Byla e2A-1098-777/2018
Dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, išeitinės išmokos, neturtinės žalos atlyginimo, darbo užmokesčio, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Erinijos Kazlauskienės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. T. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „( - )“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. T. ieškinį atsakovei UAB „( - )“ dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, išeitinės išmokos, neturtinės žalos atlyginimo, darbo užmokesčio, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas 2017 m. spalio 31 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė: 1) panaikinti

    62017 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. P17-60 ieškovui skirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo ir ieškovo negrąžinti į darbą; 2) priteisti iš atsakovės ieškovui: 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką; išeitinę kompensaciją; darbo užmokestį; kompensaciją už nepanaudotas atostogas; vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką; bylinėjimosi išlaidas.

  2. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 6 d. tarp ieškovo ir UAB „( - )“ buvo pasirašyta darbo sutartis Nr. 408, jis buvo įdarbintas darbų vykdytoju. 2010 m. kovo 15 d. tarp ieškovo ir UAB „( - )“ sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta. 2010 m. kovo 16 d. tarp ieškovo, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ pasirašytas trišalis susitarimas, juo atsakovė įsipareigojo skaičiuoti nepertraukiamą stažą, suteikti atostogas ir apskaičiuoti jų trukmę ir už laikotarpį, kurį ieškovas dirbo UAB „( - )“.
  3. Ieškovas nurodė, jog 2010 m. kovo 17 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo pasirašyta darbo sutartis Nr. 010, kurios pagrindu ieškovas įdarbintas gelbėjimo valčių įrangos serviso inžinieriumi. 2010 m. kovo 17 d. ieškovas pasirašė komercinės paslapties išsaugojimo sutartį (2 priedas prie darbo sutarties ) (toliau – Sutartis), kuria įsipareigojo laikyti paslaptyje informaciją, sudarančią atsakovės komercinę paslaptį. Darbo sutartis pakeista 2010 m. birželio 19 d., ieškovas tapo gelbėjimo valčių įrangos serviso padalinio vadovu. Darbo užmokestis darbo sutartyje nurodytas 1 020,91 Eur (3 525 Lt). Nuo 2016 m. vasario mėnesio atsakovė ieškovui mokėjo 1 400 Eur dydžio darbo užmokestį.
  4. Ieškovas nurodė, jog 2017 m. kovo mėnesį įsteigė UAB „( - )“. Apie UAB „( - )“ veiklą ieškovas atsakovę informavo 2017 m. liepos 12 d. Po pranešimo prasidėjo ieškovo persekiojimas: 2017 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. P17-57 ieškovas nušalintas nuo pareigų, mokant mažesnį, nei Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – ir DK) numato, darbo užmokestį; 2017 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. P17-60 ieškovas buvo atleistas iš pareigų, vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kaip padaręs šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, tariamai pasireiškusį žalos įmonei padarymu neteisėtai panaudojus įmonės komercinę paslaptį.
  5. Ieškovas nurodė, jog nesutikdamas su griežčiausia drausmine nuobauda – atleidimu, kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija), tačiau Darbo ginčų komisijos 2017 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. DGKS-5097 ieškovo prašymas buvo atmestas.
  6. Ieškovas pažymėjo, kad nei DK, nei kiti teisės aktai nedraudžia darbuotojui dirbti ar užsiimti analogiška ar panašia veikla kaip pagrindinėje darbovietėje. Teisės aktai įtvirtina vienintelę priemonę, suteikiančią galimybę darbdaviui riboti darbuotojo teisę laisvai pasirinkti darbą ar laisvai verstis ūkine komercine veikla, – šalių pasirašytą nekonkuravimo susitarimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepasirašė nekonkuravimo susitarimo, jis turi teisę dirbti analogišką darbą bei verstis panašia ir (ar) analogiška kaip atsakovės ūkine komercine veikla. Dėl komercinės paslapties atskleidimo (panaudojimo) ieškovas nurodė, kad, konstatuojant informacijos (duomenų), turinčios komercinės paslapties požymių, atskleidimą (panaudojimą), visų pirma turi būti aišku, kokia informacija (duomenys) yra laikoma komercine paslaptimi. Tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita. Ieškovo įsitikinimu, ieškovas neatskleidė, o UAB „( - )“ ir R. T. nepanaudojo atsakovės komercinės paslapties, kurią, inter alia, sudaro: (i) verslo modelio aprašymas; (ii) atsakovės teikiamos paslaugos; (iii) atsakovės tiekėjai; (iv) atsakovės klientai; (v) atsakovės kainodaros sistema.
  7. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė kaip verslo modelį nurodė atsakovės vykdomą veiklą (suteikiamas paslaugas), tiekėjus, gamintojus, informaciją, kaip gauti ( - )sertifikatą, žinias (įgūdžius), kaip atlikti atitinkamą darbą, bei atsakovės taikomą logistikos būdą – darbuotojų siuntimą į laivo atvykimo uostą. Ieškovo įsitikinimu, atsakovės verslo modelio kaip komercinės paslapties įvardijimas prieštarauja tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek DK nuostatoms. Atsakovės įvardijamas verslo modelis (suteikiamos paslaugos, tiekėjai, įgūdžiai (žinios), kaip atlikti darbą, žinios, kaip gauti sertifikatą) yra ne komercinės paslapties išsaugojimo, bet nekonkuravimo susitarimo dalykas, tačiau ieškovas nekonkuravimo susitarimą pasirašyti atsisakė. Pažymėjo, kad ieškovui pasirašant komercinės paslapties išsaugojimo sutartį, nebuvo pateiktas išaiškinimas, kas sudaro atsakovės verslo modelį. Nors atsakovė nurodė, kad duomenys apie gamintojus (pavyzdžiui, Jangyinshi Beihai) yra atsakovės komercinė paslaptis, tačiau Sutartyje nėra expressis verbis nurodyta, kad informacija apie gamintojus yra atsakovės komercinė paslaptis. Nurodė, jog duomenys apie gamintojus yra vieši. Ieškovas nurodė, jog oficialiai gavo gamintojo ( - )sertifikatą, ( - )savo iniciatyva UAB „( - )“ nurodė kaip savo atstovę. Priešingai, nei nurodė atsakovė, žinios apie tai, kaip gauti gamintojo ( - )sertifikatą, nėra komercinė paslaptis, nes šią informaciją galima gauti oficialiai užsiklausus Jangyinshi Beihai. Priešingai, nei nurodė atsakovė, informacija, kaip atlikti darbą (kasmetinę gelbėjimosi priemonių patikrą), yra vieša, todėl negali būti laikoma atsakovės komercine paslaptimi. Informacija, kaip atlikti darbus, skelbiama SOLAS ir LSA Code. Nurodė, jog šie sąvadai yra viešai prieinami ir juos gali įsigyti bet kuris asmuo. Ieškovas nurodė, jog jo žinios ir įgūdžiai nėra komercinė paslaptis, todėl galimybė riboti darbuotojo teisę pasinaudoti savo žiniomis bei įgūdžiais yra nekonkuravimo susitarimo, o ne komercinės paslapties išsaugojimo dalykas. Nagrinėjant bylą Darbo ginčų komisijoje, atsakovė nurodė, kad komercinė paslaptis yra ir atsakovės verslo modelio dalis – logistika, t. y. atsakovė kitaip nei kitos įmonės siunčia savo darbuotojus į laivo atvykimo vietą ir ten suteikia paslaugas. Tačiau kitos įmonės taip pat kaip ir atsakovė vyksta į laivo buvimo vietą ir ten suteikia paslaugas, be to, atsakovė savo interneto puslapyje pateikia informaciją apie savo tariamai išskirtinę logistiką – laivo aptarnavimą laivo buvimo vietoje.
  8. Ieškovas nurodė, jog atsakovė nepagrįstai nurodė neva ieškovas atskleidė atsakovės komercinę paslaptį, susijusią su atsakovės teikiamomis paslaugomis ir tiekėjais. Pažymėjo, kad informaciją apie Zhenjiang Matchau Marine Equipment Co Ltd ieškovas rado internete per paieškos sistemą „Google“ ir, dirbdamas pas atsakovę, jis niekada su Zhenjiang Matchau Marine Equipment Co Ltd nebendradarbiavo ir negavo iš atsakovės jokių duomenų apie šią įmonę. Nurodė, jog atsakovė neturi jokių komercinių santykių su Kinijos įmone Huaian Siryuan International Trading Co Ltd, šios įmonės kontaktinius duomenis ieškovas rado internete per paieškos sistemą „Google“. Ieškovas tiekėjo Viktovic Melmet S.A. duomenis taip pat rado internete per „Google“ paieškos sistemą, jis, dirbdamas pas atsakovę, negavo jokių duomenų iš atsakovės apie šią įmonę. Tiekėjo Strainstall UK Ltd duomenys taip pat buvo rasti per paieškos sistemą „Google“. Pažymėjo, kad informacija apie atsakovės teikiamas paslaugas bei teikėjus yra vieša, todėl negali būti laikoma komercine atsakovės paslaptimi. Pati atsakovė informaciją apie tiekėjus skelbė savo interneto puslapyje, taip pat sertifikavimo įmonių interneto puslapyje pateikta informacija apie atsakovės teikiamas paslaugas.
  9. Ieškovas nurodė, jog teismui pateiktoje ( - )savininko pažymoje expressis verbis nurodyta, kad pastarasis ūkio subjektas niekada nėra turėjęs santykių su atsakove, tad ( - )niekada nėra buvęs atsakovės klientu ir UAB „Prosalas“ 24 130 Eur dydžio pinigų sumą gavo teisėtai, nepasinaudodama atsakovės komercine paslaptimi, todėl ieškovas nepadarė darbo drausmės pažeidimo. Pažymėjo, jog tai, kad ( - )pasirinko ne atsakovę, bet UAB „( - )“, nepatvirtina ieškovo neteisėtų ir (ar) nesąžiningų veiksmų. UAB „( - )“ kaip ir atsakovė elektroniniu paštu gavo paklausimą pateikti pasiūlymą, todėl jį ir pateikė, o ne pasinaudojo, kaip nurodė atsakovė, atsakovei pateiktu ( - )paklausimu. Nurodė, jog ieškovas niekaip nedarė įtakos dėl atsakovės pasiūlymo dėl šio paklausimo turinio ir apie jį apskritai nežinojo. Pažymėjo, kad pasiūlymą ( - )teikė kitas atsakovės darbuotojas – V. Č. Ieškovas nežinojo, ar atsakovė teiks pasiūlymą ( - ), taip pat nežinojo ir pasiūlymo turinio. Ieškovo nuomone, ieškovo veiksmuose nėra ne tik neteisėtų veiksmų, bet ir būtinosios darbo drausmės pažeidimo sąlygos – kaltės. Be to, ieškovo nuomone, atsakovė nepagrįstai nurodė, kad ieškovas pasinaudojo atsakovės komercine paslaptimi – kainodara. Priešingai, nei nurodo atsakovė, ieškovas, siūlydamas kainą ( - ), pasinaudojo ne atsakovės kainodaros taisyklėmis, o savo žiniomis apie rinkos kainas.
  10. Ieškovas nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. įsakyme Nr. P17-60, kuriuo ieškovas buvo atleistas iš užimamų pareigų neva kaip padaręs šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, nenurodyta, už kokį konkrečiai pažeidimą ieškovui taikyta griežčiausia drausminė nuobauda, nėra konkretizuojami ieškovo neteisėti veiksmai – kokią konkrečiai komercinę paslaptį ir kokiu būdu neteisėtai panaudojo ieškovas. Konkretų ieškovo darbo drausmės pažeidimo turinį ieškovas sužinojo tik po to, kai kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Elektroniniu paštu ieškovas siekė išsiaiškinti taikytos drausminės nuobaudos priežastis bei turinį, tačiau atsakovė neteisėtai bei nesąžiningai atsisakė pateikti išsamius ir konkrečius duomenis. Ieškovo nuomone, atsakovė nesilaikė DK 58 straipsnio 4 dalies imperatyvaus reikalavimo, nes ieškovui buvo atimta teisė pateikti pasiaiškinimą bei žinoti, kokiu neteisėtu veikimu ar neveikimu jis yra kaltinamas.
  11. Ieškovas nurodė, jog dėl neteisėto atleidimo jam padaryta 500 Eur neturtinė žala. Ieškovas nurodo, kad skaičiuojant išeitinę išmoką pagal DK 218 straipsnio 4 dalį, ieškovo pradirbtas laikas įmonėje turėtų būti skaičiuojamas nuo 2007 m. rugpjūčio 6 d. Taip pat ieškovas nurodė, kad atsakovė ieškovui nesumokėjo už liepos mėnesį 511,32 Eur neto (388,60 Eur bruto) atostogų kompensacijos 634,37 Eur neto (482,12 Eur bruto) neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už atostogas skirtumo. Nurodė, jog ne dėl ieškovo kaltės su juo nebuvo visiškai atsiskaityta, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laiką.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8

  1. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei 560 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias faktines aplinkybes.
    1. Ieškovas nuo 2010 m. kovo 17 d. dirbo UAB „( - )“ gelbėjimo valčių įrangos serviso padalinyje (nuo 2010 m. birželio 19 d. – gelbėjimo valčių įrangos serviso padalinio vadovu). 2010 m. kovo 17 d. ieškovas pasirašė darbo sutarties Nr. 010 2 priedą

      9– Komercinės paslapties išsaugojimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo saugoti komercinę įmonės paslaptį sudarančią informaciją, taip pat ir verslo modelio aprašymą, duomenis apie tiekėjus, pirkėjus, bet kokius kitokius verslo ryšius, sutarčių ir susitarimų objektus, atsiskaitymo tvarką ir kitą informaciją, kuri laikoma konfidencialia ir kurios atskleidimas padarytų įmonei turtinės ir (ar) neturtinės žalos, naudoti ją tik darbo veiklos įmonėje tikslais bei neatskleisti jos visos ar iš dalies ir nesudaryti sąlygų, kad ji būtų tyčia arba netyčia atskleista jokiam kitam (įskaitant trečiuosius asmenis) asmeniui be raštiško įmonės sutikimo.

    2. Įsipareigojimo dėl nekonkuravimo ieškovas nepasirašė, pateikdamas motyvuotą raštišką paaiškinimą dėl atsisakymo pasirašyti.
    3. Pagal atsakovės patvirtintą Pardavimo vadovo pareigybės aprašą Nr. 20, ieškovas yra atsakingas už žalą, padarytą įmonei dėl savo kaltės ar neatsargumo (4.1.4 p.); už netinkamą vykdymą ar nevykdymą savo pareigų (4.1.5 punktas); už komercinių paslapčių išsaugojimą

      10(4.1.6 punktas); už klientų ir pirkėjų aptarnavimo pažeidimus (4.1.9 punktas). Taip pat pagal šiuos nuostatus jis privalėjo kontroliuoti pavaldžius darbuotojus, įvertinti jų darbų kokybę ir vykdyti kitas numatytas pareigas (2.2, 2.4 punktai).

    4. Ieškovas kartu su savo sutuoktine R. T. 2017 m. kovo 28 d. įsteigė UAB „( - )“, kurios direktore paskirta R. T.. 2017 m. liepos 12 d. ieškovas elektroniniu laišku informavo uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ akcininką

      11V. P. (V. P.) apie tai, kad jis su sutuoktine įsteigė UAB „( - )“, kuri planuoja vykdyti panašią veiklą kaip ir UAB „( - )“, ir užtikrino, kad ši jo įsteigta įmonė savo veikloje neturės kontaktų su uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ ilgalaikiais ir artimais klientais.

    5. 2017 m. liepos 21 d. ieškovas UAB „( - )“ direktoriaus įsakymu

      12Nr. P17-57, vadovaujantis DK 49 straipsnio 3 dalimi, buvo laikinai nušalintas nuo darbo, iki bus ištirtos aplinkybės, susijusios su ieškovo galbūt atliktu darbo sutarties 2 priedo (sutarties dėl komercinės paslapties išsaugojimo) pažeidimu.

    6. 2017 m. rugpjūčio 10 d. uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ įsakymu Nr. P17-60 ieškovas buvo atleistas iš pareigų, vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kaip padaręs šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą, pasireiškusį žalos atsakovei padarymu neteisėtai panaudojus atsakovės komercinę paslaptį.
    7. Ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl neteisėto atleidimo iš darbo, drausimės nuobaudos panaikinimo, išmokų, susijusių su darbo santykiais, ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. 2017 m. spalio 3 d. Darbo ginčų komisija sprendimu Nr. DGKS-5097 ieškovo reikalavimus atmetė.

13Dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą

  1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog teismas neturi pagrindo abejoti, kad pasirašydamas Sutartį, ieškovas visiškai suprato, kokia informacija yra laikoma komercine paslaptimi, kas ją sudaro ir kokią informaciją jis įsipareigoja saugoti.
  2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje esantys duomenys ir šalių paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, patvirtina, kad ieškovui darbo funkcijoms atlikti buvo suteikta prieiga prie atsakovės konfidencialios bei komercinę paslaptį sudarančios informacijos, taip pat ir saugomos atsakovės serverio diskuose L ir S.
  3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas buvo supažindintas su atsakovės komercinę paslaptį sudarančia informacija: verslo modeliu (aprašymu bei taikymo praktika, projektų ruošimo ir įgyvendinimo metodika), finansiniais įmonės rodikliais, duomenimis apie tiekėjus / gamintojus, pirkėjus / klientus (jų pavadinimus, adresus, kontaktinius asmenis ir kitus klientą leidžiančiais atpažinti požymius – jų dukterines įmones, produkcijos asortimentą, gamybos ir komplektavimo ypatumus, laivų pavadinimus, skaičių, bazavimosi uostus ir pan.), priešgaisrinės ir gelbėjimosi įrangos tiekimo, priežiūros bei patikros sertifikatų išdavimo tvarka bei specifika, sutarčių ir susitarimų su klientais / tiekėjais / gamintojais turiniu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nurodytą komercinę paslaptį sudarančią informaciją ieškovas taikė savo kasdieniniame darbe, todėl ieškovas puikiai suprato jos komercinę vertę, žinojo apie jos saugojimo būtinybę bei apsaugos sistemas.
  4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovė turėjo ir turi teisę nuspręsti, kokia informacija yra jos komercinė paslaptis (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo

    1434 straipsnio 3 dalis), ir reikalauti savo darbuotojų šią informaciją saugoti, ką ieškovas ir įsipareigojo daryti, todėl ieškovo ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad atsakovės verslo modelio, kaip komercinės paslapties, įvardijimas tariamai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos, DK nuostatoms, yra nepagrįsta.

  5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2017 m. kovo mėnesį ieškovas, dirbdamas pas atsakovę, įsteigė ir kartu su sutuoktine R. T. ėmė valdyti UAB „( - )“, kurios veikla yra analogiška UAB „( - )“ veiklai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas, dirbdamas UAB „( - )“ ir paskutinius metus ėjęs pardavimų vadovo pareigas, vykdydamas savo darbo funkcijas, žinojo visą atsakovės veiklos (priešgaisrinės ir gelbėjimosi įrangos patikros, remonto bei tiekimo paslaugų teikimo) specifiką, tiekėjus, klientus, kainas, nuolaidas, veiklos sąnaudas, kitus kainodaros aspektus, verslo modelį, logistikos detales, kitą informaciją, reikšmingą teikiant tokias paslaugas.
  6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog atsakovė viešai prieinamoje erdvėje būtų skelbusi savo klientų sąrašus, jų poreikius, su jais sudaromų sutarčių sąlygas (paslaugų apimtis, taikomas kainodaros taisykles ir panašią informaciją), verslo modelio aprašymą, logistikos detales. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad atsakovė ėmėsi pakankamų priemonių nustatyti, kokia informacija yra komercinė paslaptis, ir užtikrinti jos apsaugą.
  7. Pirmosios instancijos teismas ieškovo nurodytą aplinkybę, kad ieškovas nepasinaudojo atsakovės ilgamečiu klientu ( - ), vertino kritiškai.
    1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog tiek byloje esantys duomenys, tiek šalių paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, patvirtina faktą, kad ieškovas žinojo, jog atsakovė buvo gavusi paklausimą iš ( - ), nes šis paklausimas buvo siųstas ne tik į atsakovės bendrą elektroninį paštą, bet ir į ieškovo, kaip uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ darbuotojo, į elektroninį paštą adresu ( - ).
    2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovas, žinodamas, kad ( - )yra atsakovės nuolatinis klientas, žinodamas, kad atsakovė buvo gavusi paklausimą iš ( - )ir kad ji rengs komercinį pasiūlymą, neinformavęs atsakovės, o UAB „( - )“ vardu, žinodamas atsakovės kainodarą, parengė komercinį pasiūlymą klientui ( - )už mažesnę nei siūlomą atsakovės paslaugų kainą (dar taikė ir papildomą 15 procentų nuolaidą) ir minėtą pasiūlymą darbo pas atsakovę metu (t. y. 2017 m. gegužės 19 d. 8:21 val.) pateikė užsakovui. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ( - )yra atsakovės klientas nuo 2012 metų ir, kaip nurodė atsakovė, šį klientą kuruodavo būtent ieškovas, kuris tuo metu buvo gelbėjimo valčių įrangos serviso padalinio vadovas – bendravo su klientais, ruošė komercinius pasiūlymus, vykdė darbus.
    3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovui atsakovės klientas ( - )buvo puikiai žinomas jau daugelį metų, ieškovas žinojo šiam klientui taikomą kainodarą (kas laikytina komercine paslaptimi), todėl laisvai galėjo numanyti bei žinoti, kokios kainos atsakovė paprašys už teikiamas paslaugas, ir atitinkamai nuspręsti dėl jo įmonės UAB „( - )“ prašomos mažesnės kainos, kad klientas pasirinktų būtent jo valdomą įmonę.
    4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje esantys duomenys ir šalių paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, patvirtina, kad ( - )siųstas laiškas UAB „( - )“ buvo be priedų, todėl ieškovas vien iš šio laiško nebūtų galėjęs žinoti visos informacijos apie klientui reikalingas paslaugas ir tinkamai parengti komercinio pasiūlymo, todėl tokį pasiūlymą ieškovas galėjo pateikti tik pasinaudodamas kliento atsakovei siųsta atitinkama informacija.
  8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog UAB „( - )“ verslo modelio ir kitos konfidencialios informacijos panaudojimą patvirtina aplinkybė, kad ieškovas, žinodamas atsakovės verslo modelį, pasinaudojo atsakovės surinkta informacija apie tai, kokių gamintojų / tiekėjų sertifikatai yra reikalingiausi, teikiant paslaugas klientams, ir kokiu būdu tuos sertifikatus gauti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovas, žinodamas tai, kad ( - )pagamintos įrangos patikrai / remontui reikalingas šios įmonės išduotas sertifikatas (jį ieškovas buvo įgijęs po atsakovės finansuotų mokymų Kinijoje kaip UAB „( - )“ darbuotojas), žinodamas ( - )įrangos platų paplitimą laivuose, 2017 m. gegužės 5 d. lengvatine tvarka (kadangi jau tokį sertifikatą turėjo kaip UAB „( - )“ darbuotojas) gavo atitinkamą sertifikatą kaip UAB „( - )“ darbuotojas ir pasinaudojo sudarydamas sutartį su atsakovės klientu ( - )bei atlikdamas laivo „( - )“ gelbėjimo įrangos patikros ir remonto darbus. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog be atitinkamo sertifikato tokios sutarties sudarymas būtų negalimas.
  9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje esanti ( - )savininko pažyma patvirtina, kad šis ūkio subjektas niekada nėra buvęs atsakovės klientu, tačiau ieškovas nepateikė pagrindžiančių įrodymų ir nepaneigė aplinkybės, kad jis pasinaudodamas įmonės verslo modeliu ir kita susijusia informacija, pasinaudodamas turima prieiga prie

    15UAB „( - )“ kompiuterinės programos „SeaWEB“, kuri suteikia informaciją apie laivų atplaukimą į uostus, reikalingus atlikti aptarnavimo darbus, laivų įrangą, savininkus ir valdytojus bei jų kontaktus, sužinojęs apie laivui „( - )“ reikalingus atlikti aptarnavimo darbus bei šią informaciją atskleidęs UAB „( - )“, bendrovės „( - )“ vardu sudarė sutartį su ( - )dėl laivo „( - )“ priešgaisrinės įrangos bei patikros Klaipėdos jūrų uoste ir iš šio sandorio gavo 24 130 Eur pajamų.

  10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovei atliekant darbo pareigų pažeidimo tyrimą, buvo nustatyta, kad UAB „( - )“ priklausančiame darbo kompiuteryje, kuriuo dirbo ieškovas, buvo laikomi dokumentai su išsaugota vertinga ir komercinę paslaptį sudarančia informacija iš UAB „( - )“ ir dokumentai, susiję su UAB „( - )“. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog minėtą konfidencialią informaciją ieškovas saugojo, siekdamas ja laisvai disponuoti (pvz., perkelti į kitas elektronines priemones) ir turėdamas tikslą ją panaudoti UAB „( - )“. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog faktą, kad ieškovo kompiuteryje saugoma informacija buvo jam svarbi ir ieškovas nenorėjo, jog apie jo saugomos informacijos turinį sužinotų atsakovė, patvirtina aplinkybė, kad tuo metu, kai vyko ieškovo darbo kompiuteryje saugomos informacijos tikrinimas, ieškovas per išorinį mobilųjį telefoną, sujungtą su jo darbo kompiuteriu, intensyviai trynė / naikino jame esančią informaciją, t. y. fotonuotraukas su atsakovės klientų kontaktais, dalį konfidencialios informacijos, esančios atsakovės serverio diskuose S ir L, UAB „( - )“ dokumentus.
  11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tai, kad ieškovo veiksmai buvo tyčiniai, rodo ieškovo elgesys po pažeidimų nustatymo: informacijos darbo kompiuteryje skubus naikinimas, pažeidimo nepripažinimas, todėl byloje šalių pateikti duomenys, kartu vertinant ieškovo atliktų veiksmų kontekstą, sudaro pagrindą konstatuoti šiurkščius darbo pareigų pažeidimus.
  12. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad ieškovas nebuvo įsipareigojęs nekonkuruoti su atsakove, ir su tuo, jog jis turi konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą ar verslą, tačiau pažymėjo, kad bet kuris asmuo savo teisėmis privalo naudotis tokiu būdu, jog nepažeistų kitų asmenų teisių bei įstatymo saugomų interesų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo UAB „( - )“ eitas pareigas, jo vykdomų darbo funkcijų specifiką bei atsakovės saugomą informaciją, kuria ieškovas laisvai disponavo, konstatavo, jog ieškovo veikla konkuruojančioje įmonėje UAB „( - )“ negali būti suderinama su sąžiningu ir atsakingu jo kaip darbuotojo pareigų vykdymu atsakovės įmonėje.
  13. Pirmosios instancijos teismas nurodęs, jog ieškovas neinformavo atsakovės nei apie ketinimus įkurti konkuruojančią įmonę, nei apie jos įkūrimą bei veiklos vystymą, įvertinęs, kad ieškovas, jau įkūręs konkuruojančią įmonę ir vystydamas jos veiklą, dar beveik keturis mėnesius dirbo pas atsakovę, konstatavo, jog tokie ieškovo veiksmai yra nesąžiningi, parodo ieškovo nelojalumą darbdaviui ir vertintini kaip šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog darbuotojas privalo laikytis ne tik darbo sutartyje ar vidaus tvarkos taisyklėse nustatytų reikalavimų, bet ir dirbti dorai bei sąžiningai, laikytis įstatymų ir darbo drausmės, tausoti darbdavio turtą, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepažeisti darbdavio teisių ir įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013).
  14. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas dalį atsakovės pagrįstai saugomos konfidencialios informacijos panaudojo savo įkurtai UAB „( - )“, kuri, disponuodama ieškovo perduota informacija, galėjo sudaryti sau naudingus sandorius ir gauti sau naudos.
  15. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į anksčiau nurodytus ieškovo padarytus šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, į darbo drausmės pažeidimų tęstinį pobūdį, sunkumą, padarinius, ieškovo kaltę, kad pažeidimai padaryti iš savanaudiškų paskatų, į tai, kad dėl ieškovo veiksmų buvo visiškai prarastas pasitikėjimas darbuotoju, siekdamas, kad ateityje būtų išvengta galbūt pasikartosiančių analogiškų darbo drausmės pažeidimų bei žalos įmonei padarymo, konstatavo, kad atsakovės ieškovui skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, yra pagrįsta ir proporcingai pasirinkta drausminė priemonė.

16Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 4 dalies pažeidimo

  1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad

    172017 m. liepos 21 d. įvyko ieškovo ir atsakovės atstovų susitikimas, kurio metu buvo svarstomi klausimai, susiję su ieškovo padarytais darbo pareigų pažeidimais, įskaitant ir komercinės informacijos atskleidimą, susitikimo metu ieškovui detaliai buvo paaiškinta, kuo jis yra kaltinamas, sudaryta galimybė pasiaiškinti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovės teismui pateiktuose įrodymuose, t. y. 2017 m. rugpjūčio 8 d. atsakovės direktorės D. K. elektroniniame laiške ieškovui, buvo nurodyta, kad jis yra kaltinamas panaudojęs atsakovės komercinę paslaptį (klientai, gamintojai, veiklos būdai ir kt.) sudarančią informaciją savo įsteigtos įmonės UAB „( - )“ naudai ir tokiu būdu padaręs atsakovei turtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakydamas į tai, elektroniniuose laiškuose ieškovas neigė tokią informaciją neteisėtai panaudojęs / atskleidęs, atsisakė rašyti pasiaiškinimą.

  2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms,

    18DK 58 straipsnio 4 dalies nuostatos nebuvo pažeistos.

19Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, kompensacijos ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

  1. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo taikyti DK 218 straipsnio 4 dalį, kadangi atsakovės ieškovui skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, yra teisėta, pagrįsta ir proporcingai pasirinkta drausminė priemonė.

20Dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už atostogas ir dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką priteisimo

  1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog darbo sutartyje šalys buvo sutarusios dėl

    211 020,91 Eur (3 252 Lt) darbo užmokesčio ir atsakovės vadovo atskirais įsakymais ieškovui buvo skiriami darbo užmokesčio priedai. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teisės aktai nedraudžia darbdaviui ir darbuotojui susitarti dėl tokios darbo užmokesčio sistemos, kai darbuotojui yra mokama darbo sutartyje nustatyta nekintama darbo užmokesčio dalis bei prie jos darbdavio vadovo sprendimu mokami priedai, priklausantys nuo darbo rezultatų ar kitų objektyvių aplinkybių.

  2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas nepagrindė skaičiavimų dėl tariamai neišmokėtos darbo užmokesčio dalies ir kompensacijos už atostogas, todėl ieškovo prašymą priteisti iš atsakovės neišmokėto darbo užmokesčio dalį ir kompensaciją už atostogas atmetė kaip nepagrįstą.
  3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog konstatavus, kad atsakovė su ieškovu yra visiškai atsiskaičiusi, ieškovo reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelsimo atsiskaityti laiką yra nepagrįstas.

22Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

  1. Pirmosios instancijos teismas nurodė jog atsakovė pateikė rašytiniais įrodymais pagrįstas

    23560 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 560 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).

  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovė pateikė teismui prašymą priteisti 2 020 Eur bylinėjimosi išlaidų: 1 600 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 420 Eur už bylos dokumentų analizę, teisinį įvertinimą, teisines konsultacijas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog tarp atsakovės ir advokato Ramūno Girevičiaus pasirašyta atstovavimo sutartis, tačiau sąskaita už teisines paslaugas atsakovei surašyta advokato padėjėjos J. J., 2 020 Eur sumos mokėjimo nurodymas taip pat atliktas J. J.. Pirmosios instancijos teismas nurodęs, jog byloje nėra pateikta duomenų, jog advokato padėjėja J. J. būtų sudariusi atstovavimo paslaugų sutartį su atsakove, konstatavo, jog 2 020 Eur atsakovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl atsakovei nepriteistinos.

24III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

25

  1. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, juo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti ieškovei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė DK 39 straipsnio nuostatas, nes šalys 2010 m. kovo 17 d. pasirašė Sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo laikyti paslaptyje informaciją, sudarančią atsakovės komercinę paslaptį. Pažymėjo, jog tai, kad sutarties sudarymo metu komercinės paslapties turinys bei apsauga nebuvo tiesiogiai reglamentuota DK, remiantis teismų praktika, pirmosios instancijos teismas atsakovės komercinę paslaptį turėjo vertinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio nuostatų pagrindu.
  3. Ieškovas nurodė, jog nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas pasirašydamas komercinės paslapties išsaugojimo sutartį suprato, kokia informacija yra laikoma atsakovės komercine paslaptimi. Ieškovas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino verslo modelio aprašymus kaip atsakovės komercinę paslaptį ir nesigilino, ar verslo modelio aprašymų turinys atitinka komercinės paslapties, ar nekonkuravimo susitarimo sąvokas. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, ar atsakovė, Sutartyje nurodydama, kad verslo modelio aprašymai yra jos komercinė paslaptis, pernelyg neapribojo ieškovo kaip darbuotojo konstitucinės laisvės laisvai pasirinkti darbą ir (ar) verslą.
    1. Nurodė, jog atsakovė į bylą nepateikė jokio dokumento, kuris aprašytų atsakovės verslo modelį. 2018 m. kovo 8 d. teismo posėdyje atsakovės vadovė paaiškino, kad verslo modelio aprašymo nėra, darbuotojai, tarp jų ir ieškovas, apie tai, kas yra verslo modelio aprašymai, sužino per susirinkimus, kurie nėra dokumentuoti (t. y. nėra susirinkimo protokolų). Atsakovė į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovės vadovės nurodytą aplinkybę, kad ieškovas dalyvavo susirinkimuose, kuriuose buvo aptariami įvairūs klausimai, kurių dauguma net nėra atsakovės komercinė paslaptis, todėl net jei ieškovas ir dalyvavo susirinkimuose, tai nereiškia, jog ieškovas suvokė atsakovės verslo modelio aprašymus kaip atsakovės komercinę paslaptį (t. y. kad tam tikri duomenys yra verslo modelio aprašymai ir atsakovės komercinė paslaptis). Ieškovas pažymėjo, jog 2018 m. kovo 8 d. posėdyje atsakovės vadovė negalėjo paaiškinti, kas yra atsakovės verslo modelio aprašymas, todėl nelogiška, jog ieškovas suprato, kas yra atsakovės komercinė paslaptis, jei net atsakovės direktorė negalėjo paaiškinti Sutartyje vartojamų sąvokų turinio.
    2. Nurodė, jog duomenys apie atsakovės klientus ir tiekėjus yra nurodyti kaip atskiras Sutarties dalykas, taigi, nelogiška ir teisiškai nepagrįsta būtų verslo modelio aprašymus aiškinti kaip atsakovės turimus duomenis apie jos klientus ir tiekėjus.
    3. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, kad informacija, kaip atlikti darbą (kasmetinę gelbėjimosi priemonių patikrą), yra vieša, todėl negali būti laikoma atsakovės komercine paslaptimi. Informacija, kaip atlikti darbus, skelbiama SOLAS ir LSA Code ir šie sąvadai yra viešai prieinami ir juos gali įsigyti bet kuris asmuo.
    4. Nurodė, jog nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė turi teisę nuspręsti, kas sudaro atsakovės komercinę paslaptį, nes komercinės paslapties apibrėžimas imperatyviai įtvirtintas CK 1.116 straipsnyje, todėl kaip komercinė paslaptis gali būti įvardijami tik tie duomenys, kurie atitinka šio straipsnio nuostatas.
  4. Ieškovas nurodė, jog ieškovas atsisakė pasirašyti nekonkuravimo susitarimą, tad ieškovas turi teisę verstis panašia kaip atsakovė ūkine komercine veikla arba dirbti analogišką darbą, t. y. vystyti panašų kaip atsakovės verslo modelį. Taip pat pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas Valstybinės darbo inspekcijos išaiškinimas, kuriame nurodyta, jog jeigu šalys nesusitarė, kad darbuotojui draudžiama konkuruoti darbo santykių metu, tuomet darbuotojo teisė susirasti kitą darbą nėra ribojama ir darbuotojas gali ja disponuoti. Ieškovas nurodė, jog jeigu ieškovas būtų žinojęs, kad Sutartyje nurodytas verslo modelis de facto atitinka nekonkuravimo susitarimą, Sutarties nebūtų pasirašęs, nes ieškovas 2010 m. kovo 17 d. paaiškinime aiškiai ir konkrečiai nurodė, kad nesutinka pasirašyti nekonkuravimo susitarimo, t. y. nesutinka darbo santykių metu ar jiems pasibaigus nekonkuruoti su atsakove.
  5. Ieškovas nurodė, jog tai, kas yra atsakovės komercinė paslaptis ir ką ieškovas įsipareigojo saugoti, nurodyta Sutartyje. Sutarties 1.2 punkte nurodytas sutarties dalykas, tačiau kaip komercinė paslaptis nėra nurodyta kainodara. Kainų ir nuolaidų dydis kaip komercinė paslaptis nurodytas Darbo tvarkos taisyklėse, tačiau atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, kad ieškovas su Darbo tvarkos taisyklėmis būtų pasirašytinai supažindintas, todėl Darbo tvarkos taisyklių nuostatos ieškovui negali būti taikomos. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismui pateikė kitų įmonių pasiūlymus atlikti analogiškas paslaugas, iš kurių matyti, kad rinkoje yra tam tikros nusistovėjusios kainos, kurios panašios į ieškovo bei atsakovės pasiūlytą kainą, tad atsakovės kainodara nėra ir negali būti komercinė paslaptis (Dextinsur, Net Marine ir PFC Netherlands BV pasiūlyta kaina panaši į atsakovės (Dextinsur – 2 314,03 Eur, Net Marine –

    262 150 Eur, PFC Netherlands BV – 2000 Eur), Woell, Stocznia Ustką UMS Marbalco pasiūlyta kaina panaši į ieškovo pasiūlytą kainą (Woell – 1 800 Eur, Stocznia Ustka – 1855 Eur, UMS Marbalco – 1 950 Eur), ieškovas pasiūlė pritaikęs nuolaidą Benemar CO – 1 300 Eur, Martec Ltd – 1 000 Eur).

  6. Ieškovas nurodė, jog nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas, žinodamas atsakovės verslo modelį, pasinaudojo atsakovės surinkta informacija apie tai, kokių gamintojų / tiekėjų sertifikatai yra reikalingiausi, teikiant paslaugas klientams, ir kokiu būdu tuos sertifikatus gauti, lengvatine tvarka gavo gamintojo ( - )sertifikatą bei šį sertifikatą panaudojo suteikdamas paslaugas ( - )(laivas „( - )“).

2742.1. Nurodė, jog duomenys apie ( - )yra vieši. Nurodė, jog interneto puslapyje http://www.classnk.or.jp/lip/en/lifeboat/lifeboat.aspxj yra pateikti visi pasaulio gamintojai, o interneto puslapyje http://www.classnk.or.ip/hp/en/lifeboat/lifeboat.aspxj nurodytas gamintojas Jangyinshi Beihai. Atsakovės interneto puslapyje viešai nurodytas ( - )kaip atsakovės gamintojas: http://www.garant.eu/lt/sprendimai/priesgaisrine-ir- gelbeiimosi-iranga/2. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad duomenys apie ( - )yra vieši (skelbiami tiek pasauliniuose interneto puslapiuose, tiek paties gamintojo bei atsakovės interneto puslapyje), todėl nėra laikytini atsakovės komercine paslaptimi. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad duomenys apie ( - )yra atsakovės komercinė paslaptis, tačiau Sutartyje nėra expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai įtvirtinta) nurodyta, kad informacija apie gamintojus yra atsakovės komercinė paslaptis.

2842.2. Nurodė, jog ne atsakovė, bet ( - )nustato sertifikato išdavimo sąlygas ir tvarką, tad ( - )sertifikavimo tvarka nėra ir negali būti laikoma atsakovės komercine paslaptimi.

  1. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas, pasinaudojęs atsakovės komercinę paslaptį sudarančiais duomenimis, susijusiais su atsakovės tariamu klientu ( - )(laivas „( - )“), neteisėtai pateikė pasiūlymą UAB „( - )“ vardu. Nurodė, jog byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovo veiksmuose nėra ne tik neteisėtų veiksmų, bet ir būtinosios darbo drausmės pažeidimo sąlygos – kaltės. Ieškovas neatliko nesąžiningų veiksmų – neatskleidė ir nepasinaudojo atsakovės komercine paslaptimi, o UAB „( - )“ ( - )pasiūlymą pateikė dėl to, kad gavo ( - )užklausą. Nesąžiningus, neteisėtus ieškovo veiksmus bei kaltę būtų galima konstatuoti tik tuo atveju, jei ieškovas, atstovaudamas UAB „( - )“, būtų ėmęsis iniciatyvos ir pats pateikęs užklausą dėl paslaugų teikimo Anglo-Eastem Ship Management.

2943.1. Nurodė, jog atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, įrodančių, jog ( - )yra atsakovės klientas (civilinėje byloje pateiktas tik atsakovės rašytas laiškas advokatui Osvaldui Martinkui, kuriame nurodytos tariamai ( - )suteiktos paslaugos).

3043.2. Nurodė, jog teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad nedirbo su šiuo klientu, o dirbo tik su Latvijos ir Kipro regione registruotomis įmonėmis. Tai, kad ieškovui buvo priskirtos Kipro ir Latvijos regionuose registruotos įmonės, patvirtino ir atsakovės vadovė

312018 m. kovo 8 d. teismo posėdyje.

3243.3. Nurodė, jog tai, kad užklausa dėl paslaugų suteikimo buvo siųsta ieškovui, nepatvirtina tos faktinės aplinkybės, kad ieškovas dirbo su šia įmone. Pažymėjo, kad viešuosiuose registruose kaip gamintojo ( - )sertifikuotas atstovas nurodyta atsakovė bei ieškovo elektroninis paštas, todėl logiška, kad ( - )išsiuntė užklausą interneto puslapyje nurodytu elektroninio pašto adresu.

3343.4. Nurodė, jog šioje byloje yra aktualu ne tai, ar ieškovas žinojo apie ( - )užklausą, bet tai, ar ieškovas žinojo, kad atsakovė teiks pasiūlymą bei pasiūlymo turinį. Pažymėjo, kad pasiūlymą pateikė kita atsakovės darbuotoja Viktorija Čekan. 2018 m. kovo 8 d. teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad nežinojo atsakovės teikto pasiūlymo ( - )turinio. Pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas žinojo pasiūlymo ( - )turinį, taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad atsakovės asistentės derino pasiūlymą su ieškovu. Tai įrodo šie duomenys: ieškovas pasiūlymą pateikė 2017 m. gegužės 19 d. 8.21 val., pasiūlymo kaina – 1 900 Eur; atsakovė teikė pasiūlymą 2017 m. gegužės 19 d. 11.31 val., pasiūlymo kaina – 2 155 Eur; ieškovas ( - )2017 m. gegužės 19 d. 17.14 val. pateikė pasiūlymą pritaikyti 15 proc. nuolaidą. Todėl akivaizdu, kad tuo atveju, jei ieškovas būtų žinojęs atsakovės teikto pasiūlymo ( - )turinį, 2017 m. gegužės 19 d. 17.14 val. nebūtų pasiūlęs 15 proc. nuolaidos, nes ieškovo ryte pateiktas pasiūlymas buvo naudingesnis ( - )ir įmonė, be abejonės, šį pasiūlymą būtų priėmusi.

  1. Ieškovas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, nes sprendimo argumentus grindė vien tik atsakovės vadovės 2018 m. kovo 8 d. teismo posėdyje teiktais paaiškinimais.
    1. Pažymėjo kad civilinėje byloje nėra pateikta nė vieno įrodymo, kad ieškovas būtų panaudojęs komercinę paslaptį, susijusią su ieškovui priskirtų regionų klientais. Ieškovui buvo priskirti tik Kipro ir Latvijos regionai, prie kitos serveriuose laikomos informacijos jis prieigos neturėjo, kokia konkrečiai informacija laikoma serveriuose, ieškovas nežino. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tai, kad ieškovas dalyvavo atsakovės susirinkimuose ir kad juose buvo aptariami verslo modelio aprašymai. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas neklausė ieškovo, ar jis dalyvavo susirinkimuose, kas buvo aptariama susirinkimuose ir pan.
    2. Nurodė, jog viso proceso pirmosios instancijos teisme metu teismo buvo prašoma išreikalauti duomenis iš atsakovės apie nuolatinius jos klientus, su kuriais dirbo ieškovas, tačiau pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių, kad itin reikšmingi duomenys būtų pateikti civilinėje byloje.
    3. Nurodė, jog nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog komercinius pasiūlymus, kuriuos rengė asistentai, derino su ieškovu. Nurodė, jog siekiant paneigti šią išvadą buvo būtina apklausiant Viktoriją Čekan, tačiau to pirmosios instancijos teismas nepadarė.
    4. Nurodė, jog norint pateikti pasiūlymą ( - )nebuvo reikalingi jokie priedai, nes visa informacija apie laivą yra viešuose registruose. Be to, atsakovė nepateikė civilinėje byloje ( - )užklausos priedo, kas leidžia teigti, kad prikabintas failas yra tik elektroninio laiško programinis failas, kuris, greičiausiai, net neatsidaro.
    5. Nurodė, jog civilinėje byloje nėra jokių objektyvių rašytinių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas turėjo prieigą prie atsakovės kompiuterinės programos „SeaWEB“. Taip pat nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių tai, kad ieškovas neturėjo prieigos prie „SeaWEB“ programos, nes ieškovas neturi jokių galimybių šio įrodymo pateikti. Pirmosios instancijos teismas teismo posėdžio metu nepaklausė ieškovo, ar pastarasis turėjo prieigą prie nurodytos programos, kas šia programa naudojasi, kokiam tikslui naudojama programa. Nurodė, jog prieigą prie šios programos turėjo tik du atsakovės darbuotojai. Pažymėjo, jog „SeaWEB“ programoje neįmanoma sužinoti apie laivo saugumo ir priešgaisrinę įrangą, o informaciją apie tai, kada ir kur atvyksta laivas, kas yra laivo savininkas, kas yra tiekėjas, galima sužinoti interneto puslapiuose www.portofklaipeda.lt (laivų atvykimas), www.marinetraffic.com (laivų paieška, jų vietos nustatymas žemėlapiuose, jų atvykimo į uostą laikas), taip pat www.equasis.org.
    6. Nurodė, jog tai, kad ieškovui nereikėjo vykti į mokymus Kinijoje, visų pirma yra ne atsakovės, o ieškovo nuopelnas, nes ieškovas dirbo su ( - )produkcija itin atsakingai, dėl to įgijo ( - )pasitikėjimą ir tai patvirtina, kad atsakovės darbuotojas po ieškovo atleidimo, perėmęs pastarojo funkcijas, turėjo vykti į Kiniją į mokymus.
    7. Nurodė, jog nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė yra Zhenjiang Matchau Marine Equipment Co Ltd atstovė ir ši bendrovė yra nuolatinė atsakovės tiekėja. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kad Zhenjiang Matchau Marine Eąuipment Co Ltd yra atsakovės nuolatinis tiekėjas, todėl pirmosios instancijos teismas suklydo dėl pavadinimų panašumo, nes atsakovės tiekėjas yra Zhenjiang Marine Auxiliary Machinery Works, o informaciją apie Zhenjiang Matchau Marine Eąuipment Co Ltd (kontaktinius duomenis, teikiamas paslaugas) ieškovas rado internete per paieškos sistemą „Google“.
    8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo kompiuteryje laikoma informacija buvo laikoma siekiant panaudoti UAB „( - )“. Ši pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta, nes akivaizdu, kad darbuotojo kompiuteryje privalo būti informacija, susijusi su jo atliekamu darbu. Nurodė, jog, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo asmeninis telefonas buvo sujungtas su pastarojo darbo kompiuteriu, todėl ieškovas trynė ne UAB „( - )“ ar atsakovės komercinę paslaptį sudarančius duomenis, bet savo asmeninę informaciją (ieškovas naudojosi programa „Viber“, kurioje buvo asmeniniai susirašinėjimai, atitinkamai šie duomenys buvo ir ieškovo kompiuteryje ir būtent šie duomenys buvo trinami).

34Dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas

  1. Ieškovas nurodė, jog iš banko išrašo matyti, kad: atsakovė skirtingais pavedimais mokėdavo darbo užmokestį, dienpinigius bei premijas: ieškovo darbo užmokestis nuo 2016 metų sausio mėnesio buvo 1 400 Eur (2016 m. vasario 5 d. pavedime nurodyta „atlyginimas už 1 mėn.“); ieškovui taip pat buvo mokami priedai prie atlyginimo (Ql, Q3, ketvirčio priedas), kurie buvo pervedami ieškovui atskiru pavedimu. Ieškovas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nuo 2016 m. sausio mėnesio padidino darbo užmokestį ieškovui nuo 1 020,91 Eur iki 1 400 Eur, vidutinis darbo užmokestis už liepos mėnesį bei kompensacija už nepanaudotas atostogas turėjo būti skaičiuojama ne nuo 1 020,91 Eur, bet nuo 1400 Eur.
  2. Ieškovas nurodė, jog prie ieškinio pateiktoje lentelėje yra rašymo apsirikimo klaida, ieškovas prašo neišmokėto darbo užmokesčio už liepos mėnesį.
  3. Ieškovas pažymėjo, kad teikė pirmosios instancijos teismui ne vieną tiek žodinį, tiek rašytinį prašymą išreikalauti iš atsakovės duomenis, reikalingus priedams pagal atsakovės ieškovui pateiktą lentelę apskaičiuoti, tačiau atsakovei nesąžiningai bei piktavališkai nurodžius, kad šių duomenų negali pateikti, teismas nesiėmė jokių priemonių, kad būtų pateikti duomenys, taip užkirsdamas ieškovui galimybę tikslinti ieškinį bei reikalauti iš atsakovės nesumokėtų priedų.
  4. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad visos pirmosios instancijos teismo išvados buvo paremtos tik atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais bei atsakovės vadovės paaiškinimas. Atsakovė civilinėje byloje nepateikė nė vieno objektyvaus rašytinio įrodymo, patvirtinančio atsakovės atsiliepime ir atsakovės vadovės paaiškinimuose nurodytas aplinkybes. Pažymėjo, kad ieškovas nesutiko su atsakovės argumentais, pateikė pirmosios instancijos teismui savo paaiškinimus bei įrodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas ieškovės argumentų ir įrodymų nevertino ir nepasisakė, kokiais motyvais vadovaudamasis atmeta ieškovės paaiškinimus bei įrodymus. Tokios aplinkybės suponuoja išvadą dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Ieškovas nurodė, jog pirmosios instancijos teismo šališkumą ir išankstinį nusistatymą patvirtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo byloje būtinų įrodymų, nors šiuos įrodymus, be abejonės, atsakovė turi (pvz., ieškovas pateikė ne vieną prašymą teismui prašydamas išreikalauti iš atsakovės duomenis apie įmones, su kuriomis ieškovas dirbo, taip pat ieškovas prašė teismo išreikalauti iš atsakovės duomenis, vadovaujantis kuriais ieškovui turėtų būti apskaičiuotas priedas prie atlyginimo).
  5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  6. Atsakovė nurodė, jog ieškovo argumentai, jog jis nesuvokė, kas yra atsakovės verslo modelis, vertintini kaip subjektyvi jo pozicija, todėl būtina vertinti faktines objektyvias aplinkybes.
    1. Ieškovas atsakovės įmonėje iki atleidimo dirbo septynerius metus nuo

      352010-03-17 (prieš tai nuo 2007-08-06 dirbo susijusioje analogiška veikla užsiimančioje įmonėje).

    2. Darbo sutarties sudarymo metu buvo aišku, kad ieškovui tinkamam jo darbo pareigų atlikimui bus patikėta atsakovės komercinę paslaptį sudaranti informacija, būtent dėl to darbo sutarties pasirašymo dieną su ieškovu buvo pasirašyta Sutartis siekiant užtikrinti tokios informacijos apsaugą.
    3. Ieškovas buvo ilgametis pardavimų vadovas, jis buvo supažindintas bei puikiai žinojo atsakovės verslo modelį (aprašymą bei taikymo praktiką, projektų ruošimo ir įgyvendinimo metodiką), darbo organizavimą, laivų aptarnavimo (techninio tikrinimo, priežiūros, analizės, remonto ir pan.) veiklos specifiką, finansinius įmonės rodiklius, duomenis apie buvusius, esamus bei būsimus tiekėjus / gamintojus, pirkėjus / klientus (jų dukterines įmones, produkcijos asortimentą, gamybos ir komplektavimo ypatumus, laivų pavadinimus, skaičių, bazavimosi uostus ir pan.), paslaugų savikainą ir dispoziciją, veiklos sąnaudas, apie potencialius komercinius partnerius, sutarčių ir susitarimų sąlygas su klientais / tiekėjais / gamintojais, sutarčių ypatumus, mokėjimo sąlygas, kainų ir nuolaidų lygį, priešgaisrinės ir gelbėjimosi įrangos tiekimo, priežiūros bei patikros sertifikatų išdavimo tvarką ir specifiką, technologinius, projektinius sprendimus, sukauptą gamybinę-technologinę patirtį ir pan.
    4. Ieškovas nuolat dalyvaudavo strateginiuose susitikimuose, kuriuose buvo aptarinėjamas verslo modelis, sprendžiama, kas yra būtina įmonei ir klientui, kaip įmonė gali išsiskirti iš kitų konkuruojančių įmonių, kokie priimtini aptarnavimo standartai, darbų vykdymas skirtinguose uostuose, kur nedirba konkurentai. Ieškovo reikalavimas pateikti rašytinius dokumentus, patvirtinančius, kad jis dalyvavo įmonės susirinkimuose, visiškai nepagrįstas ir net nelogiškas, nes susirinkimai, kaip tai numato atsakovės Darbo tvarkos taisyklių 7.1.8 d., ir pagal susiklosčiusią įmonės veiklos praktiką vykdavo nuolat, darbuotojai turėjo pareigą juose dalyvauti, o būtinybės privalomai dokumentuoti periodinių susirinkimų (ypač, jei juose nebuvo priimami teisinę reikšmę turintys sprendimai) eigą nenumato jokie teisės aktai.
  7. Atsakovė nurodė, jog darbo funkcijoms atlikti ieškovui buvo suteikta prieiga prie atsakovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos, saugomos įmonės serverio L diske (informacija susijusi su įmonės verslu: klientų, tiekėjų, subrangovų, gamintojų duomenų bazės, įmonės kainininkas, informacija apie vykdytus ir vykdomus projektus (paklausimai iš klientų, apskaičiavimai ir siųsti komerciniai pasiūlymai klientams, projektų eiga, aprašyti įvykdyti darbai kiekviename laive, išrašyti sertifikatai, darbų eigos nuotraukos ir pan.), vietinio serviso ir mobilaus serviso vykdomų darbų aprašymai (su nuotraukomis), visa projektų dokumentacija (patikros lapai, sertifikatai ir pan.) ir S diske (grupės „( - )“ mastu (susijusių grupės įmonių) pateikiama informacija: senų sertifikatų kopijos, turimi registrai, projektų, įmonės finansinės analizės, UAB „( - )“ procesų schema, informacija apie klientus, kuriuos lanko pardavimų vadybininkai / vadovai grupės mastu, verslo plėtros susirinkimų protokolai, kuriuose numatyti strateginiai sprendimai, informacija apie uostus ir kt). Nurodė, jog ieškovas gavęs prieigą prie įmonės L serverio S diskuose saugomos informacijos, suprato, jog ji nėra vieša.
  8. Atsakovė nurodė, jog apeliaciniame skunde sąmoningai iškraipomi atsakovės vadovės paaiškinimai, duoti 2018 m. kovo 8 d. teismo posėdyje, tendencingai teigiant, kad neva atsakovės vadovė negalėjo paaiškinti, kokie konkrečiai duomenys sudaro verslo modelio aprašymus, nors priešingai, teismo posėdžio metu atsakovės atstovė bei atsakovė procesiniuose dokumentuose aiškiai nurodė šias aplinkybes.
  9. Atsakovė nurodė, jog nepagrįsti ieškovo argumentai, kad informacija, kaip atlikti darbą (kasmetinę gelbėjimosi priemonių patikrą), yra vieša – skelbiama SOLAS ir LSA Code viešai prieinamuose sąvaduose, todėl negali būti laikoma atsakovės komercine paslaptimi. Kaip įrodymą, kad nurodyta informacija vieša, ieškovas pateikė nuorodą į neoficialų šaltinį interneto enciklopediją „Vikipedija“, kur tik nurodyta, kad SOLAS yra tarptautinė konvencija, sukurta 1912 m. po laivo „Titanikas“ katastrofos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje, ir nurodoma kukli informacija apie laivų markiravimo sudėtį ir pateikiama kita nuoroda į Tarptautinės jūrų organizacijos kontaktinius duomenis įvairiose šalyse, tačiau joje nėra informacijos, kuri, kaip nurodė atsakovė, laikytina komercine paslaptimi.
  10. Atsakovė nurodė, jog ieškovas nepagrįstai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė turi teisę nuspręsti, kas sudaro jos komercinę paslaptį. Tokią teisę atsakovei suteikia Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad CK 1.116 straipsnio nurodyti komercinės (gamybinės) paslapties požymiai yra suformuluoti taip, kad į komercinės paslapties sąvoką patektų platus spektras bendrovės interesų. Formalieji teisės kriterijai beveik neriboja informacijos, kuri galėtų būti laikoma konfidencialia bendrovės informacija, pobūdžio ar turinio. Jei kompetentingi bendrovės valdymo organai mano turį vertingos bendrovės veiklai informacijos, tokiai informacijai jie gali pritaikyti komercinės paslapties statusą ir taikyti visus reikalingus apsaugos mechanizmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartis civilinėje byloje

    36Nr. 3K-3-447/2014).

  11. Atsakovė nurodė, jog nepagrįsti ieškovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nesigilino, ar verslo modelio aprašymų turinys atitinka komercinės paslapties ar nekonkuravimo susitarimo sąvokas, ar atsakovė, Sutartyje nurodydama, kad verslo modelio aprašymai yra jos komercinė paslaptis, pernelyg neapribojo ieškovo kaip darbuotojo konstitucinės laisvės laisvai pasirinkti darbą ir (ar) verslą. Nurodė, kad atsakovės verslo modelis yra individualus, itin svarbus ir reikšmingas atsakovės įmonei, nes būtent toks sukuria pelną. Jis apima: 1) vertės klientui kūrimą kaip vieną pagrindinių elementų, t. y. būdus, kaip įmonė išsprendžia klientams kilusias problemas ir sukuria jiems naują vertę; 2) pelno logiką, t. y. kaip įmonė gauna pelną iš savo veiklos ir kokia yra pajamų ir išlaidų struktūra; 3) įmonės vertės tinklas – verslo modelis yra išoriškai orientuotas ir atskleisti įmonės santykius su įvairiais dalyviais jos vertės kūrimo tinkle; tinklas suteikia galimybę sukurti didesnę vertę komplementarumo pagrindu; 4) įmonės turimi ištekliai ir pajėgumai – verslo modelio sistema parodo įmonės išteklių ir turimų kompetencijų bazę, 5) strateginiai sprendimai, pasirinkimai arba principai padeda išsiaiškinti svarbius strateginius įmonės sprendimus, susijusius su vertės kūrimu už įmonės ribų, 6) inovacijos – neatsiejama verslo modelio atsiradimo prielaida, kaip ir galimybė padidinti gaunamą naudą iš jau esamo verslo modelio. Visa nurodyta informacija yra griežtai atsakovės komercinė paslaptis, nes sukuria jai vertę, suteikia pranašumą konkurencinėje aplinkoje. Tokia išimtinai įmonei priklausanti informacija yra saugoma, o draudimas ją atskleisti neturi jokios įtakos ieškovo laisvei pasirinkti darbą ar verslą, nes ieškovas turi teisę dirbti kitoje įmonėje, turinčioje savą verslo modelį.
  12. Atsakovė nurodė, jog nepagrįstas ieškovo argumentas, jog atsakovės kainodara Sutartyje kaip komercinę paslaptį sudaranti informacija nėra nurodyta. Atsakovė pažymėjo, jog atsakovės kainodara (kainos nustatymo, nuolaidų, skatinimo sistema ir pan.) atskiroms klientų grupėms (pavieniai, lojalūs ir pan.) yra sąlygota ir sukurta dėl atsakovės ilgametės patirties, ja vadovaujantis yra kuriamas nuolatinių klientų ratas, priviliojami nauji klientai. Kad kainodara yra atsakovės komercinė paslaptis, yra nurodyta įmonės Darbo tvarkos taisyklėse, kurių, sudarydamas darbo sutartį, ieškovas įsipareigojo laikytis. Nurodė, jog ieškovas nepaneigė, kad komercinį pasiūlymą UAB „( - )“ vardu parengė būtent žinodamas atsakovės kainodaros principus. Ieškovas, kaip komercijos padalinio darbuotojas, kuris skaičiuodavo projekto vertę ir teikdavo pasiūlymus klientams, buvo supažindintas su įmonės standartiniu bei su specialių kainų tam tikriems klientams kainoraščiais, taip pat turėjo visą informaciją apie kainoraščius, konkretaus atsakovės komercinio pasiūlymo Eastern Ship Management duomenis jis matė

    37L diske. Esminės reikšmės neturi rinkoje esančios atitinkamų paslaugų kainos, o esmę sudaro tai, kad ieškovas žinojo atsakovės pateikto pasiūlymo kainą ir tuo pasinaudodamas savo įmonės vardu klientui pasiūlė mažesnę kainą.

  13. Atsakovė nurodė, jog nepagrįsti ieškovo argumentai ir nesutikimas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas, panaudojęs atsakovės komercinę paslaptį sudarančius duomenis, susijusius su jos klientu ( - )(laivas „( - )“), neteisėtai pateikė pasiūlymą UAB „( - )“ vardu. Ieškovas nepagrįstai reikalauja pateikti objektyvius duomenis, patvirtinančius, kad jis žinojo pasiūlymo ( - )turinį, nes žinojimas / suvokimas yra subjektyvi kategorija. Šiuo atveju ieškovo atsakovės įmonėje užimamos pareigos, jo asmeniškai gauta ( - )paslaugų suteikimo užklausa, jo dėl užimamų pareigų turimos galimybės jungtis prie atsakovės serverio duomenų, kuriuose dedami komerciniai pasiūlymai, jo pasiūlymo turinys ir galutinė pareikalauta kaina bei UAB „( - )“ gautos pajamos, ieškovo tikslai ir motyvai slapta nuo atsakovės dirbant ir konkuruojančioje savo paties įsteigtoje įmonėje leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovas atskleidė atsakovės komercinę paslaptį – jos galimos sutarties su šia bendrove objektą, atsiskaitymo tvarką (paslaugos kainą ir kainodarą), įmonės verslo modelio aprašymą, finansinius rodiklius ir kitą susijusią informaciją, dėl to atsakovė neteko užsakymo, o ieškovo įmonė šį užsakymą gavo, tokiu būdu atsakovei padaryta turtinė žala.
    1. Nurodė, jog, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, į bylą yra pateikti duomenys (lentelė su nurodytomis sąskaitų išrašymo datomis, numeriais, laivų pavadinimais, kaina ir kt.), patvirtinantys, kad ( - )yra atsakovės klientas nuo 2012 metų ir šį klientą, kurio vienas iš padalinių yra Rygoje, Latvijoje, kuruodavo būtent ieškovas, kuris tuo metu buvo padalinio vadovas, – bendravo su klientais, ruošė komercinius pasiūlymus, vykdė darbus, todėl ieškovui atsakovės klientas ( - )buvo puikiai žinomas jau daugelį metų. Ieškovas žinojo šiam klientui taikomą kainodarą ir šias žinias panaudojo siekdamas turtinės naudos pateikdamas ( - )pasiūlymą UAB „( - )“ vardu, sąmoningai atsakovės prašomą kainą sumažindamas tokiu lygiu, kad ji būtų žemesnė nei pasiūlytoji atsakovės. Be to, ieškovas nepagrįstai suteikia reikšmę asmeniškai jo darbui su minėta įmone, nes net ir apie įmones, su kuriomis jis tiesiogiai nedirbdavo, jis turėjo galimybę gauti visą konfidencialią informaciją iš atsakovės serverio minėtų L ir S diskų.
    2. Nurodė, jog sprendžiant dėl ieškovo padaryto darbo pareigų pažeidimo yra svarbu ne tik tai, ar jis žinojo atsakovės ( - )pateikto pasiūlymo turinį, bet ir tai, jog jis, būdamas atsakovės darbuotojas ir kartu (slapta nuo darbdavio) konkuruojančios įmonės UAB „( - )“ akcininkas ir darbuotojas, pasinaudodamas savo pareigomis atsakovės įmonėje, sužinojo (asmeniškai į darbinį el. paštą k.tirva@garant.eu gavo) apie ( - )atsakovei pateiktą užklausą dėl laivo „( - )“ gelbėjimo įrangos, pagamintos KLR gamintojo Jangyinshi Begai, aptarnavimo. Suvokdamas, jog šis atsakovės ilgametis klientas ketina paslaugas pirkti (suteikti finansinę naudą) iš atsakovės – ieškovo darbdavės, kuriai jis yra įsipareigojęs būti lojalus pagal anksčiau nurodytas DK ir sudarytų sutarčių nuostatas, pažeisdamas visas šias pareigas, savanaudiškai ir priešingai atsakovės interesams darbo atsakovės įmonėje laiku – 2017 m. gegužės 19 d. 8.21 val. UAB „( - )“ vardu šiai bendrovei pateikė komercinį pasiūlymą dėl paslaugos suteikimo už 1 900 Eur, patvirtindamas, kad turi teisę (kurią įgijo tik dėl darbo atsakovės įmonėje) atlikti ( - )įrangos patikrą / remontą. Žinodamas, kad atsakovė 2017 m. gegužės 19 11.31 val. Anglo-Eastern pateikė komercinį pasiūlymą paslaugas suteikti už 2 155 Eur, ieškovas UAB „( - )“ vardu ( - )pateikė pasiūlymą sumažindamas kainą dar 15 proc., dėl to bendrovė 2017 m. gegužės 23 13.17 val. patvirtino būtent šį mažesnį UAB „( - )“ pasiūlymą, o ne UAB „( - )“ pasiūlymą.
    3. Nurodė, jog nepagrįstas ieškovo argumentas, kad neva žinodamas atsakovės pasiūlymo turinį, jis nebūtų siūlęs 15 proc. nuolaidos (siūloma kaina su nuolaida – 1 615 Eur), nes realiai tokia tariama nuolaida buvo deklaruota tik formaliai siekiant pritraukti klientą, žinant, jog reali paslaugų kaina sudarys daug daugiau, nes galutinė UAB „( - )“ pateikta ( - )sąskaita 2 193 Eur sumai, kurią minėta bendrovė UAB „( - )“ sumokėjo 2017 m. liepos 24 d. Taigi galutinė kaina ir ieškovo įmonės gauta nauda viršijo atsakovės pasiūlymo kainą. Pažymėjo, jog ieškovas, turėdamas ilgametę patirtį atsakovės įmonėje, žinojo taikomą kainą ir kainodarą – esant papildomų darbų tikimybei klientui pateikti didesnės apimties sąskaitą nei pradinis kainos pasiūlymas, kuo ir pasinaudojo priešingai atsakovės interesais savo įmonės UAB „( - )“ naudai pateikdamas pasiūlymą atsakovės klientui.
    4. Nurodė, jog ieškovo, kaip darbuotojo, priešingą darbdavio – atsakovės interesams elgesį patvirtina tolesni nuoseklūs jo veiksmai. Ieškovas žinodamas atsakovės taikomą praktiką klientus aptarnauti jiems patogioje laivo buvimo vietoje naudodamasis dėl darbo UAB „( - )“ turimais resursais – darbo sutarties galiojimo metu pasiėmęs „tėvadienį“ ir vieną atostogų dieną, 2017 m. gegužės 25–26 dienomis nuvyko į Rygos uostą, kur kaip UAB „( - )“ atstovas atliko laivo „( - )“ gelbėjimo įrangos patikros ir remonto darbus ir išdavė KLR gamintojo ( - )patikros sertifikatą Nr. 17-002.
    5. Nurodė, jog ieškovo teiginys, kad jis tariamai nežinojo apie atsakovės ( - )teiktą pasiūlymą, prieštarauja jo paties duotiems paaiškinimams Darbo ginčų komisijai.
  14. Atsakovė nurodė, jog ieškovas visiškai nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-16 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-421/2017, nes joje pateikti išaiškinimai susiję su pacientų duomenimis, šios bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, todėl minėta nutartimi vadovautis nėra pagrindo. Šiuo atveju turi būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad komercinė paslaptis turi suteikti jos turėtojui konkurencinį pranašumą, t. y. tam tikrų verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir pan. Investuoti į turimą klientą įmonėms apsimoka labiau, nei bandyti pritraukti naujų, nes iš lojalių klientų jos gali uždirbti daugiau pelno nei iš naujų pritrauktų, todėl praktikoje pripažįstama, kad ūkio subjekto klientų sąrašas priskirtinas rinkos informacijai, sudarančiai komercinę paslaptį. Tokia informacija užtikrina ūkio subjekto pranašumą prieš kitus ūkio subjektus, ji yra neatskiriamas rinkos elementas, todėl šios informacijos atskleidimas tretiesiems asmenims gali lemti sąžiningos konkurencijos pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2015, kt.).
  15. Atsakovė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas, žinodamas atsakovės verslo modelį, pasinaudojo pastarosios surinkta informacija apie tai, kokių gamintojų / tiekėjų sertifikatai yra reikalingiausi teikiant paslaugas klientams ir kokiu būdu tuos sertifikatus gauti. Ieškovas, žinodamas gamintojo ( - )įrangos platų paplitimą laivuose, tai, kad jo pagamintos įrangos patikrai / remontui reikalingas šios įmonės išduotas sertifikatas, kurį ieškovas buvo įgijęs po sudėtingų bei atsakovės finansuotų mokymų Kinijoje kaip atsakovės darbuotojas ir todėl jau lengvatine tvarka gavo gamintojo ( - )sertifikatą kaip UAB „( - )“ darbuotojas, šį sertifikatą panaudojo suteikdamas paslaugas ( - )(laivas „( - )“). Ieškovo reikalavimas pateikti „objektyvius duomenis“, kad atsakovė turi surinkusi informaciją apie tai, kokių gamintojų sertifikatai yra reikalingiausi teikiant paslaugas tiekėjams, deklaratyvus, nes minėta informacija yra ilgametės atsakovės veiklos rezultatas, verslo dalis, sukaupta patirtis, kuri turi savo vertę ir todėl sudaro įmonės komercinę paslaptį. Tai, kad ( - )kontaktiniai duomenys yra skelbiami viešai, neturi reikšmės, nes ne kontaktiniai duomenys šiuo atveju yra atsakovės komercinė paslaptis, o pastarosios sukaupta patirtis apie šio gamintojo įrangos paplitimo laivuose mastus, reikalavimus įrangos patikrai, sertifikavimo sąlygas ir kt., kas išskiria šį gamintoją iš tūkstančių kitų viso pasaulio gamintojų ir šį išskirtinumą dėl ilgametės patirties yra atskleidusi atsakovė.
  16. Atsakovė nurodė, jog ieškovas nepagrįstai reikalauja išimtinai rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų jo padarytą darbo pareigų pažeidimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, darbuotojo neteisėti veiksmai gali būti įrodinėjami visomis CPK

    38177 straipsnio 2 dalyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-915/2015). Šis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad civilinėse bylose sprendžiant dėl darbo drausmės pažeidimų, įskaitant šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, įrodytumo, įrodymų leistinumo ir pakankamumo nei materialiosios, nei proceso teisės normose neįtvirtinta reikalavimo vadovautis administracinėse ir (arba) baudžiamosiose bylose taikytinomis įrodinėjimo taisyklėmis. Tai reiškia, kad darbo drausmės pažeidimas, įskaitant šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, gali būti įrodinėjamas ir netiesioginiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje

    39Nr. 3K-3-423/2010; 2011-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2011; kt.).

  17. Atsakovė nurodė, jog pirmosios instancijos teismui buvo pateikti šalių įrodymai ir teismas sprendimą priėmė įvertinęs jų visumą.
    1. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas vertino Darbo tvarkos taisykles, Pardavimo vadovo pareigybės aprašą Nr. 20, Sutartį, Registrų centro išrašą apie UAB „( - )“ įsteigimą, šios bendrovės steigimo sutartį, įstatus, banko sąskaitos išrašą, ieškovui išduotus sertifikatus kaip atsakovės ir kaip UAB „( - )“ darbuotojui, elektroninius laiškus, komercinius pasiūlymus, UAB „( - )“ viešai internete deklaruojamą melagingą informaciją apie turimą 10 metų veiklos patirtį, atsakovės įsakymus, atsakovės vadovės, paties ieškovo paaiškinimus ir kitus įrodymus, kurių pagrindu susiformavo teismo įsitikinimas apie tai, kad ieškovas padarė šiukštų darbo pareigų pažeidimą, dėl to pagrįstai iš darbo buvo atleistas.
    2. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netikėti atsakovės paaiškinimais apie tai, kad ieškovui jo darbo funkcijoms atlikti buvo suteikta prieiga prie atsakovės konfidencialios bei komercinę paslaptį sudarančios informacijos, saugomos jos serverio diskuose L ir S, nes pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu to iš esmės net neneigė, neįrodinėjo priešingai, o apeliaciniame skunde rašytinių įrodymų pradėjo reikalauti tik formaliai, nesant kitų racionalių argumentų gintis nuo jam pateiktų kaltinimų darbo pareigų pažeidimu. Pažymėjo, kad be atsakovės serveryje sukauptos informacijos ieškovas, kaip pardavimų vadovas, net nebūtų galėjęs apskritai dirbti ir atlikti savo darbo pareigų.
    3. Nurodė, jog byloje buvo pateiktas 2017 m. liepos 24 d. UAB „( - )“ IT departamento vadovo tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog atlikus ieškovo darbo kompiuterio apžiūrą, buvo nustatyta, kad jame laikomi dokumentai, susiję su UAB „( - )“ (UAB „( - )“ 2017 m. birželio 6 d. 1 805 USD sumos tarptautinis mokėjimo pavedimas Kinijos LR gamintojui Zhenjiang Matchau Marine Equipment Co., Ltd, kurio atstovė yra atsakovė ir kuris yra atsakovės nuolatinis tiekėjas; UAB „( - )“ banko sąskaitos Nr. ( - ) išrašas); fotonuotraukos su UAB „( - )“ klientų kontaktais; išsaugota vertinga ir komercinę paslaptį sudaranti informacija iš UAB „( - )“ serveryje esančių diskų S ir L. Suinteresuoto bylos baigtimi ieškovo subjektyvūs teiginiai, kad jis tariamai nežinojo, kokia informacija laikoma serveriuose, vertintini kaip neobjektyvūs ir laikytini ieškovo gynybos pozicija. Šiuo atveju regionų priskyrimas ieškovui neturėjo įtakos jo galimybėms susipažinti su atsakovės serveryje saugoma konfidencialia informacija.
    4. Nurodė, jog nepagrįsti ieškovo argumentai, jog atsakovė savo interneto puslapyje viešai skelbia klientus, tiekėjus, savo atliekamas paslaugas, logistikos ypatumus ir pan. Atsakovės tinklalapyje http://www.gesinu.lt/ yra skelbiamos tik atsakovės teikiamos paslaugos, kontaktai, kas verslo subjektui yra savaime suprantama, ir to atsakovė net neįrodinėjo esant komercine paslaptimi. Tuo tarpu jokios informacijos apie klientus, tiekėjus, logistikos ypatumus interneto tinklalapyje nėra ir nebuvo.
    5. Nurodė, jog nepagrįstas ieškovo argumentas, jog atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų, komercinius pasiūlymus rengiančios asistentės prieš išsiuntimą klientams šiuos pasiūlymus suderindavo su ieškovu. Ieškovas Darbo ginčų komisijai pripažino, kad komercinius pasiūlymus ruošdavo asistentai, o ieškovas juos derindavo, jeigu prireikdavo, taisydavo (žr. Darbo ginčų komisijos 2017-10-03 sprendimo 5 psl.). Ieškovas įmonėje dirbo pardavimų vadovu, jis pagal savo pareigybės aprašymo 2.2, 2.4 dalis kontroliavo pavaldžių darbuotojų darbą, vertino įvykdytų darbų kokybę, inter alia, asistentų rengiamus komercinius pasiūlymus. Teismas neturėjo pagrindo netikėti ieškovo pareigybės aprašymu, sutampančiais atsakovės vadovės paaiškinimais, juolab kad pats ieškovas šią aplinkybę buvo pripažinęs Darbo ginčų komisijai.
    6. Nurodė, jog nepagrįstas ieškovo argumentas, jog atsakovė nepateikė įrodymų, jog jam buvo suteikta prieiga prie atsakovės kompiuterinės programos „SeaWEB“, iš kurios sužinojo apie laivui „( - )“ reikalingus atlikti darbus ir šią informaciją atskleidė UAB „( - )“. Pardavimų vadovui tiesioginėms pareigoms atlikti buvo suteikta prieiga prie kompiuterinės programos „SeaWEB“, kuri suteikia informaciją apie laivų atplaukimą į uostus, reikalingus atlikti aptarnavimo darbus, laivų įrangą, savininkus ir valdytojus bei jų kontaktus. Teismas neturėjo pagrindo netikėti atsakovės nurodyta atitinkama informacija.
    7. Nurodė, jog tai, kad ieškovės 2017 m. liepos 12 d. elektroniniame laiške pareiškimas, kad UAB „( - )“ tokia veikla kaip UAB „( - )“ neužsiima su jos ilgalaikiais ir artimais klientais, įrodo, jog ieškovas suprato, kad žodžiu ar raštu jam atsakovės įmonėje teikiamos žinios arba žinios, kurias jis gaus pats atsakovės bendrovėje, yra atsakovės komercinė paslaptis, ir suprato apie jos neatskleidimo svarbą ir atitinkamus savo įsipareigojimus.
  18. Atsakovė nurodė, jog nepagrįstas ieškovo argumentas, jog su atsakove buvo susitarę ne dėl

    401 020,91 Eur, bet dėl 1 400 Eur dydžio darbo užmokesčio, tačiau jokių objektyvių įrodymų, kad buvo susitarta dėl 1400 Eur darbo užmokesčio, nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai.), o ir negalėjo pateikti, nes nurodoma jo atitinkama aplinkybė neatitinka tikrovės. Atsakovė nurodė, jog ieškovo skunde nurodomi bankiniai pavedimai patvirtina tai, jog jam, kaip ir kitiems atsakovės darbuotojams, įvertinus konkrečių kiekvieno jų darbo rezultatus, iniciatyvą, savalaikį užduočių atlikimą ir panašias reikšmingas aplinkybes, buvo skiriami darbo užmokesčio priedai (pavedimuose nurodomi kaip premijos). Visiškai nepagrįstas ieškovo teiginys, kad tariamai atsakovė nuo 2016 m. sausio mėnesio padidino darbo užmokestį ieškovui nuo 1 020,91 Eur iki 1 400 Eur, nes darbo užmokesčio pakeitimas visų pirma turėjo būti įformintas keičiant darbo sutartį – šiuo atveju, kaip matyti, darbo sutartis su ieškovu nebuvo pakeista, nėra nei atsakovės vadovo įsakymo, nei jokių kitų dokumentų, kad ieškovui būtų nustatytas kitoks darbo užmokestis nei nurodytas darbo sutartyje – 1020,91 Eur.

  19. Atsakovė nurodė, jog ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą ir dėl jam nepriteistų išmokų, susijusių su atleidimu iš darbo. Ieškovui nėra pagrindo taikyti DK

    41218 straipsnio 4 dalyje nurodytas pasekmes, nes ieškovas iš darbo buvo atleistas teisėtai.

  20. Atsakovė nurodė, jog nepagrįsti ieškovo argumentai dėl teismo šališkumo. Tai, kad sprendime atskirai nebuvo pasisakyta dėl kiekvieno tiek ieškovo, tiek atsakovės pateikto įrodymo, visiškai nereiškia teismo šališkumo. Ieškovas painioja skirtingas neteisėtos sudėties teismo ir teismo nešališkumo kategorijas, todėl jo argumentai apie tariamą absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas) visiškai nepagrįsti.
  21. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, juo prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei iš ieškovo priteisimo ir papildomai priteisti

    422 020 Eur bylinėjimosi išlaidų.

  22. Atsakovė nurodė, jog 2017 m. lapkričio 8 d. tarp atsakovės ir advokato Ramūno Girevičiaus buvo sudaryta atstovavimo sutartis. Įvertinus civilinės bylos sudėtingumą, darbų apimtis ir advokato užimtumą kitose bylose, papildomai tą pačią dieną 2017 m. lapkričio 8 d. buvo pasirašyta atstovavimo sutartis tarp atsakovės ir advokato R. Girevičiaus bei advokato padėjėjos J. J. (pridedama), kuri advokato padėjėjo praktiką atlieka R. Girevičiaus kontoroje (2016 m. spalio 13 d. protokolo išrašas pridedamas). 2017 m. lapkričio 13 d. advokatui kreipusis į teismą dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo per klaidą (techninis apsirikimas) į bylą per EPP sistemą buvo pateikta (prikabinta) atstovavimo sutartis, sudaryta tarp atsakovės ir advokato R. Girevičiaus, nors turėjo būti pateikta atstovavimo sutartis, sudaryta taip pat ir su advokato padėjėja J. J..
  23. Atsakovė nurodė, jog vykdydama kliento (atsakovės) bei praktikai vadovaujančio advokato

    43R. Girevičiaus pavedimą, advokato padėjėja atliko bylos dokumentų analizę, teisinį įvertinimą, parengė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, suteikė teisines konsultacijas. Už suteiktas teisines paslaugas advokato padėjėja J. J. atsakovei pateikė 2017 m. lapkričio 27 d. sąskaitą 2 020 Eur sumai, kurią atsakovė apmokėjo 2017 m. gruodžio 11 d. Duomenis apie šias atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas su prašymu (kurį pasirašė ir advokatas R. Girevičius, ir advokato padėjėja J. J.) jas priteisti iš ieškovo teismui pateikė 2018 m. sausio 9 d. Tos pačios dienos rezoliucija teisėja D. Žvinklytė prašymą priėmė, išsiuntė byloje dalyvaujantiems asmenims, jokių prieštaravimų viso bylos nagrinėjimo metu dėl šių išlaidų ieškovas nepateikė. Byloje apskritai nebuvo ginčo nei iš ieškovo, nei juo labiau iš atsakovės puses, kad atsakovei kartu su advokatu R. Girevičiumi byloje atstovauja ir advokato padėjėja J. J., jei tokie prieštaravimai būtų buvę, atsakovė nebūtų apmokėjusi jai pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas. Atsakovė nurodė, jog vien formalus atstovavimo sutarties nepateikimas teismui neturėjo pagrindo sukelti abejonių atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų realumu ir pagrįstumu.

  24. Atsakovė nurodė, jog priėmus sprendimą atsakovės naudai, jai iš ieškovo buvo priteistos tik atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidos, o nepriteistos nemažos išlaidos, patirtos dėl didelės apimties ir sudėtingumo procesinių dokumentų rengimo, teisinių konsultacijų. Tokiu būdu pažeidžiamas CPK 93 straipsnio 1 dalies reikalavimas, numatantis, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies, ir atsakovės teisėti lūkesčiai – gauti atlyginimą išlaidų, patirtų dėl ieškovo nepagrįstai pateikto ieškinio, teisingumo, protingumo principai.
  25. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti.
  26. Ieškovas nurodė, jog vertinant visą proceso eigą (pavyzdžiui, prašymas pridėti prie EPP teiktas tik advokato vardu, advokatas, o ne advokato padėjėja pasirašė ant atsiliepimo į ieškinį, procesinių dokumentų teikimas advokato vardu, kt.) suponuoja išvadą, kad galbūt sutartis tarp atsakovės ir advokato bei advokato padėjėjos buvo pasirašyta atgaline data po sprendimo priėmimo.
  27. Ieškovas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė 2 020 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei dėl šių aplinkybių.
    1. Nurodė, jog civilinės bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad advokato padėjėja teikė teisines paslaugas atsakovei (pavyzdžiui, advokato padėjėja neprašė teismo suteikti prieigos prie EPP bylos kortelės, atitinkamai advokato padėjėja neteikė atsiliepimo į ieškinį bei kitų procesinių dokumentų šioje civilinėje byloje, neatstovavo atsakovei teismo posėdžiuose).
    2. Nurodė, jog advokato padėjėjos sąskaitoje už teisines paslaugas

      44Nr. 2017/11-03 nurodytos suteiktos paslaugos civilinėje byloje Nr. e2-16756-642/2017, o nagrinėjamos civilinės bylos numeris yra e2-16695-642/2017. Pažymėjo, kad tarp šalių vyksta ginčai ir kitose civilinėse bylose (Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos kelios bylos dėl laikinųjų apsaugos priemonių, dėl žalos atlyginimo, dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų priimtos nutarties dėl bylos sustabdymo, taip pat dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones byla nagrinėta Lietuvos apeliaciniame teisme). Todėl advokato padėjėjos sąskaita nepatvirtina apeliaciniame skunde nurodyto fakto, kad advokato padėjėja suteikė paslaugas atsakovei būtent šioje civilinėje byloje.

4571.3 Nurodė, jog DK 217 straipsnyje expressis vertis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai įtvirtinta) nurodyta, kad Darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Advokato padėjėjos sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 2017/11-03 priskaičiuota 420 Eur dydžio pinigų suma už darbo bylos

46Nr. APS-3-15619/2017 dokumentų analizę, teisinį įvertinimą, teisines konsultacijas. Vadovaujantis DK 217 straipsniu akivaizdu, kad už tariamai suteiktas teisines paslaugas darbo byloje Nr. APS-3-15619/2017, nagrinėtoje Darbo ginčų komisijoje, negali būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, kad nei advokatas, nei advokato padėjėja neatstovavo atsakovei darbo byloje.

4771.4 Nurodė, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai perkeliama atsakovės bylinėjimosi išlaidų pagrindimo pareiga teismui bei ieškovui. Nei CPK, nei kitos teisės normos neįpareigoja teismo bei ieškovo imtis priemonių, kad atsakovas vykdytų savo pareigą pagrįsti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad ieškovo atstovė 2018 m. kovo 19 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su atsakovės nurodytu bylinėjimosi išlaidų dydžiu, nes byloje nėra jokių duomenų, kad advokato padėjėja būtų teikusi atsakovei teisines paslaugas šioje byloje. Tai, kad advokato padėjėja atlieka praktiką pas advokatą Ramūną Girevičių, savaime nesuponuoja išvados, kad advokato padėjėja teikė atsakovei paslaugas būtent šioje byloje.

48Teisėjų kolegija

konstatuoja:

49IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

50Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.

51Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
  2. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovas ir jo atstovas bei atsakovės atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

52Dėl naujų įrodymų

  1. Atsakovė apeliaciniu skundu prašė prie bylos pridėti naujus įrodymus, t. y. 2017 m. lapkričio

    538 d. atstovavimo sutartį, kuria advokatui Ramūnui Girevičiui ir advokato padėjėjai Jurgitai Jurkonytei pavedama atstovauti UAB „( - )“.

  2. Atsakovė nurodė, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, pirmosios instancijos teismui nusprendus nepriteisti dalies bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, jog įvykus klaidai pirmosios instancijos teismui kartu su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kartu su pateiktu išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu nebuvo pateikta atstovavimo sutartis, sudaryta su advokatu Ramūnui Girevičiui ir advokato padėjėja Jurgita Jurkonyte atstovauti UAB „( - )“. Atsakovė nurodė, jog vien formalus atstovavimo sutarties nepateikimas (juolab kad šios sutarties visą bylos nagrinėjimo laiką nepasigedo nei teismas, nei ieškovas) teismui neturėjo pagrindo sukelti abejonių atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų realumu ir pagrįstumu.
  3. Ieškovas nurodė, jog vadovaudamasis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti su atsakovės apeliaciniu skundu pateiktus dokumentus, nes atsakovė turėjo visas procesines galimybes pateikti šiuos dokumentus pirmosios instancijos teismui.
  4. Ieškovas 2018 m. birželio 27 d. pateikė prašymą pridėti naujus įrodymus, t. y. 2018 m. birželio 14 d. prašymą dėl bendradarbiavimo. Nurodė, jog šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau ir pirmosios instancijos teismui jie nebuvo pateikti dėl atsakovės nesąžiningumo. Nurodė, jog nagrinėjant bylą Darbo ginčų komisijoje atsakovė atsiliepime bei paaiškinimuose nurodė, kad ( - )yra atsakovės klientas. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta ( - )2017 m. rugpjūčio 14 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad ( - )niekada nėra buvęs atsakovės klientu, todėl 2018 m. kovo 8 d. teismo posėdyje pasikeitė atsakovės pozicija, nurodant, jog ieškovas laivo „( - )“ duomenis gavo naudodamasis atsakovės komercinę paslaptį sudarančiais duomenimis. Nurodė, jog kitas posėdis buvo paskirtas 2018 m. kovo 19 d., tad ieškovas neturėjo jokios realios galimybės gauti šią pažymą. Atkreipė dėmesį, jog ne nuo ieškovo priklauso tai, kada kitas ūkio subjektas pateiks atitinkamus duomenis, juos įmonė pateikė tik 2018 m. birželio 14 d. Nurodė, jog ( - )pažyma akivaizdžiai patvirtina atsakovės nepagrįstus kaltinimus ieškovui nesąžiningumu bei noru bet kokia kaina suvaržyti sąžiningą konkurenciją.
  5. Atsakovė pateikdama nuomonę dėl naujų įrodymų pridėjimo prašė nepriimti ieškovo naujų įrodymų. Nurodė, jog ieškovo pateiktas naujas įrodymas galėjo būti, tačiau nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, ieškovo pateiktas raštas neturi jokios įtakos ginčo išsprendimui. Nurodė, jog prieš pat bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme pateiktu nereikšmingu raštu tik siekiama suklaidinti teismą nukreipiant dėmesį nuo bylos esmės. Pažymėjo, jog ieškovo pateiktas raštas naujas įrodymas nelaikytinas įrodymu, nes neatitinka CPK

    54177 straipsnio, 197 straipsnio 1 dalies rašytiniam įrodymui keliamų reikalavimų.

  6. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai šis teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
  7. Atsakovės pateiktas naujas įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui bylos nagrinėjimo metu, nenustačius aplinkybių, jog jis buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, tačiau jį atsisakyta priimti, atsakovės naujas įrodymas nepriimamas ir nevertinamas (CPK

    55314 straipsnis).

  8. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutarties 77 punkte nurodytas aplinkybes, sutinka su ieškovo argumentais, kad ieškovas naujų įrodymų anksčiau pateikti negalėjo, nes jie nebuvo žinomi. Todėl teisėjų kolegija priima ieškovo pateiktus naujus rašytinius įrodymus, jie vertintini visų byloje esančių įrodymų kontekste (CPK 314 straipsnis).

56Dėl ieškovo apeliacinio skundo

57Dėl darbo drausmės pažeidimo fakto nustatymo ir jo kaip šiurkštaus kvalifikavimo

  1. DK 58 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. DK

    5858 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas. Šio straipsnio 3 dalyje pateiktas šiurkštaus darbo pareigų pažeidimų sąrašas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad DK 235 straipsnio 2 dalyje (DK, galiojęs iki 2017 m. liepos 1 d., bylos nagrinėjimo metu galiojančio DK 58 straipsnio 3 dalis) nurodytas šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašas nėra baigtinis, t. y. gali būti ir kitokių nusižengimų, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka ar pareigos. Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą (DK, galiojęs iki 2017m. liepos 1 d., bylos nagrinėjimo metu galiojančio DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktas) šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas ir nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose išdėstytą įstatymų leidėjo poziciją dėl darbo drausmes pažeidimų vertinimo, pagal savo pobūdį, padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka. Kasacinis teismas taip pat nurodė, jog sprendžiant klausimą, ar darbo drausmės pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti darbo drausmės pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio

    598 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-254-248/2017). Kasacinis teismas nutartyse yra pažymėjęs, jog tam, kad būtų konstatuotas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, ne visais atvejais būtina, kad darbdavys dėl darbuotojo neteisėtų veiksmų patirtų realių nuostolių. Padariniai (pvz., nuostoliai, kliento netekimas, prarasta reputacija, prarastas pasitikėjimas darbuotoju ir pan.) yra vienas iš požymių, leidžiančių spręsti dėl taikytos griežčiausios drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo – darbuotojui pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-254-248/2017).

  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad drausminė nuobauda (atleidimas iš darbo) ieškovui buvo skirta už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, pasireiškusį įmonės komercinės paslapties neteisėtu panaudojimu tuo padarant žalą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tokią nuobaudą atsakovė ieškovui skyrė pagrįstai. Teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

60Dėl komercinių paslapčių sampratos

  1. Apeliaciniu skundu ieškovas nesutinka su paskirta drausmine nuobauda nurodydamas, jog jis nebuvo pasirašęs nekonkuravimo sutarties, todėl nepagrįstai buvo atleistas iš darbo nurodytu pagrindu. Su šiais ieškovo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
  2. CK 1.116 straipsnio 1 dalyje apibrėžta komercinės paslapties objekto samprata ir pateikti kriterijai, keliami informacijai, kad ši būtų kvalifikuojama ir saugoma kaip bendrovės komercinė (gamybinė) paslaptis. Komercinės paslaptys yra pramoninės nuosavybės objektai. Kaip ir kiti šios nuosavybės objektai, komercinės paslaptys yra svarbi konkuravimo rinkoje priemonė. Komercinių paslapčių paviešinimą ir (arba) panaudojimą reglamentuoja

    61CK 1.116 straipsnio 4 dalis (redakcija, galiojusi iki 2012 m. rugsėjo 1 d., numatė

    62CK 1. 116 straipsnio 3 dalį, tačiau jos turinys nekito (teisėjų kolegijos pastaba).

  3. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, skirtos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita. Komercinei paslapčiai nekeliami naujumo reikalavimai, bet, skirtingai nei kiti pramoninės nuosavybės objektai, pvz., patentai, dizainas ir kita, komercinė paslaptis turi būti neišviešinta, slapta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus

    63 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad informacija turi būti saugoma, bet jos slaptumo užtikrinimo poreikio laipsnis neturėtų būti suabsoliutintas. Kasacinė praktika dėl protingų pastangų išsaugoti informaciją standarto jau suformuota – tai turi būti protingos, bet neypatingos pastangos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015).

  4. Rašytinės bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas 2010 m. kovo 17 d. su atsakove pasirašė Komercinės paslapties išsaugojimo sutartį kaip priedą prie šalių sudarytos darbo sutarties. Šios Sutarties 1.2 punkte detalizuota, kokią informaciją atsakovė laiko komercine paslaptimi ir kokią informaciją ieškovas įsipareigojo saugoti ir neatskleisti tretiesiems asmenims. Atsakovės atstovė (atsakovės direktorė) teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovui darbo funkcijoms atlikti buvo suteikta prieiga prie atsakovės konfidencialios bei komercinę paslaptį sudarančios informacijos, taip pat ir saugomos atsakovės serverio diskuose L ir S. Atsakovė nurodė, jog šiuose serveriuose buvo saugoma: verslo modelio aprašymas – ilgalaikė įmonės darbo patirtis su klientais, duomenys apie tiekėjus, pirkėjus ir bet kokius verslo ryšius, kainodara. Atsakovė nurodė, jog darbuotojai vykdavo į komandiruotes dėl darbo paslaugų suteikimo, į parodas, pristatymus, grįžę rašydavo ataskaitas, jose atsispindėdavo atliktas darbas, kainos, sudaryti sandoriai, naujai įgyti klientai ir šios ataskaitos taip pat buvo įmonės komercinė paslaptis, nes buvo verslo modelio dalis. Pažymėjo, jog ataskaitos taip pat buvo įkeliamos į L ir S serverio diskus. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog ataskaitos buvo „įdirbis“, nes jose buvo informacija apie klientus, jiems suteiktas paslaugas, kainas. Taip pat ieškovas pripažino, jog tokia informacija buvo įkeliama į L ir S serverio diskus. Ieškovas taip pat nurodė, jog į paminėtus serverius buvo dedama informacija apie įmonės ilgalaikę darbo patirtį su klientais, duomenys apie tiekėjus, pirkėjus ir bet kokius verslo ryšius, kainodara, pažymėjo, jog šia informacija galėjo disponuoti ne bet kas, o tik su tam tikrais regionais dirbantys asmenys. Taigi, anksčiau nurodyti šalių paaiškinimai įrodo, jog tokia informacija buvo vertinga ir yra pagrįstas pagrindas laikyti ją įmonės komercine paslaptimi. Atsakovės atstovė pažymėjo, jog nėra pagrindo abejoti, jog įmonės verslo modelis, finansiniai įmonės rodikliai, duomenys apie tiekėjus / gamintojus, pirkėjus / klientus (jų pavadinimus, adresus, kontaktinius asmenis ir kitus, klientą leidžiančius atpažinti požymius – jų dukterines įmones, produkcijos asortimentą, gamybos ir komplektavimo ypatumus, laivų pavadinimus, skaičių, bazavimosi uostus ir pan.), priešgaisrinės ir gelbėjimosi įrangos tiekimo, priežiūros bei patikros sertifikatų išdavimo tvarka bei specifika, sutarčių ir susitarimų su klientais / tiekėjais / gamintojais turinys, kainodara buvo laikomi įmonės komercine paslaptimi, juolab kad tai, kas sudaro įmonės komercinę paslaptį, nurodyta Sutarties 1.2 punkte, Darbo tvarkos taisyklėse, su kuriomis buvo supažindintas ieškovas. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovas ne tik buvo supažindintas su komercinę paslaptį sudarančia informacija, bet tai suprasdamas, ją naudojo kasdieniniame darbe užimdamas atsakingas pareigas.
  5. Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad ieškovas suprato, jog jo kompiuteryje saugoma informacija yra svarbi ir sudaro įmonės komercinę paslaptį, įrodo atsakovės pateikti duomenys, jog ieškovas bandė juos pašalinti iš savo kompiuterio. Rašytinės bylos duomenimis nustatyta, jog kai vyko ieškovo darbo kompiuteryje saugomos informacijos tikrinimas, ieškovas per išorinį mobilųjį telefoną, sujungtą su jo darbo kompiuteriu, trynė / naikino jame esančią informaciją, t. y. fotonuotraukas su atsakovės klientų kontaktais, dalį konfidencialios informacijos, esančios atsakovės serverio diskuose S ir L.
  6. Ieškovas nurodė, jog duomenys apie atsakovės klientus nėra atsakovės komercinė paslaptis, nes klientų duomenys yra vieši, tai yra prieinami tretiesiems asmenims. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovo argumentais. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog būtent ilgametė darbo patirtis leido plėtoti patikimus veiklos ryšius su klientais, dėl to puikiai buvo žinomi klientų poreikiai, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sąlygomis teikiamos paslaugos, teikiamų paslaugų kaina. Tai, kad tokie duomenys įmonei reikšmingi vystant verslą, neneigė ir pats ieškovas, nurodydamas, jog įkūrus savo verslą sunku jį plėtoti, sunku susirasti klientų. Tai, jog duomenys apie klientus susideda ne vien iš adreso, kaip klientą rasti, bet iš įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius, t. y. kokie konkretūs kiekvieno kliento poreikiai, koks jo mokumas, finansinė būklė, patikimumas, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sąlygomis teikiamas, už kokią kainą tai daroma, yra ne kartą pažymėjęs ir kasacinis teismas, kuris, be kita ko, yra nurodęs, jog būtent tokia informacija nėra skelbiama ir prieinama viešai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog komercinė paslaptis turi suteikti jos turėtojui konkurencinį pranašumą, t. y. tam tikrų verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir pan. Investuoti į turimą klientą įmonėms apsimoka labiau nei bandyti pritraukti naujų, nes iš lojalių klientų jos gali uždirbti daugiau pelno nei iš naujų pritrauktų, todėl praktikoje pripažįstama, kad ūkio subjekto klientų sąrašas priskirtinas rinkos informacijai, sudarančiai komercinę paslaptį. Tokia informacija užtikrina ūkio subjekto pranašumą prieš kitus ūkio subjektus, ji yra neatskiriamas rinkos elementas, todėl šios informacijos atskleidimas tretiesiems asmenims gali lemti sąžiningos konkurencijos pažeidimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje

    64Nr. 3K-3-421-695/2015).

  7. Nepagrįsti ieškovo argumentai, jog įmonės kainodara nelaikytina atsakovės komercine paslaptimi, nes kaip konfidenciali informacija Sutarties 1.2 punkte nenurodyta, o su Darbo tvarkos taisyklėmis jis supažindintas nebuvo. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu ieškovo argumentą, jog atsakovė nepateikė duomenų, jog jis buvo supažindintas su Darbo tvarkos taisyklėmis, kuriose nurodyta, kas laikytina įmonės komercine paslaptimi. Pažymėtina, jog, be Sutarties, ieškovas 2010 m. kovo 17 d. pasirašė darbo sutartį Nr. 010, ja įsipareigojo

    65(10 punktas) laikytis bendrovės Vidaus darbo taisyklių, kurių 8 dalyje numatyta, kas sudaro įmonės komercinę paslaptį. Be to, ieškovas 2016 m. rugsėjo 1 d. buvo supažindintas su Pardavimų vadovo pareigybės aprašu, kuriame numatyta atsakomybė už netinkamą vykdymą arba nevykdymą savo pareigų, komercinių paslapčių neišsaugojimą, už materialinės žalos įmonei padarymą, darbo tvarkos, teisės aktų reikalavimų nesilaikymą. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog Sutarties 1.2 punkte nurodyta kaip komercinė paslaptis įmonės finansiniai rodikliai, kuriems įtakos turi verslo metu gautos pajamos, o jos taip pat priklauso nuo kainodaros. Taigi, net jei kainodara ir nebūtų nurodyta įmonės dokumentuose kaip sudaranti komercinę paslaptį, tačiau remiantis teismų praktika ji būtų pripažinta komercine paslaptimi CK 1.116 straipsnio

    661 dalies pagrindu.

  8. Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad komercinės paslapties savininkas turi teisę pats pasirinkti, kokiu būdu asmenims (įskaitant darbuotojus), kurių atliekamos funkcijos reikalauja susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, bus suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis. Svarbu tai, kad pasirinktas būdas leistų vienareikšmiškai nustatyti ir fiksuoti tam tikro asmens žinojimo apie tai, kas yra komercinė paslaptis, faktą. Sąrašas fizine prasme yra tik vienas iš būdų suformuoti asmens žinojimą apie tam tikros informacijos slaptumą, tačiau šis būdas nėra vienintelis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario

    675 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

  9. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovės pasirinkti net keli būdai supažindinti ieškovą su įmonės komercinę paslaptį sudarančios informacijos turiniu buvo pakankami, užtikrinant, jog ieškovas, būdamas išsilavinęs, užimdamas aukštas pareigas (pardavimo vadovas), būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, lojalus atsakovei, suprastų ir žinotų, kas sudaro įmonės komercinę paslaptį, ir supratų ir žinotų, jog jis dirba su tokia informacija. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje pagrįstai galima konstatuoti, kad atsakovė ėmėsi protingų priemonių konkurencine paslaptimi įvardytai informacijai apsaugoti. Byloje nenustatyta, kad atsakovė viešai prieinamoje erdvėje skelbė verslo modelio turinį, savo klientų sąrašus, kuriuose nurodomi jų poreikiai, su jais sudaromų sutarčių sąlygos (paslaugų apimtis, taikomos kainodaros taisyklės ir panaši informacija), kainodara. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovė ėmėsi pakankamų priemonių nustatyti, kokia informacija yra komercinė paslaptis, ir užtikrinti jos apsaugą.

68Dėl darbuotojo atleidimo DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto pagrindu

  1. Rašytinės bylos duomenimis nustatyta, jog 2017 m. kovo mėnesį ieškovas, dirbdamas pas atsakovę, įsteigė ir kartu su sutuoktine R. T. ėmė valdyti UAB „( - )“, kurios veikla yra analogiška atsakovės – UAB „( - )“ – veiklai. Teisėjų kolegija, remdamasi anksčiau nurodytomis aplinkybėmis (nutarties 87-90 punktai), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog teismui pateikti duomenys, šalių paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, patvirtina, kad ieškovas eidamas pareigas UAB „( - )“, vykdęs pardavimų vadovo pareigas, vykdydamas savo darbo funkcijas, žinojo visą atsakovės veiklos (priešgaisrinės ir gelbėjimosi įrangos patikra, remonto bei tiekimo paslaugų teikimas) specifiką, tiekėjus, klientus, kainas, nuolaidas, veiklos sąnaudas, kitus kainodaros aspektus, verslo modelį, logistikos detales, kitą informaciją, reikšmingą teikiant tokias paslaugas, ir ,kaip nustatyta anksčiau, žinojo ir suprato, jog tai sudarė atsakovės komercinę paslaptį.
  2. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas dalį atsakovės pagrįstai saugomos konfidencialios informacijos panaudojo savo įkurtai UAB „( - )“, kuri, disponuodama ieškovo perduota informacija, sudarė sau naudingus sandorius ir gavo sau naudos. Tokias pirmosios instancijos teismo išvadas patvirtina ieškovo, kaip UAB „( - )“ darbuotojo, sudarytas sandoris su ( - )dėl laivui „( - )“ gelbėjimo įrangos aptarnavimo suteikimo. Rašytinės bylos duomenimis nustatyta, jog ( - )nuo 2012 metų buvo atsakovės klientas ir su juo tuo metu dirbo būtent ieškovas. Šios aplinkybės ieškovas teismo posėdžio metu neneigė, nurodydamas, jog iki paskyrus jam Latvijos ir Kipro regionus jis dirbo su šia įmone. Taip pat rašytinės bylos duomenimis nustatyta, jog kaip UAB „( - )“ darbuotojas, ieškovas el. paštu k.tirva@garant.eu 2017 m. gegužės 19 d. gavo UAB „( - )“ adresuotą įmonės ( - )užklausą dėl laivo „( - )“ gelbėjimo įrangos, pagamintos KLR gamintojo Jangyinshi Begai, aptarnavimo. Ieškovas darbo atsakovės įmonėje metu UAB „( - )“ vardu šiai bendrovei 2017 m. gegužės 19 d. 8.21 val. pateikė komercinį pasiūlymą dėl paslaugos suteikimo už 1 900 Eur, patvirtindamas, kad turi teisę atlikti ( - )įrangos patikrą / remontą. Ieškovas 2017 m. gegužės 19 d. 11.31 val. ( - )pateikė komercinį pasiūlymą paslaugas suteikti už 2 055 Eur (be transporto išlaidų), vėliau ieškovas UAB „( - )“ vardu ( - )pateikė komercinį pasiūlymą sumažindamas kainą dar 15 proc., kurį bendrovė 2017 m. gegužės 23 d. 13.17 val. patvirtino. Ieškovas 2017 m. gegužės 25–26 dienomis nuvyko į Rygos uostą, kur kaip UAB „( - )“ atstovas atliko laivo „( - )“ gelbėjimo įrangos patikros ir remonto darbus bei išdavė KLR gamintojo ( - )patikros sertifikatą.
  3. Teisėjų kolegija remdamasi 93 punkte nurodytomis aplinkybėmis konstatuoja, jog ieškovas ilgą laiką dirbdamas UAB „( - )“, būdamas pardavimų vadovu, vykdydamas savo darbo funkcijas, žinojo visą atsakovės veiklos (priešgaisrinės ir gelbėjimosi įrangos patikra, remonto bei tiekimo paslaugų teikimas) specifiką, tiekėjus, klientus, kainas, nuolaidas, veiklos sąnaudas, kitus kainodaros aspektus, verslo modelį, logistikos detales, kitą informaciją, reikšmingą teikiant tokias paslaugas. Taigi, ieškovas įgytas žinias UAB „( - )“ bei atsakovės anksčiau nurodytą konfidencialią informaciją panaudojo UAB „( - )“ veikloje, taip įgydamas naudą sau ir faktiškai valdomai bendrovei UAB „( - )“. Ieškovas ilgą laiką vykdydamas savo darbo funkcijas suprato, kaip išauginti kainą, kada ir kiek padaryti nuolaidą, kad sandoris būtų sėkmingas, ir būtent šias žinias panaudojo sudarydamas sandorį su ( - )ir suteikdamas laivui „( - )“ gelbėjimo įrangos serviso paslaugas, t. y. pasinaudojo ir atskleidė atsakovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją – verslo modelį, kainodarą, klientus. Pažymėtina, jog ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog sudėtinga plėtoti savo verslą neturint klientų, nors ir nurodė, kad klientus galima susirasti viešoje erdvėje, tačiau neįrodė, jog pasinaudojusi viešoje erdvėje esančiais klientų duomenimis ieškovo bendrovė UAB „( - )“ sėkmingai vysto verslą (CPK 178 straipsnis).
  4. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovas neįrodė, jog informaciją apie laivo „( - )“ atplaukimą į uostą ir reikalingus atlikti aptarnavimo darbus jis sužinojo iš kitų šaltinių (tėvo ir naudodamasis viešais duomenimis), o ne pasinaudodamas UAB „( - )“ kompiuterinės programos „SeaWEB“ duomenimis (CPK 178 straipsnis). Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovės atstovės (direktorės) paaiškinimai, jog ieškovui pagal pareigas buvo suteikta prieiga prie kompiuterinės programos „SeaWEB“ duomenų, nepakankami konstatuoti, jog jais pasinaudojęs bei atskleidęs komercinę įmonės paslaptį sudarančią informaciją UAB „( - )“ ieškovas sudarė sutartį su ( - )dėl laivo „( - )“ priešgaisrinės įrangos bei patikros Klaipėdos jūrų uoste.
  5. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog UAB „( - )“ verslo modelio ir kitos konfidencialios informacijos panaudojimą patvirtina aplinkybė, kad ieškovas, žinodamas atsakovės verslo modelį, pasinaudojo atsakovės surinkta informacija apie tai, kokių gamintojų / tiekėjų sertifikatai yra reikalingiausi, teikiant paslaugas klientams, ir kokiu būdu tuos sertifikatus gauti, gavęs sertifikatą jį panaudojo sudarydamas sutartį su atsakovės klientu ( - )bei atlikdamas laivo „( - )“ gelbėjimo įrangos patikros ir remonto darbus.
  6. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl šalių nesudaryto nekonkuravimo susitarimo svarbos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nekonkuravimo susitarimu visiškai ribojama asmens galimybė dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla, nesiejant šio ribojimo su komercinę paslaptį ir (arba) konfidencialią informaciją sudarančių duomenų naudojimu ar nenaudojimu tokio pobūdžio susitarimą pasirašiusio asmens veikloje pasibaigus darbo santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Nagrinėjamoje byloje nebuvo keliamas klausimas dėl ieškovo atsakomybės už jo veiklą pasibaigus darbo santykiams su atsakove, netgi nebuvo sprendžiama dėl jo atsakomybės už ta pačia veikla užsiimančių (konkuruojančių) įmonių įsteigimą. Nagrinėjamos bylos dalykas – ieškovo, kaip darbuotojo, atsakomybė darbdavei už komercinės paslapties atskleidimą ir jos pranešimą konkuruojančiai įmonei, taip pat pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims (DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto). Dėl šios priežasties nagrinėjamoje byloje klausimas dėl nekonkuravimo susitarimo nėra aktualus. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog einant pareigas gautos komercinės informacijos panaudojimas ne darbo reikalams, o asmeninei naudai gauti yra įsipareigojimų pagal darbo sutartį pažeidimas, nepriklausomai nuo to, ar su ieškovo buvo sudarytas papildomas nekonkuravimo susitarimas.
  7. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylos duomenimis nustatyta, kad komercinę paslaptį atitinkanti informacija ieškovo buvo perduota kitiems juridiniams asmenims – ieškovo faktiškai valdomai UAB „( - )“, kad ji galėtų sudaryti sau naudingus sandorius (atitinkamai – ir ieškovui, kaip akcininkui), gauti iš to naudos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nutartyje nurodytas aplinkybes ir kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, jog ieškovo veiksmai atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto turinį, todėl atsakovės ieškovui skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto pagrindu – yra pagrįsta ir proporcingai pasirinkta drausminė priemonė.

69Dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už atostogas

  1. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovas nepagrindė savo skaičiavimų dėl tariamai neišmokėtos darbo užmokesčio dalies ir kompensacijos už atostogas.
  2. Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, jog darbo sutartyje šalys buvo sutarusios dėl

    701 020,91 Eur (3 252 Lt) darbo užmokesčio ir UAB „( - )“ vadovo atskirais įsakymais ieškovui buvo skiriami darbo užmokesčio priedai. Tiek ieškovas, tiek atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog priedai priklausė nuo darbo rezultatų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog darbuotojui mokama darbo sutartyje nustatyta nekintama darbo užmokesčio dalis ir tik darbdavio sprendimu gali būti mokami priedai. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog ieškovo sulygtas su darbdaviu atlyginimas buvo ne 1 020,91 Eur, o 1 400 Eur (CPK 178 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą priteisti iš atsakovės neišmokėto darbo užmokesčio dalį ir kompensaciją už atostogas ne nuo 1 020,91 Eur, bet nuo 1 400 Eur.

  3. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi šalims pasiūlyta svarstyti galimybę atlikti darbo-ekonomikos ekspertizę šioje byloje ir apie savo apsisprendimą pranešti teismui, nurodant ekspertą ar ekspertizę atliekančią įstaigą, jos paslaugos kainą, klausimus ekspertui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso

    71159 straipsnio 1 dalis), tačiau šalys tokia galimybe nepasinaudojo.

72Dėl DK 39 straipsnio normų taikymo

  1. Nepagrįsti ieškovo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas taikė DK 39 straipsnio nuostatas (įstatymas įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d.), kai darbo sutartis buvo pasirašyta

    732010 m. kovo 17 d. Ieškovas pažymėjo, jog sutarties sudarymo metu komercinės paslapties turinys bei apsauga nebuvo tiesiogiai reglamentuoti DK, todėl, remiantis teismų praktika, pirmosios instancijos teismas atsakovės komercinę paslaptį turėjo vertinti CK 1.116 straipsnio nuostatų pagrindu.

  2. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ieškovui paskirtos nuobaudos – atleidimo iš darbo dėl komercinės paslapties atskleidimo – paskyrimo pagrįstumo, nevertino susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos DK 39 straipsnio pagrindu. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl paskirtos nuobaudos paskyrimo pagrįstumo vertino įmonės komercinės paslapties galimą atskleidimą vadovaudamasis CK 1.116 straipsnio pagrindu (sprendimo 10 lapas).

74Dėl CPK 21 straipsnio pažeidimo

  1. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad visos pirmosios instancijos išvados buvo paremtos tik atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais bei atsakovės vadovės paaiškinimas. Pažymėjo, kad ieškovas nesutiko su atsakovės argumentais, pateikė pirmosios instancijos teismui savo paaiškinimus bei įrodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas ieškovės argumentų ir įrodymų nevertino ir nepasisakė, kokiais motyvais vadovaudamasis atmeta ieškovo paaiškinimus bei įrodymus. Tokios aplinkybės suponuoja išvadą dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Su šiais ieškovo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
  2. Aiškindamas ir taikydamas įrodymus bei įrodinėjimo taisykles reglamentuojančias teisės normas civilinėse bylose dėl darbo drausmės pažeidimų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu darbuotojas ginčija drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, pareiga įrodyti, jog drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui. Tokiais atvejais darbdavys privalo įrodyti, kad buvo visos drausminės atsakomybės sąlygos. Sprendžiant, ar darbdavys tinkamai įvykdė savo įrodinėjimo pareigą, būtina atsižvelgti į bendruosius įrodymų pakankamumo civiliniame procese principus ir darbo bylų specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-254-248/2017). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog civilinėse bylose sprendžiant dėl darbo drausmės pažeidimų, įskaitant šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, įrodytumo, įrodymų leistinumo ir pakankamumo, nei materialiosios, nei proceso teisės normose neįtvirtinta reikalavimo vadovautis administracinėse ir (arba) baudžiamosiose bylose taikytinomis įrodinėjimo taisyklėmis. Tai, viena vertus, reiškia, kad darbo drausmės pažeidimas, įskaitant šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, gali būti įrodinėjamas ir netiesioginiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010; 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2011; kt.).
  3. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010;

    752011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.).

  4. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo anksčiau nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių bei principų. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek ieškovo, tiek atsakovės paaiškinimus, tyrė ir vertino visus šalių pateiktus įrodymus, pasisakė dėl įrodymų tinkamumo bei įrodomosios galios, šiais įrodymais patvirtinamų aplinkybių. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovė, kaip darbdavė, įrodė, jog ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (CPK 178 straipsnis).
  5. Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad teismas netenkino ieškovo ieškinio, neduoda pagrindo ieškovui teigti, kad teismas netyrė bylos aplinkybių, jas vertino tendencingai, juolab tai neduoda pagrindo pripažinti, jog teisėjas nagrinėdamas bylą buvo šališkas. Ieškovo nurodyti teisėjo (teismo) šališkumo argumentai susiję su įrodymų vertinimu, o tai, kad ieškovui buvo priimtas nepalankus sprendimas, neduoda pagrindo abejoti teismo nešališkumu. Pažymėtina, jog ieškovas nušalinimo teismui nereiškė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šį klausimą iškėlė tik apeliacinės instancijos teisme. Todėl ieškovo argumentai, jog teisėjas (teismas) buvo šališkas, atmestini kaip nepagrįsti.
  6. Dėl kitų ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

76Dėl atsakovės apeliacinio skundo

  1. Atsakovė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė visų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, jog vien formalus atstovavimo sutarties nepateikimas teismui neturėjo pagrindo sukelti abejonių atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų realumu ir pagrįstumu.
  2. Pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas iš ieškovo 2 020 Eur bylinėjimo išlaidų atsakovei, sprendimą argumentavo tuo, jog 2 020 Eur atsakovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Nurodė, jog sąskaita už teisines paslaugas atsakovei surašyta advokato padėjėjos Jurgitos Jurkonytės, 2 020 Eur sumos mokėjimo nurodymas taip pat atliktas Jurgitai Jurkonytei, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog advokato padėjėja J. J. būtų sudariusi atstovavimo paslaugų sutartį su atsakove UAB „( - )“. Su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi teisėjų kolegija nesutinka.
  3. Civiliniam procesui tinkamai vesti ir jam keliamiems tikslams pasiekti – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, svarbu, kad būtų sudarytos prielaidos gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą. Atstovaudami asmeniui tokią pagalbą gali užtikrinti advokatai ir jų padėjėjai, kurie pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą turi visas šiame įstatyme nurodytas advokato teises ir pareigas, išskyrus narystę Lietuvos advokatūroje bei proceso įstatymuose nustatytus apribojimus. Advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o kitose institucijose – su rašytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu. Tačiau advokato padėjėjas atstovauti gali tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios. Vadovaujantis Advokatūros įstatymo

    7748 straipsnio 1 dalimi klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Pagal šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalį advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. Pagrindas sumokėti už teisines paslaugas yra advokato išrašytas apskaitos dokumentas, kuris gali būti: grynųjų pinigų priėmimo kvitas; sąskaita už teisines paslaugas; PVM sąskaita faktūra (jeigu advokatas yra PVM mokėtojas); kiti apskaitos dokumentai (mokėjimo pavedimai ir pan.).

    78CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnis

    791 dalis). Įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas.

  4. Rašytinės bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė 2018 m. sausio 9 d. pateikė teismui prašymą priteisti 2 020 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2017 m. lapkričio 27 d. sąskaitoje už teisines paslaugas, serija JJ, Nr. 2017-11-03, nurodyta, jog UAB „( - )“ suteiktos teisinės paslaugos civilinėje byloje Nr. e2-16756-642/2017: atsiliepimo į K. T. ieškinį parengimas; darbo bylos Nr. APS-3-15619/2017 dokumentų analizė, teisinis įvertinimas, teisinės konsultacijos. Taip pat nustatyta, jog 2017 m. lapkričio 8 d. tarp UAB „( - )“ ir advokato Ramūno Girevičiaus pasirašyta atstovavimo sutartis. Iš bylos duomenų nustatyta, jog atsiliepimą į ieškinį atsakovės vardu pasirašė advokatas Ramūnas Girevičius. Tai, kad 2017 m. lapkričio 27 d. sąskaitoje už teisines paslaugas, serija JJ, Nr. 2017-11-03, nurodyta, jog advokato padėjėja Jurgita Jurkonytė išrašė sąskaitą už suteiktas teisines paslaugas, neteikia pagrindo daryti išvadą, jog advokatas Ramūnas Girevičius, kurio kontoroje dirba advokato padėjėja Jurgita Jurkonytė, suruošusi procesinius dokumentus ir suteikusi kitas teisines paslaugas, be pagrindo atstovavo atsakovei arba sąskaitoje už teisines paslaugas nurodytų paslaugų nesuteikė. Nepaneigus, jog sąskaitoje už teisines paslaugas nurodytos paslaugos buvo suteiktos, spręstina, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  5. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. balandžio 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija) (toliau – Rekomendacijos) nustatytos už atsiliepimo į ieškinį pateikimą (8.2 punktas) maksimalios sumos – 2 096,75 Eur (prašoma priteisti 1 600 Eur) (838,7 (2017 m. II ketvirtis) x 2,5), už teisinių konsultacijų ir kitų teisinių paslaugų suteikimą (8.19, 8.20) (iš viso 7 val.) nustatytos maksimalios sumos – 587,09 Eur (prašoma priteisti 420 Eur) (838,7

    80(2017 m. II ketvirtis) x 0,1) x 7). Todėl konstatuotina, kad atmetus ieškinį atsakovė turėjo 2 020 Eur pagrįstų išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme ir jos atsakovei priteistinos iš ieškovo.

81Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus bei tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  2. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė turėjo 1 540 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti: 560 Eur už apeliacinio skundo, 1 050 Eur už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą apeliacinės instancijos teismui. Nustatyta, jog nurodyta suma neviršija Rekomendacijose nustatytos sumos (8.9, 8.10 punktai), todėl ieškovo apeliacinio skundo netenkinus ir tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, šios išlaidos atsakovei priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

82Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

83Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

84Priteisti iš ieškovo K. T. atsakovei UAB „( - )“ 2 020 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

85Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

86Priteisti iš K. T. atsakovei UAB „( - )“ 1 540 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Ieškovas 2017 m. spalio 31 d. kreipėsi į teismą su... 6. 2017 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. P17-60 ieškovui skirtą drausminę... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8.
    1. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. balandžio 5... 9. – Komercinės paslapties išsaugojimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo... 10. (4.1.6 punktas); už klientų ir pirkėjų aptarnavimo pažeidimus (4.1.9... 11. V. P. (V. P.) apie tai, kad jis su sutuoktine įsteigė UAB „( - )“, kuri... 12. Nr. P17-57, vadovaujantis DK 49 straipsnio 3 dalimi, buvo laikinai nušalintas... 13. Dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą 14. 34 straipsnio 3 dalis), ir reikalauti savo darbuotojų šią informaciją... 15. UAB „( - )“ kompiuterinės programos „SeaWEB“, kuri suteikia... 16. Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 4 dalies pažeidimo 17. 2017 m. liepos 21 d. įvyko ieškovo ir atsakovės atstovų susitikimas, kurio... 18. DK 58 straipsnio 4 dalies nuostatos nebuvo pažeistos.
    ... 19. Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką,... 20. Dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už atostogas ir dėl... 21. 1 020,91 Eur (3 252 Lt) darbo užmokesčio ir atsakovės vadovo atskirais... 22. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
    1. Pirmosios... 23. 560 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl atsakovei... 24. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 25.
      1. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, juo... 26. 2 150 Eur, PFC Netherlands BV – 2000 Eur), Woell, Stocznia Ustką UMS... 27. 42.1. Nurodė, jog duomenys apie ( - )yra vieši. Nurodė, jog interneto... 28. 42.2. Nurodė, jog ne atsakovė, bet ( - )nustato sertifikato išdavimo... 29. 43.1. Nurodė, jog atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų,... 30. 43.2. Nurodė, jog teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad nedirbo su... 31. 2018 m. kovo 8 d. teismo posėdyje.... 32. 43.3. Nurodė, jog tai, kad užklausa dėl paslaugų suteikimo buvo siųsta... 33. 43.4. Nurodė, jog šioje byloje yra aktualu ne tai, ar ieškovas žinojo apie... 34. Dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas... 35. 2010-03-17 (prieš tai nuo 2007-08-06 dirbo susijusioje analogiška veikla... 36. Nr. 3K-3-447/2014).
      2. Atsakovė nurodė, jog nepagrįsti ieškovo... 37. L diske. Esminės reikšmės neturi rinkoje esančios atitinkamų paslaugų... 38. 177 straipsnio 2 dalyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis: šalių ir... 39. Nr. 3K-3-423/2010; 2011-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2011;... 40. 1 020,91 Eur, bet dėl 1 400 Eur dydžio darbo užmokesčio, tačiau jokių... 41. 218 straipsnio 4 dalyje nurodytas pasekmes, nes ieškovas iš darbo buvo... 42. 2 020 Eur bylinėjimosi išlaidų.
      3. Atsakovė nurodė, jog 2017 m.... 43. R. Girevičiaus pavedimą, advokato padėjėja atliko bylos dokumentų... 44. Nr. 2017/11-03 nurodytos suteiktos paslaugos civilinėje byloje Nr.... 45. 71.3 Nurodė, jog DK 217 straipsnyje expressis vertis (aiškiais žodžiais;... 46. Nr. APS-3-15619/2017 dokumentų analizę, teisinį įvertinimą, teisines... 47. 71.4 Nurodė, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai perkeliama atsakovės... 48. Teisėjų kolegija... 49. IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai... 50. Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.... 51. Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas.
        1. Bylos... 52. Dėl naujų įrodymų
          1. Atsakovė apeliaciniu... 53. 8 d. atstovavimo sutartį, kuria advokatui Ramūnui Girevičiui ir advokato... 54. 177 straipsnio, 197 straipsnio 1 dalies rašytiniam įrodymui keliamų... 55. 314 straipsnis).
          2. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutarties 77... 56. Dėl ieškovo apeliacinio skundo... 57. Dėl darbo drausmės pažeidimo fakto nustatymo ir jo kaip šiurkštaus... 58. 58 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog priežastis nutraukti darbo... 59. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2011, Lietuvos Aukščiausiojo... 60. Dėl komercinių paslapčių sampratos
              61. CK 1.116 straipsnio 4 dalis (redakcija, galiojusi iki 2012 m. rugsėjo 1 d.,... 62. CK 1. 116 straipsnio 3 dalį, tačiau jos turinys nekito (teisėjų kolegijos... 63. 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.... 64. Nr. 3K-3-421-695/2015).
            1. Nepagrįsti ieškovo argumentai, jog įmonės... 65. (10 punktas) laikytis bendrovės Vidaus darbo taisyklių, kurių 8 dalyje... 66. 1 dalies pagrindu.
            2. Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinis teismas... 67. 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).
            3. Teisėjų... 68. Dėl darbuotojo atleidimo DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto pagrindu 69. Dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už atostogas 70. 1 020,91 Eur (3 252 Lt) darbo užmokesčio ir UAB „( - )“ vadovo atskirais... 71. 159 straipsnio 1 dalis), tačiau šalys tokia galimybe nepasinaudojo.
            ... 72. Dėl DK 39 straipsnio normų taikymo
            1. Nepagrįsti... 73. 2010 m. kovo 17 d. Ieškovas pažymėjo, jog sutarties sudarymo metu... 74. Dėl CPK 21 straipsnio pažeidimo
              1. Ieškovas... 75. 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Dėl... 76. Dėl atsakovės apeliacinio skundo
                1. Atsakovė... 77. 48 straipsnio 1 dalimi klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine... 78. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo... 79. 1 dalis). Įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas... 80. (2017 m. II ketvirtis) x 0,1) x 7). Todėl konstatuotina, kad atmetus ieškinį... 81. Dėl bylinėjimosi išlaidų
                  1. Ieškovo... 82. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 83. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 5 d.... 84. Priteisti iš ieškovo K. T. atsakovei UAB „( - )“ 2 020 Eur bylinėjimosi... 85. Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.... 86. Priteisti iš K. T. atsakovei UAB „( - )“ 1 540 Eur bylinėjimosi...