Byla e2A-236-196/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Kačinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1251-656/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,GARBETA“ ieškinį atsakovui R. J. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė BUAB „GARBETA“, atstovaujama bankroto administratorės Ž. V., kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. J. 77 836,65 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartimi iškelta UAB „GARBETA“ bankroto byla (bylos Nr. eB2-5742-794/2015), bankroto administratore paskirta Ž. V.. Administratorei susipažinus su įmonės dokumentais buvo nustatyti buvusio UAB „GARBETA“ vadovo R. J. atlikti sandoriai, kuriais įmonei ir jos kreditoriams padaryta žala. Spręsdama dėl padarytos žalos, administratorė, be kita ko, vadovavosi UAB „Finansų logika“ (Audito įmonės pažymėjimas Nr.001330) pateiktomis ataskaitomis. R. J. UAB „GARBETA“ vadovo pareigas ėjo nuo 2012-01-23, darbo sutartis nutraukta įmonei iškėlus bankroto bylą, t. y. 2015 m. spalio 30 d. Atsakovas, kaip įmonės vadovas, atliko veiksmus, kuriais padarė žalą įmonei ir jos kreditoriams: 2015-08-20 atsakovas sudarė įmonės finansinę atskaitomybę, remiantis kuria konstatavo, kad įmonė yra nemoki – jos pradelsti įsipareigojimai sudarė 128 100 Eur ir itin ženkliai viršijo įmonės turimą turtą, kurio vertė buvo 17 633 Eur. Nepaisant to, atsakovas 2015-08-26 iš UAB „Fresh Market“ įsigijo kavos už 5 936,62 Eur sumą, už įsigytas prekes su pardavėju neatsiskaitė, o po dviejų dienų, t. y. 2015-08-28, paruošė ir pateikė teismui ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas nepasinaudojo teise grąžinti nekokybiškas prekes pardavėjui, o jas kaip nekokybiškas pardavė už 292,83 Eur. UAB „Fresh Market“ bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5511-794/2015, kuri įsiteisėjo 2015-10-15. Iki 2015-10-15 UAB „Fresh Market“ nebuvo įgijusi bankrutuojančios bendrovės statuso, todėl nekokybiškas prekes būtų privalėjusi priimti. Atsakovo veiksmai vertintini kaip priešingi jau nemokios įmonės interesams ir pažeidžia bendrojo pobūdžio vadovo pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi patvirtintas UAB „Fresh Market“ finansinis reikalavimas BUAB „Garbeta“ bankroto byloje, dėl to įmonės kreditoriai patyrė 5 643,79 Eur žalą.
  3. Atsakovas įmonės kreditoriams padarė žalos iš įmonės kasos išmokėdamas grynuosius pinigus. Atsakovas 2015-06-05 kasos išlaidų orderiu Nr. 5770 grynaisiais pinigais išmokėjo Markovai I. V. kaip CJSC Confectionary factory „Landrin“ atstovei 7 284,48 Eur sumą, neįsitikinęs, kad ji atstovauja šią įmonę. Tokiu būdu ieškovei padarė 7 284,48 Eur žalos. Atsakovas įmonės kreditoriams padarė 3 897,30 Eur žalos 2015-05-29 kasos išlaidų orderiu Nr. 5768 grynaisiais pinigais išmokėdamas K. A. N. kaip Davenis OU atstovui, neįsitikinęs, kad jis atstovauja šią įmonę. Iš kasos paimti pinigai be teisėto pagrindo, kas reiškia žalą kreditoriams.
  4. 2015-05-07 pavedimu pervesta įmonei „Mandrell Sevices LP“ 5 000 Eur, 2015-05-27 pavedimu – 14 700 Eur ir 2015-07-02 pavedimu – 16 895,47 Eur. Viso šiais pavedimais įmonei „Mandrell Sevices LP“ buvo išmokėta 36 595,47 Eur suma. Atsakovo atlikti 36 595,47 Eur mokėjimai įmonei „Mandrell Services LP“ padarė žalos BUAB „GARBETA“ kreditoriams, nes atsakovas neturėjo pareigos vykdyti prievolę, kadangi naujasis kreditorius įmonė „Mandrell Services LP“ nepateikė reikalavimo perleidimo sutarties, o pradinis kreditorius įmonė „Belinda transport“ raštu nepranešė apie kreditorinio reikalavimo perleidimą trečiajam asmeniui. 36 595,47 Eur skola susidarė iki 2005 metų, tai reiškia, kad 2015-01-01 dieną reikalavimui buvo suėjęs 10 metų ieškinio senaties terminas. Be teisėto tam pagrindo ir įstatyminės pareigos vykdyti prievolę (neturėdamas reikalavimo perleidimo sutarties ar kreditoriaus pranešimo apie skolos perleidimą), nepasinaudodamas galimybe taikyti senatį prievolės vykdymui, žinodamas, kad įmonė yra nemoki ir neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais, tame tarpe su valstybės biudžetu ir darbuotojais, atsakovas savo veiksmais padarė įmonei žalą 36 595,47 Eur sumai.
  5. Atsakovas ieškovei žalą padarė pats sau parduodamas įmonės kompiuterinę techniką. 2015-07-01 įmonė atsakovui pardavė kompiuterį ASUS už 49,99 Eur ir Reiner Jet stamp 790 už 100,01 Eur. Įmonės ilgalaikio turto apyvartos už laikotarpį nuo 2015-07-01 iki 2015-07-15 duomenimis, kompiuterio ASUS likutinė vertė sudarė 335,15 Eur, Reiner Jet stamp 790 likutinė vertė sudarė 742,16 Eur, bendra šių daiktų likutinė vertė sudarė 1 077,31 Eur. Šie du daiktai buvo vieninteliai įmonės balanse iki likvidacinės vertės nenudėvėti daiktai, t. y. buvo palyginti nauji ir tinkami naudoti pagal paskirtį. Nurodytų daiktų pardavimo kaina yra 927,31 Eur mažesnė už įmonės balanse apskaitytą daiktų likutinę vertę. Atsižvelgiant į tai, kad šiuos daiktus atsakovas, veikdamas kaip įmonės direktorius, parduodamas nurodytą turtą pats sau daugiau kaip 6 kartus pigiau nei likutinė daiktų vertė, veikė nesąžiningai tiek įmonės, tiek jos kreditorių atžvilgiu, konstatuotina, kad sandorio kainos ir turto likutinės vertės skirtumas 927,31 Eur yra įmonei padarytos žalos dydis.
  6. Atsakovas sunaikino iš tiekėjo OWL International PTE LTD įsigytas 23 488,30 Eur vertės prekes, kurių galiojimo laikas nebuvo pasibaigęs. Prekės buvo utilizuotos prieš pat bankroto bylos įmonei iškėlimą. Iš utilizuotų prekių sąrašo galima nustatyti iš kokio tiekėjo ir kada prekės gautos. Įmonėje nėra duomenų, patvirtinančių, kad sandėliuojant prekes, jos buvo sugadintos ar kitaip tapo netinkamos parduoti. Atsakovas įmonės kreditorių susirinkimų metu buvo paaiškinęs, kad utilizavimas pasirinktas, kadangi pasibaigęs prekių galiojimo laikas. Todėl įmonės kreditoriai kreipėsi į auditorius, prašydami patikrinti vieno tiekėjo sunaikintas prekes. Kaip matosi iš ataskaitos priedo Nr.1, utilizuotos prekės iš tiekėjo OWL International PTE LTD buvo gautos 2014 m. gegužes mėn. ir 2015 m. vasario mėn. Trumpiausias galiojimo terminas baigėsi 2016 m. vasario mėn., dalis prekių galiojimo terminas baigėsi tik 2017 m sausio mėn. Tarp įmonei perduotų dokumentų nėra jokių, kurie patvirtintų, jog tiekėjui OWL International PTE LTD buvo reiškiamos pretenzijos dėl prekių kokybės, taip pat nėra dokumentų, patvirtinančių, kad prekės buvo sugadintos ar pasibaigę prekių galiojimo terminai. Todėl atsakovas su prekėmis, kaip įmonės turtu, turėjo elgtis itin apgalvotai, rūpestingai ir apdairiai, vengdamas veiksmų, kuriais galėtų būti padaryta žala įmonei ir jos kreditorių interesams. Atsakovas padarė įmonei žalą 23 488,30 Eur sumai, neskaičiuojant negauto pelno. Atsakovas veikė neteisėtai, todėl jo kaltė preziumuojama, padarė BUAB „GARBETA“ kreditoriams viso 77 836,65 Eur žalos.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisė ieškovei BUAB „GARBETA“ iš atsakovo R. J. 77 836,65 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (77 836,65 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2016-11-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė iš atsakovo R. J. 1 384 Eur žyminio mokesčio valstybei.
  2. Teismas nustatė, kad bankroto bylos UAB „GARBETA“ iškėlimą inicijavo pats įmonės vadovas, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi 2015-08-31. Prie pareiškimo teismui vadovo pridėti 2015-08-20 finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina įmonės nemokumą (turto įmonė turėjo už 17 634 Eur, o per metus vykdytini įsipareigojimai siekė 128 100 Eur). UAB „Finansų logika“ auditorės teiktomis išvadomis, galimas UAB „GARBETA“ nemokumas buvo jau 2014 metais.
  3. Dėl reikalavimo priteisti 11 181,78 Eur žalos dėl grynųjų pinigų išmokėjimo iš kasos teismas nurodė, kad atsakovas 2015-06-05 kasos išlaidų orderiu Nr. 5770 grynaisiais pinigais išmokėjo M. I. V. kaip CJSC Confectionary factory „Landrin“ atstovei 7 284,48 Eur sumą. Ieškovės teiktais duomenimis Rusijos Federacijos įmonė „Landrin“ įgijusi bankrutuojančios įmonės statusą nuo 2013 metų, o ieškinio teikimo metu jau buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Rusijos Federacijos įmonės „Landrin“ bankroto administratoriaus pateiktame rašte, adresuotame ieškovo atstovei, be kita ko, patvirtinta, kad įmonė „Landrin“ yra bankrutavusi ir išregistruota, jam M. I. V. nėra žinoma, jai niekada nebuvo išduotas įgaliojimas veikti įmonės vardu. 2015-05-29 kasos išlaidų orderiu Nr. 5768 grynaisiais pinigais atsakovas išmokėjo K. A. N. kaip įmonės Davenis OU atstovui 3 897,30 Eur sumą. Nors atsakovas tvirtino, kad minėtų abiejų asmenų atstovavimas buvo numanomas, tačiau teismo teigimu, nepateikė jokių šiai aplinkybei pagrįsti duomenų (CPK 178 str.). Teismas pažymėjo, kad kasos išlaidų orderiuose nurodyti tik įmonių atstovų vardai ir pavardės, tačiau nėra asmenų tapatybes patvirtinančių duomenų, nors pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr.179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 6 punkto reikalavimus, tokie duomenys būtini pinigų iš kasos išmokėjimui. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovo kaip įmonės vadovo elgesys laikytinas neatitinkančiu vadovui keliamų reikalavimų elgtis su įmonės turtu rūpestingai, įmonei esant faktiškai nemokiai, įmonės vadovas iš įmonės kasos išmokėdamas minėtiems asmenims 11 181,78 Eur sumą, neįsitikinęs, kad jie yra įmonių atstovai, be to, nesant duomenų apie jų tapatybę, tuo pažeidė fiduciarines (rūpestingumo ir lojalumo) pareigas įmonei ir jos kreditoriams, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, dėl to padarė įmonei 11 181,78 Eur žalos.
  4. Dėl reikalavimo priteisti 5 643,79 Eur žalos dėl kavos įsigijimo iš UAB „Fresh Market“ ir jos realizavimo teismas nurodė, kad 2015-08-26 kavos iš UAB „Fresh Market“ pirkimas už 5 936,62 Eur sumą, bei vėlesnis jos pardavimas kitam pirkėjui už 292,83 Eur sumą, atliktas ne tik įmonei esant jau nemokiai, tačiau likus kelioms dienoms iki pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo. Nors atsakovas tvirtino, kad prekės buvo devakumuotos, apdraskytos, trumpais galiojimo terminais, tačiau nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad jis reiškė pretenzijas pardavėjui, bandė grąžinti prekes. Teismas nurodė, kad aplinkybių visuma, kuomet įsigyjamos vizualiai nekokybiškos prekės, nededamos pastangos jas grąžinti, prekės neišsaugomos, o parduodamos už dvidešimt kartų mažesnę kainą nei buvo įsigytos, be to, neišsaugomi jokie dokumentai, patvirtinantys prekių nekokybiškumą, leidžia spręsti, kad vadovo veiksmai akivaizdžiai peržengė protingos ūkinės komercinės veiklos riziką, pažeidė bendro pobūdžio vadovo pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai, buvo priešingi jau nemokios įmonės interesams, dėl ko atsakovo veiksmai pripažintini neteisėtais. BUAB „Fresh Market“ patvirtintas 5 936,62 Eur finansinis reikalavimas UAB „Garbeta“ bankroto byloje, dėl to teismas padarė išvadą, kad įmonės kreditoriai patyrė 5 643,79 Eur žalos.
  5. Dėl reikalavimo priteisti 36 595,47 Eur žalos dėl bankinių pervedimų įmonei „Mandrell Services LP“ teismas nurodė, kad 2015-05-07 pavedimu pervesta įmonei „Mandrell Services LP“ 5 000 Eur, 2015-05-27 pavedimu – 14 700 Eur ir 2015-07-02 pavedimu – 16 895,47 Eur, viso - 36 595,47 Eur suma. Teismo teigimu, atsakovo atlikti 36 595,47 Eur mokėjimai įmonei „Mandrell Services LP“ padarė žalos BUAB „GARBETA“ kreditoriams, nes atsakovas neturėjo pareigos vykdyti prievolę, kadangi naujasis kreditorius įmonė „Mandrell Services LP“ nepateikė reikalavimo perleidimo sutarties, o pradinis kreditorius įmonė „Belinda transport“ raštu nepranešė apie kreditorinio reikalavimo perleidimą trečiajam asmeniui, be to 36 595,47 Eur skola susidarė iki 2005 metų, o tai reiškia, kad 2015-01-01 dieną reikalavimui buvo suėjęs 10 metų ieškinio senaties terminas ir atsakovas nepasinaudojo galimybe taikyti ieškinio senatį. Tokiais veiksmais atsakovas padarė įmonei žalos 36 595,47 Eur sumai.
  6. Dėl reikalavimo priteisti 927,31 Eur žalos dėl kompiuterinės technikos pardavimo atsakovui teismas nurodė, kad 2015-07-01 įmonė atsakovui pardavė kompiuterį ASUS už 49,99 Eur ir Reiner Jet stamp 790 už 100,01 Eur, kai įmonės ilgalaikio turto apyvartos už laikotarpį nuo 2015-07-01 iki 2015-07-15 duomenimis, kompiuterio ASUS likutinė vertė sudarė 335,15 Eur, Reiner Jet stamp 790 likutinė vertė sudarė 742,16 Eur. Atsakovas sandorio teisėtumui pagrįsti pateikė dviejų skelbimų, kuriuose parduodami kompiuteris ASUS – už 100 Eur, o Reiner Jet stamp – už 90 Eur. Teismas nurodė, kad skelbimuose parduodamas Reiner Jet stamp, o nagrinėjamu atveju parduotas Reiner Jet stamp 790, todėl nėra pagrindo spręsti, kad prekių modeliai tapatūs, be to, skelbimuose nematyti daiktų pagaminimo metai, jų nusidėvėjimas, nėra aiški skelbimo įdėjimo data, todėl nėra pagrindo išvadai, kad parduodami tokio pat nusidėvėjimo daiktai, kaip nagrinėjamu atveju ir jais galima remtis nustatant nagrinėjamoje byloje atsakovui parduotų daiktų rinkos vertę. Kadangi atsakovas nepaneigė, kad parduodamų daiktų rinkos vertė skyrėsi nuo likutinės vertės, teismas sprendė, kad sandoris buvo aiškiai nenaudingas įmonei bei jos kreditoriams, dėl jo įmonei ir kreditoriams padaryta sandorio kainos ir turto likutinės vertės skirtumo, t. y. 927,31 Eur žala.
  7. Dėl reikalavimo priteisti 23 488,30 Eur žalos dėl sunaikintų prekių teismas nurodė, kad ieškovė reikalavimą grindė tuo, kad atsakovas neišsaugojo, t. y. sunaikino iš tiekėjo OWL International PTE LTD įsigytas 23 488,30 Eur vertės prekes, kurių galiojimo laikas nebuvo pasibaigęs. Padarytai žalai pagrįsti ieškovė rėmėsi 2017-01-17 auditorės N. T. ataskaitoje pateikta išvada, kurioje konstatuota, kad sunaikinimui buvo perduota iš įmonės OWL International PTE LTD gautų nepasibaigusio galiojimo termino prekių, kurių vertė pagal Priedo Nr.1 paskaičiavimus - 23 488,30 Eur. Atsakovas neigdamas, kad buvo utilizuotos nepasibaigusio galiojimo termino prekės, nurodė, kad buvo utilizuotos panašiu pavadinimu prekės, įsigytos dar 2012-2013 metais, kurių galiojimo terminas buvo pasibaigęs. Auditorės teiktais duomenimis, tarp bankroto administratorei perduotų įmonės dokumentų nebuvo rasta įmonės atsargų inventorizacijos apyrašų dokumentų už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2015-10-01. Atsakovas šios aplinkybės nepaneigė. Teismas konstatavo, kad nesant duomenų, jog atsakovas įvykdė pareigą tinkamai organizuoti materialinių vertybių inventorizavimą, neperdavė administratorei inventorizavimo apyrašų, todėl nėra galimybės nustatyti prekių judėjimo įmonėje, dėl to šiuo atveju atsakovui atsirado pareiga įrodyti, kokios konkrečiai prekės buvo utilizuotos, pagrindžiant savo argumentus, kad sunaikintos prekės buvo su pasibaigusia realizacija. Teismo teigimu, atsakovas bylos nagrinėjimo metu turėjo galimybę gauti iš bankroto administratorės jo perduotų įmonės dokumentų kopijas, pagrįsti savo argumentus įrodymais (CPK 178 str.), tačiau šia savo teise nepasinaudojo. Teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas nurodė, kad neturi galimybės tiksliai nustatyti, kiek kurio tiekėjo prekių buvo parduota, nepagrindė ir iš kokio tiekėjo gautos prekės utilizuotos, kokios buvo utilizuotų prekių realizacijos. Auditorė sutikrinusi utilizuotas prekes pagal prekių kodus nustatė, kad dalis sunaikintų prekių, įsigytų iš įmonės OWL International PTE LTD, buvo nepasibaigusiais terminais. Teismas sprendė, kad atsakovui nepaneigus specialias žinias turinčio asmens išvados, labiau tikėtina, jog ieškovės nurodytos prekės buvo nepasibaigusiais terminais, todėl utilizuotos nepagrįstai, dėl ko įmonei ir jos kreditoriams padaryta žalos, atsakovas kaip įmonės vadovas nesielgė rūpestingai ir apdairiai, pažeidė fiduciarines pareigas, todėl 23 488,30 Eur žala priteistina iš atsakovo.
  8. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246-6.249 str.) dėl visų aptartų atsakovo veikimo epizodų, dėl ko ieškinį tenkino, ieškovei iš atsakovo priteisė 77 836,65 Eur žalos atlyginimo bei 5 procentų procesines palūkanas už priteistą skolą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovas R. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Taip pat atsakovas prašo išreikalauti iš BUAB ,,GARBETA“ geros kokybės dokumentus: 2014-05-22 OWL International PTE LTD commercial invoice No. EI14/065 ir 2014-05-22 OWL International PTE LTD packing list REF. EI14/065. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai iš atsakovo ieškovei priteisė 36 595,47 Eur žalos, atsakovo atliktu mokėjimu įmonei ,,Mandrell Services LP“. Ieškovės 36 595,47 Eur skola įmonei ,,Belinda Transport“ buvo teisės aktų nustatyta tvarka apskaityta ieškovės buhalteriniuose apskaitos dokumentuose. Įmonė ,,Mandrell Services LP“ 2015-01-15 ir 2015-01-20 raštais informavo ieškovę, kad perėmė įmonės ,,Belinda Transport“ reikalavimo teisę į 36 595,47 Eur skolą. Įmonės ,,Mandrell Services LP“ pranešimas yra tinkamas informavimas apie reikalavimo teisės perleidimą (cesiją), kadangi jame pateikiama visa informacija apie pradinio kreditoriaus turimą reikalavimą ir jo perleidimą naujajam kreditoriui. Reikalavimo perleidimo sutarties neprivaloma pateikti pranešant apie reikalavimo perleidimą. Aplinkybę, kad įmonės ,,Mandrell Services LP“ pranešimas yra tinkamas informavimas apie reikalavimo perleidimą (cesiją) patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota 2015-03-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-686/2015. Teismas, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad atsakovė privalėjo gauti reikalavimo teisių perleidimo sutartį ar pirminio kreditoriaus pranešimą. Bendrovės prievolių vykdymas negali būti laikomas neteisėtu atsakovo veikimu. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad atsakovas nepasinaudojo galimybe taikyti ieškinio senatį įmonei ,,Mandrell Services LP“. Pareikalavimo įvykdyti prievolę ir jos įvykdymo metu 10 metų senaties terminas nebuvo suėjęs. Ieškovė deklaratyviai teigdama, kad buvo suėjęs 10 metų ieškinio senaties terminas, šios aplinkybės neįrodė. Bet kokiu atveju, ieškinio senatį gali taikyti tik teismas, o ne šalis (CK 1.126 str. 2 d.).
    2. Atsakovas, įvykdydamas prievoles CJSC Confectionary factory ,,Landrin“ ir Davenis OU, veikė teisėtai ir nepadarė žalos ieškovės kreditoriams. Minėtų bendrovių atstovavimas buvo numanomas, nes su M. I. V. ir K. A. N. atsakovas bendravo anksčiau bei jiems atstovaujant atitinkamai įmones CJSC Confectionary factory ,,Landrin“ ir Davenis OU, ieškovė iš šių įmonių gavo prekes, atstovai tiksliai žinojo apie parduotas prekes, ieškovės skolą ir jos dydį. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovas patikrino šių asmenų tapatybę, tiek kasos išlaidų orderyje Nr. 5770, tiek kasos išlaidų orderyje Nr. 5768 nurodyti atstovų pasų numeriai, gyvenamosios vietos bei gimimo datos. Atsiskaitymas su kreditorių atstovais, dėl ko sumažėjo ieškovės skolos, nėra ir negali būti pagrindas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę.
    3. Teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė 5 643,79 Eur žalos dėl kavos įsigijimo iš UAB ,,Fresh Market“ ir jos realizavimo. Paaiškėjus, kad prekės yra su defektais, todėl utilizuotinos, atsakovas jas bandė grąžinti, tačiau UAB ,,Fresh Market“ su atsakovu nebendravo. Paaiškėjo, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Fresh Market“ bankroto bylą. Esant tokiai situacijai, atsakovui pavyko surasti prekių pirkėją, todėl ieškovė ne tik gavo naudos iš utilizuotinų prekių, bet ir sutaupė utilizavimo kaštus. Už prekes ieškovė nebuvo sumokėjusi, todėl nebuvo padaryta jokios žalos nei ieškovei, nei jos kreditoriams.
    4. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovei 927,31 Eur žalos dėl kompiuterinės technikos pardavimo atsakovui. Tiek kompiuteris, tiek spausdintuvas buvo nusidėvėję. Be to, spausdintuvas yra specifinė prekė – jis skirtas tik prekių žymėjimui, todėl yra itin nelikvidus. Dėl nelikvidumo, kompiuterio ir spausdintuvo rinkos vertė buvo mažesnė nei likutinė vertė. Teismas, konstatavęs, kad atsakovas nepaneigė, kad parduodamų daiktų rinkos vertė skyrėsi nuo likutinės vertės, pažeidė įrodinėjimo paskirstymo taisyklę, kadangi įrodyti, kad parduodamų daiktų likutinė vertė atitiko rinkos vertė yra ieškovės pareiga. Atsakovas pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad kompiuteris ir spausdintuvas buvo parduotas už rinkos kainą.
    5. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovei 23 488,30 Eur žalos dėl tariamai sunaikintų prekių, įsigytų iš tiekėjo OWL International PTE LTD. Nors teismas pripažino, kad ieškovės pateikta UAB ,,Finansų logika“ auditorės 2017-02-28 ataskaita apie faktinius pastebėjimus laikytina tik paprastu rašytiniu įrodymu, o ne ekspertiniu aktu, tačiau iš skundžiamo sprendimo matyti, kad jis priimtas išimtinai pagal ataskaitą, jai suteikiant didesnę įrodomąją galią nei atsakovo pateiktiems rašytiniams įrodymams vien dėl to, kad ji parengta specialias žinias turinčio asmens. Auditorės 2017-02-28 ataskaita yra neobjektyvi, neišsami, šališka, ataskaitos išvados grindžiamos prielaidomis. Dokumentai, pagal kuriuos parengta ataskaita ir kurie pateikti teismui, neatitinka CPK reikalavimų, kadangi yra neišversti į lietuvių kalbą, o taip pat yra blogos kokybės, dėl ko nematomas dalies dokumentų turinys. Byloje nebuvo įvertinti atsakovo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad didžioji dalis iš tiekėjo OWL International PTE LTD įsigytų prekių, kurių pavadinimai ar jų dalis ,,Eagle Queen Coffe Mix“ ir ,,Ginger Me“ buvo parduotos, o ne sunaikintos, kaip nurodo ieškovė. Sunaikintos buvo kitos prekės panašiu pavadinimu, įsigytos dar 2012-2013 metais, kurių galiojimo terminas buvo pasibaigęs. Todėl teismo teiginys, kad buvo sunaikintos iš tiekėjo OWL International PTE LTD įsigytos 23 488,30 Eur vertės prekės, kurių galiojimo laikas nebuvo pasibaigęs, yra nepagrįstas.
    6. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad bendrovė neva jau nuo 2015-01-01 buvo nemoki, todėl atsiskaitymai su UAB ,,GARBETA“ kreditoriais galėjo pažeisti kitų bendrovės kreditorių teises. UAB ,,GARBETA“ nemokumo ir nemokumo momento nustatymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, apie bendrovės nemokumą atsakovui tapo žinoma 2015 m. rugpjūčio mėn. 2015 metais bendrovė neteikė prioriteto nei vienam kreditoriui, tuo metu buvo sudaromi ir kiti sandoriai. Bet kokiu atveju, net jeigu būtų pažeistas atsiskaitymo su bendrovės kreditoriais pirmumas, tai spręstinas klausimas dėl tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais, pinigų priteisimo iš asmenų, kurie tuos pinigus gavo, ir jų įtraukimas į ieškovės kreditorių sąrašą. Tuo tarpu šioje byloje ieškovė siekia dvigubai praturtėti, t. y. susigrąžinti pinigus už įvykdytas prievoles ir neturėti atitinkamų prievolių.
  2. Ieškovė BUAB UAB ,,GARBETA“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:
    1. Ieškovė sutinka su atsakovu, kad UAB UAB ,,GARBETA“ buvo skolinga įmonei ,,Belinda Transport“ 36 595,47 Eur. Tačiau šios piniginės lėšos buvo išmokėtos asmeniui, neturinčiam galiojančios teisės į pinigines lėšas. Be to, minėta suma išmokėta įmonei esant nemokiai, likus porai mėnesių iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos. Be to, piniginės 36 595, 47 Eur lėšos pervestos trečiajam asmeniui įmonei ,,Mandrell Services LP“ praėjus 10 metų nuo skolos atsiradimo dienos. Naujasis kreditorius įmonė ,,Mandrell Services LP“ nepateikė atsakovui reikalavimo perleidimo sutarties, o pirmesnis kreditorius įmonė ,,Belinda Transport“ raštu nepranešė apie kreditorinio reikalavimo perleidimą naujajam kreditoriui. Veikdamas ieškovės interesais, remdamasis gautais prieštaringais raštais dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo, atsakovas neturėjo pareigos vykdyti prievoles.
    2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog CJSC Confectionary factory ,,Landrin“ ir Davenis OU vardu pinigus priėmusių asmenų atstovavimas buvo numanomas. BUAB UAB ,,GARBETA“ administratorė nedisponuoja jokiais duomenimis, kad pinigines lėšas gavusi M. I. V. turėjo teisę veikti bankrutavusios ir likviduojamos įmonės ,,Landrin“ vardu bei priimti prievolės įvykdymą bei pinigines lėšas gavęs K. A. N. turėjo įgaliojimus atstovauti įmonę Davenis OU. Skola Rusijos Federacijoje registruotai įmonei ,,Landrin“, kuriai vykdoma bankroto procedūra, buvo sumokėta ne prievolės tinkamą įvykdymą akivaizdžiai įrodančiu būdu – pervedimu per banką, o išmokant grynaisiais pinigais, neįsitikinus galiojančia asmens teise priimti pinigus. Kasos išlaidų orderyje nurodytam asmeniui K. A. N. pinigai išmokėti be jokio teisinio pagrindo.
    3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo veiksmai peržengė protingos ūkinės komercinės veiklos riziką įsigijus nekokybiškų prekių iš BUAB ,,Fresh Market“. Atsakovas, įsigijęs, neva nekokybiškas prekes, nepasinaudojo jokiomis įstatymų jam suteiktomis teisėmis grąžinti nekokybiškas prekes pardavėjui. Nėra jokių įrodymų, kad pirktos prekės buvo nekokybiškos, atsakovas tokių įrodymų nepateikė. Įmonė iki bankroto bylos iškėlimo už šias prekes neatsiskaitė, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1578-794/2016 patvirtino BUAB UAB ,,GARBETA“ trečiosios eilės kreditoriaus UAB ,,Fresh Market“ 5 936,62 Eur finansinį reikalavimą.
    4. Teismas pagrįstai sprendė, kad bendrovei buvo padaryta 927,31 Eur žala atsakovui sudarant sandorius įmonei nenaudingomis sąlygomis. 2015-07-01 UAB UAB ,,GARBETA“, atstovaujama įmonės vadovo, t. y. atsakovo, atsakovui pardavė kompiuterį ASUS už 49,99 Eur ir Reiner Jet stamp 790 už 100,01 Eur. Bendrovės ilgalaikio turto apyvartos už laikotarpį nuo 2015-07-01 iki 2015-07-15 duomenimis, kompiuterio ASUS likutinė vertė sudarė 335,15 Eur, o Reiner Jet stamp 790 likutinė vertė sudarė 742,16 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šiuos daiktus atsakovas, veikdamas kaip įmonės vadovas, pardavė pats sau už kelis kartus mažesnę kainą, laikytina, kad jis veikė nesąžiningai tiek įmonės, tiek jos kreditorių atžvilgiu. Be to, sandoris sudarytas likus keliems mėnesiams iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos.
    5. Teismas pagrįstai konstatavo, kad prekės įsigytos iš OWL International PTE LTD buvo nepasibaigusiais galiojimo terminais, todėl utilizuotos nepagrįstai. Teismas pagrįstai sprendė, kad nesant duomenų, kad atsakovas įvykdė pareigą tinkamai organizuoti materialinių vertybių inventorizavimą, neperdavė įmonės bankroto administratorei inventorizavimo apyrašų, todėl nėra galimybės nustatyti prekių judėjimo įmonėje. Šiuo atveju atsakovui atsirado pareiga įrodyti, kokios konkrečiai prekės buvo utilizuotos, pagrindžiant savo argumentus, kad sunaikintos prekės buvo su pasibaigusia realizacija.

4Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patiktina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

5Dėl naujų įrodymų priėmimo ir įrodymų išreikalavimo

  1. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šis teisinis reglamentavimas bei CPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimo procesą tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme, grindžiamas principu, kad kiekviena šalis savo turimus įrodymus privalo pateikti kuo anksčiau (dar pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme stadijoje) ir tik išimtiniais atvejais – vėliau, tačiau kiekvienu atveju tokį pavėluotą įrodymų pateikimą motyvuojant bei, atitinkamai, prisiimant riziką, jog pavėluotai teikiami įrodymai teismo gali būti nepriimti. Įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 str.), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir paneigti pateiktus atsikirtimus.
  2. Nagrinėjamu atveju apeliantas 2018 m. kovo 21 d., t y. likus savaitei laiko iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio pateikė rašytinius įrodymus, kuriuos prašo priimti ir prijungti prie bylos: 2018-02-20 UAB ,,Patikimas auditas“ ataskaitos kopiją; 4400-ojo tarptautinio susijusių paslaugų standarto kopiją; Lietuvos auditorių rūmų audito komiteto 2011-10-11 pranešimo ,,Dėl kitų susijusių paslaugų“ kopiją; R. J. 2017-08-11 pranešimo kopiją; Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017-09-07 rašto Nr.(7.18) D2-2576 kopiją; Lietuvos auditorių rūmų 2018-03-07 rašto Nr. 1.9-S0196 ir 2017-09-07 rašto Nr. 1.9-S1283 kopiją; R. J. susirašinėjimo su BUAB ,,Garbeta“ bankroto administratore ir UAB ,,Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ teisininke kopiją; Advokato V. K. 2018-03-13 prašymo dėl informacijos pateikimo kopiją.
  3. Apeliantas nurodė, kad į bylą pateikiama 2018-02-20 UAB ,,Patikimas auditas“ atestuotos auditorės ataskaita apie faktinius pastebėjimus paneigia UAB ,,Finansų logika“ auditorės ataskaitą ir pirmosios instancijos teismo išvadas, kad atsakovas sunaikino iš OWL International PTE LTD įsigytas 23 488,30 Eur vertės prekes, kurių galiojimo laikas nebuvo pasibaigęs. Apelianto teigimu, pateikiami rašytiniai įrodymai yra nauji, atsiradę tik po apeliacinio skundo šioje byloje pateikimo, todėl negalėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, arba įrodymai susiję su naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ir atsiradę po apeliacinio skundo šioje byloje pateikimo. Apeliantas nurodo, kad 2018-02-20 UAB ,,Patikimas auditas“ ataskaita anksčiau objektyviai negalėjo būti parengta, kadangi atsakovas iš karto negavo visų reikiamų dokumentų ataskaitos parengimui, kuriuos turėjo tik ieškovės bankroto administratorė, todėl vien aplinkybė, kad ieškovės bankroto administratorė laiku ir tinkamai šių dokumentų atsakovui nepateikė, nesudaro pagrindo nepriimti atsakovo teikiamų naujų rašytinių įrodymų. Taip pat 2018-03-27 prašymu apeliantas prašo išreikalauti iš Lietuvos auditorių rūmų visą informaciją, susijusią su R. J. 2017-08-11 pranešimu Lietuvos auditorių rūmams apie pažeidimus rengiant ir pateikiant ataskaitas apie faktinius pastebėjimus, įskaitant, bet neapsiribojant: informaciją apie atliktas ir atliekamas procedūras, priimtus sprendimus, visas išvadas, svarstymus, posėdžio protokolus ir kt.
  4. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu atsakovui buvo žinoma, jog patikslintame ieškinyje, be kita ko, buvo pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovo 23 488,30 Eur žalos atlygimo, grindžiant aplinkybe, kad atsakovas sunaikino iš tiekėjo OWL International PTE LTD įsigytas 23 488,30 Eur vertės prekes, kurių galiojimo laikas nebuvo pasibaigęs ir šiam reikalavimui pagrįsti byloje pateikta auditorės UAB ,,Finansų logika“ ataskaita. Taigi atsakovui šie ieškovės reikalavimai buvo žinomi, jis buvo su jais susipažinęs, byloje pateikė atsiliepimą į BUAB ,,GARBETA“ patiksliną ieškinį bei pirmosios instancijos teismo prašė liudytoja į posėdį iškviesti auditorę UAB ,,Finansų logika“ direktorę N. T.. Todėl darytina išvada, kad atsakovas, atsikirsdamas į patikslinto ieškinio reikalavimus, turėjo teisę ir galimybę pateikti rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jo poziciją (CPK 42 str. 1 d., 198 str. 2 d.), arba prašyti teismo nustatyta tvarka juos išreikalauti (CPK 198 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat pažymėjo, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu turėjo galimybę gauti iš bankroto administratorės jo perduotų įmonės dokumentų kopijas, pagrįsti savo argumentus įrodymais (CPK 178 str.), tačiau šia savo teise nepasinaudojo. Taip pat bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas turėjo galimybę užsakyti ir pateikti teismui kito auditoriaus ataskaitą, prašyti skirti ekspertizę, taip pat kreiptis į Lietuvos auditorių rūmus dėl byloje pateiktos audito išvados, tačiau to nepadarė.
  5. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir / ar fakto klaidų ištaisymui. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo prieš apeliacinės instancijos teismo posėdį pateikti rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl juos pateikus apeliacinės instancijos teisme atsisakytina priimti. Remiantis 21 punkte nurodytais argumentais atmestinas ir prašymas išreikalauti informaciją iš Lietuvos auditorių rūmų. Priešingu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, būtų pažeisti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai (CPK 7 str.), taip pat proceso teisės normos, reglamentuojančios naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme, jų priėmimas neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovo prašymas priimti naujus įrodymus bei prašymas išreikalauti naujus įrodymus netenkinami.
  6. Apeliaciniame skunde apeliantas prašė išreikalauti iš BUAB ,,GARBETA“ geros kokybės dokumentus: 2014-05-22 OWL International PTE LTD commercial invoice No. EI14/065 ir 2014-05-22 OWL International PTE LTD packing list REF. EI14/065. Šiuos apelianto prašomus išreikalauti dokumentus ieškovė pateikė su atsiliepimu į apeliacinį skundą, todėl jie priimami.

6Dėl atsakovo kaip bankrutavusios įmonės vadovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygų

  1. Juridiniai asmenys įgyja civilines teises ir prisiima pareigas bei jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 str. 1 d.). Organizuodamas ir vykdydamas bendrovės kasdienę veiklą, bendrovės vadovas, be kita ko, saistomas įstatyme įtvirtintų fiduciarinių pareigų, t. y. veiklos principų, kuriais jis turi vadovautis, priimdamas konkrečius verslo sprendimus, ir kuriais iš esmės apibūdinamas bendrovės vadovo veiklos standartas. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu ir kt. (1–6 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas šių nuostatų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra ne kartą pabrėžęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, laikytųsi nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2013; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013).
  2. Pažymėtina, kad, įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).
  3. Aptartų bendrovės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali lemti jo civilinės atsakomybės atsiradimą. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jie privalo atlyginti padarytą žalą. Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes, pasinaudojant savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu. Jei dalyviai ir vadovai linkę veikti pernelyg rizikingai, visiškai neatsižvelgdami į kreditorių interesus, gali būti iššvaistytas juridinio asmens turtas, todėl kreditorių reikalavimų patenkinimas gali tapti neįmanomas ar sunkiai įgyvendinimas. Siekiant sutrukdyti vykdyti nesąžiningas verslo schemas, įstatyme įtvirtinamos kreditorių interesų apsaugos priemonės, viena jų – galimybė taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).
  4. Tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246-6.249 str.). Nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Pareiga paneigti šią prezumpciją tenka bendrovės vadovui. Pažymėtina, kad bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai bendrovė pati negali patenkinti kreditorių reikalavimų, t. y. bendrovės vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 str. 5 d.).
  5. Byloje nustatyta, kad atsakovas R. J. UAB ,,GARBETA“ vadovo pareigas ėjo nuo 2012-01-23 iki bankroto bylos įmonei iškėlimo. Atsakovas, kaip UAB ,,GARBETA“ vadovas, kreipėsi į teismą su 2015-08-28 pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,GARBETA“ dėl įmonės nemokumo. Prie pareiškimo dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pridėto 2015 m. rugpjūčio 20 d. balanso duomenimis, UAB ,,GARBETA“ turėjo turto už 17 634 Eur, o per vienerius metus mokėtinos skolos ir įsipareigojimai sudarė 128 100 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 1 d. iškėlė UAB ,,GARBETA“ bankroto bylą (civilinė byla Nr. eB2-5742-794/2015). Minėtoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad Juridinių asmenų registrui pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais už 2014 metus bendrovės turtas sudarė 746 674 Lt (216 252 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 610 046 Lt (176 682 Eur), UAB ,,GARBETA“ nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, bendrovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2015 m. rugsėjo 29 d. sudarė 5 946,39 Eur, todėl teismas padarė išvadą, kad įmonė nevykdo įsipareigojimų, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę (konkrečiai – visą) į jos balansą įrašyto turto vertės.
  6. Nagrinėjamoje byloje ieškovės BUAB ,,GARBETA“ bankroto administratorė pateiktame ieškinyje nurodė, kad atsakovas, būdamas UAB ,,GARBETA“ vadovas, netinkamai vykdė jam tenkančias fiduciarines pareigas, nenaudingais veiksmais bei nuostolingais sandoriais įmonei bei jos kreditoriams padarė žalą, kurią prašė priteisti iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovei BUAB „GARBETA“ iš atsakovo R. J. 77 836,65 Eur žalos atlyginimo.

7Dėl ieškinio reikalavimo priteisti 36 595,47 Eur žalos atlyginimą dėl bankinių pervedimų įmonei „Mandrell Services LP”

  1. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš apelianto ieškovei priteista 36 595,47 Eur žalos atlyginimo dėl apelianto atlikto mokėjimo įmonei ,,Mandrell Services LP“, motyvuodamas tuo, kad įmonė ,,Mandrell Services LP“ 2015-01-15 ir 2015-01-20 raštais informavo ieškovę, kad perėmė įmonės ,,Belinda Transport“ reikalavimo teisę į 36 595,47 Eur skolą, ir šis pranešimas yra tinkamas informavimas apie reikalavimo teisės perleidimą (cesiją), kadangi jame pateikiama visa informacija apie pradinio kreditoriaus turimą reikalavimą ir jo perleidimą naujajam kreditoriui. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apelianto argumentu.
  2. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė, ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E3K-3-203-686/2017). Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį.
  3. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad UAB ,,GARBETA“ buvo skolinga įmonei ,,Belinda Transport“ 36 595,47 Eur nėra. Šalys taip pat neginčija aplinkybių, kad 2015-05-07, 2015-05-27 ir 2015-07-02 pavedimais UAB ,,GARBETA“ pervedė įmonei „Mandrell Sevices LP“ 36 595,47 Eur sumą. Kaip nurodo apeliantas, minėti pervedimai įmonei „Mandrell Sevices LP“ buvo atlikti gavus iš įmonės ,Mandrell Services LP“ 2015-01-15 ir 2015-01-20 raštus dėl reikalavimo perėmimo iš įmonės ,,Belinda Transport“ bei reikalavimo iki 2015-05-31 grąžinti 36 595,47 Eur skolą.
  4. Kaip minėta, reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Nagrinėjamoje byloje nepateikta įrodymų, kad įmonė „Mandrell Services LP“ (naujasis kreditorius) būtų pateikusi UAB ,,GARBETA“ reikalavimo perleidimo sutartį, o įmonė „Belinda transport“ (pradinis kreditorius) būtų pranešusi apie kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartį. Be to, sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad minėtuose įmonės „Mandrell Services LP“ pateiktuose raštuose nurodyta informacija apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą yra prieštaringa, nes 2015-01-15 rašte nurodoma, kad įmonė „Mandrell Services LP“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį dėl skolos su įmone ,,Belinda Transport“ ir prašoma grąžinti skolą, o jau 2015-01-20 rašte nurodoma, kad 2015-01-20 buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis tarp įmonės ,,Belinda Transport“ ir įmonės „Mandrell Services LP“, kuri įsigaliojo jos pasirašymo dieną. Šie prieštaravimai kelia pagrįstų abejonių dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo.
  5. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje pateiktų įrodymų vertinimu ir išvada, kad apeliantas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų UAB ,,GARBETA“ pareigą vykdyti prievolę naujajam kreditoriui, o tai įrodyti buvo būtent apelianto, tvirtinančio apie šios įstatymu reikalaujamos aplinkybės egzistavimą, pareiga (CPK 185 str.). Vien tik aplinkybės, kad įmonė ,,Mandrell Services LP“ 2015-01-15 ir 2015-01-20 siuntė raštus UAB ,,GARBETA“, kuriais reikalavo grąžinti skolą, kuri neva reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perimta iš įmonės ,,Belinda Transport“, nepatvirtina, kad tokia reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta bei apie tokios sutarties sudarymą skolininkas buvo tinkamai informuotas. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad įmonės ,,Mandrell Services LP“ pranešimas nėra tinkamas informavimas apie reikalavimo teisės perleidimą (cesiją), nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
  6. Apeliantas taip pat nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad 36 595,47 Eur skolos grąžinimui buvo suėjęs 10 metų ieškinio senaties terminas. Apeliantas turėdamas galimybę pasinaudoti minėtos skolos mokėjimui ieškinio senaties terminą, tačiau to nepadaręs, veikė nerūpestingai, nekvalifikuotai ir neapdairiai, jo elgesys neatitiko protingo vadovo elgesio mato.
  7. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas, žinodamas, kad įmonė yra nemoki, be teisėto pagrindo ir įstatyminės pareigos vykdyti prievolę įmonei ,,Mandrell Services LP“ pervedė 36 595,47 Eur sumą, tokiais savo veiksmais padarydamas žalą ieškovei bei jos kreditoriams.

8Dėl ieškinio reikalavimo priteisti 7 284,48 Eur ir 3 897,30 Eur žalos dėl grynųjų pinigų išmokėjimo fiziniams asmenims

  1. Apeliantas skunde nurodo, kad įvykdydamas prievoles CJSC Confectionary factory ,,Landrin“ ir Davenis OU per jų atstovus M. I. V. ir K. A. N., veikė teisėtai ir nepadarė žalos ieškovės kreditoriams, nes minėtų bendrovių atstovavimas buvo numanomas.
  2. Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali būti aiškiai išreikšti – nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi – suprantama iš konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.) (CK 2.133 str. 2 d.). Atstovavimo atveju atstovo santykiai susiklosto tiek su atstovaujamuoju, tiek su trečiaisiais asmenimis, su kuriais jis atstovaujamojo vardu sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus. Tam, kad būtų išvengta nepageidaujamų padarinių, visos santykių šalys turėtų elgtis apdairiai ir rūpestingai. Atstovui, kontaktuojančiam su abiem sandorio šalimis, tenka pareiga elgtis sąžiningai ne tik su atstovaujamuoju (veikti jo interesais ), bet ir su trečiaisiais asmenimis: atskleisti jiems atstovavimo faktą, pranešti apie jam suteiktas teises ir jų ribojimus (CK 2.133 str.), apibūdinančius jo leistiną elgesį ir ribas. Atstovaujamasis, siekdamas išvengti sau nepageidaujamų padarinių, taip pat turi rūpintis savo interesų apsauga. Kai kurios atstovaujamojo pareigos tiesiogiai nustatytos įstatyme, pavyzdžiui, pranešti apie įgaliojimo panaikinimą tiek įgaliotiniui, tiek ir tretiesiems asmenims, su kuriais nustatant ir palaikant santykius duotas įgaliojimas (CK 2.148 str. 1 d.). Trečiasis asmuo turi teisę pareikalauti, kad atstovas pateiktų savo įgaliojimą ar jo kopiją (CK 2.143 str.). Dėl to sprendžiant, ar taikytinas tariamo atstovavimo institutas, be kitų aplinkybių, turi būti aiškinamasi, ar trečiasis asmuo, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, buvo pakankamai rūpestingas, įsitikindamas, ar asmuo turi teisę veikti kito asmens vardu, pavyzdžiui, ar jis patikrino kito asmens įgaliojimą ir įsitikino suteiktomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012).
  3. Byloje nėra ginčo, kad UAB ,,GARBETA“ buvo skolinga CJSC Confectionary factory ,,Landrin“ 7 284,48 Eur ir Davenis OU – 3 897,30 Eur sumas. Atsakovas 2015-06-05 kasos išlaidų orderiu Nr. 5770 išmokėjo 7 284,48 Eur grynaisiais pinigais M. I. V.. Kasos išlaidų orderyje pažymėta, kad piniginės lėšos išduodamos CJSC Confectionary factory ,,Landrin“ atstovei, tačiau byloje nepateikta jokių duomenų, kad pinigines lėšas gavusi M. I. V. turėjo teisę veikti minėtos įmonės vardu bei priimti prievolės įvykdymą. Aplinkybę, kad piniginės lėšos buvo išmokėtos asmeniui, neturinčiam tam įgaliojimų, patvirtina ir byloje esantis CJSC Confectionary factory ,,Landrin“ bankroto administratoriaus 2016-06-26 pranešimas, kuriame nurodoma, kad nuo 2013-10-03, t. y. bankroto bylos šiai įmonei iškėlimo, iki 2015-05-14, t. y. įmonės likvidavimo iš Rusijos Federacijos Vieningo valstybinio juridinių asmenų registro, nebuvo išduotas M. I. V. įgaliojimas, suteikiantis teisę atstovauti įmonei ,,Landrin“ bei gauti skolininko aktyvus. Taigi M. I. V. neturėjo teisės veikti įmonės ,,Landrin“ vardu bei gauti iš UAB ,,GARBETA“ pinigines lėšas kaip skolos įvykdymą. Juo labiau, kad kaip minėta, piniginės lėšos buvo išmokėtos jau po įmonės ,,Landrin“ išregistravimo iš juridinių asmenų registro.
  4. Taip pat iš bylos duomenų nustatyta, kad 2015-05-29 kasos išlaidų orderiu Nr. 5768 grynaisiais pinigais atsakovas išmokėjo K. A. N. kaip Davenis OU atstovui 3 897,30 Eur sumą, tačiau byloje taip pat nėra duomenų apie šio asmens įgaliojimą veikti įmonės Davenis OU vardu.
  5. Apeliantas teigdamas, kad įmonių CJSC Confectionary factory ,,Landrin“ ir Davenis OU atstovavimas buvo numanomas, nes su M. I. V. ir K. A. N. atsakovas bendravo ir anksčiau, jokių tai pagrindžiančių įrodymų byloje nepateikė (CPK 178 str.). Apeliantas nenurodė ir nepateikė jokių dokumentų ar duomenų, kurie patvirtintų, kad apeliantas anksčiau buvo susipažinęs su dokumentais, kurie įrodė minėtų asmenų teises ne tik atstovauti minėtas įmones, bet ir teisę šių įmonių vardu priimti iš skolininkų pinigines lėšas ir, kad su šiomis įmonėmis buvo susiklosčiusi tokia praktika, kad už prekes ar paslaugas buvo mokama atstovams grynaisiais pinigais.
  6. Apeliantas, kaip UAB ,,GARBETA“ vadovas, žinodamas blogą bendrovės finansinę padėtį, su bendrovės turtu privalėjo elgtis rūpestingai ir apdairiai, todėl privalėjo įsitikinti, ar piniginės lėšos, likus keliems mėnesiams iki bankroto bylos iškėlimo, išmokamos tinkamiems atstovams. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad apelianto, kaip įmonės vadovo, elgesys laikytinas neatitinkančiu vadovui keliamų reikalavimų su įmonės turtu elgtis rūpestingai ir apdairiai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokiais apelianto veiksmais ieškovei bei jos kreditoriams buvo padaryta 11 181,78 Eur dydžio žala.
  7. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad kasos išlaidų orderiuose nurodyti tik įmonių atstovų vardai ir pavardės, tačiau nėra asmenų tapatybes patvirtinančių duomenų. Tiek kasos išlaidų orderyje Nr. 5770, tiek kasos išlaidų orderyje Nr. 5768 nurodyti atstovų pasų numeriai, gyvenamosios vietos bei gimimo datos. Tačiau nurodytos faktinės aplinkybės nėra pagrindas kitokiai išvadai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų išmokant bendrovės pinigines lėšas neįgaliotiems asmenims.

9Dėl ieškinio reikalavimo priteisti 5 643,79 Eur žalos dėl kavos įsigijimo iš UAB ,,Fresh Market“ ir jos realizavimo

  1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei iš atsakovo priteista 5 643,79 Eur žalos dėl kavos įsigijimo iš UAB ,,Fresh Market“ ir jos realizavimo.
  2. Byloje nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 26 d. UAB ,,GARBETA“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 13118 įsigijo kavos iš UAB ,,Fresh Market“ už 5 936,62 Eur sumą. Šios prekės 2015 m. rugpjūčio 31 d. buvo parduotos už 292,83 Eur. Apeliantas nurodo, kad paaiškėjus, jog prekės yra su defektais, todėl utilizuotinos, apeliantas jas bandė grąžinti, tačiau UAB ,,Fresh Market“ su apeliantu nebendravo, todėl pavykus rasti prekių pirkėją, prekės buvo parduotos.
  3. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2002). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006; 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006).
  4. Kaip matyti iš bylos duomenų, prekės iš UAB ,,Fresh Market“ buvo įsigytos prieš dvi dienas iki pareiškimo teismui dėl bankroto bylos UAB ,,GARBETA“ iškėlimo pateikimo. Nors apeliantas teigia, kad prekės buvo nekokybiškos, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Byloje taip pat nepateikta jokių įrodymų, kad buvo kreiptasi į pardavėją UAB ,,Fresh Market“ dėl šių prekių grąžinimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes sutiktina su ieškovės argumentu, kad tokie apelianto veiksmai vertinti kaip priešingi nemokios įmonės interesams ir pažeidžia bendrojo pobūdžio vadovo pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai, nes įsigijus neva nekokybiškas prekes įmonei jau esant nemokiai, nereiškiamos pretenzijos pardavėjui bei nededamos pastangos grąžinti prekes, bet jos jau po kelių dienų nuo įsigijimo parduodamos už keliasdešimt kartų mažesnę kainą nei buvo įsigyta, tuo padidinamos jau nemokios įmonės skolos kreditoriams.
  5. Atmestinas skundo argumentas, kad už prekes ieškovė nebuvo sumokėjusi, todėl nebuvo padaryta jokios žalos nei ieškovei, nei jos kreditoriams. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1578-794/2016 patvirtino BUAB ,,GARBETA“ trečios eilės kreditoriaus UAB ,,Fresh Market“ 5 936,62 Eur finansinį reikalavimą neapmokėtos sąskaitos faktūros FM Nr. 13118 pagrindu, dėl ko bankroto byloje nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma padidėjo.
  6. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantas neišsaugojo prekių, kurias būtų galima grąžinti UAB „Fresh Market“, o jas pardavė už itin mažą ir niekuo nepagrįstą kainą (CPK 178 str.), todėl darytina išvada, kad apeliantas nepaneigė jo kaltės dėl susidariusios žalos ir yra įrodytos visos sąlygos apelianto civilinės atsakomybės kilimui.

10Dėl ieškinio reikalavimo priteisti 927,31 žalos dėl kompiuterinės technikos pardavimo atsakovui

  1. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-07-01 UAB ,,GARBETA“ apeliantui pardavė kompiuterį ASUS už 49,99 Eur ir Reiner Jet stamp 790 už 100,01 Eur (2015-07-01 sąskaita faktūra GAV Nr. 0093290). Įmonės ilgalaikio turto apyvartos už laikotarpį nuo 2015-07-01 iki 2015-07-15 duomenimis, kompiuterio ASUS likutinė vertė sudarė 335,15 Eur, Reiner Jet stamp 790 likutinė vertė sudarė 742,16 Eur.
  2. Apeliantas teigia, kad tiek kompiuteris, tiek spausdintuvas buvo nusidėvėję ir jų rinkos vertė buvo mažesnė nei likutinė vertė. Tokiems savo argumentams pagrįsti pateikė du skelbimus iš portalo skelbiu.lt, kuriuose parduodami kompiuteris ASUS – už 100 Eur, o Reiner Jet stamp – už 90 Eur. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad apeliantas nepaneigė, kad parduodamų daiktų rinkos vertė skyrėsi nuo likutinės vertės, pažeidė įrodinėjimo paskirstymo taisyklę, kadangi įrodyti, kad parduodamų daiktų likutinė vertė atitiko rinkos vertė yra ieškovės pareiga.
  3. Vertindama šio apeliacinio skundo argumento pagrįstumą teisėjų kolegija nurodo, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012).
  4. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad apeliantas nepaneigė, kad parduodamų daiktų rinkos vertė skyrėsi nuo likutinės vertės, įvertino apelianto pateiktus įrodymus bei nurodė, kad pateiktuose skelbimuose nematyti daiktų pagaminimo metai, jų nusidėvėjimas, nėra aiški skelbimų įdėjimo data, todėl nėra pagrindo išvadai, kad parduodami tokio pat nusidėvėjimo daiktai, kaip nagrinėjamu atveju ir jais galima remtis nustatant nagrinėjamoje byloje atsakovui parduotų daiktų rinkos vertę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad teismas įvertino bylos įrodymų duomenis ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių spręsdamas, kad kompiuterinė technika buvo parduota įmonei nenaudingomis sąlygomis, dėl jos pardavimo apelianto veiksmais sau pačiam parduodant turtą, įmonei bei kreditoriams padaryta sandorio kainos ir turto likutinės vertės skirtumo, t. y. 927,31 Eur žala.

11Dėl ieškinio reikalavimo priteisti 23 488,30 Eur žalos dėl sunaikintų prekių

  1. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti iš apelianto 23 488,30 Eur žalos, kurią grindė aplinkybėmis, kad apeliantas neišsaugojo, t. y. sunaikino iš tiekėjo OWL International PTE LTD įsigytas prekes, kurių galiojimo laikas nebuvo pasibaigęs. Šiam reikalavimui pagrįsti ieškovė pateikė audito įmonės UAB ,,Finansų logika“ 2017 m. vasario 28 d. ataskaitą apie faktinius pastebėjimus, kurioje nurodyta, kad pagal ištirtus dokumentus sunaikinimui buvo perduota iš įmonės OWL International PTE LTD gautų nepasibaigusio galiojimo termino prekių, kurių vertė, pagal Priedo Nr. 1 paskaičiavimus, ne mažesnė kaip 23 488,30 Eur. Ataskaitos Priede Nr. 1 pažymėta, kad iš tiekėjo OWL International PTE LTD prekės gautos 2014-05-22 ir 2015-02-06, trumpiausias prekių galiojimo laikas turėjo baigtis 2016-02-04.
  2. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą, nepagrįstai vadovavosi ieškovės pateikta ataskaita, jai suteikiant didesnę įrodomąją galią nei atsakovo pateiktiems rašytiniams įrodymams. Apelianto teigimu, sunaikintos buvo kitos prekės panašiu pavadinimu, įsigytos dar 2012-2013 metais, kurių galiojimo terminas buvo pasibaigęs. Apeliantas, siekdamas paneigti ieškovės pateiktos audito ataskaitos išvadas, pateikė susistemintą informaciją lentelėse apie prekes, kuriose nurodo prekių pardavimo sąskaitų datą bei numerį ir parduotų prekių kiekį. Tačiau šie apelianto pateikti įrodymai vertintini kritiškai ir jais remiantis negalima daryti objektyvios išvados, kad iš tiekėjo OWL International PTE LTD 2014-05-22 ir 2015-02-06 įsigytos prekės buvo parduotos, nes nėra duomenų, kad šios prekės buvo įsigytos būtent iš šio tiekėjo bei informacijos apie šių prekių įsigijimo laiką. Pirmosios instancijos teismo 2017-05-16 posėdžio metu UAB ,,Finansų logika“ direktorė auditorė N. T. patvirtino, kad pagal pateitus BUAB ,,GARBETA“ dokumentus prekės buvo sunaikintos tos, kurių galiojimo terminas nebuvo pasibaigęs (teismo posėdžio garso įrašas 01:34:40 – 01:34:55).
  3. Apeliantas nesutikdamas su ieškovės byloje pateiktos audito ataskaitos išvadomis teigia, kad ataskaita paremta prielaidomis, kurių pagrindinė, kad įmonė atsargų apskaitoje taiko FIFO metodą pagal kurį į parduotų prekių savikainą nurašomos pirmiausia gautos prekės. Tačiau šiuos apelianto argumentus paneigia byloje pateiktas UAB ,,GARBETA“ 2014 m. finansinės atskaitomybės aiškinamasis raštas pasirašytas įmonės vadovo, t. y. paties apelianto, kuriame nurodyta, kad įmonė atsargų apskaitoje taiko FIFO metodą. Tokį pat metodą, taikė ir auditorė UAB ,,Finansų logika“ parengdama ataskaitą.
  4. Ieškovė nurodė, kad tarp bankroto administratorei perduotų dokumentų nebuvo rasta įmonės atsargų inventorizacijos apyrašo dokumentų už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2015-10-01, kas apsunkina galimybes tiksliai nustatyti ar sunaikintos prekės buvo su pasibaigusiu galiojimo terminu. Šių ieškovės nurodytų argumentų apeliantas nepaneigė.
  5. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su įmonės turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Aplaidus buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymas ir neatitiktis faktinei padėčiai rodo, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos įmonei padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-687/2015). Netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas. Tačiau visais atvejais netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos įmonei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais. Dėl to įmonės vadovas, kuris, būdamas atsakingas už prekių realizavimą ar kitokį panaudojimą, nevykdė savo pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą, inventorizuoti materialines vertybes ir tokiu savo neveikimu sukūrė padėtį, kai duomenų apie prekių judėjimą įmonėje nėra, neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016).
  6. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nesant duomenų, kad apeliantas įvykdė pareigą tinkamai organizuoti materialinių vertybių inventorizavimą, todėl nėra galimybės nustatyti prekių judėjimo įmonėje, bei apeliantui nepaneigus specialias žinias turinčio asmens išvados, labiau tikėtina, kad ieškovės nurodytos prekės buvo nepasibaigusiais terminais, todėl utilizuotos nepagrįstai, dėl to įmonei ir jos kreditoriams padaryta žala.
  7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus (jų visumą) bei nepagrįstai vadovavosi ieškovės pateikta auditorės ataskaita apie faktinius pastebėjimus. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-2019/2015). Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė įrodymų tyrimo ir (ar) jų vertinimo taisyklių pažeidimų (CPK 176, 177, 178, 180, 185 str.). Priešingai, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visus bylos duomenis (įrodymus), tyrė visas reikšmingas aplinkybes. Be to, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas teismo posėdžio metu apklausė UAB ,,Finansų logika“ direktorę auditorę N. T., šalių atstovai galėjo užduoti klausimus dėl auditorės ataskaitose užfiksuotų aplinkybių (CPK 179 str. 3 d.). Nesutikdamas su byloje pateiktais įrodymais, apeliantas galėjo prašyti byloje skirti ekspertizę, tačiau šia teise nepasinaudojo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo šalis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).
  8. Remiantis nurodytų aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB ,,GARBETA“ finansinė padėtis buvo bloga, visi ginčijami sandoriai sudaryti likus mažiau nei keturiems mėnesiams iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, o kai kurie prieš pat kreipimą į teismą. Esant blogai finansinei bendrovės būklei ginčijamais sandoriais dar labiau sumažintas bendrovės mokumas prieš pat bankroto bylos iškėlimą. Apeliantas neįrodė tokių veiksmų pagrįstumo, būtinumo ir ekonominės naudos. Taigi darytina išvada, kad šiais veiksmais įmonės vadovas veikė priešingai įmonės ir jos kreditorių interesams, tarp įmonės vadovo veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys.
  9. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė bendrovės vadovo civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo šių normų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

12Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 1 393 Eur žyminį mokestį. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatą įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Todėl atsakovas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą šiuo atveju mokėti neturėjo. Tokį vertinimą patvirtina ir kasacinio teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-751-687/2015; 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-750-684/2015). Dėl to už apeliacinį skundą atsakovo sumokėtas žyminis mokestis jam grąžintinas, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 3 ir 5 d.). Duomenų apie kitas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas dalyvaujantys byloje asmenys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas (CPK 98 str. 1 d.).

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15Grąžinti atsakovui R. J. (a. k. ( - ) 1 393 Eur (tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio, sumokėto AB SEB banke pagal kasos pajamų orderį Nr. 0239220170705000700004004.

Proceso dalyviai
Ryšiai