Byla 1A-748-348/2019
Dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės laiką nuo 24 val. iki 6 val. būti namuose, atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Bereikaitei, nuteistajam V. K. ( V. K.), jo gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, nukentėjusiajai S. K. ir jos atstovui advokatui Dominykui Varnui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės laiką nuo 24 val. iki 6 val. būti namuose, atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.

3Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. kovo 7 d. 9.00 val. iki 2019 m. kovo 8 d. 13.40 val., dvi paros, vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad V. K. yra atlikęs keturias laisvės apribojimo bausmės dienas.

4Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista iš V. K. 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00ct) S. K. neturtinei žalai atlyginti.

5Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

71.

8V. K. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, 2019 m. kovo 7 d. apie 8.40 val., adresu ( - ), namuose, kilusio žodinio konflikto metu, ranka sugriebė žmonai S. K. už kairės rankos žasto ir stipriai ją suspaudė, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva kairiame žaste.

92.

10Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendyje konstatuota, kad kaltinimas V. K. pasitvirtino, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal baudžiamąjį įstatymą ir įrodyta teismo ištirtų įrodymų visuma.

113.

12Nuteistasis V. K. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį, prašo panaikinti priimtą skundžiamą nuosprendį ir jį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ginčija nukentėjusiajai priteistą neturtinę žalą.

133.1.

14Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir išvadą dėl V. K kaltės padarė vadovaudamasis prielaidomis.

153.2.

16Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistojo V. K. ir S. K. šeimyniniai santykiai seniai yra visiškai pašliję. Pagal ieškovo V. K. ieškinį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2019 m. balandžio 15 d. yra iškelta santuokos nutraukimo byla, todėl nagrinėjamu atveju yra aktuali kasacinio teismo formuojama praktika bylose, jog kai ginčas kyla tarp sutuoktinių, kurių santykiai pašliję, ruošiamasi ištuokai arba ji jau vyksta, kai tokia pora augina bendrus vaikus, jų santykiai įtempti, priešiški vienas kitam, kad tokiu atveju teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, jog tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų, kad susijaudinę sutuoktiniai kartais nesugeba tinkamai motyvuoti ir pateisinti savo veiksmų, apkaltina kitą sutuoktinį (kasacinės nutartys Nr. 2K-71/2012, 2K-299/2013).

173.3.

18Teismas, grįsdamas kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuotos veikos, vadovavosi nukentėjusiosios parodymais, kurie buvo nenuoseklūs, bylos nagrinėjimo metu kito, ji savaip ir skirtingu proceso metu nevienodai interpretavo įvykį, siekdama sau palankaus sprendimo - sutuoktinio atžvilgiu apkaltinamojo nuosprendžio šioje byloje. Nukentėjusiajai naudinga, kad jos sutuoktinis būtų pripažintas kaltu dėl smurto šeimoje, kadangi santuokos nutraukimo byloje ji šį faktą galėtų panaudoti ginče dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Nukentėjusioji, viso proceso metu negalėjo paaiškinti, kodėl ir kada V. K. praeidamas griebė jai už rankos. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. kovo 7 d. apklausiama nukentėjusioji paaiškino, kad V. K. ją griebė už rankos, kai ši ruošėsi skambinti bendruoju pagalbos telefonu dėl daužomų indų. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad vyras ją griebė už rankos po policijos iškvietimo. Ištyrus bendrojo pagalbos telefono garso įrašą paaiškėjo, kad nukentėjusioji nenurodė, jog jai buvo suspausta ranka, taip pat nėra ir jos „cyptelėjimo“, kaip ji aiškino neva tai buvus, o kalbėjo ji tik apie daužomus indus ir grasinimus. Tada nukentėjusioji pakeitė parodymus dėl smurto aplinkybių, tačiau teismas šio prieštaravimo priežasčių neišsiaiškino ir preziumavo tai savaip. Iš nuosprendžio, vertinant nukentėjusiosios nenuoseklius parodymus, matyti akivaizdus teismo nukentėjusiajai palankus šališkumas. Teismas nebuvo objektyvus, nes rėmėsi išimtinai nukentėjusiosios parodymais.

193.4.

20Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusioji teisme nenurodė, jog V. K., sugriebdamas jai už rankos, siekė sukelti skausmą ar ją sužaloti. Iš nukentėjusios parodymų akivaizdu, kad kaltinamasis nesikėsino į jos sveikatą, o tik ėjo pro šalį visai kitu tikslu, todėl bet koks prisilietimas buvo visiškai atsitiktinis ir teisine prasme vertintinas kaip neatsargus. Priešingai negu yra nurodyta nuosprendyje, teismo posėdžio metu nukentėjusioji tvirtino, kad sutuoktinis sugriebė už rankos praeidamas pro šalį, „eidamas į vonią nusišnypšti nosies ar pasiimti šluotos“ (2019 m. birželio 26 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas 1:47:15 - 1:47:18).

213.5.

22Nuteistasis V. K. teisme paaiškino, kad konflikto metu jis triukšmavo ir daužė indus, tačiau po to, kai sutuoktinė paskambino policijai, jis nurimo ir apsikabinęs sūnų nuėjo į vonią, t. y. konfliktas baigėsi ir, nei tikslo, nei motyvo, nei siekio smurtauti prieš nukentėjusiąją jis neturėjo. Nuteistasis neigė, kad jis buvo sugriebęs už rankos sutuoktinei.

233.6.

24Konflikto metu kartu su tėvais buvo jų nepilnametis sūnus N. K. (g. ( - ) m.) ir matė visą įvykį. Apklaustas liudytoju jis patvirtino, kad jokio smurto tėvas prieš motiną nenaudojo. Teismas be jokio pagrindo netiki nepilnamečio liudytojo parodymais, argumentuodamas, kad jo santykiai su tėvu yra glaudesni nei su motina. Toks nepilnamečio liudytojo parodymų vertinimas yra neobjektyvus, kadangi šio liudytojo patikimumas nėra psichologiškai (specialisto arba eksperto ) ištirtas. Byloje buvo tikslinga atlikti nepilnamečio N. psichologinį tyrimą, siekiant išsiaiškinti jo priklausomybę nuo tėvų ir sugebėjimą objektyviai suvokti aplinkybes. Teismas nors to tiesiogiai nenurodė, tačiau iš nuosprendžio motyvų akivaizdu, kad nepagrįstai interpretavo, jog nepilnametis N. meluoja apie faktines aplinkybes.

253.7.

26Vienintelis tiesioginis liudytojas, betarpiškai matęs visą konfliktą, yra sutuoktinių nepilnametis sūnus N. K. (N. K.). Nukentėjusioji dėl sūnaus dalyvavimo konflikte nuo pat pradžių keitė parodymus: pokalbio bendruoju pagalbos telefonu nukentėjusioji pasakė, kad vaikas yra kitame kambaryje ir nieko nemato. Vėliau, kai kaltinamasis pateikė prašymą sūnų apklausti liudytoju, nukentėjusioji nurodė, kad sūnus tik iš dalies matė situaciją, nematė tik momento, kai V. K. griebė jai už rankos. Liudytojo apklausos metu N. K. paaiškino, kad prie tėvų buvo viso konflikto metu, į savo kambarį išėjo tik tuomet, kai atvažiavo policija. Jis nematė, kad tėtis būtų paėmęs už rankos mamai. Tai, kad sūnus visą laiką buvo šalia, paaiškino ir kaltinamasis V. K. Apie N. K. dalyvavimą tėvų konflikte galima spręsti ir iš liudytojos B. J. liudijimo, jog ji girdėjo vaiko balsą. Teismas, vėl gi, išimtinai palankus nukentėjusiajai ir nevertino kaltinamojo bei tiesioginio liudytojo parodymų. Teismas nedetalizavo vaiko parodymų, o iš karto juos paneigė, teigdamas apie vaiko artimesnius santykius su tėvu. Teismas neištyrė vaiko įrodymų patikimumo, nenustatė, kiek vaikas iš tikrųjų matė, t. y. neatskleidė visų įvykio aplinkybių. Nors vaiko parodymai nesutampa su kitais įrodymais, tačiau teismas selektyviai ištraukė iš duomenų tam tikras aplinkybes ir pritaikė prie kaltinimo, siekdamas apkaltinamosios išvados pagrindimo. Teismas, nurodydamas, jog nepilnamečio liudytojo parodymai prieštarauja kitiems anksčiau išvardintiems parodymams, patvirtino, jog įrodymus rinko selektyviai, nenurodė kaltinimą paneigiančių kitų duomenų ir nemotyvavo, kodėl šiais duomenimis negalima vadovautis. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiosios pateiktame garso įraše, kuris kaip manoma darytas jau po policijos iškvietimo, girdėti kaip sūnus N. K. rėkia ant mamos, kam ši iškvietė policiją, juk tėtis nieko nepadarė. Nukentėjusioji atsako, kad jai jau užtenka, tačiau apie tai, kad tėtis prieš ją smurtavo vaikui neužsimena nei karto.

273.8.

28To, kad nuteistasis V. K. padarė nusikalstamą veiką, vienareikšmiškai nepatvirtina ir 2019 m. kovo 7 d. specialisto išvada Nr. ( - ) bei šią specialisto išvadą davusio eksperto apklausa teismo posėdžio metu, nes šioje specialisto išvadoje pažymėta, kad nukentėjusiajai nustatyta kraujosrūva, sužalojimas yra padarytas buku daiktu, kuris galėjo būti patirtas dėl nemažiau kaip vieno trauminio poveikio. Posėdžio metu ekspertas parodė, kad iš kraujosrūvos nėra aišku, kokiu konkrečiu buku daiktu padarytas sužalojimas. Paaiškino, kad atsižvelgiant į sužalojimo vietą ( kairės rankos žasto užpakalinė išorinė pusė), toks sužalojimas galėjo būti padarytas bet kokiu buku daiktu (pvz. baldo kampu, batu ir kt.). Dėl kraujosrūvos spalvos ekspertas teisme paaiškino, jog tokios spalvos ir dydžio kraujosrūva galėjo būti padaryta ir prieš tris dienas, ir valandai laiko iki pasirodant pas specialistą. Išvadoje nurodyta, kad sužalojimas padarytas buku daiktu, tačiau nevertinta, jog spaudžiant ranką pirštais sužalojimo mechanizmas yra suspaudimas tarp penkių bukų daiktų, dėl to, kas yra būdinga tokiam poveikiui, turėjo atsirasti kraujosrūvos nuo visų traumuojančių daiktų. Ekspertas negalėjo pašalinti abejonių ir patikslinti savo išvados posėdžio metu, todėl teismas, siekdamas pašalinti abejones turėjo skirti arba papildomą užduotį specialistui, arba teismo medicinos ekspertizę, o likusios abejonės dėl traumuojančio daikto, sužalojimo mechanizmo bei laiko turi būti vertinamos nuteistojo naudai.

293.9.

30Teismas nusprendė, kad V. K. veiksmus atliko neapibrėžta tiesiogine tyčia, tačiau šios išvados visiškai nepagrindė. Teismas nepašalino abejonių dėl V. K. kaltės formos, šioje dalyje neatskleidė faktinių aplinkybių. Teismas neanalizavo, kad nuteistasis praėjo pro nukentėjusiąją, apsikabinęs sūnų per pečius, ir neišsiaiškino, kuria ranka ir kokiu būdu galėjo suimti už nukentėjusiosios kairės rankos žasto. Nukentėjusiosios parodymai įrodo, kad kaltinamasis ėjo pro sutuoktinę, neturėdamas tikslo ją pulti ir sužaloti, t.y. tiesioginės tyčios nebuvo. Darytina išvada, kad nuteistasis užgavo ją elgdamasis neatsargiai, t. y. nesiekė nei sukelti skausmo, nei jos sužaloti. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį yra numatyta tik šią nusikalstamą veiką padarius tyčia, o nežymiai sužalojus kito asmens sveikatą dėl neatsargumo baudžiamoji atsakomybė nėra numatyta.

313.10.

32Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismas neištyrė nuteistojo pateiktos versijos dėl nukentėjusiosios galimybės susižaloti kitomis aplinkybėmis, t. y. darbo ar kitoje vietoje. Nuteistasis V. K. parodė, kad sutuoktinė ne kartą skundėsi papildomu darbu, kurį reikia dirbti ligoninėje, tačiau kuris pagal darbo sutartį nepriklauso. Sutuoktinė minėdavo, kad jai tenka kilnoti sunkius ligonius, kurie dažnai būna agresyvūs, ar netyčia griebia už rankų, dėl ko ir gali atsirasti mėlynės. Ji anksčiau yra sutuoktiniui rodžiusi mėlynes, tačiau sakė, kad niekam negali pasiskųsti, nes būtų nemalonumų. Nors nukentėjusioji trijų dienų laikotarpyje neminėjo, kad jai būtų buvusi mėlynė, tačiau būtina įvertinti, jog pastaruosius metus sutuoktinių santykiai buvo konfliktiški, jie bendravo tik vaikų išlaikymo ir rūpinimosi klausimais. Tai, kad darbe tenka kilnoti ligonius, patvirtino liudytoja byloje apklausta nukentėjusiosios bendradarbė K. S.. Teismas šią kaltinamojo versiją nepagrįstai vertino kaip gynybinę poziciją, nenurodė kokiais motyvais vadovaujantis padarė tokią išvadą. Teismas šios versijos netyrė, vadovavosi išimtinai nukentėjusiosios paaiškinimu, jog ji pastarąsias paras buvo namuose. Iš esmės teismas įpareigojo nuteistąjį paaiškinti ir pateikti jį pateisinančius įrodymus, kad ne jis sužalojo, o tai prieštarauja in dubio pro reo principui ir Konstitucijos 31 straipsnio l daliai, kurioje numatyta nekaltumo prezumpcija.

333.11.

34Kiti įrodymai tiesiogiai nepatvirtina nuteistojo V. K. kaltės. Liudytojai E. R., K. S., B. J., I. B., A. U. tiesiogiai įvykio nematė, apie įvykio aplinkybes dėl sužalojimo sužinojo iš nukentėjusiosios S. K.. Tokie įrodymai yra išvestiniai ir negali būti laikomi pakankamais tam, kad priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

353.12.

36Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog V. K. nepadarė nusikalstamos veikos, nukentėjusiajai nepagrįstai yra priteista ir neturtinė žala.

374.

38Atsiliepimu į nuteistojo V. K. apeliacinį skundą nukentėjusioji S. K. prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Nukentėjusioji S. K. atsiliepime teigia, kad nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai yra nepagrįsti ir atmestini kaip neatitinkantys tikrovės ir byloje surinktų bei kruopščiai ištirtų įrodymų bei kitų duomenų.

395.

40Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis V. K. ir jo gynėja advokatė Loreta Daukšienė apeliacinį skundą prašė tenkinti. Nukentėjusioji S. K. ir jos atstovas advokatas Dominykas Varnas prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Prokurorė Laima Bereikaitė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

416.

42Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

437.

44Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visos bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, kas leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymų normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

458.

46Apylinkės teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų baudžiamojo proceso normų, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas V. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį V. K. atžvilgiu. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nė vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

47Dėl nuteistojo V. K. kaltės

489.

49BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, spaudimu, tempimu, kitokiu smurtavimu), alternatyviais padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota šios nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis).

5010.

51Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad V. K. šios nutarties 1 punkte nurodytu laiku ir vietoje tyčia ranka sugriebė žmonai S. K. už kairės rankos žasto ir stipriai ją suspaudė, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva kairiame žaste.

5211.

53Nors apeliantas savo kaltę neigia ir pateikia argumentus, kuriais vadovaujantis siekia būti išteisintas, tačiau abejoti neteisėtų V. K. veiksmų žmonos atžvilgiu atlikimu teisėjų kolegija neturi pagrindo.

5412.

55Savo apeliaciniame skunde nuteistasis V. K. nurodo, kad S. K. nežymiai buvo sužalota sveikata ne dėl jo tyčios, bet dėl neatsargumo, nes nuteistasis, eidamas apsikabinęs sūnų per pečius galėjo tiesiog ją užgauti, teigia neturėjęs tikslo tyčia sužaloti ir sukelti skausmą savo žmonai.

5613.

57Nustatant kaltės formą (tyčia ar neatsargumas) būtina išsiaiškinti ne tik paties įvykio aplinkybes, bet ir visas bylos aplinkybes, kurios turėjo reikšmės formuojantis atitinkamam kaltinamojo elgesiui, veiksnius, lėmusius ar reikšmingai paveikusius kaltinamojo valinius sprendimus. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015 ir kt.).

5814.

59BK 16 straipsnis numato, kokie nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai yra pripažįstami padaryti dėl neatsargumo, t. y. jei jie yra padaryti dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 2 ir 3 dalys).

6015.

61Pirminės apklausos metu nukentėjusioji S. K. parodė, kad 2019 m. kovo 7 d. apie 3.00 val. vyras grįžo į namus iš miesto, kaip spėja, stipriai neblaivus, nes atsikėlus ryte 6.00 val. ji rado vyrą, miegantį svetainėje ant grindų. Ryte atsikėlusi ji išvežė sūnų į mokyklą, grįžo į namus apie 8.40 val. Tuo metu atsikėlė jos vyras. Jai pradėjus bendrauti su vyru, šis pradėjo elgtis agresyviai, piktai, jos atžvilgiu vartojo įvairius necenzūrinius žodžius, nes ji kaltino vyrą, kad šis grįžo neblaivus. Žodis po žodžio tarp jų kilo konfliktas, dėl ko vyras griebė iš spintelės įvairius indus ir juos pradėjo mėtyti virtuvėje ant grindų. Tuomet ji pabėgo iki svetainės, kad vyras jai nepataikytų, išsigandusi paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Vyras dar iš jos pasijuokė, kad ji niekam nepaskambins, ir praeidamas pro ją, griebė ranka jai už kairės rankos žasto ir stipriai suspaudė, dėl ko atsirado kraujosruva ir tokiu būdu jai sukėlė fizinį skausmą. Vėliau, pakalbėjus bendruoju pagalbos numeriu, vyras dar labiau įsiuto, pradėjo dar daugiau daužyti indus. Vyras viso konflikto metu teigė, kad jai ,,bus galas, kad ji pamatys, kas jai bus“. S. K. rašyti pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo tuo metu atsisakė, nurodydama, kad bijo vyro keršto. Papildomai apklausta nukentėjusioji S. K. parodė, kad patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau jai padaryta ir 2000 Eur moralinė žala, nes patyrė stiprius išgyvenimus, sužalotą ranką jai skaudėjo apie dvi dienas. Teisminio nagrinėjimo metu S. K. davė iš esmės analogiškus parodymus, patikslino, kad V. K. jai už rankos suėmė ir stipriai suspaudė jau po to, kai ji buvo paskambinusi bendruoju pagalbos centro telefonu Nr.112.

6216.

63Nukentėjusiosios S. K. parodymuose nurodomas jai padarytas sužalojimas yra patvirtinamas ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. kovo 7 d. specialisto išvada Nr. ( - ), kuria nustatyta kraujosruva kairiame žaste. Vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu šis sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Specialisto išvadoje nurodoma, kad sužalojimas yra padarytas buku daiktu, kuris gulėjo atsirasti dėl nemažiau nei vieno trauminio poveikio. Padaryto sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. 2019 m. kovo 7 d. 8.40 val. nukentėjusiosios vyrui einant pro šalį, sugriebus ranka nukentėjusiajai už kairės rankos žasto ir stipriai suspaudus (t. 1, b. l. 101).

6417.

65Liudytojas E. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2019 m. kovo 7 d. jis kartu su vyr. patruliu Ž. K. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, jog apie 8.45 val., adresu ( - ), pranešėjos vyras rėkauja, triukšmauja, daužo indus. Namuose vienas vaikas. Nuvykus nurodytu adresu ir užėjus į butą, juos pasitiko pranešėja S. K., kuri paaiškino, kad su vyru V. K., susipyko, kuris sugriebė jai už kairės rankos, stipriai ją suspaudė, tuo sukeldamas fizinį skausmą, grasino susidorojimu, pradėjo daužyti virtuvės puodelius. Ant grindų mėtėsi sudaužyti indai, buvo netvarkinga aplinka. S. K. buvo šoko būsenos, didžiai susijaudinusi, išsigandusi. S. K. paaiškino, jog įvykio metu vaikas buvo kitame kambaryje, todėl nieko nematė. Įvykio vietoje buvo išmėtyti įvairūs daiktai. Smurtu įtariamas V. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno apskrities VPK OVS. V. K. nustatytas 1,36 prom. neblaivumas. Liudytojas parodė, jog S. K., pareigūnams sakė, kad labai skauda ranką.

6618.

67Liudytoja K. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad ji S. pažįsta daugiau nei 15 metų. S. K. yra jos bendradarbė. Ji dažnai skundžiasi dėl savo vyro, kad prieš ją naudojamas psichologinis smurtas. Šioje šeimoje vyksta kivirčai. S. K. jai pasakojo, jog 2019 m. kovo 7 d. ryte V. K., būdamas neblaivus, pradėjo daužyti lėkštes, kėlė namuose triukšmą, griebė rankomis ją už žasto ir spausdamas suko žastą, dėl ko sukėlė fizinį skausmą. Pasak liudytojos, ji nuvažiavo pas S. K. į svečius, kuri tuo metu buvo pas savo mamą. S. K. jai rodė žastą, kurį jos vyras spaudė. Toje vietoje ji matė kraujosruvą. S. K. jai sakė, jog nori skirtis, nes dėl įvykio jai pablogėjo sveikata.

6819.

69Liudytoja B. J. teisme parodė, kad jos butas yra virš S. ir V. K. buto. 2019 m. kovo 7 d., ryte, tarp 8.00 ir 9.00 val., ji buvo namuose, išgirdo iš K. buto sklindantį triukšmą. V. K. garsiai šaukė, keikėsi. Po to ji išgirdo, kaip dūžta indai. Po to išgirdo, kaip vaikas šaukė, kad tėtis liautųsi. Taip pat šaukė S. K. ,,V. , nustok“. Ji pamanė, kad reikia kviesti policiją, tačiau tuo pat metu pamatė, kad atvyko policijos pareigūnai. Išvykus pareigūnams, ji buvo nuėjusi pas S. K.. Ši verkė, buvo išsigandusi, drebėjo, sakė, kad vyras prieš ją smurtauja.

7020.

71Liudytoja I. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad gyvena priešais V. K. ir S. K. butą. 2019 m. kovo 7 d. ryte ji girdėjo triukšmą K. bute. Girdėjo keiksmažodžius, rėkimą ir barimąsi. Iš balso atpažino, kad šaukia V. K.. Neilgai trukus atvyko policijos pareigūnai, kurie išsivedė V. K.. Po įvykio jai S. K. minėjo, kad V. K. stipriai sugriebė ir jai sukėlė fizinį skausmą.

7221.

73Liudytojas A. U. teisiaminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad buvo nuvykęs į namus pas S. K., ją apklausė. Jis nepamena, ar matė kraujosruvą S. K. kūne, tačiau prisimena, jog moteris buvo išsigandusi, susijaudinusi. Ji net nenorėjo rašyti pareiškimo policijai, nes bijojo vyro keršto.

7422.

75Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad nukentėjusioji S. K. yra šoko būsenoje, didžiai susijaudinusi, išsigandusi, smurtu įtariamas asmuo yra neblaivus – 1,36 promilės etilo alkoholio. Smurtą patyrusio asmens sužalojimų nefiksuota. Pareigūnams S. K. parodė, kad V. K. sugriebė jai už kairės rankos, stipriai suspaudė, taip sukėlė fizinį skausmą.

7623.

77Nagrinėjamu atveju teigti, jog V. K., būdamas suaugęs vyras ir neturintis jokių adaptacijos ar psichikos sutrikimų, nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nėra pagrindo. Griebdamas žmonai už kairės rankos žasto ir stipriai ją suspausdamas, nuteistasis negalėjo tikėtis, jog tokiais savo veiksmais nesukels nukentėjusiajai atitinkamų sužalojimų. Šiuo atveju V. K. veikė neapibrėžta tyčia – nuteistasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Būtent tai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo subjektyvinę pusę, t. y. suvokimas, kad daromi veiksmai kelia pavojų kito žmogaus sveikatai, numatymas, kad veika sukels asmeniui atitinkamus sveikatos sutrikdymus ir abejingumas galimiems padariniams.

7824.

79Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė jo pateiktos versijos dėl nukentėjusiosios galimybės susižaloti kitomis aplinkybėmis, tai yra darbo ar kitoje vietoje. Anot nuteistojo, sutuoktinė jam yra minėjusi, kad jai tenka kilnoti sunkius ligonius, kurie dažnai būna agresyvūs, nes netyčia griebia už rankų, dėl ko nukentėjusiajai ir galėjo atsirasti mėlynės. Nepaisant to, kad nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada šiuo klausimu, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi įrodymų visumą, pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad tokia nuteistojo keliama nukentėjusiajai padaryto sužalojimo versija yra tik jo gynybinė versija, juolab, kad pati nukentėjusioji nurodė, kad iki šioje byloje nagrinėjamo įvykio ant kairės rankos žasto pas ją nebuvo mėlynės bei pastarąsias 3 paras ji buvo namuose ir nedirbo.

8025.

81Tai, kad nepilnametis (mažametis) liudytojas N. K. ant mamos ir tėčio kūnų iki tol, kol tėtį išvežė policija, sužalojimų nematė, o juos pamatė tik vėliau, kai mama jam ant rankos parodė kraujosruvą, nepaneigia nuteistojo V. K. kaltės. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai galėjo lemti ir nukentėjusiosios S. K. pirmosios instancijos teisme nurodyta aplinkybė, kad sūnus jai padaryto sužalojimo momento nematė, nes jis tuo metu buvo kitame kambaryje.

8226.

83Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde teigia, kad jo kaltės nepatvirtina ir liudytojų E. R., K. S., B. J., I. B., A. U. parodymai, nes šie liudytojai tiesiogiai įvykio nematė ir apie įvykio aplinkybes dėl sužalojimo sužinojo iš nukentėjusiosios S. K.. Minėtų liudytojų parodymai yra išvestiniai ir dėl to negali būti pakankamais apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Pagal teismų praktiką, jei liudytojas duoda parodymus apie tai, kad jis kažkokią informaciją sužinojo iš kito asmens, turi būti nustatytas ir apklaustas ir tas asmuo, nes tik tokiu būdu procesinėmis priemonėmis galima patikrinti gautų išvestinių parodymų teisingumą. Tik esant galimybei nustatyti ir patikrinti pirminį informacijos šaltinį, galima daryti išvadą, jog liudytojo išvestiniai parodymai atitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Nagrinėjimu atveju pirminis informacijos šaltinis byloje nustatytas, liudytojų E. R., K. S., B. J., I. B., A. U. parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga, todėl šių liudytojų parodymai atitinka BK 20 straipsnio nuostatas ir pirmosios instancijos teismas, grįsdamas nuteistojo kaltę, pagrįstai jais vadovavosi.

8427.

85Nuteistasis V. K. nurodo, kad byloje esanti specialisto išvada nepatvirtino nukentėjusios parodymų, nes sužalojimo pobūdį, laiką, mechanizmą ir daiktus, kuriais padarytas sužalojimas, ekspertas nurodė pernelyg abstrakčiai. Iš teismų praktikos matyti, kad išvados ekspertizės aktuose gali būti suformuluotos kaip kategoriškos, tikėtinos ar sąlyginės ir pan. Baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas ekspertizės aktu, kuriame padarytos tikėtinos išvados, nereiškia neleistinų įrodymų panaudojimo ir nerodo BPK pažeidimo. Teismo daromos išvados gali būti pagrindžiamos tokiu ekspertizės aktu, jei šios išvados gali būti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-507/2015). Nagrinėjamu atveju, specialisto išvadoje nurodytą sužalojimo buvimą patvirtina ir pati nukentėjusioji S. K., kurios parodymai, priešingai, nei nurodo nuteistasis, atitinka specialisto išvadoje nustatytas aplinkybes bei kiti byloje esantys duomenys.

8628.

87Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas teisingai įrodymus sujungė į vieną nuoseklią ir logišką grandinę, vertino visus įrodymus bendrame kontekste ir pagrįstai laikė, kad jų pakanka išvadai, jog V. K. atliko nusikalstamus veiksmus S. K. atžvilgiu, atitinkančius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymius. Vien tai, kad šiuo atveju apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, nesant baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, todėl keisti jį ar naikinti nuteistojo V. K. apeliacinio skundo motyvais kolegija nemato jokio pagrindo.

88Dėl priteistos neturtinės žalos

8929.

90Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018).

9130.

92Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų.

9331.

94Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, teismų išvados (kaip ir kiekvienu sprendžiamu klausimu) turi būti motyvuotos. Tai reiškia, kad nepakanka formaliai konstatuoti žalą apibūdinančias aplinkybes, išvardyti kriterijus, kuriais vadovaujamasi. Iš teismo išvadų turi būti aiški tokių kriterijų diferenciacija, tarpusavio santykis, kartu ir tai, kokios aplinkybės konkrečiu atveju lemia žalos dydį ir kiek turi reikšmės aplinkybės, dėl kurių tas dydis yra mažinamas ar didinamas. Pažymėtina, kad absoliučiai objektyviai įvertinti pinigine išraiška neturtinės žalos dydį neįmanoma, tačiau išsamus visų aplinkybių išnagrinėjimas, motyvuotas ir tinkamas jų įvertinimas suponuoja teisingo sprendimo priėmimą.

9532.

96Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos dydį ginčija nuteistasis V. K., kuris savo apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusiajai nepagrįstai buvo priteista neturtinė žala.

9733.

98Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusioji S. K. dėl prieš ją panaudoto fizinio smurto patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus. Nustatyta, kad V. K. savo neteisėtais veiksmais – griebimu už nukentėjusiosios kairės rankos žasto ir stipriai ją suspausdamas – padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą, dėl ko nukentėjusioji patyrė žalos sveikatai, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, visumą, konstatuoja, kad dėl nukentėjusiajai S. K. dėl V. K. padaryto tyčinio nusikaltimo patyrusiai žalą, priteistos neturtinės žalos dydis yra per didelis ir šiuo klausimu padarytos pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų.

9934.

100Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, pripažįsta, kad nukentėjusiajai S. K. iš nuteistojo V. K. priteistas 500 eurų neturtinės žalos atlyginimas už nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį viena kraujosruva, yra aiškiai per didelis ir neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų.

10135.

102Taigi, įvertinus šioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą, laikytina, kad teismo nustatytas 500 eurų neturtinės žalos dydis prieštarauja formuojamai teismų praktikai. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajai neturtinės žalos atlyginimui priteista suma yra neteisinga, ji mažintina ir nustatytina 200 Eur.

103Dėl prašymo priteisti proceso išlaidas

10436.

105Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nukentėjusiosios atstovas advokatas Dominykas Varnas pateikė pinigų priėmimo kvitą (t. 2, b. l. 162) ir sąskaitą už teisines paslaugas (t. 2, b. l. 163) apie nukentėjusiosios atstovui sumokėtus 300 eurų už atsiliepimo parengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

10637.

107Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Prašomos priteisti išlaidos, sietinos su nukentėjusiosios atstovavimu apeliacinės instancijos teismo procese. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo V. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nukentėjusiosios turėtos išlaidos laikomos pagrįstomis, todėl jos iš nuteistojo yra priteisiamos.

108Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 328 straipsnio 4 dalimi ir 336 straipsnio 3 dalimi,

Nutarė

109nuteistojo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

110Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį pakeisti ir sumažinti nukentėjusiajai S. K. iš nuteistojo V. K. priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 200 (dviejų šimtų) eurų.

111Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

112Priteisti iš nuteistojo V. K. nukentėjusiajai S. K. 300 ( tris šimtus) eurų proceso išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

113Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme... 4. Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista iš V. K. 500,00 Eur... 5. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti... 6. Teisėjų kolegija... 7. 1.... 8. V. K. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, 2019 m. kovo... 9. 2.... 10. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendyje... 11. 3.... 12. Nuteistasis V. K. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m.... 13. 3.1.... 14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 15. 3.2.... 16. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistojo V. K. ir S. K. šeimyniniai... 17. 3.3.... 18. Teismas, grįsdamas kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuotos veikos,... 19. 3.4.... 20. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusioji teisme nenurodė, jog V. K.,... 21. 3.5.... 22. Nuteistasis V. K. teisme paaiškino, kad konflikto metu jis triukšmavo ir... 23. 3.6.... 24. Konflikto metu kartu su tėvais buvo jų nepilnametis sūnus N. K. (g. ( - )... 25. 3.7.... 26. Vienintelis tiesioginis liudytojas, betarpiškai matęs visą konfliktą, yra... 27. 3.8.... 28. To, kad nuteistasis V. K. padarė nusikalstamą veiką, vienareikšmiškai... 29. 3.9.... 30. Teismas nusprendė, kad V. K. veiksmus atliko neapibrėžta tiesiogine tyčia,... 31. 3.10.... 32. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismas neištyrė... 33. 3.11.... 34. Kiti įrodymai tiesiogiai nepatvirtina nuteistojo V. K. kaltės. Liudytojai E.... 35. 3.12.... 36. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog V. K.... 37. 4.... 38. Atsiliepimu į nuteistojo V. K. apeliacinį skundą nukentėjusioji S. K.... 39. 5.... 40. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis V. K. ir jo... 41. 6.... 42. Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. ... 43. 7.... 44. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos... 45. 8.... 46. Apylinkės teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų baudžiamojo proceso... 47. Dėl nuteistojo V. K. kaltės... 48. 9.... 49. BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio... 50. 10.... 51. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad V. K. šios... 52. 11.... 53. Nors apeliantas savo kaltę neigia ir pateikia argumentus, kuriais... 54. 12.... 55. Savo apeliaciniame skunde nuteistasis V. K. nurodo, kad S. K. nežymiai buvo... 56. 13.... 57. Nustatant kaltės formą (tyčia ar neatsargumas) būtina išsiaiškinti ne tik... 58. 14.... 59. BK 16 straipsnis numato, kokie nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai yra... 60. 15.... 61. Pirminės apklausos metu nukentėjusioji S. K. parodė, kad 2019 m. kovo 7 d.... 62. 16.... 63. Nukentėjusiosios S. K. parodymuose nurodomas jai padarytas sužalojimas yra... 64. 17.... 65. Liudytojas E. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2019 m. kovo 7... 66. 18.... 67. Liudytoja K. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad ji S. pažįsta... 68. 19.... 69. Liudytoja B. J. teisme parodė, kad jos butas yra virš S. ir V. K. buto. 2019... 70. 20.... 71. Liudytoja I. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad gyvena priešais... 72. 21.... 73. Liudytojas A. U. teisiaminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad buvo nuvykęs... 74. 22.... 75. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta,... 76. 23.... 77. Nagrinėjamu atveju teigti, jog V. K., būdamas suaugęs vyras ir neturintis... 78. 24.... 79. Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos... 80. 25.... 81. Tai, kad nepilnametis (mažametis) liudytojas N. K. ant mamos ir tėčio kūnų... 82. 26.... 83. Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde teigia, kad jo kaltės nepatvirtina ir... 84. 27.... 85. Nuteistasis V. K. nurodo, kad byloje esanti specialisto išvada nepatvirtino... 86. 28.... 87. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas teisingai įrodymus sujungė... 88. Dėl priteistos neturtinės žalos... 89. 29.... 90. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių... 91. 30.... 92. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis... 93. 31.... 94. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, teismų išvados (kaip ir... 95. 32.... 96. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės... 97. 33.... 98. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusioji S. K. dėl prieš ją... 99. 34.... 100. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, pripažįsta, kad... 101. 35.... 102. Taigi, įvertinus šioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti... 103. Dėl prašymo priteisti proceso išlaidas... 104. 36.... 105. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nukentėjusiosios atstovas advokatas... 106. 37.... 107. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 108. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 109. nuteistojo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 110. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį... 111. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 112. Priteisti iš nuteistojo V. K. nukentėjusiajai S. K. 300 ( tris šimtus) eurų... 113. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos....