Byla 2-445-330/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-5355-866/2015, kuria patvirtintas bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS finansinis reikalavimas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Remada“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės „Alksnuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-5355-866/2015, kuria patvirtintas bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS finansinis reikalavimas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Remada“ bankroto byloje.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atsakovei UAB „Remada“ iškėlė bankroto bylą. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartimi įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Nemokumo sprendimai“. Bankroto administratorius kreipėsi į teismą su prašymu dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo, tarp jų ir dėl 9 124 130,99 Eur BAB banko SNORAS finansinio reikalavimo patvirtinimo.

5UAB „Remada“ kreditorė UAB „Apsaugos sistemos“ nesutiko su BAB banko SNORAS finansinio reikalavimo tvirtinimu. Kreditorės nuomone, finansinio reikalavimo dalis, kurią sudaro be pagrindo paskaičiuoti delspinigiai bei baudos, nepagrįsta, be to, ne visas banko finansinis reikalavimas gali būti tvirtinamas kaip hipotekos kreditoriaus reikalavimas. Kreditorė taip pat prašė ginčą dėl šio kreditoriaus finansinio reikalavimo nagrinėti atskiroje ginčo teisenoje.

6Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi patvirtino BUAB „Remada“ kreditorių finansinius reikalavimus (iš viso už 9 567 258,06 Eur sumą), tarp jų ir hipotekos kreditoriaus BAB banko SNORAS 9 124 130,99 Eur finansinį reikalavimą. Teismo vertinimu, BAB banko SNORAS finansinis reikalavimas yra pagrįstas, paskaičiuotas teisingai, tinkamai užtikrintas hipoteka. Teismas nurodė, kad kreditoriaus reikalavimas kildinamas iš 2005 m. gruodžio 28 d. kredito sutarties Nr. 031-02401 (su vėlesniais papildymais), kurios prievolių užtikrinimui atsakovas įkeitė bankui 14,7495 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ), esantį ( - )), o 2009 m. vasario 6 d. atsakovas ir bankas pasirašė priedą Nr. 4 prie hipotekos lakšto Nr. ( - ), pagal kurį hipotekos registre buvo įregistruota naujai suformuotų 69 žemės sklypų hipoteka. Teismas pažymėjo, kad pagal teisinį reguliavimą hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų išieškojimas, o hipoteka užtikrintų kreditoriaus reikalavimų tenkinimas numatytas pirmumo tvarka, todėl nepagrįstais pripažino kreditorės UAB „Apsaugos sistemos“ teiginius, esą kreditoriaus BAB banko SNORAS reikalavimas neturėtų būti tvirtinamas kaip visas užtikrintas hipoteka.

7Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. liepos 7 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas BAB banko SNORAS 9 124 130,99 Eur finansinis reikalavimas, ir šį klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, jog kreditorius pateikė ne tą kredito sutartį, kuria grindžiamas reikalavimas, nepateikė ir skolos paskaičiavimo.

8Trečiasis asmuo UAB „Apsaugos sistemos“ 2015 m. rugsėjo 15 d. reikalavimo perleidimo sutartimi naujajam kreditoriui UAB „Alksnuva“ perleido teisę į bankroto procese patvirtintą savo finansinį reikalavimą.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi patvirtino kreditoriaus BAB banko SNORAS 9 124 130,99 Eur hipoteka užtikrintą finansinį reikalavimą.

11Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kreditoriaus BAB banko SNORAS pateiktus duomenis, nustatė, kad BAB bankas Snoras 2005 m. birželio 6 d. Kredito sutartimi Nr. 031-02204 suteikė BUAB „Remada“ 8 000 000 Lt (2 316 960,10 Eur) kreditą iki 2006 m. birželio 5 d. 2006 m. balandžio 6 d. papildomu susitarimu Nr. 1 kredito grąžinimo terminas pratęstas iki 2007 m. gruodžio 20 d. 2006 m. rugpjūčio 1 d. papildomu susitarimu Nr. 2 kredito suma padidinta iki 21 000 000 Lt (6 082 020,30 Eur). 2007 m. gruodžio 20 d. papildomu susitarimu Nr. 3 kredito grąžinimo terminas pratęstas iki 2008 m. gruodžio 19 d. 2009 m. sausio 7 d. papildomu susitarimu Nr. 4 kredito suma padidinta iki 21 454 989, 53 Lt (6 213 794,47 Eur), o kredito grąžinimo terminas pratęstas iki 2009 m. gegužės 1 d. 2009 m. birželio 9 d. papildomu susitarimu Nr. 5 kredito grąžinimo terminas pratęstas iki 2009 m. rugsėjo 30 d. Teismas pažymėjo, kad kreditas buvo suteiktas nekilnojamiesiems daiktams įsigyti, atitinkamai juos suvaržant hipoteka kreditoriaus naudai. Pirmosios instancijos teismas sutiko su kreditoriaus reikalavimo paskaičiavimu, nurodydamas, kad negrąžinta paskolos dalis sudaro 6 213 794, 46 Eur, nesumokėtos palūkanos – 2 171 052, 14 Eur, delspinigiai už laiku negrąžintą paskolą (apskaičiuoti už 180 dienų) – 551 580, 22 Eur, delspinigiai už laiku nesumokėtas palūkanas (apskaičiuoti už 180 dienų) – 187 704, 17 Eur, iš viso – 9 124 130, 99 Eur. Teismas akcentavo aplinkybę, jog su banko finansiniu reikalavimu sutinka atsakovės bankroto administratorius, o trečiojo asmens UAB „Apsaugos sistemos“ reikalavimo teisę perėmęs naujasis kreditorius UAB „Alksnuva“ nepareiškė prieštaravimų.

12III. Atskirojo skundo argumentai

13Trečiasis asmuo UAB „Alksnuva“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl BAB banko SNORAS finansinio reikalavimo patvirtinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog kreditoriaus BAB banko SNORAS bankroto administratorius viešai paskelbė apie banko paskolų portfelio pardavimą.
  2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad trečiasis asmuo nepateikė prieštaravimų. Trečiasis asmuo, perėmęs UAB „Apsaugos sistemos“ reikalavimo teisę, neatsisakė nuo jo (pradinio kreditoriaus) pozicijos dėl neprotingai didelių delspinigių ir baudų, kurias paskaičiavo BAB bankas SNORAS.
  3. Pirmosios instancijos teismas BAB banko SNORAS finansinį reikalavimą patvirtino nemotyvuotai. Teismas turėjo būti aktyvus iš išsireikalauti iš banko dokumentų originalus. Teismas turėjo įvertinti delspinigių ir baudų dydį, šiems reikalavimams taikyti ieškinio senatį.

14Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus BAB banko SNORAS finansinis reikalavimas atsakovės UAB „Remada“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai).

17Bankroto proceso vienas iš pagrindinių tikslų – iš bankrutavusios įmonės turto patenkinti visiškai ar kiek įmanomą didesnę dalį įrodymais pagrįstų bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimų (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas, 21 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnis, 34-35 straipsniai). Iš pradžių kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės administratorius, kuriam įstatymo leidėjas įtvirtino pareigą teismui teikti tvirtinti kaip neginčijamus tik tokius reikalavimus, kurie atitinka įmonės apskaitos dokumentus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas). Nepriklausomai nuo to, kokia yra teismui pateikiama administratoriaus pozicija dėl tvirtintinų kreditorių sąrašo, kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-188/2011).

18ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatyta, kad bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius, remdamasis pareikštais reikalavimais, patikslintais pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šios įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus tvirtina teismas, kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai galimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalį nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju skundu gali skųsti tik administratorius ir kreditoriai, kuriems jos priimtos; kiti kreditoriai šias nutartis gali skųsti tik jeigu jomis patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 72 eurus ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 72 eurus.

19Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei byloje galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais; ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia, įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).

20Dėl procesinio teisių perėmimo

21Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi UAB „Remada“ iškėlė bankroto bylą. Bankroto administratorius kreipėsi į teismą su prašymu dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo. Atsakovės UAB „Remada“ kreditorė UAB „Apsaugos sistemos“ nesutiko su BAB banko SNORAS finansinio reikalavimo tvirtinimu. Nurodė, kad finansinio reikalavimo dalis, kurią sudaro be pagrindo paskaičiuoti delspinigiai bei baudos, nepagrįsta, be to, ne visas banko finansinis reikalavimas gali būti tvirtinamas kaip hipotekos kreditoriaus reikalavimas. Prašė klausimą dėl BAB banko SNORAS finansinio reikalavimo patvirtinimo išskirti nagrinėti į atskirą bylą. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi netenkino prašymo dėl BAB banko SNORAS finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo išskyrimo į atskirą bylą, patvirtino BUAB „Remada“ kreditorių finansinius reikalavimus, tarp jų ir hipotekos kreditoriaus BAB banko SNORAS 9 124 130,99 Eur finansinį reikalavimą. Teismas konstatavo, kad kreditoriaus reikalavimas yra pagrįstas ir visas užtikrintas hipoteka. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. liepos 7 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas BAB banko SNORAS 9 124 130,99 Eur finansinis reikalavimas, ir šį klausimą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, jog kreditorius pateikė ne tą kredito sutartį, kuria grindžiamas reikalavimas, nepateiktas ir skolos paskaičiavimas. Trečiasis asmuo UAB „Apsaugos sistemos“ 2015 m. rugsėjo 15 d. reikalavimo perleidimo sutartimi naujajam kreditoriui UAB „Alksnuva“ perleido teisę į bankroto procese patvirtintą jo finansinį reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs klausimą, kreditoriaus BAB banko SNORAS finansinį reikalavimą patvirtino. Teismas pažymėjo, jog finansinis reikalavimas pagrįstas pateiktais įrodymais, be to, su jo tvirtinimu sutiko bankroto administratorius, o trečiasis asmuo UAB „Alksnuva“, perėmęs reikalavimo teisę iš pradinio kreditoriaus UAB „Apsaugos sistemos“, nepareiškė prieštaravimų dėl ginčijamo finansinio reikalavimo dydžio. Trečiasis asmuo UAB „Alksnuva“, nesutikdamas su pastarąja pirmosios instancijos teismo išvada, tvirtino neatsisakęs pradinio kreditoriaus argumentų, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti dėl visų pradinio kreditoriaus prieštaravimo argumentų. Teisėjų kolegija šią apelianto poziciją pripažįsta pagrįsta.

22Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad prieštaravimus dėl kreditoriaus BAB banko SNORAS finansinio reikalavimo pareiškė BUAB „Remada“ kreditorė UAB „Apsaugos sistemos“. Tačiau BAB banko SNORAS finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėjant pakartotinai, pirmosios instancijos teismas raštu informuotas apie UAB „Apsaugos sistemos“ reikalavimo teisės į BUAB „Remada“ skolinį įsipareigojimą (patvirtinto finansinio reikalavimo forma) perleidimą naujajai kreditorei UAB „Aksnuva“. Teismui pateikti įvykusį reikalavimo perleidimą patvirtinantys dokumentai. Proceso įstatyme nurodyta, jog tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas (CPK 48 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal nurodytą teisinį reguliavimą procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pvz., esant reikalavimo perleidimo teisiniams santykiams), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Todėl, įvykus procesiniam teisių perėmimui, naujoji kreditorė perėmė ir pradinės kreditorės poziciją dėl ginčo, o tokiu atveju apeliantė neturėjo pareigos teismui pateikti naujo procesinio dokumento, nurodyti jos poziciją pagrindžiančių argumentų ir įrodymų. Procesinis teisių perėmimas nėra pagrindas proceso kartojimui. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo aplinkybę, jog naujoji kreditorė nepateikė prieštaravimų dėl tvirtintino finansinio reikalavimo. Bylos duomenys neleidžia daryti išvados, jog naujosios kreditorės pozicija skyrėsi nuo pradinės kreditorės prieštaravimų. Priešingai, – tos aplinkybės, jog naujoji kreditorė informavo apie materialinių ir procesinių teisių perėmimą, teikė prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, savo turiniu tapatų pradinės kreditorės procesiniam prašymui, prašė atidėti bylos nagrinėjimą iki įsiteisės nutartis dėl finansinio reikalavimo perleidimo, leidžia daryti išvadą, jog UAB „Alksnuva“ ir pirminės kreditorės pozicijos dėl ginčo sutapo. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, šis neteisingas procesinių normų taikymas nelėmė neteisingo klausimo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo išsprendimo, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliantės reikalavimo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

23CPK 329 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Ši proceso įstatymo nuostata taikytina ir nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Tačiau aptariamu atveju prieštaravimų dėl finansinio reikalavimo turinys yra aiškus, o kreditorius BAB bankas SNORAS pateikė visus jo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, be kita ko, atsižvelgiant ir į Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartyje nurodytas pastabas. Kadangi proceso dalyvių pozicijos yra aiškios, šalys, tiek nagrinėjant bylą pirmą kartą, tiek apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą nagrinėti pakartotinai, turėjo galimybę pateikti visus joms žinomus ginčo sprendimui reikalingus duomenis, dėl to teisėjų kolegija prieina išvadą, jog ankstesnėje šios nutarties dalyje konstatuotas procesinės teisės normų pažeidimas ir jo nulemti motyvavimo trūkumai (nepakankamumas) aptariamu atveju gali būti pašalinti ir apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės kontrolės metu pareikštų prieštaravimų kontekste iš esmės įvertinant kreditoriaus BAB banko SNORAS finansinio reikalavimo pagrįstumą.

24Dėl finansinio reikalavimo pagrindo ir hipotekos ribų

25BUAB „Remada“ kreditorė UAB „Alksnuva“ kelia klausimą, ar BAB banko SNORAS finansinis reikalavimas yra pagrįstas ir ar visas finansinis reikalavimas užtikrintas hipoteka. Apeliantės teigimu, prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo dalį sudaro nepagrįstai dideli delspinigiai ir baudos.

26Iš bylos duomenų nustatyta, kad BAB bankas Snoras 2005 m. birželio 6 d. Kredito sutartimi Nr. 031-02204 suteikė BUAB „Remada“ 8 000 000 Lt (2 316 960,10 Eur) kreditą iki 2006 m. birželio 5 d. 2006 m. balandžio 6 d. papildomu susitarimu Nr. 1 kredito grąžinimo terminas pratęstas iki 2007 m. gruodžio 20 d. 2006 m. rugpjūčio 1 d. papildomu susitarimu Nr. 2 kredito suma padidinta iki 21 000 000 Lt (6 082 020,30 Eur). 2007 m. gruodžio 20 d. papildomu susitarimu Nr. 3 kredito grąžinimo terminas pratęstas iki 2008 m. gruodžio 19 d. 2009 m. sausio 7 d. papildomu susitarimu Nr. 4 kredito suma padidinta iki 21 454 989,53 Lt (6 213 794,46 Eur), o kredito grąžinimo terminas pratęstas iki 2009 m. gegužės 1 d. 2009 m. birželio 9 d. papildomu susitarimu Nr. 5 kredito grąžinimo terminas pratęstas iki 2009 m. rugsėjo 30 d., atitinkamai nustatant, kad panaudota ir negrąžinta kredito suma yra 21 454 989, 53 Lt (6 213 794,46 Eur). Bylos duomenys patvirtina, kad tinkamas UAB „Remada“ įsipareigojimų pagal 2005 m. birželio 6 d. kredito sutartį (su pakeitimais bei papildymais) vykdymas buvo užtikrintas 14,7495 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), hipoteka (hipotekos lakšto identifikavimo Nr. ( - )). 2009 m. vasario 6 d. priedu Nr. 4 prie hipotekos lakšto hipotekos registre buvo įregistruota naujai suformuotų 69 žemės sklypų hipoteka. Teisėjų kolegija pastebi, jog aptariamu atveju byloje nėra ginčo dėl suteikto ir panaudoto kredito dydžio ir bendrovės prievolių pagal kredito sutartį užtikrinimo hipoteka. Iš BAB bankas SNORAS į bylą pateikto detalaus finansinio reikalavimo dydžio pagrindimo matyti, kad BUAB „Remada“ pagal 2005 m. birželio 6 d. kredito sutartį su papildomais susitarimais prie šios sutarties liko skolinga 9 124 130, 99 Eur sumą, kurią sudaro: negrąžinta paskolos dalis – 6 213 794, 46 Eur (21 454 989 Lt), nesumokėtos palūkanos – 2 171 052,14 Eur, delspinigiai už laiku negrąžintą paskolą (apskaičiuoti už 180 dienų) – 551 580,22 Eur, delspinigiai už laiku nesumokėtas palūkanas (apskaičiuoti už 180 dienų) – 187 704, 17 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, jog nurodytos aplinkybės patvirtina, kad BAB banko SNORAS finansinį reikalavimą visa apimtimi sudaro BUAB „Remada“ įsiskolinimas pagal 2005 m. birželio 6 d. kredito sutartį ir jos pakeitimus. Nėra pagrindo pritarti kreditorės UAB „Alksnuva“ prielaidoms, jog dalį įsiskolinimo gali sudaryti pagal kitą hipoteka neužtikrintą kredito sutartį susidaręs įsiskolinimas. Tokios aplinkybės bylos nagrinėjimo eigoje nebuvo nustatytos.

27Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės esamo ar būsimo skolininko įsipareigojimo įvykdymas, įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka), iš šalių valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) ar daikto savininko vienašališko pareiškimo (CK 4.175 straipsnio 1 dalis, 4.185 straipsnis). Hipotekos sutartis yra akcesoriška, t. y. priklausoma nuo pagrindinės prievolės; sudaroma tam, kad pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – neįvykdymo atveju kreditoriaus reikalavimai būtų patenkinti iš įkeisto turto. Sutartinei hipotekai galioja bendrieji sutarčių dispozityvumo ir laisvės principai, kurie suteikia jos šaliai teisę laisvai apsispręsti dėl hipotekos sąlygų ir turinio, nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, kiek tai neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.156 straipsnis). Pagal kredito sutarties ir papildomų susitarimų sudarymo metu galiojusį teisinį reguliavimą, hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas (CK 4.174 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2012 m. liepos 1 d. ). CK 4.174 straipsnio 1 dalies nuostata, kad hipoteka užtikrinamas ne tik pagrindinio reikalavimo įvykdymas, bet ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas, reiškia, jog hipotekos lakšte nereikalaujama nurodyti netesybų ir teismo išlaidų kaip skolos, nes, nukreipus pagrindinės prievolės įvykdymą į įkeistą daiktą, netesybos ir teismo išlaidos išieškomos įstatymo pagrindu iš parduoto varžytynėse įkeisto daikto vertės ar pajamų, gautų įkeistą turtą administruojant, jeigu jos neviršija hipoteka užtikrintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2012). Atsižvelgiant į nurodytą ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog, esant šalių susitarimui hipoteka užtikrinti skolinį įsipareigojimą ir palūkanas, hipoteka užtikrinta laikytina ir skolininko prievolės dalis dėl delspinigių. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog aptariamu atveju visas BAB banko SNORAS finansinis reikalavimas, apimantis pagrindinę skolą, palūkanas ir delspinigius, yra užtikrintas hipoteka.

28Dėl netesybų dydžio ir kitų argumentų

29Apeliantės nuomone, finansinį reikalavimą sudaro neprotingai didelė delspinigių ir baudų dalis, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo jų dydį sumažinti bei taikyti ieškinio senatį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sumažinti BAB banko SNORAS finansinio reikalavimo dėl apeliantės nurodytų aplinkybių. Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tvirtintiną finansinį reikalavimą sudaro negrąžintas kreditas, priskaičiuotos ir nesumokėtos palūkanos, delspinigiai už laiku nesumokėtas palūkanas ir delspinigiai už laikų negrąžintą paskolą (b. l. 61, 84-86). Todėl nėra pagrindo vertinti apeliantės argumentų dėl kreditoriaus BAB banko SNORAS priskaičiuotų baudų pagrįstumo ir dydžio. Bylos duomenys neleidžia daryti išvados, jog dalį finansinio reikalavimo sudaro baudos. Tokiu duomenų nepateikė ir apeliantė (CPK 178 straipsnis).

30CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams (reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Tačiau kreditoriaus BAB banko SNORAS pateiktas delspinigių paskaičiavimas patvirtina, kad aptariamu atveju ginčijamo finansinio reikalavimo dalį sudarantys delspinigiai apskaičiuoti už 180 dienų, t. y. šešių mėnesių terminą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija atmeta trečiojo asmens argumentą dėl senaties termino taikymo. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintas sutrumpintas ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams priteisti netesybas (baudą, delspinigius), bet ne palūkanas, todėl palūkanų dydžio klausimas nurodyto ieškinio senaties termino kontekste nesvarstytinas.

31Pradinės kreditorės UAB „Apsaugos sistemos“, kurios reikalavimo teises perėmė apeliantė, procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad teismas turi įvertinti aplinkybę, jog 9 124 130 Eur finansiniame reikalavime delspinigių ir baudų suma sudaro 2 910 336,53 Eur dalį. Apeliantės nuomone, delspinigių dalis finansiniame reikalavime neprotingai didelė, todėl mažintina. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.

32CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009.). CK 6.73 straipsnio, reglamentuojančio netesybas ir realų prievolės įvykdymą, 2 dalyje nurodyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, taip pat atsižvelgtina į šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt., teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir siektina nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

33Iš šalių sudarytos kredito sutarties matyti, kad šalys susitarė dėl 8 000 000 Lt (2 316 960,10 Eur) kredito, nustatė delspinigių normą – 0,05 proc. dydžio procentus už kiekvieną praleistą dieną (sutarties 3.5 punktas). Delspinigiai buvo skaičiuojami nuo laiku negrąžintos paskolos ir nuo laiku nesumokėtų palūkanų (sutarties 12.1 punktas). 2006 m. balandžio 6 d. papildomu susitarimu Nr. 1 kredito grąžinimo terminas pratęstas. 2006 m. rugpjūčio 1 d. papildomu susitarimu Nr. 2 kredito suma padidinta iki 21 000 000 Lt (6 082 020,30 Eur). 2007 m. gruodžio 20 d. papildomu susitarimu Nr. 3 kredito grąžinimo terminas pratęstas. 2009 m. sausio 7 d. papildomu susitarimu Nr. 4 kredito suma padidinta iki 21 454 989,53 Lt (6 213 794,46 Eur), o kredito grąžinimo terminas dar kartą pratęstas. 2009 m. birželio 9 d. papildomu susitarimu Nr. 5 kredito grąžinimo terminas vėl pratęstas, atitinkamai nustatant, kad panaudota ir negrąžinta kredito suma yra 21 454 989, 53 Lt (6 213 794,46 Eur). Pastarojo susitarimo turinys patvirtina aplinkybę dėl BUAB „Remada“ panaudoto ir negrąžinto 21 454 989,53 Lt (6 213 794,46 Eur) kredito. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog suteiktas kreditas bent iš dalies būtų grąžintas. Be to, sprendžiant dėl netesybų mažinimo pagrindų reikšmės turi ir tai, kad abi sandorio šalys yra verslo subjektai, prievolės suma buvo didelė, taigi skolos grąžinimo rizika išaugo, skolininkas vėlavo tinkamai vykdyti prievolę, dėl skolininko delsimo grąžinti kreditą buvo sudaryti net keli kredito sutarties papildomi susitarimai, o prievolė nebuvo įvykdyta, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti dėl CK 6.73 straipsnio 2 dalyje bei 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatytos galimybės mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas.

34Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra konstatavęs, kad sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, todėl teismas, įgyvendindamas diskrecijos teisę mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Taigi, kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojama netesybų kompensacinė prigimtis, kuri kyla iš to, jog kreditorius, negalėdamas naudotis jam priklausančiais pinigais, patiria nuostolių. Įstatymų leidėjas, CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtindamas prievolės įvykdymą iš dalies, kaip pagrindą, leidžiantį teismui netesybas sumažinti, nenustatė konkrečių prievolės įvykdymo dalių ir jų santykio su netesybomis, todėl kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, ar yra galimybė mažinti netesybas šiuo pagrindu, nustatomi kiekvienoje konkrečioje byloje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad netesybų kompensacinė prigimtis lemia tai, jog šalys, susitardamos dėl netesybų, iš esmės susitaria dėl minimalių nuostolių, kurių dydis gali priklausyti nuo to, kiek laiko ir kokia jam priklausančia pinigų dalimi kreditorius negali naudotis dėl to, kad skolininkas neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai skolininkas iš dalies įvykdo prievolę, kreditoriaus patiriami praradimai gali sumažėti ir šių praradimų mastas priklauso nuo įvykdytos prievolės dalies dydžio. Nagrinėjamos bylos atveju skolininkas neįvykdė prievolės pagal kredito sutartį, likdamas skolingas 21 454 989,53 Lt (6 213 794,46 Eur) panaudoto kredito, todėl apskaičiuota delspinigių suma laikytina protingu ir pagrįstu banko patirtų nuostolių atlyginimu. Kolegija pažymi, jog didžiąją finansinio reikalavimo sudaro 8 384 846,60 Eur negrąžintas kreditas ir palūkanos, todėl 739 284,39 Eur netesybų suma, sudaranti tik apie 8 procentus viso įsiskolinimo, nelaikytina nepagrįstai didele ar neprotinga.

35Teisėjų kolegija nesutinka su deklaratyviu argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į finansinio reikalavimo sumą, turėjo išreikalauti finansinį reikalavimą pagrindžiančių dokumentų originalus. Apeliantė nesukonkretino prašymo, todėl neaišku, koks tokio prašymo tikslas ir kodėl nėra pakankamos kreditoriaus BAB banko SNORAS pateiktos įstatymo reikalavimus atitinkančios dokumentų kopijos. Teisėjų kolegija pažymi, jog tiek įrodymų, tiek dokumentų originalų išreikalavimas nėra savitikslis.

36Teisėjų kolegija nepagrįstu pripažįsta atskirojo skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, esą BAB banko SNORAS bankroto administratorius viešai paskelbė apie ketinimą parduoti banko paskolų portfelį. Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje, spręsdamas įrodymų išreikalavimo klausimą, pasisakė dėl planuojamo paskolų portfelio pardavimo aplinkybės vertinant banko finansinio reikalavimo pagrįstumą. Teisėjų kolegija pažymi, jog tiek informacija viešojoje erdvėje dėl banko ketinimų perleisti paskolų portfelį, tiek būsimas (tikėtinas) reikalavimo perleidimas neturi teisinės reikšmės vertinant BAB banko SNORAS finansinio reikalavimo pagrįstumą.

37Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

38Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad, nepaisant konstatuoto procesinių normų pažeidimo, pirmosios instancijos teismas, patvirtinęs hipoteka užtikrintą BAB banko SNORAS 9 124 130,99 Eur finansinį reikalavimą UAB „Remada“ bankroto byloje, priėmė teisėtą ir iš esmės pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

40Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atsakovei UAB... 5. UAB „Remada“ kreditorė UAB „Apsaugos sistemos“ nesutiko su BAB banko... 6. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi patvirtino BUAB... 7. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. liepos 7 d. nutartimi panaikino Vilniaus... 8. Trečiasis asmuo UAB „Apsaugos sistemos“ 2015 m. rugsėjo 15 d. reikalavimo... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi patvirtino... 11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kreditoriaus BAB banko SNORAS... 12. III. Atskirojo skundo argumentai... 13. Trečiasis asmuo UAB „Alksnuva“ atskirajame skunde prašo Vilniaus... 14. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 16. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus... 17. Bankroto proceso vienas iš pagrindinių tikslų – iš bankrutavusios... 18. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatyta, kad bankrutuojančios įmonės... 19. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą... 20. Dėl procesinio teisių perėmimo ... 21. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m.... 22. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad prieštaravimus dėl kreditoriaus... 23. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad procesinės teisės normų... 24. Dėl finansinio reikalavimo pagrindo ir hipotekos ribų... 25. BUAB „Remada“ kreditorė UAB „Alksnuva“ kelia klausimą, ar BAB banko... 26. Iš bylos duomenų nustatyta, kad BAB bankas Snoras 2005 m. birželio 6 d.... 27. Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės... 28. Dėl netesybų dydžio ir kitų argumentų... 29. Apeliantės nuomone, finansinį reikalavimą sudaro neprotingai didelė... 30. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad sutrumpintas šešių... 31. Pradinės kreditorės UAB „Apsaugos sistemos“, kurios reikalavimo teises... 32. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos (bauda, delspinigiai) –... 33. Iš šalių sudarytos kredito sutarties matyti, kad šalys susitarė dėl 8 000... 34. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra... 35. Teisėjų kolegija nesutinka su deklaratyviu argumentu, jog pirmosios... 36. Teisėjų kolegija nepagrįstu pripažįsta atskirojo skundo argumentą, jog... 37. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti iš esmės... 38. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad,... 39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 40. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti...