Byla 2-214-464/2015
Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Modus“ direktoriaus R. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, civilinėje byloje Nr. B2-2586-555/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Modus“ direktoriaus R. K. pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Modus“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo,

2Teisėja

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Modus“ direktorius R. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu (b. l. 3-10) dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui UAB „Modus“. Nurodė, kad įmonės veikla yra susijusi su transporto sektoriumi, įmonė teikia tarptautines automobilių transporto, logistikos, ekspedijavimo ir kitas paslaugas. Įmonė veiklą vykdo nuo 1990 metų, šiuo metu dirba 10 darbuotojų. Eilę metų įmonei sėkmingai vykdžius komercinę veiklą, pastaruoju metu UAB „Modus“ susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu ir laikinomis finansinėmis problemomis. Įmonė negali tinkamai vykdyti veiklos ir užtikrinti visų savo įsipareigojimų vykdymo dėl kilusios pasaulinės ekonominės krizės (sumažėjo užsakymų apimtys, pradėjo vėluoti atsiskaitymai), dėl negalėjimo gauti papildomo finansavimo, dėl atsakovui nenaudingų susitarimų su lizingo bendrovėmis, kurie vienašališkai naudingi tik AB „Swedbank“ grupei, tame tarpe ir dėl lizingo sutarčių įsipareigojimų, kas užkirto kelią išpirktų transporto priemonių realizacijai ir gautų srautų nukreipimui kreditoriams bei įmonės apyvartinėms lėšoms. Išpirktos transporto priemonės perėjo AB „Swedbank“ nuosavybėn. Negalint taikiai išspręsti ginčų su AB „Swedbank“ grupe, UAB „Swedbank lizingas“ atsisakius išduoti įgaliojimus, reikalingus transporto priemonių registracijos liudijimams ir transporto priemonių naudotojų pažymėjimams gauti, patiriami nuostoliai, nes nėra galimybės jų eksploatuoti ir uždirbti pajamas, prarandami partneriai Rusijos Federacijoje, įskaitant automobilių koncerną Renault. Pradėjus vėluoti atsiskaitymams, buvo priskaičiuotos baudos bei patiriamos teisinės išlaidos. Taip pat aktualios atsakovo debitorių finansinės problemos, dėl kurių pradėjo trikti pajamų srautai. Negalint disponuoti darbo priemonėmis (AB „DNB lizingas“ turtas teismo sprendimu perduotas saugoti tretiesiems asmenims) veiklos apimtys smarkiai sumažėjo. Nepaisant finansinių sunkumų priežasčių, įmonė yra išsaugojusi bendradarbiavimo ryšius su užsienio partneriais (su Vokietijos transporto kompanija LKW WALTER, Danijos kompanija HCS A/S Transport & Spedition), vykdo ir numato plėtoti ekspedijavimo veiklą, mato galimybę susitarti su AB „DNB lizingu“ dėl lizingo sutarčių tolimesnio vykdymo, tuo pačiu artimiausiu ketverių metų laikotarpiu uždirbti pajamų ir atsiskaityti su kreditoriais. Įmonė vykdo veiklą, per 2013 m. uždirbo daugiau kaip 4,1 mln. Lt pajamų, o nuo 2014 m. pradžios gauta 216 754 Lt pajamų. Teigia, kad iškėlus atsakovės įmonei restruktūrizavimo bylą jos vykdomos priemonės (toliau vykdoma ūkinė komercinė veikla - pervežimai, naudojant nuomojamas transporto priemones; sumažinti veiklos kaštai; optimizuota valdymo struktūra; pasirašytos ilgalaikės sutartys su partneriais dėl vežimų vykdymo 2014 m.; sustabdytas baudų ir delspinigių skaičiavimus; susitarimas dėl apmokėjimų už kurą atidėjimo, aktyvus darbo su debitoriais vykdymas, siekiant sumažinti susidariusius debitorinius įsiskolinimus; įsipareigojimų kreditoriams vykdymo grafikų, atsiskaitymų datų peržiūrėjimas, mokėjimų išdėstymas per restruktūrizavimo laikotarpį), sudarys galimybes įmonę išsaugoti ir atsiskaityti su kreditoriais.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Kauno apygardos teismas 2014-11-06 nutartimi (b. l. 157-161) atsisakė iškelti UAB „Modus“ restruktūrizavimo bylą. Šį savo sprendimą teismas grindė ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje 2 ir 3 punktuose įtvirtintais pagrindais. Teismas iš atsakovo pateikto 2014-09-15 preliminaraus balanso duomenų nustatė, kad įmonės turto balansinė vertė – 21 848 524 Lt (trumpalaikis turtas – 20 553 090 Lt, iš kurio 20 301 537 Lt sudaro atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys; ilgalaikį turtą, kurio vertė – 1 295 434 Lt, sudaro transporto priemonės (664 350 Lt ir atidėtojo mokesčio turtas – 611 006 Lt). Nekilnojamojo turto įmonė neturi. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 21 840 865. Pagal atsakovo pateiktą kreditorių sąrašą pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 10 876 245,75 Lt, tačiau, teismo vertinimu, pradelsti įsipareigojimai sudaro ne mažiau nei 13 772 613,88 Lt sumą. Remiantis LITEKO duomenimis, įmonės bankroto byloje B2-1861-413/2014 kreditorių AB „DNB lizingas“, AB DNB bankas, AS „Reverta“ bei VMI nurodyti reikalavimai skiriasi nuo restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytų kreditorinių įsipareigojimų. Taigi, teismo vertinimu, UAB „Modus“ atitinka nemokios įmonės statusą.

7Teismas, vertindamas atsakovo pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis, konstatavo, kad pareiškėjas netinkamai įvykdė ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimus. Metmenyse pateiktas kreditorių sąrašas nėra tinkamas, yra neatitikimų, nors vienas iš metmenims keliamų reikalavimų – nurodyti visus bendrovės kreditorius. Metmenyse numatytos priemonės (tolimesnis veiklos plėtimas su ilgamečiais užsakovais bei potencialiais klientais, naudojant nuomojamas transporto priemones) nėra ekonomiškai pagrįstos. Vien tik prielaidomis ateityje uždirbti pelną, nesant konkrečių ilgalaikių didelės vertės užsakymų ar sutarčių, gaunant pelną nešančias pajamas iš įprastinės veiklos, kuri iki šiol buvo nuostolinga, paremtas veiklos atstatymo planas nėra realiai įgyvendintinas. Paties pareiškėjo pateikti duomenys apie 2014-01-01 – 2014-09-15 laikotarpiu turėtus bendrovės pardavimus, kurie sudarė 15 040,40 Lt, neleidžia spręsti, kad 2014 metais bendrovė turi didelės vertės užsakymų. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytų priemonių realumo, kas leistų spręsti apie normalios įmonės veiklos atkūrimą.

8Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nesilaikė ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto reikalavimo tinkamai pranešti kiekvienam kreditoriui apie sprendimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Kreditoriui AB „DNB lizingas“ dokumentai nebuvo siunčiami, o AB DNB bankas dokumentai išsiųsti klaidingu adresu – J. Basanavičiaus g. 24, Vilnius, kai tuo tarpu registruotos buveinės adresas yra J. Basanavičiaus g. 26, Vilnius.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

10Ieškovas UAB „Modus“ direktorius R. K. atskirajame skunde (b. l. 163-167) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014-11-06 nutartį ir bylą grąžinti Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas, vertindamas įmonę kaip nemokią, iš esmės rėmėsi prielaidomis. Nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. B2-1861-413/2014 pateiktuose AB „DNB lizingas“ ir AB DNB bankas pareiškimuose dėl bankroto bylos iškėlimo yra pateikta netiksli informacija. Prie grynųjų skolų yra priskaičiuotos nepagrįstai didelės baudos ir palūkanos. Įmonės AB „DNB lizingas“ skolą sudaro 682 005,15 Lt suma, o likusią skolą (2 143 683,67 Lt) sudaro sankcijos už įsiskolinimą. Analogiška situacija yra ir su AB DNB banku, kuris skaičiuoja nepagrįstai dideles palūkanų ir delspinigių sumas. Be to, įmonės įsiskolinimas AB DNB bankui yra užtikrintas hipoteka – įmonė yra įkeitusi du nekilnojamojo turto objektus, esančius Savanorių pr. 305 ir Radistų g. 18, Kaune. 2010-2013 metais bendrovė įsiskolinimą AB „DNB lizingas“ sumažino nuo 9 749 464,83 Lt iki 6 629 774,15 Lt sumos, t. y. 4 115 318,86 Lt. Be to, investavo į lizingo bendrovei priklausančias transporto priemones 1 160 431,18 Lt. Remiantis 2014-09-16 įmonės balanso duomenimis, įmonės turto vertė siekia 21 848 524 Lt, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams 10 876 245,75 Lt.

112. Teismas itin siauru aspektu vertino restruktūrizavimo metmenis, konstatuodamas visų metmenų netinkamumą. Negalima taikyti per griežtų reikalavimų restruktūrizavimo plano metmenims ir šio dokumento sutapatinti su pačiu restruktūrizavimo planu. Metmenyse buvo aiškiai nustatyti ir apibrėžti visi esminiai momentai, privalomi tokiam dokumentui. Konkretūs ir aiškiai apibrėžti pajamų šaltiniai ir kiti aspektai nustatomi ne metmenyse, o pačiame restruktūrizavimo plane, kurio rengimo stadijoje visi kreditoriai ĮRĮ nustatyta tvarka gali išreikšti savo poziciją.

123. Teismas, neišsamiai ištirdamas ir įvertindamas reikšmingas bylos aplinkybes, prioritetą suteikė įmonės likvidaciniam tikslui ir vengė ginčo situaciją vertinti per reabilitacinio tikslo prizmę. Neįvertino, kad įmonė veiklą vykdo nuo 1990 metų ir yra išplėtojusi ilgalaikius verslo ryšius su partneriais, yra pasirašiusi ilgalaikes sutartis su tarptautiniais partneriais (LKW WALTER Internationale Transportorganisation; HCS Transport & Spedition) dėl vežimų vykdymo 2014 metais.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Atskirasis skundas netenkintinas.

15Apeliantas, trečiąjį kartą kreipdamasis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), kvestionuoja pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą atsisakyti kelti UAB „Modus“ restruktūrizavimo bylą, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo įmonės nemokumą bei įmonės restruktūrizavimo plano metmenų neatitikimą ĮRĮ reikalavimams, dėl ko nepagrįstais buvo atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 5 d. 2 ir 3 p.).

16Dėl nemokumo kaip pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą

17ĮRĮ reglamentuoja atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki (ĮRĮ 7 str. 5 d.). Tai reiškia, kad spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, teismas kompleksiškai vertina pateiktus dokumentus ir įmonės finansinę būklę bei restruktūrizavimo plano metmenis, tačiau nustatęs, kad egzistuoja bent viena iš ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant turi būti atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, teismas neprivalo nustatinėti ir įsitikinti, kad įmonė neatitinka kiekvienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje nurodytų sąlygų. Kitaip tariant, įmonei gali būti atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą nepaisant to, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytas vieną ar kelias sąlygas (ĮRĮ 7 str. 5 d. 1 p.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-10 nutartis c. b. Nr. 2-2340/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2013-12-23 nutartis c. b. Nr. 2-2754/2013).

18Taigi pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktą įmonės nemokumas yra vienas iš pagrindų atsisakyti iškelti jos restruktūrizavimo bylą. Įmonės nemokumą apibrėžia ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, numatanti, kad tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Apeliantas, atskiruoju skundu ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį, teigia, kad įmonės nemokumas buvo konstatuotas remiantis tik prielaidomis. Su tokiu skundo argumentu nesutiktina. Spręsdamas restruktūrizavimo bylos kėlimo klausimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi apelianto pateikta įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų visuma, apelianto pateiktais restruktūrizavimo plano metmenimis bei kitais teismui prieinamais teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, kurių visuma išsamiai detalizuoja įmonės finansinę situaciją, tuo labiau, kad restruktūrizavimo bylos kėlimo klausimas spręstas jau ne kartą.

19Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovo pateiktu 2014-09-15 duomenimis sudarytu preliminariu balansu (b. l. 62-63), nustatė atsakovo turto sudėtį ir vertę, taip pat įsipareigojimų sudėtį ir dydį, nurodęs, kad įmonės turtas (ilgalaikis ir trumpalaikis) iš viso sudaro 21 848 524 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 21 840 865 Lt. Dėl to ginčo byloje nekyla. Sprendžiant klausimą dėl atsakovo (ne)mokumo, aktualus yra pradelstų, o ne visų jo įsipareigojimų dydis. Apelianto teigimu, pradelstų įsipareigojimų dydį sudaro tik 10 876 245,75 Lt (b. l. 165, 122), todėl įsipareigojimams neviršijant pusę į balansą įrašyto turto vertės, įmonės nemokumas konstatuotas nepagrįstai. Tokie argumentai laikytini faktiškai nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam UAB „Modus“ įsipareigojimų dydžiui nustatymui ir jo mokumo įvertinimui, kuris yra paremtas ne vien apelianto pateiktu kreditorių sąrašo duomenimis, bet ir kitais, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šioje byloje kilus pagrįstų abejonių dėl atsakovo pateikto kreditorių sąrašo, kaip įrodymo, patikimumo ir pradelstų įsipareigojimų dydžio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tai, kad į Kauno apygardos teisme nagrinėjamą bankroto bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti atsakovo kreditoriai AB „DNB lizingas“, AB DNB bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija įvardijo kitokius įsiskolinimo dydžius. AB DNB banko duomenimis, atsakovo įsiskolinimas yra 3 530 283,62 Lt (2014-06-06 nutartis c. b. Nr. eB2-860-413/2015, LITEKO duomenys), o restruktūrizavimo metmenyse nurodyta 3 484 647,65 Lt (b. l. 68); AB „DNB lizingas“ duomenimis, atsakovo skola siekia 2 825 688,82 Lt (2014-06-06 nutartis c. b. Nr. eB2-860-413/2015, LITEKO duomenys), o atsakovas į pradelstų kreditorinių reikalavimų sąrašą įtraukė tik 725 564,10 Lt sumą (b. l. 112); VMI bankroto byloje pateiktais duomenimis pradelsti įmonės įsipareigojimai sudaro 1 942 785,40 Lt (LITEKO duomenys), o atsakovas į pradelstų reikalavimų sąrašą įtraukė tik 1 609 038,13 Lt (b. l. 120). Be to, metmenų 3.6 punkte kaip kreditorius minima ir įmonė AS „Reverta“ (b. l. 126), kuri į kreditorių sąrašą apskritai neįtraukta. Šie neatitikimai apeliacinės turi esminę reikšmę, vertinant įmonės nemokumą, juolab kad remiantis paties apelianto duomenimis įmonės pusės turto (10 924 261,51 Lt) ir padelstų skolų (10 876 245,75 Lt) santykio skirtumas sudaro menką 48 015,76 Lt sumą (b. l. 67). Vien jau Lietuvos apeliaciniame teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2A-784/2014 rezultatas, palikus nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013-09-03 sprendimą, kuriuo iš UAB „Modus“ AS „Reverta“ naudai priteista 152 238,06 EUR skola, nors šios skolos apeliantas į kreditorinių reikalavimų sumą neįskaičiuoja, paneigia, kad įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies pateiktą sampratą yra moki.

20Kita vertus, nors apeliantas atskirajame skunde teigia nesutinkąs su didžiųjų kreditorių AB „DNB lizingas“, AB DNB banko UAB „Modus“ keliamoje bankroto byloje nurodytais pradelstais įsipareigojimais, kadangi jų didžiąją dalį sudaro sankcijos už įsiskolinimus, tačiau duomenų, kad šiuos kreditorių reikalavimus atsakovas ginčytų ar teismine tvarka būtų nuginčijęs, byloje nėra pateikta. Remiantis LITEKO duomenimis, yra priimti įsiteisėję teismų sprendimai, kuriais apelianto reikalavimai pripažinti lizingo bendrovių vienašališkus sutarčių nutraukimus neteisėtais buvo atmesti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-20 nutartis c. b. Nr. 2A-298/2013 ir 2014-06-12 nutartis c. b. Nr. 2A-769/2014). Apelianto nesutikimas su nurodytais kreditorių reikalavimais (jų dalimi) iš esmės neparemti jokiais įrodymais, išskyrus subjektyvią nuomonę dėl nepagrįstai didelių netesybų (baudų, delspinigių) ir palūkanų.

21Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad apelianto teiginiai apie minėtų kreditorių finansinių reikalavimų (bankroto bylos duomenys) nepagrįstumą yra deklaratyvūs ir neparemti jokiais objektyviais įrodymais. Pirmosios instancijos teismo nustatyti kreditorinių reikalavimų neatitikimai leidžia spręsti, kad pradelsti įsipareigojimai sudaro ne 10 876 245,75 Lt sumą, bet ne mažiau kaip 13 mln. litų, kas leidžia teigti, kad atsakovas atitinka nemokios įmonės statusą pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį (pradelsti įsipareigojimai viršija pusę valdomo turto). Šiame kontekste apelianto skundo teiginiai, kad laikotarpiu nuo 2010 metų iki 2013 metų įmonė įsiskolinimą UAB „DNB lizingas“ sumažino nuo 9 749 464,83 Lt iki 6 629 774,15 Lt bei į jai priklausančias transporto priemones investavo 1 160 431,81 Lt sumą, o įmonės įsiskolinimas AB DNB bankui yra užtikrintas hipoteka (akcininkė įkeitusi savo nekilnojamąjį turtą, b. l. 123), nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl įmonės nemokumo, kuris yra vienas iš pagrindų atsisakyti kelti įmonei restruktūrizavimo bylą.

22Dėl atsakovo restruktūrizavimo plano metmenų įvertinimo

23Pirmosios instancijos teismas, vertindamas restruktūrizavimo perspektyvumą, pagrįstai įvertino ne tik įmonės mokumą, bet ir restruktūrizavimo plano metmenis bei juose numatytas priemones, iš kurių spręstina, ar įmonė gali atkurti normalią įmonės veiklą, įvykdyti skolinius įsipareigojimus bei atkurti mokumą. Formuojamoje teismų praktikoje pasisakyta, kad vien formalus pagrindų iškelti bankroto bylą buvimas nesudaro pagrindo visais atvejais atsisakyti kelti įmonei restruktūrizavimo bylą, kaip negali visais atvejais būti ir pagrindu bankroto bylos iškėlimui. Pavyzdžiui, jeigu įmonė ir balansuoja žemiau nemokumo ribos, bet vykdo veiklą ir pateikia įrodymus apie pakankamai pagrįstas teigiamas perspektyvas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-08-14 nutartis c. b. Nr. 2-1949/2013, 2013-11-28 nutartis c. b. Nr. 2-2615/2013).

24Apeliantas savo skunde teigia, kad teismas itin siaurais aspektais įvertino restruktūrizavimo plano metmenis, konstatuodamas jų netinkamumą, sutapatino su pačiu restruktūrizavimo planu, kuriam keliami aukštesni reikalavimai, kai tuo tarpu metmenys yra tik įmonės veiklos tam tikros gairės ir restruktūrizavimo bylos kėlimo (nekėlimo) stadijoje negalima reikalauti labai išsamaus veiklos ateityje vertinimo. Sutiktina su apeliantu, kad restruktūrizavimo metmenys yra įmonės veiklos tam tikros gairės, tačiau metmenys taip pat neturi būti itin paviršutiniški, abstraktūs, tik deklaracija, nes jų turinio turėtų pakakti pagrįstoms prielaidoms, jog įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę - komercinę veiklą, susiformuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-263/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-10 nutartis c. b. Nr. 2-560/2013). Pagal ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punktą, restruktūrizavimo proceso siekiančios įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse nurodomas preliminarus įmonės verslo planas, kuriame turi būti numatytos šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs atsakovo pateiktus metmenis, padarė išvadą, kad juose nurodytos preliminarios verslo plano priemonės yra abstrakčios ir nepagrindžiančios veiklos atkūrimo realumo, kadangi planuojama gauti pajamas nuomotomis transporto priemonėmis teikiant įprastas transporto paslaugas, kurios iki šiol buvo nuostolingos. Apeliacinės instancijos teismas tokiai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai pritaria.

25Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmiau išnagrinėtose bylose dėl UAB „Modus“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo jau buvo konstatuota, kad įmonei veiklą vykdant nuomotų transporto priemonių pagrindu egzistuoja tikimybė, jog veiklos apimtys žymiai sumažės (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-07-25 nutartis c. b. Nr. 2-1864/2013). Anksčiau teismai taip pat yra pripažinę, kad įmonei nepateikiant duomenų, kokios būtų planuojamos nuomos sutarčių vykdymo išlaidos ir pajamos, sunku vertinti įmonės mokumo atkūrimo priemonių realumą. Nors šiuose restruktūrizavimo plano metmenyse yra pateikti preliminarūs skaičiavimai, kad vienas automobilis vidutiniškai generuos 34 000 Lt pajamų (b. l. 132), o transporto priemonių nuoma sudarys 19,1 proc. sąnaudų dalį (metmenų 4.12 p., b. l. 134-135), tačiau tokių duomenų neužtenka susiformuoti išvadai, kad įmonė bus pajėgi pasiekti 2015 metais – 12 mln. (metmenų 11 lentelė, b. l. 132), o sekančiais metais atitinkamai 20 mln., 26 mln. ar 27 mln. pardavimų apyvartą (metmenų 12 lentelė, b. l. 133). Tiek į bylą pateiktas UAB „Adampolis“ 2014-09-29 vilkikų nuomos pasiūlymas (b. l. 19-20), tiek 2009-08-13 HCS A/S Transport & Spedition sutartys (b. l. 13-18) bei tarptautinės transporto organizacijos LKW WALTER 2014-09-25 pažyma dėl bendradarbiavimo (b. l. 11-12) kelia pagrįstų abejonių tiek dėl įmonės galimybių veiklą vykdyti nuomotomis transporto priemonėmis, tiek dėl tolimesnio verslo vystymo su tarptautinėmis kompanijomis realumo. Vien k komercinis pasiūlymas vilkikų nuomai nesuponuoja vertinimo, kad UAB „Modus“ laikytina potencialiu nuomininku, sudarančiu nuomos sutartį dėl planuojamų išsinuomoti 30 vilkikų. Kita vertus, į bylą pateiktos pervežimo sutartys tarp UAB „Modus“ ir HCS A/S Transport & Spedition sudarytos dar 2009 metais, t. y. iki nurodomo krizinio laikotarpio, todėl šie duomenys taip pat neleidžia spręsti apie sutartinių santykių tęstinumą bei perspektyvumą. Tokių abejonių nepaneigia ir paties apelianto į bylą pateikti duomenys, kad įmonė 2014 metais iki rugsėjo mėnesio gavo 216 754 Lt pajamų (b. l. 66), nors 2013 metais įmonės pajamos sudarė virš 4 mln. Vadinasi, skunde bei metmenų 4.11 punkte nurodyti teiginiai, kad įmonės turimi komerciniai ryšiai su tarptautinėmis kompanijomis leis užtikrinti pastovią veiklą, pilnai įdarbinus 40-70 automobilių, ir gauti iš šios veiklos milijonines pajamas, yra abejotini realaus įgyvendinimo aspektu. Esant sudėtingai įmonės finansinei būklei, abejotina ir papildomų apyvartinių lėšų gavimo galimybė (metmenų 4.10 p.), kurios aktualios tiek transporto priemonių nuomos įgyvendinimui, tiek sutarčių su tarptautiniais partneriais realiam vykdymui. Vien buvusios komercinės veiklos tęsimas, nepaisant jau kelerius metus besitęsiančios tokios veiklos nuostolingumo, nepagrindžia planuojamo įmonės mokumo atkūrimo.

26Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šioje byloje teisingai yra nustatytas atsisakymo kelti UAB „Modus“ restruktūrizavimo bylą pagrindas, nurodytas ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje, t. y. įmonės parengti restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka įstatymo reikalavimų ir įgyvendinimo realumo kriterijų (ĮRĮ 7 str. 5 d. 2 p., 5 str. 1 d. 7 p., 12 str. 2 d.).

27Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ankščiau Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1497/2014 dėl restruktūrizavimo bylos nekėlimo buvo įvertintas tiek kreditoriaus AS „Reverta“, tiek kitų didžiųjų kreditorių AB DNB bankas bei AB „DNB lizingas“ nepritarimo restruktūrizavimo bylos kėlimui reikšmingumas, sprendžiant dėl restruktūrizavimo perspektyvų. Teikiant apeliantui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nagrinėjamojoje byloje, jokių priešingų duomenų, kurie patvirtintų įmonės kreditorių pritarimą restruktūrizavimui, nepateikta. Dar daugiau, pirmosios instancijos teismo pažymėti ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimai, netinkamai išsiunčiant reikiamus dokumentus AB DNB bankui bei UAB „DNB lizingas“ (b. l. 144-149), prieš kreipiantis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tik sustiprina abejones dėl restruktūrizavimo tikslingumo bei perspektyvumo. Kreditorių daugumos pritarimo reikšmė, sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pripažįstama (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-11 nutartis c. b. Nr. 2-970/2011, 2012-04-05 nutartis c. b. Nr. 2-821/2012). Apie tai buvo pasisakyta ir ankstesnėje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-07-25 nutartis c. b. Nr. 2-1684/2013), akcentuojant ĮRĮ 14 straipsnyje ir 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, kad be didžiųjų kreditorių pritarimo restruktūrizavimo proceso pradėjimas būtų tik formalus ir neperspektyvus.

28Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bei įvertino įrodymų visumą ir klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo išsprendė teisingai, todėl ieškovo atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

29Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

30Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia... 2. Teisėja... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Modus“ direktorius R. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Kauno apygardos teismas 2014-11-06 nutartimi (b. l. 157-161) atsisakė iškelti... 7. Teismas, vertindamas atsakovo pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis,... 8. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nesilaikė ĮRĮ... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 10. Ieškovas UAB „Modus“ direktorius R. K. atskirajame skunde (b. l. 163-167)... 11. 2. Teismas itin siauru aspektu vertino restruktūrizavimo metmenis,... 12. 3. Teismas, neišsamiai ištirdamas ir įvertindamas reikšmingas bylos... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Atskirasis skundas netenkintinas.... 15. Apeliantas, trečiąjį kartą kreipdamasis į teismą dėl restruktūrizavimo... 16. Dėl nemokumo kaip pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ... 17. ĮRĮ reglamentuoja atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti... 18. Taigi pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktą įmonės nemokumas yra vienas... 19. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovo pateiktu 2014-09-15... 20. Kita vertus, nors apeliantas atskirajame skunde teigia nesutinkąs su... 21. Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad apelianto teiginiai apie minėtų... 22. Dėl atsakovo restruktūrizavimo plano metmenų įvertinimo... 23. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas restruktūrizavimo perspektyvumą,... 24. Apeliantas savo skunde teigia, kad teismas itin siaurais aspektais įvertino... 25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmiau išnagrinėtose bylose... 26. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas... 27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ankščiau Lietuvos... 28. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas... 29. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis... 30. Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą....