Byla 1-138-878/2020
Dėl kraujosruvų odoje ir poodyje dešinės akies vokuose ir kairiame momenyje

1Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant R. K., dalyvaujant prokurorei R. U., kaltinamajam M. G., jo, gynėjui advokatui V. B., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. K. ir jo įgaliotam atstovui advokatui L. P.,

2viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ) Jungtinėje Karalystėje, gyvenantis ( - ), lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, Alytaus ( - ) gimnazijos 12 klasės moksleivis, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

3Teismas

Nustatė

4Kaltinamasis M. G. 2019 m. spalio 8 d. apie 19.20 val. lauke prie namo, esančio ( - ), mušdamas M. K. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo: tai yra, kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam M. K. į veidą ir galvą, tokiais veiksmais nukentėjusiajam M. K. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą dėl kraujosruvų odoje ir poodyje dešinės akies vokuose ir kairiame momenyje.

5Kaltinamasis M. G. kaltu prisipažino. Parodė, kad 2019 m. spalio 8 d. sporto klube M. K. jį tyčia užkabino alkūne. Mano, kad M. K. ant jo pyko, nes prieš du ar tris mėnesius kaltinamasis šoko su jo mergina. Kaltinamasis priėjęs paklausė, kas yra. M. K. jam pasakė trauktis iš kelio, kai jis eina. Tokiais žodžiais M. K. įžeidė M. G. ir pažemino prie žmonių. Kaltinamasis supyko, bet susivaldė, grįžo namo, pavalgė, pasiėmė automobilį „Alfa Romeo“ ir nuvažiavo su draugais L. D., V. Ž., K. T. į miestą pavalgyti, sumanė nuvykti į „Kibininę“ Jonyno g. Važiuodamas pro Sporto rūmus, pamatė M. K. automobilį „Audi“, atpažino, nes buvo matęs šiuo automobiliu atvažiuojant į sporto klubą, žinojo ir iš ‚Facebook“, kokį automobilį M. K. vairuoja. Sugalvojo važiuoti jam iš paskos ir pasikalbėti, išspręsti konfliktą. Sakė draugams, kad sporto klube tarp jų kilo konfliktas, kad reikia pasikalbėti. Nuvažiavo prie jo namų ( - ). M. K. sustojo prie savo namų kiemo, paliko automobilį ant gatvės. M. G. savo automobilį pastatė gal už 20 m ir vienas nuėjo link lauke stovinčio M. K.. Kaltinamojo draugai taip pat išlipo iš automobilio, bet nėjo kartu, liko prie mašinos. Prie nukentėjusiojo kiemo vartų stovėjo dar du žmonės, bet kaltinamajam ateinant, jie įsėdo į šalia kiemo stovėjusį automobilį. Apšvietimo ten nebuvo. M. G. priėjo prie ?M. K. ir paklausė, kodėl jis taip padarė. M. K. pradėjo rėkti, pavadino kaltinamąjį snargliu, spjovė į veidą, bandė smūgiuoti, bet nepataikė, kaltinamasis pasitraukė. M. G. sudavė smūgį į akį M. K. ir toliau vyko žodinis konfliktas, M. K. keikėsi, prasivardžiavo ir nueidinėjo po smūgio. M. G. supykęs sekė jam iš paskos, buvo pagautas įniršio, dar norėjo suduoti smūgį, nes M. K. jį išprovokavo. M. K. paslydęs įkrito į griovį. M. G. taip pat paslydęs nukrito į griovį, jie susikibo, grūmėsi ant žemės, kaltinamasis sudavė dar vieną smūgį, paskui atsistojo, nuėjo į automobilį ir išvažiavo, o M. K. nuėjo namo. Draugai nesikišo į konfliktą. Kalbėjo su draugais apie įvykį važiuodami.

6Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys, kurie buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

7M. K. protokole-pareiškime policijai 2019 m. spalio 8 d. nurodė, kad 2019 m. spalio 8 d. apie 19.20 val. prie namų ( - ) jį sumušė M. G., kumščiu suduodamas maždaug 10-12 smūgių į galvą, dėl to jis jautė fizinį skausmą (1 t., b. l. 13-16).

8Nukentėjusysis M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 8 d. apie??? 17.30 val. jis nuvyko į sporto klubą „Hardcore“ Alytuje, Kepyklos g. 17. Prie įėjimo į sporto klubą jis prasilenkė su iš matymo pažįstamu M. G., kuris, atrodė, nenori jo praleisti eiti toliau į klubą. Jis stengėsi su juo prasilenkti, dėl to tarp jų abiejų įvyko žodinis konfliktas. M. K. M. G. pasakė, kad šis pasitrauktų ir leistų praeiti, o M. G. jam pasakė „nesišakoti“. Tuo konfliktas ir baigėsi. Po treniruotės, po 19.00 val. nukentėjusysis automobiliu „Audi A4“ vyko į namus ( - ). Įsukęs į gyvenamųjų namų kvartalą, pastebėjo, kad paskui jo automobilį važiuoja dar du automobiliai. M. K. nusuko į savo kiemą, pasistatė automobilį netoli kiemo vartų. Paskui jį atvažiavo „Alfa Romeo“ automobilis, valstybinio numerio ženklo raidės ( - ), skaičių neįžiūrėjo. „Alfa Romeo“ automobilis sustojo prie pat jo automobilio. Iš automobilio galinės sėdynės už vairuotojo iššoko sporto klube sutiktas M. G. ir dar trys asmenys, kurių jis nepažino. Jie visi jį apsupo, o M. G. jam sakė ateiti čia, žiūrėti, prie ko lenda ir pan. Tada, įsibėgėjęs nuo kalno, M. G. kumščiu trenkė ne mažiau 10-12 kartų į galvą, sudavė į kairę galvos pusę ir sprandą, dešinę akį. Nuo smūgių M. K. parkrito ant žemės, ant nugaros. Jautė stiprų fizinį skausmą nurodytose kūno vietose. Su M. G. susiėmę atsidūrė netoli kiemo esančiame griovyje. Jis M. G. smūgių nesudavė. Ar kiti su M. G. atvykę asmenys jam sudavė smūgius, nurodyti negali. Stipriausius smūgius, nuo kurių jautė fizinį skausmą, sudavė būtent M. G.. Po to visi išvažiavo. Įvykio metu prie jo namų buvo atvykęs jo pažįstamas meistras M. J., kuris matė visą šį įvykį, tačiau išsigandęs sėdėjo automobilyje (1 t., b. l. 28-31). Papildomos apklausos metu M. K. parodė, kad sužalojimus dešinės akies vokuose, kairiame momenyje jam padarė M. G., suduodamas smūgius. Dėl kitų smūgių jam buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 32-35).

9Įvykio vietos apžiūros protokole 2019 m. spalio 8 d. ir fotonuotraukose užfiksuota, kad įvykio vieta yra prie namo ( - ), namo kiemo prieigas iš abiejų įvažiavimo į kiemą pusių juosia dviejų pakopų 0,5 m ir 1 m gylio žalios vejos griovys (1 t., b. l. 19-25).

10Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis M. K. parodė, kad jis stovėjo namo ( - ), kieme, kai išgirdo atvažiuojantį automobilį, parodė vietą gatvėje, kur stovėjo M. G. automobilis, taip pat parodė, kad M. G. jam sudavė smūgius už kiemo vartų arčiau gatvės, paskui M. G. jį pargriovė ir sudavė smūgius greta namų esančiame griovyje, apaugusiame žole (1 t., b. l. 56-64).

11Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 889/2019 (06) konstatuota, kad M. K. mažiausiai dviem trauminiais poveikiais kietais bukais žalojančiais daiktais padarytos kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies vokuose (4x6 cm dydžio violetiniai raudona kraujosruva, vokai patinę) ir kairiame momenyje (2,5x2 cm netolygiai intensyvi violetiniai raudona kraujosruva ir patinimas). Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 67).

12Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. pG 915/2019 (06) konstatuota, kad dėl padarytų sužalojimų - kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies vokuose ir kairiame momenyje nukentėjusysis M. K. galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimų padarymo galimybė griūnant ir atsitrenkiant į kietą pagrindą mažai tikėtina (1 t., b. l. 82-83).

13Akistatos tarp nukentėjusiojo M. K. ir įtariamojo M. G. protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis M. K. parodė, kad prie jo namų atvažiavę vaikinai sušvilpė, kažką rėkė ir pradėjo bėgti link jo, trys vaikinai jam sudavė smūgius. Vieną iš jų - M. G. - atpažino. M. G. jam sudavė vieną smūgį į dešinę akį. M. G. stovint prieš jį, kiti du vaikinai M. K. stovėjo iš kairės ir dešinės pusės. Iš kairės stovintis vaikinas M. K. sudavė apie 4 smūgius į kairę galvos pusę, o iš dešinės pusės stovintis vaikinas taip pat kumščiu sudavė smūgius į galvą ir kaklą. Nuo suduotų smūgių jis prarado pusiausvyrą ir griuvo nugara ant žemės, o į jį įsikabinęs rankomis pargriuvo ir M. G., kuris, kitiems vaikinams atsitraukus, kumščiu sudavė du smūgius M. K. į kairę galvos pusę. M. G. parodė, kad jis priėjo prie lauke šalia namo stovinčio M. K., ketindamas su juo pasikalbėti. M. K. pradėjo ant jo šaukti, spjovė jam į veidą ir sudavė vieną smūgį į dešinį smilkinį. Tada jis M. K. rankomis sugriebė už striukės ir, pakišęs koją, pargriovė ant žemės ir laikė M. K. prispaudęs prie žemės, jokių smūgių jam nesudavė. Jo draugai jokių smūgių M. K. nesudavė, jie net nebuvo prie jų priėję. Palaikęs M. K. prispaustą prie žemės, paklausė, ar šis nusiramino, tada paleido ir su draugais išvažiavo (1 t., b. l. 172-176).

14Liudytojas M. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 7 d. M. K. pažadėjo sutaisyti automobilio bamperį, susitarė susitikti 2019 m. spalio 8 d. apie 19 val. Automobiliu „Audi A4“ jis 2019 m. spalio 8 d. apie 19 val., jau sutemus, atvyko prie M. K. namų ( - ). Matė, kaip automobiliu „Audi A4“ privažiavo ir pats M. K., į namo kiemą nevažiavo, automobilį pastatė prie namo kiemo, aptverto tvora, įvažiavimo vartų. Tada liudytojas priėjo prie M. K. automobilio. Išlipęs M. K. jam iš savo automobilio paėmė ir padavė dažus automobilio bamperiui. Juos M. J. nunešė į savo automobilį. Vieta, kur stovėjo jam priklausantis automobilis, yra apšviesta, o vieta, kur stovėjo M. K. automobilis ir pats M. K., apšviesta nėra. Būdamas prie savo automobilio, išgirdo kito automobilio variklio gausmą ir atsisukęs pamatė, kaip kažkoks lengvasis automobilis nuvažiavo apie 15 metrų už M. K. stovėjusio automobilio ir sustojo. Matė, kad iš to automobilio išlipo lyg keturi vaikinai, trys iš jų priėjo prie M. K.. Vienas iš šių vaikinų kumščiu sudavė vieną smūgį M. K. į veidą, paskui kaire ranka sugriebė M. K. už dešinio peties ir pastūmė į priekį. M. K., praradęs pusiausvyrą, ir jį pastūmęs vaikinas griuvo į gretimai esantį griovį-kanalą. Nematė, kas vyko toliau, arčiau nėjo, į konfliktą nesikišo. Kiti vaikinai į šį konfliktą nesikišo, jie stovėjo prie M. K. automobilio. Už poros minučių iš griovio išlipo M. K. smūgį į veidą sudavęs vaikinas ir, sėdęs į automobilį, su savo draugais išvažiavo. Tada iš griovio išlipo M. K., o M. J. priėjo prie jo. Pastebėjo, kad M. K. po dešine akimi atsirado paraudimas ir patinimas. M. K. sakė, kad sporto klube „pacukai“ pradėjo kabinėtis ir turbūt pasekė, pasakė, kad važiuos rašyti pareiškimą, paklausė, ar nieko, kad M. J. nurodys liudytoju. Jis atsakė, kad nieko tokio, ir išvažiavo (1 t., b. l. 109-112).

15Liudytojas L. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 8 d. apie 18 val. susitiko su draugu M. G., kuris automobiliu „Alfa Romeo“ atvažiavo prie jo namo ( - ). Jie anksčiau tarėsi susitikti. Po to jie nuvažiavo prie sporto mokyklos Alytaus centre, kur susitiko su V. Ž.. Po to visi nuvažiavo susitikti su K. T., su kuriuo, kaip suprato, M. G. jau buvo susitaręs susitikti anksčiau. Važiuojant M. G. vairuojamu automobiliu Alytuje, staiga M. G. pasakė, jog pamatė vaikiną vardu M. K., važiuojantį automobiliu „Audi“, ir nori su juo pakalbėti. Neklausė, kodėl M. G. nori pasikalbėti. M. G. nuvažiavo iki to vaikino namų ( - ), ten jie visi išlipo iš automobilio. Tas vaikinas stovėjo lauke prie namo tvoros vartų. Prie vaikino priėjo? M. G., o jie visi stovėjo apie 15 metrų atstumu. Vaikinas, prie kurio priėjo M. G., suriko, spjovė ir ranka sudavė vieną smūgį M. G. į galvą. Tada, kaip suprato, M. G. gindamasis sugriebė sudavusiam smūgį vaikinui už rūbų, pakišo koją ir jie abu nugriuvo į greta esantį griovį. Griovyje M. G. jokių smūgių vaikinui nesudavė, tik laikė jo galvą prispaudęs prie žemės, nes vaikinas keikėsi, grasino. Po to M. G. nuo vaikino atsitraukė, jį paleido, išlipo iš griovio ir jie visi sėdę į automobilį išvažiavo. Nei jis, nei K. T., nei V. Ž. jokių smūgių niekam nesudavė, nieko nemušė (1 t., b. l. 120-123).

16Liudytojas K. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 8 d., apie 18.30 val. jis susitiko su draugu M. G. prie namo ( - ). M. G. atvažiavo automobiliu „Alfa Romeo“. Jie buvo susitarę susitikti pabendrauti jau anksčiau. Automobilyje buvo L. D. ir V. Ž.. Jiems važiuojant M. G. vairuojamu automobiliu Alytuje, staiga M. G. pasakė, jog pamatė M. K. ir nori su juo pakalbėti, todėl nuvažiavo jam iš paskos. M. G. automobiliu atvažiavo, kaip suprato, iki M. K. namų ( - ) gatvėje, Alytuje, sustojo, visi išlipo iš automobilio. M. G. priėjo prie M. K., o jie liko stovėti truputį toliau nuo M. K.. M. K. suriko ant priėjusio prie jo M. G. ir staiga sudavė vieną smūgį M. G. į galvą. Tada M. G. gindamasis sugriebė M. K. už rūbų, pakišo koją ir jie abu nugriuvo į greta esantį griovį. Griovyje M. G. smūgių M. K. nesudavė, tik laikė jo galvą prispaudęs prie žemės. Po to M. G. M. K. paleido, išlipo iš griovio ir jie visi išvažiavo. Nei jis, nei L. D., nei V. Ž. jokių smūgių M. K. nesudavė, jokio fizinio kontakto tarp jų ir M. K. nebuvo (1 t., b. l. 126-130).

17Liudytojas V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 8 d. apie 18 val. jis prie sporto mokyklos susitiko su M. G., kuris atvažiavo su L. D. Visi nuvažiavo pas K. T., norėjo visi pabendrauti. Visiems kartu važiuojant M. G. vairuojamu automobiliu Alytuje, M. G. pasakė, jog pamatė M. K. ir nori su juo pakalbėti. Todėl nuvažiavo šiam iš paskos iki M. K. namų ( - ) gatvėje, Alytuje. M. G. sustabdžius automobilį apie 15-20 metrų atstumu nuo gyvenamojo namo, liudytojas, K. T., M. G. ir L. D. išlipo iš automobilio salono. M. K. stovėjo prie namo tvoros vartų, M. G. prie jo priėjo. Liudytojas ir kiti draugai stovėjo apie 15 metrų atstumu nuo vaikino. Išgirdo, kaip M. K. suriko, lyg spjovė M. G. ir sudavė jam į galvą vieną smūgį. Tada, kaip suprato, M. G. gindamasis sugriebė M. K. už rūbų, pakišo koją ir jie abu nugriuvo į greta esantį griovį. Griovyje M. G. jokių smūgių M. K. nesudavė, tik laikė jo galvą prispaudęs prie žemės ranka, nes M. K. keikėsi, rėkė. Po to M. G. nuo M. K. atsitraukė, jį paleido, išlipo iš griovio ir jie ???visi - M. G., K. T. ir L. D. išvažiavo. Nei jis, nei K. T., nei L. D. jokių smūgių niekam nesudavė?? (1 t., b. l. 132-135).

18Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad kaltinamasis M. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nes jis 2019 m. spalio 8 d. apie 19.20 val. lauke prie namo, esančio ( - ), kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam M. K. į veidą ir galvą, tokiais veiksmais nukentėjusiajam M. K. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą dėl kraujosruvų odoje ir poodyje dešinės akies vokuose ir kairiame momenyje. Visi pirmiau aptarti duomenys gauti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka, jie pagrindžia M. G. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog sudavė du smūgius M. K. į veidą ir galvą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 889/2019 (06) ir pG 915/2019 (06) objektyviai patvirtina M. K. nustatytus sužalojimus ir jų padarymo mechanizmą – sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sužalojimus dešinės akies vokuose, kairio momens srityje jam padarė M. G., suduodamas smūgius kumščiu. Liudytojas M. J. taip pat patvirtino, kad vienas iš prie M. K. priėjusių vaikinų sudavė kumščiu smūgį M. K. į veidą, paskui, paėmęs M. K. už peties, pastūmė jį ir abu griuvo į greta buvusį griovį, kas vyko ten, šis liudytojas nematė. Taigi, kaltinamojo teisme duoti parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo bei liudytojo M. J. parodymai dėl sužalojimų M. K. padarymo iš esmės sutampa tarpusavyje, juos objektyviai patvirtina specialisto išvadoje nurodyti duomenys. Dėl M. G. veiksmų atsiradę sužalojimai nukentėjusiajam M. K. nežymiai sutrikdė sveikatą, dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis jautė ir fizinį skausmą. Specialisto išvadoje konstatuota, jog minėti sužalojimai galėjo atsirasti paveikus kietu buku daiktu, todėl kaltinime nurodyti sužalojimai pripažįstami sukelti kaltinamojo veiksmų, suduodant smūgius kumščiu. Nors baigiamųjų kalbų metu nukentėjusiojo įgaliotas atstovas prašė patikslinti faktines aplinkybes, nurodant, kad kaltinamasis sudavė tris smūgius M. K., atstovas teigė, kad taip parodė pats M. G. teisme. Pastebėtina, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė sudavęs du, o ne tris, smūgius. Todėl nėra pagrindo tikslinti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes pagal nukentėjusiojo įgalioto atstovo prašymą. Kaltinamojo veiksmai, padaryti 2019 m. spalio 8 d. M. K. atžvilgiu, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Liudytojų L. D., K. T. ir V. Ž. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad M. K., prie jo priėjus M. G., ranka staiga sudavė smūgį į galvą, o M. G., gindamasis pargriovęs M. K. į griovį, jame jokių smūgių M. K. nesudavė, tik jį laikė prispaudęs, teismas nesiremia, nes šie parodymai prieštarauja tiek kaltinamojo teisme duotiems parodymams, tiek nukentėjusiojo ir liudytojo M. J. parodymams, tiek specialisto išvadose užfiksuotiems duomenims apie M. K. sužalojimus. Akivaizdu, kad tokie liudytojų L. D., K. T. ir V. Ž. parodymai, kurie ikiteisminio tyrimo metu duoti faktiškai identiški žodis į žodį, buvo derinti tiek tarpusavyje, tiek su paties M. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kai jis visiškai neigė savo kaltę ir parodė identiškai įvykio metu ir vietoje buvusių draugų parodymams. Taigi, nekelia abejonių, kad tokia šių asmenų pozicija dėl faktinių aplinkybių nurodymo buvo sutarta dar prieš liudytojų L. D., V. Ž. ir K. T. apklausas ir yra sąmoningai subjektyvi.

19Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. G. prašė teismą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą be užstato motinos A. G. atsakomybėn, pateikė rašytinį prašymą (2 t., b. l. 83-85). Prašyme nurodė, kad suvokia, jog pasielgė neleistinai ir neteisėtai, ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme jam jau yra skaudi pamoka, kuri privertė perkainoti žmogiškąsias vertybes ir siekius, apgalvoti ir suvokti savo neteisėto elgesio padarinius. Labai išgyvena dėl padarytos nusikalstamos veikos. Motina A. G. jam yra artimiausias ir labiausiai įtaką darantis asmuo, jų ryšys yra labai glaudus, motina turi didelę įtaką jo gyvenime, jam yra didžiulis autoritetas dėl asmeninių savybių, kompetencijos, pavyzdingos gyvenimiškos patirties. Pokalbiai su ja privertė M. G. padaryti tinkamas išvadas dėl savo elgesio ir gyvenimiškos pozicijos aspektų, ji patarė, kaip gyventi toliau. Teisme parodė, kad su mama gerai sutaria, bendrauja, dažnai būna kartu. Mama ir tėtis jį auklėja. Tėvams apie įvykį pasakė tik tada, kai iš policijos gavo pranešimą, anksčiau nesakė, nes žinojo, kad mama nervuosis, jaudinsis. Ji sakė, kad taip daryti negalima, bet tuo momentu kaltinamąjį nukentėjusysis išprovokavo. Atlyginti padarytą žalą žada bendromis jėgomis su šeima. Savo turto neturi, santaupų turi minimaliai. Tėvai nedirba. Bandė anksčiau dėl žalos atlyginimo susitarti, bet M. K. sakė, kad jam reikia pasitarti su advokatu. Buvo sutikęs M. K. kavinėje „Dzūkų alaus restoranas“, eidamas į lauką su draugais, M. K. pasiūlė eiti pasikalbėti, bet M. K. nesutiko. Iki bylos nagrinėjimo pabaigos jau atlygino M. K. 500 eurų, dar ??500 eurų pervedė į teismo depozitinę sąskaitą kaip patvirtinimą savo ketinimų atlyginti nukentėjusiojo patirtą žalą, jeigu teismas ją priteis didesnę. Taip pat atlygino turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

20Laiduotoja prašoma skirti A. G. pateikė teismui prašymą atleisti jos sūnų M. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą be užstato (2 t., b. l. 82). Nurodė, jog ji visą laiką sūnų mokė ir auklėjo laikytis įstatymų, gerbti ir būti mandagiu su kitais visuomenės nariais, dėl sūnaus neturėjo rūpesčių ir gėdos. Ji yra gerbiama savo pažįstamų ir kaimynų, taip pat visuomenėje, mano, kad turi visas galimybes daryti sūnui tik teigiamą įtaką. Teismo posėdyje A. G. parodė, kad ji įtakos sūnų, jog šis daugiau tokių dalykų nepadarytų, kalbėsis su juo dar daugiau. M. G. yra optimistas, geros nuotaikos, mandagus, neatsisako padėti seneliams. Apie šį įvykį ji sužinojo, kai policija pranešė, kad M. G. turi atvykti į komisariatą. Pats sūnus jai nieko nesakė, nes žinojo, kad ji išgyvens, nerimaus. Su teisėsauga problemų sūnus turėjo, nes, sūnui būnant su draugais, kažkas į žmogų metė butelį. Bet sūnus dievagojasi to nedaręs. Ji sūnui sakė geriau nevaikščioti vėlai, išvengti tokių situacijų. M. G. mokykloje mokosi prastokai, praleidžia vieną kitą pamoką. dėl jo elgesio vieną kartą buvo problemų, kad nesiklausė mokytojos. Tačiau jį giria kaip sportininką, jis visada atstovauja mokyklai. Sūnus lanko futbolą, treneris nesiskundžia sūnaus elgesiu. Kitą laisvą laiką sūnus dabar leidžia namie, susitinka su draugais. Su sūnumi policijoje siūlė nukentėjusiajam atlyginti 200-300 Eur, siūlė taikytis. M. K. sakė, kad pagalvos, pasitars su advokatu. Sūnus yra moksleivis, jis pats negalėtų atlyginti žalos, žalą už jį sumokėtų tėvai, padedami giminaičių, nes pati A. G. nedirba, gyvena iš santaupų.

21BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnio nuostatas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant šių sąlygų visumai: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Be to, kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-116-1073/2018 ir kt.). Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Sprendžiant šį klausimą, neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013). Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-16/2010, 2K-221-693/2017).

22Šiuo atveju akivaizdu, kad M. G. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, jis visiškai atlygino padarytą turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir bent iš dalies atlygino ją nukentėjusiajam, į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo dar 500 eurų sumą kaip savo ketinimų atlyginti visą teismo priteistą žalą nukentėjusiajam garantą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę. Teismui būtų pagrindo manyti, kad kaltinamasis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

23Pagal teismų praktiką kaltininko visiškas prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, taip siekiant sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Ši aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, prisipažinimas įvykdžius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą, pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015). Pažymėtina, kad sprendžiant, ar kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismui nepakanka nustatyti, jog asmuo ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013).

24Iš bylos duomenų matyti, kad M. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat akistatos su nukentėjusiuoju metu savo kaltės kategoriškai nepripažino (1 t., b. l. 165-167, 172-176), jis kaltino M. K., kad šis kaltinamąjį tyčia pastūmė alkūne sporto klube, o paskui prie namų ( - ) rėkė ir įžeidinėjo M. G., spjovė jam į veidą, sudavė smūgį kumščiu jam į kairį smilkinį ir kt. Kaltinamasis savo poziciją pakeitė tik teisme, kai kartu buvo pateiktas ir prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau ir teisiamojo posėdžio metu, netgi sakydamas paskutinį žodį, jis stengėsi savo atsakomybę sušvelninti ir sumenkinti savo neteisėtų veiksmų pavojingumą bei savo kaltę, bandydamas kaltės dalį perkelti ir nukentėjusiajam, nuolat pabrėždamas, jog buvo išprovokuotas paties nukentėjusiojo tiek sporto klube, tiek atvykęs prie jo namų, nors tą patvirtinančių duomenų byloje nėra ir tokios aplinkybės nebuvo nustatytos. Kaltinamasis teigė, kad jis atsitiktinai mieste pastebėjo pravažiuojantį M. K. ir nusekė automobiliu paskui jį. Tačiau teismas netiki šia jo versija – kaip matyti iš paties kaltinamojo parodymų, jis, iš sporto klubo grįžęs namo, susirinko visus draugus, gyvenančius skirtingose miesto vietose, netgi tarpusavyje, kaip matyti iš šių liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, nelabai pažįstamų bei bendraujančių, ir kartu su draugais paskui M. K. atvyko iki pastarojo namų. Nors ?M. G. aiškino, kad jis su draugais norėjo pabendrauti ir kažkur mieste pavalgyti, pagal jo paties parodymus jis buvo ką tik jau pavalgęs namuose. Taigi, jokios logikos kaltinamojo parodymuose dėl to nėra. Priešingai, toks jo draugų subūrimas ir visų kartu vykimas iki nukentėjusiojo namų, vėliau visų kartu išlipimas iš automobilio ir priėjimas prie nukentėjusiojo rodo kryptingą kaltinamojo siekį pagąsdinti nukentėjusįjį ir būtent smurtiniais veiksmais aiškintis santykius su ?M. K.. Nors bylos teisminio nagrinėjimo metu M. G. nurodė visiškai pripažįstantis savo kaltę, tačiau iš teisme duotų parodymų matyti, kad jis ir toliau savaip interpretavo kai kurias veikos padarymo aplinkybes, nukentėjusiojo veiksmus, bandė pateisinti savo elgesį ir apkaltinti patį nukentėjusįjį smurtinių kaltinamojo veiksmų išprovokavimu, iki teisiamojo posėdžio jis nedėjo ir visiškai jokių pastangų, kad būtų sušvelnintos nusikalstamos veikos pasekmės, tik po pirmo teisiamojo posėdžio jis pervedė 500 eurų nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti ir atlygino turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai. Taigi, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog M. G. vėlesnį kaltės pripažinimą lėmė tyrimo metu surinkti svarūs jo kaltės įrodymai, o ne savanoriškas prisipažinimas bei nuoširdus gailėjimasis dėl įvykdyto nusikaltimo, M. G. gailėjimasis šiuo atveju yra visiškai formalus. Todėl nėra pagrindo pripažinti M. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jos padarymo.

25Šiuo atveju laiduotoja prašoma skirti kaltinamojo motina (2 t., b. l. 90) yra neteista (2 t., b. l. 89), nebausta administracinėmis nuobaudomis (2 t., b. l. 92-93), nedirba (2 t., b. l. 87-88), gyvenamosios vietos Alytaus miesto savivaldybės Jurgiškių seniūnaitijos seniūnaitės charakterizuojama teigiamai kaip veikli seniūnaitijos narė, pareiginga, nekonfliktiška, besilaikanti duoto žodžio (2 t., b. l. 91). Tačiau pažymėtina, kad iki šiol motina jokios teigiamos kaltinamajam nedarė, konkrečiu nagrinėjamu atveju sūnus jai netgi nepasisakė apie padarytą nusikalstamą veiką, apie įvykį ji sužinojo tik tada, kai M. G. gavo šaukimą atvykti į policiją. Todėl teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad A. G. gali daryti kokią nors realią įtaką kaltinamajam M. G., kai ji netgi nežino, kaip iš tiesų savo laisvalaikį leidžia įvykio metu dar moksleivis, jos namuose gyvenantis ir jos išlaikomas sūnus. Abejotina, kad A. G., kuri, gyvendama su sūnumi, jį išlaikydama, niekaip neįtakojo kaltinamojo elgesio, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, ji sugebės tai padaryti dabar.

26Teismas, įvertinęs tiek kaltinamojo asmenybę, tiek laiduotojos galimybių daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir tiesiogiai kontroliuoti jo elgesį realumą, atsižvelgiant į tai, jog nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto numatytos laidavimo taikymui būtinos sąlygos, mano, kad nagrinėjamu atveju negalima M. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

27Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo veika pagal pavojingumą priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. M. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. ?M. G. teisiamas pirmą kartą (2 t., b. l. 12-13, 14-22), administracinėmis nuobaudomis nebaustas ?(2 t., b. l. 10), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (2 t., b. l. 3), moksleivis, mokymo įstaigos ( - ) gimnazijos direktoriaus charakterizuojamas patenkinamai – žemo pažangumo (III gimnazijos klasės baigimo pažymiai 4-6 balų), kartais praleidžiantis pamokas be pateisinamos priežasties, vėluojantis į pamokas, jam 2019 m. spalio mėnesį paskirta nuobauda už netinkamą elgesį pamokų metu, tačiau mokinys mandagus, nekonfliktiškas, domisi muzika, sportuoja, lanko futbolą, gimnaziją atstovauja įvairiuose sportiniuose renginiuose (2 t., b. l. 6, 86). Tačiau kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino dalį prašomos neturtinės žalos, visiškai atlygino turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai, į teismo depozitinę sąskaitą buvo įmokėta 500 eurų suma kitai nukentėjusio patirtai žalai atlyginti, jeigu teismas ją priteis. Tai vertinama teigiamai.

28Įvertinęs bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam M. G. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis, įvertinus kaltinamojo jauną amžių, tai, kad nusikalto pirmą kartą, nebaustas administracinėmis nuobaudomis, bylos nagrinėjimo metu vis dėlto stengėsi atlyginti padarytą žalą, į tai, jog nusikaltimas žymesnių ar ilgalaikių pasekmių nesukėlė, nustatytinas žymiai mažesnis nei jos vidurkis, skiriant jam BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktuose numatytus įpareigojimus: per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu, ir per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

29Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 641 straipsnio 1 dalis).

30Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

31Civilinių ieškinių išsprendimas

32Dėl M. K. civilinio ieškinio

33Nukentėjusysis M. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur neturtinės ir 35,80 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 84-97). Ieškinyje nurodė, kad M. K. gydymosi laikotarpiu buvo perkami įvairūs vaistai, nuolat važinėjama pas gydytojus, tačiau neišsaugota daugelis tai patvirtinančių dokumentų, pateikiama medikamentų įsigijimo kvitai 20,20 Eur sumai. Be to, padarytiems sužalojimams užfiksuoti M. K. išleido 15,60 Eur nuotraukoms. Neturtinė žala pasireiškė patirtais fiziniu skausmu, nepatogumais buityje, stresu, dėl patirtos traumos M. K. buvo nedarbingas nuo 2019 m. spalio 8 d. iki 2019 m. spalio 29 d., patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, iki šiol sutrikęs miegas, vis dar junta galvos svaigimą, dėl traumos ilgą laiką negalėjo matyti dešine akimi, kuri buvo užtinusi, todėl negalėjo vairuoti transporto priemonės, skaityti, žiūrėti televiziją, bendrauti su draugais ar lankytis renginiuose, taip pat negalėjo savarankiškai ruoštis pagal studijų VšĮ Socialinių mokslų kolegijoje programą, tai turėjo esmės mokymosi kokybei ir intensyvumui. Be to, patyrė pažeminimą, tebekamuoja kaltės ir nepilnavertiškumo kompleksai, nepasitikėjimo savimi jausmas, sumažėjo bendravimo įgūdžiai, yra nenoras bendrauti su aplinkiniais.

34Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis palaikė reikalavimą dėl 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo sumažino iki 22,30 Eur: 20,20 Eur už vaistus ir 2,10 Eur už prie ieškinio pateiktas 7 nuotraukas, kuriose užfiksuoti sužalojimai. Paaiškino, kad ieškinyje nurodytą turtinės žalos sumą 35,80 Eur sudarė medikamentams ir nuotraukoms išleisti pinigai. Buvo pirktas akių tepalas ir „Ibuprom“, už medikamentus sumokėta 9,59 Eur ir 10,61 Eur, iš viso 20,20 Eur. Nuotraukų darė 52, nes nežinojo, kiek reikės pateikti su ieškiniu, bet advokatas pasakė, kad reikės tik kelių nuotraukų. Vienos nuotraukos kaina yra 0,30 Eur, prie ieškinio pateikė 7, todėl palaiko reikalavimą tik dėl 2,10 Eur turtinės žalos dėl 7 nuotraukų padarymo atlyginimo. Apie mėnesį laiko po sumušimo skaudėjo galvą, ji svaigo. Veidas buvo baisus, negalėjo niekur išeiti. Ant akiduobės likęs iškilimas ir dabar, tačiau nefiksuotas mediciniškai. Pas gydytojus per mėnesį lankėsi 3-4 kartus. Sumušimo metu akis buvo neatmerkiama kelias savaites. Tik praėjus kelioms savaitėms, tinimas truputį atslūgo. Kraujosruva buvo matoma apie pusantro mėnesio. Negalėjo tuo laiku vairuoti, buvo skirtas gulimas režimas. Nedarbingumas buvo nuo 2019 m. spalio 10 d. iki 2019 m. spalio 29 d., tuo metu nevyko į mokymo įstaigą, kur mokosi neakivaizdiniu būdu, todėl spalio mėnesį praleido savaitės trukmės paskaitas, dėl to nukentėjo mokymosi rezultatai.?? M. G. prieš pirmą apklausą policijos komisariate siūlė sumokėti 100-200 Eur. Per susitikimą „Dzūkų alaus restorane“ iš kažkur priėjęs M. G. siūlė išeiti į lauką, tas pasiūlymas nebuvo draugiškas. Tuo metu kaltinamojo draugai ėjo priekyje, o M. G. ėjo nukentėjusiajam ir šio draugams iš paskos. Dėl žalos atlyginimo daugiau pokalbių nebuvo, žala neatlyginta.

35Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos turi būti priežastinis ryšys.

36Nukentėjusiojo M. K. prašoma priteisti 22,30 Eur turtinė žala yra pagrįsta byloje pateiktais jam 2019 m. spalio 9 d. išrašytu gydytojo receptu vaistui nuo skausmo „Ibumetin“ (1 t., b. l. 88) ir šio vaisto bei akių tepalo „Parin-Pos“ pirkimo kvitais (1 t., b. l. 89), už vaistus sumokėta iš viso 20,20 Eur, taip pat 2019 m. lapkričio 27 d. kvitu už 52 nuotraukų (vienos nuotraukos kaina 0,30 Eur) pagaminimą (1 t., b. l. 90) bei 7 fotonuotraukomis, kuriose užfiksuoti M. K. padaryti sužalojimai (1 t., b. l. 94-97). Todėl teismas sprendžia, jog šios nukentėjusiojo patirtos išlaidos yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais. Šie duomenys visiškai pagrindžia M. K. patikslintą civilinio ieškinio reikalavimą dėl 22,30 Eur turtinės žalos. Kaltinamasis neginčija šio turtinės žalos dydžio. Todėl teisme patikslintas nukentėjusiojo civilinio ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai, priteisiant jam iš kaltinamojo M. G. prašomą turtinės žalos atlyginimo sumą - 22,30 Eur (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio ?1 dalis).

37Spręsdamas neturtinės žalos M. K. atlyginimo klausimą, teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką asmens sveikatai, kaip fundamentaliai asmeninei neturtinei vertybei. Asmens sveikata yra viena svarbiausių ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl yra itin saugoma. Iš specialisto išvados Nr. pG 915/2019 (06), taip pat pateiktų medicininių dokumentų (2 t., b. l. 100, 101, 102) matyti, kad M. K. 2019 m. spalio 9 d apžiūrėtas Alytaus apskrities ligoninės neurologo, nes svaigo galva, pykino, nematė dešine akimi, šią akį skaudėjo. Objektyviai buvo nustatyta, kad dešinė akis su kraujosruva, užtinusi, kairiame smilkinyje matoma sumušimo žymė. M. K. buvo nukreiptas galvos smegenų kompiuterinei tomografijai atlikti ir okulisto konsultacijai, skirti analgetikai. Taip pat nukentėjusiojo pateikti duomenys patvirtina, kad M. K. dėl sužalojimo buvo išduota medicininė pažyma dėl neatvykimo į Socialinių mokslų kolegiją nuo ?2019 m. spalio 10 d. iki 2019 m. spalio 29 d. (1 t., b. l. 91). Nukentėjusiojo pateikta studijų sutartis patvirtina, kad M. K. nuo 2018 m. studijuoja VšĮ Socialinių mokslų kolegijoje, studijų vieta yra Vilniuje (1 t., b. l. 98-100).

38Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama labai skirtingos sumos neturtinės žalos atlyginimui – nuo 150 iki 2 000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-141-696/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-639/2019 ir kt.). BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicija numato dvi alternatyvias veikas, už kurias kyla atsakomybė - už nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinio skausmo sukėlimą, todėl net ir kvalifikuojant veiksmus pagal tą patį straipsnį, neteisėtų veiksmų pasekmės gali labai skirtis, tai tiesiogiai įtakoja ir padarytos neturtinės žalos dydį. Šiuo atveju nukentėjusiojo pareikštas ieškinio reikalavimas dėl 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo sumos yra aiškiai per didelis ir neatitinka teismų praktikos. Virš 1 000 eurų už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo liekamieji reiškiniai išlieka ilgą laikotarpį. Mažesni nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydžiai paprastai nustatomi ir priteisiami už fizinio skausmo sukėlimą, nepadarant jokių konstatuotų sužalojimų bei padarinių (trenkė nukentėjusiajai kumščiu du kartus į nugarą ir sukėlė fizinį skausmą, priteista neturtinė žala – 350 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-83-788/2019), trenkė nukentėjusiajam vieną kartą į veidą ir sukėlė fizinį skausmą, priteista neturtinė žala – 150 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-141-696/2017). Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo pažymėtina, kad 2 000 eurų neturtinės žalos priteista, kai kelis kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veidą, vieną kartą koja spyrė į krūtinę, o nukentėjusiam nukritus ant grindinio, vieną kartą spyrė į veidą, taip padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį ne tik nubrozdinimais ir kraujosruvomis, tačiau ir 11-to danties išnirimu, reikėjo atlikti ir medicinines intervencijas, buvo atlikta netekto danties implantacija, buvo įvertinta, kad buvo sumuštas ypatingai gyvybiškai svarbus organas – galva ir išmuštas dantis, sumuštas veidas bei kitos kūno dalys (Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario? 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-201-478/2020), 800 eurų neturtinės žalos priteista, kai tyčia automobilio bamperiu kliudė nukentėjusiojo kairę koją ir vedamą dviratį, dėl to nukentėjusysis nugriuvo, o griūdamas sulaužė akinius, suplėšė odinę striukę, paskui nukritusiam nukentėjusiajam sudavė kumščiais ne mažiau dviejų smūgių į galvą, pasivijęs bėgantį nuo jo nukentėjusįjį, spyrė jam nugriuvusiam ne mažiau kaip du kartus į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimus ir paviršines odos žaizdas abiejų antakių srityse, minkštųjų audinių sumušimą apatinio žandikaulio dešinėje (Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-90-594/2019), 700 eurų neturtinės žalos priteista, kai sugriebė ranka nukentėjusiajai už kaklo ir jį spaudė, paskui ranka sudavė smūgį į krūtinę, dėl to nukentėjusioji nukrito ant grindų, atsitrenkdama kaire ranka į šalia esantį komodos stalčių, tuo nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis odoje ir poodyje kaklo dešinėje pusėje bei kairiame žaste, ir sukėlė fizinį skausmą (Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-802-813/2019), 700 eurų neturtinės žalos priteista, kai, vartodama nukentėjusiosios atžvilgiu necenzūrinius žodžius ir grasindama, ranka sugriebusi nukentėjusiajai už plaukų ir juos tempdama, kitos rankos delnu sudavė jai ne mažiau kaip du smūgius į galvą, po to nukentėjusiajai nukritus ant grindų, rankomis sugriebusi nukentėjusiąją už plaukų ir riešo, tempė nukentėjusiąją link laiptų, spyrė jai ne mažiau kaip tris kartus į krūtinę, šoną, sėdmenis ir delno apatine briauna sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į sprandą, nugarą, galvą, grūmodama kumščiu, grasino nukentėjusiajai ją nužudyti ir susprogdinti jos turtą bei padarė nukentėjusiajai plaukų išretėjimo židinius viršugalvyje, dešinio ir kairio momens srityje, odos nubrozdinimus kaktos kairėje, skruoste, kairės ausies lezgelyje, nosies pertvaros kairėje, dešiniame rieše, dešiniame dilbyje, kairėje blauzdoje, poodines kraujosruvas kaklo kairėje, dešinėje blauzdoje, kairiame kelyje, viršugalvio sumušimą (Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-75-634/2019), 700 eurų neturtinės žalos priteista, kai ne mažiau kaip tris kartus rankos kumščiu suduodamas smūgius nukentėjusiajai į skruostą, vieną kartą į ranką, vieną kartą į šoną ir vieną kartą į dilbį, padarė nukentėjusiajai minkštųjų audinių sumušimus ir poodines kraujosruvas dešinės akiduobės srityje, abiejose rankose, krūtyje, taip nežymiai sutrikdė jos sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-383-1073/2018), 600 eurų neturtinės žalos priteista, kai vieną kartą pagaliu sudavė nukentėjusiajai į veidą, sukeldama fizinį skausmą, padarydama kairio žando sumušimą su poodine kraujosruva, ir tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą (Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-277-579/2019), 530 eurų neturtinės žalos priteista, kai galva sudavė nukentėjusiajam į kaktą, nuo to jam parkritus ant žemės, užsėdo ant nukentėjusiojo ir kumščiu sudavė nenustatytą skaičių smūgių į galvą, po to, nukentėjusiajam nuėjus iki viešojo transporto priemonių sustojimo, pasivijo jį, sakydamas, kad nukentėjusysis atiduotų jo mobiliojo ryšio telefoną ir, nukentėjusiajam norint lipti į autobusą, griebė ų ir pargriovė nukentėjusįjį ant žemės, suduodamas koja (spyrių skaičius nenustatytas) į įvairias kūno vietas, padarydamas poodines kraujosruvas kairio momens srityje, kairės akies viršutiniame voke, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimus apatinės lūpos raudonyje, kairėje plaštakoje, dešiniame kelyje, odos nubrozdinimus su poodinėmis kraujosruvomis tarpuakyje, viršutinės lūpos raudonyje, II-o apatinio danties iš dešinės visišką netekimą ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-358-885/2019), 500 eurų neturtinės žalos priteista, kai kastuvu suduodamas nukentėjusiajam ne mažiau kaip vieną smūgį į galvą, padarydamas odos nubrozdinimą kaktos dešinėje, muštinę žaizdą dešiniame skruoste, poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke ir dešinio peties srityje, sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą (Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-479-594/2019), 500 eurų neturtinės žalos priteista, kai ne mažiau nei vienuolika kartų įspirdamas ir rankomis suduodamas į įvairias kūno vietas nukentėjusiajai – šeimos narei, padarė jai poodines kraujosruvas kaktoje, dešinės akies apatiniame voke, smakre, pakaušyje, pilve, kairiame šone, juosmenyje, kairėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimą dešinės plaštakos penktame piršte, muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, ir kitaip smurtaudamas, tai yra tampydamas nukentėjusiąją už plaukų, o po to rankomis suimdamas jos galvą ir trankydamas į sieną, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, grasino nukentėjusiąją užmušti, kai nukentėjusiajai dėl veiksmų grėsmingumo buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-86-327/2019), 500 eurų neturtinės žalos priteista, kai tyčia pirštais įžnybė į nukentėjusiojo kairiąją ranką, tuo padarė jam kraujosruvą kairiajame dilbyje ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą – šiuo atveju buvo atsižvelgta į tai, kad nukentėjusysis yra neįgalus žmogus, jam yra nustatyta silpnaprotystė, yra ypatingai jautrus, kuris patyrė fizinį smurtą iš įstaigos darbuotojo, kurio priežiūroje jis yra, todėl galėjo išsigąsti daug labiau nei sveikas žmogus (Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-722-919/2019), 500 eurų neturtinės žalos priteista, kai vieną kartą spyrė nukentėjusiajam į kairę koją, kumščiais sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių į galvą bei ne mažiau kaip dešimt smūgių į krūtinę ir pečius, šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke ir dešiniame skruoste, smakre, kairiame žaste, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimus kairiame smilkinyje, taip jam nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą, 300 eurų neturtinės žalos priteista, kai rankomis sudavė nukentėjusiajai ne mažiau kaip penkis smūgius į dešinę veido pusę, pakaušį ir dešinį petį, šiais savo veiksmais padarė jai minkštųjų audinių patinimą pakaušyje ir dešiniame smilkinyje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kaklo dešinėje pusėje, dešinio peties sąnario srityje, taip nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-347-976/2018), 200 eurų neturtinės žalos priteista, kai ranka sugriebė žmonai už kairės rankos žasto ir stipriai ją suspaudė, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė sveikatą dėl kraujosruvos kairiame žaste (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-748-348/2019).

39Iš bylos duomenų – nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, specialisto išvadų, medicininių dokumentų - akivaizdu, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis M. K. patyrė galvos, veido sužalojimus, kurie sukėlė ir fizinį skausmą. Neabejotinai jis dėl smurto patyrė ir išgąstį, pažeminimą. Be to, jis negalėjo vykti į mokymosi įstaigą, patyrė ir buitinių nepatogumų dėl kurį laiką apsunkinto regėjimo užtinusia dešine akimi. Tai galėjo turėti ir įtakos nukentėjusiojo mokymosi efektyvumui. Tačiau nėra pateikta duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo teiginius, kad jam buvo skirtas gulimas režimas, taip pat iš medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad 2019 m. spalio 22 d. gydytoja-okulistė jau konstatavo, kad objektyviai akių judesiai galimi visomis kryptimis, akys ramios, po jungine kraujosruvėlė (2 t., b. l. 102). Taigi, praėjus po sužalojimo dviem savaitėms, M. K. jau galėjo gyventi įprastinį gyvenimą, sužalojimas nesukėlė ilgalaikių pasekmių ir įprastą gyvenimo būdą sutrikdė tikrai ne ilgiau nei trims savaitėms. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis dėl patirtų dvasinių traumų būtų kreipęsis pagalbos į psichologus ar psichiatrus, tačiau akivaizdu, kad M. K. patirtas sužalojimas turėjo įtakos jo asmeniniam gyvenimui, vidiniam pasauliui, fizinei bei psichinei savijautai, gyvenimo kokybei. Taigi, M. K. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, jokių ilgalaikių pasekmių nėra, nukentėjusysis po įvykio stacionarizuotas nebuvo, operacijų nepatyrė, susidariusi poodinė kraujosruva jau seniai išnyko, aiškiai matomo rando ar kitokios buvusio smurto žymės neliko, jokių duomenų dėl neigiamų sveikatos prognozių ateičiai ir liekamųjų reiškinių nenustatyta. Kaltinamojo turtinė padėtis laikytina patenkinama – jis nedirba, yra moksleivis, neturi savo turto ir pajamų. Pažymėtina, jog neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimas negali tapti asmens pasipelnymo šaltiniu. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Teismas, įvertinęs tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, tačiau nesukėlė nei sunkių, nei ilgalaikių pasekmių, o kaltinamojo turtinė padėtis yra patenkinama, taip pat atsižvelgdamas į šalies ekonominę situaciją, žmonių pragyvenimo lygį, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, sprendžia, jog šiuo atveju neturtinės žalos atlyginimui pakanka 500 Eur sumos. Kaltinamasis, padedamas motinos, 2020 m. kovo 10 d., taigi, iki bylos nagrinėjimo pabaigos M. K. jau atlygino 500 Eur neturtinės žalos (2 t., b. l. 121, 122). Todėl M. K. civilinio ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas.

40Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

41Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 114,64 Eur turtinės žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui, atlyginimo (1 t., b. l. 143-144). Ieškinyje nurodė, jog už M. K. gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje paslaugas iš PSDF biudžeto lėšų apmokėta 114,64 Eur. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b. l. 145) patvirtina, kad M. K. 2019 m. spalio 9 ir 22 d. iš PSDF biudžeto suteikta neurologo, oftalmologo ir kompiuterinės tomografijos paslaugų dėl galvos paviršinio sužalojimo, nubrozdinimo ir akies obuolio, akiduobės audinių, akies voko ir periokulinės srities sumušimo už 114,64 eurus. Tarp M. G. nusikalstamų veiksmų ir dėl M. K. gydymo atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Teisiamajame posėdyje 2020 m. gegužės? 5 d. buvo pateikta nurodymo įmokėti grynuosius pinigus kopija (2 t., b. l. 124), kuri patvirtina, kad kaltinamojo motina A. G. 2020 m. vasario 21 d. sumokėjo 114,64 Eur Valstybinei ligonių kasai ir taip iki bylos išnagrinėjimo savanoriškai atlygino M. G. padarytą turtinę žalą PSDF biudžetui dėl M. K. gydymo. Todėl procesas dėl šio Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

42Proceso išlaidos

43Nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltinamojo jo patirtas 1 000 eurų išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą – civilinio ieškinio parengimą, atstovavimą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus – sąskaitas už teisinę pagalbą Nr. LP-81/19, Nr. LP-21/20, pinigų priėmimo kvitą ir (1 t., b. l. 92, 93, 2 t., b. l. 119, 120), advokato orderį (2 t., b. l. 73).

44BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti.

45Teismas šioje byloje sprendžia, kad yra pagrindas nukentėjusiojo patirtas išlaidas dėl apmokėjimo advokatui už jo atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu ir teisme bei teisinės pagalbos surašant civilinį ieškinį byloje teikimą pripažinti procesinėmis išlaidomis (BPK 103 straipsnio 6 punktas) ir jas išieškoti iš M. G. (BPK 104 straipsnio 2 dalis). Tačiau pats pripažinimas savaime nereiškia, kad tokių išlaidų dydis neturi būti vertinamas atskirai ir, kad jos visos, kiek yra prašoma, turi būti išieškomos.

46Kaip matyti, nukentėjusiajam teisinės paslaugos buvo teiktos teisminio nagrinėjimo metu dviejuose posėdžiuose, bylos nagrinėjimo teisme trukmė nebuvo ilga, byla nebuvo sudėtinga, nedidelės apimties, kaltinamajam inkriminuotas tik vienas kaltinimas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, ginčo dėl kaltinamojo kaltės nebuvo, įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka, du teisiamieji posėdžiai truko bendrai iš viso 3,45 val. Ikiteisminio tyrimo metu atstovas dalyvavo atliekant nukentėjusiojo parodymų patikrinimą vietoje, šis veiksmas užtruko 44 minutes, taip pat dalyvavo nukentėjusiojo papildomoje apklausoje, kuri užtruko 40 minučių. Taip pat buvo surašytas civilinis ieškinys, kuris yra iš esmės šabloninis, nesudėtingas ir nedidelės apimties, be to, jis, įvertinus jo pagrįstumą, tenkinamas tik iš dalies. Todėl, teismo vertinimu, M. K. patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra per didelis, jis mažintinas iki 600 eurų. Ši suma vertinama kaip atitinkanti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus ir ji priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiajam.

47Kaltinamojo motina A. G. iki bylos išnagrinėjimo pabaigos 2020 m. balandžio 29 d. sumokėjo 500 eurų į teismo depozitinę sąskaitą (2 t., b. l. 123). Kaltinamojo gynėjas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ši suma yra skirta nukentėjusiajam jo patirtai žalai atlyginti, jeigu teismas jam iš kaltinamojo priteis didesnę pinigų sumą, nei kaltinamasis jau sumokėjo pačiam?? M. K.. Todėl, nuosprendžiui įsiteisėjus, iš teismo depozitinės sąskaitos į nukentėjusiojo banko sąskaitą, kai ji bus pateikta, pervestini M. G. motinos A. G. įmokėti 500 Eur nukentėjusiojo patirtoms proceso išlaidoms atlyginti, ir laikytina, kad likusi neatlyginta proceso išlaidų suma bus 100 eurų.

48Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,

Nutarė

49M. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu, ir per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

50Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. G. laisvės apribojimą keturiems mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu, ir per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

51Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, pradėjus vykdyti bausmę.

52Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

53M. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš M. G. 22,30 EUR (dvidešimt du eurus 30 ct) turtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

54M. K. priteisti iš M. G. 600 (šešis šimtus) EUR proceso išlaidų.

55Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, iš teismo depozitinės sąskaitos į nukentėjusiojo M. K. banko sąskaitą, kai ji bus pateikta, pervesti M. G. motinos A. G. įmokėtus 500 EUR nukentėjusiojo proceso išlaidoms atlyginti, ir laikyti, kad likusi neatlyginta proceso išlaidų suma yra 100 EUR.

56Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą – Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

1. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga... 2. viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teismas... 4. Kaltinamasis M. G. 2019 m. spalio 8 d. apie 19.20 val. lauke prie namo,... 5. Kaltinamasis M. G. kaltu prisipažino. Parodė, kad 2019 m. spalio 8 d. sporto... 6. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir paaiškinimų, jo kaltę patvirtina... 7. M. K. protokole-pareiškime policijai 2019 m. spalio 8 d. nurodė, kad 2019 m.... 8. Nukentėjusysis M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 8 d.... 9. Įvykio vietos apžiūros protokole 2019 m. spalio 8 d. ir fotonuotraukose... 10. Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis M. K.... 11. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 889/2019... 12. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. pG 915/2019... 13. Akistatos tarp nukentėjusiojo M. K. ir įtariamojo M. G. protokole... 14. Liudytojas M. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 7 d. M.... 15. Liudytojas L. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 8 d. apie... 16. Liudytojas K. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 8 d.,... 17. Liudytojas V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 8 d.... 18. Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad... 19. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. G. prašė teismą atleisti jį nuo... 20. Laiduotoja prašoma skirti A. G. pateikė teismui prašymą atleisti jos sūnų... 21. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį... 22. Šiuo atveju akivaizdu, kad M. G. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką,... 23. Pagal teismų praktiką kaltininko visiškas prisipažinimas padarius... 24. Iš bylos duomenų matyti, kad M. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu,... 25. Šiuo atveju laiduotoja prašoma skirti kaltinamojo motina (2 t., b. l. 90) yra... 26. Teismas, įvertinęs tiek kaltinamojo asmenybę, tiek laiduotojos galimybių... 27. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo... 28. Įvertinęs bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis... 29. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo... 30. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina... 31. Civilinių ieškinių išsprendimas... 32. Dėl M. K. civilinio ieškinio... 33. Nukentėjusysis M. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur neturtinės... 34. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis palaikė reikalavimą dėl 2 000... 35. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi... 36. Nukentėjusiojo M. K. prašoma priteisti 22,30 Eur turtinė žala yra pagrįsta... 37. Spręsdamas neturtinės žalos M. K. atlyginimo klausimą, teismas pirmiausia... 38. Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką nežymaus sveikatos... 39. Iš bylos duomenų – nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, specialisto... 40. Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio... 41. Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį... 42. Proceso išlaidos... 43. Nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltinamojo jo patirtas 1 000 eurų... 44. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį... 45. Teismas šioje byloje sprendžia, kad yra pagrindas nukentėjusiojo patirtas... 46. Kaip matyti, nukentėjusiajam teisinės paslaugos buvo teiktos teisminio... 47. Kaltinamojo motina A. G. iki bylos išnagrinėjimo pabaigos 2020 m. balandžio... 48. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297,... 49. M. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 50. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šią... 51. Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti,... 52. Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio... 53. M. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš M. G. 22,30... 54. M. K. priteisti iš M. G. 600 (šešis šimtus) EUR proceso išlaidų.... 55. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, iš teismo depozitinės sąskaitos į... 56. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...