Byla 2A-5-163/2015
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centras, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Palangos miesto savivaldybė

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės, Erinijos Kazlauskienės, Alonos Romanovienės (pranešėja ir pirmininkė), sekretoriaujanr Monikai Pociūtei, dalyvaujant pareiškėjui A. N., UAB „Durpeta“ atstovams direktoriui J. K., advokatei Laurai Daumantaitei viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos UAB „Durpeta“ ir A. N. apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012-08-14 sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų UAB „Durpeta“, A. N. ir J. M. pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centras, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Palangos miesto savivaldybė,

Nustatė

2pareiškėjas UAB „Durpeta“ kreipėsi į teismą prašydamas: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Kuršėnų valstybinei durpių įmonei, kurios teisių perėmėja yra UAB „Durpeta“, buvo išduotas leidimas statinių, esančių adresu: Kopų g. 3, Palanga, statybai; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Kuršėnų valstybinės durpių įmonės, kurios teisių perėmėja yra UAB „Durpeta“, statiniai, pažymėti indeksais: 1K1ž, 2K1ž, 3K1ž, 5K1ž, 6K1ž, 7K1ž, 8K1ž, 9K1ž, 11K1ž, 12K1ž, 14K1ž, 15K1ž, 16K1ž, 17K1ž, 21K1ž, 22K1ž, 24K1ž, 25K1ž, 28K1ž, 29 K1ž, 30K1ž, kiemo statiniai, pažymėti indeksais, K-1, K-2, K-4, esantys adresu: Kopų g. 3, Palanga, tarpžinybinės (valstybinės) komisijos aktu buvo pripažinti tinkamais naudoti. Nurodė, kad nustatyti šiuos juridinę reikšmę turinčius faktus reikia norint įregistruoti daiktą ir daiktines teises į jį Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjo teigimu, nurodyti pastatai pastatyti 1968–1969 m., turint visus tuo metu reikalingus dokumentus, jie buvo pripažinti tinkamais naudoti, buvo skirtas žemės sklypas. Sukūrus nekilnojamąjį turtą statybos būdu ir norint jį teisiškai įregistruoti, reikia pateikti žemės įgijimą patvirtinančius dokumentus, statybos leidimą, projektą, statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą, tačiau jie archyvuose neišlikę.

3Pareiškėjas A. N. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) A. N. 2006 m. gruodžio 18 d. pastatų pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2006/12/18 ir priėmimo–perdavimo aktu nuosavybėn įgytų statinių ir jų priklausinių, plane žymimų indeksais 4K1/ž, 19K1/ž, 20K1/ž, 28K1/ž, 29C1/ž, 30K1/ž, 31K1/ž, 32H1/p, pastatytų 1969 m., esančių valstybiniame žemės sklype adresu: ( - ), Palanga, statybai pagal 1969 m. galiojusią tvarką buvo patvirtintas techninis projektas ir išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti šiuos poilsio paskirties statinius valstybiniame žemės sklype; 2) pirmiau nurodyti statiniai ir jų priklausiniai pagal 1969 m. galiojusią tvarką buvo pripažinti tinkamais naudoti ir buvo leista šiuos statinius eksploatuoti; 3) A. N. 2012 m. kovo 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2012/03/013 įgytų statinių, kurių unikalūs Nr. 2569-8001-3093 (plane pažymėta indeksu 11K1/ž), Nr. 2596-8001-3042 (plane pažymėta indeksu 17K1/ž) ir Nr. 2596-8001-3050 (plane pažymėta indeksu 22K1/ž), pastatytų 1969 m., esančių adresu: ( - ), Palanga, statybai pagal tuo metu galiojusią tvarką buvo patvirtintas techninis projektas ir išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti šiuos poilsio paskirties statinius valstybiniame žemės sklype; 4) pirmiau nurodyti statiniai ir jų priklausiniai pagal 1969 m. galiojusią tvarką buvo pripažinti tinkamais naudoti ir buvo leista šiuos statinius eksploatuoti; 5) A. Navakausko pastato (vasarnamio) 2012 m. balandžio 2 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įgyto vasarnamio (unikalus Nr. 2596-8001-3250, pažymėtas plane indeksu 3K1Ž), pastatyto 1969 m., esančio adresu: ( - ), Palanga, statybai pagal 1969 m. galiojusią tvarką buvo patvirtintas techninis projektas ir išduotas statybos leidimas; 6) vasarnamis pagal 1969 m. galiojusią tvarką buvo pripažintas tinkamu naudoti ir buvo leista šį statinį eksploatuoti.

4Pareiškėjas J. M. pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad: 1) pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių (valdomų) statinių, plane žymimų indeksais 23K1/ž, 26K1/ž, 27K1/ž, pastatytų 1969 m., esančių valstybiniame žemės sklype ( - ), Palangoje, statybai pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas ir išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti minėtus poilsio paskirties statinius valstybiniame žemės sklype; 2) pirmiau nurodyti statiniai pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinės valstybinės komisijos buvo pripažinti tinkamais naudoti ir buvo leista šiuos statinius eksploatuoti. Nurodė, kad nustatyti šiuos juridinę reikšmę turinčius faktus reikia norint įregistruoti daiktus ir daiktines teises į juos Nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad 2004 m. kovo 31 d. iš UAB „Aknysta“ įsigijo du vasarnamius, kurie plane yra žymimi indeksais 26K1/Ž, 27K1/Ž, nuo tada vasarnamiai yra valdomi pareiškėjo. Likvidavus UAB „Aknysta“, pareiškėjui kaip pagrindiniam akcininkui atiteko ir vasarnamis, kuris plane žymimas indeksu 23K1/Ž. Visi paminėti statiniai yra teritorijoje adresu ( - ), Palanga. Statiniai nėra įregistruoti viešajame nekilnojamojo turto registre, kadangi nėra išlikę statinių projektai, statybos leidimai ir valstybinės komisijos aktai, kuriais buvo leista statinius eksploatuoti. Egzistuojantys viešojo nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad paminėti statiniai buvo baigti statyti 1969 m. Nors ir nėra išlikę duomenų, kad statiniai pagal tuo metu galiojusius teisės aktus buvo tinkamai teisiškai įforminti, turėtų būti preziumuojama, kad šie poilsio pastatai jų ankstesnio savininko - valstybės - buvo pastatyti ir valdomi teisėtai.

5Palangos miesto apylinkės teismas 2012-08-14 sprendimu pareiškėjos UAB „Durpeta“ pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkino, o civilinę bylą pagal pareiškėjų A. Navakausko ir J. M. pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog UAB „Durpeta“ į savo balansą perėmė pareiškime nurodytus ginčo poilsio namelius, priešingai, kiti byloje esantys duomenys patvirtina, jog nameliai, reorganizuojant Kuršėnų VDĮ, buvo paskirstyti privatizuotiniems objektams, kurie įsitraukė namelius į savo balansą. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad byloje nėra jokių patikimų duomenų apie pareiškėjo pareiškime nurodomų statinių perdavimą UAB „Durpeta“, bei apie jų pastatymo ir egzistavimo teisėtumą. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja neįrodė, kad jos, kaip Kuršėnų valstybinės durpių įmonės teisių ir pareigų perėmėjos, pareiškime nurodyti statiniai - vasarnamiai buvo sukurti, pastatyti teisėtai, laikantis jų statybos metu galiojusių teisės aktų reikalavimų. Teismas, nutraukdamas civilinės bylos dalį dėl pareiškėjų A. Navakausko ir J. M. pareiškimų, konstatavo, jog jų pareiškime minima aplinkybė, kad nurodyti dokumentai nėra išlikę, nepatvirtina tokių dokumentų egzistavimo fakto. Be to, teismas iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų negali konstatuoti, kad yra įvykdyta CPK 447 str. 3 p. nustatyta sąlyga, t. y. pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, taip pat įrodymų, patvirtinančių, kad negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negali tokių dokumentų atkurti. Negali būti nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kai pareiškėjai gali kitokia, ne teismo tvarka, gauti dokumentus, patvirtinančius atitinkamą juridinį faktą arba gali ne teismo tvarka atkurti prarastus dokumentus. Pareiškėjai nurodė, jog juridinę reikšmę turinčius faktus prašo nustatyti todėl, kad jokie dokumentai, susiję su įsigytų poilsio namelių statyba, nėra išlikę, tačiau nepateikė jokių dokumentų, įrodančių šį teiginį. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai kreipėsi į ankstesnius poilsio namelių savininkus su tikslu gauti susijusią dokumentaciją, taip pat nėra įrodymų, jog kreipėsi į atitinkamus archyvus ir iš jų gavo neigiamą atsakymą. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai siekia ne nustatyti realiai egzistavusius faktus, o juos sukurti.

6Pareiškėjas A. N. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimo dalį, kuria civilinė byla jo atžvilgiu buvo nutraukta, panaikinti ir priimti naują sprendimą, – jo pareiškimą palikti nenagrinėtu. Nurodo, kad teismui nustačius, jog jo pareiškimas neatitiko CPK 445 ir 447 straipsnio 3 punkto reikalavimų, turėjo pareiškimą palikti nenagrinėtu, o ne civilinę bylą nutraukti. Teismas, nutraukdamas civilinę bylą, nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę ateityje su analogišku pareiškimu kreiptis į teismą. Pasak pareiškėjo, jo pareiškimas turėjo būti paliktas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytais pagrindais, t. y. konstatuojant, jog pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka, bei konstatuoti, kad pareiškėjo pareiškimas neatitiko ieškinio turiniui keliamų reikalavimų.

7Pareiškėja UAB „Durpeta“ apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - jos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti. Teigia, kad teismui pateikė rašytinius įrodymus, kad pareiškėja yra teisių ir pareigų perėmėja poilsio statinių statytojo ir savininko. Byloje esantys įrodymai patvirtina ryšį tarp Kuršėnų durpyno kontoros ir pareiškėjos, tačiau teismas jo nenustatinėjo. VĮ Registrų centras neturi duomenų apie neteisėtą statybą, jo saugomuose dokumentuose apie šį objektą yra tik įrašai, kad statiniai neregistruoti. Mano, jog šiuo atveju būtina vadovautis principu, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Dėl to visi statiniai, kurie buvo pastatyti 1968–1969 m. ( - ), Palanga, buvo pastatyti turint statybos leidimą ir tarpžinybinės (valstybinės) komisijos aktu buvo pripažinti tinkamais naudoti. Teismas padarė neteisingą išvadą, jog pastatai yra laikini. Byloje atlikta ekspertizė nustatė, jog statiniai nėra laikini ir atitinka viešajame registre registruotinų daiktų reikalavimus.

8Palangos miesto savivaldybė ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimus į pareiškėjų apeliacinius skundus, kuriais prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.

9Klaipėdos apygardos teismas 2013-03-01 nutartimi Palangos miesto apylinkės teismo 2012-08-14 sprendimą pakeitė. Sprendimo dalį, kurią pareiškėjos UAB „Durpeta“ pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo atmestas, panaikino ir šią bylos dalį nutraukė. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

10Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs UAB „Durpeta“ kasacinį skundą, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-01 nutartį panaikino ir perdavė bylą Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

11Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

12Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjai prašo nustatyti juridinius faktus, kad jie valdo nuosavybės teise statinius - namelius ir kitus statinius, tikslu įregistruoti juos ir teises į juos Nekilnojamojo turto registre.

14CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Prašydamas teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjas nurodo tikslą, dėl kurio reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, priežastis, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, bei įrodymus, patvirtinančius tokį faktą. Tai yra juridinę reikšmę turinčius faktus teismai gali nustatyti, kai prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, nei teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turinti faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nenagrinėtinas teisme.

15Valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jeigu pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, paveldėjimo, statybos būdu ir kt.) buvo įgijęs nuosavybės teisę, turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra nurodęs, kad pastato ir (ar) žemės sklypo valdymo nuosavybės teise faktui nustatyti reikia įrodyti: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą galiojusių įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu; 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009; 2009 m. gruodžio 21 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010).

16Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose remiamasi netiesioginiais įrodymais, o teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle ir išvadą padaro pagal vidinį teismo įsitikinimą. Dėl to teismas turi vertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą. Be to, teismas vertindamas surinktus konkrečius faktinius duomenis, privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.).

17Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog UAB „Durpeta“ į savo balansą perėmė pareiškime nurodytus ginčo poilsio namelius, priešingai, kiti byloje esantys duomenys patvirtina, jog nameliai reorganizuojant Kuršėnų VDĮ buvo paskirstyti privatizuotiniems objektams, kurie įsitraukė namelius į savo balansą. Taip pat nurodė, kad byloje nėra jokių patikimų duomenų apie pareiškėjo pareiškime nurodomų statinių perdavimą UAB „Durpeta“, bei apie jų pastatymo ir egzistavimo teisėtumą, kad statiniai - vasarnamiai buvo sukurti, pastatyti teisėtai, laikantis jų statybos metu galiojusių teisės aktų reikalavimų. Be to, teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų negali konstatuoti, jog yra įvykdyta CPK 447 str. 3 p. nustatyta sąlyga, t. y. pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, taip pat įrodymų, patvirtinančių, kad negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negali tokių dokumentų atkurti bei, kad pareiškėjai kreipėsi į ankstesnius poilsio namelių savininkus su tikslu gauti susijusią dokumentaciją, taip pat nėra įrodymų, jog kreipėsi į atitinkamus archyvus ir iš jų gavo neigiamą atsakymą.

18Nors įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.), tačiau bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismas yra aktyvus. Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija 2015-01-09 ir 2015-02-18 nutartimis įpareigojo apeliantus pareiškėją UAB „Durpeta“ ir pareiškėją A. N. pateikti visą turimą statinių projektinę, planinę ir techninę dokumentaciją, kurie patvirtintų, kad statybos procesas vyko teistai, statiniai buvo sukurti ir įforminti įstatymų nustatyta tvarka bei kitus įrodymus ir nurodė archyvus į kuriuos galima kreiptis norint gauti nurodytus dokumentus.

19Vykdant Klaipėdos apygardos teismo nutartis pareiškėjai kreipėsi į nurodytus archyvus ir teismui pateikė įrodymus, leidžiančius teismui daryti išvadą, kad 1967 metais Durpių pramonės valdybai prie LTSR Ministrų Tarybos buvo suteiktas žemės sklypas Kretingos rajone, Šventosios gyvenvietėje. Durpių pramonės valdybos Naujosios technikos biuras paruošė ir suderino techninę bei projektinę pastatų ir teritorijos sutvarkymo dokumentaciją, 1968 m. buvo gauti leidimai statybai (užsakovo funkcijos buvo pavestos Kuršėnų durpynų kontorai) ir 1968-1969 metais Durpių statybos valdyba pastatė 36 laikino tipo poilsio namelius durpių pramonės darbuotojams bei pagalbines patalpas (skaityklą, administracines patalpas, sandėlį, virtuvę ir kt.), kurie valstybinės komisijos buvo priimti ir atiduoti naudojimui 1968-12-19 ir 1969-04-30 aktais (t. VI, b. l. 51-62, 169-.181, 187-191; t. VII, b. l. 2-56; t. VII, b. l. 2-16, ).

20Taigi, nagrinėjamojoje byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad laikini statiniai - poilsio nameliai, esantys Kopų g. 3, Palangoje ( poilsiavietė „Durpininkas“ Šventojoje) buvo sukurti ir įforminti tuo metu galiojusių įstatymų nustatyta tvarka ir buvo skirti Durpių pramonės valdybos įmonių darbuotojų poilsiui.

21Nagrinėjamojoje byloje UAB „Renavo durpynas“ 2012-07-19 pateikė prašymą įtraukti bendrovę į bylą suinteresuotu asmeniu, nes būsimas teismo sprendimas turės įtakos jos teisėms ir pareigoms. Nurodė, kad UAB „Renavo durpynas“ nuosavybės teise valdo 2 poilsio namelius (Nr. 15 ir 27) Šventosios gyvenvietėje, pridėjo PVM sąskaitą faktūrą, kad namelius nupirko iš AB „Sphagnum“ ir PVM sąskaitą faktūrą gautą iš UAB „Durpeta“ už žemės nuomą ir elektros energiją (t. II, b. l. 67). Palangos miesto apylinkės teismas 2012-07-25 nutartimi prašymo netenkino. Pareiškėjui apskundus minėtą nutartį atskiruoju skundu, Klaipėdos apygardos teismas apeliacinį procesą nutraukė motyvuodamas tuo, kad byloje paduotas apeliacinis skundas ir apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą ex officio įvertins ar buvo pasisakyta dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų.

222015-03-24 pareiškimu „Dėl pareiškėjo teisių pažeidimo ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų“ UAB „Renavo durpynas“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą nurodydamas, kad Palangos miesto apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė įtraukti juos į bylą trečiuoju asmeniu. Nurodo, kad bendrovė 2001-06-01 nupirko iš AB „Spahnum“ (bendrovė vykdė durpių kasimą ir eksploatavimą ir šiuo metu išregistruota iš Juridinių asmenų registro) du poilsio namelius, esančius ( - ), Palangos Šventosios gyvenvietėje, kurių indeksai 22K1ž ir 15K1ž ir iki šiol juos valdo nuosavybės teise. Namelių pirkimo faktą patvirtina sąskaita faktūra (t. IV, b. l. 138). Kad nameliai nuosavybės teise priklausė AB „Sphagnum“ patvirtina bendrovės turto 1992-08-01 inventorizacijos aprašas, kurio 2 punkte nurodyta „2 nameliai Šventojoje“, vertė 22 936 rublių (t. VIII, b. l. 47-56). Pareiškėjas nurodo, kad atsižvelgdamas į namelių statybos metu buvusią statinių paskirtį „Laikini poilsio nameliai“ neturėjo pagrindo šių daiktų registruoti nekilnojamųjų daiktų registre, nes STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 6.1 p. nustatyta, kad nesudėtingas laikinas statinys – nesudėtingas statinys, kurį leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą, bet ne ilgiau kaip 3 metus. Nesudėtingas laikinas statinys ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neregistruojami. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad UAB „Durpeta“ , piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis, nuslėpė nuo teismo faktą, kad namelio 22K1ž 1 bloką ir namelį 15K1ž ( - ), valdo ir nuosavybės teise apskaito UAB „Renavo durpynas“, o ne UAB „Durpeta“.

23Durpių pramonės valdybos viršininko pavaduotojo 1972-03-15 įsakymu Nr. 68, poilsio namelių Šventojoje aptarnavimui pagerinti ir eksploatacinėms išlaidoms sumažinti, poilsio nameliai iš Valdybos balanso buvo perduoti į Kuršėnų durpyno kontoros balansą. Tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad, Durpių pramonės valdybą reorganizavus į valstybines įmones, o pastarąsias į bendroves, poilsio nameliai buvo priskirti atitinkamoms įmonėms. Taip Lietuvos Respublikos pramonės ir prekybos ministro 1995-08-30 įsakymu Nr. 192 leista AB „Rezeda“ (reorganizuotai iš valstybinės durpių įmonės „Vokė“) teisiškai registruoti bendrovei priklausančius vasarnamius, esančius ( - ), Palangoje, inventorizacijos byloje pažymėtus šifrais 13C1/m - 14,05 m2 ir 1801/m – 15,74 m2 (t. II, b. l. 39, 89); LR pramonės ir prekybos ministro 1995-08-03 įsakymu Nr. 179 leista AB „Mirja“ teisiškai registruoti bendrovei priklausančius vasarnamius (perduotus iš valstybinės Margių durpių įmonės ją reorganizavus į AB „Mirja“), esančius ( - ), Palangoje, inventorizacinėje byloje pažymėtus šifrais 10C1/M – 14,05 m2 ir 0,5 18C1/m -15,07 m2 (t. II, b. l. 90); iš Valstybinės statybos inspekcijos Kauno skyriui pateikto iššifravimo matyti, kad 1994-06-28 priėmimo–perdavimo aktu, privatizuojant valstybinę komercinę įmonę „Durpynų statyba“, AB „Durpynų statyba“ buvo perduoti du poilsio nameliai Šventojoje (t. II, b. l. 95); Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001-09-17 įsakymu Nr. 277 UAB „Aknysta“ leista teisiškai registruoti nuosavybės teise vasarnamius, esančius ( - ), Palangoje, nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. 25/3379 plane pažymėtus 26K1ž ir 27K1ž (t. II, b. l. 38); iš 1992-04-28 perdavimo akto Nr. 70 matyti, kad remiantis firmos „Lietuvos durpės“ direktorių valdybos nutarimu, iš Kuršėnų valstybinės durpių įmonės balanso į Šiaulių valstybinės durpių įmonės „Rekyva“ balansą perduoti poilsio stovyklos „Durpininkas“ Šventojoje poilsio nameliai Nr. 11, 17, 18, 28 (t. II, b. l. 41); 2000-02-15 priėmimo perdavimo aktu AB „Durpynų statyba“ perdavė poilsio namelius Nr. 34, 35, 36, esančius poilsiavietėje „Durpininkas“ Šventojoje, iš savo balanso į UAB „Aknysta“ balansą, o pastaroji, remiantis Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-110/2000 perdavė J. D. M. (t. II, b. l. 82); 2001-03-07 pirkimo dokumentai (2006-12-18 pirkimo-pardavimo sutartis, perdavimo priėmimo aktas, sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderiai kvitai) pagal kuriuos A. N. nusipirko 3 namelius iš UAB „Šilutės durpės“ (t. II, b. l. 25-31, 33-36, t.III, b. l. 52-54); 2001-03-07 priėmimo perdavimo aktu sutarties registro Nr. 1.805 AB „Rezeda“ perdavė įmonės balanse esančius vasarnamius 13K1ž, unikalus Nr. ( - ) dalis ir 18K1ž, unikalus Nr. ( - ) dalis ½ su kiemo priklausiniais, unikalus Nr. ( - ) dalis1/1 UAB „Juodiša“, įmonės kodas 8618952, pagal pirkimo sutartį (t. II, b. l. 36)

24Šios aplinkybės patvirtina asociacijos „Lietuvos durpės“ direktorių tarybos 1991-10-16 nutarime Nr. 7 nurodytas aplinkybes, kad poilsio stovykla Šventojoje „Durpininkas“ yra visų durpių įmonių lėšomis pastatytas objektas. Poilsio nameliai, reorganizuojant Durpių pramonės valdybą, paskirstyti įmonėms pagal įneštas lėšas ir dirbančiųjų skaičių. Kuršėnų durpių įmonei pavesta šios poilsio stovyklos eksploatacija. Tai, kad Kuršėnų durpių įmonė (po jos reorganizacijos UAB „Kuršėnų tyras“, AB „Tyras“, UAB „Durpeta“) prižiūrėjo ir rūpinosi ne tik jai priklausančių poilsio namelių aptarnavimu, bet ir kitoms įmonėms priklausančiais nameliais, patvirtina byloje pateikti raštai ir sąskaitos faktūros, iš kurių matosi, kad namelių savininkams pateikiamos apmokėjimui turėtos eksploatavimo išlaidos (t. II, b. l. 7, 8, 10, 12, 13-16, 32, 42, 69-71, t. IV, b. l. 39-145) bei namelių savininkams siunčiami raštai, kuriuose pripažįstama, kad jie teikia paslaugas įmonėms, kurioms priklauso nameliai (t. II, b. l. 87, 88).

25LR CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais inter alia pripažįstama kai inter alia pirmos instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

26Civilinio proceso kodekse numatyto trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo įtvirtintą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų iniciatyva ar teismo nutartimi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad, spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialinę teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-209/2009, ir kt.).

27Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatymų nustatytos sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje, t. y. nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3-3K-180/2008).

28Nagrinėjamojoje byloje UAB „Rekyvos durpynas“ nurodė, kad jis nuosavybės teise valdo du namelius 15K1ž ir 22K1ž, į kuriuos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą prašo pareiškėja UAB „Durpeta“, teismo sprendimo galimos pasekmės gali turėti tiesioginės įtakos UAB „Rekyvos durpynas“ teisėms ir pareigoms. Pirmosios instancijos teismas, atsisakęs įtraukti UAB „Rekyvos durpynas“ į bylą suinteresuotu asmeniu, pažeidė procesinės teisės normas. Toks procesinės teisės normų pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

29Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamojoje byloje suinteresuotų asmenų galimai gali būti ir daugiau, todėl byloje būtina išsiaiškinti kokios įmonės buvo įsteigtos reorganizuojant Durpių pramonės valdybą. Taip pat būtina nustatyti, kurie nameliai iš poilsiavietės „Durpininkas“ šioms įmonėms buvo paskirti, nes iš pateiktų įrodymų matyti, kad nameliai įmonės perduoti pagal skirtingu laiku atliktų inventorizacijų namelių indeksus.

30Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

31Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

32Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. pareiškėjas UAB „Durpeta“ kreipėsi į teismą prašydamas: 1) nustatyti... 3. Pareiškėjas A. N. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę... 4. Pareiškėjas J. M. pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį... 5. Palangos miesto apylinkės teismas 2012-08-14 sprendimu pareiškėjos UAB... 6. Pareiškėjas A. N. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimo dalį, kuria... 7. Pareiškėja UAB „Durpeta“ apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą... 8. Palangos miesto savivaldybė ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 9. Klaipėdos apygardos teismas 2013-03-01 nutartimi Palangos miesto apylinkės... 10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs UAB „Durpeta“ kasacinį... 11. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 12. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 13. Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjai prašo nustatyti juridinius faktus, kad... 14. CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę... 15. Valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jeigu pareiškėjas... 16. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo... 17. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą konstatavo, kad byloje... 18. Nors įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka... 19. Vykdant Klaipėdos apygardos teismo nutartis pareiškėjai kreipėsi į... 20. Taigi, nagrinėjamojoje byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad laikini... 21. Nagrinėjamojoje byloje UAB „Renavo durpynas“ 2012-07-19 pateikė prašymą... 22. 2015-03-24 pareiškimu „Dėl pareiškėjo teisių pažeidimo ir absoliučių... 23. Durpių pramonės valdybos viršininko pavaduotojo 1972-03-15 įsakymu Nr. 68,... 24. Šios aplinkybės patvirtina asociacijos „Lietuvos durpės“ direktorių... 25. LR CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad absoliučiais sprendimo... 26. Civilinio proceso kodekse numatyto trečiųjų asmenų instituto tikslas –... 27. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje... 28. Nagrinėjamojoje byloje UAB „Rekyvos durpynas“ nurodė, kad jis nuosavybės... 29. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atkreiptinas dėmesys, kad... 30. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas... 31. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331... 32. Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą...