Byla e2-187-731/2018
Dėl pažeistų teisių gynimo

1Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėja Liudmila Kuzmickienė, sekretoriaujant S. Z., dalyvaujant ieškovui F. V., jo atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei, atsakovo S. V. atstovui Edvardui Varoneckui, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovui Valerij Černov, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo F. V. ieškinį atsakovui S. V., tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, VĮ Registrų centras, dėl pažeistų teisių gynimo.

2Teismas

Nustatė

3Ieškovas prašė ieškinį tenkinti pilnai ir pripažinti jam teisę be atsakovo S. V. sutikimo atlikti visus teisės aktuose numatytus privalomus veiksmus dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ), kadastro duomenų tikslinimo atlikus kadastrinius matavimus (pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM suderinti žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktus, suformuoti šio Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, teisės aktų nustatyta tvarka pateikti ją tikrinti ir tvirtinti Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, teisės aktų nustatyta tvarka pateikti žemės sklypo Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą VĮ Registrų centrui kadastro duomenų įrašymui į Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastrą ir registro duomenų įrašymui į Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registrą bei visus kitus teisės aktuose numatytus veiksmus) bei priteisti iš atsakovo S. V. bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį, advokato išlaidas ir išlaidas dėl atliktų kadastrinių matavimų.

4Ieškinyje nurodė, kad jis ir atsakovas S. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 10,9400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), kuriame yra sodyba: gyvenamasis namas, ūkiniai ir kiemo statiniai. Jam ir atsakovui S. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį minėto žemės sklypo ir minėto nekilnojamojo turto. Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, registro Nr. 43/3604 patvirtina aplinkybę, kad 10,9400 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Kol žemės sklypas nėra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, nėra galimybės rengti atidalinimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo projekto. Atliekant kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad bendras žemės sklypo plotas yra 11,1279 ha, o ne 10,9400 ha, todėl bendrosios dalinės nuosavybės teise jiems priklausantis žemės sklypas yra 0,1879 ha didesnis, nei šiuo metu yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Jis būdamas teisėtu žemės sklypo bendrasavininkiu kreipėsi į UAB „Aukštaitijos projektai“ (vėliau V. R. individuali veikla) dėl kadastrinių matavimų atlikimo ir žemės sklypo kadastro duomenų bylos parengimo. 2017-01-16 vyko ginčo žemės sklypo ženklinimas vietoje. Visi suinteresuoti asmenys, t. y. gretimų žemės sklypų savininkai ir atsakovas S. V. kaip bendrasavininkas, buvo pakviesti dalyvauti, kvietimus siunčiant registruotais laiškais. 2017-08-22 visiems pakviestiems, tačiau ginčo žemės sklypo ribų paženklinimo vietoje nedalyvavusiems asmenims, buvo išsiųsti plano ištrauka ir žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto kopijos. Gretimų žemės sklypų savininkai G. V., J. R., V. R., E. R. ir V. B. su nustatytomis žemės sklypo ribomis sutikimo, pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą. Atsakovas S. V. buvo informuotas apie ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus ir 2017-08-18 papildomai pakviestas į žemės sklypo paženklinimą, 2017-09-22 atsakovui buvo išsiųsta plano ištrauka ir žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto kopija. Jokio atsakymo iš atsakovo nebuvo gauta. Pagal 2002-04-15 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 534 “Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo” patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 63 p. privalu suformuoti Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, pagal 65 p. ir 67 p. privalu suformuotą Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą teikti tikrinti ir derinti Nacionalinės žemės tarnybai prie ŽŪM, o pagal 70 p. privalu suformuotą, patikrintą ir suderintą Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą pateikti VĮ Registrų centrui. Kadangi jis yra tik vienas iš 10,9400 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) bendrasavininkų, be kitų bendraturčių sutikimo jis šių veiksmų atlikti negali. Atsakovo S. V. elgesys pažeidžia jo nuosavybės teises: t. y. jam apribota galimybė teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti tikrąjį nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotą bei spręsti klausimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ar atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

5Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė patvirtino ir palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Parodė, kad 2015 metais iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gavo raštą dėl žemės sklypo duomenų tikslinimo, todėl jis nusprendė atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus. Tai, kad jis inicijuoja atlikti žemės sklypo, esančio Gružtų kaime kadastrinius matavimus, telefonu jis ir matininkas informavo šio žemės sklypo bendrasavininką, t. y. savo brolį - atsakovą S. V.. Atsakovas atsakė, kad jam to nereikia. Kai matininkas dalimis vykdė žemės sklypo matavimus, atsakovas vieną kartą dalyvavo, tačiau vėliau jis bendradarbiauti kategoriškai atsisakė. Atlikus kadastrinius matavimus žemės sklypo ribos nepasikeitė, padidėjo tik žemės sklypo plotas. Jis ateityje ketina atsidalinti žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės.

6Atsakovas S. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad Vadovaujantis 2002-04-15 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau - Nuostatai) 32.1 punktu žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims - gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtiniui (-iams), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkui, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme (toliau - kviestiniai asmenys). Nuostatų 32.1.1.2. punktas numato, kad kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku. 32.1.1.3 punktas numato, kad jeigu kviestiniai asmenys kvietime nurodytu laiku neatvyksta, darbai tęsiami be jų. Kviestiniams asmenims, kurie neatvyko ir (arba) kurie atvyko, tačiau nepateikė pastabų raštu ir (arba) atsisakė pasirašyti paženklinimo- parodymo akte, vykdytojas registruotu laišku išsiunčia žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopiją ir žemės sklypo plano fragmentą (ištrauką), kur nurodomi paženklinimo metu nustatyti paženklintojo ir besiribojančio žemės sklypo ribų posūkio taškai, jų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje ir šių žemės sklypų kadastro numeriai. Be to, kviestiniams asmenims pranešama, kad pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto jie gali pateikti vykdytojo nurodytu adresu raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) gavimo. Parengtoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje turi būti dokumentai, kuriais patvirtinama žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) įteikimas kviestiniam asmeniui. Taigi Nuostatų 32.1 punktas aiškiai numato, kad žemės sklypo ribos vietovėje gali būti paženklinamos tik dalyvaujant žemės sklypo savininkui. Šiuo atveju žemės sklypo savininkai yra du - jis ir ieškovas, tačiau jis nedalyvavo žemės sklypo ribų vietovėje paženklinime, todėl toks žemės sklypo ribų paženklinimo aktas negali būti laikomas teisėtu ir teismas negali leisti ieškovui vykdyti tolimesnių kadastrinių matavimo derinimo darbų be jo sutikimo. Tai, kad ieškovas tik vienas dalyvavo ženklinant sklypo ribas galimai lėmė ir netinkamą kadastrinių matavimų atlikimą, nėra aišku ar ieškovas tinkamai parodė sklypo ribas, nes sklypo plotas padidėjo nuo 10,9400 ha iki 11,1279 ha, todėl paženklinimo aktas yra neteisėtas ne tik dėl jo nedalyvavimo, bet ir dėl netinkamo ribų pažymėjimo. Taip pat šiuo atveju keltinas klausimas, ar sklypo padidėjimas atitinka teisės aktuose nustatytą leistiną paklaidą. Kita priežastis kodėl ieškovo ieškinys negali būti tenkinamas, nes jam, kaip žemės sklypo bendrasavininkui, nebuvo tinkamai pranešta apie žemės sklypo ribų paženklinimą. Nors ieškovas nurodo, kad buvo informuotas apie žemės sklypo ribų paženklinimą vietoje, tačiau jis nėra gavęs nė vieno pranešimo. Ieškovas nurodo, kad 2017-08-18 buvo papildomai pakviestas į žemės sklypo paženklinimą, tačiau ieškinyje nėra nurodyta, ar vyko papildomas ženklinimas ir kada jis buvo vykdytas, dėl to kyla pagrįstų abejonių, ar yra įvykdyti minėtų Nuostatų reikalavimai. Šiuo atveju ieškovas pats nusprendė atlikti bendro sklypo kadastrinius matavimus, su juo tokių veiksmų nederindamas. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad jis pažeidžia jo teises, nes jis negali įregistruoti tikrojo nuosavybės teise priklausančio ploto bei spręsti klausimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ar atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Žemės sklypas yra registruotas Nekilnojamojo turto registre, o ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad yra kėlęs klausimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ar atidalinimo iš bendros dalinės nuosavybės, todėl negalima sutikti, kad šiuo metu jo teisės yra pažeidžiamos. Taip pat mano, kad toks ieškovo reikalavimas, koks yra pareikštas ieškinyje negali būti tenkinamas, nes nėra konkrečiai apibrėžta, kokius veiksmus ieškovas galėtų atlikti be jo sutikimo. Taigi, jeigu teismas patenkintų tokį ieškinį būtų pažeistos jo teisės, kadangi ieškovas galėtų piktnaudžiauti tokiu teismo sprendimu ir atlikti kitus - teismo sprendime aiškiai neįvardintus veiksmus, susijusius su žemės sklypo kadastriniais matavimais. Ieškovas ieškiniu taip pat prašo priteisti iš jo išlaidas dėl atliktų kadastrinių matavimų, tačiau jokie įrodymai patvirtinantys išlaidų buvimo faktą į bylą nėra pateikti. Net jeigu ieškovas ir pateiktų tokius įrodymus, teismas negalėtų šio reikalavimo patenkinti, nes šiuo atveju ieškovas vienas pasirinko matininką ir su juo sutarė dėl kadastrinių matavimų, jis jokio sutikimo dėl matavimų atlikimo nedavė ir matininko nesirinko su juo nesitarė dėl kainos. Kadangi ieškovas kadastrinius matavimus atliko savo iniciatyva, kadastrinių matavimų atlikimo išlaidos negali būti iš jo priteisiamos. Maždaug 2017 m. sausio mėnesį ieškovas neteisėtu būdu pasisavino jo bankinę mokėjimo kortelę Luminor banko ir nuo jos nusiėmė 2500 eurų. Apie atliktą neteisėtą veiksmą ieškovas pats prisipažino pasakęs, kad jis atliks kažkokius žemės matavimus už juos. Jis jam pasakė kad su nieko nesutinka, kad jis pavogė pinigus ir pareikalavo juos grąžinti, bet jis atsisakė. Grąžino tik kortelę, o sąskaita buvo tuščia. Suvokdamas, kad brolis atliko neteisėtus veiksmus skaudžiai išgyveno, bet į teisėsaugos institucijas nesikreipė.

7Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino ir palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes. Nurodė, jog atsakovas ateityje pats ketina inicijuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus nepažeidžiant jų atlikimo tvarkos. Atsakovo gyvenamoji vieta yra deklaruota adresu Zarasų m., S. Nėries g. 15-9, tačiau jis faktiškai gyvena - Zarasų m., Aukštaičių g. 7. Apie tai yra žinoma ieškovui (ieškinyje nurodytas atsakovo gyvenamosios vietos adresas), todėl išsiųsdamas kvietimą atsakovui registruotu laišku deklaruotos gyvenamosios vietos adresu dalyvauti žemės sklypo ribų paženklinime, ieškovas elgėsi nesąžiningai. Atsakovas mano, kad buvo pažeisti procedūriniai dalykai. Prašė ieškinį atmesti.

8Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutiko ir nurodė, kad Žemės nuosavybės tvarkymo bylos dokumentais nustatyta, kad 10,94 ha žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), esantis( - ), buvo suformuotas, atliekant preliminarius žemės sklypo matavimus, pagal Zarasų rajono valdybos 1994 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 257-1417 dėl nuosavybės teisės atstatymo A. V. į turėtą 8,43 ha žemės (miško) plotą ir 1994 m. birželio 20 d. Zarasų rajono valdybos potvarkį Nr. 187v bei 1994 m. rugsėjo 21 d. sudarytą Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P43/94-0210 dėl valstybinės 2,51 ha žemės pirkimo. Dabartiniai šio žemės sklypo savininkai – F. V. ir S. V. 2007-01-20 inicijavo 10,94 ha žemės sklypo kadastro Nr. ( - )) ribų paženklinimo vietovėje darbus, kuriuos atliko ( - )projekto autorė V. S. ir 2007 m. balandžio 16 d. kreipėsi į tuometinį Zarasų rajono žemėtvarkos skyrių Zarasuose su prašymais patikslinti jiems priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. 4337/0003:37) įklojimą į kadastro žemėlapį bei parengti ortofoto pagrindu naujus žemės sklypo planus. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Zarasų skyrius 2017 metais gavo V. R. IĮ parengtą žemės sklypo kadastro Nr. ( - )kadastrinių matavimų bylą. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas nebuvo suderintas su žemės sklypo bendraturčiu S. V. ir nebuvo gautas jo pritarimas (prašymas) dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų pakeitimo, jų institucija negalėjo suderinti žemės sklypo kadastrinių matavimų plano ir priimti sprendimo dėl šio žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo. Sklypo savininkui arba vienam iš jų nepasirašius žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto bei žemes sklypo plano, suformuota nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų duomenų byla laikoma turinčia trūkumų, dėl ko ji negali būti derinama ir perduodama Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui kadastrinių duomenų įregistravimui. Teismo posėdžio metu atstovas prašė ieškinį tenkinti.

9Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašymo nagrinėti bylą jo atstovui nedalyvaujant ar atidėti bylos nagrinėjimą, nepateikė, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai.

10Teismas

konstatuoja:

11Byloje nustatyta, kad ieškovas F. V. ir atsakovas S. V., bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 10,9400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), su jame esančiais gyvenamuoju namu, unikalus Nr. ( - ), kiemo statiniais, unikalus Nr. ( - ), kiemo rūsiu, unikalus Nr. ( - ), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. ( - ), lauko virtuve, unikalus Nr. ( - ), rūkykla, unikalus Nr. ( - ), pirtimi, unikalus Nr. ( - ), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. ( - ), šiltnamiu, unikalus Nr. ( - ), šiltnamiu, unikalus Nr. ( - ), garažu, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, registro Nr. ( - )patvirtina aplinkybę, kad 10,9400 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis( - ), buvo suformuotas, atliekant tik preliminarius žemės sklypo matavimus. Ieškovas 2015-11-27 gavo iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Zarasų skyriaus raštą, kuriame nurodyta, kad skyrius nustatė, kad jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) planas turi būti tikslinamas, nes pagal parengtą preliminarų žemės sklypo planą, kadastro žemėlapyje pažymėtos žemės sklypo ribos neatitinka faktiškai esamų vietovėje anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų. Atliekant kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad bendras žemės sklypo plotas yra didesnis, nei šiuo metu yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. F. V. būdamas žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio( - ), bendrasavininku kreipėsi į UAB „Aukštaitijos projektai“ dėl kadastrinių matavimų atlikimo ir žemės sklypo kadastro duomenų bylos parengimo. UAB „Aukštaitijos projektai“ bankrutavo, todėl šiuos darbus tęsė V. R. IĮ.

12Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad, kad UAB „Aukštaitijos projektai“ 2017-01-04 išsiuntė gretimų sklypų savininkams G. V., V. B., V. R., J. R. ir E. R. kvietimus, kuriuose nurodyta, 2017-01-16 11.00 val., vyks žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), esančio( - ), ženklinimas. UAB „Aukštaitijos projektai“ matininkas V. R. 2017-01-04 surašė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą. 2017-08-22 V. R. IĮ G. V., V. B., V. R., J. R. ir E. R. surašė ir išsiuntė pranešimus apie tai, kad 2017-01-16, 10.00 val. buvo ženklinamas žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), esantis( - ), ir jie būdami kaip gretimo sklypo savininkai nedalyvavo ribų paženklinime, nors kvietimą gavo, todėl siunčia gretimo sklypo kadastrinis Nr. ( - )plano ištrauką ir žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto kopijas, o neturint pretenzijų prašė pasirašyti paženklinimo – parodymo akto kopijoje. Gretimų sklypų savininkai pasirašė 2017-01-16 paženklinimo – parodymo akto kopijose. Taip pat 2017-08-22 V. R. IĮ surašė ir išsiuntė atsakovui S. V. jo deklaruotos gyvenamosios vietos ir sodybos esančios( - ), adresais kvietimus apie tai, kad 2017-09-01, 10.00 val. bus ženklinamas šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), esantis esančio( - ). V. R. IĮ 2017-09-22 atsakovui S. V. išsiuntė pranešimą apie tai, kad 2017-09-04, 10.00 val. buvo ženklinamas žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - )., ir jis būdamas sklypo bendrasavininku nedalyvavo ribų paženklinime, todėl siunčia žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ) plano ištrauką ir žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto kopiją, o neturint pretenzijų prašė pasirašyti paženklinimo – parodymo akto kopijoje.

13Atsakovas nurodė, jog jis nedalyvavo žemės sklypo ribų vietovėje paženklinime, todėl mano, kad šiuo konkrečiu atveju žemės sklypo ribų paženklinimo aktas negali būti laikomas teisėtu ir teismas negali leisti ieškovui vykdyti tolimesnių kadastrinių matavimo derinimo darbų, be jo sutikimo. Be to, atsakovas nurodo, kad jam, kaip žemės sklypo bendrasavininkui, nebuvo tinkamai pranešta apie žemės sklypo ribų paženklinimą, nes jis dėl to nėra gavęs nė vieno pranešimo. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte užfiksuotų matavimų, t. y. nustatyto žemės sklypo ploto dydžio neginčija.

14Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013; 2014 m. liepos 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Manfula“ v. UAB „Ekoresursai“, bylos Nr. 3K-3-372/2014). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

15Nagrinėjamos bylos atveju ginčo šalys yra žemės sklypo bendraturčiai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato pagrindinį reikalavimą bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimui – bendrą daiktą (žemės sklypą, pastatą ar kita) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu. Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis stabiliam ir ekonomiškam bendro daikto valdymui, naudojimui, disponavimui. Siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2012; kt.). Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą, ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus.

16Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau Įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys. Įstatymo 9 straipsnio 3 dalis numato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų „Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų“ (toliau Nuostatai) 15.6 punkte numatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu nr. 522 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 3.5 punktas taip pat numato, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui pageidaujant patikslinti žemės sklypo plotą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, jeigu ribos posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje.

17Nurodytas teisinis reglamentavimas visiškai pagrindžia ieškovo teisę reikalauti atlikti jam ir atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, nes žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), suformuotas tik pagal preliminarius matavimus ir jo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje nėra nustatytos. Tai reiškia, kad pagal preliminarius matavimus suformuoto sklypo tikslus plotas ir tikslios ribos nėra žinomos, o šie duomenys kaip tik ir nustatomi kadastrinių matavimų metu ir patikslinami įrašant pasikeitimus į Nekilnojamojo turto kadastrą. Vadinasi ieškovo, kuris yra šio žemės sklypo savininkas, pageidavimas atlikti kadastrinius matavimus ir patikslinti žemės sklypo ribas ir plotą valstybinėje koordinačių sistemoje yra pakankamas ir visiškai teisėtas pagrindas juos atlikti. Tai reiškia, kad atsakovas negali savo nesutikimo įregistruoti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis grįsti tuo, jog ieškovas neturi teisės atlikti kadastrinius matavimus.

18Atsakovo argumentas, kad ieškovas pats nusprendė atlikti bendro sklypo kadastrinius matavimus, su juo tokių veiksmų nederindamas neturi teisinės reikšmės sprendžiant šį ginčą. Nuosavybės teisės turinį sudaro savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Todėl tik pats savininkas gali spręsti kokiu būdu jis nori valdyti, naudotis ir disponuoti savo turtu. Savininko nuosavybės teisė turi būti ginama nuo bet kokio trukdymo savo nuožiūra įgyvendinti savo nuosavybės teises, jeigu įgyvendindamas jas savininkas nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Todėl šioje byloje svarbu nustatyti ne tai ar būtina atlikti šio sklypo kadastrinius matavimus prieš jo pasidalijimą, o tai ar norėdamas atlikti (atlikdamas) kadastrinius matavimus ieškovas pažeidžia kokius nors teisės aktus ir atsakovo teises bei interesus.

19Kaip minėta, šiuo atveju pagrindas atlikti kadastrinius matavimus yra tai, kad žemės sklypo ribos nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, o ieškovai pageidauja jas nustatyti (Nuostatų 3.5 punktas). Jokie teisės aktai nedraudžia nustatyti žemės sklypo ribų valstybinėje koordinačių sistemoje dar prieš rengiant žemės sklypo padalijimo ar atsidalijimo projektą. Savininko pageidavimas atlikti kadastrinius matavimus yra savarankiškas teisėtas ir pakankamas pagrindas juos atlikti, todėl atsakovas negali reikalauti, kad ieškovas kadastrinius matavimus atliktų kokiu nors kitu pagrindu ir kitu metu nei nori jis pats. Ieškovas ketina ateityje rengti atidalijimo projektą ne pagal preliminarius matavimus, o pirmiau nustatyti žemės sklypo ribas valstybinėje koordinačių sistemoje (atlikti kadastrinius matavimus) ir tik po to atsidalinti savo dalis iš bendros nuosavybės. Tokiais veiksmais ieškovas nepažeidžia jokių teisės aktų reikalavimų, nes Nuostatų 3.5 punkte nurodytas pagrindas atlikti kadastrinius matavimus (savininko pageidavimas) nesiejamas su Nuostatų 3.1 punkte nurodytu pagrindu (žemės sklypo padalijimu, atidalijimu). Šie pagrindai yra savarankiški ir Nuostatai nenumato jokio privalomo veiksmų eiliškumo tarp žemės sklypo padalijimo projekto rengimo ir sklypo kadastrinių matavimų atlikimo. Pažymėtina, kad ieškovo pageidavimu atlikti kadastriniai matavimai kaip tik ir patvirtina, kad nustačius šalių žemės sklypo ribas valstybinėje koordinačių sistemoje, sklypo plotas nustatytas šiek tiek didesnis nei šiuo metu yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, bet neviršija Nuostatuose leidžiamos paklaidos. Todėl ieškovo noras pirmiau įregistruoti patikslintus žemės sklypo kadastro duomenis, o po to, vadovaujantis jais, atsidalinti iš bendrosios nuosavybės tiksliai jiems priklausančias dalis yra ne tik neprieštaraujantis jokiems teisės aktams, bet ir visiškai pagrįstas bei logiškas. Atsakovas neturi teisės trukdyti ieškovui įgyvendinti savo teisę nustatyti šalims priklausančio žemės sklypo ribas valstybinėje koordinačių sistemoje bet kuriuo metu, kuriuo jis pageidauja tą daryti, remdamasi vien tik kadastrinių matavimų atlikimo būtinumo ar nebūtinumo kriterijumi konkrečiu metu. Šalys turi teisę savo interesų siekti skirtingais būdais, tačiau net ir nesutikdamos su kitos šalies pasirinktu teisėtu savo teisių įgyvendinimo būdu negali trukdyti kitai šaliai, jeigu šios pasirinktas būdas niekaip nepažeidžia kitos šalies teisų ir interesų. Todėl reikalaudamas atmesti ieškinį atsakovas turi argumentuotai pagrįsti kuo kadastrinių matavimų įregistravimas pažeis jo teises ir interesus.

20Kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą tvarką nustato Kadastro nuostatai (Įstatymo 6 straipsnio 5 dalis). Nuostatų 65 punktas numato, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui, o nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis. Nuostatų 67 punktas numato, kad tais atvejais kai žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. Nuostatų 84 punktas numato, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Šio Įstatymo 12 straipsnio 2 dalis numato, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą.

21Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad Nuostatai reglamentuoja kadastrinius matavimus atliekančio matininko veiklą nustatant kadastro duomenis ir juos fiksuojant, taip pat viešojo administravimo subjekto - Žemėtvarkos skyriaus, veiklą tikrinant matininko nustatytus kadastro duomenis ir juos derinant, ir kito viešojo administravimo subjekto - Kadastro tvarkytojo, veiklą tikrinant ir registruojant kadastro duomenis. Pagal Nuostatus, nekilnojamojo daikto savininkas turi teisę prašyti atlikti jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus bei pateikti Kadastro tvarkytojui įregistruoti nustatytus kadastro duomenis, kuriuos patikrina minėti viešojo administravimo subjektai. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek atsakovas yra žemės sklypo, kuriam yra atlikti kadastriniai matavimai, savininkai, todėl abi šalys turi vienodas teises pageidauti atlikti jų žemės sklypo kadastrinius matavimus ir gali rinktis skirtingus pagrindus jiems atlikti ir skirtingą laiką kada jie pageidauja tokius matavimus atlikti. Bet ginčyti šalys gali ne nurodytą viena kitos teisę reikalauti atlikti kadastrinius matavimus, o tik tuos viena kitos veiksmus, kurie pažeidžia jų teises siekiant nustatyti tikslius jų bendro žemės sklypo kadastro duomenis ir juos įregistruoti. Todėl siekiant išspręsti šalių ginčą reikalinga nustatyti kuri šalis elgiasi sąžiningai, protingai ir teisingai, o kuri trukdo kitai šaliai pasinaudoti savo teise, nors jos teisės ir interesai nėra pažeidžiami.

22Iš V. R. IĮ atliktų kadastrinių matavimų matyti, kad atlikus šalims priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo nustatytas 0,1879 ha didesnis sklypo plotas, tačiau tai atitinka leistiną ploto paklaidą. Iš Žemėtvarkos skyriaus surašyto žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto matyti, kad Žemėtvarkos skyrius, patikrinęs kadastro duomenų bylą, nustatė, kad: žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams nustatyta teisingai; žemės sklypo plotas nustatytas teisingai; žemės sklypo planas sudarytas teisingai; kiti dokumentai užpildyti teisingai; žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta ir sukomplektuota teisingai. Iš šalių žemės sklypo plano matyti, kad Žemėtvarkos skyrius suderino šį žemės sklypo planą.

23Iš nurodytų įrodymų ir nustatytų aplinkybių matyti, kad matininkas ieškovo pageidavimu atliko kadastrinius žemės sklypo matavimus ir pateikė Žemėtvarkos skyriui kadastro duomenų bylą tikrinimui ir derinimui. Tai reiškia, kad siekiant nustatyti žemės sklypo kadastro duomenis tiek ieškovas, tiek matininkas padarė viską, ką numato Nuostatai, o atsakovas šių veiksmų teisėtumo neginčijo ir neginčija šioje byloje.

24Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas pripažįsta, kad ieškovas, turėdami nustatytus jų žemės sklypo kadastro duomenis, kuriuos patikrino ir jų teisingumą konstatavo įgaliota tą daryti valstybės institucija, įgijo teisę pateikti šiuos kadastro duomenis įregistravimui viešame registre. Tačiau Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatytą prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą turi pateikti visi nekilnojamojo daikto savininkai (Įstatymo 13 straipsnio 2 dalis). Todėl atsakovo nesutikimas pateikti tokį prašymą, pasireiškiantis jo nepasirašymu žemės sklypo plane, užkerta kelią ieškovui įgyvendinti savo teisę įregistruoti nustatytus tikslius kadastro duomenis. Taip atsakovas sukuria ieškovui tokią situaciją, kurioje jokios tolesnės procedūros dėl jo pageidavimu atliktų kadastrinių matavimų realizavimo vykti negali ir ieškovas yra priversti reikšti šioje byloje nagrinėjamą ieškinį. Todėl pripažintina, kad atsakovas nepagrįstai ginčija iš esmės pačią ieškovo kaip bendraturčio teisę, susijusią su bendru daiktu, o ne šios teisės įgyvendinimo būdą ar sąlygas. Toks atsakovo elgesys neatitinka CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų ieškoti bendraturčiams priimtiniausio jiems sprendimo būdo ir nesiekti savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita, nes vien tik dėl savo subjektyvaus įsitikinimo, kad šalių ginčą reikia spręsti kitu būdu jis trukdo ieškovui įgyvendinti savo teisę valdyti ir naudotis nuosavybės teise turimu žemės sklypu savo nuožiūra.

25Atsakovo argumentai, kad pats ieškovas nebendradarbiavo ir nesiekė dalykiškai išspręsti ginčą nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi.

26Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, t. y. sudėtinė jos dalis. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami kadastriniai matavimai viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje J. M. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-226/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr. 3K-3-6/2010). Nagrinėjamu atveju tokį aktą atsakovas atsisako pasirašyti tik dėl nedalyvavimo jį surašant, kadangi jam apie atliekamus kadastrinių matavimus nebuvo tinkamai pranešta, taip pažeidus Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių nuostatas.

27Atsakovas nurodo, jog apie tai, kad vyks žemės sklypo, unikalus( - ), esantis( - ), paženklinimas, jis tinkamai informuotas nebuvo, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintuose Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose.

28Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1 punkte, nustatančiame, kokie veiksmai turi būti atliekami, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, įtvirtinta, kad, paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo (32.1.1.4 punktas). Kadastrinių matavimų būdu nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas ir žemės naudmenų plotai bei kiti duomenys, reikalingi nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos parengimui ir įrašymui į Nekilnojamojo turto registrą (Kadastro nuostatų 32.1.2.–32.1.6 punktai). Kadastro nuostatų 32.1.1. papunktyje įtvirtintas reikalavimas, kad žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. Remiantis Kadastro nuostatų Nr. 32.1.1.2. p., suinteresuotiems asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku. Užsakovo ir vykdytojo sutartyje numatoma, kas įteiks (išsiųs) šiuos kvietimus. Kvietime nurodomas adresas, kuriuo, jeigu kviestinis asmuo negali dalyvauti paženklinant žemės sklypo ribas, jis turi pranešti apie savo neatvykimą likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki darbų pradžios, ir nurodoma, jog neatvykus ar neinformavus darbai bus tęsiami. Jeigu kviestinių asmenų negalima surasti nei gretimų žemės sklypų adresais, nei Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytais adresais, vykdytojas informaciją apie numatomus žemės sklypo kadastrinius matavimus turi paskelbti vietiniame laikraštyje ir seniūnijos, kurioje numatyti darbai, skelbimų lentoje, nurodydamas žemės sklypo adresą, gretimų žemės sklypų kadastro numerius, matavimus atliekančio asmens darbo adresą, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą. Kviestiniams asmenims, kurie neatvyko ir (arba) kurie atvyko, tačiau nepateikė pastabų raštu ir (arba) atsisakė pasirašyti paženklinimo-parodymo akte, vykdytojas registruotu laišku išsiunčia žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopiją ir žemės sklypo plano fragmentą (ištrauką), kur nurodomi paženklinimo metu nustatyti paženklintojo ir besiribojančio žemės sklypo ribų posūkio taškai, jų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje ir šių žemės sklypų kadastro numeriai. Be to, kviestiniams asmenims pranešama, kad pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto jie gali pateikti vykdytojo nurodytu adresu raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) gavimo. Parengtoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje turi būti dokumentai, kuriais patvirtinama žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) įteikimas kviestiniam asmeniui.

29Šios nuostatos taikytinos tiek bendraturčiams, tiek gretimų sklypų savininkams (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1048-480/2014).

30Byloje nėra pateikta įrodymų, jog UAB „Aukštaitijos projektai“ ar ieškovas būtų išsiuntęs atsakovui kvietimą registruotu paštu, kuriame būtų nurodyta, jog 2017-01-16, 11.00 val., vyks žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), esančio( - ), ženklinimas, tačiau liudytojas V. R. parodė, kad apie ženklinimo darbų datą ir laiką jis pats asmeniškai pranešė telefonu atsakovui. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2017-08-22 V. R. IĮ surašė ir išsiuntė atsakovui S. V. registruotu paštu jo deklaruotos gyvenamosios vietos – Zarasų m., S. Nėries g. 15-9 ir sodybos esančios ( - ), adresais kvietimus apie tai, kad 2017-09-04, 10.00 val. bus ženklinamas šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), esantis esančio( - ). Atsakovui nedalyvavus žemės sklypo paženklinimo darbuose, V. R. IĮ 2017-09-22 atsakovui išsiuntė pranešimą apie tai, kad 2017-09-04, 10.00 val. buvo ženklinamas žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ), ir jis būdamas kaip sklypo bendrasavininkas nedalyvavo ribų paženklinime, todėl siunčia žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), plano ištrauką ir žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto kopiją, o neturint pretenzijų prašė pasirašyti paženklinimo – parodymo akto kopijoje.

31Liudytojas V. R. parodė, kad F. V. atvykus pas jį, jis išanalizavo dokumentus ir paskambino atsakovui S. V. dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo. Atsakovas telefonu nenorom atsakė, kad jie gali daryti tuos savo kadastrinius matavimus. Į žemės sklypą buvo atvykęs 3-4 kartus. Tuo metu kai buvo kviečiami gretimų sklypų savininkai, atsakovas nedalyvavo. Atliekant žemės sklype esančių pastatų matavimus, atsakovas buvo vietoje, jis viską matė, su juo bendravo. Kai reikėjo pasirašyti dokumentus, atsakovas tai padaryti kategoriškai atsisakė. Supratęs, kad atsakovas kategoriškai atsisako bendradarbiauti vykdant ženklinimo darbus, jam registruotu paštu deklaruotos jo gyvenamosios vietos ir sodybos adresais panešė apie tai, kad 2017-09-04 papildomai bus vykdomas žemės sklypo ribų ženklinimas. Parodė, kad telefonu dėl kadastrinių matavimų bendravo ir su atsakovo atstovu.

32Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekviena taisyklė, taip pat ir susijusi su pranešimu kitai šaliai ir būtinybe jai dalyvauti sudarant paženklinimo–parodymo aktą, turi būti aiškinama nepažeidžiant jos sisteminių ryšių su kitomis teisės normomis ir atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, o asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo–parodymo aktą nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų šio akto ydingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Pagal Nekilnojamo turto kadastro nuostatų 32.1.1.2 punktą kvietiniams asmenims kvietimai įteikimai asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu paštu. Šiuo konkrečiu atveju atsakovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu registruotu paštu buvo išsiųstas pranešimas apie geodezinių matavimų atlikimą. Pagal Nuostatų 32.1.1.3 punktą, jeigu kviestiniai asmenys kvietime nurodytu laiku raštu neinformuoja apie neatvykimo priežastį arba gretimų žemės sklypų adresais kvietimai nebuvo įteikti, todėl šie asmenys nedalyvauja paženklinant žemės sklypo ribas, darbai tęsiami be kviestinių asmenų. Taip pat Nuostatuose nurodyta, kaip turėtų būti sprendžiami ginčai dėl atliktų matavimų. Taigi asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo–parodymo aktą nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų šio akto ydingumą. Nagrinėjamu atveju nustatant šalių žemės sklypo ribas buvo patvirtintos tokios ribos, kurios buvo pažymėtos preliminariuose matavimuose, todėl pripažintina, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovas nedalyvavo nustatant šalims priklausančias sklypo ribas, neduoda pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos jo teisės ar teisėti interesai.

33Galiausiai pažymėtina, kad ieškovo pageidavimu atliktų kadastrinių matavimų įregistravimas ne tik nepažeis atsakovo teisių ir interesų, bet ir bus naudingas jam pačiam. Šiuo atveju faktiškai nustatytas žemės sklypo plotas yra net šiek tiek didesnis nei šiuo metu įregistruota viešame registre, o sklypo ribos bus aiškios valstybinėje koordinačių sistemoje, kas leis sklandžiai atlikti visas kitas procedūras su šiuo sklypu ateityje.

34Dėl aukščiau nurodytų motyvų ieškovo ieškinys tenkintinas ir ieškovui F. V. pripažintina reikalavimo teisė be atsakovo S. V. sutikimo atlikti visus teisės aktuose numatytus privalomus veiksmus dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio( - ), kadastro duomenų tikslinimo atlikus kadastrinius matavimus.

35Ieškovas F. V. prašo iš atsakovo S. V. priteisti bylinėjimosi išlaidas - išlaidas už žemės sklypo atliktus kadastrinius matavimus. Teismas pripažįsta, kad šių atsiradimas nepriklauso nuo to ar ieškovo teisė įregistruoti kadastrinius matavimus įgyvendinama teismo tvarka ar ne teismo keliu. Akivaizdu, kad ir tuo atveju jeigu tarp šalių nebūtų kilęs ginčas dėl kadastrinių matavimų atlikimo ir įregistravimo, ieškovas vis tiek būtų patyręs šias išlaidas, nes kitaip negalėtų įgyvendinti savo teisės nusistatyti žemės sklypo ribas valstybinėje koordinačių sistemoje. Taigi, šios išlaidos susidarė dar iki bylos iškėlimo, o ne dėl to, kad ginčą teko spręsti teisme. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, gali būti priskiriamos tik tokios išlaidos, kurių iš viso nebūtų, jeigu šalims netektų ginčo spręsti teisme. Tuo tarpu išlaidos, kurios neišvengiamai patiriamos dar net nesant teisminio ginčo, ir tokios, be kurių šalis savo teisių negalėtų realizuoti net jeigu ginčo ir nereikėtų spręsti teisme, nelaikytinos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Todėl įvertinus tai, kad šių kadastrinių matavimų išlaidos buvo išimtinai ieškovo interesus tenkinančios išlaidos, kurias ieškovas neišvengiamai būtų patyręs net jeigu ir nebūtų šios bylos, jos negali būti pripažįstamos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, ir negali būti priteisiamos iš atsakovo procesinės teisės prasme kaip bylinėjimosi išlaidos.

36Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo ieškinys tenkinamas visiškai, todėl ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis ir 730 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, priteistinos iš atsakovo (CPK 80 str. 1 d. 8 p., 88 str. 1 d. 3, 6 p., 93 str.). Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 10,15 Eur, priteistinos iš atsakovo (CPK 96 str. 1, 5 d.).

37Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 265, 268, 270 straipsniais,

Nutarė

38Ieškinį patenkinti.

39Pripažinti F. V., a. k. ( - ) teisę be atsakovo S. V., a.k. ( - ) sutikimo atlikti visus teisės aktuose numatytus privalomus veiksmus dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esančio( - ), kadastro duomenų tikslinimo atlikus kadastrinius matavimus (pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM suderinti žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktus, suformuoti šio Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, teisės aktų nustatyta tvarka pateikti ją tikrinti ir tvirtinti Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, teisės aktų nustatyta tvarka pateikti žemės sklypo Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą VĮ Registrų centrui kadastro duomenų įrašymui į Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastrą ir registro duomenų įrašymui į Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registrą bei visus kitus teisės aktuose numatytus veiksmus).

40Priteisti iš S. V. 805 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų F. V. naudai.

41Priteisti iš S. V. 10,15 Eur valstybei, kurios mokamos banke Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT247300010112394300, esanti „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

42Sprendimas per 30 d., nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėja Liudmila... 2. Teismas... 3. Ieškovas prašė ieškinį tenkinti pilnai ir pripažinti jam teisę be... 4. Ieškinyje nurodė, kad jis ir atsakovas S. V. bendrosios dalinės nuosavybės... 5. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė patvirtino ir palaikė... 6. Atsakovas S. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu... 7. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino ir palaikė atsiliepime į... 8. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM pateikė atsiliepimą... 9. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimo į ieškinį nepateikė,... 10. Teismas... 11. Byloje nustatyta, kad ieškovas F. V. ir atsakovas S. V., bendrosios dalinės... 12. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad, kad UAB „Aukštaitijos... 13. Atsakovas nurodė, jog jis nedalyvavo žemės sklypo ribų vietovėje... 14. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų... 15. Nagrinėjamos bylos atveju ginčo šalys yra žemės sklypo bendraturčiai.... 16. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau Įstatymas) 8 straipsnio 1... 17. Nurodytas teisinis reglamentavimas visiškai pagrindžia ieškovo teisę... 18. Atsakovo argumentas, kad ieškovas pats nusprendė atlikti bendro sklypo... 19. Kaip minėta, šiuo atveju pagrindas atlikti kadastrinius matavimus yra tai,... 20. Kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą tvarką nustato... 21. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad Nuostatai reglamentuoja... 22. Iš V. R. IĮ atliktų kadastrinių matavimų matyti, kad atlikus šalims... 23. Iš nurodytų įrodymų ir nustatytų aplinkybių matyti, kad matininkas... 24. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas pripažįsta, kad ieškovas, turėdami... 25. Atsakovo argumentai, kad pats ieškovas nebendradarbiavo ir nesiekė... 26. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra privalomas kadastrinių... 27. Atsakovas nurodo, jog apie tai, kad vyks žemės sklypo, unikalus( - ),... 28. Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534... 29. Šios nuostatos taikytinos tiek bendraturčiams, tiek gretimų sklypų... 30. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog UAB „Aukštaitijos projektai“ ar... 31. Liudytojas V. R. parodė, kad F. V. atvykus pas jį, jis išanalizavo... 32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekviena taisyklė, taip pat ir... 33. Galiausiai pažymėtina, kad ieškovo pageidavimu atliktų kadastrinių... 34. Dėl aukščiau nurodytų motyvų ieškovo ieškinys tenkintinas ir ieškovui... 35. Ieškovas F. V. prašo iš atsakovo S. V. priteisti bylinėjimosi išlaidas -... 36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 37. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263... 38. Ieškinį patenkinti.... 39. Pripažinti F. V., a. k. ( - ) teisę be atsakovo S. V., a.k. ( - ) sutikimo... 40. Priteisti iš S. V. 805 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų F. V. naudai.... 41. Priteisti iš S. V. 10,15 Eur valstybei, kurios mokamos banke Valstybinei... 42. Sprendimas per 30 d., nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliaciniu...