Byla 2A-1281-253/2018

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Giedrės Seselskytės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Durpeta“, J. M. bei suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais A. M. ir uždarosios akcinės bendrovės „Renavo durpynas“ apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Durpeta“, A. N., J. M., suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais A. M., uždarosios akcinės bendrovės „Renavo durpynas“, akcinės bendrovės „Rėkyva“ pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Registrų centras, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Palangos miesto savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, R. B., O. Ž., S. Z.,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Durpeta“, turėdama tikslą įregistruoti daiktus ir daiktines teises į juos Nekilnojamojo turto registre, pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) Kuršėnų valstybinei durpių įmonei, kurios teisių perėmėja yra UAB „Durpeta“, buvo išduotas leidimas statinių, esančių ( - ), statybai; 2) Kuršėnų valstybinės durpių įmonės, kurios teisių perėmėja yra UAB „Durpeta“, statiniai, kurių žymėjimas 1K1ž, 2K1ž, 3K1ž, 5K1ž, 6K1ž, 7K1ž, 8K1ž, 9K1ž, 11K1ž, 12K1ž, 14K1ž, 15K1ž, 16K1ž, 17K1ž, 21K1ž, 22K1ž, 24K1ž, 25K1ž, 28K1ž, 29C1ž, 30K1ž, ir kiemo statiniai, kurių žymėjimas b1, b2, 32H1p, esantys ( - ), tarpžinybinės (valstybinės) komisijos aktu buvo pripažinti tinkamais naudoti. Nurodė, kad 1968 m. vasario 28 d. Valstybinės statybos inspekcija išdavė leidimą Nr. 1-15, kuriuo Kuršėnų durpynų kontorai buvo suteikta teisė pradėti vasarnamių, adresu ( - ), statybą. Visi poilsio nameliai buvo pastatyti 1968–1969 m. 1968 m. gruodžio 19 d. ir 1969 m. balandžio 30 d. valstybinės komisijos aktais nameliai buvo atiduoti naudoti, o 1972 m. kovo 15 d. Durpių pramonės valdybos įsakymu Nr. 68 jie buvo perduoti į Kuršėnų durpynų kontoros balansą. Statyba buvo vykdoma pagal tuo metu galiojusią tvarką vykdomojo komiteto suteiktame žemės sklype, turint išduotą statybos leidimą, visiems pastatytiems statiniams 1974 m. Klaipėdos tarpmiestinis techninės inventorizacijos biuras atliko inventorizaciją, tačiau statinių teisinė registracija nebuvo atlikta. Pastatų valdytoja tuo metu buvo Kuršėnų durpynų kontora. 1991 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos ekonomikos ministerijos įsakymu Nr. 174 Kuršėnų valstybinė durpių įmonė išskaidyta į privatizuotinus objektus: Kuršėnų valstybinę durpių įmonę, Kuršėnų valstybinės durpių įmonės Beržėnų durpių gamybos barą, Kuršėnų valstybinės durpių įmonės Medingėnų durpių gamybos barą bei Kuršėnų valstybinės durpių įmonės Raudonosios durpių gamybos barą. 1994 m. Kuršėnų valstybinė durpių įmonė buvo reorganizuota į UAB „Tyras“, kuri 1996 m. tapo AB „Tyras“. 2001 m. AB „Tyras“ buvo pertvarkyta į UAB „Kuršėnų tyras“. 2005 m. kovo 24 d. priimtais sprendimais UAB „Kuršėnų tyras“ ir UAB „Durpeta“ reorganizuotos prijungimo būdu – UAB „Kuršėnų tyras“ prijungta prie UAB „Durpeta“, po reorganizacijos UAB „Kuršėnų tyras“ pasibaigė, o UAB „Durpeta“ yra UAB „Kuršėnų tyras“ teisių ir pareigų perėmėja. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja, kaip Kuršėnų valstybinės durpių įmonės teisių perėmėja, valdo poilsio namelius, esančius ( - ). Kadangi nėra išlikęs poilsio namelių statybą leidžiantis dokumentas bei komisijos aktai, kuriais priimta užbaigta statyba, ir nėra kito būdo gauti tokių dokumentų, šie juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini teisme. Tai, kad nėra atlikta minėto turto teisinė registracija, riboja pareiškėjos teisę šiuo turtu disponuoti.
  2. Pareiškėjas A. N., turėdamas tikslą įregistruoti viešajame Nekilnojamo turto registre daiktus ir daiktines teises į juos, pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jis pagal 2006 m. gruodžio 18 d. pastatų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2006/12/18, priėmimo–perdavimo aktą, 2012 m. kovo 13 d. pastatų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2012/03/013 nuosavybės teise įgijo vasarnamius, pažymėtus plane 4K1ž, 19K1ž, 20K1ž, 31K1ž, 32H1p, teises į priklausinius, kurie pažymėti 5K1ž, 30K1ž, 29C1ž, 28Klž, vasarnamius, pažymėtus plane 11K1ž, 17K1ž, 22K1ž, nuosavybės teise valdo statinius, pažymėtus plane 3K1ž, 5K1ž, ir kad šių statinių, pastatytų 1969 m., esančių valstybinės žemės sklype, ( - ), statybai pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas, išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti minėtus poilsio paskirties statinius valstybinės žemės sklype, ir kad minėti statiniai pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinės valstybinės komisijos buvo pripažinti tinkamais naudoti ir buvo leista šiuos statinius eksploatuoti. 2018 m. balandžio 4 d. teisme buvo gautas pareiškėjo A. N. atstovo advokato prašymas dėl pareiškėjo A. N. pareiškimo palikimo nenagrinėto ir pareiškėjo įtraukimo į bylą suinteresuotu asmeniu.
  3. Pareiškėjas J. M., turėdamas tikslą įregistruoti viešajame Nekilnojamo turto registre daiktus ir daiktines teises į juos, prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) jam nuosavybės teise priklausančių (valdomų) statinių, plane žymimų indeksais 23K1ž, 26K1ž, 27K1ž, pastatytų 1969 m., esančių valstybinės žemės sklype, ( - ), statybai pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas ir išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti minėtus poilsio paskirties statinius valstybinės žemės sklype; 2) J. M. nuosavybės teise priklausančių (valdomų) statinių, plane žymimų indeksais 23K1ž, 26K1ž, 27K1ž, pastatytų 1969 m., esančių valstybinės žemės sklype, ( - ), statybai pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinės valstybinės komisijos buvo pripažinti tinkamais naudoti ir buvo leista šiuos statinius eksploatuoti. Nurodė, kad jis 2003 m. gegužės 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo vieną namelį, t. y. Nr. 26 (dabartinis žymėjimas indeksu 23K1ž) iš R. S., o 2004 m. kovo 31 d. iš UAB „Aknysta“ įsigijo du vasarnamius, kurie plane yra žymimi indeksais 26K1ž ir 27K1ž. Nuo tada vasarnamiai yra jo valdomi. Statiniai nėra įregistruoti viešajame Nekilnojamojo turto registre, kadangi nėra išlikę statinių projektai, statybos leidimai ir valstybinės komisijos aktai, kuriais buvo leista statinius eksploatuoti. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad minėti statiniai buvo baigti statyti 1969 m. Mano, jog jam nuosavybės teise priklausantys poilsio pastatai jų ankstesnio savininko – valstybės – buvo pastatyti teisėtai.
  4. Suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais A. M., turėdamas tikslą įregistruoti viešajame Nekilnojamo turto registre daiktą ir daiktines teises į jį, prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) jam nuosavybės teise priklausančio (valdomo) statinio – vasarnamio, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėto indeksu 33K1ž, pastatyto 1969 m., esančio valstybinės žemės sklype, adresu ( - ), statybai pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas ir išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti minėtą statinį, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą indeksu 33K1ž; 2) jam nuosavybės teise priklausantis (valdomas) statinys – vasarnamis, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtas indeksu 33K1ž, pastatytas 1969 m., esantis valstybinės žemės sklype, adresu ( - ), pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinės valstybinės komisijos buvo pripažintas tinkamu naudoti ir buvo leista šį statinį eksploatuoti; 3) jis nuosavybės teise įgijo vasarnamį, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą indeksu 33K1ž, pastatytą 1969 m., esantį valstybinės žemės sklype, adresu ( - ), pagal įgyjamąją senatį. Nurodė, kad 2003 m. gegužės 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš likviduojamos UAB „Durpra“ per atstovą likvidatorių įsigijo poilsio namelį (vasarnamį) Nr. 25, adresu ( - ). Nuo to laiko poilsio namelį valdo, prižiūri, remontuoja. Praėjo jau daugiau kaip 10 m., kai faktiškai, atvirai valdo poilsio namelį. Tai, kad statybą leidžiantys dokumentai buvo priimti ir poilsio namelis, žymimas indeksu 33K1ž, pripažintas tinkamu naudoti bei buvo leista jį eksploatuoti, patvirtina bylos įrodymai, archyvų pažymos.
  5. Suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais UAB „Renavo durpynas“, turėdamas tikslą įregistruoti viešajame Nekilnojamo turto registre daiktus ir daiktines teises į juos, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad UAB „Renavo durpynas“ nuosavybės teise nuo 2001 m. birželio 1 d. valdo du pastatus – poilsio namelius, kurių indeksai 15K1ž ir 22K1ž, esančius ( - ). Nurodė, kad UAB „Renavo durpynas“ 2001 m. birželio 1 d. nupirko iš AB „Sphagnum“ du poilsio namelius, kurių indeksai 15K1ž ir 22K1ž. AB „Sphagnum“ 1992 m. rugpjūčio 1 d. inventorizacijos aprašas patvirtina, kad minėti poilsio nameliai priklausė AB „Sphagnum“. Be to, byloje yra duomenų, kad 1967 m. Durpių pramonės valdybai buvo suteiktas žemės sklypas Kretingos rajone, ( - ) gyvenvietėje, 1968 m. buvo gauti leidimai statybai, o 1968–1969 m. Durpių statybos valdyba pastatė 36 laikino tipo poilsio namelius durpių pramonės darbuotojams bei pagalbines patalpas, kurie valstybinės komisijos buvo priimti ir atiduoti naudoti 1968 m. gruodžio 19 d. ir 1969 m. balandžio 30 d. aktais. Todėl darytina išvada, kad yra surinkta pakankamai įrodymų, kad poilsio nameliai, esantys ( - ), buvo sukurti ir įforminti tuo metu galiojusių įstatymų nustatyta tvarka.
  6. Suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais AB „Rėkyva“, turėdamas tikslą įregistruoti viešajame Nekilnojamo turto registre daiktus ir daiktines teises į juos, prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) AB „Rėkyva“ nuosavybės teise priklausančių (valdomų) statinių, pažymėtų plane 11K1ž, unikalus Nr. ( - ), 17K1ž, unikalus Nr. ( - ), 22K1ž, unikalus Nr. ( - ), pastatytų 1968–1969 m., esančių valstybinės žemės sklypuose ( - ), statybai pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas ir išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti minėtus poilsio paskirties statinius valstybinės žemės sklype; 2) AB „Rėkyva“ nuosavybės teise priklausantys (valdomi) statiniai, plane žymimi indeksais 11K1ž, unikalus Nr. ( - ), 17K1ž, unikalus Nr. ( - ), 22K1ž, unikalus Nr. ( - ), pastatyti 1968-1969 m., esantys valstybinės žemės sklype, ( - ), pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinės valstybinės komisijos buvo pripažinti tinkamais naudoti ir buvo leista šiuos statinius eksploatuoti. Nurodė, kad AB „Rėkyva“ pagal 1992 m. balandžio 28 d. Kuršėnų valstybinės durpių įmonės direktoriaus R. B. ir Šiaulių valstybinės durpių įmonės technikos direktoriaus M. G. pasirašytą perdavimo aktą Nr. 70 perėmė 4 poilsio paskirties pastatus, esančius adresu ( - ), kurie atitinka pažymėtus plane statinius 11K1ž, 17K1ž ir 22K1ž. Šie statiniai buvo įtraukti į AB „Rėkyva“ ilgalaikio turto sąrašą ir įmonės balansą. Pastatai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kadangi nėra išlikę šių statinių statybos originalūs dokumentai: projektai, statybos leidimai ir valstybinės komisijos aktai, kuriais buvo leista statinius eksploatuoti. Be to, keitėsi šių daiktų savininkai bei Lietuvos Respublikos valstybinė santvarka, todėl tik teisme gali būti nustatyti juridiniai faktai, kad nekilnojamieji daiktai pastatyti pagal įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus projektus ir išduotus statybos leidimus ir kad šie nekilnojamieji daiktai įstatymų nustatyta tvarka tuometinės valstybinės komisijos buvo pripažinti tinkamais naudoti bei leista juos eksploatuoti kaip atskirus nekilnojamo turto objektus.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Plungės apylinkės teismas 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjų UAB „Durpeta“, J. M., suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais A. M., UAB „Renavo durpynas“ ir AB „Rėkyva“ pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo atmetė, o pareiškėjo A. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo paliko nenagrinėtą. Pagrindiniai teismo motyvai:
    1. Teismas konstatavo, jog nėra jokių duomenų, kad būtų suteiktas žemės sklypas poilsio stovyklos „( - )“ statybai, taip pat tai, kad nei 1968 m. vasario 28 d. Valstybinės statybos inspekcijos leidimo Nr. 1-15 nuorašas, nei 1968 m. sausio 24 d. Kretingos rajono vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 18, nei nenustatytos datos neaiškios paskirties dokumento – Kapitalinės statybos skyriaus viršininko pasirašyta lentelės kopija nepatvirtina aplinkybės, jog pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais pareiškimuose nurodytiems poilsio nameliams buvo išduotas statybos leidimas ir tie statiniai tarpžinybinės (valstybinės) komisijos aktais buvo pripažinti tinkamais naudoti.
    2. Teismas pažymėjo, jog statybos leidime nenurodytas adresas, t. y. statybos vieta (lokalizacija), jos dydis, jis nepatvirtintas antspaudu, nenurodyta įstaiga (organas), išduodanti pažymą apie finansavimą, be to, minėtame statybos leidime numatyta 15 poilsio namelių statyba, o pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus dėl 36 poilsio namelių. Taip pat teismas pažymėjo, jog byloje pateiktas 1968 m. balandžio 10 d. Durpių pramonės valdybos viršininko L. P. raštas Naujosios technikos biuro skyriaus viršininkui, kuriuo pavesta iki 1968 m. balandžio 20 d. patikslinti genplaną remiantis 1968 m. balandžio 9 d. ekspertizės išvadų IV skyriaus pastabomis (t. 6, b. l. 54, 55–57). Teismas laikė, jog tai paneigia pareiškėjų nurodytą aplinkybę, kad 1968 m. vasario 28 d. išduotas statybos leidimas Nr. 1-15 atitiko genplaną. Durpių pramonės valdybos 1969 m. gegužės 29 d. įsakymu patvirtintas Naujosios technikos biuro sudarytas Kuršėnų kontoros „( - )“ stovyklos ( - ) patikslintas vienstadijinis projektas su ekspertizės išvadomis, t. y. jau po byloje pateikto 1968 m. vasario 28 d. leidimo statybai išdavimo, todėl tai kelia abejonių dėl 1968 m. vasario 28 d. byloje pateikto leidimo statybai vykdymo teisėtumo. Be to, iš 1969 m. spalio 14 d. Durpių pramonės valdybos įsakymo Nr. 266 matyti, kad laiku neatiduodami eksploatuoti objektai, nevykdomi atidavimo naudojimui planai, Durpių įmonės, durpynų kontoros bei gamyklų vadovai įpareigoti imtis priemonių, kad objektai būtų atiduoti eksploatuoti, laiku pateikti techninę dokumentaciją, įforminti finansavimą ir kt., iš jo matyti, jog buvo eksploatuojami ir valstybinės komisijos nepriimti eksploatacijon statiniai. Byloje taip pat pateikta neaiškios paskirties lentelės kopija, kurioje pateikta statistinė ataskaita apie kapitalinės statybos darbus, atliktus iš centralizuotų finansavimo šaltinių per 1968 m., joje nurodyta, kad Kuršėnų durpių kontoros Durpių pramonės valdybos („( - )“ poilsio stovykla ( - )) patvirtinta priėmimo aktais 72 vietos. Teismas konstatavo, jog ši lentelė taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad poilsio nameliai, esantys ( - ), buvo pastatyti turint statybos leidimą bei užbaigti valstybinės komisijos perdavimo aktu. Teismas padarė išvadą, jog nurodyti duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais pareiškimuose nurodytų namelių statybai buvo išduotas statybos leidimas ir statiniai tarpžinybinės (valstybinės) komisijos aktais buvo pripažinti tinkamais naudoti. Teismas padarė išvadą, jog byloje nėra jokių patikimų duomenų apie ginčo statinių pastatymo ir jų egzistavimo teisėtumą. Taip pat teismas konstatavo, jog nėra jokio pagrindo išvadai, kad ginčo statiniai nėra laikini.
    3. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog įvairių archyvų raštuose nurodyta, kad ūkinių knygų, inventorizacijos bylų, valstybinės inspekcijos leidimų statybai, valstybės kadastrų ir registrų dokumentų kopijų apie statinius, esančius ( - ), taip pat Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1968–1969 m. sprendimų apie žemės sklypo skyrimą, adresu ( - ), stovyklai „( - )“, Kuršėnų valstybinei durpių įmonei nerasta, taip pat nerasta jokių duomenų apie komisijos sudarymą poilsio namelių priėmimui, taip pat nerasta šios komisijos priėmimo naudoti eksploatacijai aktų, taip pat nerasti leidimai statyti poilsio namelius (poilsiavietę).
    4. Teismas konstatavo, jog pareiškimuose minima aplinkybė, kad nurodyti dokumentai nėra išlikę, nepatvirtina tokių dokumentų egzistavimo fakto. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, taip pat įrodymų, patvirtinančių, kad negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negali tokių dokumentų atkurti. Pareiškėjai nurodė, jog juridinę reikšmę turinčius faktus prašo nustatyti todėl, kad jokie dokumentai, susiję su įsigytų poilsio namelių statyba, nėra išlikę, tačiau nepateikė jokių dokumentų, įrodančių šį teiginį.
    5. Teismas pažymėjo, jog statiniai, dėl kurių byloje pareikšti reikalavimai, nebuvo įforminti įstatymų nustatyta tvarka (nebuvo tinkamai priimti naudoti). Dėl statinių įteisinimo pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys su savarankiškais reikalavimais turi inicijuoti viešojo administravimo procedūras. Kadangi jie gali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentus dėl kadastrinio vieneto suformavimo ir kadastrinio objekto suformavimo užbaigimo, tai toks faktas negali būti nustatytas CPK XXVI skyriaus nustatyta tvarka. Asmuo, teisėtai pastatęs ar pradėjęs statyti statinį, šį statinį ir nuosavybės teisę į jį turi įregistruoti administracine tvarka. Tuo atveju, kai atsisakoma įregistruoti nekilnojamojo turto objektą ir nuosavybės teisę į jį, šį atsisakymą pareiškėjas gali skųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
    6. Taip pat teismas konstatavo, jog bylos duomenys nesudaro pagrindo manyti, jog Kuršėnų valstybinė durpių įmonė yra Kuršėnų durpynų kontoros teisių ir pareigų perėmėja ar kad visų reorganizuotos Kuršėnų valstybinės durpių įmonės teisių ir pareigų perėmėja yra pareiškėja UAB „Durpeta“. Teismas konstatavo, kad Kuršėnų valstybinė durpių įmonė (po jos reorganizacijos – UAB „Kuršėnų tyras“, AB „Tyras“, UAB „Durpeta“) neperėmė visos poilsio stovyklos kaip turtinio vieneto. Teismas sprendė, jog pareiškėja UAB „Durpeta“ neįrodė, kad Kuršėnų valstybinė durpių įmonė yra Kuršėnų durpynų kontoros teisių ir pareigų perėmėja, t. y. kad perėmė visą poilsio stovyklą „( - )“ į savo balansą, taip pat, kad visų reorganizuotos Kuršėnų valstybinės durpių įmonės teisių ir pareigų perėmėja yra pareiškėja UAB „Durpeta“, ir kad pareiškime nurodytiems poilsio nameliams buvo išduotas statybos leidimas bei tie statiniai tarpžinybinės (valstybinės) komisijos aktais buvo pripažinti tinkamais naudoti.
    7. Teismas padarė išvadą, jog nors pareiškėjo J. M. poilsio nameliai buvo įgyti sąžiningai, tačiau nei pareiškėjas J. M., nei suinteresuoti asmenys nepateikė duomenų, kad statiniai, tarp jų ir J. M. valdomi poilsio nameliai, teisėtai pradėti ir pabaigti statyti bei statinio priėmimo naudoti aktu juos buvo leista eksploatuoti.
    8. Teismas konstatavo, jog nors suinteresuoto asmens UAB „Renavo durpynas“ poilsio nameliai 15K1ž ir 1/2 dalis poilsio namelio 22K1ž buvo įgyti sąžiningai, tačiau nei UAB „Renavo durpynas“, nei kiti pareiškėjai ar suinteresuoti asmenys nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti tikėtiną prielaidą apie statybos teisėtumą ar konstatuoti, kad valdomi statiniai gali būti įteisinti ir kartu būti privačios nuosavybės teisės objektu.
    9. Teismo nuomone, yra pakankamai duomenų konstatuoti, kad suinteresuoto asmens A. M. poilsio namelis buvo įgytas sąžiningai, byloje nėra duomenų, kad kas nors turėtų daugiau teisių į poilsio namelį 33K1ž. Tačiau taip pat pažymėjo, jog įgyti nuosavybės teisę į statinį ir kartu įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne bet kokio statybos proceso metu, bet tik tuo atveju, jeigu statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Nepateikta duomenų, kad statiniai, tarp jų ir A. M. valdomas poilsio namelis 33K1ž, buvo teisėtai pradėti ir pabaigti statyti.
    10. Atsižvelgęs į pareiškėjo A. N. prašymą, teismas pareiškėjo prašymą dėl pareiškimo atsiėmimo tenkino ir pareiškimą paliko nenagrinėtą.

7III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

8

  1. Apeliaciniu skundu pareiškėja UAB „Durpeta“ prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, ir priimti naują sprendimą – UAB „Durpeta“ pareiškimą patenkinti visiškai. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
    1. Nesutinka su teismo išvada, kad poilsio namelių stovyklai nebuvo skirtas žemės sklypas, kad ginčo statiniams nebuvo išduotas statybos leidimas, kad neįrodytas teisėtas ginčo statinių sukūrimas, nes tokią išvadą, anot apeliantės, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai. Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 1A-5-163/2015, teismas jau atliko tų pačių faktinių aplinkybių įvertinimą ir konstatavo, kad 1967 m. Durpių pramonės valdybai buvo suteiktas žemės sklypas ( - ), buvo parengta ir suderinta techninė ir projektinė pastatų ir teritorijos sutvarkymo dokumentacija, 1968 m. buvo gauti leidimai statybai, 1968–1969 m. Durpių statybos valdyba pastatė 36 laikino tipo poilsio namelius bei pagalbines patalpas, kurie valstybinės komisijos buvo priimti ir atiduoti naudoti 1968 m. gruodžio 19 d. ir 1969 m. balandžio 30 d. aktais, laikini statiniai – poilsio nameliai, esantys ( - ), – buvo sukurti ir įforminti tuo metu galiojusių įstatymų nustatyta tvarka.
    2. Pažymi, jog 1969 m. spalio 14 d. Durpių pramonės valdybos įsakymo Nr. 266 turinys nepatvirtina teismo išvados, kad namelių statybai nebuvo išduotas statybos leidimas ir statiniai tarpžinybinės komisijos aktais nebuvo pripažinti tinkamais naudoti. Atkreipia dėmesį, jog šiame įsakyme nenurodyti jokie pažeidimai dėl ginčo statinių dokumentacijos ar jų neatidavimo eksploatuoti.
    3. Nesutinka su teismo išvada, kad ginčo statiniai yra laikini. Dviejuose ekspertizės aktuose konstatuota, kad ginčo statiniai nėra laikini, nes jie turi pamatus ir yra tvirtai susieti su žeme. Poilsio nameliai buvo statomi darbuotojų laikinam poilsiui.
    4. Nesutinka su teismo išvada, kad UAB „Durpeta“ neperėmė pareiškime nurodytų poilsio namelių ir kitų statinių. Pažymi, jog 1972 m. kovo 15 d. Durpių pramonės valdybos įsakyme Nr. 68 nurodyta, kad poilsio nameliai perduodami iš Durpių pramonės valdybos balanso į Kuršėnų durpynų kontoros balansą. Kuršėnų valstybinė durpių įmonė, kurios teisių perėmėja yra UAB „Durpeta“, buvo 1957 m. sausio 1 d. įsteigtos Durpių pramonės valdybos Kuršėnų durpynų kontoros teisių ir pareigų perėmėja. Kuršėnų valstybinę durpių įmonę reorganizuojant, ( - ) poilsio stovyklos nuosavybės teisę išlaikė Kuršėnų valstybinė durpių įmonė. Vėliau ši įmonė nebuvo skaidoma, todėl visos jos turimos teisės ir pareigos perėjo UAB „Durpeta“.
    5. Tai, kad asmenys, kurie naudojasi poilsio nameliais, kompensuoja UAB „Durpeta“ namelių eksploatacines išlaidas, iš esmės patvirtina ne jų nuosavybės, o panaudos teisę. Teismas, remdamasis tuo, jog turto naudotojai kompensuoja turto eksploatacines išlaidas UAB „Durpeta“, padarė nepagrįstą išvadą, kad tai yra pagrindas tokius turto naudotojus laikyti sąžiningais turto įgijėjais.
    6. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad kiti byloje dalyvaujantys asmenys būtų nusipirkę poilsio namelius iš asmenų, kurie turėjo į juos nuosavybės teisę, tačiau teismas, neturėdamas jokių įrodymų, padarė išvadą, kad šiems asmenims nameliai atiteko 1991–1992 m. privatizavimo proceso metu.
    7. Atkreipia dėmesį į tai, jog byla teisme yra nagrinėjama jau 10 metų. Prašo bylą apeliacinėje instancijoje išnagrinėti per įmanomai trumpiausią terminą, taip pat apsvarstyti galimybę paskirti atsarginį teisėją.
  2. Apeliaciniu skundu pareiškėjas J. M. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo J. M. pareiškimą tenkinti visiškai. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
    1. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pavieniui, tačiau būtina įvertinti įrodymų visumą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų aplinkybių buvimą ar nebuvimą.
    2. Sutinka, jog įrodymai tiesiogiai nepatvirtina, kad buvo išduotas statybos leidimas statyti pareiškėjų valdomus namelius, tačiau Valstybinės statybos inspekcijos leidimo Nr. 1-15 nuorašas neginčijamai patvirtina, jog buvo išduotas leidimas statyti laikino poilsio namelius. Šis leidimas buvo adresuotas užsakovui – Kuršėnų durpynų kontorai. Visi pareiškėjų valdomi nameliai buvo pastatyti esant užsakovui Kuršėnų durpynų kontorai. Įrodymų, kad ( - ) Kuršėnų durpynų kontora būtų pastačiusi dar ir kitų namelių, byloje nėra.
    3. Teismas pažymėjo, jog statybos leidime nėra nurodyta daugybė rekvizitų. Tačiau aplinkybė, jog nėra nurodytas adresas, paaiškinama tuo, kad tuo metu, kai buvo statomi nameliai, gatvės neegzistavo. Be to, tai tik išrašas, o ne pats leidimas statybai. Aplinkybę, jog buvo leidžiama statyti tik 15 namelių, o prašoma nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus į 36 poilsio namelius, paaiškina byloje esantys kiti įrodymai. t. y. tai, jog projektas buvo tikslintas, patikslinus buvo pastatyti papildomi nameliai.
    4. Aplinkybę, kad leidimas statybai tikrai buvo išduotas, patvirtina ir 1968 m. birželio 5 d. Durpių pramonės valdybos raštas, kuriame nurodyta, kad šiais metais vasario 28 d. buvo gautas leidimas statybai.
    5. Tai, jog į byla nebuvo pateiktas pats perdavimo aktas, nereiškia, kad tokio dokumento tuo metu nebuvo. Jei pareiškėjai būtų turėję tokį aktą, jiems nebūtų reikėję kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Archyvuose dokumentai nebuvo rasti tik dėl to, kad jie nebuvo perduoti saugoti.
    6. Mano, kad ginčo nameliai nėra laikini statiniai.
  3. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais A. M. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį ir priimti naują teismo sprendimą – nustatyti jo pareiškime nurodytus juridinę reikšmę turinčius faktus. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
    1. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-5-163/2015 padarė išvadą, kad surinkta pakankamai įrodymų, jog laikini statiniai – poilsio nameliai, esantys ( - ) (poilsiavietė „( - )“ ( - )), buvo sukurti ir įforminti tuo metu galiojusių įstatymų nustatyta tvarka ir buvo skirti Durpių pramonės valdybos įmonių darbuotojų poilsiui.
    2. Šalys pateikė teismui pakankamai įrodymų apie išduotą statybos leidimą, techninį projektą ir dokumentus, patvirtinančius statybos baigtumą.
    3. Nebuvo nustatyta, kad poilsio nameliai yra savavališka statyba.
    4. Pažymi, jog laikotarpiu nuo 1968 m. iki 1970 m. negalėjo vykti statybos be statybos teisėtumą įrodančių dokumentų. Valstybinėje žemėje nebuvo jokios galimybės pastatyti namus, namelius, tuo labiau tiek daug poilsio namelių ( - ) be statybos leidimo ir kitų statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų. Statybos baigtumą įrodantys dokumentai nėra išlikę, tačiau dėl jų taip pat negali kilti abejonės, nes surinkti įrodymai šią aplinkybę patvirtina.
    5. Mano, jog yra visi pagrindai pripažinti, kad jis ginčo statinį įgijo pagal įgyjamąją senatį.
    6. Taip pat mano, kad ginčo nameliai nėra laikini statiniai.
  4. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais UAB „Renavo durpynas“ prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį, kuria nutarta UAB „Renavo durpynas” pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo atmesti, ir priimti naują sprendimą – UAB „Renavo durpynas“ pareiškimą tenkinti. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabejojo 1968 m. vasario 28 d. Valstybinės statybos inspekcijos leidimo Nr. 1-15 nuorašo teisėtumu ir autentiškumu. Byloje esantis statybos leidimas buvo vertintas izoliuotai nuo kitų byloje esančių įrodymų. Teismui buvo pateiktas statybos leidimo nuorašas, todėl jame trūksta dalies duomenų. Tačiau teismui pateiktas statybos leidimo nuorašas yra pasirašytas atsakingo asmens, tai patvirtina, kad nuorašas yra tikras. Statybos leidimo nuorašo duomenys yra pakankami, kad būtų galima identifikuoti objektą ir subjektą, kam ir kokiu tikslu jis buvo išduotas.
    2. Pažymi, jog Kuršėnų durpynų kontoros „( - )“ stovyklos ( - ) vienstadijinis projektas statybos eigoje buvo kelis kartus tikslinamas, o galutinio derinimo su visomis institucijomis, iš jų ir statybų komisija, metu projekte buvo 54 vienetai laikino poilsio namelių.
    3. Iš byloje esančios Kapitalinės statybos, vykdomos iš 1968 m. necentralizuotų finansavimo šaltinių, ataskaitos matyti, kad objekte „( - )“ 1968 m. buvo numatyta atiduoti eksploatuoti 30 poilsio vietų, o faktiškai įrengtos 72 poilsio vietos.
    4. Apeliantas mano, kad ginčo nameliai nėra laikini statiniai ir kad statybos leidimas leido tik laikino pobūdžio statinių statybą.
    5. Teismas ignoravo byloje esančius įrodymus, kurie įrodo, kad ginčo poilsio nameliai buvo pripažinti tinkamasi naudoti bei atiduoti eksploatuoti dar 1969 m. pabaigoje.
    6. Nuo statybos pradžios 1968 m. iki šiol statiniai nebuvo pripažintini savavališka statyba.
    7. Taip pat pažymi, jog teismas ignoravo faktą, jog bylos dalyviai nedisponavo tiesioginiais įrodymais. Didžioji dalis dokumentų, susijusių su ginčo poilsio namelių statyba, nebuvo išsaugoti arba išvis nebuvo perduoti saugoti.
  5. Atsiliepimu į apeliacinius skundus Palangos miesto savivaldybės administracija prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti.
  6. Atsiliepimu į pareiškėjos UAB „Durpeta“ apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo A. N. prašo UAB „Durpeta“ apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
  7. Atsiliepimu į apeliacinius skundus pareiškėjas J. M. su suinteresuotų asmenų A. M. ir UAB „Renavo durpynas“ apeliaciniais skundais sutinka visiškai, su pareiškėjos UAB „Durpeta“ apeliaciniu skundu sutinka tik iš dalies.
  8. Atsiliepimu į apeliacinius skundus suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su apeliaciniais skundais nesutinka, prašo juos atmesti.
  9. Atsiliepimu į apeliacinius skundus suinteresuotas asmuo UAB „Renavo durpynas“ su pareiškėjos UAB „Durpeta“ apeliaciniu skundu sutinka tik iš dalies, dėl kitų apeliacinių skundų palieka spręsti teismo nuožiūra.
  10. Atsiliepimu į apeliacinius skundus pareiškėja UAB „Durpeta“ prašo UAB „Renavo durpynas“ apeliacinį skundą atmesti, dėl J. M. ir A. M. apeliacinių skundų palieka spręsti teismo nuožiūra.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11J. M., A. M. ir UAB „Renavo durpynas“ apeliaciniai skundai tenkintini, UAB „Durpeta“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

13Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

  1. Suinteresuoto asmens A. N. atstovas advokatas V. G. kartu su atsiliepimu į pareiškėjos UAB „Durpeta“ apeliacinį skundą pateikė Kuršėnų valstybinės durpių įmonės 1992 m. birželio 4 d. akto dėl Raudonosios durpių įmonės gamybos baro perdavimo kopiją, Kuršėnų valstybinės durpių įmonės Raudonosios durpyno pagrindinių priemonių 1992 m. birželio 1 d. sąrašo kopiją, Kuršėnų valstybinės durpių įmonės Raudonosios durpių gamybos baro nuosavybės teisės liudijimo BD Nr. 012008 kopiją. Suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Renavo durpynas“ atstovė advokatė L. A. kartu su atsiliepimu į apeliacinius skundus pateikė prašymo perregistruoti Kuršėnų valstybinės durpių įmonės įstatus kopiją, 1990 m. lapkričio 28 d. Kuršėnų valstybinės durpių įmonės perregistruotų įstatų kopiją, 1992 m. birželio 1 d. Kuršėnų valstybinės durpių įmonės Raudonosios durpyno pagrindinių priemonių sąrašo kopiją, nuosavybės teisės liudijimo Nr. 012008 kopiją bei dviejų 1992 m. birželio 4 d. Kuršėnų valstybinės durpių įmonės aktų kopijas. Prašo šiuos naujus įrodymus priimti ir pridėti prie civilinės bylos.
  2. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014). Pagal CPK 314 straipsnį sprendžiant, ar naujo įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, turi būti įvertinta, kiek įrodymų prašoma pridėti, ar jie teikiami teismui kartu su prašymu juos pridėti, ar juos reikia išreikalauti, ar jie egzistuoja, ar reikia atlikti papildomus veiksmus dėl naujų įrodymų sukūrimo ar surinkimo (skirti ekspertizę, vykdyti apžiūrą ir pan.). Jeigu kaip įrodymas teikiamas jau egzistuojantis dokumentas, tai vien pagal kiekį ir apimtį nepakanka konstatuoti, kad jo priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą, net jei reikalautų skirti laiko kitiems bylos dalyviams susipažinti su juo ir teikti dėl jo paaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-214-695/2017).
  3. Įrodymai, kuriuos prašoma pridėti prie bylos, pateikti kartu su atsiliepimais į apeliacinius skundus. Nors šie įrodymai jau egzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, jų priėmimas ir pridėjimas prie bylos šioje stadijoje bylos nagrinėjimo neužvilkins. Atsižvelgtina ir į tai, jog minėti įrodymai 2018 m. liepos 5 d., t. y. dar iki bylos perdavimo 2018 m. liepos 10 d. Klaipėdos apygardos teismui, buvo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, papildomai skirti laiko bylos dalyviams su jais susipažinti neprireikė, nes rašytinis posėdis apeliacinės instancijos teisme buvo paskirtas tik 2018 m. rugpjūčio 23 d. Byloje dalyvaujantys asmenys turėjo pakankamai laiko susipažinti su papildomai pateiktais dokumentais, prieštaravimų dėl jų pridėjimo prie bylos nepateikta. Todėl teisėjų kolegija, siekdama, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, papildomai pateiktus įrodymus priima ir prideda prie bylos.

14Dėl rūšinio bylos teismingumo

  1. Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys su savarankiškais reikalavimais, be kita ko, prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pastatų, esančių ( - ), statybai pagal 1968–1969 m. galiojusią tvarką tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas, išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti poilsio paskirties statinius valstybinės žemės sklype, ir kad tie statiniai valstybinės komisijos aktais buvo pripažinti tinkamais naudoti.
  2. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas tokius reikalavimus, be kita ko, konstatavo, jog pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys su savarankiškais reikalavimais turi inicijuoti viešojo administravimo procedūras, kadangi jie kitokia, t. y. ne teismo tvarka, gali gauti dokumentus dėl kadastrinio vieneto suformavimo ir kadastrinio objekto suformavimo užbaigimo, todėl toks faktas negali būti nustatytas CPK XXVI skyriaus nustatyta tvarka. Tačiau su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais apeliacinės instancijos teismas, pritardamas apeliacinių skundų argumentams, nesutinka, konstatuoja, jog tokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas yra būtent bendrosios kompetencijos teismų kompetencija. Pažymėtina ir tai, jog šią civilinę bylą kasacine tvarka nagrinėjant Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, kasacinis teismas 2013 m. lapkričio 25 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-613/2013) konstatavo, jog ši byla pagal pareiškėjų UAB „Durpeta“, A. N. ir J. M. pareiškimus (tuo metu apeliantai A. M. ir UAB „Renavo durpynas“ savarankiškų reikalavimų dar nebuvo pareiškę) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
  3. Po minėtos kasacinės instancijos teismo nutarties į bylą suinteresuotais asmenimis su savarankiškais reikalavimais buvo įtraukti ir apeliantai A. M. bei UAB „Renavo durpynas“. A. M., be kita ko, prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jam nuosavybės teise priklauso (valdo) atitinkamas poilsio namelis ir kad jis nuosavybės teisę į jį įgijo pagal įgyjamąją senatį; UAB „Renavo durpynas“ prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuosavybės teise valdo du poilsio namelius; J. M., be kita ko, taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam nuosavybės teise priklauso (valdo) atitinkami poilsio nameliai. Remiantis CPK XXXIV skyriaus „Bylos dėl daiktinių teisių“ nuostatomis, nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas ir pastato valdymo nuosavybės teise faktas teismo nustatomi ypatingosios teisenos tvarka, todėl šie byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimai taip pat teismingi bendrosios kompetencijos teismui.

15Dėl civilinės bylos Nr. 2A-1281-253/2018 dalies sustabdymo

  1. Byloje nustatyta, jog apeliantė UAB „Durpeta“ ir apeliantė UAB „Renavo durpynas“, turėdamos tikslą poilsio namelius ir daiktines teises į juos įregistruoti viešame Nekilnojamojo turto registre, prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, susijusius, be kita ko, su poilsio nameliais, kurie žymimi indeksais 11K1ž, 17K1ž bei 22K1ž (UAB „Durpeta“ pretenduoja į visus tris poilsio namelius, o UAB „Renavo durpynas“ – į poilsio namelį, žymimą indeksu 22K1ž).
  2. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-417-460/2018 atnaujino procesą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų civilinėje byloje Nr. 2-84-890/2014 ir grąžino bylą nagrinėti iš esmės Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams. Civilinėje byloje Nr. 2-84-890/2014, kurios nagrinėjimas šiuo metu jau yra atnaujintas ir bylai suteiktas Nr. A2-2176-973/2018, sprendžiamas klausimas dėl ieškovės UAB „Durpeta“ reikalavimo pripažinti 2012 m. kovo 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2012/03/13, sudarytą tarp AB „Rėkyva“ ir A. N., niekine ir negaliojančia bei atkurti pažeistą ieškovės UAB „Durpeta“ poilsio namelių, žymimų indeksais 11K1ž, 17K1ž ir 22K1ž, esančių ( - ), valdymą.
  3. Vienas iš privalomų bylos sustabdymo pagrindų, numatytų CPK 163 straipsnio 3 punkte, pagal kurį teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y., kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės, priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014). Be to, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad negalimumas išnagrinėti civilinę bylą, iki bus išnagrinėta kita byla, paaiškinamas tuo, jog teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės, priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).
  4. Taip pat pažymėtina, jog bylos sustabdymą reglamentuojančiose CPK normose tiesiogiai nėra nustatyta galimybė stabdyti bylos dalį, t. y. esant įstatyme nustatytiems pagrindams laikinai nespręsti tam tikrų byloje pareikštų reikalavimų, tačiau toks procesinis veiksmas iš esmės galimas, o kai kuriais atvejais, siekiant operatyviai apginti asmens teises ar teisėtus interesus, kai bylą dėl kitų reikalavimų reikia stabdyti, – tikslingas ir skatintinas. Tokia procesinė situacija įmanoma dėl civiliniame procese egzistuojančio dalinio sprendimo instituto (CPK 261 straipsnis), kai galutinai išsprendžiama tik dalis ginčo. Taigi dalies bylos sustabdymas neatskiriamai susijęs su galimybe priimti dalinį sprendimą – sustabdyti dalį bylos galima tik tokiu atveju, jei dėl kitos bylos dalies galimas dalinio sprendimo priėmimas. CPK 261 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalinis sprendimas gali būti priimamas tuomet, kai byloje yra pareikšti keli reikalavimai ir surinktų įrodymų pakanka, jog teismas priimtų sprendimą vieno ar kelių iš byloje pareikštų reikalavimų ar reikalavimo dalies pagrįstumo klausimu. Dalinio sprendimo priėmimas taikytinas tokiais atvejais, kai dalis byloje pareikštų reikalavimų faktinių aplinkybių aspektu yra itin sudėtingi, ir dėl kitos reikalavimų dalies išsprendimo netikslinga laukti, kol bus surinkti visi įrodymai, reikalingi visiems pareikštiems reikalavimams išspręsti. Taip sudaroma galimybė bent dėl dalies reikalavimų pagreitinti teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357-248/2015).
  5. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog UAB „Renavo durpynas“ atnaujintoje civilinėje byloje pateikė prašymą įtraukti ją į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, kadangi, kaip nurodoma prašyme, indeksu 22K1ž pažymėto poilsio namelio 1/2 dalis nuosavybės teise priklauso ir teisėta valdytoja yra UAB „Renavo durpynas“. Nors pirmosios instancijos teismas šio prašymo įtraukti į bylą UAB „Renavo durpynas“ trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais 2018 m. birželio 21 d. nutartimi netenkino, UAB „Renavo durpynas“ dėl šios nutarties padavė atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, byla Klaipėdos apygardos teisme gauta, tačiau kol kas teisėjas nėra paskirtas ir atskirasis skundas nėra išnagrinėtas. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams išnagrinėjus atnaujintą civilinę bylą Nr. A2-2176-973/2018, gali būti priimtas sprendimas tenkinti ieškovės UAB „Durpeta“ reikalavimą pripažinti 2012 m. kovo 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2012/03/13, sudarytą tarp AB „Rėkyva“ ir A. N., niekine ir negaliojančia bei atkurti pažeistą ieškovės UAB „Durpeta“ poilsio namelių, su indeksu 11K1ž, 17K1ž ir 22K1ž, esančių ( - ), valdymą, arba priešingai – laikyti šį reikalavimą nepagrįstu ir atmesti. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje UAB „Durpeta“ ir UAB „Renavo durpynas“ pareikštus reikalavimus, kurie susiję su tuo pačiu objektu – poilsio nameliais, pažymėtais indeksais 11K1ž, 17K1ž ir 22K1ž, dėl kurių ginčas yra nagrinėjamas ir atnaujintoje Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų civilinėje byloje, daro išvadą, jog nagrinėjamos civilinės bylos yra tiesiogiai susijusios, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nagrinėjamoje byloje Nr. A2-2176-973/2018 nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, kiek tai susiję su poilsio nameliais, pažymėtais indeksais 11K1ž, 17K1ž ir 22K1ž. Kadangi apeliantės UAB „Durpeta“ ir UAB „Renavo durpynas“ yra pareiškusios ir kitus reikalavimus, o surinktų įrodymų pakanka, kad apeliacinės instancijos teismas galėtų priimti procesinį sprendimą dėl kitų byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo, todėl apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2A-1281-253/2018 dalis dėl pareiškėjos UAB „Durpeta“ reikalavimų, kurie susiję su poilsio nameliais, pažymėtais indeksais 11K1ž, 17K1ž ir 22K1ž, ir dėl suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Renavo durpynas“ reikalavimo, kuris susijęs su poilsio nameliu, pažymėtu indeksu 22K1ž, stabdytina, iki kol bus priimtas procesinis sprendimas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. A2-2176-973/2018. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacine tvarka nagrinėjama civilinė byla jau tęsiasi nuo 2009 m. liepos mėn. (į tai Civilinių bylų skyriaus pirmininkės buvo atsižvelgta bylai kiek įmanoma greičiau priskiriant teisėjų kolegiją; byla apeliacinės instancijos teisme gauta 2018 m. liepos 10 d., teisėjų kolegija bylos nagrinėjimui sudaryta 2018 m. liepos 18 d.), siekiant tarp šalių kiek įmanoma greičiau atkurti teisinę taiką, dėl kitų reikalavimų priimtina dalinė nutartis. Byloje dalyvaujantiems asmenims pasiūlytina informuoti apeliacinės instancijos teismą apie Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų civilinėje byloje Nr. A2-2176-973/2018 priimtą sprendimą, o jiems nusprendus naudotis apeliacijos teise, teikti prašymą apeliacinės instancijos teismui dėl šių dviejų bylų sujungimo ir nagrinėjimo kartu.
  6. CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad CPK 320 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nėra absoliutus, yra šio principo išimčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-74-313/2017). Atkreiptinas byloje dalyvaujančių asmenų dėmesys į tai, jog suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais AB „Rėkyva“, kuris apeliacinio skundo šioje byloje neteikė, taip pat reiškė reikalavimus, susijusius su poilsio nameliais, kurie žymimi indeksais 11K1ž, 17K1ž bei 22K1ž. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas AB „Rėkyva“ pareiškimą, be kita ko, pažymėjo, jog 2014 m. kovo 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-84-890/2014 suinteresuotam asmeniui AB „Rėkyva“ turi prejudicinę galią ir jame jau pasisakyta dėl AB „Rėkyva“ nuosavybės teisių į poilsio namelius, žymimus indeksais 11K1ž, 17K1ž ir 22K1ž. Atsižvelgiant į tai, jog Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nagrinėjamoje atnaujintoje civilinėje byloje Nr. A2-2176-973/2018 nustatyti faktai gali turėti teisinės reikšmės ir AB „Rėkyva“ teisėms bei pareigoms, atnaujinus šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos dalies nagrinėjimą dėl poilsio namelių, kurie žymimi indeksais 11K1ž, 17K1ž bei 22K1ž, apeliacinės instancijos teismas ketina svarstyti galimybę peržengti apeliacinių skundų ribas ir pasisakyti, be kita ko, ir dėl AB „Rėkyva“ reikalavimų.

16Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, t. y., kad pastatų, esančių ( - ), statybai buvo patvirtintas techninis projektas, išduotas statybos leidimas ir pastatai valstybinės komisijos aktais buvo pripažinti tinkamais naudoti

  1. Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys su savarankiškais reikalavimais prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pastatų, esančių ( - ), statybai pagal 1968–1969 m. galiojusią tvarką tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas, išduotas statybos leidimas ir kad pastatai, esantys ( - ), valstybinės komisijos aktais buvo pripažinti tinkamais naudoti. Kadangi šie reikalavimai ir apeliacinių skundų argumentai iš esmės sutampa, dėl jų pasisakoma bendrai.
  2. Pirmosios instancijos teismas tokius byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimus atmetė, konstatuodamas, jog nei 1968 m. vasario 28 d. Valstybinės statybos inspekcijos leidimo Nr. 1-15 nuorašas, nei nenustatytos datos neaiškios paskirties dokumento – Kapitalinės statybos skyriaus viršininko V. D. pasirašyta lentelės kopija, nei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina aplinkybės, jog pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais pareiškimuose nurodytiems poilsio nameliams buvo išduotas statybos leidimas ir tie statiniai valstybinės komisijos aktais buvo pripažinti tinkamais naudoti. Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškimuose minima aplinkybė, kad nurodyti dokumentai nėra išlikę, nepatvirtina tokių dokumentų egzistavimo fakto, be to, pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, taip pat įrodymų, patvirtinančių, kad negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negali tokių dokumentų atkurti. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje esančius įrodymus, kiekvieną atskirai ir jų visumą, su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis nesutinka.
  3. CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.
  4. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009). Taip pat pažymėtina, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą, todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013).
  5. Byloje esančiame Durpių pramonės valdybos viršininko L. P. 1968 m. sausio 19 d. rašte (t. 6, b. l. 51), adresuotame Kretingos rajono DŽDT vykdomojo komiteto pirmininkui, pažymėta, jog Durpių pramonės valdyba numato ( - ) įrengti sistemos darbuotojams poilsiavietę iš laikino tipo namelių. Šiuo metu techninė dokumentacija sudaryta. Projektu numatyti pastatyti 54 laikino tipo vasarnamiai, klubas – skaitykla, virtuvė, administracinės patalpos ir kt. Generalinis planas su rajono vyr. architektu suderintas, tačiau leidimo statybai dėl susidariusių tam tikrų aplinkybių kol kas neišduodama. Kadangi 1968 m. vasaros sezonas artėja ir šiuo metu jau laikas ruoštis statybai, prašo išduoti leidimą statybai 20-čiai laikino tipo vasarnamių ir virtuvei.
  6. 1968 m. sausio 24 d. Kretingos rajono architekto R. V. pranešime (t. 1, b. l. 42), adresuotame Durpių pramonės valdybai prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, nurodyta, jog šiuo metu galima ruošti medžiagas 20-ties laikino tipo vasarnamių ir virtuvės statybai, nepaisant to, kad generalinis planas nėra suderintas. Leidimas statybai bus išduotas tada, kai galutinai išaiškės stovyklos vieta ir bus atitinkamai pertvarkytas generalinis planas.
  7. Durpių pramonės valdybos viršininko L. P. 1968 m. sausio 29 d. pranešime (t. 1, b. l. 10), adresuotame Durpynų statybos valdybos viršininkui V. B., nuorašas skirtas ir Kuršėnų durpynų kontorai, nurodyta, jog 1968 m. vasaros sezonui numatyta ( - ) pajūryje pastatyti dalį pagal projektą numatytų vasarnamių. Šios statybos užsakovo funkcijas eiti pavesta Kuršėnų durpynų kontorai. Statybos limitas su Valstybine plano komisija suderintas. Šiuo pranešimu buvo pavesta pradėti paruošiamuosius darbus 10-ties vasarnamių ir virtuvės statybai pagal Naujosios technikos biuro sudarytą techninę dokumentaciją.
  8. Byloje taip pat yra pateiktas Valstybinės statybos inspekcijos viršininko 1968 m. vasario 28 d. išduoto leidimo Nr. I-15 nuorašas (t. 1, b. l. 11), kuriame nurodyta, jog Kretingos valstybinė statybos inspekcija leidžia vykdyti nurodytus generaliniame plane statybos darbus ( - ) – gatvė Nr. <...>. Užsakovė nurodyta Kuršėnų durpynų kontora, objektu įvardyti laikino poilsio nameliai (15 vnt.). Leidimas išduotas remiantis technine dokumentacija, patvirtinta Kretingos r. architekto ir <...> išduota pažyma apie finansavimą. Taip pat nurodyta pastaba, jog nurodymus apie statytojo teises ir pareigas žiūrėti antroje lapo pusėje. Nuorašo tikrumas patvirtintas parašu.
  9. Byloje esančiame Durpių pramonės valdybos prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos viršininko pavaduotojo P. B. 1968 m. birželio 5 d. pranešime, adresuotame Lietuvos TSR Ministrų tarybos valstybiniam statybos reikalų komitetui (t. 6, b. l. 59–60), be kita ko, nurodyta, jog Kretingos rajono vykdomasis komitetas 1967 m. išskyrė durpininkų poilsio stovyklai ( - ) žemės sklypą ir pažadėjo išduoti leidimą statybai laikino tipo poilsio nameliams pagal Durpių pramonės valdybos Naujosios technikos biuro paruoštą techninę dokumentaciją. Tais pačiais metais minėta dokumentacija buvo sudaryta ir šiais metais vasario 28 d. buvo gautas leidimas statybai. Tuo metu medžiaga suruošta ir pradėti vykdyti statybos darbai. Įforminant finansavimą, Statybos bankas nurodė, kad reikalingas Statybos reikalų komiteto leidimas projektavimui, nepaisant to, kad ir laikino tipo nameliai. Pagal sudarytą techninę dokumentaciją numatyta pastatyti 48 vnt. 14,2 kv. m dydžio ir 6 vnt. 34,83 kv. m dydžio poilsio namelių, klubas, transfarmatorinė pastotė, šachtinis šulinys, virtuvė, prausykla. Buvo paprašyta sutikimo durpininkų poilsio stovyklos ( - ) projektavimą atlikti Durpių pramonės valdybos Naujosios technikos biuro jėgomis.
  10. 1968 m. birželio 13 d. Komitetas leido Durpių pramonės valdybos Naujosios technikos biurui sudaryti individualius durpininkų poilsio stovyklos ( - ) pastatų ir teritorijos sutvarkymo projektus (t. 6, b. l. 61).
  11. Kapitalinės statybos, vykdomos iš 1968 m. necentralizuotų finansavimo šaltinių, ataskaitoje (t. 9, b. l. 178–183), kurioje statytoju nurodyta Kuršėnų durpynų kontora, vyriausiąja valdyba – Durpių pramonės valdyba, pažymėta, kad 1968 m. perduota eksploatuoti pagal priėmimo aktus, patvirtintus nustatyta tvarka, „( - )“ poilsio stovykla ( - ) – 72 vietos.
  12. Ekspertizės išvadose, pasirašytose Ekspertizės komisijos pirmininko I. J. ir sekretoriaus J. V., kurios 1969 gegužės 29 d. patvirtintos Durpių pramonės valdybos prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos viršininko pavaduotojo P. B. (t. 9, b. l. 46–47), be kita ko, nurodyta, jog Kuršėnų durpynų kontoros durpininkų poilsio stovyklos ( - ) vienstadijinis projektas sudarytas 1967 m. Projektas buvo patvirtintas Durpių pramonės valdybos pirmininko 1968 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 113. Statybos eigoje, iškilus kai kuriems trūkumams ir vykdant Kretingos rajono vyr. architekto ir Statybos reikalų komiteto nurodymą, vienstadijinis projektas buvo patikslintas. Taip pat pažymėta, jog projektas suderintas su visomis suinteresuotomis organizacijomis.
  13. Durpių pramonės valdybos prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos viršininko L. P. 1969 m. spalio 14 d. įsakyme Nr. 266 (t. 9, b. l. 48–50), be kita ko, pažymėta, jog Durpynų statybos valdyba statybos – montavimo darbų planą įvykdė tik 80 proc. Sužlugdytas kai kurių objektų atidavimo naudojimui planas. Durpynų statybos valdyba ir įmonės užsakovai įpareigoti imtis priemonių, kad objektai būtų atiduoti eksploatuoti, nurodyta užbaigti klubo statybą ir gerbūvio darbus ( - ). Pažymėtina, jog šiame įsakyme nebuvo kalbama apie poilsio namelių – vasarnamių – statybos užbaigimą ( - ).
  14. Nors pirmosios instancijos teismas 1968 m. vasario 28 d. leidimo Nr. I-15 nuorašo nelaikė įrodymu, iš dalies patvirtinančiu bylos dalyvių argumentus apie poilsio nameliams kompetentingos institucijos išduotą statybos leidimą, akcentavo tam tikrų rekvizitų trūkumą (nenurodytas adresas, t. y. statybos vieta (lokalizacija), nuorašas nepatvirtintas antspaudu, nenurodyta įstaiga (organas), išduodanti pažymą apie finansavimą), tačiau teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismo nurodyti leidimo Nr. I-15 nuorašo trūkumai šiuo atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamų įvykių metus (1968 m.), nelaikytini esminiais ir nesudaro pagrindo nesivadovauti leidimo Nr. I-15 nuorašu kaip vienu iš įrodymų, jog leidimas statyti poilsio namelius – vasarnamius, adresu ( - ), buvo išduotas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog minimas dokumentas – tai 1968 m. vasario 28 d. leidimo Nr. I-15 nuorašas, o ne pats leidimas. Logiška, jog tam, kad būtų galima padaryti leidimo Nr. I-15 nuorašą, turėjo egzistuoti ir pats leidimas. Byloje yra duomenų (t. 1, b. l. 160, t. 4, b. l. 6–-70, t. 10, b. l. 71), jog byloje dalyvaujantys asmenys kreipėsi į archyvus, turėdami tikslą atrasti patį leidimą, tačiau 1968 m. vasario 28 d. leidimas Nr. I-15 archyvuose rastas nebuvo ne dėl to, kad toks leidimas apskritai neegzistavo, o dėl to, jog tų metų statybos leidimai neperduoti saugoti. Byloje nėra duomenų, duodančių pagrindą abejoti 1968 m. vasario 28 d. leidimo Nr. I-15 nuorašo tikrumu. Tokiomis aplinkybėmis nesiremia ir bylos dalyviai. Be to, iš leidimo Nr. I-15 nuorašo matyti, jog dalis originalaus teksto nebuvo perkelta į patį nuorašą, vietoje jo nurodomi tik daugtaškiai, tačiau tai nereiškia, jog tam tikrų rekvizitų, kurių pasigedo pirmosios instancijos teismas, nebuvo ir originaliame statybos leidime Nr. I-15. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinių skundų argumentams, jog statybos leidimo Nr. I-15 nuorašo duomenys yra pakankami, kad būtų galima identifikuoti objektą ir subjektą, kam ir kokiu tikslu jis buvo išduotas. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog Kretingos valstybinė statybų inspekcijos komisija 1968 m. vasario 28 d. išdavė leidimą statyti 15 vnt. poilsio namelių, adresu ( - ). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog Durpių pramonės valdyba 1968 m. dar ir kitoje ( - ) vietoje būtų stačiusi poilsio namelius. Palangos miesto savivaldybės administracijos atsiliepime į pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (t. 9, b. l. 199–199A) pažymėta, jog LTSR Ministrų Taryba 1969 m. spalio 20 d. potvarkiu Nr. 884-p uždraudė statyti vasarnamius ( - ) apylinkės teritorijoje. Tai patvirtina, jog Durpių pramonės valdyba vasarnamių statybą ( - ) galėjo vykdyti tik nuo 1968 m. iki minėto 1969 m. spalio 20 d. potvarkio išleidimo ir, nesant jokių kitų duomenų, laikytina, kad statyba vyko būtent ( - ). Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 1968 m. vasario 28 d. statybos leidimas Nr. I-15 yra susijęs būtent su šiai bylai aktualiais poilsio nameliais – vasarnamiais.
  15. Apeliantė UAB „Durpeta“, kaip teisių perėmėja, reikalavimus yra pareiškusi dėl 1968–1969 m. statytų 18 vnt. pastatų (žymima indeksais 1K1ž, 2K1ž, 3K1ž, 5K1ž, 6K1ž, 7K1ž, 8K1ž, 9K1ž, 12K1ž, 14K1ž, 15K1ž (reikalavimas sutampa su UAB „Renavo durpynas“ reikalavimu), 16K1ž, 21K1ž, 24K1ž, 25K1ž, 28K1ž, 29C1ž, 30K1ž), taip pat UAB „Durpeta“ reikalavimus reiškia papildomai į, jos teigimu, 1968–1969 m. statytus 2 vnt. kiemo aikštelių (žymima indeksais b1 ir b2) bei 1 vnt. lauko tualetą (žymima indeksu 32H1p); J. M. reikalavimus pareiškė dėl 3 vnt. poilsio namelių (žymima indeksais 23K1ž, 26K1ž, 27K1ž); A. M. – dėl 1 vnt. poilsio namelio (žymima indeksu 33K1ž); UAB „Renavo durpynas“ – dėl 1 vnt. poilsio namelio (žymima indeksu 15K1ž, reikalavimas sutampa su UAB „Durpeta“ reikalavimu). Iš viso reiškiami reikalavimai dėl 22 vnt. skirtingų pastatų (21 vnt. iš jų yra pastatai – vasarnamiai, o indeksu 29C1ž žymimas pastatas – klubas), 2 vnt. kiemo aikštelių ir 1 vnt. lauko tualeto. Taip pat vienas iš pirmosios instancijos teismo motyvų, dėl ko buvo nesivadovauta 1968 m. vasario 28 d. leidimo Nr. I-15 nuorašu, buvo tai, jog leidimas buvo išduotas statyti 15 vnt. poilsio namelių, o bylos dalyviai reiškia reikalavimus į daug didesnį skaičių poilsio namelių. Tačiau iš byloje esančių anksčiau aptartų rašytinių įrodymų matyti, jog statybų eigoje „( - )“ stovyklos ( - ) vienstadijinis projektas buvo tikslinamas, derinamas su įvairiomis institucijomis, dėl to statomų statinių skaičius pakito.
  16. Taip pat pažymėtina, jog byloje yra pateiktas Kapitalinės skyriaus statybos viršininko V. D. pasirašytas dokumentas (t. 1, b. l. 161), kuriame, be kita ko, nurodyta: Durpių pramonės valdyba; 36 vnt. poilsio namelių; 1968 m. statybos metai pagal buhalterinių dokumentų užpajamavimą; 1968 m. sausio 24 d. leidimas Nr. 18 dėl žemės sklypo skyrimo; leidimas statybos darbams vykdyti – Kretingos valstybinės statybos inspekcijos viršininko 1968 m. vasario 28 d. leidimas Nr. I-15; nameliai atiduoti naudoti 1968 m. gruodžio 19 d. ir 1969 m. balandžio 30 d. valstybinės komisijos aktais. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos situacijos metus, į tai, kad išnaudotos visos galimybės gauti su 1968–1969 m. vykusiomis vasarnamių statybomis susijusius dokumentus, be to, į tai, jog nėra jokių duomenų, kad Kapitalinės skyriaus statybos viršininko V. D. pasirašytas dokumentas galėjo būti suklastotas, įrašyti neteisingi duomenys, mano, jog Kapitalinės statybos skyriaus viršininko V. D. pasirašytas dokumentas yra tinkamas įrodymas šioje byloje ir jis patvirtina, kad 1968 m. gruodžio 19 d. ir 1969 m. balandžio 30 d. valstybinės komisijos aktais buvo priimti ir atiduoti naudoti net 36 vnt. Durpių pramonės valdybos žinioje buvusių poilsio namelių – vasarnamių.
  17. Remiantis tuo, kas anksčiau aptarta, nustatytini apeliantų prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, t. y., kad pastatų, esančių ( - ), statybai pagal 1968–1969 m. galiojusią tvarką tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas, išduotas statybos leidimas ir kad pastatai – vasarnamiai, esantys ( - ), valstybinės komisijos aktais buvo pripažinti tinkamais naudoti. Akivaizdu, jog šie faktai turi byloje dalyvaujantiems asmenims juridinę reikšmę, sukels tam tikrų teisinių padarinių – jie turės galimybę kreiptis į nekilnojamojo turto registratorių, siekdami viešajame Nekilnojamo turto registre įregistruoti daiktus – poilsio namelius – ir daiktines teises į juos. Taip pat nustatyta, jog apeliantai neturi tiesioginių įrodymų, kurie patvirtinančių šiuos juridinę reikšmę turinčius faktus, ir jie negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti / atkurti tokių dokumentų.

17Dėl UAB „Durpeta“ reikalavimų

  1. Vienas iš UAB „Durpeta“ reikalavimų buvo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Kuršėnų valstybinei durpių įmonei, kurios teisių perėmėja yra UAB „Durpeta“, buvo išduotas leidimas statinių, esančių ( - ), statybai. Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, jog leidimas statinių, esančių ( - ), statybai buvo išduotas. Tačiau taip pat būtina nustatyti, ar leidimas buvo išduotas Kuršėnų valstybinei durpių įmonei ir ar pastarosios teisių perėmėja yra UAB „Durpeta“. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog pareiškėja UAB „Durpeta“ neįrodė, kad Kuršėnų valstybinė durpių įmonė yra Kuršėnų durpynų kontoros teisių ir pareigų perėmėja, t. y., kad perėmė visą poilsio stovyklą „( - )“ į savo balansą, taip pat, kad visų reorganizuotos Kuršėnų valstybinės durpių įmonės teisių ir pareigų perėmėja yra pareiškėja UAB „Durpeta“. Tačiau pažymėtina, jog UAB „Durpeta“ neprašė nustatyti, kad ji yra visų reorganizuotos Kuršėnų valstybinės durpių įmonės teisių perėmėja, o tik ta apimtimi, kiek tai susiję su jai aktualiais pastatais.
  2. Bylos duomenimis nustatyta, jog Durpių pramonės valdyba 1988 m. gegužės 16 d. buvo likviduota, o nuo 1988 m. liepos 1 d. įsteigtas Durpių pramonės gamybinis susivienijimas „Durpė“ (t. 8, b. l. 159), kuris 1990 m. sausio 1 d. tapo gamybiniu susivienijimu „Lietuvos durpės“ (t. 8, b. l. 165), kuris 1990 m. lapkričio 26 d. buvo padalytas į 14 atskirų įmonių, tarp kurių viena buvo Kuršėnų valstybinė durpių įmonė (t. 8, b. l. 162–163). 1991 m. lapkričio mėn. (t. 1, b. l. 7, 13) Kuršėnų valstybinė durpių įmonė išskaidyta į 4 privatizuotinus objektus, iš kurių vienas perėmė Kuršėnų valstybinės durpių įmonės pavadinimą. Pastaroji įmonė 1994 m. vasario mėn. tapo UAB „Tyras“ (t. 1, b. l. 17–19, 22, 23–29, t. 10, b. l. 14), kuri 1996 m. balandžio mėn. tapo AB „Tyras“ (t. 1, b. l. 30–32, 33, 34–41, 43–50, 51–68), 2001 m. rugpjūčio mėn. tapo UAB „Kuršėnų tyras“ (t. 1, b. l. 69–71), o 2005 m. kovo 24 d. UAB „Kuršėnų tyras“ ir UAB „Durpeta“ buvo reorganizuotos – UAB „Kuršėnų tyras“ prijungta prie UAB „Durpeta“, nuspręsta, kad UAB „Kuršėnų tyras“ po reorganizavimo pasibaigs, o UAB „Durpeta“ toliau tęs veiklą (t. 1, b. l. 74–75, 76–78, 79–85, 86–90). Remiantis aptarta Durpių pramonės valdybos, gamybinių susivienijimų, įmonių padalijimo / skaidymo / reorganizavimo schema, galima daryti išvadą, jog pareiškėja UAB „Durpeta“, nors ir ne tiesioginė, tačiau yra Kuršėnų valstybinės durpių įmonės teisių perėmėja, o pastaroji, kaip vienas iš Durpių pramonės valdybos dalijimosi / reorganizavimosi padarinių, turi teisę laikyti, jog jai, nors ir netiesiogiai, buvo išduotas leidimas pastatų, esančių ( - ), statybai.
  3. 1968 m. vasario 28 d. statybos leidime I-15 užsakovu buvo nurodyta Kuršėnų durpynų kontora. Tačiau anksčiau aptarti įrodymai, Durpių pramonės valdybos pirmininko įsakymai, 1968 m. Kapitalinės statybos ataskaita (t. 9, b. l. 178–183), kurioje Kuršėnų durpynų kontora nurodyta tik statytoju, o Durpių pramonės valdyba – vyriausiąja valdyba, leidžia daryti išvadą, jog leidimas statyti poilsio namelius buvo adresuotas ir poilsio nameliai pradžioje buvo būtent Durpių pramonės valdybos žinioje. Ir tik Durpių pramonės valdybos viršininko pavaduotojo P. B. 1972 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 68 (t. 1, b. l. 12) buvo nutarta poilsio namelius perduoti į Kuršėnų durpynų kontoros balansą.
  4. Asociacijos „Lietuvos durpės“ direktorių tarybos posėdžio pirmininko 1991 m. spalio 16 d. nutarime (t. 2, b. l. 40) akcentuojama, jog Kuršėnų valstybinės durpių įmonės balanse esanti poilsio stovykla ( - ) „( - )“ yra visų durpių įmonių lėšomis pastatytas objektas; poilsio nameliai paskirstyti įmonėms pagal įneštas lėšas ir darbuotojų skaičių; Kuršėnų valstybinei durpių įmonei pavesta tik šios poilsio stovyklos eksploatacija. Bylos duomenimis, dalis poilsio namelių jau nuo 1991 m. gegužės mėn. buvo pradėti perdavinėti atitinkamoms durpių įmonėms (t. 2, b. l. 39, 41, 90, 95, t. 3, b. l. 74, 11 t., b. l. 22–30, 64), o Kuršėnų valstybinė durpių įmonė (vėliau – UAB „Tyras“, AB „Tyras“, UAB „Kuršėnų tyras“, UAB „Durpeta“) teikė šių, kitiems subjektams perduotų, poilsio namelių priežiūros / aptarnavimo paslaugas. Aplinkybę, kad dalis poilsio namelių vis dėlto galėjo likti ir Kuršėnų valstybinės durpių įmonės žinioje (balanse), įrodo byloje esantis asociacijos „Lietuvos durpės“ direktorių tarybos posėdžio 1991 m. spalio 17 d. protokolas Nr. 3 (t. 11, b. l. 38–60), kuriame, be kita ko, nurodyta, jog asociacijos prezidentas P. B. pasiūlė prašyti Ekonomikos ministerijos Privatizavimo skyriaus išbraukti poilsio stovyklą „( - )“ kaip privatizavimo objektą. Nurodė, jog jis turi būti privatizuojamas kartu su pagrindine įmone. Taip pat aplinkybę, kad dalis poilsio namelių galėjo atitekti Kuršėnų valstybinei durpių įmonei, patvirtina byloje esantys Kuršėnų valstybinės durpių įmonės teisių perėmėjos UAB „Tyras“ poilsio stovyklos „( - )“ įstatai, kuriuose nurodyta, jog poilsio stovykla „( - )“ priklauso UAB „Tyras“; AB „Tyras“ įstatai, kuriuose nurodyta, jog vienas iš bendrovės filialų yra ( - ) poilsio namai „( - )“; UAB „Kuršėnų tyras“ poilsio namų – stovyklos „( - )“ nuostatai, kuriuose nurodyta, jog poilsio stovykla „( - )“ yra UAB „Kuršėnų tyras“ struktūrinis padalinys (t. 1, b. l. 20, 34–40, 72–73). Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esančios UAB „Durpeta“ ilgalaikio turto apskaitos kortelės, ilgalaikio turto sąrašas (t. 1, b. l. 94–117,118–119, t. 2, b. l. 112–133). Taip pat pažymėtina, jog nors minėtuose įstatuose nurodyta, kad visa poilsio stovykla „( - )“ priklausė UAB „Tyras“, vėliau – AB „Tyras“, dar vėliau – UAB „Kuršėnų tyras“, tačiau iš pačios pareiškėjos UAB „Durpeta“ pozicijos šioje byloje, jos procesinio elgesio, pasirinkimo reikalavimus reikšti tik dėl dalies poilsio namelių, taip pat iš UAB „Durpeta“ ilgalaikio turto apskaitos kortelių bei ilgalaikio turto sąrašo akivaizdu, jog pareiškėja pripažįsta, kad tik dalis poilsio namelių buvo perėjusi į Kuršėnų valstybinės durpių įmonės balansą.
  5. Iš UAB „Durpeta“ patikslinto pareiškimo matyti, jog ji turi tikslą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pastatus, kurių indeksai 1K1ž, 2K1ž, 3K1ž, 5K1ž, 6K1ž, 7K1ž, 8K1ž, 9K1ž, 12K1ž, 14K1ž, 15K1ž, 16K1ž, 21K1ž, 24K1ž, 25K1ž, 28K1ž, 29C1ž, 30K1ž, ir daiktines teises į juos, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Kuršėnų valstybinės durpių įmonės, kurios teisių perėmėja yra UAB „Durpeta“, statiniai, kurių žymėjimas 1K1ž, 2K1ž, 3K1ž, 5K1ž, 6K1ž, 7K1ž, 8K1ž, 9K1ž, 12K1ž, 14K1ž, 15K1ž, 16K1ž, 21K1ž, 24K1ž, 25K1ž, 28K1ž, 29C1ž, 30K1ž, esantys ( - ), valstybinės komisijos aktu buvo pripažinti tinkamais naudoti. Anksčiau aptartais motyvais nustatyta, jog UAB „Durpeta“ yra Kuršėnų valstybinės durpių įmonės teisių perėmėja, taip pat nustatyta, jog poilsio nameliai – vasarnamiai – valstybinės komisijos aktu buvo pripažinti tinkamais naudoti. Tačiau taip pat būtina nustatyti, ar dėl visų išvardytų pastatų UAB „Durpeta“ turi teisę reikšti tokį reikalavimą, ar nėra asmenų, kurie turi daugiau teisių į juos negu UAB „Durpeta“, kaip Kuršėnų valstybinės durpių įmonės teisių perėmėja.
  6. 2017 m. liepos 28 d., remiantis 2017 m. liepos 27 d. teismo nutartimi, specialiame teismo interneto tinklalapyje buvo paskelbtas pranešimas apie tai, jog Palangos miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. 2-16-995/2017 pagal pareiškėjų UAB „Durpeta“, A. N., J. M., A. M. pareiškimus suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui, Palangos miesto savivaldybei, UAB „Renavo durpynas“, AB „Rėkyva“, R. B., O. Ž. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, jog poilsio pastatų, esančių ( - ), statybai buvo išduoti statybos leidimai ir tarpžinybinės (valstybinės) komisijos aktu buvo pripažinti tinkamais naudoti. Teismas siūlė ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos suinteresuotiems asmenims kreiptis su pareiškimais į teismą dėl jų įtraukimo dalyvauti procese. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad be UAB „Durpeta“ dar ir kiti asmenys pretenduotų į poilsio namelius – vasarnamius, pažymėtus indeksais 1K1ž, 2K1ž, 9K1ž, 12K1ž, 14K1ž, 16K1ž, 21K1ž, 24K1ž, 25K1ž. Kadangi byloje yra įrodymų, jog dalis poilsio namelių perėjo į pareiškėjos UAB „Durpeta“ balansą, pripažįstama, jog UAB „Durpeta“, kaip Kuršėnų valstybinės durpių įmonės teisių perėmėja, šiuos poilsio namelius turi savo žinioje ir juos valdo.
  7. Tuo tarpu dėl poilsio namelių, žymimų indeksais 3K1ž, 6K1ž, 7K1ž, 8K1ž, pažymėtina, jog byloje yra nenuginčytų duomenų, kad UAB „Durpeta“, kaip Kuršėnų valstybinės durpių įmonės teisių perėmėja, negalėjo šių poilsio namelių perimti į savo įmonės balansą, kadangi šie nameliai iki 2002 m. priklausė UAB „Durpra“, kuri 2002 m. gegužės 30 d. visus keturis minėtus namelius pardavė N. Š., o pastaroji 2005 m. birželio 9 d. indeksu 3K1ž žymimą namelį pardavė R. B., po to ši 2012 m. balandžio 2 d. namelį pardavė A. N.; indeksu 6K1ž žymimą namelį N. Š. pardavė K. P.; indeksu 7K1ž žymimą namelį N. Š. pardavė O. Ž., po to ši namelį pardavė UAB „Durpeta“; o indeksu 8K1ž žymimą namelį N. Š. 2005 m. birželio 9 d. pardavė S. Z. (t. 2, b. l. 112, t. 4, b. l. 35; t. 10, b. l. 60, 62, 63, 64, 65, 68–69, 70, 71, t. 11, b. l. 135, t. 12, b. l. 33, 34–35, 67–68, 69). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad UAB „Durpeta“, išskyrus indeksu 7K1ž žymimą poilsio namelį, nedisponavo ir šiuo metu nedisponuoja indeksais 3K1ž, 6K1ž, 8K1ž žymimais poilsio nameliais. Tai patvirtina ir byloje esanti UAB „Kuršėnų tyras“ ir N. Š. pasirašyta 2003 m. birželio 6 d. paslaugų teikimo sutartis (t. 10, b. l. 67), kuria remiantis UAB „Kuršėnų tyras“ įsipareigojo prižiūrėti 3, 6, 7, 8 namelius, užtikrinti nameliams komunalinių paslaugų, elektros energijos, šiukšlių išvežimo paslaugas, dujų tiekimą ir pan. Atsižvelgiant į tai, ši UAB „Durpeta“ reikalavimo dalis, išskyrus dėl indeksu 7K1ž žymimo namelio, yra akivaizdžiai nepagrįsta, todėl atmestina.
  8. Dėl indeksu 5K1ž žymimo poilsio namelio pažymėtina, jog byloje yra pateiktas generalinio direktoriaus A. P. pranešimas, adresuotas UAB „Tyras“ direktoriui (t. 3, b. l. 74), kuriame, be kita ko, nurodyta, jog vykdant Lietuvos Respublikos ekonomikos ministerijos 1992 m. balandžio 13 d. įsakymą Nr. 52 ir 1992 m. liepos 3 d. įsakymą Nr. 127, Valstybinė durpių statybos įmonė reorganizuota į tris įmones, viena iš jų – Valstybinė durpynų statybos įmonė „Autoūkis“, kuriai perduotas ( - ) poilsio namelis Nr. 5. Taip pat pažymėta, jog įmonė „Autoūkis“ yra privatizuota į UAB „Pasažas“, kuri yra Kaune, Vandžiogalos g. 92. Juridinių asmenų registro duomenimis, nuo 2006 m. registro tvarkytojo iniciatyva buvo pradėta UAB „Pasažas“ likvidavimo procedūra, įmonė šiuo metu jau yra išregistruota. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad UAB „Durpeta“ arba įmonės, kurių teisių perėmėja ji yra, būtų perėmusios iš likviduotos įmonės UAB „Pasažas“ poilsio namelį, žymimą indeksu 5K1ž. Atsižvelgiant į tai, ši UAB „Durpeta“ reikalavimo dalis yra akivaizdžiai nepagrįsta, todėl atmestina.
  9. Dėl indeksu 15K1ž žymimo poilsio namelio, dėl kurio reikalavimus yra pareiškusi ir UAB „Renavo durpynas“, pažymėtina, jog byloje yra duomenų, kad 1991 m. gegužės 8 d. asociacijos „Lietuvos durpės“ direktorių tarybos nutarimu Tytuvėnų valstybinei durpių įmonei buvo paskirtas vienas poilsio namelis, tačiau 1992 m. inventorizaciniame pagrindinių priemonių apraše nurodyta, jog šiai įmonei priklauso 2 vnt. poilsio namelių ( - ). 1993 m. vasario 25 d. Tytuvėnų valstybinė durpių įmonė po privatizacijos buvo užregistruota kaip AB „Sphagnum“, o pastaroji 2001 m. birželio 1 d. pardavė 2 vnt. poilsio namelių UAB „Renavo durpynas“. Nors įgyjant poilsio namelius iš AB „Sphagnum“ jų identifikaciniai duomenys nebuvo pažymėti, tačiau, kaip nurodė suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Renavo durpynas“ atstovė, jiems buvo perduoti raktai nuo poilsio namelių ir parodyti konkretūs poilsio nameliai, iš kurių vienas buvo indeksu 15K1ž pažymėtas namelis (t. 2, b. l. 68, t. 9, b. l. 16, 109–114, 118, 119, 120, 123, 124–125, t. 11, b. l. 22–30). Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, darytina išvada, kad UAB „Durpeta“ nedisponuoja indeksu 15K1ž žymimu poilsio nameliu ir neperėmė jo iš Kuršėnų valstybinės durpių įmonės, todėl ši UAB „Durpeta“ reikalavimo dalis atmestina.
  10. Dėl indeksais 28K1ž ir 30K1ž žymimų poilsio namelių pažymėtina, jog iš suinteresuoto asmens A. N. pareiškimo, kuris skundžiamu sprendimu paliktas nenagrinėtas, matyti, jog pastarasis taip pat reiškė reikalavimus į minėtus namelius, juos įvardydamas kaip kitų poilsio namelių priklausinius. Tačiau remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis (t. 4, b. l. 88–95), nenustatyta, kad minėti vasarnamiai būtų kokio kito daikto priklausiniai, jie įvardyti kaip atskiri turto objektai – vasarnamiai. Minėti poilsio nameliai yra įtraukti į UAB „Durpeta“ ilgalaikio turto apskaitos korteles (t. 1, b. l. 94–117,118–119, t. 2, b. l. 112–133), todėl pripažįstama, jog UAB „Durpeta“, kaip Kuršėnų valstybinės durpių įmonės teisių perėmėja, šiuos poilsio namelius turi savo žinioje ir juos valdo.
  11. Dėl indeksu 29C1ž žymimo pastato pažymėtina tai, jog, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų (t. 4, b. l. 88–95), tai yra pastatas – klubas. Anksčiau aptartame Durpių pramonės valdybos prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos viršininko L. P. 1969 m. spalio 14 d. įsakyme Nr. 266 (t. 9, b. l. 48–50), be kita ko, pažymėta, jog Durpynų statybos valdyba statybos – montavimo darbų planą įvykdė tik 80 proc. Sužlugdytas kai kurių objektų atidavimo naudoti planas. Durpynų statybos valdyba ir įmonės užsakovai įpareigoti imtis priemonių, kad objektai būtų atiduoti eksploatuoti, nurodyta užbaigti klubo statybą ir gerbūvio darbus ( - ). Remiantis šiuo įsakymu, darytina išvada, jog minėtas pastatas – klubas – valstybinės komisijos 1968 m. gruodžio 19 d. ir 1969 m. balandžio 30 d. aktais negalėjo būti priimtas ir perduotas naudoti, kadangi tuo metu jis dar nebuvo baigtas statyti. Taip pat pažymėtina, jog Kapitalinės statybos skyriaus statybos viršininko V. D. pasirašytame dokumente (t. 1, b. l. 161) nurodyta, jog valstybinės komisijos 1968 m. gruodžio 19 d. ir 1969 m. balandžio 30 d. aktais naudoti atiduoti 36 vnt. poilsio namelių, o pastatas, žymimas indeksu 29C1ž, yra įvardijamas kaip klubas. Kad klubas nėra toks pat pastatas kaip poilsio namelis – vasarnamis, patvirtina Durpių pramonės valdybos prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos viršininko pavaduotojo P. B. 1968 m. birželio 5 d. pranešimas (t. 6, b. l. 59–60), kuriame, be kita ko, nurodyta, jog pagal sudarytą techninę dokumentaciją numatyta pastatyti 48 vnt. 14,2 kv. m dydžio ir 6 vnt. 34,83 kv. m (blokuoti) poilsio namelių, klubas, transformatorinė pastotė, šachtinis šulinys, virtuvė, prausykla. Remiantis tuo, kas aptarta, darytina išvada, jog indeksu 29C1ž žymimas pastatas-klubas 1968 m. gruodžio 19 d. ir 1969 m. balandžio 30 d. valstybinės komisijos aktais tikrai negalėjo būti priimtas ir perduotas naudoti, nes 1969 m. spalio 14 d. nebuvo užbaigta jo statyba. Atsižvelgiant į tai, ši UAB „Durpeta“ reikalavimo dalis yra akivaizdžiai nepagrįsta, todėl atmestina.
  12. UAB „Durpeta“ reikalavimus reiškė papildomai ir į, jos teigimu, 1968–1969 m. statytus 2 vnt. kiemo aikštelių (žymima indeksais b1 ir b2) bei 1 vnt. lauko tualetą (žymima indeksu 32H1p). Tačiau pažymėtina, jog tiek Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (t. 4, b. l. 88–95), tiek byloje esančiuose dviejuose ekspertizės aktuose nurodyta bei Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje (t. 6, b. l. 125) pažymėta, jog kiemo aikštelių ir lauko tualeto statybos metai yra 1985 m., tad akivaizdu, jog šie statiniai 1968 m. gruodžio 19 d. ir 1969 m. balandžio 30 d. valstybinės komisijos aktais tikrai negalėjo būti priimti ir perduoti naudoti, nes paprasčiausiai jie dar nebuvo pastatyti / įrengti, todėl ši UAB „Durpeta“ reikalavimo dalis yra akivaizdžiai nepagrįsta, todėl atmestina.
  13. Remiantis tuo, kas aptarta, UAB „Durpeta“ pareiškimas tenkintinas iš dalies, nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai, kad: 1) Kuršėnų valstybinei durpių įmonei, kurios teisių perėmėja yra UAB „Durpeta“, buvo išduotas leidimas statinių, esančių ( - ), statybai; 2) Kuršėnų valstybinės durpių įmonės, kurios teisių perėmėja yra UAB „Durpeta“, statiniai, kurių žymėjimas 1K1ž, 2K1ž, 7K1ž, 9K1ž, 12K1ž, 14K1ž, 16K1ž, 21K1ž, 24K1ž, 25K1ž, 28K1ž, 30K1ž, esantys ( - ), tarpžinybinės (valstybinės) komisijos aktu buvo pripažinti tinkamais naudoti.

18Dėl J. M. reikalavimų

  1. Pareiškėjas J. M. prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jam nuosavybės teise priklausančių (valdomų) statinių, plane žymimų indeksais 23K1ž, 26K1ž, 27K1ž, statybai pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas ir išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti minėtus poilsio paskirties statinius valstybinės žemės sklype, bei kad minėti statiniai pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinės valstybinės komisijos buvo pripažinti tinkamais naudoti ir buvo leista šiuos statinius eksploatuoti. Taigi J. M. prašė nustatyti ne tik techninio projekto, statybos leidimo, valstybinės komisijos priėmimo aktų egzistavimo faktą, bet ir valdymo faktą, t. y., kad jam nuosavybės teise priklauso (valdo) statiniai, žymimi indeksais 23K1ž, 26K1ž, 27K1ž.
  2. Anksčiau aptartais duomenimis nustatyta, jog techninis projektas bei statybos leidimas poilsio nameliams, įskaitant ir J. M. nurodomiems, statyti buvo išduoti ir minėti nameliai valstybinės komisijos buvo priimti bei perduoti naudoti. Taip pat byloje yra pateikti įrodymai, jog poilsio nameliai, žymimi indeksais 23K1ž, 26K1ž, 27K1ž, priklauso būtent J. M., t. y. iki 2002 m. gegužės 27 d. poilsio namelis, žymimas 23K1ž (ankstesnis žymėjimas 26), priklausė UAB „Durpra“, po to ji šį namelį 2002 m. gegužės 27 d. pardavė G. D., o jis 2002 m. liepos 1 d. minėtą poilsio namelį pardavė R. S., o J. M. šį namelį įgijo iš R. S. 2003 m. gegužės 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. 2004 m. kovo 31 d. sąskaita faktūra patvirtina, jog pareiškėjas J. M. iš UAB „Aknysta“ įsigijo du poilsio namelius, žymimus indeksais 26K1ž, 27K1ž (t. 1, b. l. 183, t. 2, b. l. 38, t. 3, b. l. 170, t. 4, b. l. 12, t. 12, b. l. 117, 118, 119, 120). Taip pat byloje yra duomenų, jog pareiškėjas J. M. pareiškėjai UAB „Durpeta“ už namelių aptarnavimo paslaugas mokėjo mokesčius (t. 1, b. l. 177–181). Kiti bylos dalyviai jokių pretenzijų į minėtus namelius nereiškia. Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat konstatavo, jog yra pakankamai duomenų konstatuoti, kad suinteresuoto asmens J. M. poilsio nameliai buvo įgyti sąžiningai.
  3. Remiantis tuo, kas aptarta, J. M. pareiškimas tenkintinas, nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai, kad: 1) J. M. nuosavybės teise priklausančių (valdomų) statinių, plane žymimų indeksais 23K1ž, 26K1ž, 27K1ž, pastatytų 1969 m., esančių valstybinės žemės sklype, ( - ), statybai pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas ir išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti minėtus poilsio paskirties statinius valstybinės žemės sklype; 2) J. M. nuosavybės teise priklausančių (valdomų) statinių, plane žymimų indeksais 23K1ž, 26K1ž, 27K1ž, pastatytų 1969 m., esančių valstybinės žemės sklype, ( - ), statybai pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinės valstybinės komisijos buvo pripažinti tinkamais naudoti ir buvo leista šiuos statinius eksploatuoti.

19Dėl A. M. reikalavimų

  1. Suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais A. M. prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jam nuosavybės teise priklausančio (valdomo) statinio – vasarnamio, pažymėto indeksu 33K1ž, statybai buvo patvirtintas techninis projektas ir išduotas statybos leidimas, kad minėtas statinys valstybinės komisijos buvo pripažintas tinkamu naudoti ir buvo leista šį statinį eksploatuoti ir kad jis minėtą statinį nuosavybės teise įgijo pagal įgyjamąją senatį.
  2. Remiantis anksčiau aptartais duomenimis, nustatyta, jog buvo patvirtintas techninis projektas ir išduotas statybos leidimas poilsio nameliams, įskaitant ir A. M. nurodomam, statyti bei poilsio nameliai valstybinės komisijos buvo priimti bei perduoti naudoti. Taip pat byloje yra įrodymų, jog poilsio namelis, žymimas indeksu 33K1ž, priklauso būtent A. M., t. y. jis poilsio namelį (ankstesnis žymėjimas Nr. 25) įgijo 2003 m. gegužės 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties bei tos pačios dienos priėmimo–perdavimo akto pagrindu iš likviduojamos UAB „Durpra“ per atstovą likvidatorių už 5000 Lt. Tos pačios dienos kasos pajamų orderio kvite nurodyta, kad už įsigytą poilsio namelį A. M. sumokėjo UAB „Durpra“ 5000 Lt (t. 10, b. l. 178, 179, 180, 181–182). Niekas kitas į šį poilsio namelį nepretenduoja, jis vasarnamį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, sąžiningai ir nepertraukiamai šį poilsio namelį valdė daugiau nei 10 metų ir niekas kitas pretenzijų į šį statinį nereiškia. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat konstatavo, jog yra pakankamai duomenų konstatuoti, kad suinteresuoto asmens A. M. poilsio namelis buvo įgytas sąžiningai, byloje nėra duomenų, kad kas nors turėtų daugiau teisių į poilsio namelį, žymimą indeksu 33K1ž. Taip pat pažymėtina, jog nors pagal pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusias normas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartys turėjo būti notarinės formos, o notarinės formos nesilaikymas tokį sandorį darė negaliojantį, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką, sandorio, nesilaikant įstatymo nustatytos formos, sudarymas gali būti sąžiningo ir teisėto valdymo patvirtinimas. Asmuo, sudaręs sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris atitiko sandorio šalių valią, tačiau sandoriui esant negaliojančiam dėl privalomos formos reikalavimų nesilaikymo, savo teises gali ginti įgyjamosios senaties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).
  3. Remiantis tuo, kas aptarta, A. M. pareiškimas tenkintinas, nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai, kad: 1) A. M. nuosavybės teise priklausančio (valdomo) statinio-vasarnamio, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėto indeksu 33K1ž, pastatyto 1969 m., esančio valstybinės žemės sklype, adresu ( - ), statybai pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas ir išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti minėtą statinį, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą indeksu 33K1ž; 2) A. M. nuosavybės teise priklausantis (valdomas) statinys-vasarnamis, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtas indeksu 33K1ž, pastatytas 1969 m., esantis valstybinės žemės sklype, adresu ( - ), pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinės valstybinės komisijos buvo pripažintas tinkamu naudoti ir buvo leista šį statinį eksploatuoti; 3) A. M. nuosavybės teise įgijo vasarnamį, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą indeksu 33K1ž, pastatytą 1969 m., esantį valstybinės žemės sklype, adresu ( - ), pagal įgyjamąją senatį.

20Dėl UAB „Renavo durpynas“ reikalavimo

  1. Suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais UAB „Renavo durpynas“ pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad UAB „Renavo durpynas“ nuosavybės teise nuo 2001 m. birželio 1 d. valdo poilsio namelį, kurio indeksas 15K1ž.
  2. Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, jog indeksu 15K1ž žymimas poilsio namelis buvo paskirtas Tytuvėnų valstybinei durpių įmonei, kuri 1993 m. vasario 25 d. po privatizacijos buvo užregistruota kaip AB „Sphagnum“, o pastaroji 2001 m. birželio 1 d. pardavė 2 vnt. poilsio namelių UAB „Renavo durpynas“, iš kurių vienas žymimas indeksu 15K1ž (t. 2, b. l. 68, t. 9, b. l. 16, 109–114, 118, 119, 120, 123, 124–125, t. 11, b. l. 22–30). Taip pat byloje yra duomenų, kad suinteresuotas asmuo UAB „Renavo durpynas“ minėtą namelį prižiūrėjo, pareiškėjai UAB „Durpeta“ už namelio aptarnavimo paslaugas mokėjo mokesčius (t. 2, b. l. 69–71, t. 4, b. l. 139–145, t. 9, b. l. 129–133). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat konstatavo, jog UAB „Renavo durpynas“ mokėjo mokesčius už sunaudotą elektrą, žemės mokestį bei kitus administravimo mokesčius, poilsio namelius prižiūrėjo bei sąžiningai, nepertraukiamai juos valdė nuo jų įgijimo, t. y. nuo 2001 m.
  3. Remiantis tuo, kas aptarta, UAB „Renavo durpynas“ pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad UAB „Renavo durpynas“ nuosavybės teise nuo 2001 m. birželio 1 d. valdo pastatą-poilsio namelį, kurio indeksas 15K1ž, esantį ( - ).
  4. Pažymėtina, kad kiti neaptarti apeliacinių skundų argumentai yra teisiškai nereikšmingi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

21Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

22Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

23Pareiškėjos UAB „Durpeta“ pareiškimą tenkinti iš dalies ir nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) Kuršėnų valstybinei durpių įmonei, kurios teisių perėmėja yra UAB „Durpeta“, buvo išduotas leidimas statinių, esančių ( - ), statybai; 2) Kuršėnų valstybinės durpių įmonės, kurios teisių perėmėja yra UAB „Durpeta“, statiniai, kurių žymėjimas 1K1ž, 2K1ž, 7K1ž, 9K1ž, 12K1ž, 14K1ž, 16K1ž, 21K1ž, 24K1ž, 25K1ž, 28K1ž, 30K1ž, esantys ( - ), tarpžinybinės (valstybinės) komisijos aktu buvo pripažinti tinkamais naudoti.

24Pareiškėjo J. M. pareiškimą tenkinti ir nustatytini juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) J. M. nuosavybės teise priklausančių (valdomų) statinių, plane žymimų indeksais 23K1ž, 26K1ž, 27K1ž, pastatytų 1969 m., esančių valstybinės žemės sklype ( - ), statybai pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas ir išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti minėtus poilsio paskirties statinius valstybinės žemės sklype; 2) J. M. nuosavybės teise priklausančių (valdomų) statinių, plane žymimų indeksais 23K1ž, 26K1ž, 27K1ž, pastatytų 1969 m., esančių valstybinės žemės sklype ( - ), statybai pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinės valstybinės komisijos buvo pripažinti tinkamais naudoti ir buvo leista šiuos statinius eksploatuoti.

25Suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais A. M. pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) A. M. nuosavybės teise priklausančio (valdomo) statinio – vasarnamio, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėto indeksu 33K1ž, pastatyto 1969 m., esančio valstybinės žemės sklype, adresu ( - ), statybai pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas ir išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti minėtą statinį, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą indeksu 33K1ž; 2) A. M. nuosavybės teise priklausantis (valdomas) statinys – vasarnamis, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtas indeksu 33K1ž, pastatytas 1969 m., esantis valstybinės žemės sklype, adresu ( - ), pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinės valstybinės komisijos buvo pripažintas tinkamu naudoti ir buvo leista šį statinį eksploatuoti; 3) A. M. nuosavybės teise įgijo vasarnamį, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą indeksu 33K1ž, pastatytą 1969 m., esantį valstybinės žemės sklype, adresu ( - ), pagal įgyjamąją senatį.

26Suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Renavo durpynas“ pareiškimą tenkinti ir nustatytini juridinę reikšmę turintį faktą, kad UAB „Renavo durpynas“ nuosavybės teise nuo 2001 m. birželio 1 d. valdo pastatą – poilsio namelį, kurio indeksas 15K1ž, esantį ( - ).

27Sustabdyti civilinės bylos Nr. 2A-1281-253/2018 dalies nagrinėjimą dėl pareiškėjos UAB „Durpeta“ reikalavimų, kurie susiję su poilsio nameliais, pažymėtais indeksais 11K1ž, 17K1ž ir 22K1ž, ir dėl suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Renavo durpynas“ reikalavimo, kuris susijęs su poilsio nameliu, pažymėtu indeksu 22K1ž, iki kol bus priimtas procesinis sprendimas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. A2-2176-973/2018.

28Kitą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

29Dalinės nutarties dalis dėl civilinės bylos Nr. 2A-1281-253/2018 dalies sustabdymo gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

30Kita dalinės nutarties dalis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi... 3. I. Ginčo esmė... 4.
  1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB)... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6.
    1. Plungės apylinkės teismas 2018 m. gegužės 2 d.... 7. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 8.
      1. Apeliaciniu skundu pareiškėja UAB „Durpeta“... 9. Teisėjų kolegija... 10. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 11. J. M., A. M. ir UAB „Renavo durpynas“ apeliaciniai skundai tenkintini, UAB... 12.
        1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 13. Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
            14. Dėl rūšinio bylos teismingumo
            1. Pareiškėjai... 15. Dėl civilinės bylos Nr. 2A-1281-253/2018 dalies sustabdymo
                16. Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, t. y., kad pastatų,... 17. Dėl UAB „Durpeta“ reikalavimų
                1. Vienas iš... 18. Dėl J. M. reikalavimų
                  1. Pareiškėjas J. M.... 19. Dėl A. M. reikalavimų
                    1. Suinteresuotas asmuo su... 20. Dėl UAB „Renavo durpynas“ reikalavimo
                        21. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 22. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą... 23. Pareiškėjos UAB „Durpeta“ pareiškimą tenkinti iš dalies ir nustatyti... 24. Pareiškėjo J. M. pareiškimą tenkinti ir nustatytini juridinę reikšmę... 25. Suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais A. M. pareiškimą... 26. Suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Renavo durpynas“... 27. Sustabdyti civilinės bylos Nr. 2A-1281-253/2018 dalies nagrinėjimą dėl... 28. Kitą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 2 d.... 29. Dalinės nutarties dalis dėl civilinės bylos Nr. 2A-1281-253/2018 dalies... 30. Kita dalinės nutarties dalis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....