Byla 1A-38-449/2015
Dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo N. K. nuteistas pagal BK 184 str. 1 d. 85 MGL dydžio (11050 Lt) bauda, pagal BK 223 str. 1 d. 80 MGL dydžio (10400 Lt) bauda

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo), teisėjų: Valdimaro Bavėjano, Albino Bielskio, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Nerijui Marcinkevičiui, gynėjui Vytautui Sirvydžiui, nuteistajam N. K., specialistėms Liudvikai Šiaučiūnaitei, Živilei Grundienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. K. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo N. K. nuteistas pagal BK 184 str. 1 d. 85 MGL dydžio (11050 Lt) bauda, pagal BK 223 str. 1 d. 80 MGL dydžio (10400 Lt) bauda.

2Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta 150 MGL dydžio (19500 Lt) bauda.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4N. K. nuteistas už tai, kad iššvaistė svetimą turtą ir aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą. Šias nusikalstamas veikas jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

5N. K. nuteistas už tai, kad nuo 2007-09-07 iki 2009-06-30, dirbdamas UAB „S“, įmonės kodas XXXXX, registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13 Nr. VIII-1835 redakcija) 37 str. nuostatų bei užimamų pareigų pagrindu valdydamas jam patikėtą UAB „S“ turtą, turėdamas teisinį pagrindą tvarkyti įmonės turtą bei sudaryti sandorius, iššvaistė UAB „S“ priklausantį turtą, o būtent: 2008-01-29 sudarytos turizmo paslaugų teikimo sutarties (be numerio) tarp K. P. ir kelionių agentūros UAB „ST“ įm.k. XXXXX, reg. (duomenys neskelbtini), pagrindu, atliko mokėjimą per 2 kartus kelionių agentūrai UAB „ST“, tai yra 2008-03-07 pavedimu per banką į UAB „ST“ AB Ūkio banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 11760 litų bei 2009-05-05 išrašė kasos išlaidų orderį Nr. XX - 2500 litų, tokiu būdu apmokėjo 4 įmonėje nedirbančių asmenų bei su UAB „S“ veikla nesusijusios kelionės į T išlaidas 14260 litų sumai. Tokiais savo veiksmais jis padarė BK 184 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

6Be to, N. K. nuteistas už tai, kad nuo 2007-09-07 iki 2009-06-30, dirbdamas UAB „S“ įmonės kodas XXXXX, registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. būdamas atsakingas už įmonės teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos organizavimą pažeidė šio įstatymo:

7-12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes kasos knygoje įrašė, tačiau neišsaugojo 2008-12-31 KPO SC Nr. 070 - 2700 Lt.; neišsaugojo ir nepateikė pagrindžiančių apskaitos dokumentų kasos pajamų orderius: 2007-10-02 KPO SC Nr.001 - 20000,00 Lt., 2009-01-31 KPO ST Nr. 073 - 19570,24 Lt. bei kasos išlaidų orderius: 2008-05-30 KIO Nr. 35 - 2862 Lt., 2008-09-15 KIO Nr. 046 - 190 Lt., 2008-10-01 KIO Nr. 49 - 292 Lt., 2008-10-30 KIO Nr. 55 - 3000 Lt., 2008-12-31 KIO Nr.68 - 2700 Lt.,

8-12 straipsnio 4 dalies reikalavimą „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, nes neišsaugojo ir nepateikė kasos apyvartos žiniaraščio nuo 2008-04-01 iki 2008-04-30 bei pirkėjų ir tiekėjų skolų žiniaraščio nuo 2007-09-07 iki 2009-06-30,

9-19 straipsnio 1 dalies reikalavimą „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, nes nenustatė buhalterinių dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugojo bei tyrimui nepateikė: dalies UAB „GB“ pardavimų PVM sąskaitų faktūrų nuo 2007-09-07 iki 2009-06-30; darbo laiko apskaitos žiniaraščių nuo 2008-06-01 iki 2008-07-01, nuo 2009-01-01 iki 2009-03-31, nuo 2009-05-01 iki 2009-06-30 bei darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščių nuo 2008-07-01 iki 2008-12-31 ir nuo 2009-05-01 iki 2009-06-30;

10taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo (2000 m. vasario 17 d. Nr. 179) „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ reikalavimus, nes nėra asmenų parašų patvirtinančių 20497,14 Lt. piniginių lėšų gavimą UAB „S“ žiniaraščiuose prisegtuose prie: 2007-11-09 KIO Nr. 10, 2007-12-18 KIO Nr. 14, 2007 -12-27 KIO Nr. 15, 2008-02-14 KIO Nr. 16, 2008-03-07 KIO Nr. 18, 2008-03-12 KIO Nr. 19, 2008 -04-25 KIO Nr. 27 bei neišsaugojo žiniaraščių, kuriuose būtų asmenų parašai patvirtinantys 10014,22 Lt. piniginių lėšų gavimą prie: 2008-05-09 KIO Nr. 30, 2008-05-09 KIO Nr. 31, 2008-11-10 KIO Nr. 58, 2008-11-21 KIO Nr. 63, 2009-03-15 KIO Nr. 29, 2009-03-31 KIO Nr. 45, 2009- 03-31 KIO Nr. 44 ir prie 2009-03-27 KPO ST Nr. 079 - 30440 Lt. neišsaugojo dokumento, patvirtinančio piniginių lėšų gavimą, taip aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2007-09-07 iki 2009-06-30. Tokiais savo veiksmais jis padarė BK 223 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

11Nuteistasis N. K. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, iš esmės pažeidė BPK normas, dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės. Be to, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose, o tai sukliudė priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

12Dėl netinkamo atsakomybės rūšies parinkimo, netinkamo ir nepagrįsto juridinio asmens vadovo, civilinių ar administracinių teisinių santykių kriminalizavimo, proporcingumo principo pažeidimo. Skunde nurodoma, jog N. K. padaryti pažeidimai (jei jie iš viso padaryti) nėra tokio sunkumo, kad dėl jų būtų pagrindo taikyti baudžiamąją atsakomybę ir kriminalines bausmes. Kaltinamasis aktas buvo surašytas neaiškiai ir netinkamai, be jokio pagrindo dvi nesusijusios veikos (kelionės į T išlaidos pagal kaltinamąjį aktą 14 709,28 Lt) ir UAB „S“ sandoris su UAB „RŽ“ (išlaidos pagal kaltinamąjį aktą 103 404 Lt) buvo apimtos, kaip sudarančios vieną veiką ir kvalifikuotos pagal BK 184 str. 2 d. Tokia kaltinamojo akto yda neleido tinkamai gintis, o teismas privalėjo tokį kaltinamąjį aktą grąžinti prokurorui, nes dėl neįrodytos veikos pagal epizodą dėl sandorio tarp UAB „S" ir UAB „RŽ" turėjo būti priimtas išteisinamasis nuosprendis, gi šiuo atveju skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė: „Jokie objektyvūs nepatvirtino, kad sutartis tarp UAB „S" ir UAB „RŽ" buvo finansiškai nenaudingi ir kad jos pagrindu kaltinamasis N. K. iššvaistė svetimą didelės vertės turtą. Nesant objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių teiginį dėl 103404,20 litų, priklausančių UAB „S" iššvaistymo, jis iš kaltinimo šalintinas, o N. K. nusikalstama veika, atsižvelgiant į iššvaistyto turto vertę, perkvalifikuotina į Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. (dėl G. P. šeimos kelionės apmokėjimo)". Tokia procesinė pozicija, kada pirmosios instancijos teismas, užuot priėmęs išteisinamąjį nuosprendį bent jau dėl didžiosios esą iššvaistytų lėšų dalies (kas privalėjo būti padaryta pagal kvalifikuotai surašytą kaltinamąjį aktą), „pašalino ...teiginį ...iš kaltinimo", nėra tinkama ir sudaro apeliacijos pagrindą.

13Tačiau pasak apeliantų, pirmosios instancijos teismas, priėjęs prie teisingos išvados, kad jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių apelianto kaltę dėl esą ekonomiškai nenaudingo sandorio tarp UAB „S" ir UAB „RŽ", nėra, o „nakvynės paslaugų teikimo sutartis, kurios reikalingumas ir ekonominis pagrįstumas nėra nuginčytas" traktuotina išimtinai apelianto naudai, be jokio pagrindo analogiškai nevertino ir veikos, kurią pripažino nusikalstama pagal BK 184 str. 1 d. ir skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu apeliantą nuteisė (kaip jau minėta, kaltinamojo akto požiūriu tos veikos net ir nebuvo išskirtos). Dėl to, jog jokie objektyvūs duomenys nepatvirtino, kad N. K. būtų kuo nors kaltas dėl UAB „S" lėšų iššvaistymo ir toje dalyje, kurioje jis nuteistas už 14260 litų iššvaistymą (kelionė į T), šiuo aspektu svarbu yra tai, kad: 1) jo veikos yra išimtinai susiję su jo darbu juridinio asmens vadovu, be to, pažymėtina, kad inkriminuotų veikų laikotarpiu N. K. buvo išėjęs vaiko priežiūros (tėvystės) atostogų (4 t., b.l. 1); 2) pažeidimai, jeigu tokių ir būta, padaryti vadovaujant juridiniam asmeniui, visų pirma, turi būti vertinami ir analizuojami atsakomybės prieš juridinio asmens dalyvius (akcininkus) aspektu, taip pat atsakomybės tokio juridinio asmens samdytiems darbuotojams pagal darbo sutartis (darbo teisės) aspektu; kada juridinis asmuo bankrutavo (kaip šiuo atveju), būtina tirti ir vertinti, kokie kreditoriniai reikalavimai liko nepatenkinti, kokia tų kreditorinių reikalavimų apimtis. Tik tuo atveju, jeigu kitomis teisinės atsakomybės rūšimis neįmanoma sureguliuoti tokių teisinių santykių, turi būti pereinama į baudžiamosios teisės sritį ir tik tokiu atveju galimas baudžiamasis persekiojimas, kadangi būtent tokia ir yra baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės priemonės (ultima ratio) prigimtis. Mano atveju tokio principo nebuvo paisoma.

14Tokia praktika, kada baudžiamoji teisė yra suvokiama, o baudžiamasis persekiojimas galimas tik dėl tokių nusižengimų ir nusikaltimų, kurie kelia pačią didžiausią žalą visuomenės ir valstybės interesams, yra plačiai pripažįstama ir taikoma tiek Lietuvos Respublikos konstitucinėje jurisprudencijoje, tiek ir nacionalinių teismų praktikoje, nuosekliai formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Šiuo požiūriu klausimą dėl kitų teisinės atsakomybės rūšių bei baudžiamosios atsakomybės atribojimo plačiai aptarė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 26 d. nutartyje b.b. Nr. 2K-7-85/2013: "Išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatuoja, jog šios nagrinėjamos bylos kontekste teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas ir kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas toks teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėse valstybėse yra suprantama kaip kraštutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių apsaugai, todėl ir taikoma ji turėtų būti tik tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų pasiekti negalima. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau - Konstitucinio Teismo) 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose pažymėta, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę - kriminalinę bausmę. Nusikalstamos veikos - tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Be to, Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turti būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinios Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

15Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-409/2011)".

16Apeliaciniame skunde nurodoma, kad negali sudaryti nusikaltimo sudėties N. K. veika, be pagrindo kvalifikuota kaip nusikalstama pagal BK 184 str. 1 d., kadangi G. P. buvo asmuo, tiesiogiai susijęs su įmone UAB „S", be to, ir valstybės institucija - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos konstatavo, kad „darytina logiška išvada, kad G. P. atliko paslaugas bendrovėje „S" ir atstovavo ją". Toks teisinis santykis negali būti laikomas kaip nors ypatingai pažeidžiančiu kieno nors kito interesus (net jeigu jis būtų ekonomiškai nenaudingas, tai šis nenaudingumas visų pirma atsilieptų UAB „S" akcininkams), nes rinkos ekonomikos valstybėje, kokia yra Lietuvos Respublika, dėl sandorių ekonominės naudos sprendžia ne prokuratūra, ir netgi ne valstybinės institucijos, o patys rinkos subjektai ir jų dalyviai. Nesant didelės žalos valstybei ar tretiesiems asmenims, sandoriai, netgi tiesiogiai ir neatnešę didelės naudos bendrovei, negali būti traktuojami kaip bendrovės lėšų iššvaistymas. Taip pat apelianto nuomone, būtina vertinti, ar bendrovė, kurios turto iššvaistymu yra kaltinamas asmuo, priklauso valstybei ar savivaldybėms, o šiuo atveju neginčijamai nustatyta, kad nei valstybė, nei savivaldybės nebuvo UAB „S", už kurios iššvaistymą apeliantas yra nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, akcininkėmis. Kelionė įmonės interesais gali ir turi būti vertinama kaip pateisinama profesinė ar/ir ūkinė rizika, kas šalina baudžiamąją atsakomybę LR BK 34 straipsnio 1 dalies pagrindais.

17Veika, kuri buvo pripažinta nusikalstama pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, taip pat buvo be jokio pagrindo kvalifikuota kaip nusikaltimas, kadangi apelianto veiksmai daugiausia galėjo būti kvalifikuoti kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 1721 str. 1 d., 1722 str. 1 d. arba 1731 str. atitinkamoje dalyje. LAT nutartimi Nr. 2K-448/2010 išaiškino, jog prokuroras neturi kompetencijos vertinti susitarimo dalykus tarp atskirų civilinių sandorių šalių, kurie yra susitarimo reikalas. Lygiagrečiai baudžiamajam persekiojimui vyko ir lygiagretus civilinis procesas – UAB „S“ bankroto byla Nr. B2-3020-173/2010, išnagrinėta Kauno apygardos teisme.

18Pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo apelianto padarytas veikas pripažino nusikalstamomis, kai tuo tarpu tokios veikos nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties nesudaro. Baudžiamosios atsakomybės ir kitų atsakomybės rūšių neatribojimas pažeidė ir baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės poveikio priemonės, principą bei nukrypo nuo reikšmingos aukščiau paminėtos teismų praktikos, nuosekliai formuojamos ir vienodinamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo.

19Netinkamas įrodymą vertinimas pirmosios instancijos teisme, nulėmęs nepagrįsto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą. Esmines prielaidas netinkamai išnagrinėti baudžiamąją bylą sudarė netinkamas kaltinamojo akto surašymas, o pirmosios instancijos teismas iš viso tokio kaltinamojo akto nagrinėti neturėjo, o privalėjo jį perduoti prokurorui kartu su baudžiamąją byla BPK 254 straipsnio 3 d. pagrindais.

20Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas priėjo visiškai netinkamų išvadų tirdamas ir vertindamas įrodymus, kas savo ruožtu turi esminės reikšmės panaikinti tokį apkaltinamąjį nuosprendį apeliacine tvarka BPK 329 str. 1 p. pagrindais.

21Dėl netinkamo įrodymų ištyrimo ir vertinimo dalyje dėl nepagristo nuteisimo pagal BK 184 str. 1 d. Kaip jau minėta, apeliantas buvo kaltinamas BK 184 str. 2 d. numatytos veikos padarymu, nors veika, susijusi su G. P. kelionės į T apmokėjimu, yra visiškai atsieta nuo veikos (kuri kaltinamajame akte buvo visiškai be jokio pagrindo nurodyta kaip nusikalstama) dėl civilinio sandorio tarp UAB „S" ir UAB „RŽ". Šių veikų nurodymas kaip vieningos veikos yra ydingas ir sudaro savarankišką apeliacijos pagrindą apie ką pasisakyta aukščiau. Be kita ko, kaltinamajame akte buvo nurodyta kita esą iššvaistytų lėšų suma.

22Pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo padarė tokią išvadą: „teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai neabejotinai patvirtino, kad N. K., dirbdamas UAB „S" direktoriumi, iššvaistė jam patikėtą UAB ,S" turtą - 14260 litų, šią sumą be jokio teisinio pagrindo sumokėdamas už G. P., nedirbančio šioje įmonėje, keturių asmenų šeimos kelionę į T".

23Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas nė žodžio nepasisakė, kokie gi būtent duomenys, kuriuos teismas vertina kaip įrodymus, konkrečiai patvirtina apelianto kaltę ir kodėl teismas atmeta kitus įrodymus, kurie, priešingai, visiškai įrodo, kad apeliantas nėra kaltas ir turėjo būti išteisintas šioje dalyje lygiai taip pat, kaip ir „iš kaltinimo pašalintas teiginys" dalyje dėl sandorio tarp UAB „S" ir UAB „RŽ".

24Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai teisingai pasisako: „buvo sudaryta nakvynės paslaugų teikimo sutartis, kurios reikalingumas ir ekonominis pagrįstumas nėra nuginčytas". Tačiau tas faktas, kad nebuvo nuginčytas ir kelionės į T ekonominis naudingumas ir tikslingumas, turėjo būti vertintas išimtinai išteisinamojo nuosprendžio priėmimo naudai. Šiuo požiūriu reikšmingi yra bankroto administratoriaus R. P., apklausto liudytoju, parodymai, duoti teisminio bylos nagrinėjimo metu: „tai buvo normali bankroto byla, buvo atvejis, kad nebuvo pirmos eilės kreditorių, o tai būna retai", „aš turėjau kopijas sandorių, iš sandorių nebuvo nei vienas, kas prieštarautų bendrovės veiklai, mano požiūriu jokių netikslingų sandorių nebuvo", „nebuvo sandorių, kad prieštarautų bendrovės veiklai, „atsiliepė visi kreditoriai (3 t., b. 1. 185). Taigi, faktas, kad G. P. kelionės, kaip sandorio, kuris būtų įmonei ekonomiškai nenaudingas, neginčijo bankroto administratorius, o šios sumos civiline tvarka priteisti iš manęs niekas neprašė, turi būti vertinamas dviem aspektais: 1) toks sandoris įmonei „S" nebuvo ekonomiškai nenaudingas; nes ne kiekviena verslo kelionė duoda tiesioginę ekonominę naudą arba ta nauda pasireiškia ne iš karto, o G. P., kaip su įmone „S" susijusio asmens verslo kelionė, kaip įmonės veiklos sudedamoji dalis, turi būti vertinama kaip pateisinama profesinė ar ūkinė rizika (LR BK 34 straipsnio 1 dalis); 2) jeigu toks sandoris ir būtų ekonomiškai nenaudingas, tai toks sandoris turėtų būti ginčijamas civilinio proceso tvarka (ankstesnis apeliacinio skundo motyvas).

25Tai, kad G. P. yra su UAB „S" susijęs asmuo, buvo visiškai įrodyta tiek rašytiniais dokumentais, tiek ir liudytojų parodymais.

262009 m. rugsėjo 30 d. K apskrities VMI Patikrinimo akte Nr. XXXX (1 t., b.l. 28-45) konstatuota: „Pagal gautą informaciją ir tai, kad G. P. šeimai bendrovė „S" apmokėjo kelionę į I salą T, o taip pat, kad 2009-06-04 direktoriaus paaiškinime nurodyta „darbų užbaigimo aktus pasirašydavo „S" samdyti pagal darbo sutartis darbuotojai" darytina logiška išvada, kad G. P. atliko paslaugas bendrovėje „S" ir atstovavo ją" (1 t., b.l. 33, 12 patikrinimo akto puslapis).

27Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM ūkinės finansinės veiklos tyrimo K apskrities skyriaus 2010-06-17 specialisto išvadoje „Dėl UAB „S" ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų" Nr. XXXX konstatuota: „Dėl aukščiau įvardintų nustatytų faktų patikrinimo metu daroma išvada, kad G. P. atliko paslaugas UAB „S", o su juo buvo atsiskaityta apmokant 14 260 Lt kelionės išlaidų" (8 specialisto išvados puslapis, 21., b.l. 22-90).

28Tai, kad G. P. kelionės išlaidos 2008 m. kovo mėn. - 14260 Lt yra pripažintos „A" klasės bendrovės pajamomis natūra, už kurias paskaičiuotas GPM - 4688, 35 Lt, yra konstatuota to paties patikrinimo akto 1.1 skirsnio d) punkte (32 Patikrinimo akto puslapis, 1 t., b.l. 43). Pažymėtina, kad nei Valstybinės mokesčių inspekcijos aukštesnieji subjektai, nei pati bendrovė „S", nei bankroto administratorius tiek paties fakto dėl šių pajamų pripažinimo bendrovės pajamomis, tiek ir bendrovei priskaičiuotos sumokėtinos į biudžetą sumos neginčijo.

29Dar vienas rašytinis įrodymas, visiškai įrodantis, kad G. P. buvo susijęs su UAB „S", yra nustatytas K AVMI 2009 m. rugsėjo 30 d. patikrinimo akto Nr. XXXX 4- ajame puslapyje konstatuota: ,Iki 2008-10-01 bendrovei „S" prekių skaičiavimo paslaugas atliko bendrovė GN B" (k-XXXXXX) (pagal S užsakymus), kurios akcininkai - 50% N. K. (UAB „S" akcininkas) ir 50% G. P. (buvęs I LT" direktorius)".

30Apie tai, kad G. P. buvo susijęs su įmone „S", teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė liudytojai M. Š. („daugiau iš vadovų buvo dar vienas vyrukas, berods G." - 3 t., b. 1. 181), D. V. („buvo toks G. P., jis buvo kaip darbuotojas"

  • 3 t., b.l. 182), D. T. („G. P. - jis buvo konsultantas, man tai buvo žinoma"
  • 3 t., b.l. 182), J. D. („G. P. - jis man rodos lyg ir konsultantas buvo įmonėje" - 3 t., b.l. 184), V. Ž. („P. pirmą kartą pamačiau pas direktorių N., jis konsultuodavo, po to didžiąją dalį vadovaudavo, jis su įmone kažkiek reikalų turėjo" - 4 t., b.l. 5). Pats G. P., apklausiamas liudytoju, parodė, kad vyko susitikimas „su tarptautine kompanija YYY„informaciją perdaviau N., jis sprendė ką daryti toliau" - 3 t., b.l. 148).

31Skundžiamame nuosprendyje visiškai nepasisakyta, kodėl pirmosios instancijos teismas atmeta teisinantį įrodymą - 2012 m. spalio 17 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos K skyriaus Pažymą apie asmens valstybinio socialinio draudimo laikotarpius Nr. XXXXX (4 t., b.l. 1, analogiškai 4 t., b.l. 16), iš kurios matyti, kad veikos, už kurią apeliantas yra nuteistas, laikotarpiu jis buvo vaiko priežiūros atostogose, t.y. nebuvo tinkamas subjektas, kadangi neatsakė ir negalėjo atsakyti už UAB „S" sandorius kaip juridinio asmens vadovas. Pirmosios instancijos teismas visiškai be pagrindo tokių įrodymų nevertino ir netyrė, skundžiamame nuosprendyje dėl jų nepasisakė, nors tokie įrodymai turi būti vienareikšmiškai traktuojami skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio panaikinimo ir išteisinamojo nuosprendžio priėmimo naudai, ypač įvertinus faktą, kad mokesčių inspekcija, kaip valstybės institucija - mokesčių administratorius ne tik pripažino G. P. darbą bendrovėje, tokias išlaidas padarytomis bendrovės naudai, bet ir paskaičiavo nuo tokių išlaidų mokesčius.

32Dėl šios priežasties šioje dalyje priimtinas išteisinamasis nuosprendis, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Lygiagretaus mokestinio patikrinimo teisena taip pat tik patvirtina gynybos poziciją jog baudžiamasis persekiojimas apelianto atžvilgiu buvo inicijuotas nepagrįstai, o net ir inicijuotas, turėjo būti nutrauktas arba dėl tokio kaltinimo priimtas išteisinamasis nuosprendis.

33Dėl nepagrįsto įrodymų ištyrimo bei įvertinimo, nuteisimo pagal LR BK 233 str. 1 d.

34Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo netyrė ir nevertino 2012 m. spalio 17 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos K skyriaus Pažymos apie asmens valstybinio socialinio draudimo laikotarpius Nr. XXXXX (4 t., b.l. 1, analogiškai 4 t., b.l. 16), iš kurios matyti, kad veikos, už kurią apeliantas yra nuteistas, laikotarpiu jis buvo vaiko priežiūros atostogose, t.y. nebuvo tinkamas subjektas, kadangi neatsakė ir negalėjo atsakyti už UAB „S" veiklą kaip juridinio asmens vadovas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamosios bylos medžiagoje visiškai nėra jokio vieningo apyrašo, kuriuo būtų tinkamai surūšiuoti ir aprašyti UAB „S" buhalteriniai dokumentai, ir tokia aplinkybė jokiu būdu negali būti traktuojama kaip pagrindžianti apelianto kaltę.

35Baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta procesiškai reikšminga aplinkybė, kuri šiuo atveju yra ir fakto klausimas, jog buvo atliekamas ne vienas, o mažiausiai du ikiteisminiai tyrimai, kurie sujungti 2010 m. kovo 19 d. prokuroro nutarimu sujungti ikiteisminius tyrimus Nr. 20-1- 00486-08 ir Nr. 06-1-01092-09 (3 t., b.l. 8). Kaip matyti, ikiteisminiai tyrimai buvo atliekami skirtingose ikiteisminio tyrimo įstaigose, o jokių duomenų, patvirtinančių dokumentinę apyvartą tarp skirtingų ikiteisminio tyrimo įstaigų, baudžiamojoje byloje nėra.

36Aprašą, kuriuo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM ūkinės finansinės veiklos tyrimo K apskrities skyriaus 2010-04-07 specialistė darydama išvadą „Dėl UAB „S" ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų" Nr. XXXXX priėmė dokumentus, sudaro 140 lapų (2 t., b.l. 21), jame nurodyti ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, ir kiti dokumentai, už kurių nepateikimą N. K. yra nuteistas.

37Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM ūkinės finansinės veiklos tyrimo K apskrities skyriaus 2010-06-17 išvadoje Nr. XXXXX (2 t., b.l. 25-50) nurodoma, kad „pagal 2010-03-24 raštą Nr. XXXX perduoti 503 lapai ir ikiteisminio tyrimo byla Nr. 06-1-01092- 09 - 90 lapų". Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM ūkinės finansinės veiklos tyrimo K apskrities skyriaus 2010-06-17 Apraše (2 t., b.l. 90) nurodomi 67 lapai. Iš 2010 m. rugsėjo 28 d. Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (2 t., b.l. 92) matyti, kad N. K. pateikė 1255 lapus dokumentų, nors tą pačią dieną yra surašomas dar vienas Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo nurodoma, kad N. K. pateikia 378 lapus dokumentų.

38Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM K apygardos valdybos ūkinės

39finansinės veiklos tyrimo skyrius 2011 m. kovo 14 d. raštu Nr. XXXX nurodo: „grąžinami

40tyrimui dokumentai, gauti pagal K apskrities VPK NTV ENTS raštus: 2010-09-29 Nr. XXXX (1 lapas), 2010-10-06 Nr. XXXX (2251 lapas)".

41Iš K apygardos prokuratūros 2011-07-12 rašto Nr. XXXXX „Dėl pateikto prašymo" (21., b.l. 175) matyti, kad dokumentai grąžinami bankroto administratoriui R. P.

422011 m. rugpjūčio 10 d. dokumentų perdavimo-priėmimo aktu perduoti 77 lapai dokumentų (21., b.l. 176).

43Tačiau K apskrities VPK NTV Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius, 2012 m. sausio 16 d. raštu Nr. XXXX pateikdamas dokumentus Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro Ekonominių tyrimų skyriaus vyr. specialistei (2 t., b.l. 183), perdavė: 1) ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00486-08 medžiagą - 2 t., 356 lapai (kaip minėta, tuo metu ikiteisminiai tyrimai buvo sujungti, ar tuose tomuose yra buhalterinių duomenų, už kurių neišsaugojimą N. K. nuteistas, neaišku), 2) komandiruotes patvirtinančių dokumentų - 278 lapus; 3) 287 lapus sutarčių (kokių sutarčių konkrečiai, nėra išvardinta), 4) 109 lapus atlyginimų žiniaraščių, darbo grafikų, darbo laiko apskaitos žiniaraščių (kokių, vėl nėra išvardinta), 5) 101 lapą BU AB „RŽ" pateiktų dokumentų (ar tarp jų buvo UAB „S" dokumentų, nėra nurodyta), 6) 77 lapus darbo užmokesčio žiniaraščių, darbo sutarčių ir kt. Kokie dokumentai įeina į tą sąvoką 2 t. b.l. 183 minimą „kt." - nėra aišku, nėra nurodyta, todėl visiškai galimas dalykas, jog tas „kt." ir yra tie dokumentai, už kurių nepateikimą jis yra nuteistas. Aukščiau minėtu K apskrities VPK NTV Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2012 m. sausio 16 d. raštu Nr. XXXX pateiktas kur kas didesnis dokumentų skaičius, tačiau Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialistė A. S., pateikdama specialisto išvadą 2012-01-26 rašte nurodo, kad grąžina 852 lapus UAB „S" buhalterinių dokumentų (2 t., b.l. 184). Iš kur, kokiais keliais tokie dokumentai pateko į Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centrą, kokiais kriterijais šitie 852 lapai buvo atrinkti iš didesnio kiekio dokumentų, visiškai neaišku, tačiau teisėtais ir proceso būdu leistinais metodais šie dokumentai niekaip negalėjo būti gauti ir išskirti.

442010-03-20 raštu Nr. XXXXX FNTT prie LR VRM K apskrities skyriaus viršininkas K. Ž. K AVPK NTV ENTS viršininkui p. A. B. nurodė, jog pateikia 276 lapus buhalterinės apskaitos dokumentų (1 t., b.l. 78), nors sekančiame lape esančiame 2010-03-24 daiktų, dokumentų pateikimo protokole matyti, jog N. K. pateikė 94 lapus buhalterinių dokumentų. Sekančiame bylos lape nurodomas priedų prie specialisto išvados lapų skaičius - 111 lapų. K AVPK NTV Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2010-03-24 raštu Nr. XXXXX šio skyriaus viršininkas FNTT prie LR VRM Ūkinės- finansinės veiklos tyrimo K apskrities skyriaus vedėjai siuntė 3 segtuvus su 503 lapais (11., b.l. 111), nors sekančiame bylos lape N. K. pasirašytas lydraštis nurodo segtuvą su 130 lapų.

45Visų tokių neatitikimų tarp atskirų institucijų dokumentinės apyvartos pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo nevertino, nors tokie neatitikimai aiškintini išimtinai išteisinamojo nuosprendžio priėmimo naudai, kadangi tik pačios ikiteisminio tyrimo įstaigos atsako už tinkamą dokumentų cirkuliaciją ir išsaugojimą ir tinkamą apyvartą tarp institucijų. Be to, būtina įvertinti, kad lygiagrečiai ikiteisminiam tyrimui, kuris pradėtas dar 2007 m., vyko ir UAB „S" bankroto procesas, ir tarp bankroto administratoriaus ir ikiteisminio tyrimo įstaigų taip pat vyko dokumentinė apyvarta, kas įrodyta aukščiau minimais dokumentais.

46Teismo posėdyje liudytojomis apklausos įmonės buhalterė V.R. C. ir specialisto išvadą pateikusi Ž. Grundienė nepašalino prielaidų, kurios turėjo būti traktuojamos išimtinai palankiai N. K. naudai, o teismas tokias nepašalintas prielaidas be pagrindo vertino kaip sudarančias nusikalstamos veikos sudėtį.

47Net ir tuo atveju, jeigu apelianto veikoje ir būtų kokio nors aplaidumo požymių, tai tokie požymiai jokiu būdu nesudaro baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo sudėties ir turėjo būti vertinami administracinės atsakomybės aspektu, tiriant, ar apelianto veikoje nebuvo administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1721 str. 1 d., 1722 str. 1 d. ar 1731 str. atitinkamoje dalyje. Pvz., nebuvimas asmenų parašų ant atitinkamų žiniaraščių, patvirtinančių išmokas inventorizacijas atlikusiems asmenims (aštuntoji kaltinamojo akto pastraipa) jokių būdu nereiškia, kad tokios išmokos nesumokėtos, kadangi jos buvo pervestos į asmenų mokėjimo kortelių sąskaitas bankuose, o ši aplinkybė yra nustatyta kitais dokumentais. Buhalterinė apskaita buvo vedama buhalterinės programos pagalba, o atsakomybė, jeigu tokia ir taikytina, neturėtų išeiti iš mokestinio patikrinimo metu nustatytų nepriemokų ir baudų ribų arba, kraštutiniu atveju, administracinės teisinės atsakomybės ribų.

48Esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai.

49Kaltinamasis aktas buvo surašytas netinkamai, pažeidžiant BPK 219 str. 3 p. reikalavimus, kas užkirto galimybę efektyviai gintis nuo neapibrėžto kaltinimo, tačiau pirmosios instancijos teismas tokius kaltinamojo akto trūkumus toleravo. LAT nutartyje Nr. 2K-7-337/2006 nurodė, jog būtent prokuroras privalo taisyti savo paties padarytas ikiteisminio tyrimo organizavimo, kontrolės ir kaltinamojo akto surašymo klaidas. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė gynybos prašymą perduoti baudžiamąją bylą kartu su kaltinamuoju aktu prokurorui.

50Nors veikos, kurios N. K. buvo inkriminuotos kaip sudarančios vieną veiką, numatytą BK 184 str. 2 d., iš tikrųjų nebuvo niekuo susijusios ir toks dirbtinis veikų susiejimas buvo tik teisiškai nemotyvuotas prokuroro siekis apsunkinti N. K. padėtį. Nors jis nepadarė nė vienos iš nurodytų veikų, kaltinamojo akto formuluotė „tuo jis iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą UAB „S" priklausantį didelės vertės turtą - 103404, 20 litų, šiais neteisėtais veiksmais iššvaistė UAB „S" priklausantį didelės vertės turtą - 118113,48 Lt, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d., yra visiškai netinkama, neaiški ir nuo tokio kaltinimo kvalifikuotai gintis nėra įmanoma.

51Nors gynėjas iš karto nurodė, kad ši aplinkybė turi esminės reikšmės, tačiau nei prokuroras, nei pirmosios instancijos teismas į tai tinkamai nereagavo, kaip ir į aplinkybes, kad kaltinamojo akto 1 psl. nurodyta M. J., o 5 psl. nurodyta N. J., kad neaiškios ir neišskirtos piniginės sumos, atnaujinus įrodymų tyrimą esą iššvaistytų sumą kaltinimo dalyje dėl kelionės į T pirmosios instancijos teismas sumažino.

52Tačiau esminė ir visiškai neleistina baudžiamojo proceso požiūriu klaida buvo padaryta, kada teismo posėdžio metu, 2012 m. spalio 19 d. posėdyje (4 t., b. 1. 4) prokuroras pateikė tokį žodinį prašymą: „aš taip pat turiu prašymą, tai yra turiu ištaisymą dėl kaltinamojo akto klaidos - rašymo apsirikimai, kas gali apsunkinti kaltinamojo suvokimą dėl pateikto kaltinimo. Kaltinimo trečioje pastraipoje yra žodžiai M. J., įrašyti N. J. ir penktoje pastraipoje, nes kasos knygoje įrašė, įterpti žodžius „neišsaugojo ir nepateikė". Šeštoje pastraipoje, kuri prasideda 12 str. 4 d. po žodžių nuostatos, įterpti „ir neišsaugojo ir nepateikė kasos žiniaraščio". Ir aštuntoje pastraipoje „pažeidė..." penktos eilutės pabaigoje po skaičių vietoj „nėra prisegta“ įrašyti „neišsaugojo ir tyrimui nepateikė“. Tokį prašymą teikiu žodžiu, nes nesikeičia esminis kaltinimas, tai stiliaus klaidos“ – teisiamojo posėdžio protokolas (4 t., 4 b.l.).

53Prokuroras ne tik nepakeitė kaltinimo, kaip jis privalėjo elgtis, jeigu jau manė, kad kaltinimas yra keistinas, kaip tai yra reglamentuota BPK 256 str. 1 d., bet netgi nepateikė jokio rašytinio prašymo, iš kurio būtų galima spręsti apie kaltinimo pakeitimą.

54Nors prokuroras savo žodiniame prašyme naudoja skirtingas formuluotes „rašymo apsirikimai" ir „stiliaus klaidos", tačiau formuluotė „neišsaugojo" yra ne kas kita, kaip teisiškai reikšmingas požymis BK 223 str. 1 d. prasme. Pažymėtina, kad pagal kaltinamąjį aktą pvz., jo dalyje, penktoje pastraipoje, prasidedančioje „12 straipsnio 1 dalies...", kurią tokiu žodiniu prašymu prašė pakeisti prokuroras, iš viso nebuvo nurodytas teisiškai reikšmingas požymis „neišsaugojo", taigi, tokia kaltinamajame akte aprašyta veika iš viso negalėjo būti laikoma nusikalstama ir baustina, lygiai tas pats pasakytina ir apie šeštoje pastraipoje aprašytą veiką

55Kadangi kaltinamasis aktas yra ypatingai svarbus baudžiamojo proceso prasme dokumentas, apibrėžiantis kaltinimo, o tuo pačiu ir gynybos ribas, tai kiekvienas žodis ir raidė žodyje, apibūdinanti konkretų linksnį, yra svarbi. Šiuo požiūriu, lyginant protokole užfiksuotą prokuroro žodinį prašymą tampa akivaizdu, kad nuo tokio žodiniu prašymu de facto pakeisto kaltinimo gintis tapo neįmanoma, kadangi įstatymu garantuota kaltinamojo teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, buvo visiškai paneigta.

56Tokį motyvą papildomai iliustruoja faktas, kad kaltinamojo akto šeštoje pastraipoje iš viso nėra žodžio „nuostatos", po kurio prokuroras žodiniu prašymu prašė įterpti formuluotę „ir neišsaugojo ir nepateikė kasos žiniaraščio", o yra žodis „nuostatas". Aštunta pastraipa prasideda ne žodžiu „pažeidė", o žodžiais „taip pat", penkta eilutė pasibaigia ne žodžiais „nėra prisegtų", o žodžiu „nėra". Toje pačioje pastraipoje yra pakankamai daug skaičių, taigi, neaišku, ką žodiniu prašymu nori keisti prokuroras, tačiau nėra žodžių „nėra prisegta", o yra žodžiai „prisegtuose", „nėra prisegtų", „nėra prisegto".

57Nors toks akivaizdus ir ypatingai grubus baudžiamojo proceso pažeidimas turėjo sulaukti tinkamos pirmosios instancijos teismo reakcijos, tačiau pirmosios instancijos teismas, nors ir pasisakė, kad „nutartį paskelbs kito teismo posėdžio metu", bet jokios rašytinės nutarties tuo klausimu nepriėmė.

58Šiuo aspektu padarytos kelios ypatingai grubios baudžiamojo proceso prasme klaidos, užkirtusios galimybę tinkamai gintis nuo kaltinimo, kuris, net ir pradinėje jo redakcijoje nebuvęs aiškus, po prokuroro žodinio prašymo tapo iš viso neaiškus, o kaltinimo esmė nesuvokiama ir nežinoma (kaip minėta, rašytinis prašymas iš viso nebuvo pateiktas). Nepateikus jokio rašytinio prašymo ir kaltinimo teisme nepakeitus, kaip to reikalauja BPK 256 str. 1 d. nuostata, kaltinimas buvo de facto pakeistas, ir veikos, kurios pradinėje redakcijoje buvo aprašytos netgi kaip nenusikalstamos, buvo papildytos teisiškai reikšmingu požymiu. Nors toks papildymas vienareikšmiškai reiškia kaltinimo keitimą teisme, prokuroras įvardijo tokį keitimą „rašymo apsirikimais“ ir „stiliaus klaidomis“, o kaltinamasis prarado teisę žinoti, kuo yra kaltinamas. Tokia situacija turėjo nulemti kaltinamojo akto sugrąžinimą prokurorui, tačiau pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo tokį proceso pažeidimą toleravo. Taigi buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, sudarantis BPK 326 str. 1 d. 5 p. numatytą pagrindą panaikinti skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį ir bylą perduoti prokurorui.

59Prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d. nuosprendį ir priimti N. K. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį arba perduoti bylą prokurorui, kadangi kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų.

60Teismo posėdyje nuteistasis N. K. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą prašo atmesti.

61Apeliacinis skundas tenkinamas. Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d. nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas, išteisinamasis nuosprendis. Nors pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, kad N. K. pagal BK 184 str. 1 d. ir BK 223 str. 1 d. turi būti išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.).

62Nuteistasis N. K. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde suformulavo du alternatyvius prašymus: panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį arba panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui, nes kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų.

63Apeliacinio skundo argumentus dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 str. reikalavimams ir kitų baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų teisėjų kolegija atmeta.

64Apeliantai skunde nurodo, kad kaltinamasis aktas šioje byloje buvo surašytas neaiškiai, nesuprantamai ir pažeidžiant BPK 219 str. 3 p. reikalavimus. Pagrindiniu kaltinamojo akto trūkumu nurodoma tai, kad dvi, apeliantų nuomone, atskiros ir nesusijusios nusikalstamos veikos buvo įvertintos kaip viena nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 184 str. 2 d. Teismas kaltinimo dalį dėl 103404,20 Lt iššvaistymo pagal sutartį tarp UAB ,, „S" ir UAB ,,RŽ“ pašalino, nors šioje dalyje, apeliantų nuomone, turėjo priimti išteisinamąjį nuosprendį. Kaltinimo dėl dviejų nesusijusių nusikalstamų veikų aprašymas kaip vienos nusikalstamos veikos apsunkino kaltinamojo padėtį, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl šios priežasties perduoti bylą prokurorui dėl netinkamo kaltinamojo akto surašymo.

65Šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta, nes jie yra nepagrįsti. Iš kaltinamojo akto matosi, kad N. K. patikėto didelės vertės UAB „S" priklausančio turto iššvaistymas apmokant pagal turizmo paslaugų teikimo sutartį tarp K. P. ir kelionių agentūros ,,ST“ 14 709,28 Lt, o taip pat sudarant sutartį su UAB ,,RŽ“ dėl viešbučio paslaugų teikimo ir sumokant pagal šią sutartį 103 404,20 Lt, buvo aprašytas kaip viena tęstinė nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 184 str. 2 d. Ar kaltinamajame akte šios dvi N. K. veikos pagrįstai buvo įvertintos kaip du tos pačios tęstinės nusikalstamos veikos epizodai, kolegijos nuomone, šiuo atveju esminės reikšmės neturi. Tuo tarpu apeliantų argumentai apie tai, kad tokiu būdu buvo pažeisti BPK 219 str. 3 p. reikalavimai, yra nepagrįsti. Pagal BPK 219 str. 3 p. reikalavimus kaltinamajame akte turi būti išdėstytas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, duomenys apie nukentėjusįjį, įtariamojo atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės. Iš kaltinamojo akto matosi, kad aprašant nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 str. 2 d., šie reikalavimai nebuvo pažeisti. Didelės vertės svetimo turto iššvaistymo, kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos, du epizodai kaltinamajame kate buvo aprašyti atskirai ir laikantis visų jau išvardintų BPK 219 str. 3 p. reikalavimų. Nusikalstama veika aprašyta aiškiai ir suprantamai, todėl apeliantų argumentai apie tai, kad kaltinimas N. K. buvo nesuprantamas, niekuo nepagrįsti. Kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis kaltinamas ir jo teisė į gynybą (BPK 22 str. 3 d., 44 str. 7 d.) nebuvo pažeistos. Apeliacinio skundo argumentas apie tai, kad dvi nusikalstamas veikas kaltinamajame akte aprašius kaip vieną nusikalstamą veiką, tokiu būdu buvo pasunkinta N. K. padėtis, irgi nepagrįstas, nes nors kaltinamajame akte nusikalstama veika pagal BK 184 str. 2 d. buvo kvalifikuota kaip didelės, iš viso 118 113,48 Lt vertės svetimo turto iššvaistymas, tačiau pažymėtina, kad ir viename iš šios nusikalstamos veikos epizodų kaltinime nurodyto iššvaistyto svetimo turto vertė (103 404,20 Lt) irgi viršijo 250 MGL dydžio sumą, todėl ši veika, netgi kvalifikuojant ją atskirai, vis tiek atitiktų BK 184 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį (BK 190 str. 1 d.).

66Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pripažinęs, jog N. K. viename iš kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos epizodų kaltinime nurodytų 103 404,20 Lt neiššvaistė, pirmosios instancijos teismas šią kaltinimo dalį pašalino, o pripažinęs įrodytu, kad N. K. iššvaistė 14260 Lt apmokant įmonėje nedirbančių asmenų kelionės į T išlaidas, nuteistojo N. K. nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 184 str. 2 d. į BK 184 str. 1 d. Šiuo atveju teismas jokių BPK reikalavimų, taip pat ir BPK normų, nustatančių nuosprendžio surašymo taisykles, nepažeidė. Tais atvejais, kai asmuo pripažįstamas kaltu tik viename ar keliuose tęstinės nusikalstamos veikos epizoduose, o kituose jo kaltė neįrodoma, tuose epizoduose išteisinamasis nuosprendis nepriimamas, o dalis kaltinimo pašalinama apie tai nurodant nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atskiroje dalyje nepriėmęs išteisinamojo nuosprendžio, o tik perkvalifikavęs N. K. nusikalstamą veiką ir nuosprendyje išdėstęs tokio sprendimo motyvus, BPK ir galiojančios teisminės praktikos reikalavimų nepažeidė.

67Apeliaciniame skunde nurodoma ir apie tai, kad teisiamajame nuosprendyje prokuroras teismui pateikė žodinį prašymą dėl kaltinamajame akte padarytų tariamai techninių klaidų ištaisymo. Vietoje žodžių M. J. įrašyti N. J., taip pat įterpti žodžius: ,,neišsaugojo ir nepateikė“. Kitoje vietoje į kaltinimą įterpti žodžius ,,ir neišsaugojo, ir nepateikė“, vietoje žodžių ,,nėra prisegta“ įrašyti ,,neišsaugojo ir tyrimui nepateikė“. Prokuroras šiuo atveju nepateikė jokio rašytinio prašymo dėl kaltinimo pakeitimo kaip tai numatyta BPK 256 str. 1 d. Teismas dėl tokio prokuroro prašymo jokios rašytinės nutarties irgi nepriėmė. Šiuos apeliacinio skundo argumentus dėl BPK 256 str. reikalavimų ir nuteistojo teisės į gynybą pažeidimų kolegija irgi atmeta. Įvertinusi tuos kaltinamojo akto trūkumus, apie kuriuos teisiamajame posėdyje žodžiu paminėjo prokuroras, kolegija pripažįsta, kad tai iš tikrųjų yra tik techninės klaidos, kurių ištaisymui keisti N. K. kaltinimą BPK 256 str. nustatyta tvarka pakankamo pagrindo nebuvo. Tai nepažeidė N. K. teisės žinoti, kuo jis kaltinamas ir nepažeidė jo teisės į gynybą. Pažymėtina dar ir tai, kad dalis prokuroro žodžiu nurodytų techninio pobūdžio klaidų buvo padaryta toje kaltinamojo akto dalyje ir aprašant tą nusikalstamos veikos, numatytos BPK 184 str. 2 d., epizodą, kurį pats teismas skundžiamame nuosprendyje iš kaltinimo pašalino.

68Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas tikrai neatsižvelgė į kai kurias nustatytas bylos aplinkybes, netinkamai įvertino išnagrinėtus įrodymus ir tokiu būdu pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus. Apie tai dar bus pasisakyta ir šiame nuosprendyje. Tačiau jau paminėti ir aptarti apeliacinio skundo argumentai dėl BPK 219 str. 3 p. ir kitų BPK pažeidimų yra nepagrįsti. Patikrinus bylą, jokių esminių BPK pažeidimų, dėl kurių būtų buvę suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 str. 3 d.), nenustatyta.

69Dėl to, kas jau buvo išdėstyta, tenkinti apeliaciniame skunde išdėstytą alternatyvų prašymą, skundžiamą nuosprendį naikinti ir perduoti bylą prokurorui, pagrindo nėra.

70Tačiau teisėjų kolegija nuteistojo N. K. ir jo gynėjo apeliacinį skundą tenkina, nes skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, jis naikinamas ir priimamas naujas, išteisinamasis nuosprendis.

71Jau buvo nurodyta apie tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino N. K. kaltu pagal BK 184 str. 1 d. tik dėl vieno iš kaltinime nurodyto tęstinės nusikalstamos veikos epizodo. Skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodoma, kad N. K. šią nusikalstamą veiką padarė tokiomis aplinkybėmis.

72N. K., nuo 2007-09-07 iki 2009-06-30 dirbdamas UAB „S“, įmonės kodas XXXXX, registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13 Nr. VIII-1835 redakcija) 37 str. nuostatų bei užimamų pareigų pagrindu valdydamas jam patikėtą UAB „S“ turtą, turėdamas teisinį pagrindą tvarkyti įmonės turtą bei sudaryti sandorius, iššvaistė UAB „S“ priklausantį turtą, o būtent:

732008-01-29 sudarytos turizmo paslaugų teikimo sutarties (be numerio) tarp K. P. ir kelionių agentūros UAB „ST“ įm.k. XXXX, reg. (duomenys neskelbtini), pagrindu, atliko mokėjimą per 2 kartus kelionių agentūrai UAB „S“, tai yra 2008-03-07 pavedimu per banką į UAB „ST“ AB Ūkio banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 11760 litų bei 2009-05-05 išrašė kasos išlaidų orderį Nr. XXX - 2500 litų, tokiu būdu apmokėjo 4 įmonėje nedirbančių asmenų bei su UAB „S“ veikla nesusijusios kelionės į T išlaidas 14260 litų sumai. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis padarė Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

74Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje išnagrinėjo visus bylos duomenis, kuriais kaltinimas dėl šios nusikalstamos veikos buvo grindžiamas kaltinamajame akte. Šiuos bylos duomenis, pripažinęs juos įrodymais, teismas taip pat išdėstė nuosprendyje. Apkaltinamąjį nuosprendį teismas pagrindė paties nuteistojo N. K. ir liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais, specialistų išvadomis ir kitais išdėstytais rašytiniais įrodymais.

75Nuteistasis N. K. nors kaltu ir neprisipažino, tačiau teisme parodė, kad G. P. nebuvo oficialus įmonės darbuotojas. Jis nebuvo įdarbintas pagal darbo sutartį, kadangi prieš tai jis ilgą laiką dirbo labai panašia veikla užsiimančioje įmonėje, pats iš jos išėjo ir norėjo, kad nurimtų aistros. Todėl ir buvo laukta tinkamesnio laiko darbo sutarties sudarymui. G. P. į T vyko įmonės tikslais - susitikti su tarptautinės kompanijos ,,E“ atstovais. Klausimai nebuvo sprendžiami pliaže, susitikimai vyko akis į akį. Įmonė norėjo plėsti savo veiklą ne tik Lietuvoje, bet ir L bei kitose rytų Europos šalyse, o Lietuva pakankamai maža šalis didesnėms kompanijoms, todėl buvo norima susikooperuoti. UAB „S“ apmokėjo G. P. kelionę. Dėl to, kad jis į kelionę vyko su šeima, nebuvo prieštaraujama, kadangi kelionės tikslas buvo susitikti su kita įmone ir užmegzti su ja kontaktus. Su ta įmone derybos vyko internetu, nes jiems buvo įdomi Baltijos šalių rinka. Jie L dar nebuvo įėję, todėl buvo norima su jais pakalbėti dėl Rytų Europos rinkos, ar būtų galima bendradarbiauti. Kadangi ne viską internetu galima išspręsti, todėl teko vykti į T. Jis pats buvo šios kelionės iniciatorius. G. P. turėjo tam patirties, todėl ir pasiūlė jam šią kelionę. Kas kelione rūpinosi, neprisimena. Įsakymo dėl komandiruotės nebuvo parašyta, tai buvo tik žodinis susitarimas. Grįžęs G. P. visą informaciją pateikė žodine forma. Iš jo susitikimo turėjo būti aišku, ar užsienio įmonė nori bendrauti ar ne, bet rezultato galutinio nebuvo, tačiau ne kiekvienas verslo susitikimas atneša rezultatų. Su kuo konkrečiai G. P. buvo susitikęs, negali atsakyti. Kelionės apmokėjimas G. P. buvo kaip atlygis už įmonės atstovavimą, tai buvo tik išlaidų padengimas. Įmonė buvo tikrinama ne vienos instancijos, kurios pasisakė, kad G. P. išlaidoms išleisti pinigai buvo jo papildomos pajamos ir jas apmokestino, tai užfiksuota kaip įmonės išlaidos, bet pelnas nemažinamas. G. P. veikla buvo naudinga įmonei – buvo pasirašyta viena sutartis su kita įmone „R“, jo pagalbos ir patirties reikėjo ir inventorizacijoje.

76Liudytojas G. P. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, tačiau jų nesieja jokie giminystės ryšiai. Nurodė, kad į T vyko įmonės UAB „S“ sąskaita, nors įmonėje nedirbo. Jis konsultavo šią įmonę, padėjo jai plėstis ir įsitvirtinti rinkoje, o į kelionę vyko atstovauti įmonę susitikimuose ir dalyvavo N. K. vardu. Kelionei buvo išleista apie 15 000 Lt., nes vyko su žmona ir vaikais, bet kada išvyko į kelionę ir kiek laiko joje praleido, negali atsakyti, nes kiekvienais metais daug keliauja. Pats N. K. pasiūlė apmokėti kelionės sąskaitą, o iš kokių lėšų kelionė buvo apmokėta, jam nebuvo svarbu, jis tuo nesidomėjo. Su įmone jo niekas nesiejo, tuo metu dirbo vadybininku, o UAB „S“ nuomavosi iš jų transportą. N. K. pažinojo 10 metų, jie buvo draugai. Jis moka anglų kalbą, todėl ir padėjo N. K., nes tai buvo asmeninis jo verslas. Iš N. K. įmonės jokios naudos neturėjo, tai buvo padėkos gestas už paramą ir patarimus. Jam nebuvo sunku susitikti su besidominčiais jų verslu, o jeigu būtų atsiradę norinčių, toliau būtų bendravusi pati įmonė. Kelionės metu įvyko vienas susitikimas su tarptautine kompanija ,,YYY“. Apie kelionę N. K. visą informaciją perdavė žodžiu.

77Liudytoja K. P. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta apie 5-7 metus, tačiau jų nesieja jokie giminystės ryšiai. Su N. K. jai teko vykti į keliones, šeimomis. Buvo kelionė į T, jos išlaidų nežino, nes visas sąskaitas tvarkė vyras. Vyras jai pasakė, kad vyks į kelionę, ji apsidžiaugė ir apie kainas jo nieko neklausė, nes jai svarbus buvo tik kelionės laikas, kadangi reikėjo susitarti su darboviete. Kelionė truko apie 10-12 dienų, bilietus, viešbučius ir visa kita išrinko vyras, oji tik pasirašė kelionės dokumentus, nes tuo metu vyras to padaryti negalėjo. Viską apie šią kelionę sužinojo, kai buvo iškviesta į apklausą. Ji nežino, kieno sąskaita keliavo. T ją vyras su vaikais palikdavo viešbutyje, o pats vykdavo į susitikimus įvairiuose miesteliuose, susitikimų buvo kokie 4-5. Pamena, kad vyras domėjosi produkto „xx“ įvežimu į Lietuvą.

78Liudytojas P. B. parodė, kad N. K. pažinojo, kai dirbo jo įmonėje, jų giminystės ryšiai nesieja. Kuo N. K. kaltinimas, negali pasakyti. Nurodė, kad 2007 m. ar 2008 m. dirbo inventorizacijas atliekančioje įmonėje UAB „S“ skaitikliu, skaičiavo prekes. Įmonės direktorius buvo N. K., G. P. jam girdėtas, bet ar jis turi ką nors bendro su įmone, nežino, jį matydavo ofise tik, bet kad jis vadovautų, matyti neteko.

79Liudytojas V. L. parodė, kad N. K. yra jo buvęs darbdavys. Jis irgi parodė, kad G. P. jam girdėtas, matydavo jį UAB ,,S“ patalpose susitinkantį su N. K..

80Liudytoja J. D. parodė, kad kaltinamąjį N. K. jai teko matyti, kai dirbo inventorizacijose prieš daug metų, jokių giminystės ryšių nėra. Įmonėje „S“ dirbo inventorizacijos vadove prieš 5 metus (2007 m. ar 2008 m.). Žinojo, kad G. P. buvo lyg ir įmonės konsultantas.

81Liudytoja V. Ž. parodė, kad dirbo pas N. K. nuo 2007 m., jis buvo įmonės direktorius. G. P. pirmą kartą pamatė pas direktorių N. K., jis konsultuodavo, po to turėjo kažkiek reikalų su įmone.

82Liudytojas M. Š. parodė, kad kaltinamąjį yra matęs, jų nesieja jokie giminystės ryšiai. N. K. matė darbe, VC 32, esančiame (duomenys neskelbtini), ten buvo UAB „S“ ofisas. N. K. buvo vadovaujantis žmogus, o dar iš vadovų buvo G. berods.

83Liudytoja D. V. parodė, kad N. K. pažįsta, jis buvo direktorius, su juo giminystės ryšiai jos nesieja. Įmonėje „S“ operatore dirbo beveik metus, dirbo pagal individualią veiklos pažymą. Inventorizacijos vykdavo visur: V, K, K, Š, P. Parodė, kad buvo toks darbuotojas G. P., bet įmonėje buvo didelė darbuotojų kaita.

842011 m. kovo 9 d. papildomoje specialisto išvadoje Nr. XXXX ,,Dėl UAB ,,S“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“, be kitų išvadų, nurodoma, kad ,,tyrimo metu nėra galimybės nustatyti ar UAB „S“ įformintos išlaidos panaudotos UAB „S“ pajamoms uždirbti ir ekonominei naudai gauti: UAB „S“ įformino kelionės į T išlaidas 14709,28 Lt. (4 asmenims) pagal 2008-03-31 pirkimo PVM s.f. Nr. XXXXX pardavėjo UAB „A ir p“ (į.k. (duomenys neskelbtini)), tarpininko UAB „ST“ (į.k. (duomenys neskelbtini)). Prie 2008-03-31 PVM s.f. Nr. XXXXX pateiktas 2008-03-31 UAB „ST“ paslaugų perdavimo aktas Nr. XXXXX, kuriame detalizuotos paslaugos 4 asmenims.

85Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė Z. P. patvirtino, kad iš specialistės išvadoje nurodytos 14709,28 litų sumos, UAB ,,S“ sumokėtos už G. P. keturių asmenų šeimos kelionę į T turi būti minusuoti 449,28 litai, nes neįvertinta kreditinė sąskaita. Teismas, remdamasis šiuo specialistės paaiškinimu, padarė išvadą, kad UAB ,,S“ neteisėtai apmokėjo G. P. keturių asmenų šeimos poilsinę kelionę į T už 14260 litų, o ne už 14709,28 litus, kaip klaidingai nurodyta kaltinamajame akte.

86Nors skundžiamame nuosprendyje teismas ir išdėstė įrodymus, kurie, teismo nuomone, patvirtina N. K. kaltę dėl svetimo turto iššvaistymo, iš tolesnės nuosprendžio aprašomosios dalies matosi, kad joje jokie išnagrinėtų įrodymų įvertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai faktiškai neišdėstyti. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje teismas lakoniškai nurodė tik apie tai, kad ,, teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai neabejotinai patvirtino, kad N. K., dirbdamas UAB ,,S“ direktoriumi, iššvaistė jam patikėtą UAB ,,S“ turtą - 14260 litų, šią sumą be jokio teisinio pagrindo sumokėdamas už G. P., nedirbančio šioje įmonėje, keturių asmenų šeimos poilsinę kelionę į T“.

87Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas sprendimas pripažinti N. K. kaltu pagal BK 184 str. 1 d. neteisėtas ir nepagrįstas. Teismo išvada, kad N. K. iššvaistė svetimą turtą, ne tik faktiškai nemotyvuota, tačiau ji ir neatitinka išnagrinėtais įrodymais nustatytų bylos aplinkybių. O šios nustatytos bylos aplinkybės, kolegijos nuomone, patvirtina, kad N. K. veikoje nėra BK 184 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinųjų požymių.

88Pagal BK 184 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą ar turtinę teisę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr. 8 ,,Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose" išaiškinta, kad turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje turto pasisavinimas skiriasi nuo iššvaistymo tuo, kad turtas iššvaistomas jo nepasisavinus, t. y. neužvaldžius bent trumpam laikui. Patikėtas turtas - tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai ar asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už tą turtą. Iššvaistymas laikomas baigtu nuo svetimo turto perdavimo trečiajam asmeniui momento. Patikėto ar esančio kaltininko žinioje svetimo turto iššvaistymas gali būti padaromas esant ne tik tiesioginei, bet ir netiesioginei kaltininko tyčiai.

89Nagrinėjant bylas dėl turto pasisavinimo arba iššvaistymo vadovaujamasi ir jau vėliau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėmis nutartimis įtvirtinta teismine praktika. Kasacinėje nutartyje Nr. 2K-7-388/2007 dar kartą išaiškinta, kad turtas iššvaistomas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais. BK 184 straipsnio 1 dalies prasme atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio turto ar turtinės teisės iššvaistymą atsiranda tada, kai jis neteisėtai pasinaudoja suteiktais įgaliojimais tam turtui. Kvalifikuojant iššvaistymą, nėra svarbu, ar veika padaryta dėl savanaudiškų, ar dėl kitokių motyvų. Kaltininkas, taip veikdamas, gali ir nepasipelnyti. Svarbu tai, kad kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje turtas visuomet yra neteisėtai ir neatlygintinai perleidžiamas tretiesiems asmenims. Turto iššvaistymas yra tyčinis nusikaltimas, todėl šio nusikaltimo subjektyviam požymiui - kaltei - būdinga tyčia. Ji gali būti ne tik tiesioginė, bet ir netiesioginė. Tiesioginė tyčia yra tada, kai asmuo suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą arba jo žinioje esantį turtą ir taip pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus, daro jam materialinę žalą ir to nori. Netiesioginė tyčia yra tada, kai asmuo tyčine veika nesiekia žalingų padarinių, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne vien tik kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir teismo posėdyje išnagrinėta bylos medžiaga, t. y. objektyviais bylos duomenimis. Kasacinėje nutartyje Nr. 2K-192/2011 irgi išaiškinta, kad BK 184 straipsnyje nustatyti specialaus subjekto požymiai: už svetimo turto pasisavinimą atsako tik toks asmuo, kuriam svetimas turtas yra patikėtas arba yra jo žinioje. Labai svarbus turto iššvaistymo požymis yra atliktų veiksmų neteisėtumas, kuris reiškiasi tuo, kad kaltininkas neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais. BK 184 straipsnyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtinasis jos požymis yra turtinės žalos padarymas.

90Šioje byloje teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais tikrai neabejotinai nustatyta, kad N. K. kaltinime nurodytu laikotarpiu tikrai dirbo UAB „S“ direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu teisėtai valdė jam patikėtą UAB „S“ turtą. Taip pat neabejotinai nustatyta, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis N. K. atliko du mokėjimus, kuriais pavedimu per banką iš UAB „S“ sąskaitos į UAB „ST“ banko sąskaitą pervedė iš viso 14 260 Lt, tokiu būdu apmokėdamas iš viso 4 asmenų, t. y. G. P. ir jo šeimos narių kelionės į T išlaidas. Tai byloje tikrai įrodyta, tai pripažįsta ir pats nuteistasis N. K., patvirtina liudytojas G. P., jo žmona liudytoja K. P. ir kiti bylos duomenys.

91Tačiau šios nurodytos bylos aplinkybės dar nepatvirtina, kad tokiu būdu N. K. tikrai iššvaistė jam patikėtą svetimą turtą. Teismas turėjo nustatyti, kad UAB „S“ pinigus tretiesiems asmenims nuteistasis perleido visų pirma neteisėtai ir neatlygintinai, be to, turėjo būti nustatyta, jog dėl to UAB „S“ tikrai buvo padaryta turtinė žala. Skundžiamame nuosprendyje dėl to faktiškai iš viso nepasisakyta, o kai kurios teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Teismas teisus nurodęs, kad G. P. ir jo šeimos nariai įmonėje UAB „S“ nedirbo, tačiau teismo išvada, jog G. P. ir jo šeimos narių kelionė į T nebuvo susijusi su UAB „S“ veikla, neatitinka nustatytų šios bylos aplinkybių. Tokią teismo išvadą paneigia netgi pačiame skundžiamame nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Tuo tarpu nuteistojo N. K. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde išdėstyti labai išsamūs argumentai, kurie patvirtina ir tai, kad teismas neįvertino daugelio svarbių šios bylos aplinkybių, ir tai, jog išnagrinėti įrodymai nepatvirtina, o kaip tik paneigia N. K. kaltę dėl svetimo turto iššvaistymo.

92Kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad ir kaltinamajame akte, ir skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje vienodai nurodoma, jog N. K. ir Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13 Nr. VIII-1835 redakcija) 37 str. nuostatų, ir užimamų pareigų pagrindu turėjo teisinį pagrindą tvarkyti įmonės turtą bei sudaryti sandorius. Šiame nuosprendyje jau buvo nurodyta apie tai, kad kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje turtas turto iššvaistymo atveju tretiesiems asmenims perleidžiamas nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos, o turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais teisės aktais. Kokius norminius aktus perleisdamas tretiesiems asmenims įmonės turtą pažeidė N. K., kaltinime nebuvo nurodyta, to nuosprendyje nenurodė ir pirmosios instancijos teismas. Skundžiamame nuosprendyje nieko nenurodyta netgi apie tai, kad įmonei UAB „S“ dėl G. P. ir jo šeimos narių kelionės apmokėjimo buvo padaryta kokia nors žala, nurodoma tik apmokėtos kelionės išlaidų suma.

93Tačiau apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad nors G. P. pats UAB „S“ tikrai oficialiai nedirbo, iš tikrųjų jis teikė šiai įmonei paslaugas, žodines konsultacijas, o kelionės į T metu N. K. vardu vedė derybas su kitų įmonių atstovais, po to gautą informaciją perdavė N. K. ir tokiu būdu suteikė UAB „S“ paslaugas, už kurias pagal žodinį susitarimą ši įmonė apmokėjo jo ir jo šeimos narių kelionės išlaidas.

94Paties nuteistojo N. K. ir liudytojo G. P. parodymai jau buvo išdėstyti ir skundžiamame, ir šiame nuosprendyje. Galima sutikti, kad nuteistojo ir liudytojo G. P. parodymai apie G. P. ir jo šeimos narių kelionės į T ir jos apmokėjimo aplinkybės gana lakoniški ir vertinant vien tik šiuos parodymus, dėl jų kiltų tam tikrų abejonių. Tačiau, viena vertus, jų parodymai nebuvo paneigti. Kita vertus, tuos N. K. ir G. P. parodymus patvirtina kiti įrodymai, kurių patikimumu abejoti nėra jokio pagrindo. Tie įrodymai labai išsamiai išdėstyti nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde.

95Nors byloje nustatyta, kad G. P., kurio paties ir jo šeimos narių kelionę į T apmokėjo N. K. vadovaujama įmonė UAB „S“, kaltinime nurodytu laikotarpiu šioje įmonėje oficialiai nedirbo, kiti bylos duomenys patvirtina, jog G. P. teikė šiai įmonei paslaugas teikdamas konsultacijas, o taip pat ir ieškodamas šiai įmonei naudingų verslo kontaktų. Tai jis darė ir kelionės į T metu. Nors tarp N. K. ir G. P. nebuvo sudaryta jokia rašytinė sutartis dėl tokių paslaugų teikimo ir tų paslaugų apmokėjimo tvarkos, apie tai teisme duotus nuteistojo N. K. ir liudytojo G. P. parodymus patvirtina kiti išnagrinėti įrodymai. Apie tai, kad G. P. buvo pažįstamas su N. K., lankydavosi UAB „S“ ir buvo susijęs su šios įmonės veikla, patvirtina ir skundžiamame nuosprendyje, ir šiame nuosprendyje jau išdėstyti liudytojų parodymai. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde pagrįstai cituojami liudytojų M. Š., D. V., D. T., J. D., V. Ž. parodymai apie tai, kad G. P. jie matydavo įmonėje „S“ ir jog jis buvo „kaip darbuotojas, konsultantas“. Apeliaciniame skunde taip pat pagrįstai nurodoma ir apie tai, jog G. P. ryšius su UAB „S“ ir faktinį dalyvavimą šios įmonės veikloje patvirtina dar ir rašytiniai įrodymai, kuriais pirmosios instancijos teismas pagrindė apkaltinamąjį nuosprendį.

96Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad 2009 m. rugsėjo 30 d. K apskrities VMI Patikrinimo akte Nr. XXXX konstatuota: „Pagal gautą informaciją ir tai, kad G. P. šeimai bendrovė „S“ apmokėjo kelionę į I salą T, o taip pat, kad 2009-06-04 direktoriaus paaiškinime nurodyta „darbų užbaigimo aktus pasirašydavo „S“ samdyti pagal darbo sutartis darbuotojai“ darytina logiška išvada, kad G. P. atliko paslaugas bendrovėje „S“ ir atstovavo ją“ (1 t., b.l. 33, 12 patikrinimo akto puslapis).

97Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM ūkinės finansinės veiklos tyrimo K apskrities skyriaus 2010-06-17 specialisto išvadoje „Dėl UAB „S“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“ Nr. XXXXX konstatuota: „Dėl aukščiau įvardintų nustatytų faktų patikrinimo metu daroma išvada, kad G. P. atliko paslaugas UAB „S“, o su juo buvo atsiskaityta apmokant 14 260 Lt kelionės išlaidų“ (8 specialisto išvados puslapis, 21., b.l. 22-90).

98Tai, kad G. P. kelionės išlaidos 2008 m. kovo mėn. - 14260 Lt yra pripažintos „A“ klasės bendrovės pajamomis natūra, už kurias paskaičiuotas GPM - 4688, 35 Lt, yra konstatuota to paties patikrinimo akto 1.1 skirsnio d) punkte (32 Patikrinimo akto puslapis, 1 t., b.l. 43). Pažymėtina, kad nei Valstybinės mokesčių inspekcijos aukštesnieji subjektai, nei pati bendrovė „S“, nei bankroto administratorius tiek paties fakto dėl šių pajamų pripažinimo bendrovės pajamomis, tiek ir bendrovei priskaičiuotos sumokėtinos į biudžetą sumos neginčijo.

99Dar vienas rašytinis įrodymas, įrodantis, kad G. P. buvo susijęs su UAB „S“, yra nustatytas K AVMI 2009 m. rugsėjo 30 d. patikrinimo akto Nr. XXXX 4- ajame puslapyje konstatuota: „Iki 2008-10-01 bendrovei „S“ prekių skaičiavimo paslaugas atliko bendrovė GN B“ (k-XXXXX) (pagal S užsakymus), kurios akcininkai - 50% N. K. (UAB „S“ akcininkas) ir 50% G. P. (buvęs I LT“ direktorius)“.

100Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ir atlikus įrodymų tyrimą, taip pat buvo apklaustos specialistės L. Šiaučiūnaitė ir Ž. Grundienė. Specialistė L. Šiaučiūnaitė, surašiusi K apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktą Nr. XXXX, teismo posėdyje dar kartą patvirtino patikrinimo akte nurodytus duomenis apie G. P. dalyvavimą UAB „S“ veikloje. Specialistė paaiškino, kad ji pati G. P. nepažinojo, bet patikrinimo metu buvo pateikti ir ištirti dokumentai, kurie buvo pasirašyti G. P. Nors jis samdomu įmonės darbuotoju lyg ir nebuvo, bet prie jo pavardės buvo parašas, patvirtinantis, kad jis priima darbų atlikimo darbus ir kad jis buvo kontaktinis asmuo. Patikrinimo akte ji pažymėjo, kad G. P. buvo vienos bendrovės akcininku kartu su įmonės „S“ vadovu. Todėl ji padarė išvadą, kad kita įmonė, kurioje dirbo G. P. ir buvo jos akcininkas, teikė tokias pačias paslaugas kaip įmonė „S“, vykdė inventorizacijas prekybos centruose, tai G. P. teikdavo paslaugas ir UAB „S“ bei kartais šią įmonė atstovaudavo. Specialistė taip pat nurodė, kad G. P. kelionės išlaidos buvo paskaičiuotos kaip gyventojų pajamų mokestis. Pajamų mokestį turėjo mokėti įmonė, todėl ji padarė išvadą, kad tos kelionės išlaidos faktiškai buvo darbo užmokestis G. P. už suteiktas paslaugas UAB „S“. Taip ji ir nurodė patikrinimo akte, nes G. P. ryšiai su šia įmonė jai atrodė panašūs į darbo santykius. Kita apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai apklausta specialistė Ž. Grundienė, pateikusi šioje byloje kelias specialisto išvadas, paaiškino, kad ji patvirtina byloje pateiktas jos pačios specialisto išvadas. Tyrimų metu klausimas apie tai, ar G. P. susijęs su UAB „S“, nebuvo užduotas, tačiau 2010 m. birželio 17 d. specialisto išvadoje apie G. P. paminėta.

101Aptart rašytiniai įrodymai, t. y. mokesčių inspekcijos patikrinimo aktas bei specialisto išvados, o taip pat specialisčių paaiškinimai jokių abejonių nekelia, be to, jie patvirtina ne tik jau nurodytų liudytojų, o taip pat paties nuteistojo N. K. parodymus apie tai, kad G. P., nors ir nedirbdamas UAB „S“, faktiškai teikė šiai įmonei konsultacijas, t. y. teikė jai paslaugas. Tie patys jau aptarti įrodymai patvirtina ir tai, kad G. P. ir kelionės į T metu, nors ir neoficialiai, tačiau atstovavo UAB „S“ interesus ieškodamas verslo kontaktų su kitomis įmonėmis ir jų atstovais. Nors visi šie duomenys buvo nustatyti bylą nagrinėjant dar pirmosios instancijos teisme, iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas į šias bylos aplinkybes neatsižvelgė, jų neįvertino ir dėl to nuosprendyje padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių.

102Visuma šiame nuosprendyje jau išdėstytų ir aptartų bylos aplinkybių paneigia teismo išvadą, kad N. K. UAB „S“ lėšomis apmokėjo kelionės į T išlaidas, nors ta kelionė buvo nesusijusi su UAB „S“ veikla. Be to, teismas padarė tik išvadą, kad buvo apmokėta kelionė asmenų, nedirbančių UAB „S“. Jau buvo nurodyta, kad G. P., nors oficialiai šioje įmonėje nedirbo, tačiau konsultuodavo šią įmonę ir teikė jai paslaugas ieškodamas verslo kontaktų, taip pat ir kelionės į T metu. Galima sutikti, kad kartu su juo į šią kelionę vykę jo šeimos nariai su UAB „S“ tikrai nebuvo susiję. Tačiau jau aptarti įrodymai ne tik paneigia, bet ir patvirtina nuteistojo N. K. ir liudytojo G. P. parodymus apie tai, kad kelionės į T apmokėjimas pagal žodinį susitarimą kaip tik ir buvo atlyginimas G. P. už jo suteiktas UAB „S“ paslaugas. Visos šios aplinkybės visiškai paneigia teismo išvadą apie tai, kad N. K., apmokėdamas G. P. ir jo šeimos narių kelionę į T, perdavė jam patikėtą svetimą turtą tretiesiems asmenims neteisėtai ir neatlygintinai, o taip pat paneigia ir išvadą, kad dėl to įmonei „S“ buvo padaryta žala.

103Galima svarstyti, ar išlaidų suma apmokant kelionę tikrai atitiko G. P. suteiktų paslaugų įmonei „S“ vertę, tačiau šioje dalyje pagrįsti yra ir apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad šioje byloje N. K., kaip juridinio asmens – privačios įmonės – vadovo veiksmai bet kuriuo atveju buvo be jokio pagrindo kriminalizuoti. Lietuvos Aukščiausioje Teismo 2013 m. spalio 22 d. kasacinėje nutartyje Nr. 2K-7-262/2013 buvo pažymėta, kad baudžiamosios atsakomybės atribojimo nuo kitų atsakomybės rūšių klausimu kasacinėje praktikoje yra pasisakyta ne kartą. Išplėstinės teisėjų kolegijos kasacinėje nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-251/2013,nurodyta aktualiausia šiuo klausimu kasacinė praktika baudžiamosiose bei civilinės bylose, taip pat konstitucinė jurisprudencija. Remiantis kasacinėmis nutartimis civilinėse bylose Nr. 3K-7-444/2009, 3K-3-73/2008 pažymėta, kad „Kasacinis teismas, formuodamas vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, yra išaiškinęs, kad kai uždarosios akcinės bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos veikdamas kaip jos valdymo organas „išoriniuose“ santykiuose, jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus. Netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla taip pat visų pirma suprantama kaip CK 2.86–2.87 straipsnių nuostatų pažeidimas“. Toje pačioje kasacinėje nutartyje taip pat buvo nurodyta ir apie tai, kad įmonės vadovo veiksmai sudarant įvairius sandorius, net ir tuo atveju, kai tie veiksmai atliekami viršijant turimus įgaliojimus, paprastai neturi būti laikomi baudžiamąją atsakomybę užtraukiančiais veiksmais. Nusikalstamos veikos požymių buvimas gali būti konstatuojamos tuo atveju, kai įmonės vadovas sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį.

104Dėl to, kas jau buvo išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad N. K. dėl svetimo turto iššvaistymo šioje byloje buvo nuteistas nepagrįstai. Išnagrinėtų įrodymų visuma paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas ir kad N. K. jam patikėtą svetimą turtą perleido tretiesiems asmenims neteisėtai ir neatlygintinai, ir kad dėl to įmonei UAB „S“ buvo padaryta turtinė žala. Todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis. N. K. pagal BK 184 str. 1 d. išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

105Skundžiamu nuosprendžiu N. K. pripažintas kaltu ir nuteistas dar ir pagal BK 223 str.1 d. Tačiau pagal šį kaltinimą jis nuteistas irgi nepagrįstai ir taip pat turi būti išteisintas.

106N. K. pagal BK 223 str. 1 d. nuteistas už aplaidų apskaitos tvarkymą. Jis nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB „S“ direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. būdamas atsakingas už įmonės teisės aktų reikalaujamos buhalterinius apskaitos organizavimą, pažeidė šio įstatymo atskirų straipsnių reikalavimus, tokiu būdu aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kaip konkrečiai buvo pažeisti Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimai, konkrečiai nurodyta skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje, taip pat ir šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje.

107Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad nors N. K. kaltu pagal BK 223 str. 1 d. irgi neprisipažino, tačiau jo kaltę patvirtina tiek jo paties paaiškinimai, tiek liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga ir kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Tačiau iš tikrųjų iš bylos matosi, kad pats N. K. savo kaltės dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo nepripažino visiškai ir jo parodymai teismo išvadų net iš dalies nepatvirtina. Vienintelė dėl šio kaltinimo byloje liudytoja apklausta buvusi įmonės vyr. buhalterė R. L. C. irgi davė parodymus, kurie kaltinimus N. K. nei patvirtino, nei juos paneigė. Ši liudytoja parodė, kad N. K. vadovaujamojoje įmonėje vyr. buhaltere dirbo antraeilėse pareigose. Su įmonės dokumentais jokių problemų nebuvo. Prisimena, kad įmonę tikrindavo ir mokesčių inspekcijos, ir teisėsaugos įstaigų pareigūnai, tačiau tai nebuvo susiję su jos pačios darbu. Liudytoja parodė, jog neprisimena, kad tų patikrinimų metu kokių nors dokumentų būtų trūkę.

108Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 223 str. 1 d. pirmosios instancijos teismas faktiškai pagrindė vien tik dviem specialisto išvadomis (2010 m. birželio 17 d. Nr. XXXX ir papildoma 2011 m. kovo 9 d. išvada Nr. XXXX, 2 t. 25-50, 98-123 b. l.), o taip pat šias specialisto išvadas pateikusios ir teisme apklaustos specialistės Ž. Grundienės, patvirtinusios tas išvadas, paaiškinimais. Kaip ir nuosprendžio dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 str. 1 d., taip ir dalyje dėl N. K. pripažinimo kaltu pagal BK 223 str. 1 d., teismas, išdėstęs specialisto išvadas ir tas išvadas pateikusios specialistės paaiškinimus, nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje vėl faktiškai neišdėstė nei šių įrodymų vertinimo, nei kaltinamojo parodymų atmetimo, nei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodyta tik tai, kad ,,teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų viseto pagrindu, teismas daro išvadą, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis N. K. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str., kadangi jis, būdamas atsakingas už įmonės teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos organizavimą, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2007-09-17 iki 2009-06-30“.

109Tuo tarpu nuteistojo N. K. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde dėstomi tokie nesutikimo su šia nuosprendžio dalimi argumentai, kuriuos nuteistasis N. K. buvo nurodęs ir duodamas parodymus teisiamajame posėdyje. Apeliantai nurodo, kad dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo nėra N. K. kaltės ir tai grindžia keliais pagrindiniais argumentais. Nurodo, kad N. K. kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo vaiko priežiūros atostogose, todėl negalėjo būti nusikalstamos veikos subjektu, nes tuo metu negalėjo atsakyti už UAB ,,S“ veiklą kaip juridinio asmens vadovas. Taip pat nurodo, kad kaltinime išvardinti įmonės dokumentai galėjo būti ne neišsaugoti, o paimti skirtingų ikiteisminio tyrimo įstaigų, nes tuo pačiu laikotarpiu dėl UAB ,,S“ veiklos buvo atliekamas ne vienas, o mažiausiai du ikiteisminiai tyrimai. Apeliaciniame skunde labai smulkiai ir plačiai dėstomi bylos duomenys apie tai, kad ikiteisminio tyrimo įstaigų raštuose yra daugybė nesutapimų dėl paimtų, tirtų ir perduotų kitoms įstaigoms įmonės dokumentų.

110Šiuos apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta. Nors byloje tikrai nustatyta, kad N. K. kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo vaiko priežiūros atostogose, tačiau teisme jis pats parodė, kad tuo pat metu ir toliau buvo UAB ,,S“ direktoriumi, dirbo įmonėje ir augino vaiką tuo pačiu metu, gaudavo ir įmonės direktoriaus atlyginimą, ir Sodros išmokas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta specialistė L. Šiaučiūnaitė paaiškino, kad nors N. K. ir buvo vaiko priežiūros atostogose, tačiau laikoma, kad jis tuo pat metu ir dirbo UAB ,,S“, nes čia gaudavo už savo darbą atlyginimą. Papildomai apklausta specialistė Ž. Grundienė irgi paaiškino, kad nors N. K. buvo tėvystės atostogose, tai jos pateiktų specialisto išvadų nekeičia, nes tuo pačiu metu dirbdamas įmonėje, N. K. buvo atsakingas už įmonės ūkinę-finansinę veiklą. Visi šie bylos duomenys, rodantys, kad N. K. tuo pat metu ir buvo vaiko priežiūros atostogose, tačiau tuo pat metu ir vadovavo įmonei, paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad nuteistasis negalėjo būti nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 str., subjektu. Vadovaudamas įmonei, jis buvo ir atsakingas už šios įmonės apskaitos tvarkymą, taip pat ir už buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimą.

111Apeliantų argumentai, kad visi arba dalis neišsaugotų buhalterinių apskaitos dokumentų galėjo būti ne neišsaugoti, o tiesiog paimti kelis ikiteisminius tyrimus atlikusių skirtingų teisėsaugos institucijų pareigūnų, taip pat atmetami. Specialisto išvadas šioje byloje pateikusi ir tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose apklausta specialistė Ž. Grundienė paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu bendravo su N. K.. Paaiškino, kad jo buvo prašoma pateikti tyrimui trūkstamus įmonės dokumentus, tačiau N. K. tuos prašymus ignoravo ir nerodė jokio noro bendrauti. Specialistė taip pat paaiškino, kad šioje byloje atliko kelis tyrimus ir pateikė kelias specialisto išvadas. Visus tyrimui reikalingus dokumentus gaudavo tik iš tyrėjo ir po to jam tuos dokumentus grąžindavo. Kolegijos nuomone, šie bylos duomenys apeliantų versiją apie tai, kad trūkstami įmonės dokumentai galėjo būti paimti kitų ikiteisminių tyrimų metu, paneigia. Pažymėtina dar ir tai, kad paminėti apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs, apeliantai patys nei nurodė, kur šiuo metu yra kaltinime nurodomi neišsaugoti įmonės dokumentai, nei pateikė kokių nors konkrečių prašymų tuos dokumentus iš kur nors išreikalauti.

112Tačiau skundžiamo nuosprendžio dalis dėl N. K. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 223 str. 1 d. yra neteisėta ir nepagrįsta dėl kitos priežasties. Apeliaciniame skunde nurodoma dar ir apie tai, kad teismas šioje byloje nesivadovavo jau galiojančia teismine praktika ir nesprendė klausimo dėl baudžiamosios atsakomybės ir kitų teisinės atsakomybės rūšies atribojimo. Net ir sutinkant, kad N. K. padarė kaltinime nurodomus pažeidimus tvarkant įmonės apskaitą, tai jie turėjo būti įvertinti ne kaip nusikalstama veika, numatyta BK 223 str. 1 d., o tik kaip atitinkami ATPK numatyti administraciniai teisės pažeidimai. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.

113Pagal BK 223 str. 1 d. atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

114Dėl šio baudžiamojo įstatymo taikymo, taip pat dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus atribojimo kriterijų labai išsamiai pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 19 d. kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2013. Šioje nutartyje nurodoma, kad BK 223 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už buhalterinės apskaitos netvarkymą arba aplaidų buhalterinės apskaitos dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 223 str. numatytas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar jų nesilaikęs aplaidžiai tvarkydamas apskaitą.

115BK 223 str. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai jis sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė.

116Už aplaidų apskaitos tvarkymą, pasireiškusį apskaitos dokumentų neišsaugojimu, baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, jei atsiranda BK 223 str. numatyti padariniai, t. y. dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 223 str. taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11/2008).

117Teismai, nagrinėdami šios kategorijos bylas, neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu spręsdami dėl BK 223 str. numatytų padarinių atsiradimo. Kasacinėje nutartyje nurodoma, jog S. Z. buvo kaltinamas tuo, kad neišsaugojo ir tyrimui nepateikė UAB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderio, tačiau negalima besąlygiškai teigti, kad vien dėl to nebuvo galimybės iš dalies nustatyti 2008 metų UAB (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Byloje yra kiti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai dėl minimos pinigų sumos – 30 164,30 Lt panaudojimo. Šis buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimas kvalifikuotas kaip nusikaltimas, neatsižvelgus į tai, kad nustatytas tik vienas buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimas, neanalizuojant, ar buvo pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar byloje pakako duomenų išvadai, kad dėl padaryto pažeidimo kilo BK 223 str. 1 d. numatyti padariniai, ir nesprendžiant baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo klausimo.

118BK 223 str. 1 d. numatytų padarinių nustatymas ar nenustatymas yra svarbiausias baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus atribojimo kriterijus, nes už įvairius apskaitos taisyklių pažeidimus numatyta ir administracinė atsakomybė (ATPK 1731 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai) pažymėta, jog „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. Ši nuostata aktuali ir aiškinant bei nustatant aplaidaus apskaitos tvarkymo (BK 223 straipsnis) požymius.

119Nurodytoje kasacinėje nutartyje pažymėta apie tai, kad teismai, spręsdami dėl BK 223 str. numatytų padarinių atsiradimo, neturi apsiriboti formaliu buhalteriniu vertinimu, pateiktu taikant specialias žinias atlikto tyrimo išvadose. Taip pat nurodyta, kad svarbiausias baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus atribojimo kriterijus yra BK 223 str. 1 d. numatytų padarinių nustatymas ar nenustatymas. Tačiau taip pat pažymėta ir tai, kad sprendžiant šį klausimą turi būti įvertintas ir padarytų buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimo pavojingumas, ir ar tas pavojingumas yra pakankamas tam, kad jis užtrauktų ne administracinę, o baudžiamąją atsakomybę.

120Iš kitų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinių nutarčių baudžiamosiose bylose matosi, kad sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios ir kitų teisinės atsakomybės rūšių atribojimo pirmiausia remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jau priimtais dėl šio klausimo nutarimais. Šioje byloje nagrinėjamame apeliaciniame skunde irgi pateikiami tokios teisminės praktikos pavyzdžiai. Skunde pagrįstai nurodoma, kad tokia praktika, kada baudžiamoji teisė yra suvokiama, o baudžiamasis persekiojimas galimas tik dėl tokių nusižengimų ir nusikaltimų, kurie kelia pačią didžiausią žalą visuomenės ir valstybės interesams, yra plačiai pripažįstama ir taikoma tiek Lietuvos Respublikos konstitucinėje jurisprudencijoje, tiek ir nacionalinių teismų praktikoje, nuosekliai formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Šiuo požiūriu klausimą dėl kitų teisinės atsakomybės rūšių bei baudžiamosios atsakomybės atribojimo plačiai aptarė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 26 d. nutartyje b.b. Nr. 2K-7-85/2013: „Išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatuoja, jog šios nagrinėjamos bylos kontekste teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas ir kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas toks teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėse valstybėse yra suprantama kaip kraštutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių apsaugai, todėl ir taikoma ji turėtų būti tik tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų pasiekti negalima. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau - Konstitucinio Teismo) 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose pažymėta, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Be to, Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

121Iš skundžiamo nuosprendžio N. K. byloje matosi, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamosios atsakomybės pagal BK 223 str. 1 d. ir kitų rūšių atsakomybės (drausminės ar administracinės) atskyrimo klausimo iš viso nesvarstė ir dėl to nuosprendyje nepasisakė. Tuo tarpu vadovaujantis jau galiojančia ir išdėstyta teismine praktika, teisėjų kolegija, vertindama, ar N. K. padaryti buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimai gali būti pripažįstami nusikalstama veika, pirmiausia atsižvelgia į tų pažeidimų pobūdį ir jų pavojingumo laipsnį.

122Specialisto išvadose, kuriomis grindžiamas kaltinimas pagal BK 223 str., nurodoma, kad N. K., pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d., 4 d., 19 str. 1 d. reikalavimus, neišsaugojo ir nepateikė dalies įmonės UAB ,,S“ buhalterinės apskaitos dokumentų (jie konkrečiai išvardinti specialisto išvadose ir skundžiamame nuosprendyje), taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 ,,Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ reikalavimus, nes nėra asmenų parašų, patvirtinančių kai kurių piniginių lėšų gavimą bei neišsaugojo žiniaraščių, kuriuose būtų piniginių lėšų gavimą patvirtinantys asmenų parašai. Tuo tarpu skundžiamame nuosprendyje (jo aprašomojoje dalyje) teismas padarė išvadą, kad N. K. kaltas tik dėl to, kad nesaugojo dalies įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų.

123BK 223 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyviąją pusę apibūdina kelios alternatyvios veikos, tuo tarpu N. K. pripažintas kaltu padaręs tik vieną iš jų, t. y. buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą. Atsakomybė pagal BK 223 str. 1 d., be to, galima tik kilus šiame baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams. Ir specialisto išvadose, ir skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodoma, kad dėl N. K. padarytų pažeidimų įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros negalima nustatyti ne visiškai, o tik iš dalies.

124Visos šios aplinkybės, kolegijos nuomone, rodo mažesnį N. K. padarytų pažeidimų pavojingumo laipsnį. Pažymėtina taip pat tai, kad apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje specialistė Ž. Grundienė pripažino, kad buhalterinės apskaitos pažeidimai ir išvada, kad dėl to visiškai ar bent iš dalies nėra galimybės nustatyti įmonių turto, nuosavo kapitalo ir t. t., nustatomi praktiškai kiekvieno patikrinimo metu ir kitose bylose. Kolegijos nuomone, nors tai ir nėra esminis baudžiamosios ir kitų atsakomybės rūšių atribojimo kriterijus, vis dėlto atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinimai pagal BK 223 str. 1 d. analogiškose bylose paprastai pareiškiami asmenims, kaltinamiems dar ir sunkesnių ir pavojingesnių nusikaltimų, numatytų BK XXVIII skyriuje, padarymu. Tuo tarpu N. K. didžiąją dalį kaltinimų dėl svetimo turto iššvaistymo pagal BK 184 str. 2 d. pašalino pats pirmosios instancijos teismas, tuo tarpu pagal BK 184 str. 1 d. N. K. išteisinamas šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu. Įvertinusi visas jau aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad N. K. padaryti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai pagal jų pobūdį ir pavojingumo laipsnį nebuvo tokie, kad jų pakaktų baudžiamajai atsakomybei pagal BK 223 str. 1 d., ir šiais pažeidimais Konstitucijos saugomos vertybės nebuvo pažeistos taip šiurkščiai, kad jie būtų pripažinti nusikalstama veika. Remiantis jau aptarta teismine praktika ir vadovaujantis protingumo bei proporcingumo principais, N. K. padaryti pažeidimai šiuo atveju atitinka ne BK 223 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, o atitinkamų ATPK numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis taip pat naikinamas ir N. K. pagal BK 223 str. 1 d. irgi išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

125Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.,

Nutarė

126Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

127N. K. pagal BK 184 str. 1 d. ir BK 223 str. 1 d. išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

128Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti išteisintajam N. K. panaikinti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. N. K. nuteistas už tai, kad iššvaistė svetimą turtą ir aplaidžiai... 5. N. K. nuteistas už tai, kad nuo 2007-09-07 iki 2009-06-30, dirbdamas UAB... 6. Be to, N. K. nuteistas už tai, kad nuo 2007-09-07 iki 2009-06-30, dirbdamas... 7. -12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „Visos ūkinės operacijos ir... 8. -12 straipsnio 4 dalies reikalavimą „Apskaitos registruose ūkinių... 9. -19 straipsnio 1 dalies reikalavimą „Apskaitos dokumentai ir apskaitos... 10. taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo (2000 m. vasario... 11. Nuteistasis N. K. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas... 12. Dėl netinkamo atsakomybės rūšies parinkimo, netinkamo ir nepagrįsto... 13. Tačiau pasak apeliantų, pirmosios instancijos teismas, priėjęs prie... 14. Tokia praktika, kada baudžiamoji teisė yra suvokiama, o baudžiamasis... 15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek... 16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad negali sudaryti nusikaltimo sudėties N. K.... 17. Veika, kuri buvo pripažinta nusikalstama pagal BK 223... 18. Pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo apelianto padarytas veikas... 19. Netinkamas įrodymą vertinimas pirmosios instancijos teisme, nulėmęs... 20. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas priėjo visiškai netinkamų... 21. Dėl netinkamo įrodymų ištyrimo ir vertinimo dalyje dėl nepagristo... 22. Pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo padarė tokią išvadą:... 23. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas nė žodžio nepasisakė, kokie gi... 24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai teisingai... 25. Tai, kad G. P. yra su UAB „S" susijęs asmuo, buvo visiškai įrodyta tiek... 26. 2009 m. rugsėjo 30 d. K apskrities VMI Patikrinimo akte Nr. XXXX (1 t., b.l.... 27. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM ūkinės finansinės... 28. Tai, kad G. P. kelionės išlaidos 2008 m. kovo mėn. - 14260 Lt yra... 29. Dar vienas rašytinis įrodymas, visiškai įrodantis, kad G. P. buvo susijęs... 30. Apie tai, kad G. P. buvo susijęs su įmone „S", teisminio bylos nagrinėjimo... 31. Skundžiamame nuosprendyje visiškai nepasisakyta, kodėl pirmosios instancijos... 32. Dėl šios priežasties šioje dalyje priimtinas išteisinamasis nuosprendis,... 33. Dėl nepagrįsto įrodymų ištyrimo bei įvertinimo, nuteisimo pagal LR 34. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo netyrė ir... 35. Baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta procesiškai reikšminga... 36. Aprašą, kuriuo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM ūkinės... 37. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM ūkinės finansinės... 38. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM K apygardos valdybos... 39. finansinės veiklos tyrimo skyrius 2011 m. kovo 14 d. raštu Nr. XXXX nurodo:... 40. tyrimui dokumentai, gauti pagal K apskrities VPK NTV ENTS raštus: 2010-09-29... 41. Iš K apygardos prokuratūros 2011-07-12 rašto Nr. XXXXX „Dėl pateikto... 42. 2011 m. rugpjūčio 10 d. dokumentų perdavimo-priėmimo aktu perduoti 77 lapai... 43. Tačiau K apskrities VPK NTV Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius, 2012 m.... 44. 2010-03-20 raštu Nr. XXXXX FNTT prie LR VRM K apskrities skyriaus viršininkas... 45. Visų tokių neatitikimų tarp atskirų institucijų dokumentinės apyvartos... 46. Teismo posėdyje liudytojomis apklausos įmonės buhalterė V.R. C. ir... 47. Net ir tuo atveju, jeigu apelianto veikoje ir būtų kokio nors aplaidumo... 48. Esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai.... 49. Kaltinamasis aktas buvo surašytas netinkamai, pažeidžiant BPK... 50. Nors veikos, kurios N. K. buvo inkriminuotos kaip sudarančios vieną veiką,... 51. Nors gynėjas iš karto nurodė, kad ši aplinkybė turi esminės reikšmės,... 52. Tačiau esminė ir visiškai neleistina baudžiamojo proceso požiūriu klaida... 53. Prokuroras ne tik nepakeitė kaltinimo, kaip jis privalėjo elgtis, jeigu jau... 54. Nors prokuroras savo žodiniame prašyme naudoja skirtingas formuluotes... 55. Kadangi kaltinamasis aktas yra ypatingai svarbus baudžiamojo proceso prasme... 56. Tokį motyvą papildomai iliustruoja faktas, kad kaltinamojo akto šeštoje... 57. Nors toks akivaizdus ir ypatingai grubus baudžiamojo proceso pažeidimas... 58. Šiuo aspektu padarytos kelios ypatingai grubios baudžiamojo proceso prasme... 59. Prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d. nuosprendį... 60. Teismo posėdyje nuteistasis N. K. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą... 61. Apeliacinis skundas tenkinamas. Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d.... 62. Nuteistasis N. K. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde suformulavo du... 63. Apeliacinio skundo argumentus dėl kaltinamojo akto neatitikimo 64. Apeliantai skunde nurodo, kad kaltinamasis aktas šioje byloje buvo surašytas... 65. Šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta, nes jie yra... 66. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pripažinęs, jog N. K. viename iš... 67. Apeliaciniame skunde nurodoma ir apie tai, kad teisiamajame nuosprendyje... 68. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 69. Dėl to, kas jau buvo išdėstyta, tenkinti apeliaciniame skunde išdėstytą... 70. Tačiau teisėjų kolegija nuteistojo N. K. ir jo gynėjo apeliacinį skundą... 71. Jau buvo nurodyta apie tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino N. K.... 72. N. K., nuo 2007-09-07 iki 2009-06-30 dirbdamas UAB „S“, įmonės kodas... 73. 2008-01-29 sudarytos turizmo paslaugų teikimo sutarties (be numerio) tarp K.... 74. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas... 75. Nuteistasis N. K. nors kaltu ir neprisipažino, tačiau teisme parodė, kad G.... 76. Liudytojas G. P. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, tačiau jų nesieja... 77. Liudytoja K. P. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta apie 5-7 metus, tačiau... 78. Liudytojas P. B. parodė, kad N. K. pažinojo, kai dirbo jo įmonėje, jų... 79. Liudytojas V. L. parodė, kad N. K. yra jo buvęs darbdavys. Jis irgi parodė,... 80. Liudytoja J. D. parodė, kad kaltinamąjį N. K. jai teko matyti, kai dirbo... 81. Liudytoja V. Ž. parodė, kad dirbo pas N. K. nuo 2007 m., jis buvo įmonės... 82. Liudytojas M. Š. parodė, kad kaltinamąjį yra matęs, jų nesieja jokie... 83. Liudytoja D. V. parodė, kad N. K. pažįsta, jis buvo direktorius, su juo... 84. 2011 m. kovo 9 d. papildomoje specialisto išvadoje Nr. XXXX ,,Dėl UAB ,,S“... 85. Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė Z. P. patvirtino, kad iš... 86. Nors skundžiamame nuosprendyje teismas ir išdėstė įrodymus, kurie, teismo... 87. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 88. Pagal BK 184 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas iššvaistė... 89. Nagrinėjant bylas dėl turto pasisavinimo arba iššvaistymo vadovaujamasi ir... 90. Šioje byloje teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais tikrai... 91. Tačiau šios nurodytos bylos aplinkybės dar nepatvirtina, kad tokiu būdu N.... 92. Kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad ir kaltinamajame akte, ir... 93. Tačiau apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad nors G. P. pats UAB... 94. Paties nuteistojo N. K. ir liudytojo G. P. parodymai jau buvo išdėstyti ir... 95. Nors byloje nustatyta, kad G. P., kurio paties ir jo šeimos narių kelionę į... 96. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad 2009 m. rugsėjo 30 d. K... 97. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM ūkinės finansinės... 98. Tai, kad G. P. kelionės išlaidos 2008 m. kovo mėn. - 14260 Lt yra... 99. Dar vienas rašytinis įrodymas, įrodantis, kad G. P. buvo susijęs su UAB... 100. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ir atlikus įrodymų tyrimą, taip pat... 101. Aptart rašytiniai įrodymai, t. y. mokesčių inspekcijos patikrinimo aktas... 102. Visuma šiame nuosprendyje jau išdėstytų ir aptartų bylos aplinkybių... 103. Galima svarstyti, ar išlaidų suma apmokant kelionę tikrai atitiko G. P.... 104. Dėl to, kas jau buvo išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad N. K.... 105. Skundžiamu nuosprendžiu N. K. pripažintas kaltu ir nuteistas dar ir pagal 106. N. K. pagal BK 223 str. 1 d. nuteistas už aplaidų... 107. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad nors N. K. kaltu pagal 108. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad apkaltinamąjį nuosprendį pagal 109. Tuo tarpu nuteistojo N. K. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde dėstomi tokie... 110. Šiuos apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta. Nors byloje tikrai... 111. Apeliantų argumentai, kad visi arba dalis neišsaugotų buhalterinių... 112. Tačiau skundžiamo nuosprendžio dalis dėl N. K. pripažinimo kaltu ir... 113. Pagal BK 223 str. 1 d. atsako tas, kas privalėjo tvarkyti,... 114. Dėl šio baudžiamojo įstatymo taikymo, taip pat dėl baudžiamosios ir... 115. BK 223 str. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali,... 116. Už aplaidų apskaitos tvarkymą, pasireiškusį apskaitos dokumentų... 117. Teismai, nagrinėdami šios kategorijos bylas, neturi apsiriboti vien formaliu... 118. BK 223 str. 1 d. numatytų padarinių nustatymas ar... 119. Nurodytoje kasacinėje nutartyje pažymėta apie tai, kad teismai, spręsdami... 120. Iš kitų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinių nutarčių baudžiamosiose... 121. Iš skundžiamo nuosprendžio N. K. byloje matosi, kad pirmosios instancijos... 122. Specialisto išvadose, kuriomis grindžiamas kaltinimas pagal 123. BK 223 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos... 124. Visos šios aplinkybės, kolegijos nuomone, rodo mažesnį N. K. padarytų... 125. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 4 d., 329... 126. Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d. nuosprendį panaikinti ir... 127. N. K. pagal BK 184 str. 1 d. ir BK 223... 128. Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti išteisintajam N....