Byla 2K-100/2014
Dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) teisės dirbti valstybės tarnyboje ir antstolio darbą atėmimu dvejiems metams

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. ir jo gynėjo advokato Marijono Greičiaus kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) teisės dirbti valstybės tarnyboje ir antstolio darbą atėmimu dvejiems metams.

3Iš D. B. priteista T. M. 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

4Taip pat skundžiamas ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 23 d. nuosprendis, kuriuo iš dalies patenkintas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio dalis, kuria D. B. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, skirta bausmė – teisės dirbti valstybės tarnyboje ir antstolio darbo atėmimas dvejiems metams, ir už šią nusikalstamą veiką paskirta – 6500 Lt (50 MGL) dydžio bauda.

5Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

6Teisėjų kolegija,

Nustatė

7D. B. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas naudos, dėl to didelės žalos patyrė fizinis asmuo bei valstybė, o būtent: būdamas antstoliu – valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, antstolių kontoros patalpose, esančiose Vilniuje, Šv. Stepono g. 35 a, vykdamas antstolio funkcijas vykdomosiose bylose:

8Nr. 0035/08/01098 pagal Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-3375-585 dėl 30 Lt skolos išieškojimo iš skolininko T. M. išieškotojo UAB „N“ naudai (vykdomoji byla baigta 2008 m. lapkričio 17 d. surašant patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo);

9Nr. 0035/08/01040 pagal Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 19 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-4143-155 dėl 489,56 Lt skolos išieškojimo iš skolininko T. M. išieškotojo UAB „N“ naudai;

10Nr. 0035/04/02426 pagal Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 29 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-4067-16 dėl 1457,87 Lt skolos išieškojimo iš skolininko T. M. išieškotojo UAB „N“ naudai (vykdomoji byla baigta 2008 m. gruodžio 8 d. surašant patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo);

11Nr. 0035/07/01614 pagal Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 17 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-4221-624 dėl 359,92 Lt skolos išieškojimo iš skolininko T. M. išieškotojo UAB „N“ naudai (vykdomoji byla baigta 2008 m. lapkričio 21 d. surašant patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo);

12Nr. 0035/06/01903 pagal Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 3 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-4806-631 dėl 393,57 Lt skolos išieškojimo iš skolininko T. M. išieškotojo UAB „N“ naudai (vykdomoji byla baigta 2008 m. gegužės 21 d. surašant patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo);

13Nr. 0035/05/04575 pagal Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2005 m. spalio 20 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-5381-155 dėl 355,49 Lt skolos išieškojimo iš skolininko T. M. išieškotojo UAB „N“ naudai (vykdomoji byla baigta 2008 m. vasario 29 d. surašant patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo);

14Nr. 0035/04/00643 pagal Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2001 m. rugpjūčio 7 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2462-14 dėl 405,96 Lt skolos išieškojimo iš skolininko T. M. išieškotojo UAB „N“ naudai (vykdomoji byla baigta 2008 m. kovo 18 d. surašant patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo);

15t. y. vykdydamas 3492,37 Lt išieškojimą iš tos pačios skolininkės to paties išieškotojo naudai pagal kelis vykdomuosius dokumentus tuo pačiu metu, pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 38 punktą 1 lentelės 7 eilutę įgijo teisę į 594 Lt atlyginimą sau (3492,37 x 17 proc. = 593,7).

16Žinodamas, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punktą vykdant išieškojimą iš to paties skolininko pagal keletą vykdomųjų dokumentų antstolio atlyginimo dydis nustatomas atsižvelgiant į bendrą, pagal visus vykdomuosius dokumentus išieškotiną bei realiai išieškotą sumą, tačiau sąmoningai, t. y. tyčia ignoruodamas šią nuostatą, neteisėtai siekdamas gauti didesnį atlyginimą sau, t. y. siekdamas asmeninės turtinės naudos, Vilniaus miesto 3–iajam apylinkės teismui, esančiam Vilniuje, Laisvės pr. 79A, 2008 m. balandžio 10 d. pateikė pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo vykdomojoje byloje Nr. 0035/05/04575, 2008 m. gegužės 14 d. pateikė pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo vykdomojoje byloje Nr. 0035/04/00643, 2008 m. birželio 11 d. pateikė pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo vykdomojoje byloje

17Nr. 0035/06/01903, t. y. dėl vykdymo išlaidų priteisimo pareiškimus pateikė atskirose vykdomosiose bylose dėl atskirų sumų pagal atskirus vykdomuosius dokumentus, savo pareiškimuose nepaminėdamas, t. y. nuslėpdamas nuo teismo, išieškojimo iš to paties skolininko pagal keletą vykdomųjų dokumentų faktą.

18Taip antstoliui D. B. siekiant asmeninės turtinės naudos ir tyčia suklaidinus teismą, Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutartimi buvo priteista 463 Lt vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje Nr. 0035/05/04575, iš kurių 236 Lt atlyginimas D. B. (200 Lt + 18,2 proc. indeksavimas), to paties teismo 2008 m. gegužės 16 d. nutartimi priteista 408 Lt vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje Nr. 0035/04/00643, iš kurių 236 Lt atlyginimas D. B. (200 Lt + 18,2 proc. indeksavimas), to paties teismo 2008 m. birželio 18 d. nutartimi priteista 414,64 Lt vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje Nr. 0035/06/01903, iš kurių 245 Lt atlyginimas D. B. (200 Lt + 22,7 proc. indeksavimas), o iš viso priteista 717 Lt kaip atlyginimas antstoliui D. B. vykdant skolos iš T. M. išieškojimą UAB „N“ naudai. Neskaitant kitų vykdomųjų bylų, vien pagal paminėtas tris, antstolis D. B. apgaule, t. y. neteisėtai, įgijo teisę į 123 Lt arba 20,7 proc. didesnį atlyginimą sau.

19Be to, antstolis D. B., žinodamas, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 632 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, jog vykdomąjį dokumentą išsiuntus išskaitoms padaryti į skolininko darbovietę, mokymo įstaigą, socialinio draudimo įstaigą ir kt., vykdomoji byla laikoma baigta, kad pagal CPK 743 straipsnio 1 dalį tai, ar teisingos išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų jam prilygintų išmokų ir ar jos nusiųstos išieškotojui, kontroliuoja išieškotojas ir kad jis, antstolis D. B., dėl nurodomų nuostatų neturi teisės atlikti kokius nors vykdymo veiksmus, kad pagal CPK 733 straipsnio 8 dalį iš darbo užmokesčio ar kitų pajamų išskaitomos sumos į antstolio depozitinę sąskaitą pervedamos tik tais atvejais, jeigu patvarkyme nurodytu adresu išieškotojas negyvena ir jo gyvenamoji vieta nežinoma,

20suvokdamas, kad išskaitas iš T. M. darbo užmokesčio pervedant ne tiesiogiai išieškotojui – UAB „N“, o į jo, antstolio D. B., depozitinę sąskaitą tai suteiks jam pagrindą surašymui patvarkymų dėl išieškotų lėšų paskirstymo bei vykdymo išlaidų, susijusių su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu didinimui 5 Lt už kiekvieną tokį dokumentą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 34.1 punktas ir 3 lentelė),

21siekdamas turėti pagrindą surašymui ir kitokių dokumentų, didinančių vykdymo išlaidas, susijusias su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, ir asmeninės turtinės naudos, viršydamas savo įgaliojimus bei nesilaikydamas CPK 632 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 743 straipsnio 1 dalies, 733 straipsnio 8 dalies nuostatų,

22patvarkymuose dėl išskaitų nuo T. M. darbo užmokesčio pačiam asmeniškai ar vykdantiems jo nurodymus jo padėjėjams nurodžius išieškotas sumas pervesti ne išieškotojui, o į antstolio D. B. depozitinę sąskaitą Nr. ( - ), po tokių patvarkymų bei vykdomųjų dokumentų išsiuntimo į T. M. darbovietes pats asmeniškai arba per savo padėjėjus neteisėtai atliko vykdomuosius veiksmus, už kuriuos neteisėtai apskaičiavo vykdymo išlaidas, kurias sumokėti pareikalavo T. M.:

231.1 Vykdomojoje byloje Nr. 0035/04/00643 po antstolio D. B. 2007 m. vasario 1 d. patvarkymo dėl išskaitų nuo T. M. darbo užmokesčio bei vykdomojo dokumento Nr. 2-2462-14 išsiuntimo į jos darbovietę – UAB „G“, buvo atlikti šie veiksmai:

242007 m. gegužės 29 d. tikrinta informaciją ,,Sodros“ duomenų bazėje (3 Lt);

252007 m. birželio 14 d. antstolio D. B. padėjėja V. V. surašė patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą (5 Lt), kurį išsiuntė (3 Lt) UAB „NS“, nurodydamas išieškotas lėšas pervesti ne išieškotojui, o į antstolio D. B. depozitinę sąskaitą Nr. ( - );

26antstolis D. B. surašė 5 patvarkymus (2007 m. rugpjūčio 3 d.; 2007 m. rugsėjo 21 d.; 2007 m. lapkričio 12 d.; 2007 m. gruodžio 6 d.; 2008 m. kovo 18 d. dėl gautų lėšų paskirstymo (5 x 5 = 25 Lt);

27antstolis D. B. 2008 m. sausio 22 d. surašė patvarkymo vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo pakeitimą (5 Lt).

28Dėl šių veiksmų atlikimo nepagrįstai 41 Lt padidėjo su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu susijusios vykdymo išlaidos, kurias susimokėti T. M. antstolis D. B. pareikalavo 2008 m. kovo 18 d. siūlymu.

291.2 Vykdomojoje byloje Nr. 0035/05/04575 po antstolio D. B. padėjėjos V. V. 2006 m. sausio 11 d. patvarkymo dėl išskaitų nuo T. M. darbo užmokesčio bei vykdomojo dokumento Nr. L2-5381-155 išsiuntimo į jos darbovietę – UAB „A“ buvo atlikti šie veiksmai:

30antstolis D. B. surašė 4 patvarkymus (2006 m. sausio 26 d.; 2007 m. lapkričio 12 d.; 2007 m. gruodžio 6 d.; 2008 m. vasario 28 d.) dėl gautų lėšų paskirstymo (4 x 5 = 20 Lt);

31antstolio D. B. padėjėja V. V. surašė 2006 m. liepos 3 d. reikalavimą UAB „A“ (5 Lt), kurį išsiuntė registruotu paštu (3 Lt);

322006 m. liepos 17 d. tikrino informaciją ,,Sodros“ duomenų bazėje (3 Lt);

33antstolis D. B. 2006 m. liepos 21 d. surašė patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą (5 Lt), kurį išsiuntė registruotu laišku (3 Lt) į kitą T. M. darbovietę – UAB „G“, nurodydamas išieškotas lėšas pervesti ne išieškotojui, o į antstolio D. B. depozitinę sąskaitą Nr. ( - );

342007 m. birželio 14 d. antstolio D. B. padėjėja V. V. surašė patvarkymą Nr. 0035/05/04575 vykdyti vykdomąjį dokumentą (5 Lt), kurį išsiuntė registruotu laišku (3 Lt) UAB „NS“, nurodydamas išieškotas lėšas pervesti ne išieškotojui, o į antstolio D. B. depozitinę sąskaitą Nr. ( - );

35antstolis D. B. 2008 m. sausio 22 d. surašė patvarkymo vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo pakeitimą (5 Lt).

36Dėl šių veiksmų atlikimo nepagrįstai 52 Lt padidėjo su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu susijusios vykdymo išlaidos, kurias susimokėti T. M. antstolis D. B. pareikalavo 2008 m. vasario 29 d. siūlymu.

371.3 Vykdomojoje byloje Nr. 0035/06/01903 po antstolio D. B. 2007 m. vasario 1 d. patvarkymo dėl išskaitų nuo T. M. darbo užmokesčio bei vykdomojo dokumento Nr. L2-4806-631 išsiuntimo į jos darbovietę – UAB „G“ buvo atlikti šie veiksmai:

382007 m. gegužės 29 d. tikrino informaciją ,,Sodros“ duomenų bazėje (3 Lt);

392007 m. birželio 14 d. antstolio D. B. padėjėja V. V. surašė patvarkymą Nr. 0035/06/01903 vykdyti vykdomąjį dokumentą (5 Lt), kuris buvo išsiųstas registruotu laišku (3 Lt) UAB „NS“, nurodant išieškotas lėšas pervesti ne išieškotojui, o į antstolio D. B. depozitinę sąskaitą Nr. ( - );

40antstolis D. B. surašė 5 patvarkymus (2007 m. rugpjūčio 2 d.; 2007 m. lapkričio 12 d.; 2007 m. gruodžio 6 d.; 2008 m. vasario 28 d.; 2008 m. gegužės 20 d.) dėl gautų lėšų paskirstymo (5 x 5 = 25 Lt);

412007 m. spalio 4 d. tikrino informaciją ,,Sodros“ duomenų bazėje ir 10 užklausų bankams (11 x 3 = 33 Lt);

422007 m. spalio 18 d. antstolio D. B. padėjėja V. V. surašė patvarkymus AB DnB Nord bankui, SAMPO bankui, SNORO bankui, AB SEB Vilniaus bankui, Hansabankui dėl piniginių lėšų arešto T. M. sąskaitose ir jų pervedimo į antstolio D. B. depozitinę sąskaitą Nr. ( - ) (5 x 5 = 25 Lt);

432007 m. spalio 18 d. antstolio D. B. padėjėja V. V. surašė reikalavimą UAB „NS“ (5 Lt), kurį išsiuntė registruotu paštu (3 Lt);

44antstolis D. B. 2008 m. vasario 26 d. surašė patvarkymo vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo pakeitimą (5 Lt), kurį išsiuntė registruotu laišku (3 Lt);

452008 m. gegužės 20 d. antstolio D. B. padėjėjas Š. V. surašė patvarkymus AB DnB Nord bankui, Sampo bankui, Snoro bankui, AB SEB bankui, Hansabankui dėl arešto panaikinimo pinginėms lėšoms (5 x 5 = 25 Lt).

46Dėl šių veiksmų atlikimo nepagrįstai 125 Lt padidėjo su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu susijusios vykdymo išlaidos, kurias susimokėti T. M. antstolis D. B. pareikalavo 2008 m. gegužės 21 d. siūlymu.

471.4 Vykdomojoje byloje Nr. 0035/07/01614 po antstolio D. B. padėjėjos V. V. 2008 m. sausio 10 d. patvarkymo dėl išskaitų nuo T. M. darbo užmokesčio ir vykdomojo dokumento Nr. L2-4221-624 išsiuntimo į jos darbovietę – UAB „NS“ buvo atlikti šie veiksmai:

482008 m. sausio 22 d. surašė patvarkymo vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo pakeitimą (5 Lt), kurį išsiuntė registruotu laišku (3 Lt);

492008 m. lapkričio 18 d. surašė patvarkymą Nr. 0035/07/01614 dėl gautų lėšų paskirstymo (5 Lt).

50Dėl šių veiksmų atlikimo nepagrįstai 13 Lt padidėjo su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu susijusios vykdymo išlaidos, kurias susimokėti T. M. antstolis D. B. pareikalavo 2008 m. lapkričio 21 d. siūlymu.

511.5 Vykdomojoje byloje Nr. 0035/08/01040 po antstolio D. B. padėjėjos M. Ž. 2008 m. spalio 28 d. patvarkymo dėl išskaitų nuo T. M. darbo užmokesčio bei vykdomojo dokumento Nr. L2-4143-155 išsiuntimo į jos darbovietę – UAB „NS“ buvo atlikti šie veiksmai:

522008 m. spalio 28 d. antstolio D. B. padėjėja M. Ž. surašė patvarkymus AB Swedbank, AB SEB bankui, AB bankui Snoras, AB DnB NORD bankui ir Danske bankui patikrinti, ar T. M. vardu yra lėšų, ir sustabdyti jų išmokėjimą (5 x 5 = 25 Lt);

53antstolis D. B. 2008 m. gruodžio 5 d. surašė patvarkymą dėl gautų lėšų paskirstymo (5 Lt);

542010 m. vasario 1 d. antstolio D. B. padėjėja A. A. surašė reikalavimą UAB „NS“ (5 Lt).

55Dėl šių veiksmų atlikimo nepagrįstai 35 Lt padidėjo su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu susijusios vykdymo išlaidos, kurias susimokėti T. M. antstolis D. B. pareikalavo 2008 m. rugsėjo 18 d. siūlymu.

56Dėl atlikimo vykdymo veiksmų po to, kai vadovaujantis CPK 632 straiposnio 1 dalies

575 punktu vykdomoji byla laikoma baigta, antstolis D. B. neteisėtai apskaičiavo sau 266 Lt vykdymo išlaidų, susijusių su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu.

58Pažeisdamas Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punktą, CPK 632 straipsnio 1 dalies

595 punktą, 743 straipsnio 1 dalį, 733 straipsnio 8 dalį, antstolis D. B. kartu nevykdė Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, įpareigojančių antstolį, atliekantį savo funkcijas, vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais, sąžiningai atlikti profesines pareigas, o vykdant vykdomuosius dokumentus – imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, atliekant savo funkcijas vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Antstolių įstatymu bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, pažeidė CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą dalyvaujančių byloje asmenų pareigą sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, CPK 42 straipsnio 5 dalį, nustatančią, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintą principą, įpareigojantį civilinių teisinių santykių subjektus, įgyvendinančius savo teises bei atliekančius pareigas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, to paties kodekso 1.137 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, to paties straipsnio 3 dalies nuostatą, draudžiančią piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims, to paties straipsnio 4 dalies nuostatą, kad civilinių teisių įgyvendinimas negali būti naudojamas nesąžiningai, pažeidė 2002 m. gruodžio 12 d. duotą priesaiką laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, visada būti sąžiningas ir dorai vykdyti antstolio pareigas.

60Nuslėpdamas nuo teismo išieškojimo iš T. M. pagal keletą vykdomųjų dokumentų faktą ir nepagrįstai prisiteisdamas sau didesnes vykdymo išlaidas (atlyginimą sau), atlikdamas vykdymo veiksmus užbaigtose vykdomosiose bylose ir taip nepagrįstai didindamas vykdymo išlaidas, susijusias su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, sąmoningai, t. y. tyčia, pažeisdamas išvardytų norminių aktų reikalavimus bei juose įtvirtintus principus, atvirai demonstruodamas jų negerbimą ir savo nuostatą nesilaikyti galiojančių norminių aktų, siekdamas asmeninės turtinės naudos, D. B. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažeidė antstolio priesaiką, sumenkino antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo, kuriam prilyginamas antstolis, vardą, o kartu ir teisingumo vykdymą valstybėje apskritai, dėl to buvo padaryta didelės neturtinės žalos valstybės interesams bei T. M..

61Šiais savo veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje.

62Kasaciniu skundu nuteistasis D. B. ir jo gynėjas advokatas Marijonas Greičius prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti nepadarius veikų, turinčių BK 228 straipsnio 2 dalies nusikaltimų požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

63Pirmosios instancijos teismas, pasak kasatorių, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nepagrįstai nesivadovavo CPK normomis, reglamentuojančiomis antstolio procesinių veiksmų vykdymo procesą, jų taikymo praktika, Sprendimų vykdymo instrukcija, kurios redakcijos keitėsi inkriminuojamų veikų padarymo metu, neteisingai interpretavo pirmiau nurodytų aktų normas, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl antstolio veiksmų neteisėtumo bei didelės žalos padarymo.

64Kasaciniame skunde nurodoma, kad nuteistajam D. B. nebuvo įteiktas kaltinamasis aktas, kaip tai numato BPK 220 straipsnio 4 dalis, ir tai sukliudė jam tinkamai gintis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

65Kasatorių nuomone, teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodami antstolio procesinius veiksmus pagal BK 228 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog negali būti pritarta tokiai praktikai, kai asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams, drausminiams ar administraciniams teisiniams santykiams, yra vertinamas kaip nusikalstamas. Atsižvelgiant į tai, baudžiamoji atsakomybė yra suprantama kaip kraštutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių apsaugai, todėl ir taikoma gali būti tik tais atvejais, kai švelnesnėmis teisinėmis priemonėmis tų pačių tikslų pasiekti negalima (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-161/2012).

66Kasaciniame skunde nurodoma, kad įstatymų leidėjas paskutiniais CPK pakeitimais yra įtvirtinęs, kad teismas, nustatęs, jog antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra akivaizdžiai nepagrįstos, gali paskirti antstoliui iki 1000 Lt baudą (CPK 611 straipsnio 5 dalis), ir tai dar kartą patvirtina negalimumą kvalifikuoti atliktus vykdymo procese (CPK tvarka) antstolio procesinius veiksmus pagal BK 228 straipsnį.

67Teismai, pasak kasatorių, analizuodami antstolio D. B. veiksmus civiliniame procese padarė klaidingas išvadas dėl antstolio veiksmų neteisėtumo. Antstolis ėmėsi visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, vadovavosi CPK 583 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 13 priedu, CPK 664 straipsniu bei 624 straipsnio 3 dalimi. D. B., atlikdamas vykdymo veiksmus jam inkriminuojamose vykdomosiose bylose, CPK 632 straipsnio 5 punkto, 733 straipsnio 8 dalies ir 743 straipsnio 1 dalies normų nepažeidė, o CPK 7 straipsnio 2 dalies, 42 straipsnio 5 dalies, CK 1.5 straipsnio, 1.137 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių pažeisti net negalėjo. Priešingai – D. B. veiksmai atitiko Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, CPK 583 straipsnio 1, 2 dalių bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 13 priedą, CPK 624 straipsnio 3 dalį, 664 straipsnį.

68Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas netenkino nuteistojo gynėjo prašymo, prijungti prie bylos prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius mokslines išvadas Lietuvos antstolių rūmams dėl Civilinio proceso kodekso 632 straipsnio 5 punkto taikymo ir šiuo tikslu atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, todėl, didžiąją dalį kaltinimo grindžiant prieštaringu CPK 632 straipsnio 5 punkto interpretavimu, buvo pažeista kaltinamojo teisė teikti teismui įrodymus.

69Kasatoriai teigia, kad teismai nenustatė nusikaltimo sudėties antstolio procesiniame veiksme – vykdymo išlaidų apskaičiavimo neteisėtumo (CPK 611 straipsnis), ar antstolio atliktų neteisėtų veiksmų ar neveikimo (CPK 510, 512, 513 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad pagal CPK 611 straipsnio 1 dalį nustatyti antstolio apskaičiuotų vykdymo išlaidų teisėtumą gali tik antstolio buvimo vietos apylinkės teismas, ir į tai, kad nutarčių, kuriomis būtų konstatuotas D. B. apskaičiuotų vykdymo išlaidų nepagrįstumas, nebuvo, darytina išvada, kad jokia žala valstybei dėl antstolio atliktų vykdymo veiksmų padaryta nebuvo, o įsiteisėjusiomis teismo nutartimis nustatytos aplinkybės dėl vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimo negali būti kvestionuojamos. Kasatorių nuomone, antstolis D. B., atlikdamas vykdymo veiksmus jam inkriminuojamose vykdomosiose bylose, suteiktų įgaliojimų neperžengė, skolininkės T. M. ar kitų asmenų teisių nepažeidė, todėl tokie antstolio veiksmai vertintini kaip atitinkantys abiejų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą. Gavęs vykdomuosius dokumentus, 2001 m. rugpjūčio 7 d., 2005 m. spalio 20 d. ir 2006 m. spalio 3 d., išduotus Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo dėl skolų išieškojimo iš skolininkės T. M. išieškotojo UAB „N“ naudai, antstolis nuosekliai viena po kitos užvedė tris vykdomąsias bylas: Nr. 0035/04/00643, Nr. 0035/05/04575 ir Nr.0035/06/01903, kurias nuosekliai, viena po kitos įvykdė, o skolininkei T. M. nereagavus į antstolio siūlymus sumokėti vykdymo išlaidas, 2008 m. balandžio 10 d., 2008 m. gegužės 14 d. ir 2008 m. birželio 11 d. pareiškimais kreipėsi į Vilniaus miesto 3–iąjį apylinkės teismą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo CPK 611 straipsnio tvarka. Šiais klausimais yra priimtos Vilniaus m. 3–iojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 21 d., 2008 m. gegužės 16 d. ir 2008 m. birželio 18 d. nutartys, kurių skolininkė neskundė, dėl proceso atnaujinimo nesikreipė. Šiomis įsiteisėjusiomis teismų nutartimis yra nustatytas atlyginimo antstoliui dydis, kuris negali būti kvestionuojamas. Pareigos sujungti vykdomąsias bylas, pranešti teismui apie kelių vykdomųjų bylų vykdymą teisės aktai, reglamentuojantys vykdymo procesą, antstoliui nenustato (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-156-798/2011), todėl D. B. inkriminuojamas nepranešimas apie vykdomas vykdomąsias bylas negali būti suprantamas kaip įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui.

70Kasaciniame skunde teigiama, kad antstolis D. B., atlikdamas vykdymo veiksmus jam inkriminuojamose vykdomosiose bylose Nr.0035/04/00643, 0035/05/04575, 0035/06/01903, 0035/07/01614 ir 0035/08/01040, t. y. atlikdamas vykdymo veiksmus po vykdomųjų dokumentų išsiuntimo į skolininkės darbovietę, surašydamas patvarkymus vykdyti vykdomuosius dokumentus dėl skolos išieškojimo (iš skolininkės darbo užmokesčio), t. y. užpildęs Sprendimų vykdymo instrukcijos priedą Nr. 13, elgėsi visiškai teisėtai, nes pačioje 13 priedo formoje yra nurodyta išskaičiuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Gavęs į savo sąskaitą pervestas iš skolininkės darboviečių pinigines sumas, antstolis visiškai pagrįstai nelaikė jų savo depozitinėje sąskaitoje, o sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytais terminais pervesdavo išieškotojui, kaip ir reikalauja sprendimų vykdymo instrukcija, priimdamas šiuo klausimu atskirus patvarkymus.

71Teismai, pasak kasatorių, didelės žalos atsiradimo nekonstatavo ir nemotyvavo. Tuo tarpu piktnaudžiavimas tarnyba antstoliui inkriminuotas už tai, kad jis apgaule, t. y. neteisėtai įgijo teisę į 123 Lt didesnį atlyginimą sau, kurio neišsiieškojo. Taip pat antstolis nuteistas už tai, kad atliko vykdymo veiksmus po to, kai vadovaujantis nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiu CPK 632 straipsnio 5 punktu vykdomoji byla laikoma baigta, ir už tai, kad apskaičiavo sau 266 Lt vykdymo išlaidų, susijusių su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, tačiau dėl tokių vykdymo išlaidų priteisimo į teismą nesikreipė.

72Kasatorių nuomone, turtinė žala nei nukentėjusiajai T. M., nei valstybei nebuvo padaryta, nes nei vienoje vykdomojoje byloje (nei teismo nutartimis priteista, nei antstolio pasiūlyta sumokėti geruoju) jokia vykdymo išlaidų suma nei sumokėta geruoju, nei išieškota nebuvo.

73Sprendžiant klausimą, ar antstolio D. B. vien siūlymų sumokėti teismo sprendimų vykdymo išlaidas pateikimas sukėlė T. M. didelę neturtinę žalą, kasatorių teigimu, būtina atsižvelgti į tai, kad jai skirtingose antstolių kontorose buvo užvestos 33 vykdomosios bylos. T. M. antstoliui D. B., įvykdžiusiam visas 8 vykdomąsias bylas, jokių vykdymo išlaidų savo noru nėra sumokėjusi, nors tokią skolininkės pareigą numato įstatymas. Anot kasatorių, vien priešiškas skolininkės nusiteikimas sprendimus vykdančio antstolio atžvilgiu negali būti laikomas didelės neturtinės žalos nukentėjusiajai padarymu.

74Kasaciniame skunde nurodoma, kad net ir nustačius vykdymo išlaidų apskaičiavimo aiškų nepagrįstumą, antstoliui tegali būti paskirta iki 1000 Lt bauda pagal CPK 611 straipsnio 5 dalį, bylą nagrinėjant civilinio proceso, bet ne baudžiamąja tvarka.

75Kasatorių teigimu, D. B. veiksmuose nėra ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, požymio – turtinės naudos siekimo, todėl paneigtinas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog nuteistasis, piktnaudžiaudamas tarnyba, siekė asmeninės turtinės naudos, nes tiek teisės doktrina, tiek įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad antstolis savo funkcijas atlieka atlygintinai, t. y. gaudamas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyto dydžio atlyginimą. Pagal CPK 610 straipsnį visas vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas, o įvykdžius sprendimą šios išlaidos priteisiamos iš skolininko. Vykdymo išlaidos, kurių sudėtinė dalis – atlyginimas antstoliui yra išieškomos iš skolininko tik apylinkės teismo teisėjo nutartimi (veikos padarymo metu galiojusio CPK 611 straipsnio 1 dalis). Priimdamas tokią nutartį, teismas tikrina antstolio atliktų vykdymo veiksmų teisėtumą ir tikslingumą. Todėl, kasatorių nuomone, tiesiogiai dėl antstoliui D. B. inkriminuojamos veikos padarymo turtinė nauda, pasireiškianti kaip atlyginimas antstoliui, atsirasti objektyviai negalėjo ir neatsirado.

76Dėl D. B. veiksmų vykdant aukščiau aptartas vykdomąsias bylas jokių neigiamų turtinių pasekmių nei T. M., nei valstybei neatsirado, lygiai taip pat kaip nebuvo pažeistos konstitucinės piliečių teisės ir laisvės, nebuvo sumenkintas valstybės ar antstolio institucijos prestižas ir autoritetas.

77Kasatorių teigimu, antstoliui D. B. priklausančių vykdymo išlaidų skolininkė T. M. gera valia nėra sumokėjusi, o teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka jos nėra išieškotos iki šiol, nors tokios sprendimų vykdymo išlaidos antstoliui priklauso pagal įstatymą.

78Antstolio procesinė veikla – vykdymo veiksmai ir procesiniai sprendimai, pagrįsti CPK normų taikymu, kurie gali būti skundžiami teismui civilinio proceso tvarka, anot kasatorių, negali būti vertinama pagal BK 228 straipsnį.

79Analogiškoje situacijoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. sausio 22 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104/2013 antstoliui D. B. paliko galioti 2012 m. gegužės 28 d. Vilniaus apygardos teismo išteisinamąjį nuosprendį.

80Atsiliepimu į nuteistojo D. B. ir jo gynėjo advokato Marijono Greičiaus kasacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Giedrius Tarasevičius prašo kasacinį skundą atmesti.

81Prokuroras teigia, kad teismai faktines bylos aplinkybes ištyrė išsamiai, jas įvertino ir D. B. veiksmus kvalifikavo tinkamai. Pasak prokuroro, teismo samprata, įtvirtinta BPK 40 straipsnyje, nebuvo pažeista; nei BPK, nei koks nors kitas teisės aktas nenumato privalomo mišrios kolegijos sudarymo, nereglamentuoja aplinkybių ir sąlygų, kurioms esant tokia kolegija sudaroma; be to, kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma į baudžiamąją bylą Nr. 1A-124/2012 kaip analogišką nagrinėjamam atvejui ir kaip į precedentą, nes abi šias bylas sieja tik tas pats asmuo, o jų aplinkybės yra visiškai skirtingos.

82Prokuroro teigimu, pabaigus ikiteisminį tyrimą ir surašius kaltinamąjį aktą, D. B. ilgą laiką jam įteikti neatvyko, surašius nutarimą dėl jo atvesdinimo, buvo gautas tarnybinis pranešimas, jog D. B. savo gyvenamojoje vietoje rastas nebuvo, o jo gynėjas advokatas R. A. informavęs, kad D. B. gydosi ligoninėje, atsiėmė kaltinamąjį aktą. Kaltinamasis teismui patvirtino kaltinamąjį aktą gavęs.

83Pasak prokuroro, D. B. kaltės neigimas yra nepagrįstas, nes šio antstolio nusikalstamų veiksmų esmė yra ta, jog jis, žinodamas, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punktą vykdant išieškojimą iš to paties skolininko pagal keletą vykdomųjų dokumentų antstolio atlyginimo dydis nustatomas atsižvelgiant į bendrą pagal visus vykdomuosius dokumentus išieškotiną bei realiai išieškotą sumą, sąmoningai, tyčia ignoruodamas šią nuostatą, neteisėtai siekdamas gauti didesnį atlyginimą sau, t. y. siekdamas asmeninės turtinės naudos, į Vilniaus miesto 3–iąjį apylinkės teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo kreipėsi atskirais pareiškimais atskirose vykdomosiose bylose ir savo pareiškimuose nepaminėdamas, t. y. nuslėpdamas nuo teismo, išieškojimo iš to paties skolininko pagal keletą vykdomųjų dokumentų faktą. Kad antstolis D. B. pažeidė minėtą nuostatą, patvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. balandžio 20 d. raštas Nr. (1.16)7R-3269, kuriame nurodoma, kad, išieškant iš to paties skolininko pagal keletą vykdomųjų dokumentų, antstolio atlygis nustatomas atsižvelgiant į bendrą pagal visus vykdomuosius dokumentus išieškotiną ir realiai išieškotą sumą Instrukcijoje nustatyta tvarka (Instrukcijos 41 punktas). Tai, kad teisme antstolis D. B. patvirtino, jog jam buvo žinoma minėta Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostata, teigdamas, jog dėl tokių jo sprendimų T. M. galėjo skųstis teismui, pasak prokuroro, dar labiau pagrindžia sąmoningus tyčinius nusikalstamus antstolio veiksmus siekiant niekuo nerizikuoti, jei dėl jo veiksmų būtų pateikti skundai, tačiau nepagrįstai gauti naudos sau, jei dėl teisinio neišprusimo, naivumo, pasitikėjimo antstoliu asmuo, kuriam atlikti vykdymo veiksmai, tų veiksmų neskųstų.

84Teismai, pasak prokuroro, teisingai nurodė, kad didelė neturtinė žala valstybei pasireiškė antstolio D. B. statusu, sąmoningu veikimu priešingai teisės aktų reikalavimams siekiant asmeninės turtinės naudos. Prokuroro teigimu, nepagrįstas ir kasacinio skundo teiginys dėl žalos T. M. nebuvimo. Pasak prokuroro, kaltinime bei nuosprendžiuose nurodomus antstolio D. B. nepagrįstai prisiteistus ar apskaičiuotus ir pareikalautus sumokėti 123 bei 266 Lt kitu atveju gal ir nebūtų pagrindo laikyti didele žala, kad daugeliui tokių sumų praradimas neturėtų didesnės neigiamos įtakos, tačiau didesnę dalį vykdomųjų bylų T. M. antstolis D. B. pradėjo dėl skolų, siekiančių 350–400 Lt, o T. M. negalėjimas sumokėti tų skolų leidžia pagrįstai teigti, kad 123 ir 266 Lt jai yra reikšmingi.

85Prokuroro teigimu, dėl kitų antstolių vykdomo išieškojimo iš T. M., yra tik paties D. B. kitiems antstoliams pateikti vykdomieji dokumentai dėl vykdymo išlaidų išieškojimo jo naudai. Byloje yra duomenys tik apie 1 ar 2 tokias vykdomąsias bylas, kurių inicijavimą teismai yra pripažinę neteisėtu. Duomenų apie kitokias T. M. skolas ar kitų antstolių išieškojimus iš jos nebuvo pateikta.

86Pasak prokuroro, kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad 266 Lt negali būti laikoma didele turtine ar neturtine žala, nes ši suma nebuvo sumokėta geruoju ar išieškota, nes bylos aplinkybės rodo, kad vykdymo išlaidos buvo apskaičiuotos pažeidžiant nuosprendžiuose nurodomų teisės aktų nuostatas, kad antstolis siekė gauti turtinę asmeninę naudą, nes raštu pareikalavo T. M. tuos pinigus susimokėti, kad turtinės naudos negavo tik dėl to, kad T. M. pradėjus domėtis D. B. veiksmų teisėtumu ir įžvelgiant piktnaudžiavimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. D. B. veiksmai, prokuroro nuomone, visiškai atitinka BK 228 straipsnio 2 dalies požymius, nes jam inkriminuojamus veiksmus atliko pasinaudodamas savo statusu, sąmoningai pažeisdamas teisės aktų reikalavimus bei siekdamas asmeninės turtinės naudos, nes vykdydamas skolų išieškojimą iš T. M., pažeisdams teisės aktų reikalavimus, antstolis siekė gauti ir reikalavo iš T. M. daugiau nei turėjo tam teisę.

87Nuteistojo D. B. ir jo gynėjo advokato Marijono Greičiaus kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

88Dėl BK 228 straipsnio taikymo

89Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija (o pagal nuo 2011 m. liepos 5 d. įsigaliojusią įstatymo redakciją – ir Europos Sąjunga), juridinis ar fizinis asmuo.

90Piktnaudžiavimas, sukėlęs BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatytus padarinius, kvalifikuojamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, jeigu veika padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių.

91Nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnyje, vykdytojas yra specialaus subjekto požymius turintis asmuo – valstybės tarnautojas arba jam prilygintas asmuo.

92Pagal Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalį antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų numatytas funkcijas. Taigi antstolis yra valstybės tarnautojui prilygintas asmuo.

93Piktnaudžiavimo, numatyto BK 228 straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiškia:

941) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu.

95Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip tyčinis įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui.

96Pagal minėtą įstatymą antstolis turi jam nustatytus įgalinimus, nes atlikdamas savo funkcijas jis yra nepriklausomas ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, tarptautinėmis sutartimis (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis) bei kitais teisės aktais, taip pat Antstolių profesinės etikos kodeksu. Teismų praktikoje pasisakyta, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto (Antstolių įstatymo 16 straipsnis), veikti pagal jam suteiktus įgalinimus, o bet koks priešingas veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas, tai reiškia, kad antstolis turi veikti pagal savo kompetenciją, neišeidamas už jos ribų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64/2013). Vadinasi, antstolis, kaip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, gali veikti tik tokiais būdais ir tokiomis formomis, kokios yra įtvirtintos teisės aktuose. Bet koks jo veikimas ar neveikimas išeinant už griežtai teisės normomis nustatytos kompetencijos ribų ar veikimas kitais nei nustatyta būdais yra neteisėtas ir draudžiamas.

97Pažymėtina, kad, taikant BK 228 straipsnį, žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Kitokio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Kvalifikuojant piktnaudžiavimą pagal BK 228 straipsnį šia veika padaryta žala turi būti pripažinta didele. Pagal šį požymį atribojamas piktnaudžiavimas kaip nusikalstama veika nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo. Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobūdį (ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), pažeistų interesų ir kaltininko einamų pareigų svarbą, nukentėjusiųjų skaičių ir jų pareigūno ar jam prilyginto asmens veiksmų vertinimą, padarytos veikos neigiamą poveikį institucijos, kurioje dirba kaltininkas, reputacijai, valstybės autoritetui ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-16/2010).

98Piktnaudžiavimas yra tyčinis nusikaltimas, kuris, nesant BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytų jį kvalifikuojančių požymių, gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuota, kad valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pripažinimas kaltu dėl piktnaudžiavimo galimas tik esant jo tyčinei kaltei, t. y. tik tuo atveju, kai toks asmuo suprato, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numatė, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ir šios žalos norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jai atsirasti (netiesioginė tyčia) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-407/2009). Šio nusikaltimo tyčinės kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje

99Nr. 2K–310/2010). Kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-76/2007).

100Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu antstolis D. B. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės turtinės naudos, dėl to didelės žalos patyrė fizinis asmuo bei valstybė. Teismo nuomone, tokie antstolio veiksmai kaip neteisėtas pelnymasis iš skolininkų, neteisingai skaičiuojamas antstolio atlygis, nepagrįstų vykdymo išlaidų prisiteisimas, sprendimo įvykdymo proceso vilkinimas diskreditavo antstolio, kuris yra prilyginamas valstybės tarnautojui, vardą, sumenkino institucijos, vykdančios teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus, autoritetą ir prestižą, todėl tokia neturtinė žala be jokios abejonės laikytina didele. Tačiau toliau nuosprendyje šios instancijos teismas nurodė, kad nukentėjusiajai (T. M.) pasekmės, sukeltos kaltinamojo veiksmais, nėra pakankamai sunkios, nes ji patyrė tik psichologinę traumą, o tai iš esmės negali trukdyti gyventi visavertį gyvenimą, ir duoda pagrindą manyti, kad ateityje liekamieji reiškiniai gali ir išnykti, todėl turi būti atlyginta neturtinė žala.

101Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje taip pat padarė išvadą, kad D. B. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, požymių. Be to, teismas nurodė, kad antstolis D. B., vykdydamas savo profesinę veiklą, neteisėtai pelnėsi iš skolininkės T. M., neteisingai skaičiavo antstolio atlygį, prisiteisdamas nepagrįstas vykdymo išlaidas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas naudos sau, ir tokie neteisėti antstolio veiksmai padarė didelės žalos. Kita vertus, didelė žala padaryta ir valstybės interesams, kadangi neteisėti antstolio veiksmai pažeidžia antstolio priesaiką, sumenkina antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, autoritetą, diskredituoja ne tik valstybės tarnautojo, kuriam prilyginamas antstolis, vardą, bet ir teisingumo vykdymą valstybėje apskritai.

102Šioje byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės: antstolis D. B. vykdydamas 3492,37 Lt išieškojimą iš tos pačios skolininkės (T. M.) to paties išieškotojo naudai pagal kelis vykdomuosius dokumentus, žinodamas kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punktą vykdant ieieškojimą iš to paties skolininko pagal keletą vykdomųjų dokumentų antstolio atlyginimo dydis nustatomas atsižvelgiant į bendrą pagal visus vykdomuosius dokumentus išieškotiną bei realiai išieškotą sumą. Jis pateikdamas apylinkės teismui pareiškimus dėl vykdymo išlaidų priteisimo atskirose vykdomosiose bylose dėl atskirų sumų pagal atskirus vykdomuosius dokumentus, savo pareiškimuose nepaminėdamas išieškojimo iš to paties skolininko pagal keletą vykdomųjų dokumentų fakto, iš viso prisiteisė 717 Lt kaip atlyginimą antstoliui vykdant skolos iš T. M. išieškojimą UAB ,,N“ naudai ir taip apgaule, t. y. neteisėtai, įgijo teisę į 123 Lt, arba 20,7 proc. didesnį, atlyginimą sau. Be to, antstolis dėl veiksmų atlikimo po to, kai, vadovaujantis nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiu CPK 632 straipsnio 5 punktu, vykdomoji byla laikoma baigta, apskaičiavo sau 266 Lt vykdymo išlaidų, susijusių su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu.

103Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog įstatymų leidėjas aiškiai nurodo, kad antstolis savo funkcijas atlieka atlygintinai, t. y. gaudamas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyto dydžio atlyginimą. Pagal CPK 610 straipsnį visas vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas, o įvykdžius sprendimą šios išlaidos priteisiamos iš skolininko. Vykdymo išlaidos, kurių sudėtinė dalis – atlyginimas antstoliui, yra išieškomos iš skolininko tik apylinkės teismo teisėjo nutartimi. Priimdamas tokią nutartį, teismas tikrina antstolio atliktų vykdymo veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą (veikos padarymo metu galiojusio CPK 611 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio redakcija pakeista 2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija Nr.85-4126 ir straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, net ir nustačius vykdymo išlaidų apskaičiavimo aiškų nepagrįstumą, antstoliui tegali būti paskirta iki 1000 Lt bauda, t. y. bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka, bet ne baudžiamąja tvarka. Antstolio procesinė veikla – vykdymo veiksmai ir procesiniai sprendimai, pagrįsti CPK normų taikymu, kurie gali būti skundžiami teismui civilinio proceso tvarka. Anksčiau minėtas CPK 632 straipsnio

1045 punktas, numatantis vykdomosios bylos užbaigimą, neteko galios nuo 2011 m. spalio 1 d.

105Kasaciniame skunde teigiama, kad D. B. nepadarė veikų, turinčių BK 228 straipsnio 2 dalies nusikaltimų požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Klausimą dėl nusikaltimo sudėties (BK 228 straipsnio 2 dalyje) nebuvimo jo veiksmuose D. B. kėlė ir savo apeliaciniame skunde. Jis šiame skunde taip pat nurodė, kad, išanalizavus jo vykdymo veiksmus jam inkriminuojamose vykdomosiose bylose, darytina išvada, jog antstolis ėmėsi visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, vadovavosi CPK 583 straipsnio 1, 2 dalimis bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 13 priedu, CPK 664 straipsniu bei 624 straipsnio 3 dalimi. Nė vienos instancijos teismas nenustatė nusikaltimo sudėties antstolio procesiniame veiksme – vykdymo išlaidų apskaičiavimo neteisėtumo (CPK 611 straipsnis) ar antstolio atliktų neteisėtų veiksmų ar neveikimo (CPK 510, 512-513 straipsniai).

106Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose pažymėta, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Be to, Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

107Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atlikto antstolio D. B. veiklos neeilinio patikrinimo 2010 m. sausio 25 d. akto matyti, kad antstolis <...> ,,neteisingai skaičiuodamas antstolio atlygį, kai išieškojimas iš to paties skolininko vykdomas pagal kelis vykdomosius dokumentus ir dirbtinai didindamas vykdymo išlaidas bei pateikdamas vykdyti pats sau vykdomuosius raštus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo savo naudai, pažeidė CPK 7 straipsnio 1 dalį, Antstolio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, <...> teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos vykdymo instrukcijos 3, 28, 41 punktus, Antstolio profesinės etikos kodekso 4 punktą.

108Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes antstolis D. B. netinkamai vykdė savo pareigas, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienu atveju, kai netinkamai vykdomos pareigos, turi būti taikoma BK 228 straipsnyje įtvirtinta norma. Kaip jau buvo minėta anksčiau, piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnyje, tampa nusikaltimu ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik tuo atveju, jei dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.

109Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad paprastai didele žala pripažįstami 250 MGL dydį siekiantys turtiniai nuostoliai, tačiau šis dydis nėra privalomas visose bylose.

110Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu dėl to pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės, sumenkinamas valstybės institucijų autoritetas, sutrikdomas darbas. Kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijų autoritetui ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-232/2012, 2K-7-335/2013).

111Šio teismo praktikoje ne vieną kartą pažymėta, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama ir baudžiamoji atsakomybė turi būti taikoma kaip kraštutinė, paskutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose

112Nr. 2K-396/2009, 2K-P-267/2011, 2K-262/2011, 2K-873/2012).

113Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, neatlikdamas arba netinkamai atlikdamas savo pareigas, visada diskredituoja savo vardą, tačiau ne bet koks valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Didelės žalos valstybei požymis turi būti konstatuojamas nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta žala valstybei vertinama kaip didelė (pvz.: dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens poelgio sutriko normali valstybės veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valdymo tvarka ir pan.).

114Teisėjų kolegija kostatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta žala ir patirti asmens nepatogumai negali būti vertinami kaip didelė žala, todėl nėra pagrindo kasatoriaus baudžiamajai atsakomybei kilti. Kasatoriaus elgesys, sukėlęs teismų nustatytus padarinius, galėtų būti vertindamas kaip drausmės pažeidimas, o tokiu elgesiu pažeisti interesai galėtų būti ginami civilinio proceso tvarka. Taigi žemesnių instancijų teismai didelės žalos atsiradimą valstybei ir fiziniam asmeniui konstatavo netinkamai.

115Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiami teismų sprendimai naikintini, o baudžiamoji byla dėl piktnaudžiavimo nutrauktina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

116Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

117Kasaciniame skunde nurodoma, kad nuteistajam D. B. nebuvo įteiktas kaltinamasis aktas, kaip tai numato BPK 220 straipsnio 4 dalis, ir tai sukliudė jam tinkamai gintis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

118BPK 22 straipsnyje nustatyta, kad kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis kaltinamas, ir gauti kaltinamojo akto nuorašą. Kaltinamojo akto nuorašą kaltinamajam įteikia prokuroras (BPK 220 straipsnio 4 dalis).

119Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad kaltinamasis aktas D. B. baudžiamojoje byloje surašytas 2011 m. rugpjūčio 5 d., o 2011 m. rugsėjo 6 d. byla gauta Vilniaus rajono apylinkės teisme. Iš 2012 m. vasario 6 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad kaltinamasis D. B. gavo kaltinamojo akto nuorašą. Kaltinimo esmė jam suprantama, kaltu neprisipažįsta.

120Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kaltinamojo D. B. teisės nebuvo pažeistos, nes jis tinkamai buvo informuotas apie pateikiamo jam kaltinimo pobūdį ir pagrindą, todėl turėjo laiko ir galimybių pasirengti savo gynybai.

121Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

122Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 23 d. nuosprendį ir D. B. baudžiamąją bylą pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nutraukti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Iš D. B. priteista T. M. 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.... 4. Taip pat skundžiamas ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų... 5. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 6. Teisėjų kolegija,... 7. D. B. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo... 8. Nr. 0035/08/01098 pagal Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2008 m.... 9. Nr. 0035/08/01040 pagal Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2008 m.... 10. Nr. 0035/04/02426 pagal Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2004 m.... 11. Nr. 0035/07/01614 pagal Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2007 m.... 12. Nr. 0035/06/01903 pagal Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2006 m.... 13. Nr. 0035/05/04575 pagal Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2005 m.... 14. Nr. 0035/04/00643 pagal Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2001 m.... 15. t. y. vykdydamas 3492,37 Lt išieškojimą iš tos pačios skolininkės to... 16. Žinodamas, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punktą vykdant... 17. Nr. 0035/06/01903, t. y. dėl vykdymo išlaidų priteisimo pareiškimus... 18. Taip antstoliui D. B. siekiant asmeninės turtinės naudos ir tyčia... 19. Be to, antstolis D. B., žinodamas, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 20. suvokdamas, kad išskaitas iš T. M. darbo užmokesčio pervedant ne tiesiogiai... 21. siekdamas turėti pagrindą surašymui ir kitokių dokumentų, didinančių... 22. patvarkymuose dėl išskaitų nuo T. M. darbo užmokesčio pačiam asmeniškai... 23. 1.1 Vykdomojoje byloje Nr. 0035/04/00643 po antstolio D. B. 2007 m. vasario 1... 24. 2007 m. gegužės 29 d. tikrinta informaciją ,,Sodros“ duomenų bazėje (3... 25. 2007 m. birželio 14 d. antstolio D. B. padėjėja V. V. surašė patvarkymą... 26. antstolis D. B. surašė 5 patvarkymus (2007 m. rugpjūčio 3 d.; 2007 m.... 27. antstolis D. B. 2008 m. sausio 22 d. surašė patvarkymo vykdyti vykdomąjį... 28. Dėl šių veiksmų atlikimo nepagrįstai 41 Lt padidėjo su atskirų vykdymo... 29. 1.2 Vykdomojoje byloje Nr. 0035/05/04575 po antstolio D. B. padėjėjos V. V.... 30. antstolis D. B. surašė 4 patvarkymus (2006 m. sausio 26 d.; 2007 m.... 31. antstolio D. B. padėjėja V. V. surašė 2006 m. liepos 3 d. reikalavimą UAB... 32. 2006 m. liepos 17 d. tikrino informaciją ,,Sodros“ duomenų bazėje (3 Lt);... 33. antstolis D. B. 2006 m. liepos 21 d. surašė patvarkymą vykdyti vykdomąjį... 34. 2007 m. birželio 14 d. antstolio D. B. padėjėja V. V. surašė patvarkymą... 35. antstolis D. B. 2008 m. sausio 22 d. surašė patvarkymo vykdyti vykdomąjį... 36. Dėl šių veiksmų atlikimo nepagrįstai 52 Lt padidėjo su atskirų vykdymo... 37. 1.3 Vykdomojoje byloje Nr. 0035/06/01903 po antstolio D. B. 2007 m. vasario 1... 38. 2007 m. gegužės 29 d. tikrino informaciją ,,Sodros“ duomenų bazėje (3... 39. 2007 m. birželio 14 d. antstolio D. B. padėjėja V. V. surašė patvarkymą... 40. antstolis D. B. surašė 5 patvarkymus (2007 m. rugpjūčio 2 d.; 2007 m.... 41. 2007 m. spalio 4 d. tikrino informaciją ,,Sodros“ duomenų bazėje ir 10... 42. 2007 m. spalio 18 d. antstolio D. B. padėjėja V. V. surašė patvarkymus AB... 43. 2007 m. spalio 18 d. antstolio D. B. padėjėja V. V. surašė reikalavimą UAB... 44. antstolis D. B. 2008 m. vasario 26 d. surašė patvarkymo vykdyti vykdomąjį... 45. 2008 m. gegužės 20 d. antstolio D. B. padėjėjas Š. V. surašė patvarkymus... 46. Dėl šių veiksmų atlikimo nepagrįstai 125 Lt padidėjo su atskirų vykdymo... 47. 1.4 Vykdomojoje byloje Nr. 0035/07/01614 po antstolio D. B. padėjėjos V. V.... 48. 2008 m. sausio 22 d. surašė patvarkymo vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl... 49. 2008 m. lapkričio 18 d. surašė patvarkymą Nr. 0035/07/01614 dėl gautų... 50. Dėl šių veiksmų atlikimo nepagrįstai 13 Lt padidėjo su atskirų vykdymo... 51. 1.5 Vykdomojoje byloje Nr. 0035/08/01040 po antstolio D. B. padėjėjos M. Ž.... 52. 2008 m. spalio 28 d. antstolio D. B. padėjėja M. Ž. surašė patvarkymus AB... 53. antstolis D. B. 2008 m. gruodžio 5 d. surašė patvarkymą dėl gautų lėšų... 54. 2010 m. vasario 1 d. antstolio D. B. padėjėja A. A. surašė reikalavimą UAB... 55. Dėl šių veiksmų atlikimo nepagrįstai 35 Lt padidėjo su atskirų vykdymo... 56. Dėl atlikimo vykdymo veiksmų po to, kai vadovaujantis CPK 632 straiposnio 1... 57. 5 punktu vykdomoji byla laikoma baigta, antstolis D. B. neteisėtai... 58. Pažeisdamas Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punktą, CPK 632 straipsnio 1... 59. 5 punktą, 743 straipsnio 1 dalį, 733 straipsnio 8 dalį, antstolis D. B.... 60. Nuslėpdamas nuo teismo išieškojimo iš T. M. pagal keletą vykdomųjų... 61. Šiais savo veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228... 62. Kasaciniu skundu nuteistasis D. B. ir jo gynėjas advokatas Marijonas Greičius... 63. Pirmosios instancijos teismas, pasak kasatorių, priimdamas apkaltinamąjį... 64. Kasaciniame skunde nurodoma, kad nuteistajam D. B. nebuvo įteiktas... 65. Kasatorių nuomone, teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą,... 66. Kasaciniame skunde nurodoma, kad įstatymų leidėjas paskutiniais CPK... 67. Teismai, pasak kasatorių, analizuodami antstolio D. B. veiksmus civiliniame... 68. Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas netenkino nuteistojo... 69. Kasatoriai teigia, kad teismai nenustatė nusikaltimo sudėties antstolio... 70. Kasaciniame skunde teigiama, kad antstolis D. B., atlikdamas vykdymo veiksmus... 71. Teismai, pasak kasatorių, didelės žalos atsiradimo nekonstatavo ir... 72. Kasatorių nuomone, turtinė žala nei nukentėjusiajai T. M., nei valstybei... 73. Sprendžiant klausimą, ar antstolio D. B. vien siūlymų sumokėti teismo... 74. Kasaciniame skunde nurodoma, kad net ir nustačius vykdymo išlaidų... 75. Kasatorių teigimu, D. B. veiksmuose nėra ir nusikalstamos veikos, numatytos... 76. Dėl D. B. veiksmų vykdant aukščiau aptartas vykdomąsias bylas jokių... 77. Kasatorių teigimu, antstoliui D. B. priklausančių vykdymo išlaidų... 78. Antstolio procesinė veikla – vykdymo veiksmai ir procesiniai sprendimai,... 79. Analogiškoje situacijoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. sausio 22... 80. Atsiliepimu į nuteistojo D. B. ir jo gynėjo advokato Marijono Greičiaus... 81. Prokuroras teigia, kad teismai faktines bylos aplinkybes ištyrė išsamiai,... 82. Prokuroro teigimu, pabaigus ikiteisminį tyrimą ir surašius kaltinamąjį... 83. Pasak prokuroro, D. B. kaltės neigimas yra nepagrįstas, nes šio antstolio... 84. Teismai, pasak prokuroro, teisingai nurodė, kad didelė neturtinė žala... 85. Prokuroro teigimu, dėl kitų antstolių vykdomo išieškojimo iš T. M., yra... 86. Pasak prokuroro, kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad 266 Lt negali... 87. Nuteistojo D. B. ir jo gynėjo advokato Marijono Greičiaus kasacinis skundas... 88. Dėl BK 228 straipsnio taikymo... 89. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam... 90. Piktnaudžiavimas, sukėlęs BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatytus padarinius,... 91. Nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnyje, vykdytojas yra specialaus subjekto... 92. Pagal Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalį antstolis yra valstybės... 93. Piktnaudžiavimo, numatyto BK 228 straipsnyje, objektyvieji požymiai... 94. 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų... 95. Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip... 96. Pagal minėtą įstatymą antstolis turi jam nustatytus įgalinimus, nes... 97. Pažymėtina, kad, taikant BK 228 straipsnį, žala suprantama kaip turtinio ar... 98. Piktnaudžiavimas yra tyčinis nusikaltimas, kuris, nesant BK 228 straipsnio 2... 99. Nr. 2K–310/2010). Kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne... 100. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu antstolis D. B. pagal BK 228... 101. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje taip pat padarė išvadą, kad D.... 102. Šioje byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės: antstolis D. B.... 103. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog įstatymų leidėjas aiškiai... 104. 5 punktas, numatantis vykdomosios bylos užbaigimą, neteko galios nuo 2011 m.... 105. Kasaciniame skunde teigiama, kad D. B. nepadarė veikų, turinčių BK 228... 106. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo)... 107. Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atlikto... 108. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas... 109. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad paprastai didele žala pripažįstami... 110. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neturtinio pobūdžio... 111. Šio teismo praktikoje ne vieną kartą pažymėta, kad labai svarbus yra... 112. Nr. 2K-396/2009, 2K-P-267/2011, 2K-262/2011, 2K-873/2012).... 113. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, neatlikdamas arba netinkamai... 114. Teisėjų kolegija kostatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta žala ir... 115. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiami teismų sprendimai... 116. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 117. Kasaciniame skunde nurodoma, kad nuteistajam D. B. nebuvo įteiktas... 118. BPK 22 straipsnyje nustatyta, kad kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis... 119. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad kaltinamasis aktas D. B.... 120. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos... 121. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 122. Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d....