Byla e2-1916-351/2016
Dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo

1Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė,

2sekretoriaujant Dovilei Benediktavičienei,

3viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nordecum“ ieškinį atsakovei R. J. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo,

Nustatė

4Ieškovė UAB „Nordecum“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės R. J. 410,39 Eur negrąžinto kredito, 255,45 Eur nesumokėtų palūkanų, 317,94 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, nurodydama, kad 2012-06-25 ieškovė ir atsakovė, naudodami nuotolinio ryšio priemones, sudarė Vartojimo kredito sutartį SP 68815, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 434,43 Eur (1500 Lt) kreditą 360 dienų terminui, o atsakovė įsipareigojo savalaikiai grąžinti kreditą bei mokėti 107,46 proc. metines palūkanas. Šio kredito bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 183,90 proc. Atsakovė kredito negrąžino, palūkanų bei delspinigių nemokėjo, todėl iš jos turėtų būti priteistas negrąžintas 410,39 Eur negrąžintas kreditas, 255,45 Eur nesumokėtos palūkanos (nuo 2012-07-26 iki 2013-06-20). Taip pat nurodo, kad iš atsakovės turėtų būti priteisti 317,94 Eur delspinigiai, skaičiuojami už laikotarpį nuo 2013-06-21 iki 2016-01-31 (955 d.).

5Ieškovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jai apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 str.), prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Esant šioms aplinkybėms, byla nagrinėtina, šalims nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

6Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys 2012-06-25, naudodamos nuotolinio ryšio priemones, sudarė Vartojimo kredito sutartį SP 68815, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 434,43 Eur (1500 Lt) kreditą 360 dienų terminui, o atsakovė įsipareigojo savalaikiai grąžinti kreditą bei mokėti 107,46 proc. metines palūkanas. Šio kredito bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 183,90 proc. Ieškovė nurodo, kad atsakovė kredito negrąžino, palūkanų bei delspinigių nemokėjo, todėl iš jos turėtų būti priteistas negrąžintas 410,39 Eur negrąžintas kreditas, 255,45 Eur nesumokėtos palūkanos, skaičiuojamos už laikotarpį nuo 2012-07-26 iki 2013-06-20, kai sutartyje nustatyta metinė palūkanų norma – 107,46 proc. (nuo 2012-07-26 iki 2013-06-20).

8Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 str. 1 d., 6.38 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (CK 6.59 str.). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 str.). Atsakovė prievolę mokėti pagal sutartį pažeidė, todėl iš jos ieškovės naudai priteistinas 410,39 Eur negrąžintas kreditas (CK 6.63 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., 6.256 str. 2 d.).

9Ieškovę ir atsakovą sieja teisiniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos Vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Ir Europos Sąjungos, ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT), konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (LAT nutartis civilinėse bylose Nr.3K-3-536/2008; Nr.3K-3-502/2009; Nr.3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokią teisminę procedūrą taikant priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo (LAT 2003-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003, 2004-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004, 2005-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005, 2007-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007). Tačiau kreditorius gali nesąžiningai nustatyti neprotingai dideles palūkanas, ir iš to pasipelnyti, todėl teismas turi vertinti, ar susitarimas dėl palūkanų dydžio nepažeidžia iš esmės šalių interesų pusiausvyros, ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (LAT nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Kaip nutartyse ne kartą yra konstatavęs Lietuvos apeliacinis teismas, palūkanoms mutatis mutandis taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normos, leidžiančios teismui mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas (nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-174/2005; Nr. 2A-325/2007; Nr. 2A-131/2012), todėl teismas turi teisę sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje numatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Ieškovės prašomos priteisti 255,45 Eur palūkanos laikytinos neprotingai didelėmis. Šiuo atveju palūkanų mokėjimo funkcija transformuojasi į kreditoriaus pasipelnymą lupikaujant. Taip įgyvendinama kreditoriaus teisė į mokėjimo palūkanas prieštarauja šios subjektinės teisės paskirčiai, geriems verslo papročiams ir visuomenės moralės principams, pagal kuriuos pelnymasis iš skolininko nemokumo yra tradiciškai smerkiami. Atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, į skolos ir palūkanų dydį bei jų susidarymo laikotarpį, ir remdamasis CK 1.5 straipsniu, 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, teismas turi teisę mažinti sutartimi nustatytas palūkanas, todėl paskaičiuotos palūkanos mažintinos perpus – iki 127,73 Eur.

10Šalių sutarties 8.3 p. numato 0,05 proc. delspinigius už kiekvieną pavėluotą sumokėti skolą dieną, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 317,94 Eur delspinigių, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2013-06-21 iki 2016-01-31 (955 d.)CK 6.71 str., 6.72 str.). Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju atsakovė negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė ex officio mažinti netesybas (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Teismas neturi leisti būtent vienai sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų. Tai ypač svarbu, kai ginčas, kaip ir nagrinėjamu atveju, yra kilęs iš vartojimo sutarties, todėl bylą nagrinėjantys tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijų teismai turi pareigą būti aktyvūs ir ex officio įvertinti pagal CK 6.188 str. įtvirtintus sąžiningumo kriterijus šalių sutarties, iš kurios kilęs ginčas, sąlygas, taip pat pagal CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. nuostatas kontroliuoti delspinigių dydį, nepriteisdami aiškiai per didelių delspinigių. Įstatyme nėra nustatyti kriterijai, kokiais atvejais netesybos yra aiškiai per didelės, todėl kiekvienu atveju šiuos kriterijus nustato teismas. LAT yra suformavęs praktiką, kad teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 str. ir 6.258 str. nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. LAT ne kartą yra nurodęs, kad vartotojų teisių gynimo bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (LAT Civilinių bylų skyriaus 2002-10-07 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1137/2002; 2008-10-28 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-536/2008). Atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas ir Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės, bei į tai, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet kartu ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (LAT Civilinių bylų skyriaus 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008-02-29 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-211/2008). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė prašo priteisti 0,05 proc. dydžio delspinigius už laikotarpį nuo nuo 2013-06-21 iki 2016-01-31 už 955 dienas. Terminas atsakovui grąžinti kreditą bei sumokėti palūkanas buvo 360 dienų. Ieškovė pateikė ieškinį tik 2016-06-20. Ji ilgą laiko tarpą nesiėmė veiksmų skolai išieškoti, nors už šį laikotarpį skaičiuoja delspinigius. Ieškovė, kaip atsakinga, sąžininga šalis, turėjo kuo greičiau siekti išieškoti skolą, kad būtų išvengta didelių nuostolių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog tokia didelė delspinigių suma susidarė dėl pačios ieškovės delsimo kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo ir todėl prašoma delspinigių suma – 317,94 Eur už 955 dienų, yra akivaizdžiai per didelė, ieškovė tokio delspinigių dydžio nepagrindžia patirtais nuostoliais, todėl delspinigių dydis sumažintinas dviem trečdaliais nuo 317,94 Eur iki 105,98 Eur.

11Taip pat už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

12Iš atsakovo priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos: 22 Eur žyminio mokesčio ieškovei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 2 d.).

13Teismas, vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 270 str.,

Nutarė

14Ieškinį patenkinti iš dalies.

15Priteisti iš R. J., asmens kodas ( - )

16- 410,39 Eur negrąžintos paskolos,

17- 127,73 Eur nesumokėtų palūkanų,

18- 105,98 Eur delspinigių,

19- 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 644,10 Eur sumą nuo 2016-06-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

20- 22 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Nordecum“, juridinio asmens kodas 302535232.

21Kitą ieškinio dalį atmesti.

22Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai