Byla B2-1558-555/2015
Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Modus“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“

1Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Tamašauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs uždarosios akcinės bendrovės „Modus“ direktoriaus R. K. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Modus“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“,

Nustatė

2pareiškėjas UAB „Modus“ direktorius R. K. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Modus“, restruktūrizavimo administratoriumi paskirti UAB „Renavita“, nustatyti 14 481 Eur be PVM administravimo išlaidų sąmatą, iš jos 8 688,60 Eur be PVM atlyginimas administratoriui laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos. Be to, pareiškėjas prašo leisti mokėti iš UAB „Modus“ sąskaitų Nr. ( - ) Nordea Bank Finland Plc, ir Nr. ( - ) AB SEB bankas, einamąsias įmokas.

3Pareiškėjas nurodo, kad vykdo veiklą, susijusią su transporto sektoriumi, lizingo sutarčių pagrindu valdo transporto priemones, kurios yra esminis turtas veiklos vykdymui. Šiuo metu įsipareigojimus turi dviem lizingo bendrovėms - UAB „Swedbank lizingas“ ir AB „DNB lizingas“. Nurodė, kad bendrovė patiria laikinus sunkumus dėl šių priežasčių: augant įmonei, UAB „Modus“ apyvartinį kapitalą didino skolintomis lėšomis. Parex banke overdrafto suma padidinta iki 260 658 EUR. Po Parex banko bankroto UAB „Modus“ turėjo grąžinti skolintas lėšas, tai sumažino UAB „Modus“ apyvartinį kapitalą, o prasidėjus ekonominei krizei pasiskolinti tapo sudėtinga. Prasidėjo teisminiai ginčai su AB Swedbank lizingas. 2009 m. per patį ekonominės krizės įkarštį UAB „Modus“ AB Swedbank lizingas reikalavimu grąžino didžiąją dalį lėšų pagal kredito ir overdrafto sutartis (kurios buvo suteiktos apyvartinėms lėšoms finansuoti, ir turėjo būti ilgalaikės), bei sumokėjo ženklias įmokas pagal lizingo sutartis, tačiau žadėti sutarčių pakeitimai, kurie turėjo padėti stabilizuoti būsimus pinigų srautus, atlikti nebuvo. UAB „Modus“ buvo priversta sudaryti eilę susitarimų, kurie buvo naudingi vienašališkai SwedBank grupei, tame tarpe lizingo sutarčių „surišimas“, kuris užtvėrė kelią išpirktų transporto priemonių realizacijai, ir gautų srautų nukreipimui kreditoriams bei įmonės apyvartinėms lėšoms. Išpirktos transporto priemonės perėjo SwedBank nuosavybėn; Nebuvo išduoti įgaliojimai, transporto priemonių registracijos liudijimams gauti, dėl to negauta 10,4 mln. Eur pajamų, patirta 2,58 mln. Eur turto eksploatacijos išlaidų, patirti nuostoliai grąžinant turtą, nes likutinė jo vertė buvo didesnė nei nepadengtas įsipareigojimas lizingo įmonei. Dėl nurodytų veiksmų, UAB „Modus“ prarado beveik visus partnerius Rusijos Federacijoje, įskaitant ir automobilių koncerną Renault, su kuria UAB „Modus“ turėjo sudariusi tiesioginę sutartį dėl ilgalaikių pervežimo ir ekspedijavimo paslaugų teikimo. Sumažėjus UAB „Modus“ apyvartiniam kapitalui, UAB „Modus“ pradėjo trūkti lėšų pilnavertiškai vystyti veiklą, pradėjo vėluoti atsiskaitymai su partneriais. Siekiant išvengti sutartinių įsipareigojimų su užsakovais nevykdymo, pervežimai buvo atliekami samdytu transportu ir ieškota verslo partnerių prisiimtiems sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti. AB DNB lizingas taip pat nutraukė sutartis su UAB „Modus“, todėl ši negavo 3,2 mln. Eur pajamų, patyrė 0,336 mln. Eur turto eksploatacijos išlaidų. Be to, buvo patirti nuostoliai grąžinant turtą, nes likutinė jo vertė buvo didesnė nei nepadengtas įsipareigojimas lizingo įmonei; Dėl lizingo sutarčių nutraukimo atsirado 650 tūkst. Eur PVM nepriemoka biudžetui. Vėluojant atsiskaitymams, UAB „Modus“ nuostolius didino priskaičiuojamos baudos ir delspinigiai, teisinės išlaidos. Vien per 2012 metus UAB „Modus“ patyrė daugiau kaip 113 tūkst. Eur išlaidų, susijusių su baudomis ir delspinigiais (2013 m. - 11,6 tūkst. Eur, 2014 m. - 674 tūkst. Eur, įvertinus suformuotus atidėjimus lizingo ir kredito įmonėms baudoms ir delspinigiams padengti). Visa tai lėmė, kad UAB „Modus“ negali tinkamai vykdyti veiklos bei užtikrinti visų savo įsipareigojimų savalaikio vykdymo. Pareiškėjas pateikė papildomą paaiškinimą nurodydamas, kad ketina atkurti bendradarbiavimą su AB „DNB lizingas“ atnaujindamas nutrauktas lizingo sutartis, be to yra sudaręs paskolos sutartį dėl 850 000 Eur sumos su Vokietijos bendrove Jakob Ekkenga Gmbh, todėl bendrovė turi realias galimybes tęsti veiklą.

4Trečiasis asmuo UAB „Swedbank lizingas“ nesutinka su restruktūrizavimo bylos UAB „Modus“ iškėlimu. Nurodo, kad bendrovė netiksliai apskaito savo turtą ir įsipareigojimus. Pažymi, kad su UAB „Modus‘ buvo sudaryta 118 lizingo sutarčių, kurios, UAB „Modus“ netinkamai vykdant įsipareigojimus buvo nutrauktos. Sutarčių nutraukimo teisėtumas yra patvirtintas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Nors bendrovė teigia, kad gali vykdyti veiklą naudodami transporto priemones ir po sutarčių nutraukimo, jokio teisinio pagrindo tam nėra. Trečiasis asmuo teigia, kad bendrovė yra akivaizdžiai nemoki, todėl jai negali būti keliama restruktūrizavimo byla.

5Restruktūrizavimo bylą atsisakytina iškelti.

6Civilinio proceso kodekso (CPK) 1 straipsnyje yra numatyta, kad restruktūrizavimo bylos yra nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių restruktūrizavimo įstatyme (ĮRĮ) reglamentuojamos procedūros, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis). Įmonės restruktūrizavimo procesu siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalis). ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimai. Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai (ĮRĮ 4 straipsnis).

7Kadangi tiek restruktūrizavimas, tiek bankrotas yra įmonės mokumo problemų sprendimo priemonės, teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, turi vertinti ne tik įmonės pateiktus finansinius dokumentus, tačiau ir jos veiksmus rinkoje, kitus su vykdoma veikla susijusius duomenis. Turi būti įvertintos realios galimybės, taikant ĮRĮ nustatytas procedūras, išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalis). Šios priemonės preliminariai numatomos įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminę reikšmę teismui sprendžiant dėl ieškinio pareiškimo iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo turi ne tik įmonės materialinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, bet ir pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-263/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1249/2014).

8ĮRĮ reglamentuoja ir atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki (ĮRĮ 7 str. 5 d.). Tai reiškia, kad spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, teismas kompleksiškai vertina pateiktus dokumentus ir įmonės finansinę būklę bei restruktūrizavimo plano metmenis, tačiau nustatęs, kad egzistuoja viena iš ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant turi būti atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, teismas neprivalo nustatinėti ir įsitikinti, kad įmonė neatitinka kiekvienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje nurodytų sąlygų (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2340/2013).

9Pažymėtina, kad įstatymas numato atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindą – įmonės nemokumą, kuris yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, t. y. įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Analizuojant įmonės finansinėje atskaitomybėje pateiktus rodiklius ir vertinant, ar UAB „Modus“ nėra nemoki (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas), iš pateikto 2015 m. sausio 24 d. balanso duomenų (1 t. b. l. 74) matyti, kad atsakovės turtas iš viso sudaro 13 743 282 Eur, iš jo - 105 424 Eur vertės ilgalaikis turtas (98 847 Eur – transporto priemonės, 6 577 Eur – po vienerių metų gautinos sumos) ir 13 637 858 Eur trumpalaikis turtas (276 Eur – atsargos, 18 226 Eur – išankstiniai apmokėjimai, 8 292 Eur – pirkėjų įsiskolinimai, 13 605 090 Eur – kitos gautinos sumos). Nekilnojamojo turto atsakovė neturi. Pagal minėtą balansą per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 18 873 159 Eur. Pagal atsakovės pateiktą kreditorių sąrašą pradelsti įsipareigojimai kreditoriams nurodomi 4 575 760 Eur dydžio.

10Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo nurodoma pradelstų įsipareigojimų kreditoriams suma, taip pat ir turimo turto kiekis nėra tikslūs. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (civilinė byla Nr. eB2-860-413/2015 dėl bankroto bylos UAB „Modus“ iškėlimo), teismas nustatė, kad AS „Reverta“ nurodė, jog yra UAB „Modus“ kreditorė 217 391 Eur sumai, tačiau šios kreditorės įsiskolinimas kreditorių sąraše tesudaro 152 238,06 Eur. Bendrovė į apskaitą yra įtraukusi 98 847 Eur vertės transporto priemones, tačiau, kaip matyti iš viešojo registro VĮ „Regitra“ duomenų, bendrovė savo vardu transporto priemonių neturi (visos jos išregistruotos). Pagrindinį bendrovės turtą pagal balansą sudaro 13 605 090 Eur – kitos gautinos sumos. Šis turtas bendrovės restruktūrizavimo plano metmenyse įvardytas kaip kompensacija negautoms pajamoms atlyginti pareiškėjui nurodant, kad suma grindžiama negautomis pajamomis nutraukus lizingo sutartis ir grąžinus transporto priemones. Pažymėtina, kad teisme nėra užvestų bylų, kuriose būtų reiškiami reikalavimai lizingo bendrovėms ar kitiems atsakingiems asmenims dėl negautų pajamų kompensavimo. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis 2011 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-170-258/2011 UAB „Modus“ reikalavimai, įskaitant ir reikalavimą pripažinti lizingo sutarčių nutraukimą neteisėtu, buvo atmesti. 2013 m. gegužės 20 d. Lietuvos apeliacinis teismas sprendimą paliko nepakeistą (civ. byla Nr. 2A-298/2013). Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu civilinėje byloje 2-3833-661/2013 taip pat buvo atmesti UAB „Modus“ reikalavimai pripažinti AB „DNB lizingas“ lizingo sutarčių vienašališką nutraukimą neteisėtu. 2014 m. birželio 12 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas sprendimą paliko nepakeistą (civ. byla Nr. 2A-769/2014). Taigi, konstatuotina, kad lizingo sutartys su UAB „Swedbank lizingas“ ir AB „DNB lizingas“ nutrauktos teisėtai. Duomenų apie tai, kad su AB „DNB lizingas“ vykdomos derybos dėl lizingo sutarčių atnaujinimo pareiškėjas nepateikia, be to, iš civilinės bylos Nr. eB2-860-413/2015 dėl bankroto bylos UAB „Modus“ iškėlimo duomenų matyti, kad AB „DNB lizingas“ yra išreiškęs prašymą kelti bankroto bylą UAB „Modus“. Todėl spręstina, kad įsiteisėjus teismų sprendimams dėl lizingo sutarčių su UAB „Modus“ nutraukimo, UAB „Modus“ neteko teisės naudotis lizinguojamu turtu, o 13 605 090 Eur kompensacija negautoms pajamoms atlyginti, siejama su neva neteisėtais lizingo bendrovių veiksmais, yra nepagrįstai įtraukiama į UAB „Modus“ balansą kaip bendrovės trumpalaikis turtas.

11Nustačius, kad pateiktas kreditorių sąrašas, taip pat preliminarus bendrovės balansas kelia abejonių dėl juose nurodomų duomenų tikslumo, o teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, privalo vadovautis kiek įmanoma naujesniais įmonės finansinės veiklos atskaitomybės dokumentais (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1572/2011), spręstina, kad teismo žiniomis bendrovės turtas sudaro ne 13 743 282 Eur, tačiau ne daugiau nei 138 192 Eur (taip pat abejotina ir balanse nurodoma turimų išregistruotų transporto priemonių vertė), pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro ne 4 575 760 Eur, tačiau ne mažiau nei 4 640 912,94 (4 575 760 Eur + 65 152,94 Eur (AS „Reverta“ finansinio reikalavimo skirtumas). Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad UAB „Modus“ pradelsti mokėjimai kreditoriams ženkliai viršija daugiau nei pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl UAB „Modus“ atitinka nemokios įmonės statusą, o naujai pateikta pareiškėjo paskolos sutartis 850 000 Eur sumai esminės įtakos bendrovės mokumui neturi. Be to, iš balanso duomenų ir pelno (nuostolių) ataskaitos galima daryti išvadą, kad bendrovė apskritai nevykdo veiklos: nebaigtos vykdyti sutartys 2015 metais sudaro 0 Eur, pardavimo pajamos - 0 Eur. Iš veiklos tęstinumą pagrindžiančių sąskaitų suvestinės matyti, kad bendrovė paskutines įplaukas gavo 2014 m. gruodžio 21 d. (1 t. b. l. 82), duomenys apie darbuotojus pagrindžia, kad bendrovė iš turėtų 160 darbuotojų tebeturi tik 10, iš jų tik vienas darbuotojas yra vairuotojo pareigose (1 t. b. l. 106). Be to, pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kad bendrovė šiuo metu nuomotųsi transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje surinkti duomenys kelia pagrįstas abejones, kaip UAB „Modus“ vykdo tarptautinių pervežimų veiklą, jei ji neturi tam nei reikiamų priemonių (transporto), nei darbuotojų. Taigi, nurodytos aplinkybės sudaro prielaidas teigti, kad UAB „Modus“ neatitinka ir ĮRĮ 4 straipsnio 2 punkto reikalavimų restruktūrizavimui pradėti (restruktūrizavimas gali būti pradėtas jei įmonė be kitų sąlygų nėra nutraukusi veiklos). Nustačius šias aplinkybes UAB „Modus“ atsisakytina kelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 6 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

12Kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo (atsisakymo ją kelti), turi būti vertinama, ar pareiškėjas įvykdė ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus. ĮRĮ 5 straipsnis apibrėžia, kad teismui turi būti pateikiami įstatyme numatytus reikalavimus atitinkantys restruktūrizavimo plano metmenys, patvirtinti įmonės dalyvių susirinkimo, savininko, valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas atliekančios institucijos. Vienas iš reikalavimų įmonės restruktūrizavimo plano metmenims – nurodyti visų bendrovės kreditorių sąrašą. Iš byloje pateiktų metmenų nustatyta, kad UAB „Modus“ pateikė kreditorių sąrašą, juos sugrupuodamas pagal kreditorinių reikalavimų atsiradimo pagrindą. Kaip minėta, kreditorinių reikalavimų sąraše yra neatitikimų. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, konkrečiai civiline byla Nr. eB2-860-413/2015 dėl bankroto bylos UAB „Modus“ iškėlimo, buvo nustatyta, kad kreditorius AS „Reverta“ nurodo didesnes pradelstų įsipareigojimų sumas, nei jas pateikia UAB „Modus“ restruktūrizavimo plano metmenyse. Be to, į kreditorių sąrašą nėra įtraukta AB „DNB lizingas“, kurios teigimu kreditorinis reikalavimas atsakovei sudaro 818 376,05 Eur. Pastarosios aplinkybės sudaro prielaidas abejoti, ar pareiškėja tinkamai įvykdė ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimus - pateikti nustatytos formos ir turinio metmenis, kadangi akivaizdu, jog metmenyse nurodomas kreditorių sąrašas nėra tinkamas.

13Be to, sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, reikia įsitikinti, ar restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos priemonės gali atkurti normalią įmonės veiklą. Jei iš metmenų yra akivaizdu, kad pagal siūlomas priemones tokia veikla negali būti atkurta, tai yra pagrindas atsisakyti iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad restruktūrizavimo plano metmenyse įmonės esamos būklės trumpas apibūdinimas turi padėti atskleisti įmonės finansinių sunkumų priežastis bei sunkumų pobūdį, o būsimos būklės aprašymas susijęs su galimybe preliminariai įvertinti restruktūrizavimo proceso realumą bei restruktūrizavimo sėkmę. Tai reiškia, kad restruktūrizavimo plano metmenis galima apibūdinti kaip tam tikras restruktūrizavimo plano gaires, kuriomis remiantis vėliau restruktūrizavimo plane detalizuojami atskiri rodikliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012). Teismas sprendžia, kad pateikti UAB „Modus“ restruktūrizavimo plano metmenys tik abstrakčiai nubrėžia būsimas veiklos gaires, t. y. bendrovė siekia toliau vykdyti pagrindinę įmonės veiklą, bendradarbiauti su esamais ilgamečiais užsakovais ir potencialiais klientais, siekia atnaujinti buvusius ir ieškoti naujų verslo santykių. Taigi iš esmės visos prognozuojamos gauti pajamos planuojamos iš pagrindinės įmonės veiklos – transporto paslaugų, planuojamas kiekvienais metais pardavimo pajamų didėjimas, tačiau iš esmės nenurodomas tokio planavimo pagrindimas. Kaip jau minėta, bendrovė neturi pajėgumų tęsti veiklą, verslo plane abstrakčiai nurodo, kad nuomosis transporto priemones, tačiau nenumato papildomo darbuotojų priėmimo. Restruktūrizavimo plano metmenyse nenumatyta taip pat atsisakyti nuostolingos veiklos, įvairinti veiklą, atlikti tam tikrus struktūrinius pertvarkymus. Nors įstatymas restruktūrizavimo plano metmenyse nereikalauja detalaus verslo plano restruktūrizavimo laikotarpiui, tačiau pagrindinės įmonės veiklos kryptys, lėšų gavimo šaltiniai, realiai tikėtinos pajamos ir galimybės atsiskaityti su kreditoriais turi būti pakankamai pagrįsti, iš jų teismas turi turėti galimybę spręsti apie restruktūrizavimo plano įgyvendinamumą. Plane nurodoma, jog planuojama atnaujinti verslo santykius su tarptautinėmis kompanijomis, kurios 2010-2013 metais lėmė didžiąją bendrovės pajamų dalį, tačiau ši hipotetinė prielaida neleidžia spręsti, kad šiai dienai, t. y. 2015 metais bendrovė turi didelės vertės užsakymų. Kaip nustatyta anksčiau, mažai tikėtina, kad bendrovė apskritai vykdo veiklą. Šias aplinkybes patvirtina pačios pareiškėjos pateikti duomenys apie turimas nebaigtas vykdyti sutartis (0 Eur) ir gautas veiklos pajamas 2015 metais (0 Eur)(1 t. b. l. 74-76) ir darbuotojų skaičių (tik vienas darbuotojas įdarbintas vairuotojo pareigose 1 t. b. l. 106). Todėl teismo vertinimu vien tik prielaidomis ateityje uždirbti pelną nesant konkrečių ilgalaikių didelės vertės užsakymų ar sutarčių, tik gaunant pelną nešančias pajamas iš įprastinės veiklos, kuri iki šiol buvo ir yra akivaizdžiai nuostolinga, paremtas įmonės veiklos atstatymo ir stabilizavimo planas nėra realiai įgyvendintinas. Teismas pažymi, jog restruktūrizavimo plano metmenyse nenurodyta nei viena konkreti ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkanti ekonominė priemonė. Kadangi atsakovė iš esmės restruktūrizavimo plano metmenyse pateikto planuojamų pajamų skaičiavimo nepagrindė ir neįrodė restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytų priemonių realumo, darytina išvada, kad esant būtent tokiems restruktūrizavimo plano metmenims, nebus įmanoma padengti visų skolų ir atkurti normalios įmonės veiklos (CPK 185 straipsnis). UAB „Modus” su pareiškimu dėl įmonės restruktūrizavimo kreipiasi ketvirtą kartą. Visus kartus restruktūrizavimo bylą buvo atsisakyta kelti, nutartys Lietuvos apeliacinio teismo peržiūrėtos ir paliktos nepakeistos. Per tą laiką UAB „Modus“ veiklos rodikliai dar suprastėjo (tai pagrindžia finansiniai duomenys). Vis keisdama restruktūrizavimo plano metmenis bendrovė nepriėmė realių sprendimų ir verslo plano, galinčio bent tikėtinai išvesti bendrovę iš susidariusios padėties. Atsižvelgiant į tai, kad restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka jiems keliamų reikalavimų (ĮRĮ 5 straipsnis), teismas pabrėžia, kad tai yra savarankiškas pagrindas teismui atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą.

14Pažymėtina, jog ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalis numato, kad pareiškėjas (įmonės valdymo organas), ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, priėmimo dienos raštu praneša kiekvienam kreditoriui apie sprendimo priėmimą ir nusiunčia kreditoriams valdymo organo sprendimo bei metmenų kopijas. Pareiškėjas pareiškime pripažįsta, kad jos didysis kreditorius yra lizingo bendrovė „DNB lizingas“, tačiau iš pateikiamo pašto siuntų registracijos lapo matyti, kad AB „DNB lizingas“ minėti dokumentai nebuvo siunčiami. Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyti reikalavimai taip pat buvo pažeisti.

15Apibendrinant išdėstyta, nustatyti trys atsisakymo kelti UAB „Modus“ restruktūrizavimo bylą pagrindai, numatyti ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 1, 2 ir 3 punktuose: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų (šiuo atveju nustatyta, kad bendrovė tikėtinai yra nutraukusi veiklą – ĮRĮ 4 straipsnio 2 punktas); 2) parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenys ir preliminarus verslo planas neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir jų įgyvendinimo realumo kriterijų (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktai, 12 straipsnio 2 dalis), pareiškėjas neįvykdė ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų; ir 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų.

16Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3 punktais,

Nutarė

17atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą uždarajai akcinei bendrovei „Modus“ (juridinio asmens kodas 132274964, registracijos adresas Perkūno al. 30-1, Kaunas).

18Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartimi priimtą nurodymą leisti mokėti uždarajai akcinei bendrovei „Modus“ (juridinio asmens kodas 132274964, registracijos adresas Perkūno al. 30-1, Kaunas) darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei apmokėti visas kitas einamąsias įmokas, iš bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. ( - ), Nordea Bank Finland Plc, Nr. ( - ), AB SEB bankas.

19Atnaujinti uždarosios akcinės bendrovės „Modus“ turto realizavimą ir (ar) išieškojimą.

20Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos, Juridinių asmenų registro tvarkytojui valstybės įmonei Registrų centrui, Turto arešto aktų registrui, antstoliams A. A., A. M., B. T., J. J., J. Ž., R. S., R. V., R. G., V. D., A. S., M. P., M. L., R. S., R. B., V. K..

21Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Tamašauskas, rašytinio proceso... 2. pareiškėjas UAB „Modus“ direktorius R. K. kreipėsi į teismą,... 3. Pareiškėjas nurodo, kad vykdo veiklą, susijusią su transporto sektoriumi,... 4. Trečiasis asmuo UAB „Swedbank lizingas“ nesutinka su restruktūrizavimo... 5. Restruktūrizavimo bylą atsisakytina iškelti.... 6. Civilinio proceso kodekso (CPK) 1 straipsnyje yra numatyta, kad... 7. Kadangi tiek restruktūrizavimas, tiek bankrotas yra įmonės mokumo problemų... 8. ĮRĮ reglamentuoja ir atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti... 9. Pažymėtina, kad įstatymas numato atsisakymo iškelti restruktūrizavimo... 10. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo nurodoma pradelstų įsipareigojimų... 11. Nustačius, kad pateiktas kreditorių sąrašas, taip pat preliminarus... 12. Kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei... 13. Be to, sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, reikia... 14. Pažymėtina, jog ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalis numato, kad pareiškėjas... 15. Apibendrinant išdėstyta, nustatyti trys atsisakymo kelti UAB „Modus“... 16. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290, 291... 17. atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą uždarajai akcinei bendrovei... 18. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartimi priimtą... 19. Atnaujinti uždarosios akcinės bendrovės „Modus“ turto realizavimą ir... 20. Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, Įmonių bankroto... 21. Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti...