Byla e2A-222-883/2019
Dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. A

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4425-1028/2018 pagal ieškovo ERGO Insurance SE ieškinį atsakovui A. J. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. A..

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas ERGO Insurace SE kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. J. 1 572,79 Eur nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad draudimo sutarties pagrindu atlygino draudėjai 1 572,79 Eur dydžio žalą, kurią draudėja patyrė ( - ) dėl įvykusio vandens pratekėjimo iš atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų ( - ), (buvo aplietas draudėjos butas).

82.

9Atsakovas A. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia atsakovo kaltės dėl draudėjos buto apgadinimo, atsakovo neteisėti veiksmai nėra nustatyti. Atsakovas nurodė, kad pranešimas apie žalą ( - ) negali būti laikomas tinkamu įrodymu, kadangi jame pateikti nelogiški duomenys, tikėtinai neatitinkantys realybės bei neįrodantys atsakovo neteisėtų veiksmų; ieškovo žalų administravimo specialistai atvyko tik ( - ), t. y. 12 dienų po įvykusio įvykio; defektiniame akte nėra nustatytas apliejimo faktas; draudėjos buto siena buvo sugadinta dėl sienoje perdegusio laido; lokalinėje sąmatoje nėra nurodytas sąmatą sudaręs ekspertas, ji nepasirašyta; pranešimas bei defektinis aktas surašyti tik vadovaujantis draudėjos parodymais; nėra duomenų, kad būtų apžiūrėtos bendrosios išorinės namo sienos, per kurias taip pat buvo galimas apliejimas, jeigu toks iš esmės įvyko; byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti aplinkybei, jog vandentiekio avarija įvyko atsakovo bute bei iš esmės neįmanoma nustatyti fakto, jog įvyko bet koks draudėjo buto apliejimas. Atsakovas A. J. pažymėjo, jog byloje nustatyta ir įrodyta tik tai, kad atsakovo butas yra virš draudėjos buto. Nei neteisėtų veiksmų, nei žalos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (faktinio priežastinio ryšio) ieškovas neįrodė, t. y. neįvykdė pareigos įrodyti, kad būtent dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo įvyko, jeigu įvyko, draudėjos patalpų užliejimas. Atsakovo nuomone ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie yra viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų.

103.

11Trečiasis asmuo I. A. atsiliepimu į ERGO Insurance SE ieškinį prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ji nuo ( - ) nuomojosi iš A. J. butą, esantį( - ) ir visu šiuo nuomos laikotarpiu jokia vandens avarija minėtame bute nebuvo įvykusi, niekur nebuvo vandens nutekėjimo, joks kaimynas ar kitas žmogus nesikreipė į I. A. dėl buto užliejimo, jokių santechnikos remonto darbų bute trečiasis asmuo neatliko.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

134.

14Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui ERGO Insurance SE iš atsakovo A. J. 1 572,79 Eur nuostolių atlyginimui, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

155.

16Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vandens prasisunkimo į ieškovo apdraustą butą židinys buvo atsakovo bute, galimai toje pačioje vietoje įrengtoje vonios ir tualeto patalpoje, po ko pasklido ir į šonus. Teismas sprendė, kad būtent atsakovo bute įvyko laikinas santechnikos gedimas arba dėl kažkokių kitų priežasčių ant grindų buvo išlietas vanduo.

176.

18Nenustatęs kitų užliejimo šaltinių teismas sprendė, kad atsakovo ir trečiojo asmens nurodytos aplinkybės apie tai, jog jokio vandens išsiliejimo nebuvo, nėra teisingos, o žalą sukėlė atsakovas, t. y. viršuje esančio buto savininkas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo ir jo atstovo nurodytos aplinkybės apie tai, kad draudėja galimai pritempė įvykį iki draudiminio ir pati sušlapino lubas bei sienas, neatrodo tikroviškai.

197.

20Teismas pažymėjo, kad įvykio faktų fiksavimas ne tą pačią dieną, kurią įvyko įvykis, nekeičia fakto, jog buvo nustatytas buto apliejimas iš viršaus, taip pat nurodė, jog draudikas nebūtinai turi atlikti tokius veiksmus tą pačią dieną. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, sprendė, jog už atliktus darbus UAB ( - ) buvo pagrįstai išmokėta 1 572,29 Eur suma. Teismas taip pat nesutiko su atsakovo pozicija, kad jis dėl vandens išsiliejimo, jei toks buvo, nėra kaltas ir atsakingas, kadangi buvo sudaryta jo buto nuomos sutartis. Teismas nurodė, kad, atsižvelgus į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, byloje pareigą atlyginti žalą ieškovui turi atsakovas.

21III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

228.

23Atsakovas A. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ERGO Insurance SE ieškinį kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovo ERGO Insurance SE atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

248.1.

25Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles. Ieškovas privalėjo įrodyti, jog užpylimo židinys buvo viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai, tačiau ieškinyje nepateiktas nei vienas argumentas, kodėl kiti šaltiniai negalėjo būti draudėjo buto užpylimo židinys. Ieškovui nepateikus įrodymų, kurie pagrįstų ieškinį ir ieškovo poziciją, pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai samprotavo, kodėl atsakovo butas buvo vienintelis galimas užliejimo židinys, taip pažeisdamas ne tik CPK 12 str. įtvirtintą rungimosi principą, bet ir CPK 21 str. įtvirtintą teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principą.

268.2.

27Sprendimas grindžiamas įrodymais ir aplinkybėmis, kurios nebuvo ištirtos byloje, sprendimas priimtas pažeidžiant CPK 263 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje.

288.3.

29Ieškovas savo argumentus grindžia į bylą nepateiktais įrodymais; sprendime remiamasi išimtinai ieškovo parodymais ir pirmosios instancijos teismo prielaidomis. Byloje padaryta išvada, kuri išplaukė iš į bylą nepateiktų įrodymų. Be to, pirmosios instancijos teismas ir pats ėmėsi įrodinėti ieškovo ieškinį. Ieškovas neįrodė, kad buvo kreiptasi į namo administratorių, o sprendime pateikti samprotavimai, spėjimai ir prielaidos negali būti pakankamu pagrindu tenkinti ieškovo ieškinį.

308.4.

31Byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų kreipęsis į namo gyventojus, kurių butas yra atskirtas ta pačia siena, todėl akivaizdu, jog apliejimo židinys galėjo būti virš draudėjos buto esantis butas, kuris atskirtas ta pačia galine vonios siena. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog trečiųjų asmenų butai negalėjo būti užliejimo židinys.

328.5.

33Atsakovo butas nėra ir negali būti vienintelis potencialus apliejimo židinys. Pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti, jog vienintelis ir užtikrintas draudėjos buto apliejimo židinys yra atsakovo butas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas net ir neturėdamas kvalifikuotų asmenų išvadų pateikė samprotavimus, kodėl ieškovo ieškinys galėtų būti pagrįstas ir sprendimu patenkino ieškinį pilna apimtimi.

348.6.

35Tai, kad pirmosios instancijos teismas vertino draudėjos buto virtuvės patalpų pažeidimus, leidžia spręsti, jog sprendimas priimtas nepagrįstai, teismui peržengiant ieškinio ribas, vertinant argumentus, kurie byloje nebuvo analizuoti ir nebuvo pateikti nei ieškovo, nei atsakovo. Ieškovas neįrodė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – neteisėtų atsakovo veiksmų, todėl priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

368.7.

37Nei viename ieškovo pateiktame įrodyme nėra konstatuota, jog draudėjo buto apliejimas įvyko iš viršuje esančio, t. y. atsakovo buto. Sprendime nebuvo analizuoti išsamūs atsakovo argumentai, kad ieškovas jokiu būdu neįrodė, jog apliejimo židinys yra atsakovo butas. Į bylą pateiktas pranešimas apie žalą turėtų būti vertintinas kritiškai, kadangi tai yra paprasčiausiai draudėjo, t. y. asmens, neturinčio tinkamos kvalifikacijos bei bet kokios kompetencijos vertinti įvykusį įvykį, pranešimas draudikui apie patirtą žalą. Draudėja, nebuvusi atsakovo bute ir nesikreipusi nei į atsakovą, nei į trečiąjį asmenį, konstatavo, jog atsakovo bute įvyko santechnikos gedimas.

388.8.

39Nors neva draudėjos butas buvo aplietas ( - ), tačiau pranešimas buvo parašytas tik ( - ), t. y. byloje nėra duomenų, jog ( - ) draudėja būtų informavusi ieškovą apie įvykusį draudiminį įvykį. Tai reiškia, kad draudėja 3 paras praleido neturėdama galimybės naudotis elektros energija.

408.9.

41Byloje nėra aišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė faktą, jog buvo nustatytas buto apliejimas iš viršaus. Ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, kuriame būtų konstatuotas draudėjos buto užpylimo židinys, ar būtų nustatyta, kad draudėjos butas buvo aplietas iš atsakovo buto.

428.10.

43Ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ar priežastinio ryšio tarp atsakovo bet kokių veiksmų, t. y. neįrodė, jog būtent atsakovo butas buvo užliejimo židinys.

448.11.

45Byloje nėra įrodymų, kuris tiksliai butas ar bendrojo naudojimo mechanizmai buvo draudėjos buto užliejimo priežastis, todėl atsakovas jokiu būdu negali būti laikomas atsakingu už ieškovo išmokėtą draudimo išmoką.

469.

47Ieškovas ERGO Insurance SE pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

489.1.

49Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

509.2.

51Byloje užteko įrodymų, patvirtinančių, kad dėl vandens pratekėjimo yra kaltas atsakovas, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tuo tarpu apeliantas pirmosios instancijos teisme nepateikė jokių įrodymų, įrodančių, kad ieškovas netinkamai paskaičiavo žalą, be to, atsakovas remiasi tik prielaidomis, o ne įrodymais.

52Teisėjų kolegija

konstatuoja:

53IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

54Apeliacinis skundas atmetamas.

5510.

56Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

57Dėl faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

5811.

59Byloje nustatyta, kad draudėja M. Š. ir draudikas (ieškovas) ERGO Insurance SE sudarė draudimo sutartį, kurios galiojimo laikotarpis: ( - ) , kuria apdraudė butą ( - ). Draudėja ( - ) ryte pastebėjo, kad dingo elektra, pradėjo šlapti lubos ir sienos. Buvo surašytas defektinis aktas, lokalinė sąmata, draudėjos bute buvo atlikti remonto darbai, darbus atlikusiai įmonei ieškovas pervedė 1 572,79 Eur. Butas ( - )(viršutiniame aukšte esantis butas) nuosavybės teise priklauso A. J.. Ieškovas pareiškė regresinį reikalavimą atsakovui A. J. kaip buto, esančio virš aplieto buto, savininkui, nurodydamas į ieškovo sąskaitą pervesti 1 572,79 Eur sumą.

60Dėl rungimosi, teismų nepriklausomumo principų, įrodinėjimo pareigos byloje.

6112.

62Apeliantas A. J. teigia, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti, jog užpylimo židinys buvo viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai, tačiau ieškinyje nepateiktas nei vienas argumentas, kodėl kiti šaltiniai negalėjo būti draudėjos buto užpylimo židinys. Apeliantas taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, siekdamas priimti ieškovui palankų sprendimą, ignoravo faktą, jog į bylą nėra pateikta pakankamai įrodymų, sprendimą grindė įrodymais ir aplinkybėmis, kurios nebuvo ištirtos byloje. Apelianto nuomone pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 str. įtvirtintą rungimosi principą, CPK 21 str. įtvirtintą teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principą, taip pat nurodo, jog sprendimas buvo priimtas pažeidžiant CPK 263 str. 2 d.

6313.

64CPK 12 str. numatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis); konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Vis dėlto ši principinė taisyklė nereiškia, kad teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis, įstatymas įtvirtina teismo galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, įstatymo nustatytais atvejais gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179 straipsnis) (2019 m. kovo 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-701/2019). Be to, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išvadas sprendime priėmė remdamasis byloje esančiais šalių pateiktais duomenimis, konkrečiu atveju, sprendžiant dėl draudėjos buto užliejimo vandeniu židinio pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieškovo į bylą pateiktomis nuotraukomis ir buto planu, todėl nepagrįstu laikytinas apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principą.

6514.

66CPK 21 straipsnyje numatyta, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Pažymėtina, kad viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „A. E.“ v. UAB „Transtira“ ir kt., byla Nr. 3K-3-389/2007). Ši esminė garantija įtvirtinta Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje. Konstitucinis teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo.

6715.

68Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, prareiškimo Nr. 154 (Hauschildt v. Denmark, no. 154, par. 48). Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai samprotavo, kodėl atsakovo butas buvo vienintelis galimas užliejimo židinys ir taip buvo pažeistas ne tik CPK 12 str., bet ir 21 str. įtvirtintas teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principas. Tačiau, nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytas CPK 12 str. pažeidimas, todėl nėra pagrindo spręsti dėl subjektyviojo teismo ir teisėjo nešališkumo apsekto. Apeliantas nenurodė ir jokių objektyviųjų teismo ar teisėjo šališkumo aspektų, todėl ir šis apelianto argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

6916.

70Apeliantas, kaip minėta, nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškovui palankų sprendimą, ignoravo tai, jog į bylą nėra pateikta pakankamai įrodymų, sprendimas buvo grindžiamas įrodymais ir aplinkybėmis, kurios nebuvo ištirtos byloje, todėl teismo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant CPK 263 str. 2 d. Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad pranešimas dėl buto apliejimo buvo siųstas namo administratorei, įrodymų, kad pranešimas dėl buto apliejimo buvo siųstas atsakovui, taip pat teigia, jog teismas sprendime remiasi išimtinai ieškovo parodymais. Šiuo atveju pažymėtina, jog įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Nagrinėjamu atveju ieškovas ERGO Insurance SE įrodinėjo, kad draudėjos buto ( - ), apliejimo šaltinis buvo atsakovui A. J. priklausantis butas( - ). Byloje nėra ginčo, kad atsakovui priklausantis butas yra virš draudėjos buto. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, analogiškose bylose ieškovas privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai, todėl ieškovas neprivalėjo įrodinėti, kad draudėjos buto apliejimo šaltinis nebuvo namo konstrukciniai trūkumai, bendro naudojimo inžineriniai mazgai ir pan. Atsižvelgus į išdėstytą, nesutiktina su apelianto argumentu, kad ieškovas į bylą turėjo pateikti įrodymus, kad buvo kreiptasi į namo administratorių ir pan. Pažymėtina, jog vadovaujantis CPK 178 str., atsakovui (apeliantui) byloje ginantis nuo ieškovo reikalavimo teko pareiga įrodyti, kad draudėjos buto apliejimo šaltinis buvo ne atsakovo butas.

7117.

72Apeliaciniame skunde A. J. taip pat nurodo, kad iš byloje esančių duomenų yra akivaizdu, jog apliejimo židinys galėjo būti virš draudėjos buto esantis butas, kuris atskirtas ta pačia galine vonios siena. Apelianto teigimu ieškovas byloje neginčijamai neįrodė, kad draudėjos buto apliejimo šaltinis yra apelianto butas. Apeliantas taip pat pažymi, kad sprendime iš esmės nebuvo analizuoti išsamūs atsakovo argumentai, kad ieškovas jokiu būdu neįrodė, jog apliejimo židinys yra atsakovo butas.

7318.

74Kaip minėta, CPK 178 str. 1 d. numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016, 63 punktas). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.).

7519.

76Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad CK 6.266 straipsnyje yra reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Ieškovas privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Taigi, kaip minėta, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ieškovas ERGO Insurance SE šioje byloje turėjo įrodyti, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai.

7720.

78Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas vertino į bylą pateiktus duomenis – draudėjos buto nuotraukas, buto planą ir sprendė, kad vandens prasisunkimo į draudėjos butą židinys buvo atsakovo bute. Iš byloje pateiktų buto nuotraukų matyti drėgmės sukelti draudėjos buto apgadinimai – atplyšę tapetai, sulietos buto sienos, atšokusios vonios patalpos plytelės, drėgmės pėdsakai ant draudėjos buto virtuvės lubų. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis ir nepagrįstai sprendė, kad draudėjos buto užliejimo židinys buvo ne atsakovo butas, o byloje esantys duomenys patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes. Be to, nesutiktina su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino draudėjos buto virtuvės patalpų pažeidimus. Sprendžiant iš draudėjos buto virtuvės nuotraukos, bei buto plano matomas vandens pratekėjimas nuo sienos, nesusijusios su kitais butais bei per sieną galimai nutiestomis komunikacijomis, o tai patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad draudėjos buto užliejimo židinys buvo atsakovo bute, galimai toje pačioje vietoje, įrengtoje vonios ir tualeto patalpoje, po ko vanduo pasklido ir į šonus. Iš šių duomenų akivaizdu, kad buto apliejimas įvyko iš viršaus, t. y. nuotraukose matyti viršuje sulietos sienos, sulietos lubos, todėl atmestinas apelianto argumentas, jog byloje nėra aišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė faktą, kad įvyko buto apliejimas iš viršaus, kadangi nei viename iš į bylą pateiktų dokumentų nėra konstatuota, kad draudėjos buto apliejimas įvyko iš viršaus. Kaip minėta, nustatinėjant įrodinėjamą faktą turi būti vertinama įrodymų visuma, ką šiuo atveju ir atliko pirmosios instancijos teismas.

7921.

80Apeliantas taip pat nurodo, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas buvo pripažintas atsakingu už ieškovo patirtą žalą tinkamai nenustačius visų deliktinės atsakomybės sąlygų, taip netinkamai pritaikant CK 6.266 straipsnio 1 d.

8122.

82Kaip minėta, reiškiančiam reikalavimą atlyginti užliejus butą patirtą žalą ieškovui pakanka įrodyti jo buto užliejimo židinį iš viršuje esančio atsakovo buto; ieškovas neprivalo įrodinėti vandens atsakovo bute išsiliejimo priežasčių ir susiklosčiusių atsakovo bute aplinkybių, dėl kurių išlietas vanduo. Kai teismas nenustato kitų užliejimo šaltinių, tokiais atvejais spręstina, kad žalą sukėlė atsakovas (viršuje esančio buto savininkas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017). Nagrinėjamu atveju apeliantas byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad draudėjos buto užliejimo židinys buvo ne apelianto butas, o kitas šaltinis, tuo tarpu ieškovas pateikė pakankamai įrodymų, kurie leido pirmosios instancijos teismui spręsti, kad būtent apelianto butas, esantis virš draudėjos buto, buvo pastarojo buto užliejimo šaltinis.

83Dėl procesinės bylos baigties

8423.

85Atsižvelgiant į byloje išdėstytą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą ir todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais naikinti nėra pagrindo.

86Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

8724.

88Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliacinis skundas netenkintas, apeliacinės instancijos teismas netenkina apelianto prašymo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas ERGO Insurance SE nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš apelianto apeliacinės instancijos teisme, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

89Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

90Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A.... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas ERGO Insurace SE kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė... 8. 2.... 9. Atsakovas A. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė atmesti... 10. 3.... 11. Trečiasis asmuo I. A. atsiliepimu į ERGO Insurance SE ieškinį prašė... 12. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. 4.... 14. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį... 15. 5.... 16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vandens prasisunkimo į ieškovo... 17. 6.... 18. Nenustatęs kitų užliejimo šaltinių teismas sprendė, kad atsakovo ir... 19. 7.... 20. Teismas pažymėjo, kad įvykio faktų fiksavimas ne tą pačią dieną, kurią... 21. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai... 22. 8.... 23. Atsakovas A. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti... 24. 8.1.... 25. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo... 26. 8.2.... 27. Sprendimas grindžiamas įrodymais ir aplinkybėmis, kurios nebuvo ištirtos... 28. 8.3.... 29. Ieškovas savo argumentus grindžia į bylą nepateiktais įrodymais; sprendime... 30. 8.4.... 31. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų kreipęsis į namo gyventojus,... 32. 8.5.... 33. Atsakovo butas nėra ir negali būti vienintelis potencialus apliejimo... 34. 8.6.... 35. Tai, kad pirmosios instancijos teismas vertino draudėjos buto virtuvės... 36. 8.7.... 37. Nei viename ieškovo pateiktame įrodyme nėra konstatuota, jog draudėjo buto... 38. 8.8.... 39. Nors neva draudėjos butas buvo aplietas ( - ), tačiau pranešimas buvo... 40. 8.9.... 41. Byloje nėra aišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė... 42. 8.10.... 43. Ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ar priežastinio ryšio tarp... 44. 8.11.... 45. Byloje nėra įrodymų, kuris tiksliai butas ar bendrojo naudojimo mechanizmai... 46. 9.... 47. Ieškovas ERGO Insurance SE pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą,... 48. 9.1.... 49. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei... 50. 9.2.... 51. Byloje užteko įrodymų, patvirtinančių, kad dėl vandens pratekėjimo yra... 52. Teisėjų kolegija... 53. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 54. Apeliacinis skundas atmetamas.... 55. 10.... 56. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis... 57. Dėl faktinių aplinkybių ir ginčo esmės... 58. 11.... 59. Byloje nustatyta, kad draudėja M. Š. ir draudikas (ieškovas) ERGO Insurance... 60. Dėl rungimosi, teismų nepriklausomumo principų, įrodinėjimo pareigos... 61. 12.... 62. Apeliantas A. J. teigia, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti,... 63. 13.... 64. CPK 12 str. numatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos... 65. 14.... 66. CPK 21 straipsnyje numatyta, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą,... 67. 15.... 68. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į... 69. 16.... 70. Apeliantas, kaip minėta, nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas,... 71. 17.... 72. Apeliaciniame skunde A. J. taip pat nurodo, kad iš byloje esančių duomenų... 73. 18.... 74. Kaip minėta, CPK 178 str. 1 d. numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes,... 75. 19.... 76. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad CK 6.266 straipsnyje... 77. 20.... 78. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas vertino į bylą... 79. 21.... 80. Apeliantas taip pat nurodo, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas buvo... 81. 22.... 82. Kaip minėta, reiškiančiam reikalavimą atlyginti užliejus butą patirtą... 83. Dėl procesinės bylos baigties... 84. 23.... 85. Atsižvelgiant į byloje išdėstytą konstatuotina, kad pirmosios instancijos... 86. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme... 87. 24.... 88. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi... 89. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 90. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 29 d....