Byla e2A-1-259/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10721-191/2014 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui J. M., trečiajam asmeniui K. K. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 766,68 Eur (2647,19 Lt) žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-12-29 būtent atsakovas J. M. sugadino transporto priemonę VW Golf, v/n ( - ) Transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių draudimu. Ieškovės nuomone, tokius argumentus pagrindžia transporto priemonių draudimo liudijimas, prašymas išmokėti draudimo išmoką, Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato 2011-01-12 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato 2012-02-23 raštas Nr. 20-26-S-3599. Ieškovės atstovas transporto priemonės apžiūros metu nustatė įvykio metu transporto priemonei padarytus sugadinimus: remontuojamos dalys - stogas, variklio gaubtas, priekinės kairės pusės durys, galinis kairės pusės sparnas, priekiniai valytuvai. Draudėjas pateikė ieškovei PVM sąskaitą - faktūrą serija AF Nr. 010270 ir ją detalizuojančią remonto sąmatą Nr. 00008921, pagrindžiančias transporto priemonės sugadinimų pašalinimo išlaidas 766,68 Eur (2647,19 Lt). Ieškovė, vadovaudamasi minėtais dokumentais bei transporto priemonės draudimo sutartimi, apskaičiavo įvykio metu padarytus nuostolius bei atlygino draudėjui 766,68 Eur (2647,19 Lt). Nors konkretus asmuo dėl transporto priemonės apgadinimo nebuvo nustatytas, ieškovės nuomone, buvo konfliktas tarp atsakovo ir trečiojo asmens K. K., todėl ieškovė daro tikėtiną išvadą, kad atsakovas, kasdamas sniegą, apgadino automobilį, dėl įvykio kaltas atsakovas sugadinęs transporto priemonę.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, jog neteisėtus veiksmus atliko atsakovas J. M.. Nurodė, jog ieškovė nurodė tik tikėtiną prielaidą, kad dėl automobilio apgadinimo kaltas atsakovas, kuris nuosekliai teigė, kad automobilio neapgadinęs, pamatęs, kad laužomi informaciniai ženklai stabdė trečiąjį asmenį nuo tokių veiksmų, jie susistumdė, atsakovo aiškinimu, jis buvo sužalotas. Į įvykio vietą iškviesta policija nenustatė ir nekonstatavo automobilio sugadinimo fakto. Vėliau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir iškelta baudžiamoji byla. Nei atliktame ikiteisminiame tyrime, nei iškėlus trečiajam asmeniui K. K. baudžiamąją bylą Nr.1-1079-919-2012, nenustatyta, kad dėl automobilio apgadinimo kaltas atsakovas J. M.. Teismas taip pat sutiko su atsakovo pozicija dėl ieškinio senaties taikymo pagal LR CK 1.125 straipsnio 8 dalį: ieškovas ieškinyje nurodė, kad kaltas asmuo buvo nustatytas 2011-01-13 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Girstupio policijos nuovados rašte Nr. 20-26-2-S-184,baudžiamoji byla Nr.1-1079-919-2012 buvo iškelta vėliau, ir ne atsakovui J. M., o trečiajam asmeniui K. K., todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2011-01-13. Ieškinys teisme gautas 2014-04-15, dėl ko teismas laikė, kad yra suėjęs sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Įvertinęs ir kitus byloje esančius dokumentus - Kauno apskrities VPK Dainavos policijos komisariato raštą ieškovei, nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, Kauno apylinkės teismo 2012-06-27 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr.1-1079-919-2012, ir nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės, teismas sprendė, kad ieškinys atmestinas (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.).

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

81. Teismas netinkamai taikė LR CK 1.127 straipsnio 1 dalyje ir 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatytas materialinės teisės normas. Spręsdamas dėl ieškinio senaties termino pradžios teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad subrogacijos atveju ieškinio senaties termino pradžią apsprendžia kalto asmens nustatymas ir sužinojimas apie tokio asmens atsiradimą. Nustatant ieškinio senaties termino pradžią yra svarbu ne tik tai, kad įvyko įvykis ir buvo nustatytas apdraustai transporto priemonei padarytos žalos dydis, bet ir tai, ar yra atsakingas asmuo atlyginti draudikui tai, kas buvo sumokėta. Iš to seka, kad teisė reikalauti žalos atlyginimo atsiranda tik tada, kai yra nustatyta, jog yra atsakingas už žalą asmuo. Tuo atveju, jei nėra nustatytas kaltas dėl įvykio kitas asmuo, teisė į ieškinį draudimo išmoką išmokėjusiam draudikui neatsiranda, todėl kalto asmens nustatymas ir sužinojimas apie tokio asmens atsiradimą ir apsprendžia ieškinio senaties termino pradžią. Nuostolio nustatymo, apskaičiavimo ir draudimo išmokos mokėjimo etape K. K. ir atsakovo nurodytos įvykio aplinkybės buvo iš esmės skirtingos. Ieškovei buvo žinoma, kad dėl 2010-12-29 įvykio prie „Odontologijos klinika“ įvykusio K. K. ir atsakovo konflikto Kauno miesto apylinkės teisme privataus kaltinimo tvarka iškelta baudžiamoji byla Nr. 1-1079-919/2012. Priklausomai nuo baudžiamosios bylos baigties ieškovė ketino reikalauti žalos atlyginimo iš už žalą atsakingo atsakovo arba reikalauti iš draudėjo grąžinti draudimo išmoką (Transporto priemonių draudimo taisyklėse Nr. 021 11.1.4. p.). Kauno miesto apylinkės teismas 2012-06-27 nuosprendžiu išteisino K. K. dėl jam pateikto kaltinimo. Tik Kauno miesto apylinkės teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir 2012-06-27 paskelbus išteisinamąjį nuosprendį ieškovė galėjo objektyviai įsitikinti, kad draudėjas pateikė ieškovei teisingus duomenis apie įvykį, o už transporto priemonės VW Golf sugadinimus atsakingas tik atsakovas. Išdėstytos aplinkybės teikia pagrindo išvadai, kad ieškovės teisė į ieškinį atsirado 2012-06-27.

92. Teismas nepagrįstai nevertino kaip prejudicinių faktų Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-27 nuosprendyje nustatytų aplinkybių, dėl ko pažeidė CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas procesinės teisės normas. Baudžiamojoje byloje sprendžiant klausimą dėl K. K. baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį nustatyta, kad: atsakovas pirminiu pranešimu policijai pranešė apie tai, kad „Odontologijos klinika“ stovėjimo aikštelėje pastatyta transporto priemonė VW Golf, v/n ( - ) buvo sugadinta; atsakovas tikrai atlaužė automobilio VW Golf valytuvus bei užkasė jį sniegu. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pats atsakovas pranešė apie „Odontologijos klinika“ stovėjimo aikštelėje pastatytos transporto priemonės VW Golf, v/n ( - ) sugadinimą, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino šių aptartų aplinkybių kaip įrodytų.

103. Teismas, sprendimą grįsdamas tuo, kad ieškovė neįrodė atsakovo kaltės, pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, nes taikant generalinio delikto doktriną šios aplinkybės ieškovė įrodinėti neprivalo. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal to paties straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Apeliantės nuomone, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad teismas pažeidė CPK 178 straipsnį, todėl neteisingai išsprendė bylą.

114. Teismas neišsamiai, neobjektyviai, pažeisdamas įstatymą vertino byloje esančius ieškovės teismui perduotus įrodymus, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-27 nuosprendžio nevertino kaip didesnės įrodomosios vertės. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Girstupio policijos nuovados 2011-01-13 raštas ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-27 nuosprendis patvirtina, kad per 2010-12-29 įvykį „Odontologijos klinika“ stovėjimo aikštelėje transporto priemonę „VW Golf“ sugadino atsakovas. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Ieškovės perduotos teismui PVM sąskaita – faktūra serija AF Nr. 010270 bei remonto sąmata Nr. 00008921 patvirtina ieškovei atsiradusią žalą. Anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad atsiradusi žala yra tiesioginis atsakovo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai su kito asmens turtu nevykdymo rezultatas. Teismas, sprendimą grįsdamas tuo, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-27 nuosprendis nepagrindžia atsakovo neteisėtų veiksmų, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 197 str. 2 d.), nes dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 547,09 Eur (1889 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

131. Apeliantės išvada, jog teismui išteisinus K. K. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, už transporto priemonės sugadinimus kaltas tapo J. M., yra neteisinga. Iš to seka, kad neteisinga ir apeliantės išvada, jog AB „Lietuvos draudimas“ teisė į ieškinį atsirado 2012-06-27, kai Kauno miesto apylinkės teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą. Apeliantės minėtame Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-27 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1079-919-2012 nėra konstatuota, kad J. M. būtų sugadinęs transporto priemonę VW GOLF, valst. Nr. ( - ) Šioje baudžiamojoje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas). Šia veika buvo įtariamas trečiasis asmuo K. K.. Transporto priemonės VW GOLF apgadinimo klausimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-1079-919-2012 net nebuvo nagrinėjamas, todėl nebuvo ir negalėjo būti konstatuota, jog transporto priemonę yra apgadinęs J. M.. Be to, nagrinėjamoje civilinėje byloje apskritai nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog J. M. apgadino transporto priemonę VW GOLF, valst. Nr. ( - ) J. M. už tariamą automobilio apgadinimą nėra taikyta nei administracinė, nei baudžiamoji atsakomybė. Skundžiamame sprendime teisingai konstatuota, kad AB „Lietuvos draudimas” nurodė tik tikėtiną prielaidą, kad dėl automobilio apgadinimo kaltas J. M.. Į įvykio vietą iškviesta policija nenustatė ir nekonstatavo automobilio sugadinimo fakto ir juo labiau sugadinimo subjekto. Taigi, vadovaujantis pačios apeliantės logika, nenustačius subjekto, kuris apgadino transporto priemonę, AB „Lietuvos draudimas“ neturi teisės į ieškinį. Be to, apeliantės argumentas, kad subrogacijos atveju ieškinio senaties termino pradžią apsprendžia kalto asmens nustatymas ir sužinojimas apie tokio asmens atsiradimą, yra nepagrįstas. Kai kreditoriui prievolę įvykdo trečiasis asmuo subrogacijos būdu įstodamas į pradinio kreditoriaus (nukentėjusiojo) vietą, ieškinio senaties termino pradžiai nustatyti taikoma CK 1.128 straipsnio taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga, Teismų praktika Nr. 34).

142. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs ir visapusiškai išnagrinėjęs 2012-06-27 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1079- 919/2012, teisingai pastebėjo, jog byloje nebuvo nustatyti J. M. neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ar žala automobilio apgadinimo klausimu, iš esmės, aptariamame nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1079-919/2012 apskritai nebuvo nagrinėjamas automobilio VW Golf, valst. Nr. ( - ) apgadinimo klausimas, o tokios veikos netiriant, atitinkamai nebuvo nustatinėjamas ir automobilį apgadinęs subjektas.

153. Apeliantė, teigdama, jog teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ir, kad esant asmens kaltės prezumpcijai, yra preziumuojami ir asmens neteisėti veiksmai, neteisingai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, turi įrodyti tris būtinas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų; atsakovo kaltė yra preziumuojama. Tačiau įrodinėjimo prasme, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galioja bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė, t. y. kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.), o taip pat rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.). Vadinasi, neteisėtų veiksmų įrodinėjimo pareiga tenka nukentėjusiajam, t. y. ieškovui, kuris privalo įrodyti, kad jo teisės buvo pažeistos (LAT 2006-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006). Apeliantės teigimu, J. M. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad J. M. neva apgadino transporto priemonę VW Golf ir tai įrodo Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Girstupio policijos nuovados 2011-01-13 raštas; Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-27 nuosprendžiu nustatytos aplinkybės. Tačiau ta aplinkybė, jog trečiasis asmuo K. K. kreipėsi su pareiškimu dėl transporto priemonės VW GOLF apgadinimo, nurodydamas atsakovą J. M. kaip asmenį apgadinusį transporto priemonę, jokiu būdu nėra atsakingo asmens už žalą nustatymas, todėl toks raštas negali būti laikomas kaip atsakovo neteisėtų veiksmų įrodymas. Nėra ginčo dėl to, jog tarp trečiojo asmens K. K. ir J. M. buvo kilęs konfliktas, o J. M. netgi patyrė sveikatos sužalojimų, dėl ko K. K. atžvilgiu ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas bei nagrinėjama baudžiamoji byla. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad K. K. iš pykčio ar keršto policijai nurodė atsakovą J. M. kaip asmenį sugadinusį transporto priemonę. K. K. teismo posėdžio metu civilinėje byloje nurodė, kad jis net nematė, kad jo automobilį apgadino J. M.. Taigi, ieškovei neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų viseto, J. M. nekyla atsakomybė, todėl teismas skundžiamu sprendimu, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai ieškinį atmetė.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo, įrodinėjimo naštos paskirstymo ir pirmosios instancijos teismo atlikto tinkamo įrodymų vertinimo, priimant teismo sprendimą.

18Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka nustatė, jog ieškovė ir trečiasis asmuo buvo sudarę transporto priemonės draudimo sutartį (b. l. 6,7). Transporto priemonės savininkas K. K. 2011 01 03 draudikui pranešė, jog 2010 12 12 pastebėjo, kad yra apgadintas draustas automobilis-padaryti sugadinimai stoge, kapote, duryse, galiniam sparne, atlaužtas valytuvas (b. l. 8). K. K. automobilio remontas kainavo 766,68 eurų (b. l. 11-15). Ieškovė, atlikusi žalos nustatymo ir įvertinimo procedūrą, 2011 04 14 išmokėjo K. K. draudimo sutarties pagrindu 766,68 eurų sumą (b.l.16). Ieškovė sumokėjusi draudimo išmoką trečiajam asmeniui, reiškė atgręžtinį reikalavimą atsakingam už žalą asmeniui (atsakovui), byloje įrodinėjo, jog tikėtina išvada, kad atsakovas, 2010 12 12 kasdamas sniegą automobilių stovėjimo aikštelėje, prie K. automobilio, tokiu būdu apgadino automobilį. Ieškovas savo poziciją grindė pridedamais Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato 2011-01-12 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato 2012-02-23 raštu Nr. 20-26-S-3599, Kauno apylinkės teismo 2012 06 27 nuosprendžiu, kurie, ieškovės nuomone, patvirtina ir įrodo atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų ir atsakovo kaltę.

19Kauno apylinkės teismas skundžiamu apeliacine tvarka 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė dviem teisiniais pagrindais - teismo vertinimu ieškovė neįrodė, jog neteisėtus veiksmus atliko atsakovas J. M. (LR CPK 178 str.), taip pat sprendė, kad ieškovė yra praleidusi įstatymo nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą (LR CK 1.125 str. 8 d., 1.131 str. 1 d.). Apeliaciniu skundu draudimo bendrovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, esminiai apeliacinio skundo motyvai grindžiami tais argumentais, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino eigos pradžią (LR CK 1.127 str., 6.1015 str.), netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedūras, nevertino kaip prejudicinių faktų Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-27 nuosprendyje nustatytų aplinkybių (LR CPK 177 str., 178 str., 182 str. 1d. 3 p., 185 str., 197 str. 2 d.).

20Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka nustatė, kad ieškovė sumokėjusi draudimo išmoką trečiajam asmeniui, reiškia atgręžtinį reikalavimą atsakingam, jos nuomone, už žalą fiziniam asmeniui pagal bendrąsias deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina įrodyti visas atsakomybės sąlygas: neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.). Kauno apygardos teismas pažymi, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatyme nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs išsamią įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, kurioje, be kita ko, pažymėta, kad, spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Elektrotonas“ v. T. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Kasacinio teismo pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-176/2012; kt.). Kartu pripažįstama, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. K. ir kt. v. AB „Vilniaus Sigma“, bylos Nr. 3K-3-124/2012).

21Skundžiamą Kauno apylinkės teismo sprendimą įvertinęs pirmiau išdėstytų išaiškinimų kontekste, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė įrodinėjimo naštos paskirstymo, įrodymų patikimumo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Byloje minėta, jog ieškovė įrodinėjo atsakovo J. M. neteisėtus veiksmus, sužalojant K. K. automobilį, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų, J. M. buvimu mašinų stovėjimo aikštelėje 2010 12 29 dieną, Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato 2011-01-12 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato 2012-02-23 raštu Nr. 20-26-S-3599, Kauno apylinkės teismo 2012 06 27 nuosprendžiu. Tačiau nei viename iš šių surašytų dokumentų įgaliotos institucijos nėra konstatuota, apart K. K. teiginių pareiškime, pranešime ir paaiškinime, kad automobilio Golf apgadinimus galėjo padaryti atsakovas J. M.. Kaip pagrįstai pažymėjo Kauno apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime, į įvykio vietą iškviesta policija nenustatė ir nekonstatavo automobilio WV Golf sugadinimo fakto. Kauno apygardos teismas nustatė ir tas aplinkybes, jog K. K. į Dainavos policijos komisariatą dėl 2010 12 29 įvykio aplinkybių (automobilio stogo subraižymo fakto) kreipėsi tik po dienos, t. y. 2010 12 30 (b. l. 9,), pareiškime nurodydamas, jog yra subraižytas stovėjimo aikštelėje tik jo automobilio stogas, o į draudiką K. K. kreipėsi tik 2011 01 03 dieną (b. l. 8), jau nurodydamas kiek kitokius, didesnės apimties automobilio sužalojimus. Kauno apygardos teismas visiškai sutinka su Kauno apylinkės teismo sprendime padarytu vertinimu, jog Kauno apylinkės teismo 2012 06 27 nuosprendyje nėra jokių patikimų duomenų ir išvadų, jog K. K. automobilį 2010 12 29 dieną apgadino atsakovas J. M.. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms, yra pagrįsta Kauno apylinkės teismo sprendimo išvada, jog ieškovė neįrodė būtinųjų įstatymo reglamentuotų sąlygų atsirasti atsakovo civilinei teisinei atsakomybei (LR CPK 178 str., CK 6.246 str. 6.247 str., 6.249 str.).

22Kauno apygardos teismas atmeta apeliacinio skundo teiginius, jog trečiasis asmuo K. K. tinkamai pranešė draudikui apie „Odontologijos klinika“ stovėjimo aikštelėje pastatytos transporto priemonės VW Golf, v/n ( - ) sugadinimą, o ieškovės perduotos teismui PVM sąskaita – faktūra serija AF Nr. 010270 bei remonto sąmata Nr. 00008921 patvirtina ieškovei atsiradusią žalą ir jos dydį ir kas įrodo apelianto manymu ieškinio pagrįstumą šioje ginčo dalyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikas perima iš draudėjo nuostolių atsiradimo riziką; be to, tai yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu, sutartis; dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti. Įvardyti draudimo sutarties ypatumai lemia didesnę šios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.38 str. 3 d.), taip pat didesnį atidumą ir rūpestingumą viena kitos ir galimų būsimųjų pasekmių atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tą visuotinai žinomą ir pripažintą aplinkybę, jog draudimo bendrovė yra savo veiklos profesionalė, jai taikytini didesni veiklos atsakomybės principai ir dėl šios aplinkybės didesnės rizikos atsiradimo tikimybė. Todėl ta aplinkybė, kad draudimo bendrovė atidžiai nepatikrino visų aplinkybių dėl automobilio sugadinimo fakto ir jo sugadinimo laipsnio, žalos nustatymo ir jo sureguliavimo procese nenustatė atsakingo už žalą asmens, jog ilgą laiką svarstė, ar pagrįstai išmokėjo draudimo išmoką K. K. ir kurį laiką sprendė iš ko - iš draudėjo K. K. ar iš spėjamo įvykio kaltininko J. M. reikalauti atlyginti atsiradusią žalą dėl draudimo išmokos išieškojimo, sudaro pagrindo daryti išvadai, jog draudimo bendrovė turi prisiimti ir tokios veiklos kilusias neigiamas pasekmes. Kauno apygardos teismas nagrinėjamu atveju vertina, kad apeliantė, teikdama argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo vertinimo, nenurodo tai patvirtinančių aplinkybių, o siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios, priešingos nei teismo sprendime išvados. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, Kauno apygardos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai šioje ginčo dalyje nesudaro pagrindo spręsti dėl jame nurodomų teismo padarytų proceso teisės normų aiškinimo ir jų taikymo pažeidimo.

23Tačiau Kauno apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo motyvais, jog Kauno apylinkės teismas netinkamai taikė LR CK 1.127 straipsnio 1 dalyje ir 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatytas materialiosios teisės normas. LR CK 6.1015 straipsnio 1 dalis nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal to paties straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Regresinė prievolė yra nauja prievolė ir ji atsiranda asmeniui įvykdžius prievolę už atsakingą už žalą asmenį. Šiuo atveju ieškinio senaties termino eigos pradžia prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (LR CK 1.27 str. 1 d.). Byloje nustatyta, jog ieškovė 2011 04 14 sumokėjo draudimo išmoką trečiajam asmeniui (b. l. 16) ir todėl matyti, jog nuo 2011 04 15 prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Ieškovė 2014 04 15 teisme pareiškė atgręžtinį reikalavimą atsakingam jos manymu asmeniui už žalą (b. l. 3). Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog toks draudiko reikalavimas yra regresinis ir tokiam reikalavimui pareikšti yra numatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, nes jis kyla iš žalos atlyginimo teisinių santykių (CK 1. 125 straipsnio 8 dalis). Byloje nustačius, kad tokį reikalavimą teisme ieškovė pareiškė 2014 04 15, laikytina, kad trejų metų ieškinio senaties termino reikalavimui pareikšti ieškovė nepraleido. Dėl to iš skundžiamo apeliacine tvarka Kauno apylinkės teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinama išvada, jog ieškinio senaties terminas prasidėjo 2011 01 13 ir dėl to ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą, numatytą LR CK 1.125 straipsnio 8 dalyje (b.l. 56, 4 pastraipa). Kita teismo sprendimo dalis paliktina iš esmės nepakeista.

24Nustatyta, jog bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovas J. M. turėjo 547,09 eurų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, prašo šias išlaidas priteisti iš ieškovės atsakovo naudai (b. l. 77-82). Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos priteisiamos atsakovui iš draudimo bendrovės (LR CPK 98 str.).

25Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

26Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27Priteisti J. M. (a.k. ( - ) iš AB „Lietuvos draudimas“ (j.a.k. 110051834) 547,09 eurų išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 766,68 Eur (2647,19 Lt) žalai... 4. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 5. Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 6. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 7. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio... 8. 1. Teismas netinkamai taikė LR CK 1.127 straipsnio 1 dalyje ir 6.1015... 9. 2. Teismas nepagrįstai nevertino kaip prejudicinių faktų Kauno miesto... 10. 3. Teismas, sprendimą grįsdamas tuo, kad ieškovė neįrodė atsakovo... 11. 4. Teismas neišsamiai, neobjektyviai, pažeisdamas įstatymą vertino byloje... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Kauno apylinkės teismo... 13. 1. Apeliantės išvada, jog teismui išteisinus K. K. dėl nesunkaus sveikatos... 14. 2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs ir visapusiškai... 15. 3. Apeliantė, teigdama, jog teismas pažeidė įrodinėjimo naštos... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl ieškinio senaties termino eigos... 18. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka nustatė, jog... 19. Kauno apylinkės teismas skundžiamu apeliacine tvarka 2014 m. lapkričio 4 d.... 20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka... 21. Skundžiamą Kauno apylinkės teismo sprendimą įvertinęs pirmiau... 22. Kauno apygardos teismas atmeta apeliacinio skundo teiginius, jog trečiasis... 23. Tačiau Kauno apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo motyvais, jog... 24. Nustatyta, jog bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovas J.... 25. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis LR... 26. Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 27. Priteisti J. M. (a.k. ( - ) iš AB „Lietuvos draudimas“ (j.a.k. 110051834)...