Byla 2-1497/2014
Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tretieji asmenys – AS „Reverta“, uždaroji akcinė bendrovė „Scandinavian Accounting and Consulting“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Modus“ direktoriaus R. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, civilinėje byloje Nr. B2-1954-221/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Modus“ direktoriaus R. K. pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Modus“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tretieji asmenys – AS „Reverta“, uždaroji akcinė bendrovė „Scandinavian Accounting and Consulting“.

2Teisėja

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Modus“ direktorius R. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu (t. 1, b. l. 3-9) dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui UAB „Modus“. Nurodė, kad įmonės komercinė veikla išimtinai yra susijusi su transporto sektoriumi, teikia tarptautines automobilių transporto, logistikos, ekspedijavimo ir kitas paslaugas. Įmonė veiklą vykdo nuo 1990 metų, įmonėje dirba 19 darbuotojų. Pastaruoju metu UAB „Modus“ susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu ir laikinomis nemokumo problemomis. Įmonė negali tinkamai vykdyti veiklos ir užtikrinti visų savo įsipareigojimų vykdymo dėl kilusios pasaulinės ekonominės krizės (sumažėjo užsakymų apimtys, pradėjo vėluoti atsiskaitymai), dėl negalėjimo gauti papildomo finansavimo, dėl atsakovui nenaudingų susitarimų, kurie vienašališkai naudingi tik AB „Swedbank“ grupei, tame tarpe ir dėl lizingo sutarčių įsipareigojimų, kas užkirto kelią išpirktų transporto priemonių realizacijai ir gautų srautų nukreipimui kreditoriams bei įmonės apyvartinėms lėšoms. Išpirktos transporto priemonės perėjo AB „Swedbank“ nuosavybėn. Dėl negalėjimo taikiai išspręsti ginčų su AB „Swedbank“ grupe, UAB „Swedbank lizingas“ atsisakymo išduoti įgaliojimus, reikalingus transporto priemonių registracijos liudijimams ir transporto priemonių naudotojų pažymėjimams gauti, patiriami nuostoliai, susiję su didelio skaičiaus transporto priemonių saugojimu UAB „Modus“ aikštelėje, neturint galimybės jų eksploatuoti ir uždirbti pajamas, prarandant partnerius Rusijos Federacijoje, įskaitant automobilių koncerną Renault. Pradėjus vėluoti atsiskaitymams su partneriais, priskaičiuotos baudos, patiriamos teisinės išlaidos. Taip pat aktualios atsakovo debitorių finansinės problemos. Dėl negalėjimo disponuoti darbo priemonėmis (AB „DNB lizingas“ turtas teismo sprendimu perduotas saugoti tretiesiems asmenims) veiklos apimtys smarkiai sumažėjo. Nepaisant finansinių sunkumų priežasčių, įmonė yra išsaugojusi bendradarbiavimo ryšius su užsienio partneriais, vykdo ir numato plėtoti ekspedijavimo veiklą, mato galimybę susitarti su AB „DNB lizingu“ dėl lizingo sutarčių tolimesnio vykdymo, tuo pačiu artimiausiu ketverių metų laikotarpiu uždirbti pajamų ir atsiskaityti su kreditoriais. Įmonė vykdo veiklą, per 2013 m. uždirbo daugiau kaip 4,1 mln. Lt pajamų. Teigia, kad iškėlus atsakovės įmonei restruktūrizavimo bylą jos vykdomos priemonės (toliau vykdoma ūkinė komercinė veikla - pervežimai, naudojant nuomojamas transporto priemones; sumažinti veiklos kaštai; optimizuota valdymo struktūra; pasirašytos ilgalaikės sutartys su partneriais dėl vežimų vykdymo 2014 m., sustabdytas baudų ir delspinigių skaičiavimus; susitarimas dėl apmokėjimų už kurą atidėjimo, aktyvus darbo su debitoriais vykdymas, siekiant sumažinti susidariusius debitorinius įsiskolinimus; įsipareigojimų kreditoriams vykdymo grafikų, atsiskaitymų datų peržiūrėjimas, mokėjimų išdėstymas per restruktūrizavimo laikotarpį), sudarys galimybes įmonę išsaugoti ir atsiskaityti su kreditoriais.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Kauno apygardos teismas 2014-06-04 nutartimi (t. 2, b. l. 124-129) atsisakė iškelti UAB „Modus“ restruktūrizavimo bylą. Šį savo sprendimą teismas grindė ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais pagrindais. Teismas iš atsakovo pateiktų 2014 m. balandžio mėnesio finansinės atskaitomybės dokumentų nustatė, kad įmonės turto balansinė vertė – 22 255 879 Lt (materialaus turto vertė sudaro 996 676 Lt, finansinio turto – 20 078 Lt, kito ilgalaikio turto – 611 006 Lt, atsargų, išankstinių apmokėjimų, nebaigtų vykdyti sutarčių – 20 030 050 Lt, per vienerius metus gautinų sumų – 546 853 Lt, pinigų ir jų ekvivalentų – 51 215 Lt). Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 21 971 628 Lt, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 15 448 506 Lt, po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 6 523 122 Lt. 2013 metais įmonė patyrė 630 807 Lt nuostolių, finansiniais metais įmonė taip pat dirba nuostolingai (nuostoliai siekia 174 273 Lt). Įmonės pagrindinį ilgalaikį turtą sudaro nekilnojamasis turtas ir transporto priemonės. Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kad pradelstų atsakovės įmonės įsipareigojimų dydis yra 11 104 751 Lt. Teismo vertinimu, kyla pagrįstų abejonių ir dėl tikrosios turto vertės bei įsipareigojimų dydžio. Restruktūrizavimo metmenyse nurodytas 725 564,10 Lt AB „DNB lizingas“ bei 3 484 647,65 Lt AB DNB bankui pradelstų finansinių įsipareigojimų dydžiai, kai AB „DNB lizingas“ prašyme dėl bankroto bylos Kauno apygardos teisme iškėlimo nurodytas 2 825 688,82 Lt jo reikalavimas, atitinkamai AB DNB banko – 3 530 283,62 Lt. Taip pat teismas atkreipė dėmesį ir į kreditorinių įsipareigojimų AS „Reverta“ neatitikimus restruktūrizavimo metmenyse bei AS „Reverta“ prašyme įtraukti jį trečiuoju asmeniu. Teismas, vertindamas atsakovo metmenyse nurodytas priemones (tolimesnis veiklos plėtimas naudojant nuomojamas transporto priemones), konstatavo jų nekonkretumą, efektyvumo stoką. Teismo vertinimu, įmonės finansiniai sunkumai yra ne laikino pobūdžio, kadangi milijoniniai įsiskolinimai yra tęstiniai, susidarę per ilgą laiką, nemokami mokesčiai valstybės biudžetui, VSDFV, vėluojami mokėti atlyginimai darbuotojams, turtas areštuotas, o realios įmonės turto vertės nustatyti neįmanoma. Svarbiu kriterijumi atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą teismas pripažino ir didžiųjų kreditorių (AS „Reverta“, AB DNB bankas, AB „DNB lizingas“) paramos restruktūrizavimui nebuvimą.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

8Ieškovas UAB „Modus“ direktorius R. K. atskirajame skunde (t. 2, b. l. 133-137) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014-06-04 nutartį ir bylą grąžinti Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas, vertindamas įmonę kaip nemokią, iš esmės rėmėsi prielaidomis. Nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. B2-1861-413/2014 pateiktuose AB „DNB lizingas“ ir AB DNB bankas pareiškimuose dėl bankroto bylos iškėlimo yra pateikta netiksli informacija. Prie grynųjų skolų yra priskaičiuotos nepagrįstai didelės baudos ir palūkanos, kurios neatitinka protingumo, teisingumo principų. 2010-2013 metais bendrovė įsiskolinimą AB „DNB lizingas“ sumažino nuo 9 749 464,83 Lt iki 6 629 774,15 Lt sumos, t.y. 4 115 318,86 Lt. Be to, investavo į lizingo bendrovei priklausančias transporto priemones 1 160 431,18 Lt. Remiantis 2014-04-19 įmonės balanso duomenimis, turto vertė siekia 22 255 879 Lt, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams 11 104 751 Lt.
  2. AS „Reverta“, kuri prieštarauja restruktūrizavimo bylos iškėlimui, nėra vienas pagrindinių įmonės kreditorių, kadangi reikalavimas (494 004,69 Lt) nėra didelis lyginant su 11 104 751 Lt, juo labiau, kad šis kreditorius, už 92 972,10 Lt perėmęs reikalavimo teisę į įmonę iš Latvijos Parex banko filialo Lietuvoje, suinteresuotas kuo greičiau ir kuo įmanoma didesne apimtimi išsiieškoti skolą. Kreditoriai UAB „Scandinavian Accounting and Consulting“ ir UAB „AS 24“ (reikalavimas daugiau nei 5 mln. Lt) sutinka su restruktūrizavimo bylos iškėlimu.
  3. Teismas nepagrįstai itin siauru aspektu vertino restruktūrizavimo metmenis, konstatuodamas visų metmenų netinkamumą. Restruktūrizavimo plano metmenys yra įmonės veiklos tam tikros gairės ir restruktūrizavimo bylos kėlimo (nekėlimo) stadijoje negalima reikalauti labai išsamaus veiklos ateityje vertinimo, tai bus daroma sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą. Teismas sutapatino metmenis su pačiu restruktūrizavimo planu, neatsižvelgė į metmenų esmę, prasmę ir tikslą.
  4. Teismas, neišsamiai ištirdamas ir įvertindamas reikšmingas bylos aplinkybes, prioritetą suteikė įmonės likvidaciniam tikslui ir vengė ginčo situaciją vertinti per reabilitacinio tikslo prizmę. Neįvertino, kad įmonė veiklą vykdo nuo 1990 metų ir yra išplėtojusi ilgalaikius verslo ryšius su tarptautiniais partneriais.

9Trečiųjų asmenų atsiliepimo į atskirąjį skundą byloje negauta.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas netenkintinas.

12Byloje sprendžiamas klausimas dėl Kauno apygardos teismo 2014-06-04 nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovui UAB „Modus“ restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo.

13Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindų

14CPK 1 straipsnyje yra numatyta, kad restruktūrizavimo bylos yra nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ir ĮRĮ) reglamentuojamos procedūros, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.). Įmonės restruktūrizavimas – visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 str. 3 d.). ĮRĮ nustatytos tam tikros sąlygos įmonės restruktūrizavimo procesui taikyti ir restruktūrizavimo bylai iškelti. Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai (ĮRĮ 4 str.). Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 str. 1 d.).

15ĮRĮ reglamentuoja ir atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki (ĮRĮ 7 str. 5 d.). Tai reiškia, kad spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, teismas kompleksiškai vertina pateiktus dokumentus ir įmonės finansinę būklę bei restruktūrizavimo plano metmenis, tačiau nustatęs, kad egzistuoja bent viena iš ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant turi būti atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, teismas neprivalo nustatinėti ir įsitikinti, kad įmonė neatitinka kiekvienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje nurodytų sąlygų. Kitaip tariant, įmonei gali būti atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą nepaisant to, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytas vieną ar kelias sąlygas (ĮRĮ 7 str. 5 d. 1 p.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-10 nutartis c. b. Nr. 2-2340/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2013-12-23 nutartis c. b. Nr. 2-2754/2013).

16Dėl atsakovo turtinės padėties vertinimo reikšmės

17Apeliantas atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodydamas, kad teismas, vertindamas įmonės mokumą, rėmėsi prielaidomis ir nesuteikė įmonei galimybės reabilituotis ir grįžti į konkurencingą rinką. Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į tikrąją įmonės finansinę padėtį ir be pagrindo suabejojo restruktūrizavimo metmenyse nurodyta pradelstų kreditorinių įsipareigojimų dydžiu, atmestini kaip faktiškai ir teisiškai nepagrįsti. Spręsdamas restruktūrizavimo bylos kėlimo klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi apelianto pateikta įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų visuma, apelianto pateiktais restruktūrizavimo plano metmenimis bei kitais teismui prieinamais teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, kurių visuma išsamiai detalizuoja įmonės finansinę situaciją.

18Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovo pateiktu 2014-04-19 duomenimis sudarytu preliminariu balansu, nustatė atsakovo turto sudėtį ir vertę, taip pat įsipareigojimų sudėtį ir dydį, nurodęs, kad įmonės turtas (ilgalaikis ir trumpalaikis) iš viso sudaro 22 255 879 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 21 971 628 Lt, iš kurių trumpalaikiai įsipareigojimai ir per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 15 448 506 Lt. Dėl to ginčo byloje nėra. Kadangi sprendžiant dėl atsakovo finansinės padėties bei (ne)mokumo aktualus yra būtent pradelstų įsipareigojimų dydis, šioje byloje kilo pagrįstų abejonių dėl atsakovo pateikto restruktūrizavimo metmenyse sudaryto kreditorių sąrašo ir pradelstų įsipareigojimų dydžio, dėl kai kurių kreditorių pradelstų reikalavimų neįtraukimo į šį sąrašą (t. 1, b. l. 181-187). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tai, kad į Kauno apygardos teisme nagrinėjamą bankroto bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti atsakovo kreditoriai AB „DNB lizingas“ ir AB DNB bankas įvardijo kitokius įsiskolinimo dydžius. AB DNB banko duomenimis, atsakovo įsiskolinimas yra 3 530 283,62 Lt (LITEKO duomenys), o restruktūrizavimo metmenyse nurodyta 3 484 647,65 Lt (t. 1, b. l. 181); AB „DNB lizingas“ duomenimis, atsakovo skola siekia 2 825 688,82 Lt (LITEKO duomenys), o atsakovas į pradelstų kreditorinių reikalavimų sąrašą įtraukė tik 725 564,10 Lt sumą (t. 1, b. l. 181). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties ir (ne)mokumo, nepagrįstai atsižvelgė į kreditorių reikalavimus, su kuriais atsakovas nesutiko. Pasisakant dėl tokių skundo argumentų, visų pirma pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo klausimas, tačiau tai nereiškia, kad teismas neturi teisės tokius reikalavimus preliminariai įvertinti įmonės finansinės situacijos kontekste. Antra, duomenų, kad atsakovas šiuos reikalavimus ginčytų ar teismine tvarka būtų paneigęs, taip pat byloje nėra. Priešingai, remiantis LITEKO duomenimis, yra priimti įsiteisėję teismų sprendimai, kuriais apelianto reikalavimai pripažinti lizingo bendrovių vienašališkus sutarčių nutraukimus neteisėtais buvo atmesti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-20 nutartis c. b. Nr. 2A-298/2013 ir 2014-06-12 nutartis c. b. Nr. 2A-769/2014). Apelianto nesutikimas su nurodytais kreditorių reikalavimais (jų dalimi) iš esmės neparemtais ir jokiais duomenimis, išskyrus subjektyvią nuomonę dėl nepagrįstai didelių baudų ir palūkanų. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė antstolės S. V. 2014-01-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (t. 2, b. l. 146-151), kuriame fiksuojama pradelstų mokėjimų pagal AB „DNB lizingas“ lizingo sutartis 682 005,15 Lt suma bei lizingo sutarčių galiojimas. Tačiau šių duomenų pagrįstumas taip pat abejotinas, kadangi, kaip minėta, Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas 2014-06-12 nutartį c. b. Nr. 2A-769/2014, paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo UAB „Modus“ ieškinys dėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotų lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu buvo atmestas. Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad apelianto teiginiai apie minėtų kreditorių finansinių reikalavimų (bankroto bylos duomenys) nepagrįstumą yra deklaratyvūs ir neparemti jokiais objektyviais įrodymais, o pirmosios instancijos teismo nurodyti kreditorinių reikalavimų neatitikimai kelia abejonių ir dėl įmonės mokumo pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį (pradelstų įsipareigojimų ir turto santykis).

19Aptariant pastarąjį aspektą, pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą teismas neturi pareigos atlikti tokios apimties nemokumo teisinį tyrimą, kuris atliekamas nagrinėjant ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-05 nutartis c. b. Nr. 2-1418/2012). Kita vertus, ne tik įmonės įsipareigojimai ir turimo turto santykis turi esminę reikšmę vertinant įmonės finansinę situaciją ir galimybę restruktūrizuotis. Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę (dėl pradelstų kreditorinių reikalavimų dydžio nepagrįstumo) taip pat vertino ne kaip savarankišką pagrindą atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.), bet apsvarstydamas galimybę atkurti atsakovo mokumą. Įmonės finansiniai duomenys byloja, kad įmonė keletą metų dirba nuostolingai (t. 1, b. l. 23, 44). Nagrinėjamos bylos atveju tiek ženklus įsiskolinimas įmonės kreditoriams (t. 1, b. l. 64), tiek įmonės finansinė situacija – nuo 2011 metų turto vertė nuosekliai mažėjo (nuo 32 564 536 Lt iki 22 255 879 (t. 1, b. l. 24, 64), pajamos taip pat ženkliai mažėjo (nuo 26 192 715 Lt iki 4 122 819 Lt (t. 1, b. l 23, 44), o pastaraisiais 2012 ir 2013 metais įmonė patyrė milijoninius nuostolius (t. 1, b. l. 23, 44), neleidžia pagrįstai tikėtis įmonės mokumo atkūrimo ir tolimesnės normalios ūkinės komercinės veiklos vystymo. Tokios apeliacinės instancijos teismo išvados nepaneigia ir apelianto skundo argumentai, kad laikotarpiu nuo 2010 metų iki 2013 metų įmonė įsiskolinimą UAB „DNB lizingas“ sumažino nuo 9 749 464,83 Lt iki 6 629 774,15 Lt bei į jai priklausančias transporto priemones investavo 1 160 431,81 Lt sumą, nurodyti teiginiai nėra teisiškai reikšmingi, sprendžiant dėl įmonės veiklos perspektyvumo ir finansinių sunkumų trukmės, nes toks faktorius, kaip finansinių sunkumų laikinumas (ar, priešingai, jų pastovumas) nebeturi lemiamos ir esminės reikšmės vertinant restruktūrizavimo procedūrų perspektyvą.

20Dėl atsakovo restruktūrizavimo plano metmenų vertinimo

21Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo reikia įsitikinti, ar restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos priemonės gali atkurti normalią įmonės veiklą. Jei iš metmenų yra akivaizdu, kad pagal siūlomas priemones tokia veikla negali būti atkurta, tai yra pagrindas atsisakyti iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 5 d. 2 p.).

22Pagal ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punktą, restruktūrizavimo proceso siekiančios įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse nurodomas preliminarus įmonės verslo planas, kuriame turi būti numatytos šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs atsakovo pateiktus metmenis, padarė išvadą, kad juose nurodytos preliminarios verslo plano priemonės yra abstrakčios ir nepagrindžiančios veiklos atkūrimo realumą. Apeliacinės instancijos teismas tokiai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai pritaria. Kartu su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateiktuose UAB „Modus“ restruktūrizavimo plano metmenyse (t. 1, b. l. 163-192, t. 2, b. l. 3-4) tik abstrakčiai numatyta toliau vykdyti pagrindinę įmonės veiklą – tarptautinius pervežimus, pereinant prie nuomojamų transporto priemonių. Visos prognozuojamos gauti pajamos planuojamos iš pagrindinės įmonės veiklos – tarptautinių pervežimų, pradžioje naudojant 40-70 nuomojamų automobilių ir per metus pasiekiant 16-28 mln. Lt apyvartą (metmenų 34 psl.), tačiau nenurodomas tokio planavimo skaičiavimas ir pagrindimas. Nėra duomenų iš kokių subjektų ir kokia kaina bus nuomojamos transporto priemonės veiklos tęsimui. Įmonės pelno augimas siejamas su reisų skaičių didinimu ir bendros veiklos rentabilumu (metmenų 34 psl.), kurie taip pat nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Vien buvusios komercinės veiklos tęsimas, nepaisant jau kelerius metus besitęsiančios tokios veiklos nuostolingumo, nepagrindžia planuojamo įmonės mokumo atkūrimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tokias aplinkybes, kad papildomų apyvartinių lėšų poreikiui numatomas akcininkų ar investuotojų trumpalaikių paskolų suteikimas, tačiau abejotina galimybė pritraukti realias investicijas, esant tokiai itin sudėtingai įmonės finansinei būklei. Net ir numatomas skolinimasis trumpalaikio apyvartinio kapitalo poreikiui (metmenų 33 psl.) yra abejotinas tiek realaus įgyvendinimo, tiek tikslingumo ir pagrįstumo aspektais. Metmenyse nurodyti tikslai toliau vykdyti sudarytas sutartis, pradėti derybas dėl tolimesnių kontraktų (metmenų 31 psl.) nėra pagrįsti jokiais konkrečiais faktiniais duomenimis, juolab, kad metmenyse konkrečiai net neįvardinti tiek esami, tiek potencialūs partneriai bei pervežimų užsakymų realumas. Aktualu ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas 2013-07-25 nutartį c. b. Nr. 2-1864/2013 ir sutikdamas su pirmosios instancijos teismo pozicija nekelti UAB „Modus“ restruktūrizavimo bylos 2013 metais, jau yra konstatavęs, kad įmonei veiklą vykdant nuomotų transporto priemonių pagrindu, egzistuoja tikimybė, jog veiklos apimtys žymiai sumažės. Anksčiau teismai jau pripažino ir tai, kad įmonei nepateikiant duomenų, kokios būtų planuojamos nuomos sutarčių vykdymo išlaidos ir pajamos, sunku vertinti įmonės mokumo atkūrimo priemonių realumą. Tokių išlaidų ir pajamų pagrįstumas nepateiktas ir šioje byloje esančiuose metmenyse.

23Apelianto skundo argumentai, kad metmenys yra įmonės veiklos tam tikros gairės ir restruktūrizavimo bylos kėlimo (nekėlimo) stadijoje negalima reikalauti labai išsamaus veiklos ateityje vertinimo, nekritikuotini. Tačiau metmenys taip pat neturi būti itin paviršutiniški ir abstraktūs, nes jų turinio turėtų pakakti pagrįstoms prielaidoms, jog įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę - komercinę veiklą, susiformuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-263/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-10 nutartis c. b. Nr. 2-560/2013). Nagrinėjamos bylos atveju byloje pateiktas restruktūrizavimo planas neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 12 straipsnio 2 dalies reikalavimų, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad vien tik prielaidomis paremtas įmonės veiklos atstatymo ir stabilizavimo planas (nuomotis transporto priemones bei gauti pelną nešančias pajamas iš įprastinės veiklos, kuri iki šiol pastaraisiais metais buvo nuostolinga) nėra realiai įgyvendintinas.

24Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šioje byloje yra nustatytas atsisakymo kelti UAB „Modus“ restruktūrizavimo bylą pagrindas, nurodytas ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje, t. y. įmonės parengti restruktūrizavimo plano metmenys ir preliminarus verslo planas neatitinka įstatymo reikalavimų ir įgyvendinimo realumo kriterijų (ĮRĮ 7 str. 5 d. 2 p., 5 str. 1 d. 7 p., 12 str. 2 d.).

25Apelianto skundo argumentai, kad teismas neturėjo atsižvelgti į įstojusio kreditoriaus AS „Reverta“ prieštaravimus dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nes prieštaraujantis kreditorius neatstovauja kreditorių daugumos, nėra teisiškai aktualūs tuo aspektu, kad 2010-10-01 įsigaliojusioje ĮRĮ redakcijoje nebeliko reikalavimų, jog įmonės restruktūrizavimo plano metmenims turi pritarti pagrindiniai įmonės kreditoriai. Kita vertus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad kreditorių nuomonė restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje yra reikšminga, nes parodo galimas įmonės restruktūrizavimo perspektyvas. Kreditorių daugumos pritarimo reikšmė, sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-11 nutartis c. b. Nr. 2-970/2011, 2012-04-05 nutartis c. b. Nr. 2-821/2012). Apie tai buvo pasisakyta ir susijusioje su apeliantu ankstesnėje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-07-25 nutartis c. b. Nr. 2-1684/2013), akcentuojant ĮRĮ 14 straipsnyje ir 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, kad be didžiųjų kreditorių pritarimo restruktūrizavimo proceso pradėjimas būtų tik formalus ir neperspektyvus. Šiuo atveju kreditoriaus AS „Reverta“ kreditorinis reikalavimas 525 647,57 Lt sumai akivaizdžiai nėra menkavertis (t. 2, b. l. 45-48), be to, teismas, spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos (ne)iškėlimo, rėmėsi ne tik šio kreditoriaus nuomone, bet ir kitų didžiųjų kreditorių (AB DNB bankas, AB „DNB lizingas“) pareikšta valia iškelti įmonei bankroto bylą (LITEKO duomenys; CPK 179 str. 3 d.), o taip pat visais įmonės finansiniais duomenimis.

26Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės, todėl išsamiau neaptarinėtini. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bei įvertino įrodymų visumą ir klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo išsprendė teisingai.

27Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

28Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia... 2. Teisėja... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Modus“ direktorius R. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Kauno apygardos teismas 2014-06-04 nutartimi (t. 2, b. l. 124-129) atsisakė... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 8. Ieškovas UAB „Modus“ direktorius R. K. atskirajame skunde (t. 2, b. l.... 9. Trečiųjų asmenų atsiliepimo į atskirąjį skundą byloje negauta.... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 11. Atskirasis skundas netenkintinas.... 12. Byloje sprendžiamas klausimas dėl Kauno apygardos teismo 2014-06-04... 13. Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindų ... 14. CPK 1 straipsnyje yra numatyta, kad restruktūrizavimo bylos yra nagrinėjamos... 15. ĮRĮ reglamentuoja ir atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti... 16. Dėl atsakovo turtinės padėties vertinimo reikšmės... 17. Apeliantas atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį,... 18. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovo pateiktu 2014-04-19... 19. Aptariant pastarąjį aspektą, pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų... 20. Dėl atsakovo restruktūrizavimo plano metmenų vertinimo... 21. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad sprendžiant dėl... 22. Pagal ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punktą, restruktūrizavimo proceso... 23. Apelianto skundo argumentai, kad metmenys yra įmonės veiklos tam tikros... 24. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas... 25. Apelianto skundo argumentai, kad teismas neturėjo atsižvelgti į įstojusio... 26. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės, todėl... 27. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis... 28. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą....