Byla e2-1156-330/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Dagris“ bankroto byloje patvirtintas ieškovo Goodyear Dunlop Tyres Baltic OU finansinis reikalavimas, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-3397-562/2017, pagal ieškovo Goodyear Dunlop Tyres Baltic OU ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Dagris“, A. Z., G. Ž., R. K., R. S., R. K., R. S., V. S. dėl skolos ir nuostolių priteisimo, tretieji asmenys – A. B., A. Z., I. M., R. B., V. Ž., V. Ž..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas Goodyear Dunlop Tires Baltic OU pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje prašė iš atsakovės BUAB „Dagris“ ir subsidiariai iš atsakovų A. Z., G. Ž., R. K., R. S., R. K., R. S. bei V. S. priteisti 228 973,08 Eur skolą, 49 446,88 Eur delspinigius su palūkanomis, 74 155 Eur nuostolių atlyginimą, 8,05 procentų dydžio metines palūkanas nuo 278 419,96 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo 74 155 Eur dydžio priteistos nuostolių atlyginimo sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas nurodė su atsakove 2014 m. vasario 5 d. ir 2015 m. vasario 27 d. sudaręs produktų tiekimo sutartis, kurių pagrindu ieškovas įsipareigojo parduoti arba tiekti produktus atsakovei, o ši tinkamai ir laiku atsiskaityti už prekes. Atsakovė savo prievolės tinkamai neįvykdė ir už prekes liko skolinga 228 973,08 Eur. Ieškovas nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryti komerciniai sandoriai, todėl atsakovė privalo sumokėti ne tik delspinigius pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnį už paskutinius šešis mėnesius, bet ir palūkanas, kurios paskaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą. Ieškovo apskaičiavimu, atsakovė liko skolinga 49 446,88 Eur delspinigių ir palūkanų.
  3. Dėl atsakovės prisiimtų įsipareigojamų nevykdymo ieškovas patyrė nuostolių, kadangi nutraukus dalį atsakovės užsakymų, buvo atsiimta dalis prekių, kurias reikėjo parduoti kitiems pirkėjams. Be to, atsiimtos prekės buvo purvinos, su defektais ir nenaujos, todėl kitiems pirkėjams buvo parduotos pigiau. Ieškovo paskaičiavimu, dėl nurodytų aplinkybių buvo patirta 74 155 Eur nuostolių.
  4. Ieškovo nuomone, BUAB „Dagris“ vadovo ir akcininkų neteisėtų veiksmų visetas lėmė aplinkybę, kad atsakovė BUAB „Dagris“ negali įvykdyti prievolės ieškovui. Dėl bendrų įmonės vadovo ir akcininkų veiksmų susidarė padėtis, dėl kurios BUAB „Dagris“ negali atsiskaityti su ieškovu, todėl jiems taikytina subsidiari atsakomybė.
  5. Atsakovę BUAB „Dagris“ atstovaujanti bankroto administratorė UAB „Draugo petys“ su ieškinio dalimi, kuria reikalaujama priteisti 288 707,81 Eur įsiskolinimą, sutiko, o dėl kitos dalies prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
  6. Ieškovas, pateikęs patikslintą ieškinį, atsisakė nuo pradinių ieškinio reikalavimų, pareikštų atsakovams G. Ž., R. K., R. S., R. K., R. S., V. S.. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas atsisakė ir nuo ieškinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo ir ieškinio reikalavimo atsakovo A. Z. atžvilgiu. Paaiškino, kad dalies reikalavimų atsisakė siekdamas proceso operatyvumo, tam kad būtų patvirtintas ieškovo finansinis reikalavimas atsakovės bankroto byloje ir ieškovas turėtų galimybę dalyvauti BUAB „Dagris“ kreditorių susirinkimuose.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi BUAB „Dagris“ bankroto byloje patvirtino ieškovo Goodyear Dunlop Tires Baltic OU 294 564,89 Eur finansinį reikalavimą (228 973,08 Eur skola, 49 446,88 Eur delspinigiai ir palūkanos, 10 316 Eur procesinės palūkanos už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2016 m. spalio 21 d., 5 828,93 Eur bylinėjimosi išlaidos). Teismas ieškovo Goodyear Dunlop Tires Baltic OU naudai iš BUAB „Dagris“ priteisė 5 828,93 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas priėmė ieškovo Goodyear Dunlop Tires Baltic OU atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų ir bylą ieškinio reikalavimų dalyje dėl 74 155 Eur nuostolių atlyginimo ir procesinių palūkanų (nuo nuostolių sumos) priteisimo iš atsakovės BUAB „Dagris“ bei dėl atsakovams A. Z., G. Ž., R. K., R. S., R. S., V. S., R. K. pareikštų reikalavimų nutraukė.
  2. Teismas nustatė, kad BUAB „Dagris“ skola už ieškovo pateiktas prekes yra 228 973,08 Eur. Pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl skolos dydžio, kurį patvirtina ir byloje pateikti duomenys, todėl nusprendė šią skolą priteisti iš atsakovės.
  3. Teismas nustatė, kad šalių sudarytose sutartyse numatyta ieškovo teisė netinkamo atsakovės prievolės vykdymo atveju reikalauti delspinigių, kurie sudaro LIBOR 12 mėnesių vidutinę tarpbankinę palūkanų normą, padidintą 14 procentinių punktų. Tuo pagrindu teismas ieškovui priteisė 49 446,88 Eur delspinigių ir palūkanų.
  4. Nagrinėdamas ieškovo reikalavimą dėl 8,05 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teismas pažymėjo, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, procesinių palūkanų skaičiavimas nutraukiamas. Įvertinęs tai, jog nutartis UAB „Dagris“ iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2016 m. spalio 21 d., teismas iš atsakovės priteisė 10 316 Eur palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki 2016 m. spalio 21 d., kuomet įsiteisėjo teismo nutartis iškelti atsakovei bankroto bylą.
  5. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 10 d. priėmė papildomą nutartį, kuria iš ieškovo Goodyear Dunlop Tires Baltic OU atsakovo V. S. naudai priteisė 1 371 Eur, o atsakovės R. K. naudai – 1 075 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Atskirajame skunde atsakovas A. Z. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartį ir ieškovo Goodyear Dunlop Tires Baltic OU finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pripažinti niekiniu juridinę reikšmę ieškovo reikalavimo dydžiui turintį faktą – dėl 2015 m. vasario 27 d. sutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas neišnagrinėjo visų faktinių aplinkybių. Atsakovas A. Z. nesutinka su teismo nutartimi priteistomis 49 446,88 Eur delspinigių ir palūkanų bei 10 316 Eur procesinių palūkanų sumomis. Teismas nutartimi įtvirtino 2015 m. vasario 27 d. nutarties, apie kurios egzistavimą atsakovui nėra žinoma, sudarymo faktą. Ieškovas nepateikė sutarčių originalų.
    2. Ieškovas prašė priteisti palūkanas už ilgesnį nei šešių mėnesių laikotarpį. Ieškovo skaičiuoklėje klaidingai nurodyta palūkanų norma, kuri įsigaliojo vėliau. Ieškovas turėjo taikyti 7,12 procentų palūkanų normą.
  2. Atsakovė BUAB „Dagris“ atsiliepime į atsakovo A. Z. atskirąjį skundą nurodė palaikanti pirmosios instancijos teisme pateiktą savo poziciją, o atskirąjį skundą prašė nagrinėti teismo nuožiūra.
  3. Ieškovas Goodyear Dunlop Tires Baltic OU atsiliepime į atsakovo A. Z. atskirąjį skundą prašė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo A. Z. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Atsakovas netinkamai suformulavo atskirojo skundo dalyką, nes prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo nutartį, nors argumentus nurodo tik dėl ieškovo reikalavimo dalies priteisti palūkanas ir delspinigius.
    2. Atskirojo skundo argumentas, jog 2015 m. vasario 27 d. sutartis nebuvo sudaryta, yra nepagrįstas. Sutartis buvo sudaryta, ji pasirašyta UAB „Dagris“ atstovo, buvo faktiškai vykdoma, ieškovas savo prievoles pagal šią sutartį įvykdė visiškai. Be to, atsakovė sutartį pripažino tiek konkliudentiniais veiksmais, tiek tiesioginiais pareiškimais, kuriais sutiko su pagal sutartį susidariusia skola.
    3. Atsakovas netinkamai aiškina teisės aktų nuostatas, kuriose numatyta palūkanų normos skaičiavimo tvarka. Ieškovas palūkanas apskaičiavo taikydamas aktualaus laikotarpio palūkanų normą.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria UAB „Dagris“ bankroto byloje patvirtintas ieškovo Goodyear Dunlop Tires Baltic OU finansinis reikalavimas (patenkintas ieškovo ieškinys), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) reglamentuojamo įmonės bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštus ieškinio reikalavimus ir turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalyje. Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų ( ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas, 21 straipsnio 1 dalis). Teismas neįpareigotas tvirtinti visus be išimties administratoriaus pripažintus reikalavimus, gali patvirtinti administratoriaus ginčijamus kreditorių pareikštus reikalavimus arba atsisakyti juos tvirtinti, sumažinti ar padidinti administratoriaus pripažintus teismui pateiktus tvirtinti kreditorių reikalavimus.
  3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuota nuostata, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).
  4. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet turi įtakos ir patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to reikalavimo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius. Nepaisant administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).
  5. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei byloje galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais; ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia, įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).
  6. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas Goodyear Dunlop Tires Baltic OU ir atsakovė UAB „Dagris“ 2014 m. vasario 5 d. ir 2015 m. vasario 27 d. sudarė prekių tiekimo sutartis, kurių pagrindu ieškovas įsipareigojo parduoti arba tiekti prekes (padangas) atsakovei UAB „Dagris“, o atsakovė įsipareigojo laiku ir tinkamai atsiskaityti su ieškovu už prekes. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartimi UAB „Dagris“ iškelta bankroto byla. Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2016 m. spalio 21 d. Ieškovas, prašydamas iš atsakovės priteisti skolą (atsakovės bankroto byloje patvirtinti finansinį reikalavimą), nurodė, kad atsakovė netinkamai įvykdė prievolę pagal sudarytas sutartis, likdama skolinga ieškovo prašomas priteisti lėšas, kurias (atsisakius dalies ieškinio reikalavimų) sudaro skola už tiektas prekes, delspinigiai ir palūkanos. Bankroto administratorės atstovaujama atsakovė sutiko su ieškinio reikalavimais priteisti 228 973,08 Eur skolą pagal 2014 m. vasario 5 d. bei 2015 m. vasario 27 d. sutartis, 49 446,88 Eur delspinigius su palūkanomis, taip pat procesines palūkanas, paskaičiuotas iki teismo nutarties atsakovei UAB „Dagris“ iškelti bankroto bylą.
  7. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bankroto administratorės poziciją, įvertinęs aplinkybę, jog prašomą priteisti įsiskolinimą (patvirtinti finansinį reikalavimą) patvirtina tiek ieškovo pateikti įrodymai, tiek atsakovės finansinės apskaitos dokumentai, įsitikinęs ieškovo atliktu įsiskolinimo apskaičiavimo pagrįstumu, UAB „Dagris“ bankroto byloje patvirtino 294 564,89 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro skola, delspinigiai, palūkanos bei ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
  8. Teisėjų kolegija, apelianto A. Z. (UAB „Dagris“ buvusio vadovo ir kreditoriaus UAB „Dagris“ bankroto byloje) atskirojo skundo argumentų kontekste pakartotinai įvertinusi bylos nagrinėjimo metu surinktus ir pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus, sprendžia, jog teismas tinkamai įvertino ginčijamą finansinį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus ir priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą.
  9. Atsakovas A. Z., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodė, kad teismas neišnagrinėjo visų faktų. Atsakovas nesutiko su teismo išvada dėl 2015 m. vasario 27 d. sutarties sudarymo. Tvirtino nežinojęs apie tokios sutarties sudarymą su ieškovu. Nurodė, kad į bylą nebuvo pateiktas šios sutarties originalas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.
  10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
  11. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, atskirojo skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Vien tos aplinkybės, jog 2015 m. vasario 27 d. sutartį dėl prekių tiekimo BUAB „Dagris“ vardu pasirašė ne įmonės vadovas, o kitas įmonės darbuotojas ir teismui buvo pateiktas šios sutarties nuorašas, o ne originalas, nėra pakankamos paneigti ieškovo finansinio reikalavimo pagrįstumą. Apeliantas nepagrindė argumentų, jog nurodyta sutartis buvo sudaryta tokių įgalinimų neturinčio asmens.
  12. Atskirajame skunde apeliantas nurodė palaikąs pirmosios instancijos teisme išreikštą poziciją dėl 2015 m. vasario 27 d. šalių sudarytos sutarties (ne) teisėtumo. Iš pirmosios instancijos teismui pateikto atsiliepimo į ieškinį matyti, kad, atsakovo A. Z. nuomone, sutarties neteisėtumą pagrindžia aplinkybė, jog sutartyje už UAB „Dagris“ pasirašė ne šio juridinio asmens administracijos vadovas, o darbuotojas G. Ž., nors į bylą nėra pateikti jo įgaliojimų ribas apibrėžiantys įrodymai.
  13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryti sandoriai yra nuginčijami, jų negaliojimą reglamentuoja CK 1.92 straipsnis, kuriame nustatyta, kad tuo atveju, jeigu atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai arba sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (CK 2.133 straipsnis). CK 2.133 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisinius padarinius atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. CK 2.133 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Pažymėtina, kad atstovui įgaliojimai gali būti suteikti ne tik aiškiai išreiškiant juos išduodamame rašytiniame įgaliojime (CK 2.137 straipsnis), tačiau jie taip pat gali būti numanomi, atsižvelgiant į šalių santykius ir aplinkybes, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 2.133 straipsnio 2 dalies nuostatas numanomo atstovavimo atveju, jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą trečiajam asmeniui protingai manyti ir sąžiningai tikėti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, t. y. sukuria šiam civilinių teisių ir pareigų. Sprendžiant dėl įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryto sandorio galiojimo, CK 2.133 straipsnio 6 dalyje numatyta aplinkybė – vėlesnė atstovaujamojo valia patvirtinti tokį sandorį ar jo nepatvirtinti – yra lemiama tik tuo atveju, kai kita sandorio šalis nesiremia CK 2.133 straipsnio 9 dalimi. Kai kita sandorio šalis reikalauja sandorio galiojimo ir įrodinėja, kad turėjo rimtą pagrindą manyti, jog sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, atstovaujamasis turi ginčyti sandorio galiojimą įrodinėdamas, kad kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, jog atstovas viršija jam suteiktus įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-147/2007; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2011, 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2012). Nors analizuojamu atveju iš tiesų nėra duomenų apie sutartį pasirašiusiam darbuotojui suteiktų įgaliojimų ribas, tačiau bylos nagrinėjimo metu surinkti duomenys taip pat neteikia pagrindo išvadai, jog ieškovui buvo žinoma, kad sutartį atsakovės vardu pasirašo tokios teisės neturintis ar jam suteiktus įgaliojimus viršijantis asmuo. Be to, byloje nėra duomenų, kad BUAB „Dagris“ po sutarties sudarymo atliktų veiksmus, nukreiptus į sutarties ginčijimą tokiu būdu, kuris analizuotas šioje nutarties dalyje.
  14. Kita vertus, kaip patvirtina tiek objektyvūs bylos duomenys, tiek BUAB „Dagris“ bankroto administratorės paaiškinimai, sutartis buvo ne tik sudaryta, bet ir vykdoma. Šios sutarties pagrindu ieškovas tiekė atsakovei prekes, atsakovė prekes priėmė, vykdė atsiskaitymus, derėjosi dėl sutarties pagrindu susidariusio įsiskolinimo grąžinimo. Nors į bylą nepateiktas sutarties originalas, tačiau įvertinant, jog nebuvo nurodyta argumentų ar objektyvių duomenų, keliančių pagrįstų abejonių dėl sutarties sudarymo realumo, jos teisėtumo, bylos faktinių aplinkybių kontekste tai laikytina formaliu įrodymo trūkumu. Tokio trūkumo buvimas nepaneigia nei sutarties sudarymo, nei jos vykdymo fakto. Tuo pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, pagrįstai nustatė šios sutarties sudarymo faktą ir juo vadovavosi tvirtindamas ginčijamą finansinį reikalavimą.
  15. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad ieškovas prašė priteisti palūkanas už ilgesnį nei šeši mėnesiai laikotarpį. Taip pat jis tvirtina, jog nustačius, kad 2015 m. vasario 27 d. sutartis nebuvo sudaryta, nebuvo pagrindo skaičiuoti palūkanų, kurias numato Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apelianto argumentu. Kaip nustatyta ankstesnėje teismo nutarties dalyje (nutarties 27-29 punktai), 2015 m. vasario 27 d. sutartis buvo teisėtai sudaryta, galiojanti ir šalių vykdoma. Todėl apelianto argumentas dėl pagrindo skaičiuoti nurodytos rūšies palūkanas nebuvimo yra nepagrįstas.
  16. Dėl palūkanų skaičiavimo termino teisėjų kolegija pažymi, jog sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Tačiau dėl palūkanų ir kitų periodinių išmokų išieškojimo taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Kaip matyti iš ieškovo parengtos įsiskolinimo apskaičiavimo lentelės, palūkanos pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą apskaičiuotos neviršijant CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, o delspinigiai – CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytų terminų.
  17. Pirmosios instancijos teismas už laikotarpį iki nutarties dėl bankroto bylos UAB „Dagris“ iškėlimo įsiteisėjimo priteisė 10 316 Eur procesinių palūkanų, apskaičiuotų taikant 8,05 procentų dydžio palūkanų normą pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą. Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškovo parengtoje įsiskolinimo apskaičiavimo lentelėje klaidingai nurodyta palūkanų norma. Apelianto nuomone, ieškovas turėjo taikyti 7,12 procentų palūkanų normą (taikant VILIBOR normą (0,12 proc.), padidintą 7 procentiniais punktais). Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu.
  18. Teisėjų kolegija pritaria ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytiems argumentams, jog apelianto cituojama Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostata dėl palūkanų normos (2 straipsnio 3 dalis) galiojo iki 2013 m. kovo 1 d. Nesant ginčo dėl aplinkybės, jog pagal šalių sudarytas sutartis buvo numatyti atsiskaitymo terminai – atitinkamai 2014 m. gruodžio 25 d. ir 2016 m. liepos 27 d., konstatuotina, kad apelianto cituojamas teisinis reguliavimas sprendžiamam ginčui nėra aktualus.
  19. Ginčui aktualiose Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalies redakcijose (redakcijoje, galiojusioje iki 2015 m. sausio 1 d., ir redakcijoje, galiojusioje nuo 2015 m. sausio 1 d.) nurodyta, kad palūkanų norma didintina 8 procentiniais punktais. Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Tokio teisinio reguliavimo aspektu patikrinusi ieškovo parengtą palūkanų apskaičiavimą, teisėjų kolegija nenustatė skaičiavimo tvarkos pažeidimų. Tuo remiantis konstatuojama, kad apelianto argumentai, esą pirmosios instancijos teismas palūkanas priteisė neteisingai taikydamas 8,05 procentų palūkanų normą, neturi pagrindo.
  20. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  21. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą, apskųstos nutarties rezoliucinėje dalyje pastebėjo rašymo apsirikimą. Nutarties rezoliucinės dalies pirmojoje pastraipoje nurodydamas UAB „Dagris“ bankroto byloje tvirtinamo ieškovo finansinio reikalavimo dydį – 294 564,89 Eur, pirmosios instancijos teismas detalizavo šią sumą sudarančius dėmenis (228 973,08 Eur skola, 49 446,88 Eur delspinigiai ir palūkanos, 10 316 Eur procesinės palūkanos už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2016 m. spalio 21 d., 5 828,93 Eur bylinėjimosi išlaidos). Tačiau antrojoje nutarties rezoliucinės dalies pastraipoje vėlgi nurodoma, kad iš atsakovės priteisiama ta pati bylinėjimosi išlaidų suma – 5 828,93 Eur. Bylinėjimosi išlaidų įtraukimas į tvirtinamą ieškovo finansinį reikalavimą ir atskiroje nutarties rezoliucinės dalies pastraipoje tos pačios išlaidų sumos įvardijimas kaip priteisiamos iš atsakovės, gali sudaryti klaidingą įspūdį, jog ta pati bylinėjimosi išlaidų suma iš atsakovės priteista du kartus. Juolab kad, kaip matyti iš apskųstos nutarties motyvuojamosios dalies, patirtos bylinėjimosi išlaidos ieškovo naudai yra priteisiamos, bet nėra įtraukiamos į bankroto byloje tvirtintiną finansinį reikalavimą.
  22. Pagal įstatymą, paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti, tačiau gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės (CPK 276 straipsnio 1-2 dalys). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartyje (jos rezoliucinėje dalyje) padarytas rašymo apsirikimas (ta pati bylinėjimosi išlaidų suma ieškovo naudai ir priteista, ir įtraukta į patvirtintą jo finansinį reikalavimą UAB „Dagris“ bankroto byloje), todėl padarytas rašymo apsirikimas ištaisytinas, patikslinant nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytą ieškovės finansinio reikalavimo dydį pagal jo sudėtines dalis.

6Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 276 straipsnio 2 dalimi, 302 straipsniu,

Nutarė

7Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

8Ištaisant rašymo apsirikimą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartyje, jos rezoliucinės dalies pirmąją pastraipą išdėstyti taip: „Patvirtinti ieškovo Goodyear Dunlop Tires Baltic OU 288 735,96 Eur dydžio finansinį reikalavimą (228 973,08 Eur skola, 49 446,88 Eur dydžio delspinigiai ir palūkanos, 10 316 Eur procesinės palūkanos (už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2016 m. spalio 21 d.) bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dagris“ bankroto byloje“.

Proceso dalyviai
Ryšiai