Byla 2A-298/2013
Dėl lizingo sutarčių sujungimo ir vienašališko nutraukimo pripažinimo negaliojančiais bei nuosavybės teisių pripažinimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui JAKOB EKKENGA GMBH & CO.KG

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Vyto Miliaus ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Modus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-170-258/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Modus“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ dėl lizingo sutarčių sujungimo ir vienašališko nutraukimo pripažinimo negaliojančiais bei nuosavybės teisių pripažinimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui JAKOB EKKENGA GMBH & CO.KG.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas: 1) pripažinti 2009 m. gegužės 28 d. Susitarimą dėl lizingo sutarčių vykdymo ir pagrindų nutraukti lizingo sutartis papildymo negaliojančiu (toliau – susitarimas dėl lizingo sutarčių sujungimo); 2) pripažinti vienašališką sutarčių Nr. LT013923; LT015056; LT015057; LT015059; LT015325; LT015570; LT015571; LT015971; LT016431; LT016432; LT019695; LT019696; LT019697; LT020917; LT020918; LT020919; LT020920; LT020921; LT022314; LT023901; LT023989; LT024396; LT025208; LT025209; LT025210; LT025211; LT025253; LT025254; LT025523; LT026360; LT026361; LT026362; LT026614; LT026615; LT026616; LT026617; LT026618; LT028255; LT028256; LT028482; LT028687; LT028856; LT028857; LT028858; LT028928; LT028929; LT029048; LT029363; LT029364; LT029365; LT029366; LT030479; LT030480; LT031265; LT031427; LT031428; LT032806; LT032807; LT032848; LT033227; LT035561; LT035562; LT035980; LT036809; LT036810; LT036812; LT039278; LT039302; LT040760; LT045315; LT053471; LT053802; LT058767; LT058768; LT058769; LT058770; LT058771; LT059232; LT059233; LT059234; LT060348; LT060349; LT060350; LT060351; LT060352; LT060353; LT060354; LT060355; LT060356; LT060357; LT060358; LT060359; LT060930; LT060931; LT061118; LT062469; LT062729; LT063287; LT064543; LT064544; LT064545; LT064546; LT064572; LT064573; LT064574; LT064575; LT065540; LT066655; LT066656; LT067604; LT067606; LT067974; LT067975; LT067976; LT067977; LT068031; LT068032; LT068998; LT068999; LT069000; LT069001; LT069002; LT069003; LT075824; LT075825; LT078924; LT081833; LT082986 nutraukimą negaliojančiu; 3) pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į transporto priemones išmokėtas pagal lizingo sutartis Nr. LT015056; LT015057; LT013923; LT015059; LT015325; LT015571; LT015570; LT026614; LT028482; LT023901; LT019696; LT015971; LT016432; LT016431.

6Nurodė, kad tarp ieškovo (lizingo gavėjo) ir atsakovo (lizingo davėjo) laikotarpyje nuo 2005 m. sausio iki 2008 m. rugsėjo buvo sudarytos minėtos 126 lizingo sutartys, pagal kurias ieškovui valdyti ir naudoti perduotos transporto priemonės. Ieškovas yra tarptautinės automobilių transporto, logistikos, ekspedijavimo ir kitas, su transportu bei pervežimais susijusias, paslaugas teikianti įmonė.

7Nurodė, kad minėtų sutarčių bendra vertė yra 17 128 630 Lt, ieškovo neišmokėtos sumos pagal šias sutartis – 8 093 104 Lt. Taip pat nurodė, jog dvylika transporto priemonių buvo išmokėta daugiau kaip 75 proc. visos jų vertės, o keturiolika – buvo išmokėtos visiškai.

8Dėl ekonominės krizės 2009 m. sausio 27 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas mokėjimų pagal lizingo sutartis atidėjimų. 2009 m. vasario 2 d. atsakovas atsiuntė pretenziją, kuria pareikalavo, kad ieškovas sumokėtų visą susidariusį įsiskolinimą per 14 dienų, nurodydamas, kad priešingu atveju nutrauks lizingo sutartis su ieškovu. 2009 m. vasario 13 d. raštu atsakovas sutiko padaryti ieškovo prašomus mokėjimų atidėjimus, tačiau kitomis sąlygomis nei prašė ieškovas, be to, nurodydamas, kad ieškovas privalo iki 2009 m. vasario 21 d. pasirašyti lizingo sutarčių pakeitimus atsakovo nurodytomis sąlygomis. Tarp atsakovo reikalaujamų lizingo sutarčių pakeitimų buvo ir reikalavimas sujungti visas lizingo sutartis į vieną paketą. 2009 m. vasario 20 d. ieškovas pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad ieškovo sąlygos yra neįgyvendinamos ir paprašė jas pakoreguoti, tačiau atsakovas nesutiko pakoreguoti sąlygų.

92009 m. kovo 24 d. atsakovo rašte ieškovui nurodyta, kad ieškovas privalėjo padengti visus turimus įsipareigojimus bankui pagal lizingo, overdrafto ir kredito sutartis, kuris 2009 m. vasario 21 d. sudarė 815 949,88 Lt, kartu nurodydamas, jog turimą 57 008,26 Lt įsiskolinimą ieškovas privalo padengti iki 2009 m. kovo 24 d.

10Ieškovas nurodė, jog spaudžiamas atsakovo ir nematydamas kitų galimybių bent iš dalies padidinti savo galimybes toliau laikytis finansinių įsipareigojimų bei vykdyti įmonės veiklą, 2009 m. gegužės 28 d. pasirašė su atsakovu susitarimą dėl lizingo sutarčių vykdymo ir pagrindų nutraukti lizingo sutartis papildymo (toliau- Susitarimas dėl lizingo sutarčių sujungimo) bei Susitarimą dėl atsiskaitymų per AB „Swedbank“ atidarytas sąskaitas (Susitarimas dėl apyvartų). Susitarimu dėl lizingo sutarčių sujungimo visos lizingo sutartys buvo sujungtos į vieną, pagal kurią ieškovas įgyja nuosavybės teises į lizinguojamas transporto priemones tik tokiu atveju jei išmoka transporto priemones pagal visas lizingo sutartis, nepriklausomai nuo to, ar pagal atskiras sutartis transporto priemonės yra pilnai išmokėtos.

112009 m. rugpjūčio 12 d., 2009 m. rugsėjo 28 d., 2009 m. rugsėjo 29 d. ieškovas pateikė atsakovui prašymus dėl tolimesnio bendradarbiavimo, kadangi baigėsi mokėjimų palengvinimai, numatyti iki 2009 m. rugsėjo 30 d.; 2009 m. spalio 5 d. raštu ieškovas informavo atsakovą apie galimybę sumokėti 150 000 Lt, 2009 m. spalio 23 d. ieškovas buvo pakviestas į šalių susitikimą.

122009 m. spalio 23 d. atsakovas pateikė pretenziją dėl skolos sumokėjimo, nurodant pagal lizingo sutartis susidariusį 543 339,81 Lt įsiskolinimą sumokėti iki 2009 m. lapkričio 9 d. 2009 m. spalio 27 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą; atsakovas pateikė atsakymą, nurodydamas, jog pertvarkys sutartis, jei ieškovas sumokės 566 127,00 Lt skolą. Susitikimo su atsakovo atstovu metu buvo paprašyta sumokėti 1 000 000 Lt dėl tolimesnio bendradarbiavimo galimybės. 2009 m. lapkričio 10 d. ieškovas pateikė prašymą spręsti susidariusią situaciją, o 2009 m. lapkričio 11 d. pasiūlymą.

132009 m. lapkričio 10 d. pranešimu atsakovas lizingo sutartis nutraukė.

14Ieškovo nuomone, jo ir atsakovo sudarytų lizingo sutarčių sujungimas į vieną paketą yra sudarytas naudojant ekonominį spaudimą ieškovo atžvilgiu, kuris atitinka CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Ieškovui susiduriant su ekonominiais sunkumais, sąlygotais bendros prastos padėties transporto rinkoje ir siekiant nenutraukti lizingo sutarčių, jis buvo priverstas sutikti su jam atsakovo primestomis nepalankiomis susitarimo sąlygomis. Dvylika transporto priemonių buvo išmokėta daugiau kaip 75 proc. visos jų vertės, o keturiolika – buvo išmokėtos pilnai ir jei lizingo sutartys nebūtų apjungtos, minėtų automobilių nuosavybės teisė būtų perėjusi ieškovui. Turėdamas nuosavybės teisę į jas, ieškovas galėtų parduoti dalį išpirktų ar beveik išpirktų transporto priemonių ir taip sumažinti savo skolinių įsipareigojimų dydį, be to, dėl lizingo sutarčių sujungimo ieškovas yra priverstas naudotis pasenusiomis transporto priemonėmis, taip patirdamas neprotingas sąnaudas.

15Ieškovas nurodė, kad

16atsakovo vienašališkas lizingo sutarčių nutraukimas yra neteisėtas ir turėtų būti pripažintas negaliojančiu, atsakovas nevykdė bendradarbiavimo pareigos, kad sutartys būtų vykdomos abiem šalims naudingu būdu (CK 6.200 str.). Nutraukęs sutartis ir perėmęs transporto priemones atsakovas nepagrįstai praturtėtų, kadangi atsiimtų transporto priemones, kurios dalinai, o kai kurios ir pilnai, yra išmokėtos.

17Ieškovo nuomone, pripažinus lizingo sutarčių sujungimą negaliojančiu, išmokėtos transporto priemonės bendrais lizingo sutarčių ir įstatyminiais pagrindais turėtų atsidurti ieškovo nuosavybėje.

18Atsiliepimu atsakovas UAB ,,Swedbank lizingas“ prašė ieškinį atmesti, nurodydamas, kad 2008 m. gegužės 28 d. susitarimas dėl lizingo sutarčių susiejimo buvo sudarytas kaip priedas prie lizingo sutarčių ir šalių 2009 m. vasario 21 d. sudarytos įsiskolinimo mokėjimo sutarties ir 2009 m. gegužės 28 d. įsiskolinimo mokėjimo sutarties, be to, 2009 m. gegužės 28 d. ieškovo naudai buvo pakeistos lizingo sutarčių sąlygos - pasirašyti lizingo sutarčių priedai dėl lizingo sutarčių sąlygų ir įmokų grafikų pakeitimų 2009 m. gegužės – rugsėjo mėn. ieškovui privalant mokėti tik palūkanas, bet nemokant turto išpirkimo įmokų. Todėl ginčijamas susitarimas turi būti vertinamas analizuojant kitus tą pačią dieną sudarytus šalių susitarimus, kurie buvo naudingi ieškovui, o ginčijamas susitarimas yra užtikrinimo priemonė. Atsakovo teigimu, nėra pagrindo pripažinti susitarimo dėl lizingo sutarčių susiejimo, nes neįrodytos CK 1.91 straipsnio taikymui būtinos sąlygos. Pažymėjo, jog 2009 m. spalio 23 d. duomenimis, ieškovo įsiskolinimas pagal lizingo sutartis ir įsiskolinimo mokėjimų sutartis už 114 kalendorinę vėlavimo dieną buvo 543 339,81 Lt, todėl vadovaujantis lizingo sutarčių 11.1 ir 11.2 punktais, lizingo sutartys buvo teisėtai nutrauktos.

19II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

20Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.

21Teismas nurodė, jog tam, kad sandorį būtų galima pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl ekonominio spaudimo būtina nustatyti šių sąlygų visumą: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas.

22Teismas nurodė, jog tam, kad ginčijamą susitarimą dėl lizingo sutarčių sujungimo pripažinti negaliojančiu dėl realaus grasinimo, reikia byloje nustatyti šias aplinkybes: 1) ieškovui buvo grasinama; 2) grasinimas buvo realus; 3) susitarimą ieškovas sudarė grasinimo įtakoje. Pažymėjo, jog aplinkybę, kad grasinimas yra realus, turi įrodyti ieškovas.

23Nurodė, jog tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, turi būti įrodyta: susidėjusios šaliai sunkios aplinkybės buvo tokio pobūdžio, kad, manydamas, jog nėra kitos išeities, asmuo sudarė nenaudingą sau sandorį; kita sandorio šalis žinojo šias aplinkybes ir jomis pasinaudojo; sandorio sąlygos (pobūdis) šaliai labai sunkios, o ne šiaip sau nenaudingos.

24Teismas nustatė, kad ieškovas 2009 m. sausio 27 d. kreipėsi į atsakovą dėl sutarčių sąlygų pakeitimo; atsakovas 2009 m. vasario 2 d. atsakyme nurodė, kad ieškovo skola už 32 kalendorines dienas buvo 804 021,13 Lt. Teismas pažymėjo, jog pagal sutarčių sąlygas prisiimtų finansinių įsipareigojimų nevykdymas bei netinkamas vykdymas yra esminis sutarčių pažeidimas, suteikiantis teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog ne ieškovas vertė atsakovą sudaryti ginčijamą sandorį, o ieškovas pats pageidavo pratęsti lizingo sutartis ir derėjosi dėl sąlygų, todėl toks geranoriškas atsakovo bendradarbiavimas, teismo vertinimu, negali būti laikomas ekonominio spaudimo darymu bei pasinaudojimu susidėjusiomis sunkiomis aplinkybėmis.

25Teismo vertinimu, ginčijamo susitarimo sąlygos ieškovui buvo palankios, o tai reiškia naudingos. Atsakovas sutiko atidėti sutartinių įmokų mokėjimo terminus ieškovui nevykdant, netinkamai vykdant finansinius įsipareigojimus prisiimtus pagal lizingo sutartis, taip ieškovui buvo sudarytos galimybės padengti susidariusias skolas per ilgesnį terminą. Dėl šių aplinkybių teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog egzistuoja visos būtinos sąlygos, leidžiančios sudarytą susitarimą dėl lizingo sutarčių sujungimo pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu.

26Teismo vertinimu, aplinkybė, jog iš 126 transporto priemonių ieškovas dvylika jau buvo išmokėjęs daugiau kaip 75 proc. visos jų vertės, o keturiolika – buvo išmokėtos pilnai, nesudaro pagrindo pripažinti, jog sutarčių sujungimas akivaizdžiai blogino ieškovo padėtį ir suteikė pranašumą atsakovui bei prieštaravo sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Teismo vertinimu, ieškovui, vėluojančiam mokėti skolinius įsipareigojimus ir siekiančiam sutartinių prievolių modifikavimo, o atsakovui, esant ekonominei krizinei situacijai prisiėmus riziką atidėti skolos mokėjimo terminus, sutarčių susiejimu buvo siekiama sutartinės prievolės tinkamo vykdymo užtikrinimo. Dėl šios aplinkybės teismas sprendė, jog nėra pagrindo atsakovą pripažinti pažeidusiu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, nes toks savo teisės realizavimo būdas yra teisėtas.

27Spręsdamas dėl vienašališko lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo, teismas nurodė, jog šalys susitarė jog esminiu lizingo sutarčių pažeidimu bus laikoma visos ar dalies sutartinės įmokos pagal lizingo sutarčių įmokų grafiką nevykdymas ir nesugebėjimas per 30 dienų po mokėjimų ar nustatyto termino padengti šio įsiskolinimo (lizingo sutarčių 11.1 p. ir 11.2 p.). Nurodė, kad 2009 m. spalio 23 d. ieškovo skola už 114 kalendorinių dienų buvo 543 339,81 Lt. Sutarties nutraukimo dieną (2009 m. lapkričio 10 d.) ieškovas vėlavo vykdyti savo įsipareigojimus 133 dienas, o skola atsakovui sudarė 953 630,63 Lt. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog atsakovas įgijo teisę vienašališkai nutraukti lizingo sutartis ir įsiskolinimo mokėjimo sutartis.

28Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus, įskaitant ir reikalavimą pripažinti nuosavybės teisę į tas transporto priemones, kurių lizingo sutarčių finansiniai įsipareigojimai iki sutarčių apjungimo buvo įvykdyti.

29III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

30Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Modus“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

311. Teismas netinkamai ir neišsamiai įvertino byloje esančius įrodymus bei netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl nepagrįstai konstatavo, kad ginčo atveju nėra būtinųjų sąlygų CK 1.91 straipsnio 1 dalies taikymui dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo:

321.1. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas pats siekė sudaryti lizingo sutarčių sujungimo sutartį, nors šalių susirašinėjimo medžiaga patvirtina, kad ieškovas siekė visiškai kitokio pobūdžio susitarimų su atsakovu sudarymo. Ieškovas niekada derybų metu nebuvo išreiškęs savo valios sudaryti susitarimą, kurio pagrindu visos lizingo sutartys būtų susietos ir nuo vienos iš šių sutarčių vykdymo priklausytų galimybė nutraukti kitas sutartis. Tokios sujungimo sutarties sudarymo reikalavo išimtinai atsakovas ir tai aiškiai patvirtina 2009 m. vasario 13 d. atsakovo raštas.

331.2. Atsakovas grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų. Šalių susirašinėjimo medžiaga patvirtina, kad atsakovas reikalavo, jog bet kokie galimai šalių sudaromi susitarimai būtų sudaryti pagal jo nustatytas sąlygas, atsakovas pateikė vienašališkai paruoštą sutartį ir reikalavo ją pasirašyti paties atsakovo nustatytomis sąlygomis. Jeigu atsakovas būtų nutraukęs lizingo sutartis, ieškovas objektyviai būtų susidūręs itin reikšmingais savo vykdomos ūkinės-komercinės veiklos sutrikdymais. Atsakovas suvokdamas lizinguojamo turto reikšmę ieškovui, įgijo galimybę grasindamas lizingo sutarčių nutraukimo ekonominiais padariniais, reikalauti susitarimo dėl lizingo sutarčių sujungimo sudarymo ir tai aiškiai matyti iš 2009 m. vasario 13 d. atsakovo rašto. Be to, atsakovas kvalifikuotinas kaip stipresnioji teisinių santykių šalis, galinti daryti spaudimą ir lemiamą įtaką kitai šaliai.

341.3. Ginčo susitarimo sąlygos yra akivaizdžiai nenaudingos ieškovui, o tokios aplinkybės sprendime visiškai nebuvo įvertintos. Ieškovas yra išmokėjęs daugiau kaip 75 proc. dvylikos transporto priemonių vertės, o keturiolikos transporto priemonių vertė yra išmokėta pilnai, t. y. įsipareigojimai pagal atitinkamas lizingo sutartis yra pilnai įvykdyti. Tokiu atveju, jei lizingo sutartys nebūtų sujungtos, minėtų automobilių nuosavybės teisė būtų perėjusi ieškovui. Susitarimas dėl lizingo sutarčių sujungimo iš esmės lemia tai, jog ieškovo įsipareigojimų pagal nors vieną iš lizingo sutarčių pažeidimas, sudaro pagrindą atsakovui naudoti teisių gynimo priemones orientuotas į visas lizingo sutartis, o tai yra akivaizdžiai nesąžininga ir absoliučiai nenaudinga ieškovo atžvilgiu bei pačiam atsakovui suteikia perdėtą ir nesąžiningą pranašumą. Šių aplinkybių tinkamas įvertinimas būtų sudaręs sąlygas konstatuoti, jog ginčo susitarimo sąlygos yra akivaizdžiai nenaudingos ieškovui.

351.4. Nesant ekonominio spaudimo ginčo susitarimas nebūtų sudarytas. Tuo atveju, jeigu ieškovui atsakovas nebūtų nesąžiningai grasinęs ekonominiais padariniais ir ieškovas nebūtų įstumtas į nepavydėtiną situaciją, kai priešpriešon yra pastatoma iš esmės ūkinės - komercinės veiklos nutraukimas ir itin nepalankaus susitarimo pasirašymas, ieškovas jokiu būdu nebūtų sutikęs su tokiomis sąlygomis, kokios yra išdėstytos susitarime dėl lizingo sutarčių sujungimo. Be to, šiuo atveju buvo pakankamas pagrindas konstatuoti ir tai, jog ieškovas ginčo susitarimą buvo priverstas sudaryti ir dėl susidėjusių sunkių aplinkybių.

362. Ieškinio reikalavimai dėl vienašališko lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir nuosavybės teisių į lizinguojamą turtą pripažinimo yra išvestiniai reikalavimo pripažinti negaliojančiu susitarimo dėl lizingo sutarčių nutraukimo (pripažinus šį susitarimą negaliojančiu, išnyktų teisinis pagrindas, kuriuo buvo nutrauktos visos lizingo sutartys, ir atsakovas kiekvieną lizingo sutartį turėtų nutraukti atskirai pagal atitinkamoje lizingo sutartyje numatytą tvarką; taip pat atsirastų pagrindas pripažinti nuosavybės teises į pagal atitinkamas lizingo sutartis lizinguotus daiktus). Tenkinus reikalavimą dėl ginčo susitarimo pripažinimo negaliojančiu, kiti ieškinio reikalavimai turėtų būti tenkinami kaip išvestiniai.

37Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB ,,Swedbank lizingas“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, jei tokių atsirastų, teigdamas, kad:

381. Ieškovas nurodo, jog skundžiamas sprendimas buvo priimtas teismui pažeidus įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, tačiau nenurodo kokiu būdu šis pažeidimas pasireiškė. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovo siūlomu įrodymų vertinimu dar nereiškia, jog įrodymai buvo įvertinti netinkamai.

392. Ieškovas nepagrįstai teigia, ginčo atveju egzistavo visos CK 1.91 straipsnyje numatytos sąlygos:

402.1. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad ginčo susitarimas buvo sudarytas atsakovui reikalaujant. Šis susitarimas savo esme yra tinkamo prievolių įvykdymo užtikrinimo susitarimas, kurio negalima vertinti atskirai nuo kitų tą pačią dieną (2009 m. gegužės 28 d.) sudarytų susitarimų - priedų prie lizingo sutarčių, kuriais ieškovo naudai pakeisti finansinių įsipareigojimų terminai ir įsiskolinimo mokėjimo sutarties, kuria ieškovui suteikta teisė padengti 704 311,92 Lt įsiskolinimą per ilgesnį laikotarpį. Akivaizdu, jog šie susitarimai buvo naudingi išimtinai ieškovui. Ieškovui buvo nurodyta, jog viena iš lizingo sutarčių pakeitimo sąlygų yra susitarimo dėl lizingo sutarčių susiejimo sudarymas, todėl ieškovas susitarimą sudarė suvokdamas, kokias teisines pasekmes jis sukelia bei žinodamas, jog turi visas galimybes šio susitarimo nesudaryti. Ieškovas visiškai nepagrįstai nurodo, jog ginčo susitarimo sudarymo reikalaujama dar 2009 m. vasario 13 d. rašte, kadangi tokio reikalavimo nei šiame, nei kituose atsakovo raštuose nėra. Priešingai, minimame rašte buvo nurodyta, jog atsakovas sutiks pakeisti finansinių įsipareigojimų vykdymo tvarką jei tinkamas įsipareigojimų pagal visas lizingo sutartis įvykdymas būtų užtikrintas ieškovo akcininkams sudarant laidavimo sutartis. Ieškovas nesutiko su laidavimo sutarčių sudarymu, todėl abipusių derybų metu buvo sutarta, jog įsipareigojimų įvykdymas bus užtikrintas kita priemone - sudarant susitarimą dėl lizingo sutarčių susiejimo. Šios aplinkybės paneigia ieškovo teiginius, jog dėl lizingo sutarčių pakeitimo sąlygų tarp šalių nevyko ir negalėjo vykti derybos, o visi susitarimai buvo sudaryti pagal atsakovo kategoriškai primestas sąlygas. Lizingo sutarčių sąlygos buvo pakeistos kitokiomis sąlygomis nei buvo siūloma pirminiame 2009 m. vasario 13 d. atsakovo rašte, Taigi akivaizdu, jog 2009 m. gegužės 28 d. sudaryti susitarimai atspindi šalių derybų rezultatus ir yra jų suderintos valios išraiška.

412.2. Nepagrįstas ieškovo teiginys, jog ginčo susitarimas buvo sudarytas atsakovui grasinant ieškovui ekonominiais veiksniais, kurių atsiradimas priklausė nuo atsakovo nesąžiningų veiksmų. Sutarties nutraukimas, pačioje sutartyje ar teisės aktuose nustatyta tvarka yra teisėtas pažeistų teisių gynimo būdas, todėl bet koks pareiškimas, kad sutartis bus nutraukta, negali būti laikomas ekonominiu spaudimu. Nepagrįsti ieškovo teiginiai dėl tariamo atsakovo nesąžiningumo, kadangi 2009 m. gegužės 28 d. sudaryti susitarimai atspindi šalių derybų rezultatus. Be to, atsakovas net kelis kartus pakeitė lizingo sutarčių sąlygas ieškovo naudai, sudarė įsiskolinimo mokėjimo sutartis, kuriomis ieškovui nustatytas lengvatinis skolos grąžinimo terminas. Ieškovas nebuvo silpnesnioji sandorių šalis, nes visi susitarimai buvo sudaryti tarp dviejų lygiaverčių subjektų - juridinių asmenų (verslininkų).

422.3. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog susitarimas dėl lizingo sutarčių susiejimo sudarytas ieškovui nenaudingomis sąlygomis. Šis susitarimas savo esme yra susitarimas dėl papildomų papildomų prievolių įvykdymo užtikrinimo, todėl jo nuostatų negalima vertinti atsietai nuo kitų tą dieną sudarytų susitarimų, kurie yra naudingi ieškovui. Be to, ieškovas teigia, kad ginčijamo susitarimo sudarymo metu buvo sumokėjęs daugiau nei 75 procentus dvylikos transporto priemonių vertės, o keturiolikos transporto priemonių vertė buvo pilnai sumokėta, tačiau jis vis tiek sutiko sudaryti susitarimą dėl lizingo sutarčių susiejimo, taigi akivaizdu, kad ginčo susitarimą ieškovas sudarė žinodamas ir suvokdamas kokias teisines pasekmes tokio susitarimo sudarymas sukelia bei siekdamas tinkamą sutartinių įsipareigojimų įvykdymą užtikrinti ir jau išpirkto turto verte.

432.4. Ieškovas visiškai nepagrįstai teigia, jog tariamas spaudimas buvo lemiamas ginčijamo susitarimo sudarymo veiksnys, kadangi ginčijamas susitarimas buvo sudarytas tik dėl to, kad ieškovas pageidavo pakeisti galiojančių lizingo sutarčių sąlygas. Nepagrįsti ir ieškovo teiginiai, jog ginčijamas susitarimas buvo sudarytas dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, kadangi ginčo susitarimo sudarymas ieškovui buvo naudingas ir netgi naudingesnis nei atsakovui.

443. Ieškovas buvo įsiskolinęs pagal visas lizingo sutartis, todėl jos buvo nutrauktos remiantis pačių lizingo sutarčių nuostatomis. Aplinkybė, jog įspėjimas dėl visų lizingo sutarčių vienašališko nutraukimo buvo išdėstytas viename rašte ar tai, jog visos lizingo sutartys buvo nutrauktos vienu pranešimu, nereiškia, jog sutarčių nutraukimas buvo neteisėtas. Lizingo sutarčių nutraukimo dieną (2009 m. lapkričio 10 d.) ieškovo įsiskolinimas pagal lizingo sutartis ir įsiskolinimo mokėjimo sutartis už 133 pradelstas dienas jau buvo 953 630,63 Lt, todėl atsakovas turėjo teisę nutraukti lizingo sutartis.

454. Nesant pagrindo Susitarimą dėl lizingo sutarčių susiejimo pripažinti negaliojančiu, negali būti tenkinamas išvestinis ieškovo prašymas pripažinti nuosavybės teisę į tas transporto priemones, kurių lizingo sutarčių finansiniai įsipareigojimai yra įvykdyti.

46IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

47Apeliacinis skundas atmetamas.

48Dėl ginčo esmės

49Apeliantas ginčija 2009 m. gegužės 28 d. susitarimą dėl lizingo sutarčių vykdymo ir pagrindų nutraukti lizingo sutartis papildymo (toliau – ir susitarimas dėl lizingo sutarčių sujungimo), kaip sudarytą ekonominio spaudimo, realaus grasinimo ir susidėjusių sunkių aplinkybių įtakoje (CK 1.91 str.).

50Minėtame susitarime nurodyta, kad pasibaigus lizingo sutartims nuosavybės teisė į juos lizingo gavėjui (apeliantui) neperleidžiama tol, kol nebus visiškai įvykdyti įsipareigojimai pagal visas lizingo sutartis bei įsiskolinimo mokėjimo sutartis Nr. LT081833/ĮMS ir Nr. LT082986/ĮMS; nuosavybės teisė pagal visas lizingo sutartis perleidžiama vienu metu (2 t., b. l. 14-17).

51Galima sutikti su apeliantu, jog ginčijamo 2009 m. gegužės 28 d. susitarimo dėl lizingo sutarčių sujungimo nuostatos apeliantui nėra naudingos, tačiau pažymėtina, jog tinkamam bylos išsprendimui svarbu įvertinti tarp šalių susiklosčiusių santykių visumą, kitus per trumpą laiko tarpą sudarytus sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarties dalyku, o ne atsietai vertinti pavienį sandorį.

52Byloje nustatyta, kad tarp atsakovo UAB ,,Swedbank lizingas“ ir ieškovo UAB „Modus“ laikotarpiu nuo 2005 iki 2008 metų buvo sudarytos 126 finansinio lizingo sutartys dėl transporto priemonių finansavimo. 2009 m. sausio mėn. ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl lizingo sutarčių pakeitimo, prašydamas atidėti mokėjimus (2 t., b. l. 3-4); 2009 m. vasario 2 d. ieškovo skola pagal lizingo sutartis sudarė 804 021,13 Lt (2 t., b. l. 5). 2009 m. vasario 21 d. tarp šalių sudaryta įsiskolinimo mokėjimo sutartis Nr. LT081833/ĮMS, pagal kurią buvo išdėstytas ieškovo 804 021,13 Lt įsiskolinimo mokėjimas iki 2009 m. spalio 30 d.(1 t., b. l. 41-43).

532009 m. gegužės 28 d. tarp šalių sudaryta dar viena įsiskolinimo mokėjimo sutartis Nr. LT082986/ĮMS, pagal kurią ieškovo 704 311,92 Lt dydžio įsiskolinimo mokėjimas buvo išdėstytas dalimis iki 2010 m. kovo 31 d.; iki 2009 m. spalio 30 d. ieškovui leidžiant mokėti tik palūkanas ir nemokant pagrindinio įsiskolinimo (1 t., b. l. 45-48). Be to, 2009 m. gegužės 28 d. buvo sudaryti priedai prie lizingo sutarčių, kuriais buvo atidėtas ieškovo finansinių įsipareigojimų pagal lizingo sutartis vykdymas. Akivaizdu, jog šie sandoriai buvo sudaryti ieškovo interesais, o ginčo susitarimo dėl lizingo sutarčių sujungimo sudarymas buvo šių sandorių įsigaliojimo sąlyga (Įsiskolinimo mokėjimų sutarties 6.1 p.; Priedų prie lizingo sutarčių 5.1 p.).

54Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog ieškovas, sudarydamas ginčo sandorį, siekė, kad būtų išdėstytas susidariusio įsiskolinimo mokėjimas ir atidėtas turto išpirkimo įmokų pagal lizingo sutartis mokėjimas, o atsakovas ginčo susitarimu siekė papildomo prievolių įvykdymo užtikrinimo (CPK 185 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, ginčo susitarimas, vertinant jį tą pačią dieną sudarytų sandorių kontekste, negali būti laikomas kaip akivaizdžiai nenaudingas ieškovui, nes būtent jo pagrindu ir buvo nukelta lizingo sutarčių nutraukimo ir transporto priemonių išreikalavimo iš ieškovo tikimybė.

55Apeliantas įrodinėja, kad susitarimo dėl lizingo sutarčių sujungimo reikalavo išimtinai atsakovas, nurodydamas, kad šią aplinkybę akivaizdžiai patvirtina 2009 m. vasario 13 d. atsakovo raštas (2 t., b. l. 6-7). Šis apelianto teiginys atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi 2009 m. vasario 13 d. rašte tokia lizingo sutarčių restruktūrizavimo sąlyga (susieti visų lizingo sutarčių galiojimą) nėra numatyta (CPK 185 str.). Minėtame rašte nurodyta, kad visų lizingo sutarčių terminas būtų pratęsiamas tuo atveju, jei už visas lizingo sutartis laiduotų įmonės akcininkai po 1 000 000 Lt; byloje nėra duomenų, kad tokios laidavimo sutartys būtų sudarytos. Todėl skirtingai nei teigia apeliantas, lizingo sutartys buvo restruktūrizuotos kitokiomis sąlygomis nei nurodyta 2009 m. vasario 13 d. rašte. Nei atsakovo 2009 m. vasario 13 d. rašte, nei kituose atsakovo raštuose nėra numatyta reikalavimo sudaryti susitarimą dėl lizingo sutarčių susiejimo, todėl apelianto teiginys, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, kad atsakovas reikalavo sudaryti ginčo susitarimą, prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams.

56Byloje nėra ginčo, kad apeliantas tinkamai nevykdė lizingo sutarčių (laiku nemokėjo numatytų įmokų), o ginčijamo 2009 m. gegužės 28 d. susitarimo sudarymo metu egzistavo lizingo sutartyse (Lizingo sutarčių bendrųjų nuostatų 11.1 p.; 11.2 p.) nurodytos aplinkybės, kurioms esant atsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartis. Apeliantui buvo žinoma apie savo įsipareigojimų nevykdymo pasekmes, o jų negalima laikyti kaip prievartos sudaryti ginčo sandorį (CK 1.91 str.; CPK 185 str.). Juo labiau, kad atsakovo įspėjimas apie susidariusį 804 021,13 Lt įsiskolinimą, raginant jį padengti ir numatant šios prievolės nevykdymo pasekmes, negali būti laikomas atsakovo nesąžiningais veiksmais, kadangi tokią teisę atsakovui suteikia lizingo sutartys. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovo sutikimas išdėstyti susidariusio įsiskolinimo mokėjimą ir atidėti periodinių įmokų mokėjimą tik sudarius ginčo sandorį negali būti vertinamas kaip grasinimas ar ekonominis spaudimas, kadangi tokiu susitarimu atsakovas siekė prievolių įvykdymo užtikrinimo. Dėl nurodytų aplinkybių atmestinas kaip nepagrįstas ir apelianto teiginys, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą 2009 m. gegužės 28 d. susitarimą pripažinti kaip sudarytą dėl susidėjusių itin sunkių aplinkybių (CK 1.91 str. 1 d.). Pažymėtina, kad toks sandoris pripažintinas negaliojančiu, kai kita sandorio šalis, žinodama apie tokias aplinkybes, savanaudiškai jomis pasinaudojo; nagrinėjamu atveju apeliantas tokių įrodymų nepateikė (CPK 179 str.; 185 str.).

57Apeliantas nepagrįstai teigia, jog sudarant lizingo sutartis atsakovas buvo stipresnioji šalis. Tiek ieškovas, tiek atsakovas yra verslininkai - pelno siekiantys juridiniai asmenys. Ieškovas nėra vartotojas, kurio interesai būtų įstatymų leidėjo prioritetiškai ginami.

58Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas neįrodė, jog 2009 m. gegužės 28 d. sandoris dėl lizingo sutarčių sujungimo buvo sudarytas dėl ekonominio spaudimo, realaus grasinimo ir susidėjusių sunkių aplinkybių (CPK 179 str.; CK 1.91 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino jo prašymo pripažinti ginčo susitarimą negaliojančiu.

59Apeliantas reikalavimus pripažinti vienašališką lizingo sutarčių nutraukimą neteisėtu ir pripažinti jam nuosavybės teises į lizingo sutartis Nr. LT015056; LT015057; LT013923; LT015059; LT015325; LT015571; LT015570; LT026614; LT028482; LT023901; LT019696; LT015971; LT016432; LT016431 reiškia kaip išvestinius iš reikalavimo pripažinti 2009 m. gegužės 28 d. susitarimą dėl lizingo sutarčių sujungimo negaliojančiu. Apelianto teigimu, panaikinus ginčo susitarimą, išnyktų teisinis pagrindas (sutartinė nuostata), kuriuo buvo atliktas visų lizingo sutarčių nutraukimas vienu metu ir atsakovas turėtų kiekvieną lizingo sutartį nutraukti atskirai pagal lizingo sutartyje nustatytą tvarką.

60Kaip minėta, 2009 m. lapkričio 10 d. raštu atsakovas, vadovaudamasis CK 6.217 straipsniu ir lizingo sutarčių nuostatomis, vienašališkai nutraukė lizingo sutartis, nurodydamas, kad ieškovas nemokėjo įmokų, nurodytų lizingo sutartyse, o skola už 133 kalendorinę vėlavimo dieną sudarė 953 630,63 Lt. Pagal lizingo sutarčių nuostatas sutartinių įmokų nemokėjimas laikomas esminiu sutarčių pažeidimu, suteikiančiu teisę atsakovui prieš terminą vienašališkai nutraukti sutartį (Lizingo sutarčių bendrųjų nuostatų 11.1 p.; 11.2 p.). 2009 m. gegužės 28 d. susitarimo dėl lizingo sutarčių sujungimo, kuris nėra nuginčytas, turinys patvirtina, kad atsiradus lizingo sutarčių bendrosiose sąlygose numatytam pagrindui nutraukti lizingo sutartis, lizingo davėjas turi teisę nutraukti visas lizingo sutartis (CK 6.189 str. 1 d.). Apeliantas nei susidariusio įsiskolinimo fakto ar/ir dydžio, nei lizingo sutarčių nuostatų, suteikiančių teisę atsakovui vienašališkai nutraukti sutartis, neginčijo. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nebuvo teisinio pagrindo pripažinti lizingo sutarčių nutraukimą neteisėtu.

61Atmetus ieškinio reikalavimą lizingo sutarčių nutraukimą pripažinti neteisėtu, atmestinas ir tiesiogiai su juo susijęs reikalavimas pripažinti nuosavybės teisę į lizingo sutartis Nr. LT015056; LT015057; LT013923; LT015059; LT015325; LT015571; LT015570; LT026614; LT028482; LT023901; LT019696; LT015971; LT016432; LT016431.

62Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

63Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

64Bylos duomenys patvirtina, kad ieškinio reikalavimų užtikrinimui Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios pasaugos priemonės – atsakovui UAB ,,Swedbank lizingas“ uždrausta atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su minėtose lizingo sutartyse numatytų lizinguojamų daiktų valdymo perėmimu (1 t., b. l. 11-12). Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turėjo išspręsti sprendimu (CPK 150 str. 2 d.), tačiau neišsprendė. Dėl nurodytų aplinkybių, apygardos teismo sprendimui, kuriuo atmestas ieškinys, įsiteisėjus, panaikintinos Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

65Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

662013 m. gegužės 6 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovo UAB ,,Modus“ prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėta 2013 m. balandžio 9 d., nutarties (sprendimo) paskelbimą atidedant 2013 m. gegužės 9 d. (dėl kolegijos teisėjo atostogų procesinio sprendimo paskelbimas perkeltas į 2013 m. gegužės 20 d.). Po bylos išnagrinėjimo ir nutarties rengimo stadijoje gauti suinteresuotų asmenų pareiškimai (prašymai) nenagrinėjami, nes pateikti pavėluotai - išnagrinėjus bylą.

67Dėl bylinėjimosi išlaidų

68Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 str., 302 str.). Atsakovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

69Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

70Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

71Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas: 1) pripažinti 2009 m. gegužės 28... 6. Nurodė, kad tarp ieškovo (lizingo gavėjo) ir atsakovo (lizingo davėjo)... 7. Nurodė, kad minėtų sutarčių bendra vertė yra 17 128 630 Lt, ieškovo... 8. Dėl ekonominės krizės 2009 m. sausio 27 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą,... 9. 2009 m. kovo 24 d. atsakovo rašte ieškovui nurodyta, kad ieškovas privalėjo... 10. Ieškovas nurodė, jog spaudžiamas atsakovo ir nematydamas kitų galimybių... 11. 2009 m. rugpjūčio 12 d., 2009 m. rugsėjo 28 d., 2009 m. rugsėjo 29 d.... 12. 2009 m. spalio 23 d. atsakovas pateikė pretenziją dėl skolos sumokėjimo,... 13. 2009 m. lapkričio 10 d. pranešimu atsakovas lizingo sutartis nutraukė.... 14. Ieškovo nuomone, jo ir atsakovo sudarytų lizingo sutarčių sujungimas į... 15. Ieškovas nurodė, kad... 16. atsakovo vienašališkas lizingo sutarčių nutraukimas yra neteisėtas ir... 17. Ieškovo nuomone, pripažinus lizingo sutarčių sujungimą negaliojančiu,... 18. Atsiliepimu atsakovas UAB ,,Swedbank lizingas“ prašė ieškinį atmesti,... 19. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 20. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 21. Teismas nurodė, jog tam, kad sandorį būtų galima pripažinti negaliojančiu... 22. Teismas nurodė, jog tam, kad ginčijamą susitarimą dėl lizingo sutarčių... 23. Nurodė, jog tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu dėl... 24. Teismas nustatė, kad ieškovas 2009 m. sausio 27 d. kreipėsi į atsakovą... 25. Teismo vertinimu, ginčijamo susitarimo sąlygos ieškovui buvo palankios, o... 26. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog iš 126 transporto priemonių ieškovas... 27. Spręsdamas dėl vienašališko lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo,... 28. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti... 29. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 30. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Modus“ prašo Vilniaus apygardos teismo... 31. 1. Teismas netinkamai ir neišsamiai įvertino byloje esančius įrodymus bei... 32. 1.1. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas pats siekė... 33. 1.2. Atsakovas grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė... 34. 1.3. Ginčo susitarimo sąlygos yra akivaizdžiai nenaudingos ieškovui, o... 35. 1.4. Nesant ekonominio spaudimo ginčo susitarimas nebūtų sudarytas. Tuo... 36. 2. Ieškinio reikalavimai dėl vienašališko lizingo sutarčių nutraukimo... 37. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB ,,Swedbank lizingas“ prašo... 38. 1. Ieškovas nurodo, jog skundžiamas sprendimas buvo priimtas teismui... 39. 2. Ieškovas nepagrįstai teigia, ginčo atveju egzistavo visos CK 1.91... 40. 2.1. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad ginčo susitarimas buvo sudarytas... 41. 2.2. Nepagrįstas ieškovo teiginys, jog ginčo susitarimas buvo sudarytas... 42. 2.3. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog susitarimas dėl lizingo sutarčių... 43. 2.4. Ieškovas visiškai nepagrįstai teigia, jog tariamas spaudimas buvo... 44. 3. Ieškovas buvo įsiskolinęs pagal visas lizingo sutartis, todėl jos buvo... 45. 4. Nesant pagrindo Susitarimą dėl lizingo sutarčių susiejimo pripažinti... 46. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 47. Apeliacinis skundas atmetamas.... 48. Dėl ginčo esmės... 49. Apeliantas ginčija 2009 m. gegužės 28 d. susitarimą dėl lizingo sutarčių... 50. Minėtame susitarime nurodyta, kad pasibaigus lizingo sutartims nuosavybės... 51. Galima sutikti su apeliantu, jog ginčijamo 2009 m. gegužės 28 d. susitarimo... 52. Byloje nustatyta, kad tarp atsakovo UAB ,,Swedbank lizingas“ ir ieškovo UAB... 53. 2009 m. gegužės 28 d. tarp šalių sudaryta dar viena įsiskolinimo mokėjimo... 54. Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog ieškovas, sudarydamas ginčo... 55. Apeliantas įrodinėja, kad susitarimo dėl lizingo sutarčių sujungimo... 56. Byloje nėra ginčo, kad apeliantas tinkamai nevykdė lizingo sutarčių (laiku... 57. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog sudarant lizingo sutartis atsakovas buvo... 58. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas neįrodė, jog 2009 m. gegužės 28... 59. Apeliantas reikalavimus pripažinti vienašališką lizingo sutarčių... 60. Kaip minėta, 2009 m. lapkričio 10 d. raštu atsakovas, vadovaudamasis CK... 61. Atmetus ieškinio reikalavimą lizingo sutarčių nutraukimą pripažinti... 62. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, sprendžia, kad... 63. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių ... 64. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškinio reikalavimų užtikrinimui Vilniaus... 65. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 66. 2013 m. gegužės 6 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovo UAB... 67. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 68. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos... 69. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 70. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti... 71. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartimi pritaikytas...