Byla 2A-562-524/2014
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-12-10 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Rimvidos Zubernienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1207-838/2013 pagal pareiškėjo B. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Valstybinio socialinio draudimo Klaipėdos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-12-10 sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3pareiškėjas teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, būdamas nepilnametis, tėvo E. D., K., gim. ( - ), įkalinimo metu nuo 1953-02-11 iki 1956 metų negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ( - ) kaime, Kartenos valsčiuje, Kretingos apskrityje. Pareiškėjas nurodė, jog jo tėvas buvo suimtas, broliai išsiųsti tarnauti tarybinėje armijoje į Dagestaną, todėl motina, bijodama, kad neišsiųstų jauniausiojo sūnaus (pareiškėjo), liepė jam slapstytis. Nuo 1953 metų iki 1956 metų pareiškėjas slapstėsi pas giminaičius, kaimynus, vyresniąją seserį, pažįstamus. Bijodamas ir patirdamas okupacinio režimo terorą, patyčias jis negalėjo gyventi legaliai savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ( - ) kaime, Kartenos valsčiuje, Kretingos apskrityje. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas būtinas dėl tremtinio statuso pripažinimo. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, jog po tėvo suėmimo negalėjo gyventi tėvų name, slapstėsi pas aplinkinius kaimynus, klasiokus. Mama su seserimi slapstėsi kitur. Kaimynai įspėdavo apie saugumiečių patikrinimus, tada jis bėgdavo slėptis į mišką. Gyveno ir pas savo ištekėjusią vyresniąją seserį. Baigė Kartenos mokyklą, o vėliau mokėsi Šiaulių pedagoginiame institute.

4Suinteresuoti asmenys Lietuvos gyventojų ir rezistencijos tyrimo centras ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog šeima negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje gyvenamojoje vietoje.

5Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-12-10 sprendimu pareiškimo netenkino. Teismas nurodė, kad byloje nėra rašytinių įrodymų apie pareiškėjo šeimos gyvenamąsias vietas ar įrodančių, jog pareiškėjo šeima 1953–1956 metais keitė gyvenamąją vietą bei slapstėsi nuo ištrėmimo. Liudytojų parodymai nepatvirtino fakto, jog pareiškėjų šeima 1953–1956 metais negalėjo legaliai gyventi ( - ) kaime, Kartenos valsčiuje, Kretingos apskrityje. Be to, nėra pateikta įrodymų, jog tuo metu Lietuvoje pareiškėjas ir jo šeima būtų buvę priversti slapstytis ar kitaip vengti trėmimo, būtų buvę įrašyti į tremiamųjų sąrašus, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės – vengimas tarnauti tarybinėje armijoje ir nuolatinė baimė dėl tuometinio sovietinio režimo – nėra pakankamos, kad būtų galima konstatuoti, jog šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui ir jo šeimai buvo pritaikyti gyvenamosios vietos pasirinkimo apribojimai, todėl teismui nepakanka duomenų išvadai, jog pareiškėjas atitinka Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 3 p. nustatytas sąlygas.

6Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – pareiškimą tenkinti. Nurodo, kad teismai analogiškoje situacijoje ne kartą nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, nors byloje nebuvo pakankamai rašytinių įrodymų. Teismai remiasi liudytojų parodymais ir pripažįsta faktą nepaisant to, kad pareiškėjai į ankstesnę gyvenamąją vietą grįžo anksčiau nei buvo paleistas jų tėvas. Įstatymas nustato dvi sąlygas, būtinas gauti tremtinio statusą: 1) įkalinimo metu visa politinio kalinio šeima su tuo metu buvusiais nepilnamečiais vaikais negalėjo gyventi nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, 2) tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Įstatymo nuostata „legaliai“ reiškia, kad žmonės gyveno „kažkur“ nenurodydami savo konkrečios gyvenamosios vietos, slapstydamiesi, nuolat keisdami savo buvimo vietą. Pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi aplinkybe, kad pareiškėjas Šiaulių pedagoginiame institute 1957-09-15 buvo paskirtas laborantu. Tačiau tuo metu pareiškėjo tėvas jau buvo paleistas iš įkalinimo vietos, t. y. nuo paleidimo jau buvo praėję metai ir septyni mėnesiai. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad negalima remtis vien rašytiniais įrodymais, privalu įvertini ir liudytojų parodymus. Byloje pateikti liudytojų parodymai tik patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo sesuo B. Ž. (D.) buvo mažametė (4 metų amžiaus), todėl ji negali visko nuosekliai atsiminti, gali supainioti aplinkybes ir pan. Be to, ji nurodė, kad vienoje vietoje šeima gyventi negalėjo, nuolat keliavo. Pareiškėjas savo pareiškime neteigė, jog slapstėsi nuo tarnybos kariuomenėje. Pareiškėjas tuo metu buvo nepilnametis ir negalėjo būti pašauktas kariuomenėn, tačiau galėjo būti išsiųstas į tremties vietą. Pareiškėjas slapstėsi dėl nuolatinio saugumiečių persekiojimo. Tokio pobūdžio bylose įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad naudojami netiesioginiai įrodymai, rašytinių įrodymų nepakanka, nes jei pakaktų, nereikėtų juridinę reikšmę turinčio fakto nustatinėti teisme.

7Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepime prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad pareiškėjas neįrodė antrosios įstatyme nustatytos sąlygos, t. y. kad šeima negalėjo toliau legaliai gyventi ankstesnėje gyvenamojoje vietoje. Tėvo ištrėmimo laikotarpiu pareiškėjas mokėsi Kartenos mokykloje ir 1955 metais baigė 11 klasių. Liudytojos patvirtino, kad mokydamasis Kartenoje pareiškėjas būstą nuomojosi, pamokas lankė pavyzdingai, pareiškėjo motina skalbdavo pareiškėjo rūbus, išleisdavo jį į mokyklą. Liudytojų parodymai patvirtina, kad dar 3 metus iki tėvo ištrėmimo pareiškėjas apsigyveno Kartenoje ir nuolat ten gyveno iki savo pilnametystės. Nuolatinė pareiškėjo baimė dėl sovietinio režimo yra nepakankama, kadangi liudytojai parodė, jog tuo metu visi bijojo – tiek iki pareiškėjo tėvo suėmimo, tiek po to.

8Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

9Teismas yra kompetentingas ypatingosios teisenos tvarka nustatyti faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Aiškinant šios įstatymo normos turinį teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2001 ir kt.) laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010).

10Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 m. okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 2 p. nustato, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami: asmenys, įrašyti į tremiamųjų sąrašus ir trėmimo metu pabėgę, pasislėpę arba kitaip išvengę trėmimo, jeigu jie trėmimo metu buvo nepilnamečiai arba pilnamečiai, tačiau toliau negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, taip pat įkalintų, ištremtų ar įrašytų į tremiamųjų sąrašus asmenų nepilnamečiai vaikai. Įrašymo į tremiamųjų sąrašus sąlyga nebūtina nepilnamečiams vaikams, išvengusiems tremties, jei abu tėvai (įtėviai) buvo įkalinti, ištremti arba vienas įkalintas, o kitas ištremtas ar įrašytas į tremiamųjų sąrašus arba turėtas vienintelis iš tėvų (įtėvių) buvo įkalintas, ištremtas ar įrašytas į tremiamųjų sąrašus. Šio straipsnio 2d. 3p. nustato , kad tokiais asmenimis pripažįstami asmenys, kurių bent vieno iš tėvų (įtėvių) įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai (įvaikiai) ir politinių kalinių sutuoktiniai, jeigu šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

11Byloje įrodyta, kad pareiškėjo, gimusio 1935-08-02, tėvas E. D. nuo 1953-02-11 iki 1956-02-18 buvo neteisėtai represuotas ir nuteistas (b.l.6, 8, 56-59), todėl byloje įrodyta, kad pareiškėjas 1953-02-11 buvo 17 metų, t. y. nepilnametis. Remiantis paminėtu Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 m. okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 2 p. nustatyta sąlyga – tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami taip pat įkalintų, ištremtų ar įrašytų į tremiamųjų sąrašus asmenų nepilnamečiai vaikai. Įrašymo į tremiamųjų sąrašus sąlyga nebūtina nepilnamečiams vaikams, išvengusiems tremties, jei abu tėvai (įtėviai) buvo įkalinti, ištremti arba vienas įkalintas, o kitas ištremtas ar įrašytas į tremiamųjų sąrašus arba turėtas vienintelis iš tėvų (įtėvių) buvo įkalintas, ištremtas ar įrašytas į tremiamųjų sąrašus. Todėl nepagrįsti suinteresuotų asmenų atsiliepimų į pareiškimą bei į apeliacinį skundą motyvai, jog pareiškėjui toks statusas negali būti suteiktas, nes paminėto įstatymo 5 str. 2d. 3p. reikalauja įrodyti šeimos negalėjimą gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, o ne jo vieno. Tačiau nustatant tokį statusą asmeniui būtina įvertinti neginčijamai įrodytą aplinkybę, jog pareiškėjo tėvas buvo įkalintas, t.y. išvežtas iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl akivaizdu, kad visa šeima negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

12Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, taip pat ir bylą dėl pareiškėjo negalėjimo legaliai gyventi nuolatinėje gyvenamojoje vietoje laikotarpiu nuo 1953-02-11 iki 1956 m. ( - ) kaime, Kartenos valsčiuje, Kretingos apskrityje, dėl pareiškėjo tėvo įkalinimo (CPK 444 str. 2 d. 9 p.), taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176–185 straipsniai) bei suformuotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009; 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011), atsižvelgiant į įrodinėjimo proceso šios kategorijos bylose ypatumus. Pažymėtina, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 str.), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais tam, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-08-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009; 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2005-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Tačiau, nepaisant tokių bylų įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.), o teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.).

13Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bylos faktiniai duomenys neįrodo ginčo fakto, t. y. neįrodo, kad pareiškėjas buvo priverstas slapstytis, t. y. negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ( - ) kaime, Kartenos valsčiuje, Kretingos apskrityje tėvo įkalinimo metu. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada neturi pagrindo sutikti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai neįvertino byloje esančių įrodymų viseto, t. y. iš esmės neanalizavo kaip liudytojų teismo posėdyje apklaustų pareiškėjo kaimyno J. T., gim ( - ) jo klasiokių L. Ž., gim ( - ) ir J. S., gim. ( - ), seserų L. S., gim ( - ), ir B. Ž., gim. ( - ), parodymų (b.l. 47-49, 62), neįvertino ginčo situacijos aplinkybių – 1953 m. buvo pokario metas, šalis buvo valdoma autoritarinio J. S. režimo, po jo mirties 1953-03-05 taip pat buvo vykdomi masiniai Lietuvos piliečių bei jų šeimos narių trėmimai, represijos, konfiskuojamas piliečių turtas ir pan. Ir tik 1956 m. vasarį N. C. reabilitavo daugelį tremtinių. (CPK 182 str. 1 p.). Pareiškėjas 1953 m. vasario mėn. (kada buvo įkalintas jo tėvas) buvo 17 metų amžiaus, todėl akivaizdu, kad jo motina, likusi su vaikais, saugojo savo vaikus ir slėpė juos.

14Aplinkybę, jog pareiškėjo tėvas iki tėvo įkalinimo, t. y. iki 1953-02-11, gyveno ( - ) k. Kartenos valsčiuje, Kretingos r., patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėjimas (b. l. 8), byloje nėra jokių įrodymų, jog pareiškėjo tėvai iki tėvo įkalinimo kartu negyveno, todėl pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad byloje nėra rašytinių įrodymų apie jo tėvų šeimos gyvenamąją vietą. Tiek pareiškėjo liudytoja - vyriausia jo sesuo, kuriai tėvo įkalinimo metu buvo 26 metai, parodė, kad pareiškėjas slapstėsi dėl to, kad buvo išvežtas tėvas ir mama eidavo iš namų su mažu vaiku (b.l. 49), tiek jo klasiokės liudytojos L. Ž. ir J. S., parodydamos, kad joms buvo žinoma, kad pareiškėjas neturi namų, gyveno mokyklos namo kitoje pusėje, po to kažkur kitur, žinojo, kad jo tėvas buvo suimtas ir jis slapstėsi (b. l. 48). Tokias pat aplinkybes parodė ir pareiškėjo kaimynas liudytojas J. T., kuris 1953 metais buvo 10 metų amžiaus, parodydamas, kad jie bendravo su pareiškėju, tačiau staiga jo nebeliko, jų sodyboje nieko nebeliko (b.l. 62). Liudytojų parodymai šios kategorijos bylose yra pakankamas įrodymas prašomam juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti. Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Kadangi byloje surinkta pakankamai įrodymų pareiškimui išnagrinėti ir sprendimui priimti, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimant naują sprendimą, – nustatyti ginčo juridinę reikšmę turintį faktą, turint tikslą pareiškėjui suteikti tremtinio statusą (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 444 str. 2 d. 9 p.).

15Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str.,

Nutarė

16Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-12-10 sprendimą panaikinti ir pareiškimą patenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. D., būdamas nepilnametis, nuo 1953-02-11 iki 1956 metų negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ( - ) kaime, Kartenos valsčiuje, Kretingos apskrityje, turint tikslą B. D. suteikti tremtinio statusą.

Proceso dalyviai
Ryšiai