 129. Taigi šiuo atveju apgaulė buvo naudojama sukuriant UAB („U“) fiktyvią... 130. Pirmos instancijos teismas A. P. inkriminuotame kaltinime dėl sukčiavimo... 131. Apylinkės teismas konstatavo, jog VMI ir VSDF savo mokestinius reikalavimus... 132. Apygardos teismas nesutinka su šiais apylinkės teismo argumentais, nes, kaip... 133. Teisėjų kolegija įvertinusi šias aplinkybes pripažįsta, kad dėl... 134. Pirmos instancijos teismas išteisino A. P. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį,... 135. Apygardos teismas nesutinka su šiais aplinkės teismo argumentais.... 136. BK 222 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės... 137. 2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX-2112 LR Mokesčių administravimo įstatymo 40... 138. Apygardos teismui nustačius, jog A. P. žinodamas, kad UAB („U“) kaip... 139. Apylinkės teismas, išteisindamas A. P. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį,... 140. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apylinkės teismo... 141. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro... 142. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus įrodyta, kad A. P. pagamino... 143. Kaltinime A. P. dėl dokumento suklastojimo pirmiausia nurodyta, jog A. P.... 144. Kaip jau minėta, šio nusikaltimo dalyku gali būti netikri arba suklastoti... 145. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta visiškai įrodyta,... 146. - pagal UAB („U“) išrašytą 2008-02-29 PVM sąskaitą faktūrą ADB Nr.... 147. - nuo 2008-12-18 iki 2009-02-02 vienu ir tuo pačiu adresu ( - )įregistravo 11... 148. - 2009 metų vasarį iš kasos išmokėjo 1 055 010 Lt kaip avansą už... 149. - žinodamas, kad UAB („U“) kaip mokesčių mokėtojas yra įsiskolinęs... 150. Dėl šių A. P. veiksmų Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija... 151. Taip pat jis apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, paslėpė įmonės... 152. Taip pat jis pagamino netikrus dokumentus, t.y., jis, būdamas UAB („U“)... 153. -2009-05-15 UAB („U“) akcijų pirkimo – pardavimo sutartį,... 154. -2009-05-15 UAB („U“) dokumentų perdavimo-priėmimo aktą, patvirtindamas... 155. Dėl nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo,... 156. Pirmos instancijos teismas, išteisindamas A. P. dėl šių nusikalstamų... 157. Kaip jau nustatyta byloje, UAB ( - ) pagal 2008-02-29 PVM sąskaitą-faktūrą... 158. Minėta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-02-18 nutartyje... 159. A. P. pirmos instancijos teismui teigė, kad, jo manymu, įstatymai nedraudžia... 160. Liudytoja A. L., nuo 2004-01-21 iki 2013 m. liepos mėn. dirbusi UAB ( - ) vyr.... 161. Liudytojas K. D. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad 2008-02-29 PVM... 162. 2011-02-28 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo... 163. Kaip jau minėta, UAB ( - ) nuo 2008-09-01 iki 2009-12-31 dirbo tik du... 164. A. P. buvo UAB („U“) ir UAB ( - ) faktiniu savininku, todėl,... 165. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad vien ta aplinkybė,... 166. A. P. buvo kaltinamas tuo, kad tyčia siekė apgaule UAB ( - ) naudai... 167. Taigi, ši aplinkybė rodo ne tik UAB ( - ) nesąžiningumą, bet ir laikytina... 168. Tokiu būdu visų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, jog A. P. padarė... 169. jis, žinodamas, jog ankstesnėje UAB ( - ) įsigytos prekės apyvartos... 170. Dėl nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo... 171. Pirmos instancijos teismas, išteisindamas A. P. dėl šių nusikalstamų... 172. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiomis apylinkės teismo... 173. Byloje nustatyta, kad UAB ( - ) ir UAB („U“) ūkinių operacijų... 174. UAB „SEB Lizingas" pateikė ikiteisminiam tyrimui finansinio lizingo sutartis... 175. (T. 9, b. l. 186-198; t. 10, b. l. 1-198).... 176. 2011-02-28 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo... 177. UAB „( - ) pagal 2009-06-30 PVM sąskaitas faktūras 214 938 Lt pirkimo PVM... 178. Vilniaus apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento Vilniaus įmonių... 179. SoDros duomenimis, UAB ( - ) nuo 2008-09-01 iki 2009-12-31 dirbo 2 darbuotojai,... 180. Kaltinamasis A. P. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad tuo... 181. Liudytoja A. L. pirmos instancijos teisme parodė, kad nuo 2007 metų situacija... 182. Nagrinėjamu atveju, nors tokio teismo sprendimo buvimas dar savaime nereiškia... 183. Byloje neginčytinai nustatyta, kad UAB „SEB Lizingas" susigrąžino jai... 184. Asmenį pripažįstant kaltu padarius sukčiavimą yra būtina nustatyti... 185. Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija sprendžia, kad yra pagrindas... 186. Dėl nusikaltimų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje (dėl piktnaudžiavimo... 187. Taip pat A. P. pareikšti kaltinimai ir dėl to, kad būdamas valstybės... 188. Pirmos instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį pagal BK... 189. Nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnyje, vykdytojas yra specialaus subjekto... 190. Pagal baudžiamąjį kodeksą, viešasis administravimas, viešųjų paslaugų... 191. Byloje nustatyta, kad UAB ( - ) ir UAB („U“) nagrinėjam ūkinių... 192. BK 228 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas būdamas... 193. Byloje nustatyta, kad A. P. apgaulės būdų panaikindamas UAB „( - )“... 194. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A.... 195. Tokiu būdu neginčytinai nustatyta, kad A. P. piktnaudžiavęs tarnybine... 196. Taip pat neginčytinai nustatytam kad A. P. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi,... 197. Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos... 198. Dėl bausmės... 199. Skiriant A. P. bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų... 200. A. P. padarė nusikalstamas veikas, iš kurių tris (BK 182 straipsnio 2 dalis)... 201. A. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.... 202. Atsižvelgiant į A. P. inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą, jų pavojingumo... 203. Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje (3 nusikalstamos... 204. Nagrinėjamu atveju vertinant BK 75 straipsnio taikymo A. P. atžvilgiu... 205. Atsižvelgus į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visuma... 206. Dėl civilinio ieškinio... 207. Vietoj išteisinamojo nuosprendžio priėmus apkaltinamąjį, turi būti... 208. Byloje yra pateikti du ieškiniai.... 209. Ieškovas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija ikiteisminio... 210. Pirmos instancijos teisme, teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo... 211. Taip pat civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu pareiškė Valstybinio... 212. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 213. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 55 33 punkte... 214. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma:... 215. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje... 216. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos... 217. Taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus... 218. Atkreiptinas dėmesys, kad byla buvo atiduota nagrinėti teisiamajame posėdyje... 219. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 23... 220. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1... 221. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4... 222. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės... 223. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d.... 224. A. P., pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2... 225. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės prievolės išvengimo)-... 226. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 200 MGL (7 532 eurų) dydžio bauda;... 227. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausme;... 228. BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl 121 801 Lt (35 276.01 Eur) pirkimo PVM... 229. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233... 230. BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl 203 625 Lt (58 973,88 Eur) pirkimo PVM... 231. BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233... 232. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4... 233. Vadovaujantis BK 75 straipsnio (įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi... 234. Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcijos patikslintą civilinį... 235. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį... 236. Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d....