Byla 1A-140-332/2017
Dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-02-15 nuosprendžio, kuriuo:

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio, teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Misevičiui, gynėjams advokatams Žilvinui Astrauskui, Albertui Kruminui, nuteistiesiems R. K., T. V., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. K. ir T. V. apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-02-15 nuosprendžio, kuriuo:

2R. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė:

3- pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

4- pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

5Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

6T. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu, nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, būti namuose, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

7Priteista iš R. K. nukentėjusiajam A. S. 285,41 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt penki eurai 41 ct) turtinei žalai, 1000,00 Eur (vienas tūkstantis eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti ir 100,00 Eur (vienas šimtas eurų 00 ct) advokato atstovavimo išlaidų.

8Priteista iš R. K. ( - ) teritorinei ligonių kasai 827,37 Eur (aštuoni šimtai dvidešimt septyni eurai 37 ct) turtinės žalos atlyginimo už A. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

9Priteista iš R. K. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ( - ) skyriui 216,99 Eur (du šimtai šešiolika eurų 99 ct) A. S. išmokėtos ligos pašalpos.

10Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

11R. K. nuteistas už tai, kad jis 2016-05-07, apie 03.27 val., ( - ), ( - ), prie prekybos centro „( - )“ pagrindinio įėjimo, viešoje vietoje, veikdamas kartu su T. V., be priežasties, tyčia vieną kartą smogė kairės rankos kumščiu G. P. į veidą, dėl ko šis nugriuvo ir nukrito nuo laiptų, ir vieną kartą smogė dešinės rankos kumščiu A. S. į kairę veido pusę, tuo padarydamas A. S. kairiojo skruostinio lanko lūžį, sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą, po to, T. V. vieną kartą spyrus A. S. į kairį šoną, jis vieną kartą kairės rankos kumščiu smogė A. S. į dešinę veido pusę, po to dar sudavė nenustatytą kiekį smūgių A. S. ir G. P. į įvairias kūno vietas, taip viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sužalojo žmogų.

12T. V. nuteistas už tai, kad jis 2016-05-07, apie 03.27 val., ( - ), ( - ), prie prekybos centro „( - )“ pagrindinio įėjimo, viešoje vietoje, veikdamas kartu su R. K., pastarajam be priežasties, tyčia sudavus vieną smūgį kumščiu G. P. į veidą ir sudavus vieną smūgį kumščiu A. S. į kairę veido pusę, jis be priežasties, tyčia vieną kartą spyrė A. S. į kairį šoną, po to vieną kartą smogė kumščiu G. P. į veidą, po to dar sudavė nenustatytą kiekį smūgių A. S. ir G. P. į įvairias kūno vietas, taip viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

13Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-02-15 nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d., panaikinti ir Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu jį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Baudžiamojoje byloje pareikštus civilinius ieškinius atmesti. Jei nebūtų tenkinamas pirmasis prašymas, R. K. prašo veiką dėl A. S. sužalojimo perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d., o dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., prašo jį išteisinti. Jei būtų netenkinami pirmi du prašymai, R. K. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę nei sankcijose numatytos bausmės.

14Apeliaciniame skunde nuteistasis R. K. nurodo, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo pilnai ištirtos visos tiek jo, tiek kitų įvykyje dalyvavusių asmenų veikų aplinkybės, jo veikos subjektyvinė pusė, bylos medžiaga vertinta tendencingai, todėl apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas. Byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių teigti, kad sužalojimą, nesunkiai sutrikdžiusį A. S. sveikatą, padarė jis, o ne kitas asmuo, ir kad sužalojimas padarytas būtent nagrinėjamo įvykio metu.

15Apeliantas pažymi, kad teismas skundžiamame nuosprendyje atkartojo nukentėjusiųjų, jo ir kito teisiamojo T. V. parodymus, nurodė, kad jo (R. K.) kaltę įrodo duomenys apie A. S. nustatytą sužalojimą, vaizdo įrašas, tačiau neatkreipė dėmesio į buvusią realią situaciją bei į tai, kaip ją tuomet įvertino jis (R. K.). R. K. teigimu, byloje nagrinėjamas įvykis buvo 2016-05-07, nuo 03:26:10 val. iki 03:30:29 val., tamsiu paros metu, vietoje, kuri pakankamai nutolusi nuo gyvenamųjų namų ir tuo laiku paprastai nelankomoje žmonių. Jis stovėjo prie bankomato, esančio nuošaliau nuo praėjimo ir nukentėjusieji A. S. bei G. P. prie jo priėjo pasukę iš savo kelio bei užlipę laipteliais. Apelianto nuomone, jau vien tai rodo, kad jie tikslingai priėjo prie jo

16(R. K.). Priešingai nei nurodė teismas skundžiamame nuosprendyje, jam (R. K.) jie nebuvo pažįstami, su kuriais jis bendrauja, jis tik buvo juos kelis kartus matęs. Jokie draugiški santykiai jų nesiejo. Jų draugiški, kaip tai apibūdino G. P., apkabinimai jam tokiais nepasirodė, kaip ir klausimai apie jo gautus pinigus bei penkis procentus nuo jų. Apeliantui ir dabar nesuprantama, kokią teisę turėjo nukentėjusieji domėtis jo gauta pinigų suma bei fiziškai su juo kontaktuoti.

17Nuteistasis R. K. skunde atkreipia dėmesį, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai aiškino, jog iš jo buvo reikalaujama sumokėti penkis procentus, kaip suprato, nuo gauto atlyginimo, nedelsiant šią sumą paimti iš sąskaitos ir atiduoti priėjusiems

18A. S. bei G. P.. Tokį reikalavimą jis įvertino kaip reketą. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog A. S. teigė neprisimenantis, apie ką buvo kalbama dėl savo girtumo, o G. P. iškėlė versiją apie žadėtą algų pakėlimą penkiais procentais, nors tai paneigta teismui pateikta pažyma iš AB „( - )“.

19Apelianto teigimu, teismui, išanalizavus vaizdo įrašą, tarp jo (R. K.) ir nukentėjusiųjų įvykęs „pokalbis vizualiai atrodo draugiškas“, tačiau tai prieštarauja faktui, kad netrukus jis (R. K.) pradeda gestikuliuoti rankomis. Ši jo reakcija į tariamai draugišką pokalbį rodo susijaudinimą ir pasimetimą, o ne džiaugsmą sutikus artimus draugus, su kuriais norisi bendrauti. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į tai, kaip jis buvo apkabintas ir tampomas, jo reakcijos į tokį nukentėjusiųjų elgesį bei po to buvusios bendravimo manieros, negalima laikyti draugiškumu. Be to, prieš pat jam suduodant pirmą smūgį G. P., šis žingtelėjo link jo, ir tai jis suprato kaip grėsmės didėjimą bei galimai pradedamą puolimą.

20Nuteistasis R. K. mano, kad jo veiksmai visiškai atitiko būtinajai ginčiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso keliamas sąlygas. Jeigu teismas manytų, kad jo veiksmai nebuvo būtinoji gintis, jie dalyje dėl sužalojimo A. S. padarymo turėtų būti vertinami kaip nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 139 str. (nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo).

21Apeliantas skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas apžvalgoje dėl būtinosios ginties ir jos ribų peržengimo įstatymų taikymo baudžiamosiose bylose pasisakė ir dėl bausmių skyrimo praktikos. Šioje apžvalgoje nurodyta, kad, skirdami bausmes už nusikaltimus, padarytus peržengiant būtinosios ginties ribas, teismai privalo atsižvelgti į šią aplinkybę kaip atsakomybę lengvinančią arba leidžiančią skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę. Tačiau, R. K. nuomone, jo atžvilgiu priimtame Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-02-15 nuosprendyje šios nuostatos nesilaikyta.

22Apeliantas taip pat pažymi, kad veika, dėl kurios jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, iš tiesų vyko viešoje vietoje. Tačiau byloje nagrinėjamas įvykis vyko naktį, atokiai nuo gyvenamųjų namų, ten, kur tuo metu paprastai žmonių nebūna. Pažeisti viešąją tvarką motyvo ir noro nebuvo. Jis gynėsi nuo, jo supratimu, gręsiančio pavojaus. Byloje nėra konkrečių duomenų, kad buvo sudaryti nepatogumai kitiems žmonėms, kad jie buvo išgąsdinti, šokiruoti, ir tai, apelianto manymu, leidžia teigti, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog jo veiksmuose buvo Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis.

23Nuteistojo R. K. teigimu, A. S. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos padarymo yra neįrodyta, nes iš bylos medžiagos negalima daryti išvados, jog jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną sudaužė jis (R. K.). Be to, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas įvertino tik A. S. sveikatos sutrikdymo mastą, tačiau ne jo paties elgesį iki įvykio bei paties įvykio metu.

24Apeliaciniu skundu nuteistasis T. V. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-02-15 jo atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują, jį išteisinantį, nuosprendį.

25Apeliaciniame skunde nuteistasis T. V. nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad abu šioje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys byloje nagrinėjamo įvykio metu buvo neblaivūs. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad neblaivūs, jam ir kitam nuteistajam R. K. nepažįstami asmenys, puse keturių nakties, vietoje to, kad praeitų šaligatviu pro bankomatą, sąmoningai laipteliais užlipa ant pakylos prie bankomato ir pradeda aiškintis aplinkybes, kurias nutiestieji ir nukentėjusieji aiškina skirtingai. Nukentėjusieji A. S. ir G. P. teigia, jog jie norėjo pasiteirauti, ar prie bankomato buvęs asmuo pasiėmė padidintą (keliais procentais) atlyginimą. R. K. teigia, kad nukentėjusieji patys iš jo reikalavo procentų nuo iš bankomato paimtų pinigų sumos. Kadangi abu nukentėjusieji dirba AB „( - )“, advokatas teismui pateikė šios bendrovės pažymą, kurioje nurodoma, kad 2016 metais AB „( - )“ atlyginimai didinami nebuvo. Ši aplinkybė paneigia nukentėjusiųjų teiginį, jog jie paprasčiausiai domėjosi gautu atlyginimu (nakties metu prie bankomato nepažįstamo asmens). Be to, teismo posėdžio metu išsiaiškinta, kad nukentėjusieji ir nuteistasis R. K. dirbo visiškai skirtingose darbo vietose. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, nuteistasis T. V. daro išvadą, kad nukentėjusieji A. S. ir G. P. meluoja, jie patys buvo konflikto iniciatoriai. Apeliantas taip pat nurodo, kad byloje nagrinėjamas įvykis įvyko apie 3 val. 30 min. nakties, nukentėjusieji tvirtino, kad prie bankomato jie priėjo išėję iš netoli esančio ( - ) rajono sporto centro. Tačiau advokatui suabejojus nukentėjusiųjų teiginiais apie naktimis vykstančias varžybas, teismui buvo pateikta minėto sporto centro pažyma, kurioje nurodyta, kad 2016-05-06 sporto centras buvo uždarytas 21 val. ir jame nebuvo nei vieno pašalinio asmens. Todėl, nuteistojo T. V. teigimu, liko neaišku, kur nukentėjusieji buvo laikotarpyje nuo sporto centro uždarymo iki byloje nagrinėjamo įvykio.

26Nuteistasis T. V. pažymi, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog nukentėjusieji elgėsi visiškai teisėtai, o viešąją tvarką pažeidė tik jis ir kitas nuteistasis R. K.. Apelianto nuomone, byloje nėra jokių faktų, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu atokioje vietoje, pusę keturių nakties, nesant nei vieno pašalinio asmens, triukšmo ar kitų aplinkybių, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar pažeista viešoji tvarka. Taip pat nuteistasis T. V. mano, kad teismas be reikalo ignoravo advokato nuorodą į Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-01-20 nutartį kasacinėje byloje Nr. 2K-10-696/2015, kurioje be kita ko nurodoma, kad „...prie namo, kur bet kuriuo metu galėjo atsirasti praeivių, o aplinkiniai išgirdo šūvį, nepakanka faktui konstatuoti, kad viešoji tvarka ar rimtis buvo sutrikdyta...“.

27Teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistųjų R. K. ir T. V. apeliacinius skundus atmesti ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-02-15 nuosprendį palikti nepakeistą. Nuteistasis R. K. ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo R. K. apeliacinį skundą tenkinti, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-02-15 nuosprendį panaikinti ir nuteistąjį R. K. išteisinti. Nuteistasis T. V. ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo T. V. apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir T. V. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

28Nuteistųjų R. K. ir T. V. apeliaciniai skundai atmestini.

29Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistųjų

30R. K. ir T. V. apeliacinių skundų argumentais ir patikrinusi skundžiamą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-02-15 nuosprendį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, skundžiamas nuosprendis surašytas laikantis apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų, jame išdėstyti duomenys ištirti teismo posėdyje ir pripažinti įrodymais, nuosprendyje padarytos išvados yra teisiškai motyvuotos ir pagrįstos byloje surinktais įrodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų R. K. ir T. V. kaltė padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais, todėl teismas pagrįstai nuteistųjų R. K. ir T. V. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

31Apeliaciniuose skunduose neigiama R. K. ir T. V. kaltė dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, iš esmės ginčijant surinktų ir ištirtų įrodymų vertinimą bei padarytų išvadų atitiktį bylos faktinėms aplinkybėms. Tačiau su apeliacinių skundų argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

32Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos, bet teismas baigiamajame akte turi išdėstyti įrodymų vertinimo motyvus. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga, vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Be to, byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne atskirus duomenis, o jų visumą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šiuos reikalavimus įvykdė.

33Atsižvelgiant į paminėtus įstatymo reikalavimus, darytina išvada, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo išvados dėl faktinių bylos aplinkybių, R. K. ir T. V. kaltės padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas bei šių veikų kvalifikavimo yra pagrįstos tinkamai įvertintais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, kuriais buvo grindžiama R. K. ir T. V. kaltė dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė ir tinkamai realizavo Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. reikalavimus. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys tvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje aiškiai ir išsamiai nurodė sprendimo motyvus, nurodė, kodėl vienais įrodymais vadovaujasi, o kitus atmeta, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

34Dėl nuteistųjų R. K. ir T. V. kaltės sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką

35Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-520-303/2015).

36Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., padaroma tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėti (Lietuvos Respublikos BK 15 str. 2 d. 2 p.). Padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, t. y. kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, bet bendrais bruožais numato ar, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, privalo numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta, tačiau sąmoningai nepradeda elgtis taip, kad tokie padariniai nekiltų, baudžiamoji atsakomybė kyla už nusikalstamais veiksmais realiai sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-437/2013, 2K-303/2014). Pažymėtina ir tai, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir kt.

37Motyvas ir tikslas nėra būtinieji Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Nors veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 str. 1 d. neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).

38Apeliaciniuose skunduose R. K. ir T. V. nurodo, kad atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nenustatė Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytų padarinių – realaus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinių skundų teiginiais ir pažymi, kad tai, jog dėl nuteistųjų R. K. ir T. V. veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, patvirtina ne tik aplinkybė, kad prieš kitus asmenis buvo panaudotas fizinis smurtas, nukentėjusiajam A. S. nesunkiai sutrikdant sveikatą, bet ir tai, kad nukentėjusieji patyrė neigiamų emocijų, turėjo vykti į ligoninę, kreiptis į policiją. Nuteistiesiems R. K. ir T. V. atliekant viešąją tvarką pažeidžiančius veiksmus netoli įvykio vietos buvo nuteistųjų draugai G. L. ir E. J.. Konflikto pobūdis, fizinio smurto panaudojimas viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje, smurto apimtis – nukentėjusiesiems A. S. ir G. P. suduota nenustatytas kiekis smūgių – patvirtina, kad nuteistieji R. K. ir T. V. suprato, jog tuo bus sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Remiantis šiomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog R. K. ir T. V. viešoje vietoje įžūliais veiksmais – be jokios priežasties panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius A. S. ir G. P. – demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

39Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistųjų R. K. ir T. V. nurodomos versijos dėl jų elgesio motyvų, kad jie siekė išvengti netinkamų nukentėjusiųjų veiksmų, nes nukentėjusieji buvo neblaivūs, patys buvo konflikto iniciatoriai, apsikabino nuteistąjį R. K. per pečius, tampė, reikalavo iš R. K. procentų nuo iš bankomato paimtų pinigų sumos, pirmosios instancijos teismo buvo išsamiai išanalizuotos ir motyvuotai paneigtos, konstatuojant, kad nuteistųjų R. K. ir T. V. elgesį nulėmė menkavertė priežastis. Teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad byloje esantis vaizdo įrašas nepatvirtina R. K. ir T. V. versijos, jog nukentėjusieji pirmi pradėjo konfliktą, atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių jie turėjo gintis. Vaizdo įraše užfiksuota, kad įvykio vietoje kaltinime nurodomu laiku betarpiškai buvo R. K. ir nukentėjusieji A. S. bei G. P.. Jie bendravo stovėdami nedideliu atstumu – R. K. priešais G. P. ir A. S.. A. S. ir G. P. rūkė, kalbėjo su R. K. ir jokios tiesioginės grėsmės R. K. nekėlė. Prie jų priėjo T. V., kuris kažkiek laiko klausėsi pokalbio, net kažką taip pat pasakė ir tik tada R. K. kaire ranka sudavė smūgį G. P. į veidą, dešine ranka smogė A. S. į kairę veido pusę. A. S. nuo gauto smūgio pasilenkė ir nusuko veidą. T. V. dešine koja spyrė A. S. į kairį šoną. G. P. nuo gauto smūgio nusirito nuo laiptų. A. S. ir G. P. traukėsi, o R. K. ir T. V. juos puolė. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo nurodytomis aplinkybėmis sutinka ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

40Nuteistasis R. K. mano, kad jo veiksmai visiškai atitiko būtinajai ginčiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso keliamas sąlygas. Pagal Lietuvos Respublikos BK 28 str. 2 d. asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tada, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo; būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir vaizdo įrašą, nenustatė jokių grėsmę keliančių

41A. S. ar G. P. judesių ar veiksmų prieš R. K., taip pat nenustatė, kad nukentėjusieji būtų turėję kokių įrankių ar ginklų, kuriuos būtų galėję panaudoti nuteistųjų atžvilgiu, ir padarė išvadą, kad jokio pavojingo, akivaizdaus ir realaus kėsinimosi į R. K., nuo kurio šis turėtų gintis, nebuvo. Išnagrinėjusi bylos medžiagą ir įvertinusi byloje esančius duomenis teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje nagrinėjama situacija negali būti vertinama kaip veikimas būtinosios ginties situacijoje.

42Nuteistojo T. V. nuomone, pirmosios instancijos teismas be reikalo ignoravo advokato nuorodą į Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-01-20 nutartį kasacinėje byloje Nr. 2K-10-696/2015, kurioje be kita ko nurodoma, kad „...prie namo, kur bet kuriuo metu galėjo atsirasti praeivių, o aplinkiniai išgirdo šūvį, nepakanka faktui konstatuoti, kad viešoji tvarka ar rimtis buvo sutrikdyta...“. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad faktinės aplinkybės, nustatytos nagrinėjamoje byloje ir apelianto nurodomoje byloje, skiriasi, todėl tos bylos išvadomis apie nusikaltimo sudėties nebuvimą nagrinėjamoje byloje vadovautis negalima.

43Remdamasi anksčiau išdėstytų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tai, jog R. K. ir T. V. viešoje vietoje be priežasties smurtaudami nukentėjusių A. S. ir G. P. atžvilgiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką – įrodyta. Nuteistieji R. K. ir T. V. betarpiškai realizavo visus jiems inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., požymius, todėl naikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-02-15 nuosprendį ir juos išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., kaip to prašoma nuteistųjų apeliaciniais skundais, nėra pagrindo. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistiesiems R. K. ir T. V. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi apeliantai, nesant baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, ir naikinti ar keisti teismo sprendimą.

44Dėl nuteistojo R. K. kaltės nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo A. S. sveikatą

45Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis vieną kartą smogė dešinės rankos kumščiu A. S. į kairę veido pusę, tuo padarydamas A. S. kairiojo skruostinio lanko lūžį, sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

46Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. numatytų padarinių. Taigi nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kt.

47Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs 2016-06-06–2016-07-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadą Nr. ( - ), kuria nustatyta, kad nukentėjusiajam A. S. nustatytas kairiojo skruostinio lanko lūžis, padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi, kad A. S. nustatytas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesiogiai minėtai sričiai kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi, tiek ir griuviminės traumos metu minėta sritimi kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, taip pat 2016-11-29–2016-12-01 specialisto išvadą Nr. ( - ), kad A. S. nustatyto kairiojo skruostinio lanko lūžio padarymas gali būti paaiškintas 1 trauminiu poveikiu, nuteistųjų R. K. ir T. V., nukentėjusiųjų A. S. ir G. P. parodymus, 2016-10-04 vaizdo įrašo apžiūros protokolą ir kitus įrodymus, nustatė, kad tarp kaltinamojo R. K. pavojingos veikos (smūgio nukentėjusiajam į veidą) ir kilusių padarinių (nesunkaus A. S. sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys.

48Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad

49R. K. savo veiksmus atliko tyčia, nes smūgį kumščiu sudavė stovinčiam nukentėjusiajam A. S. į kairę veido sritį, vėliau dar vieną kartą kairės rankos kumščiu smogė A. S. į dešinę veido pusę, po to dar sudavė nenustatytą kiekį smūgių A. S. į įvairias kūno vietas. Kaip matyti iš veikos aplinkybių, R. K. konkrečių dėl veikos kilsiančių padarinių neindividualizavo, jį tenkino bet kokie dėl jo veikos kilsiantys padariniai, t. y. jis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Esant tokioms aplinkybėms, R. K. veika dėl nesunkaus A. S. sveikatos sutrikdymo negali būti vertinama kaip padaryta dėl neatsargumo ir kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d. Pagal teismų praktiką, kai smurtaujama tiesiogine neapibrėžta tyčia, asmens veika kvalifikuojama pagal sukeltus padarinius. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam A. S. dėl R. K. veikos padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atsakomybė už tyčinį tokių padarinių sukėlimą, nesant didesnį veikos pavojingumą rodančių požymių, numatyta Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą R. K. veiką kvalifikuodamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad naikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-02-15 nuosprendžio dalį dėl R. K. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

50Dėl R. K. paskirtos bausmės

51Nuteistasis R. K. apeliaciniu skundu nesutinka su jam už nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis ir prašo paskirti jam švelnesnę bausmę nei sankcijose numatytos bausmės.

52Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (Lietuvos Respublikos BK 1 str.) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo R. K. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jam už jo atitinkamai padarytus nusikaltimus paskyrė per griežtas bausmes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam R. K. bausmes už jo padarytus nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

53Kaip matyti iš skundžiamo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-02-15 nuosprendžio, paskirdamas nuteistajam R. K. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją – padarytos dvi nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamos nusikalstamos veikos, kaltės formą – nusikalstamos veikos padarytos tyčia, į tai, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., padarė bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.), į R. K. veiksmų apimtį, kad R. K. nusikalstamo veikos padarymo metu buvo aktyvesnis ir agresyvesnis, pirmas pradėjo konfliktą, R. K. asmenybę – anksčiau neteistas, nedirba, registruotas darbo biržoje, baustas administracine tvarka. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai R. K. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikalstamas veikas laisvės apribojimo bausmes.

54Iš skundžiamo nuosprendžio taip pat matyti, kad R. K. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., paskirta bausmės yra artima Lietuvos Respublikos BK 48 str. 2 d. numatytos laisvės apribojimo bausmės vidurkiui, o už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., paskirta bausmė yra didesnė nei Lietuvos Respublikos BK 48 str. 2 d. numatytos laisvės apribojimo bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. K. už nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšis, paskirtos bausmės nėra per griežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti jas ar paskirti švelnesnes kitos rūšies bausmes nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. R. K. paskirtos bausmės yra tinkamai individualizuotos, atitinkančios Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti ar naikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-02-15 nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

55Dėl civilinio ieškinio

56Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. nesutinka su nukentėjusiajam

57A. S. priteistu turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Nuteistojo R. K. teigimu, A. S. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos padarymo, sudaužius jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, yra neįrodyta, be to, teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, įvertino tik A. S. sveikatos sutrikdymo mastą, tačiau ne jo paties elgesį iki įvykio bei paties įvykio metu.

58Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 10 d.). Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nurodoma, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis A. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl jam padarytos 285,41 Eur turtinės ir 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t. 26-35 b. l.).

59Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio ieškinio dalyku yra tiek turtinė, tiek ir neturtinė žalos. Pagal baudžiamojo proceso teisę į turtinės žalos sąvoką įeina nusikalstama veika padaryta tiesioginė žala, materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos bei išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes, t. y. gydymo išlaidos ir pan. Nukentėjusysis A. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 285,41 Eur turtinės žalos atlyginimo ir nurodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sugadintas jo mobiliojo ryšio telefonas ir dėl to jis patyrė 150 Eur dydžio žalą, taip pat jis patyrė 92,55 Eur papildomų kelionės išlaidų vykdamas į neplanuotus susitikimus su magistrinio darbo vadovu ir konsultantais, be to, dėl jam padaryto sužalojimo būdamas laikinai nedarbingas, jis negalėjo dirbti ir gauti darbo užmokesčio, dėl to jis negavo 42,86 Eur pajamų. Nukentėjusysis pateikė pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos patvirtinančius dokumentus (1 t. 26-35 b. l.). Kadangi nukentėjusiojo A. S. patirta turtinė žala (papildomos išlaidos, negautos pajamos ir kt.) yra patvirtintos dokumentais, išlaidų dydžiai atitinka protingumo kriterijus, daroma išvada, kad nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį tenkino visa apimtimi, sumažinti nukentėjusiojo naudai priteistą sumą turtinei žalai atlyginti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Nors nuteistasis R. K. mano, kad A. S. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos padarymo, sudaužius jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, yra neįrodyta, iš bylos medžiagos negalima daryti neginčijamos išvados, jog A. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną sudaužė jis (R. K.), tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog apklausiamas pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. S. nurodė, kad telefoną sudaužė R. K., nes po vieno iš jo smūgių nutrūko krepšelio diržas ir iškrito telefonas, ir apeliacinės instancijos teismui nesant jokio pagrindo nesiremti minėtais nukentėjusiojo A. S. parodymais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad A. S. nurodyta patirta žala dėl jo sugadinto telefono atitinka protingumo kriterijus, darytina išvada, kad nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstai buvo tenkintas visa jo apimtimi ir priteistas iš R. K..

60Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju įvertinant neturtinę žalą pinigais, privalu siekti maksimaliai teisingiausios kompensacijos nukentėjusiam asmeniui už patirtus negatyvius išgyvenimus, skausmą, prarastą gyvenimo kokybę ir pan. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

61Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusysis A. S. dėl nusikalstamų nuteistojo R. K. veiksmų patyrė fizinį skausmą dėl patirtų sužalojimų, emocinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam A. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis A. S. teisiamajame posėdyje tvirtino, kad dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo jis kentė didelį skausmą, negalėjo važinėti į ( - ) dėl mokslų, negalėjo mokytis darbe naujų pareigų, negalėjo rūpintis savo vaiku. Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad jis juto didelį veido skausmą, patyrė daug nepatogumų, negalėjo kramtyti kieto maisto, kraujosrūvas veido srityje matė ne tik šeimos nariai, bet ir pašaliniai asmenys, dėl patirto sužalojimo ir užsitęsusio gydymo jis negalėjo pasirūpinti savo naujagimiu sūnumi, sutriko jo suplanuotas magistrinio darbo rašymas bei konsultacijos su dėstytojais. Nukentėjusiojo įvardinti patirti negatyvūs reiškiniai ir pojūčiai teisėjų kolegijai nekelia abejonių ir atitinka Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos nuosprendžio, teismas, spręsdamas apie priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nukentėjusiajam sukeltas pasekmes, žalos padarinius, sužalojimo mąstą, žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nusikaltimo padarymo aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis 1000 Eur nukentėjusiajam nagrinėjamu atveju atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nėra per didelis. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis R. K. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, įvertino tik A. S. sveikatos sutrikdymo mastą, tačiau ne jo paties elgesį iki įvykio bei paties įvykio metu, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, įsigilino į visas faktines bylos aplinkybes, įvertino neturtinės žalos atlyginimo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir nustatė teisingą neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam, sumažindamas nukentėjusiojo prašomą priteisti neturtinę žalą nuo 4000 Eur iki 1000 Eur, dar labiau sumažinti nukentėjusiojo naudai priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

62Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Nutarė

63nuteistųjų R. K. ir T. V. apeliacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. R. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus... 3. - pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimas... 4. - pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimas... 5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės... 6. T. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą... 7. Priteista iš R. K. nukentėjusiajam 8. Priteista iš R. K. ( - ) teritorinei ligonių kasai... 9. Priteista iš R. K. Valstybinio socialinio draudimo fondo... 10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 11. R. K. nuteistas už tai, kad jis 2016-05-07, apie 03.27... 12. T. V. nuteistas už tai, kad jis 2016-05-07, apie 03.27... 13. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo Mažeikių... 14. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. K. nurodo, kad nei... 15. Apeliantas pažymi, kad teismas skundžiamame nuosprendyje atkartojo... 16. (R. K.). Priešingai nei nurodė teismas skundžiamame... 17. Nuteistasis R. K. skunde atkreipia dėmesį, kad jis nuo... 18. A. S. bei G. P.. Tokį reikalavimą... 19. Apelianto teigimu, teismui, išanalizavus vaizdo įrašą, tarp jo ( 20. Nuteistasis R. K. mano, kad jo veiksmai visiškai atitiko... 21. Apeliantas skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas... 22. Apeliantas taip pat pažymi, kad veika, dėl kurios jis nuteistas skundžiamu... 23. Nuteistojo R. K. teigimu, A. S.... 24. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. V. prašo Mažeikių... 25. Apeliaciniame skunde nuteistasis T. V. nurodo, kad... 26. Nuteistasis T. V. pažymi, kad teismas nepagrįstai... 27. Teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistųjų R. K. ir... 28. Nuteistųjų R. K. ir T. V.... 29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 30. R. K. ir T. V. apeliacinių skundų... 31. Apeliaciniuose skunduose neigiama R. K. ir 32. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje... 33. Atsižvelgiant į paminėtus įstatymo reikalavimus, darytina išvada, kad... 34. Dėl nuteistųjų R. K. ir T. V.... 35. Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatyta atsakomybė už viešosios... 36. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., padaroma... 37. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.... 38. Apeliaciniuose skunduose R. K. ir 39. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistųjų R. K.... 40. Nuteistasis R. K. mano, kad jo veiksmai visiškai atitiko... 41. A. S. ar G. P. judesių ar veiksmų... 42. Nuteistojo T. V. nuomone, pirmosios instancijos teismas... 43. Remdamasi anksčiau išdėstytų duomenų visuma, teisėjų kolegija... 44. Dėl nuteistojo R. K. kaltės nesunkiai sutrikdžius... 45. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R.... 46. Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. atsako tas, kas sužalojo ar... 47. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs 2016-06-06–2016-07-21... 48. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus,... 49. R. K. savo veiksmus atliko tyčia, nes smūgį kumščiu... 50. Dėl R. K. paskirtos bausmės ... 51. Nuteistasis R. K. apeliaciniu skundu nesutinka su jam už... 52. Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo 53. Kaip matyti iš skundžiamo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-02-15... 54. Iš skundžiamo nuosprendžio taip pat matyti, kad R. K.... 55. Dėl civilinio ieškinio... 56. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. nesutinka su... 57. A. S. priteistu turtinės ir neturtinės žalos... 58. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas... 59. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio ieškinio dalyku yra tiek turtinė,... 60. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis... 61. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusysis 62. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos... 63. nuteistųjų R. K. ir T. V....