Byla e2A-1538-480/2016
Dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. Š., atstovaujamos advokato Martyno Vilčinsko, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1205-848/2016 pagal ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovei G. Š. dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės G. Š. 1757,75 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2013 m. kovo 1 d. ieškovė draudėjai V. S. išdavė gyventojų turto draudimo liudijimą ( - ), patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 2 d. iki 2044 m. sausio 31 d. apdraustas draudėjos turtas – butas, esantis ( - ). 2015 m. birželio 25 d. draustas butas buvo užlietas iš viršuje esančio buto, adresu ( - ). Šį faktą pagrindžia 2015 m. birželio 25 d. pranešimas apie įvykį, 2015 m. birželio 26 d. turto apžiūros aktas ir jo priedas, užlieto buto nuotraukos po įvykio. Ieškovė įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo 1757,75 Eur draudimo išmoką. Vadovaujantis CK 6.1015 str. 1 d. ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą iš atsakovės.
  2. Atsakovė G. Š. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ji neginčija fakto, jog butas buvo užlietas, tačiau kategoriškai nesutinka, kad įvykis įvyko dėl atsakovės kaltės. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl įvykio kalta atsakovė, joks įvykis atsakovės bute 2015 m. birželio 25 d. nebuvo užfiksuotas. Namas yra devynių aukštų, atsakovė gyvena septintame bute, o ieškinys pareikštas dėl žalos, kuri kilo ketvirtame namo aukšte.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai; priteisė iš atsakovės G. Š. ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ naudai 1757,75 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. spalio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 475,67 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog 2015 m. birželio 25 d. butas, esantis ( - ) priklausantis A. S. ir V. S., buvo užpiltas vandeniu iš atsakovei G. Š. priklausančio buto, esančio ( - ), dėl nulūžusio indaplovės ventilio sriegio. Dėl šios priežasties vanduo iš septinto aukšto pratekėjo žemiau ketvirto aukšto, kuriame yra apdraustasis butas. Šias aplinkybes patvirtina byloje surinkti duomenys. Liudytoju apklaustas 11 buto savininkas A. S. teismui paaiškino, jog tą rytą anksti jį pažadino kaimynas gyvenantis žemesniame aukšte, kuris teigė, jog pas jį iš A. S. buto bėga vanduo. Tada A. S. pastebėjo, kad yra užpiltas ir jo butas. Užlipę į septintą aukštą matė atidarytas 20 buto duris, suprato, kad čia ir yra įvykusi avarija, bute esantis jaunuolis, galimai buto savininkės sūnus, kalbėjo telefonu apie tame bute įvykusią avariją. Vėliau su kaimynais kalbėjosi apie minėtą įvykį, niekam nekilo abejonių, jog tai įvykis 20 bute, kuris priklauso atsakovei G. Š.. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo parodymais, kadangi jie patvirtina ir kitą byloje surinktą medžiagą. Byloje ieškovė pateikė 2015 m. gruodžio 11 d. UAB „Būsto valda“ raštą, kuriame nurodoma, jog 2015 m. birželio 25 d. UAB „Būsto valda“ gavo pranešimą, jog užpiltas butas, esantis ( - ) bei, kad UAB „Pastatų ūkio priežiūra“, atliekanti pastato techninę priežiūrą, nustatė, jog bute Nr. 20 virtuvės patalpoje nulūžo indaplovės šlangelės sriegis, dėl to ir buvo užlieti butai 11, 14. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir 2015 m. birželio 25 d. UAB „Pastatų ūkio priežiūros“ atliktų darbų aktas, kuriame fiksuotas avarinis iškvietimas, dėl nulūžusio indaplovės ventilio sriegio 20 bute. Ieškovė pateikė įrodymus: turto apžiūros aktą Nr.1, Nr.2, fotonuotraukas, turto žalos įvertinimo skaičiuoklę. Atsakovė neginčijo, kad skaičiuoklėje nurodyti darbai yra susiję su sugadinimų pašalinimu bei žalos dydžiu. Įvertinęs šiuos įrodymus bei vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu teismas sprendė, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog butas buvo užpiltas iš atsakovei priklausančio buto. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė patalpų savininkės nesugebėjimu naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai leidžia teigti, kad atsiradusi žala yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su ( - ) bute įvykusia avarija.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu atsakovė G. Š., atstovaujama advokato Martyno Vilčinsko, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai aiškinant ir taikant CK normas bei netinkamai įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes, remiantis išimtinai liudytojo A. S. parodymais, kuriems pagrįsti jis nepateikė jokių įrodymų, bei į bylą pateiktais raštais, kurie nepatvirtina apeliantės neteisėtų veiksmų.
    2. Teismas neįvertino aplinkybės, kad apeliantė gyvena septintame namo aukšte, ieškinys buvo pareikštas dėl žalos, kuri kilo ketvirtame namo aukšte, taigi akivaizdu, jog nurodytu atveju žalą būtų patyrę ir butai, esantys penktame ir šeštame namo aukštuose, tačiau tokių duomenų byloje nėra, dėl žalos šiuose namo aukštuose nėra inicijuoti jokie procesai, nėra pateikta jokių įrodymų (foto nuotraukų, vaizdo medžiagos ar kt.), kurie patvirtintų liudytojo A. S. samprotavimus ir daromas prielaidas apie žemiau jo gyvenančiam kaimynui padarytą žalą.
    3. Byloje nenustatyti apeliantės neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei žalos atsiradimo. 2015-06-25 UAB „Pastatų ūkio priežiūros“ atliktų darbų aktas yra surašytas asmens, kurį buvo prašoma kviesti liudytoju, tačiau šis asmuo apklaustas nebuvo. Aktas surašytas, kaip gavus iškvietimą iš 14 buto, tuo tarpu darbai neva buvo atliekami 20 bute. Aktas nėra pasirašytas asmens, kuriam darbai neva buvo atlikti. Apeliantė nurodytą dieną nekvietė jokių techninės priežiūros tarnybų, nėra pateikta jokių duomenų, kad kažkas būtų lankęsi apeliantės bute ir nustatę faktą, kad lūžo indaplovės šlangelės sriegis, nepateikta jokių įrodymų, kad būtų gautas iškvietimas atvykti pas apeliantę į butą atlikti indaplovės remonto darbus ar apeliantė būtų mokėjusi už atliktus darbus.
    4. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, netinkamai taikė CPK 176 ir 185 str. nuostatas; rėmėsi vien tik liudytojo nurodytais deklaratyviais argumentais, kurie laikytini hipotetinėmis prielaidomis, visiškai nepasisakydamas dėl apeliantės argumentų, taip pat nenurodydamas, kodėl apeliantės paaiškinimai yra atmestini. Apeliantė negalėjo į ieškovės argumentus netiesioginiais įrodymais atsikirsti kitokiu būdu nei teikdama savo paaiškinimus.
    5. Teismo sprendimo argumentavimas akivaizdžiai iškreipia įrodinėjimo pareigą (CPK 12, 178 str.), pažeidžia teismo pareigą išsamiai ir objektyviai išnagrinėti visas bylos aplinkybes ir ištirti bei įvertinti visus įrodymus. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė CPK 12 ir 17 str. įtvirtintus rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus, kadangi liudytoju nebuvo apklaustas asmuo, kuris surašė 2015-06-25 atliktų darbų aktą Nr. 15-06-0420; reikalauti duomenys iš UAB „Būsto valda“ nebuvo gauti ir į tai teismas visiškai neatsižvelgė.
  2. Ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“, atstovaujama advokato Renaldo Baliūčio, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Ieškovė pateikė įrodymus, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas. Pagrindo netikėti liudytojo A. S. parodymais nėra, kadangi jie patvirtina ir kitus byloje surinktus rašytinius įrodymus: 2015-12-11 UAB „Būsto valda“ raštą ir 2015-06-25 UAB „Pastatų ūkio priežiūros“ atliktų darbų aktą. Aplinkybę, kad buvo užlieti ir tarpiniai aukštai, patvirtina 2015-06-26 turto apžiūros aktas, kuriame nurodyta, jog „taip pat yra aplietas ir 17 butas“.
    2. Atsakovė rūpestingai ir atidžiai neprižiūrėjo jai priklausančio turto, nesiėmė veiksmų, kad būtų išvengta žemiau esančių patalpų užliejimo, t. y. pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.248 str. 3 d.), dėl ko buvo padaryta žala ieškovės draustam turtui. Aplinkybė, kad žala galėjo būti padaryta ir kitiems tretiesiems asmenims, nagrinėjamam atvejui įtakos neturi (nors ieškovas ir pagrindė, kad buvo užpilti ir tarpiniai aukštai), nes nesudaro atsakovės civilinės atsakomybės dėl buto Nr. 11 užpylimo sąlygų.
    3. Atsakovės argumentai, kad byloje nebuvo išsiaiškinta, kas ir kokiomis aplinkybėmis užfiksavo indaplovės šlangelės sriegio nulūžimą apeliantės bute, atsakovės kaltei nustatyti įtakos neturi. Atsakovė nenurodė kitų priežasčių, dėl kurių galėjo įvykti buto Nr. 11 užliejimas ir nepaneigė priežasčių (indaplovės gedimo), dėl kurių nustatyta atsakovės kaltė. Todėl teismo išvada, kad byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai leidžia teigti, jog atsiradusi žala turi tiesioginį priežastinį ryšį su bute Nr. 11 įvykusia avarija, yra visiškai pagrįsta.
    4. Apeliantė teigia, kad teismas 2016-01-06 pranešimu įpareigojo UAB „Būsto valda“ pateikti duomenis kas užfiksavo, jog atsakovės bute buvo nulūžęs indaplovės šlangelės sriegis, tačiau tokių duomenų nebuvo pateikta. Tačiau atsakovė atstovas teismo posėdžio tokio prašymo neteikė ir neprašė papildomai užsiklausti dėl minėtų įrodymų gavimo, todėl 2015-12-11 UAB „Būsto valda“ rašte ir 2015-06-25 UAB „Pastatų ūkio priežiūros“ atliktų darbų akte nurodytos aplinkybės, nėra paneigtos.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
  3. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2015-06-25 buvo užlietas ieškovės draustas V. S., priklausantis A. S. ir V. S., butas, esantis ( - ), iš viršuje esančio ( - ), buto, priklausančio apeliantei (atsakovei) G. Š.. Ieškovė įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo 1 757,75 Eur draudimo išmoką. Ieškovei, kaip išmokėjusiai draudimo išmoką draudikui, perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Todėl, vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 2 dalimi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl šios teisės įgyvendinimo sprendė pagal CK numatytas civilinės deliktinės atsakomybės taisykles.
  4. Byloje kilo ginčas dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo, atsakomybės atsakovei (apeliantei) taikymo.
  5. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, t. y. žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėta teisės norma turi būti taikoma ir tais atvejais, kai pastate žemiau esančioms patalpoms padaroma žala vandens užliejimu iš aukščiau esančių asmeninės nuosavybės teise valdomų patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Riviva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-554/2007; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. M. K.-D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-123/2009; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. V. B., bylos Nr. 3K-3-204/2014). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad patalpos užpilamos vandeniu iš viršuje esančių patalpų) atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių; dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti; jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. K. ir E. K. v. G. N. Ir A. N., bylos Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. V. B., bylos Nr. 3K-3-204/2014).
  6. Nagrinėjamu atveju ieškovė, siekianti žalos atlyginimo, privalo įrodyti visas deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį. Šiuo atveju būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos – trečiojo asmens buto sugadinimo. Priežastinį ryšį bylose dėl žalos atlyginimo turi įrodyti ieškovė (CPK 178 straipsnis). Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovės veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Taigi, ieškovė privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas, o ne kiti šaltiniai.
  7. Byloje faktinę aplinkybę, kad buto, esančio ( - ), užpylimo židinys yra viršuje esančiame apeliantės bute, adresu ( - ), ieškovė įrodinėjo ir pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė remdamiesi šiais įrodymais: 2016-01-04 UAB „Būsto valda“ raštu Nr. S-2, kuriame nurodyta, kad 2015-06-25 UAB „Būsto valda“ gavo pranešimą, jog užpiltas butas, esantis ( - ), bei, kad UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ atliekanti pastato techninę priežiūrą, nustatė, jog bute Nr. 20 virtuvės patalpoje nulūžo indaplovės šlangelės sriegis, dėl to buvo užlieti butai 11, 14; 2015-06-25 UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ atliktų darbų aktu Nr. 15-06-0420, kuriame fiksuotas avarinis iškvietimas dėl nulūžusio indaplovės ventilio sriegio 20 bute; o taip pat liudytoju apklausto 11 buto savininko A. S. parodymais, kad šis rytą anksti pažadintas kaimyno pastebėjo, jog užpiltas ir jo butas, tuomet kaimynai aiškinosi, kur yra užliejimo židinys, buvo užlipę į septintą aukštą, matė atidarytas 20 buto duris, suprato, kad čia ir yra įvykusi avarija, bute esantis jaunuolis, galimai buto savininkės sūnus, kalbėjo telefonu apie bute įvykusią avariją.
  8. Atsižvelgiant į šios nutarties 13 punkte išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas remiantis išimtinai liudytojo A. S. parodymais. Iš skundžiamo sprendimo turinio akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, analizavo visus byloje esančius įrodymus tiek atskirai, tiek įrodymų visetą, apklausė liudytoją A. S., teisingai vertino jo parodymus, procesinį sprendimą byloje priėmė įvertinęs įrodymų visetą, todėl minėtas apeliantės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
  9. Apeliaciniame skunde, be kita ko, teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad apeliantė gyvena septintame aukšte, o ieškinys buvo pareikštas dėl žalos, kuri kilo ketvirtame namo aukšte, tačiau byloje nėra duomenų, jog žalą būtų patyrę ir butai, esantys penktame ir šeštame namo aukštuose. Byloje yra pateikti duomenys, kad buvo užlieti tarpinių aukštų butai: jau minėtame 2016-01-04 UAB „Būsto valda“ rašte Nr. S-2 nurodyta, kad UAB „Pastatų ūkio priežiūra“, atliekanti pastato techninę priežiūrą, nustatė, jog bute Nr. 20 virtuvės patalpoje nulūžo indaplovės šlangelės sriegis, dėl to ir buvo užlieti butai 11, 14; 2015-06-26 ieškovės Žalų departamento turto apžiūros akte įvykio priežasčių aprašyme nurodyta, kad taip pat yra aplietas ir 17 butas, tačiau nagrinėjamu atveju ši apeliantės nurodoma aplinkybė nėra teisiškai reikšminga ir nepatenka į apeliantei taikytinos civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą. Pažymėtina, kad aplinkybės dėl tarpinių aukštų butams padarytos žalos ieškovė neprivalo įrodinėti, nes, kaip jau paminėta, ieškovė turi pateikti įrodymus, kad užliejimas įvyko iš atsakovės buto, ir tik tuomet, jeigu ši aplinkybė nėra aiški ir akivaizdi, teismas gali pasiūlyti šalims pateikti įrodymus, ar yra kitų galimų buto užpylimo šaltinių (CPK 179 str.). Nagrinėjamu atveju pagal byloje esančius įrodymus teismas nustatė faktinę aplinkybę, jog drausto buto užliejimas įvyko iš apeliantės buto.
  10. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus tose dalyse, kuriose teigiama, kad byloje nenustatyti apeliantės neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei žalos atsiradimo, o šiems argumentams pagrįsti nurodoma, jog apeliantė nurodytą dieną nekvietė jokių techninės priežiūros tarnybų, nėra pateikta jokių duomenų, kad kažkas būtų lankęsis apeliantės bute ir nustatęs faktą, jog lūžo indaplovės sriegis, ir apeliantė į ieškovės argumentus negalėjo atsikirti kitokiu būdu, nei teikdama savo paaiškinimus.
  11. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą.
  12. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,, Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; kt.).
  13. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovei pateikus pirmiau nurodytus įrodymus dėl užpylimo židinio, apeliantė savo atsikirtimus grindė paaiškinimais, kad šie įrodymai yra nepakankami jos neteisėtiems veiksmams bei priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų bei žalos atsiradimo nustatyti. Kitų įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus įrodymus dėl vandens prasiskverbimo židinio jai priklausančiame bute, apeliantė nepateikė, taip pat neprašė teismo skirti ekspertizę tiksliai buto Nr. 20 užpylimo priežasčiai nustatyti. Pažymėtina, kad nagrinėjama byla nėra priskirtina bylų, kuriose teismas turėtų savo iniciatyva rinkti įrodymus, kategorijai. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytus byloje esančius įrodymus, laikė, kad užpylimo židinys yra apeliantės bute. Apeliantės argumentai, jog byloje nebuvo išsiaiškinta, kas ir kokiomis aplinkybėmis užfiksavo indaplovės šlangelės sriegio nulūžimą jos bute, apeliantės neteisėtiems veiksmams nustatyti nėra reikšmingi, nes, kaip jau minėta šios nutarties 11 punkte, atsakovės veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovės valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Kaip teisingai nurodo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliantė nenurodė kitų priežasčių, dėl kurių galėjo įvykti buto Nr. 11 užliejimas ir nepaneigė priežasčių (indaplovės gedimo), dėl kurių nustatyta jos kaltė. Teigdama, kad liudytoju nebuvo apklaustas asmuo, kuris surašė 2015-06-25 atliktų darbų aktą Nr. 15-06-0420, apeliantė nenurodo, kokią įtaką galėtų turėti šio liudytojų parodymai priimto sprendimo teisėtumui, o pirmosios instancijos teismui liudytoju nepaklausus šio asmens, tokio prašymo CPK 314 straipsnio tvarka apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Įvertinęs byloje esančius įrodymus bei vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog V. ir A. S. priklausantis butas buvo užpiltas iš apeliantei priklausančio buto, ir esant tokiai išvadai yra nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė patalpų savininkės nesugebėjimu naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenis, o apeliantės neteisėti veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiui su butui Nr. 11 padaryta žala, ir apeliacinio skundo argumentai šių išvadų teisėtumo nepaneigia.
  14. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, skundžiamo sprendimo turinį ir apeliacinio skundo argumentus dėl CPK nuostatų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pirmiau nurodytų normų nepažeidė, nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos nenukrypo.
  15. Kiti apeliacinio skundo motyvai taip pat neturi teisinės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
  16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010).
  17. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  18. Iš apeliantės ieškovei, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) – 154,88 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

13Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

14Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15Priteisti iš atsakovės G. Š., a. k. ( - ) ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ (buvusi UAB DK „PZU Lietuva“), j. a. k. 110057869, 154,88 Eur (viešą šimtą penkiasdešimt keturis eurus 44 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

16Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai