Byla 3K-3-608-701/2015

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas) ir Antano Simniškio (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. J. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 12 d. nutarties ir Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimo, 2014 m. birželio 3 d. papildomo sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei J. J., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Ž. D., G. L., Anykščių regioninio parko direkcijai dėl servituto nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Kasacinėje byloje sprendžiami servituto turinio, servituto parinkimo vietos pagal viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkų interesų pusiausvyrą, naudingumą, atitiktį saugomų teritorijų reikalavimams, jo įrengimo sąmatą, kompensacijos už nustatytą servitutą, taip pat bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimai.

6Ieškovas prašė teismo nustatyti atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ( - ) atlygintinį kelio servitutą už vienkartinę 1216,40 Eur (4200 Lt) kompensaciją – leisti kitiems asmenims eiti, važiuoti, ginti gyvulius 4,5 m pločio keliu, kurio ilgis 272,91 m, jo plotas – 1228 kv. m, pažymėtą skaičiais 1-54, UAB „Asmija“ parengtoje kelio, esančio žemės sklype Nr. ( - ), schemoje ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jam ( - ) nuosavybės teise priklauso 8,95 ha žemės sklypas, kurį padovanojo tėvas A. K., kuriam nuosavybės teisė į jį atkurta 1994 m. vasario 25 d. Šalia yra atsakovei priklausantis žemės sklypas, per kurį eina kelias iki ieškovo sklypo. Atsakovė 2007 m. pareiškė, kad ateityje nebeleis jam pravažiuoti jos sklype esančiu keliu, nes jos sklypo plane kelias nepažymėtas. Ieškovo nuomone, tai vienintelis jo ir kitų gyventojų kelias privažiuoti prie Rubikių ežero. Ieškovas paaiškino, kad, pradėjęs kaimo turizmo verslą, atsakovės sutikimu keliuką pagerino. Nors atsakovė nesutinka leisti naudotis esamu keliu ir siūlo nutiesti kitą kelią, tačiau toks variantas susijęs su didelėmis išlaidomis, sunkiai įgyvendinamas dėl aplinkosaugos reikalavimų.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8Anykščių rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį tenkino –atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatė atlygintinį kelio servitutą (tarnaujantysis daiktas) už vienkartinę 1216,40 Eur (4200 Lt) kompensaciją – leido kitiems asmenims eiti, važiuoti, ginti gyvulius 4,5 m pločio keliu, kurio ilgis – 272,91 m, plotas – 1228 kv. m, pažymėtą skaičiais 1-54, UAB „Asmija“ parengtame kelio brėžinyje, priteisė iš atsakovės 37,94 Eur (131 Lt) žyminio mokesčio, 2316,96 Eur (8000 Lt) atstovavimo išlaidų ir 1129,52 Eur (3900 Lt) už ekspertizės atlikimą ieškovo naudai, 1051,32 Eur (3630 Lt) atstovavimo išlaidų trečiojo asmens Ž. D. naudai, 1013,67 Eur (3500 Lt) atstovavimo išlaidų trečiojo asmens G. L. naudai ir 26,65 Eur (92 Lt) pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas nustatė, kad ieškovui priklausantis 8,95 ha žemės sklypas ribojasi su atsakovės 13,29 ha žemės sklypu; atsakovės žemės sklype servitutų nenustatyta; ieškovas naudojasi keliu, einančiu per atsakovės sklypą, kitaip privažiuoti negali; atsakovė, nesutikdama su prašomu nustatyti servitutu, pasiūlė kitus servituto variantus; ieškovas mano, kad atsakovės siūlomi variantai neekonomiški, be to, ta vieta pelkėta, užliejama vandens; dabartinis kelias įrengtas seniai, jis buvo pažymėtas Anykščių regioninio parko tvarkymo plane; šiuo keliu naudojasi atsakovės klientai, važiuoja žvejai, įrengta poilsiavietė; Utenos apskrities viršininko administracijos 2009 m. birželio 5 d. išvadoje nurodyta, kad ieškovas neturi galimybės privažiuoti prie savo sklypo ir naudojasi keliu atsakovės sklype, juo naudojasi ir kiti asmenys; Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir Anykščių regioninio parko direkcijos atstovai manė, kad tikslingiausia nustatyti jau esamo kelio servitutą; parko direkcijos atstovas nurodė, kad atsakovės siūlomi variantai prieštarauja saugomų teritorijų reikalavimams; teismo ekspertizės akte nurodyta, kad, nustačius ieškovo prašomą servitutinį privažiavimo kelią, atsakovės sklypo vertė nepasikeistų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas pagrįstas, labiausiai atitinka šalių interesų pusiausvyros principą. Nors atsakovė nesutiko su jai siūlomos vienkartinės kompensacijos dydžiu, tačiau teismas priteisė būtent ieškovo nurodyto dydžio kompensaciją, atsižvelgęs į tai, kad atsakovės 13,29 ha žemės sklypo rinkos vertė 112 082 Eur (387 000 Lt), servitutinis kelias užims 0,1228 ha žemės sklypo (1094,56 Eur (3785 Lt); pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą atsakovės žemės sklypo vertė – 6723,81 Eur (23 216 Lt), atitinkamai servitutinio kelio vertė – 65,74 Eur (227 Lt); pagal ieškovo pateiktą VĮ Valstybės žemės fondo žemės sklypo įvertinimo ataskaitą servitutinio kelio vertė –243,27 Eur (839,95 Lt).

9Anykščių rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 3 d. papildomu sprendimu iš dalies tenkino trečiojo asmens Ž. D. prašymą ir priteisė jam iš atsakovės 657,08 Eur (2873,75 Lt) atstovavimo išlaidų, netenkino jo prašymo priteisti 656,86 Eur (2268,75 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad Ž. D. 2013 m. balandžio 22 d. posėdžio metu pateikė prašymą priteisti 657,08 Eur (2873,75 Lt) atstovavimo išlaidų. Kadangi šis prašymas pateiktas nepažeidžiant CPK 98 straipsnio 1 straipsnio 1 dalies nuostatų, bet priimant sprendimą neišspręstas, tai teismas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, į teisingumo ministro rekomendacijas, šias išlaidas priteisė. Prašymo priteisti 656,86 Eur (2268,75 Lt) atstovavimo išlaidų teismas netenkino konstatavęs, kad prašymą dėl jų priteisimo Ž. D. pateikė jau išnagrinėjus bylą iš esmės ir paskelbus sprendimą.

10Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2015 m. vasario 12 d. nutartimi pakeitė Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimą: nustatė atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype atlygintinį už vienkartinę 3475,44 Eur (12 000 Lt) kompensaciją kelio servitutą (tarnaujantysis daiktas) – leido ieškovui ir jo nurodytiems asmenims (transporto priemonėms) ir nenurodytiems asmenims, kurie nori patekti į ieškovo sklypą, statinius ir ieškovas tam neprieštarauja, eiti, važiuoti, ieškovui ir jo nurodytiems asmenims ginti gyvulius 4,5 m pločio keliu, kurio ilgis – 272,91 m, plotas – 1228 kv. m, pažymėtą skaičiais 1-54, UAB „Asmija“ parengtame kelio brėžinyje; priteisė iš atsakovės ieškovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas (30,35 Eur žyminio mokesčio, 2779, 94 Eur atstovavimo ir ekspertizės atlikimo išlaidų; Ž. D. naudai 841,05 Eur, o G. L. naudai – 846,84 Eur atstovavimo išlaidų, taip pat 21,31 Eur pašto išlaidų valstybės naudai; taip pat priteisė iš ieškovo į valstybės biudžetą 5,33 Eur pašto išlaidų; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą;

11pakeitė Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. papildomą sprendimą ir priteisė iš atsakovės trečiojo asmens Ž. D. naudai 665,83 Eur atstovavimo išlaidų; kitą papildomo sprendimo dalį paliko nepakeistą;

12priteisė iš atsakovės ieškovui 257,29 Eur, Ž. D. – 419,48 Eur, G. L. – 35,91 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, 8,98 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.

13Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl servituto nustatymo reikalingumo, jo vietos parinkimo, iš esmės teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino materialiosios teisės normas. Kolegija pažymėjo, kad, nustatant servitutą, būtina orientuotis į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus; servituto planas (schema) turi būti parengtas taip, kad pagal jį būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje ir nebūtų peržengtos šio žemės sklypo išorinės ribos. Atsakovė, manydama, kad jos siūlymai dėl servitutinio kelio vietos priimtinesni nei ieškovo nurodomas, turėjo procesinę pareigą pateikti įrodymus, jog servitutinio kelio įrengimas nurodytose vietose pagal teisės aktų reikalavimus galimas, taip pat bent minimalias jų schemas, projektus, skaičiavimus ar pan. Kolegija konstatavo, kad šios pareigos ji nevykdė, siūlymus pateikė tiesiog sklypų planuose abstrakčiai pažymėjusi kelių kryptis. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas abstrakčių atsakovės pasiūlymus, tinkamai motyvavo, kodėl juos atmeta (dėl didelių sąnaudų, teisinio reglamentavimo ribojimų). Ieškovo pateiktų kelių įrengimo pagal atsakovės siūlymus sąmatų duomenimis, įrengti naują kelią neekonomiška, nes kelių įrengimo išlaidos būtų atitinkamai apie 116 000, 28 000, 57 000, 123 000 Lt. Nors atsakovė teigė, jog servitutinių kelių įrengimo kaina apskaičiuota ne iki sklypo ribos, bet iki ieškovo sklype esančių statinių, tačiau tokio teiginio nepagrindė. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad seniai naudojamasi esamu pravažiavimo keliu (nuo 1995 m.), t. y. iki šalys pradėjo verstis kaimo turizmo verslu ir ieškovui atsirado neabejotinas poreikis iki savo sklypo įsirengti patenkinamos kokybės kelią. Kolegijos teigimu, antrasis kelio siūlymas netinkamas, nes juo iš esmės nebus pašalinti dabar dėl keliuko esantys atsakovės teisių suvaržymai ar eliminuoti kiti neigiami veiksniai (transporto triukšmas, šiukšlės ir pan.), įrengtas naujas kelias skaidys atsakovės sklypą, mažins jo vertę. Kolegija reikšminga pripažino ir aplinkybę, kad atsakovės žemės sklypą skaido ne tik kelias, bet ir lygiagrečiai su juo tekantis Dubasio upelis. Esant faktiškai susiklosčiusiam geros kokybės įvažiavimo keliui, neracionalu įrengti kitą kelią, tai , prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Kolegija pažymėjo, kad esamas kelias trumpiausias, kiti siūlyti jo variantai lemtų papildomų išlaidų, be to, neaišku, ar būtų leidžiami dėl veiklos regioniniame parke apribojimų. Dėl specifinės sklypo formos įvažiavimo vietos perkėlimas lemtų gana dideles investicijas, o tai reiškia, kad servituto teisė būtų pasiekta neprotingomis, nerealiomis išlaidomis. Nors atsakovė nurodė, kad nustačius servitutą bus apribota jos teisė kasti tvenkinį, statyti pavėsinę, tačiau ji šių teiginių nepagrindė. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo ir eksperto išvadai, kad esamas kelias naudingas ir atsakovei – ji juo gali patogiau privažiuoti prie jai priklausančio miško, į dirbamą lauką su technika esant poreikiui įvažiuoti ne tik iš bendro viešojo naudojimo kelio, jos sodybos svečiai kartais naudojasi šiuo keliu, kad privažiuotų prie ežero. Dėl galimybės kitoje vietoje nustatyti prašomą kelio servitutą kolegija nurodė, kad esamas įvažiavimo kelias yra Anykščių regioninio parko teritorijoje; parko infrastruktūra projektuojama ir įrengiama siekiant kuo mažiau keisti kraštovaizdį, neteršti aplinkos, todėl, projektuojant ar rekonstruojant kelius, turi būti išlaikomas esamų kelių pobūdis (susiformavę vingiai, nuolydžiai, kt.). Kolegijos vertinimu, naujo kelio formavimas ir esamo naikinimas keistų susiformavusį kelių pobūdį, kraštovaizdį. Be to, atsakovės siūlomi kiti keliai nederinti su Aplinkos ministerija ir parko administracija. Reikšminga kolegija laikė ir aplinkybę, kad, patvirtinus naują įvažiavimo kelią, atsakovė turėtų skirti ir papildomo ploto kelio apsaugos zonai. Servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Ieškovas, kaip ir atsakovė, teikia kaimo turizmo paslaugas, todėl servituto turėtojų ratas nekonkretus, labai platus. Kadangi įrašas sprendime, kad kelio servitutas nustatomas „kitiems asmenims“, gali būti interpretuojamas kaip suteikiantis teisę bet kam ir bet kokiu tikslu naudotis servitutu, tai kolegija, atsižvelgusi į ieškovo veiklos pobūdį, konkretizavo servituto turinį ir nustatė servitutą tik ieškovui ir jo nurodytiems asmenims. Kolegija pažymėjo, kad abi šalys pripažįsta servituto atlygintinumą, tačiau nesutaria dėl jo dydžio. Pirmosios instancijos teismas nustatė vienkartinę ieškovo nurodyto dydžio (1216,40 Eur (4200 Lt) išmoką, tačiau ši nepagrįsta kokiais nors skaičiavimais, turto vertinimu, ekspertizės akto išvadomis ar pan., o teismas tokios savo išvados tinkamai nemotyvavo. Dėl to kolegija pakeitė išmokos dydį, atsižvelgusi į potencialias kito įvažiavimo kelio įrengimo sąnaudas, specialistų išvadas dėl atsakovės praradimų dydžio, faktą, jog nustatomas servitutas iš dalies atitinka ir atsakovės interesus naudojantis mišku, įdirbant žemę, taip pat aplinkybę, kad ieškovo sodyba yra prie viešojo naudojimo kelio, kertančio jos sklypą. Kolegija pripažino, kad servitutui skiriamo žemės sklypo (1228 kv. m (daugiau nei 12 arų) atsakovė negalės naudoti pagal paskirtį, negaus tiesiogiai iš jo pajamų, tačiau ši žemės dalis keliui naudojama seniai, todėl iš esmės tik bus įteisinta faktinė padėtis, atsakovės paslaugų teikimo ar ūkininkavimo sąlygos nepasikeis, todėl nėra būtinybės naudotis UAB korporacija „Matininkai“ atliktu turto vertinimu servituto vertei apskaičiuoti. Kolegija nemanė, kad kompensacijos dydžiui nustatyti būtina tirti duomenis apie ieškovo turtinę padėtį, jo gaunamas už teikiamas paslaugas pajamas ir pan. – bylos nagrinėjimo dalykas yra atsakovės turto vertės dėl nustatomo servituto sumažėjimas. Kolegijos vertinimu, teisiškai nereikšmingos ir aplinkybės dėl ieškovo statinių teisėtumo, nes servituto nustatymo būtinybė siejama tik su reikalingumu patekti į sklypą. Kolegija pažymėjo, kad atsakovės gyvenamasis namas yra prie viešojo naudojimo kelio Mačionys–Rubikiai, todėl ne vien servitutinio kelio vieta lemia tikėtiną triukšmą ar taršą. Esant ribotai galimybei nustatyti tikrąjį praradimų dydį, kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, nustatė 3475 Eur kompensaciją. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas papildomu sprendimu tinkamai išsprendė Ž. D. patirtų atstovavimo išlaidų paskirstymo klausimą. Spręsdama dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų šalių bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, kolegija atsižvelgė į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus dydžius. Kadangi kolegija iš dalies tenkino atsakovės apeliacinį skundą (patikslino servituto turinį ir padidino kompensaciją), tai vertino, kad ieškinys tenkintas 80 proc. Atsižvelgusi į šį santykį, teisėjų kolegija iš atsakovės priteisė bylinėjimosi išlaidas šalims. Ekspertas buvo apklaustas atsakovės iniciatyva, todėl jo atvykimo išlaidas atlygino iš jos sumokėto avanso.

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 12 d. nutartį ir Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimą bei 2014 m. birželio 3 d. papildomą sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

161. Dėl servituto turinio. Kasatorė nurodo, kad pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymą teismo sprendimu (CK 4.126 straipsnis), servituto sąvoką ir turinį reglamentuojančias teisės normas (CK 4.111, 4.112 straipsniai), nesilaikė šiais klausimais suformuotos kasacinio teismo praktikos.

171.1 Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė per didelės apimties servitutą, t. y. ir servitutą ieškovo nenurodytiems asmenims, norintiems patekti į ieškovo sklypą, kai tam ieškovas neprieštarauja. Kasatorės manymu, teismas gynė nežinomos asmenų grupės interesus, taip suvaržydamas tarnaujančiojo daikto savininko teises, nors ieškovas nėra įgaliotas ginti kitų asmenų teisių (prašyti jų naudai servituto). Šiuo atveju buvo pažeistas dispozityvumo principas, nes teismas pripažino ieškovo teisę kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo bet kuriems asmenims tam, kad jie laisvai galėtų vykti per kasatorės žemės sklypą iki ežero. Toks teismo nustatytas servitutas be teisinio pagrindo varžo ir suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises bei interesus. Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai (CK 4.112 straipsnio l, 3 dalys, 4.133 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką asmuo gali kreiptis dėl teisės naudotis svetimu daiktu tik tada, kai be tokios jis negali normaliai įgyvendinti jam priklausančių teisių; servituto būtinybė turi būti objektyvi, įrodyta ir tai vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. C. v. A. C., bylos Nr. 3K-3-234/2007; kt.). Nagrinėjamu atveju nebuvo objektyvios būtinybės nustatyti kelio servituto teisę ir visiems „kitiems asmenims“, t. y. ne ieškovo klientams, be to, teismas nemotyvavo, kodėl turi būti ginamos šiuo atveju kitų asmenų teisės, taip pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalies, 331 straipsnio 4 dalies nuostatas.

181.2 Kasatorė pažymi, kad servituto turinys nepagrįstai buvo išplėstas teise ieškovui ir jo nurodytiems asmenims varyti gyvulius. Byloje nustatyta, kad ieškovas plėtoja kaimo turizmą, jo sodyboje nelaikomi gyvuliai, o atvykstantys poilsiautojai neatsiveža gyvulių, dėl kurių kiltų būtinybė juos varyti nustatytu kelio servitutu. Nepaisydamas šių nustatytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas nustatė ir kelio servitutą varyti gyvulius ieškovui ir jo nurodytiems asmenims ir taip pažeidė CK 4.126 straipsnio nuostatas. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad Panevėžio apygardos teismas, 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi naikindamas šioje byloje priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, buvo nurodęs, kad teismo sprendimas nustatyti servitutą ginti gyvulius neargumentuotas ir nemotyvuotas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, šio įvardyto pažeidimo neištaisė ir vėl neargumentuotai ir nemotyvuotai nustatė tokio pat turinio servitutą.

192. Dėl kelio servituto vietos. Kasatorė mano, kad, nustačius ieškovo prašomą servitutą, netinkamai buvo taikytos CK 4.37 straipsnio, 4.113 straipsnio 1 dalies nuostatos, pažeista viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra, nukrypta nuo teismų praktikos. Teismai, pritardami kelio servitutui ieškovo siūlytoje vietoje, neatsižvelgė į konstitucinę nuosavybės teisių apsaugą, taikomo ribojimo proporcingumą, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl kitų alternatyvių kelio servituto vietų įrengimo, nepagrįstai sureikšmino faktinį kelio naudojimą. Esant keliems galimiems servituto nustatymo variantams parenkant servituto, kuris mažiausiai ribotų tarnaujančiojo daikto savininko teises, vietą, turi būti vadovaujamasi protingos žemėnaudos principais, atsižvelgiama į turtinius ir neturtinius tarnaujančiojo daikto savininko netekimus: galimybės naudotis daikto dalimi netekimą, nepatogumų atsiradimą dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi, ilgalaikį tokių nepatogumų pobūdį ir kita. Nagrinėjamu atveju teismai didelį dėmesį skyrė faktiniam ieškovo naudojamam pravažiavimo keliui, tačiau neatsižvelgė į tai, kad nustatytas kelio servitutas labai riboja kasatorės galimybę įgyvendinti nuosavybės teisės neliečiamumą ir asmeninio gyvenimo privatumą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad faktinis naudojimasis keliu gali būti reikšmingas parenkant servitutą iš kelių galimų variantų, bet ši aplinkybė negali būti pagrindas atleisti ieškovą nuo pareigos ieškoti kitų tinkamų viešpataujančiojo daikto naudojimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. P. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-259/2014). Šiuo atveju faktinis naudojimasis pravažiavimu neturi esminės reikšmės nustatomo servituto vietai, nes kasatorė niekada nesutiko, kad ieškovas įrengtų, pagerintų pravažiavimą, juo naudotųsi. Kasatorės nuomone, turėtų būti parinktas servitutas, mažiausiai varžantis tarnaujančiojo daikto savininko teises, t. y. turi būti paisoma abiejų daiktų savininko interesų pusiausvyros ir nesiekiama vieno asmens problemų spręsti kito sąskaita. Ieškovui servitutas reikalingas kaimo turizmo veiklai plėtoti, o kasatorė savo sodyboje gyvena nuo 1994 m., čia užaugo jos vaikai ir anūkai, todėl labai svarbus privatumo išsaugojimas. Be to ji sodyboje verčiasi ūkine veikla: augina gyvulius, iš sklype išaugintos žolės ruošia jiems pašarus. Kelias eina šalia jos sodo, kuriame auga vaismedžiai, vaiskrūmiai, uogos. Dėl to nuolatinis važiuojančių pas ieškovą automobilių triukšmas (žemės ir oro tarša), taip pat svečių paliekamos šiukšlės turės tiesioginės įtakos ūkininkavimui. Nustatytas kelio servitutas eina per kasatorės žemės sklypo vidurį ir užima nemažą dalį ploto, nes kelias vingiuotas, todėl ji praranda galimybę racionaliai ir vientisai išnaudoti savo sklypą ir sodybą – dėl nustatyto servituto ji nebegalės laisvai ganyti gyvulių savo žemės sklype, privalės atitverti savo žemę nuo pravažiavimo kelio, kad gyvuliai į jį neišeitų, be to, gyvuliai nebegalės laisvai nueiti atsigerti iš netoliese esančio upelio, kuris teka per atsakovės žemės sklypą, o ji privalės nuolatos vežti jiems vandenį. Teismai šių aplinkybių netyrė, nevertino jų reikšmės parenkant servituto vietą, iš esmės atsižvelgė tik į ieškovo interesus ir netgi neįvertino, kokią turtinę ir neturtinę žalą sukels kasatorei nustatytas kelio servitutas.

203. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, tiriant kitas galimas kelio servituto vietas. Kasatorė teigia, kad teismai, nustatydami galimą kelio servituto vietą, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, pažeisdami CPK 176–185 straipsnio nuostatas, neišnagrinėjo visų svarbių bylos aplinkybių, neišsamiai įvertino byloje esančius įrodymus, pasisakė dėl kai kurių faktinių bylos aplinkybių neatlikę išsamaus jų tyrimo.

213.1 Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atmetė atsakovės siūlomus keturis galimus kelio servituto variantus motyvuodami tuo, kad ieškovo pasirinktas kelio servitutas yra ekonomiškiausias, naujo kelio formavimas ir esamo naikinimas pakenktų natūraliai gamtai, be to, pasiūlytos kelio servituto vietos yra pelkėtos. Kai kyla ginčas dėl servitutinio kelio vietos ir krypties, tarnaujančiojo daikto savininko siūlymai yra sudėtinė ir privaloma bylos nagrinėjimo dalyko dalis. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad kasatorė, teigdama, jog jos siūlomos servitutinio kelio vietos priimtinesnės, turėjo procesinę pareigą pateikti kelių servituto schemas, projektus, skaičiavimus ar pan., tačiau jos nevykdė, pateikė tik abstrakčiai pažymėtas kelių kryptis. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigų paskirstymo taisyklę, įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia. Kai materialiosios teisės normose nustatyta kitokia įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka nei CPK normose, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis, tačiau sprendžiant klausimą dėl kelio servituto vietos parinkimo materialiosios teisės normose nenustatyta kitokios įrodinėjimo pareigos. Teismų praktikoje nurodyta, kad, sprendžiant ginčą dėl kelio servituto nustatymo, ieškovas į bylą turi pateikti planą (schemą) su žemės sklypo savininko teisių ribojimo turiniu ir teritorija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“, bylos Nr. 3K-3-527/2009); faktinis naudojimasis keliu gali būti reikšmingas parenkant servitutą iš kelių galimų variantų, bet ši aplinkybė negali būti pagrindas atleisti ieškovą nuo pareigos ieškoti kitų tinkamų viešpataujančiojo daikto naudojimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. P. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-259/2014). Kasatorė, siūlydama kitas galimas kelio servituto vietas, mažiau varžančias tarnaujančiojo daikto savininko teises, pateikė teismui įrodymus: žemės sklypo vaizdiniame plane sužymėtas kitas galimas kelio servituto vietas, specialistų parengtas sąmatas, kiek kainuotų įrengti jos pasiūlytus kelio servitutus, koks būtų kelio servituto ilgis, plotis; antstolio 2014 m. balandžio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuotos galimos kelio servituto vietos. Kasatorė mano, kad savo įrodinėjimo pareigą ji įvykdė tinkamai ir neturėjo pareigos pateikti siūlytų kelio variantų schemų, projektų. Ieškovas pateikė tik savo siūlomo kelio schemą pagal faktiškai naudojamą kelią, nors turėjo pareigą ieškoti kitų tinkamų viešpataujančiojo daikto naudojimo būdų, tačiau šios neįvykdė.

223.2. Dėl kelio servituto įrengimo sąmatų vertinimo. Kasatorė mano, kad teismai, vertindami jos nurodytų galimų kelio servituto įrengimo kainą, rėmėsi ieškovo byloje pateiktomis sąmatomis, kuriose skaičiavimai prieštarauja kelio servituto nustatymo esmei ir CK 4.111, 4.119 straipsniuose nustatytiems servituto taikymo principams. Ieškovas kasatorės pasiūlytų alternatyvių kelių įrengimą apskaičiavo iki sklype esančių jam priklausančių statinių, nors realiai turėtų būti skaičiuojamas atstumas iki jo žemės sklypo ribos, nes kelio servituto būtinybė yra patekti į viešpataujančiojo daikto žemės sklypą, o ne jame esantį pastatą. Kasatorė pažymi, kad tai, jog viešpataujančiojo daikto savininkas nusprendžia formuoti savo sklype kelią (jo ilgį, išlaidas keliui įrengti), neturi reikšmės ir negali apriboti tarnaujančiojo daikto savininko teisių. Be to, net ir nustačius dideles kelio servituto įrengimo išlaidas, tai savaime nebūtų pagrindas nustatyti kelio servitutą ieškovui patogesnėje, mažiau kainuojančioje įrengti vietoje. Kasacinio teismo pažymėta, kad net ir didelės naujo kelio įrengimo išlaidos nebūtų pagrindas nustatyti servitutą į atsakovo žemę, nes servituto nustatymas tokiomis sąlygomis reikštų, jog vienas privatus asmuo nepagrįstai sutaupo kito privataus asmens sąskaita, o nepagrįstas praturtėjimas įstatymo draudžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-496/2005).

233.3. Dėl kelio servituto vietų atitikties saugomą teritorijų reikalavimams. Kasatorė teigia, kad teismai nurodė, jog kasatorės siūlomi kelio variantai prieštarauja saugomų teritorijų reikalavimams, tačiau šio teiginio nepagrindė. Kasatorė pažymi, kad gamtos apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nenustatyta imperatyvaus draudimo parko teritorijoje įrengti žvyruotą kelią – šiomis nuostatomis tik apibrėžiami bendri principai, kaip turėtų būti įrengiami keliai parko teritorijoje. Be to, naujo žvyruoto kelio įrengimas parko teritorijoje savaime nereiškia, kad bus pažeidžiamos saugomų teritorijų reikalavimų nuostatos. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad išvada, jog kito kelio servituto įrengimas neatitinka saugomų teritorijų reikalavimų, prieštarauja Anykščių regioninio parko direkcijos atstovo paaiškinimams: jis nurodė, kad jeigu būtų nustatytas kitas kelio servitutas, nei prašė ieškovas, tai praktiškai nėra teisės aktų, kuriais neleistų tokio kelio įrengti, tačiau turėtų būti siūlomi variantai, kad kuo mažiau nukentėtų saugoma teritorija.

243.4. Dėl byloje pateiktų antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, nuotraukų vertinimo. Teismas pagal antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, nuotraukas konstatavo, kad kasatorės siūlomos kelio servituto vietos ne vasaros metu yra drėgnos ir ieškovas gali patirti tam tikrų sunkumų įrengdamas ten kitą kelią. Kasatorė atkreipia dėmesį, kad teismas išvadą apie kasatorės variantų netinkamumą grindė balandžio mėnesį užfiksuotomis nuotraukomis. Tačiau tai, kad dalis žemės sklypų vietovės, kur kasatorė siūlo nustatyti kelio servitutą, pavasarį dėl tirpstančio sniego būna šlapios, pelkėtos, savaime nereiškia, jog šiose vietose negalima įrengti kelio. Byloje nėra įrodymų, kad šiose vietose negali būti formuojamas kelias.

253.5. Dėl nustatyto kelio servituto naudingumo atsakovei. Teismai nepagrįstai nustatytą kelio servitutą grindė ekspertizės akte nurodytu teiginiu, kad servitutas naudingas ir kasatorei (juo galima patogiau privažiuoti prie jai priklausančio miško, į dirbamą lauką su techniką). Kasatorė nurodo, kad teismo ekspertizės tyrimo objektas buvo nustatyti atsakovės žemės sklypo vertę ir nuvertėjimą, nustačius kelio servitutą, ekspertas nebuvo įpareigotas nustatyti kelio servituto naudingumo kasatorei. Šiame ekspertizės akte iš esmės pateikta subjektyvi, niekuo nepagrįsta eksperto nuomonė. Kasatorė niekada nesutiko, kad esamas kelias per jos žemės sklypą jai būtinas, ji juo naudojasi tam, kad privažiuotų prie miško, įdirbtų žemės sklypą, nes tokio poreikio ji neturi.

264. Dėl nuostolių kompensacijos už nustatytą servitutą dydžio. Apeliacinės instancijos teismas kompensacijos dydį už neterminuotą servitutą nustatė savo nuožiūra, visiškai nemotyvuodamas tokio savo pasirinkimo. Kasatorė teigia, kad turi būti nustatoma nuosavybės teisės apribojimui adekvati kompensacija, nes priešingu tarnaujančiojo daikto savininko teisių apimtis būtų neproporcingai iškreipta, lyginant ją su viešpataujančiojo daikto savininko teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-419/2011; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012; kt.). Sprendžiant galimos kompensacijos klausimą, byloje buvo atlikta teismo ekspertizė, kasatorė pateikė UAB korporacijos „Matininkai“ parengtą Žemės sklypo įvertinimo ataskaitą, tačiau apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertino šias išvadas ir jomis nesivadovavo. Teismai, spręsdami klausimą dėl kompensacijos dydžio, neįvertino svarbių aplinkybių: kelio servitutas ieškovui nustatytas komercinei veiklai plėtoti, o kasatorė savo žemės sklype esančioje sodyboje gyvena jau nuo 1994 m., verčiasi ūkine veikia; ieškovas gali neterminuotai, laisvai kasatorės žemės sklypo sąskaita vykdyti kaimo turizmo veiklą, sau patogiausiu ir ekonomiškiausiu būdu patekti į savo žemės sklypą; servitutu naudosis gana daug asmenų; dėl ieškovo vykdomos veiklos kasatorei kils gamtos taršos problema, todėl ji turės rūpintis teritorijos švara; servitutas nustatytas per kasatorės namų valdą, sodo dalį, netoli gyvenamojo namo šalia vaismedžių, be to, jis trukdys laisvai ir netrukdomai ganyti galvijus savo žemės sklype, auginti pašarus pievoje. Šios aplinkybės patvirtina, kad, nustačius kelio servitutą pagal ieškovo nurodytą vietą, jam sudaromos geresnės sąlygos plėtoti kaimo turizmo veiklą, o kasatorės teisės lygiateisiškai plėtoti tokią pat veiklą nepagrįstai ir neproporcingai suvaržomos. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad jai priteista kompensacija yra mažesnė už iš jos priteistas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje, o tai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo principams. atsakovei neterminuotai, visam laikui nemaža apimti suvaržomos nuosavybės teisės, o ji realiai už tai nieko negauna. Kasatorė sutiktų su UAB korporacijos „Matininkai“ turto vertintojų išvada jos patiriamus dėl servituto nuostolius vertinti 28 962 Eur (100 000 Lt).

275. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančių teisės normų taikymo. Kasatorė mano, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė tenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijų dydį, be to, nemotyvavo tokio sprendimo, taip pažeidė CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas. Vienas pareikštų reikalavimų byloje buvo neturtinis – nustatyti kelio servitutą. Ieškovas patikslintu ieškiniu parašė nustatyti absoliutų kelio servitutą ir apeliacinės instancijos teismas šį ieškovo reikalavimą tenkino iš dalies – susiaurino nustatyto kelio servituto turinį. Dėl to nepagrįstai teismas laikė, kad patikslintas ieškinys patenkintas 80 proc. Didelės dalies ieškinio tenkinimo negali pagrįsti ir tai, kad ieškovas siūlė 1216,40 Eur, o teismas priteisė 3475,44 Eur kompensaciją. Priteisdamas beveik tris kartus didesnę kompensaciją, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškinys patenkintas 80 proc. Kasatorės nuomone, bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančių teisės normų netinkamas taikymas konstatuotinas ir dėl to, kad bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos tik iš kasatorės. Tenkinus dalį ieškinio, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostata, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. kasatorei nebuvo priteistos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo ir trečiųjų asmenų, proporcingų atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

28Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sumažino kasatorės patirtų atstovavimo išlaidų dydį: ji prašė priteisti 841,06 Eur (2904 Lt) atstovavimo išlaidų už apeliacinio skundo parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje, tačiau teismas atstovavimo išlaidas sumažino iki 669,17 Eur (2310,50 Lt). Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį ir apimtį (byla tęsiasi nuo 2009 m.), byloje parengtas gana didelis kasatorės apeliacinis skundas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas nepagrįstai sumažino jos patirtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas. Kasatorė atkreipė dėmesį į tai, kad jos patirtos atstovimo apeliacinėje instancijoje išlaidos yra mažiausios, lyginant jas su ieškovo ir trečiojo asmens R. D. patirtomis išlaidomis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nemažino ieškovo ir trečiojo asmens patirtų atstovavimo išlaidų, kurios akivaizdžiai viršija maksimalius Rekomendacijose nustatytus dydžius.

29Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Jis nurodo šiuos argumentus:

301. Dėl servituto turinio. Kasatorė servituto turinio dalį dėl gyvulių ginimo ginčija tik pateikdama aplinkybę, apibūdinančią ieškovo naudojimosi žemės sklypu tikslą, tačiau nepateikia argumentų, kad toks nustatytas servituto turinys pažeidžia jos teises. Susiaurinus servituto turinį nepasikeis kelio plotis, ilgis, kiti požymiai, vienaip ar kitaip galintys turėti įtakos jos teisėms. Servituto turinį nulemia viešpataujančiojo daikto poreikiai, tačiau jie tiesiogiai netapatinti su asmens poreikiais, jo verslu, pomėgiais ir kt. bei su tuo susijusiomis teisėmis. Tai nereiškia, kad jeigu ieškovas užsiima kaimo turizmo verslu, tai jo žemės sklypui negali būti nustatytas servitutas ginti gyvulius. Ieškovas pažymi ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas maksimaliai susiaurino servituto turinį ir nustatė, jog servituto turėtojas yra ieškovas ir kiti asmenys, norintys patekti į jo sklypą, ten esančius statinius ieškovo sutikimu, kvietimu ir pan. Teismas sutiko su kasatorės argumentu, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas servituto turėtojų ratas nekonkretus, labai platus, todėl sukonkretino, kad įrašas „kitiems asmenims“ neinterpretuotinas kaip suteikiantis teisę bet kam ir bet kokiu tikslu naudotis servitutu. Kasatorė nepateikė siūlymų servituto turinį padaryti konkretesnį Ieškovas nesutinka su kasatorės argumentu, kad teismai, nustatydami servitutą ginti gyvulius, sprendimų nemotyvavo, – jame buvo nustatytos aplinkybės, pateiktas neišsamus įrodymų vertinimas, padarytos išvados.

312. Dėl kelio servituto vietos. Ieškovas mano, kad teismai išsamiai išnagrinėjo šį klausimą, nurodė išsamius motyvus. Visi dalyvaujantys byloje asmenys vieningai sutiko, kad servitutas būtinas. Tai pripažįstant akivaizdu, kad turi būti tarnaujančiojo daikto savininko teisės. Nenustačius jo, būtų nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko teisės. Teismų nustatyta reikšminga faktinė aplinkybė, kad keliu naudojamasi seniai, per kasatorės žemės sklypą natūraliai susiformavo kelias į ieškovo žemės sklypą, prie Rubikių ežero. Dėl to ieškovas turi pagrįstą poreikį turėti bent patenkinamos kokybės kelią iki savo sklypo. Minėtos aplinkybės taip pat paneigia kasatorės teiginius, kad naudojimasis keliu neproporcingai pažeidžia jos teises, sukelia jai didelių nepatogumų. Kasatorei nepalanki teismų išvada nereiškia, kad teismai nepaisė interesų pusiausvyros.

323. Dėl įrodymų vertinimo. Ieškovas mano, kad teismai nepadarė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodinėjimo naštos paskirstymą, taikymo pažeidimo, nes išsamiai analizavo klausimą dėl servituto vietos, ištyrė labai daug įrodymų, sudarė galimybę pasisakyti ne tik kasatorei, bet ir ekspertams, kitiems asmenims, išsamiai įvertinti kasatorės pateiktus alternatyvius servituto variantus. Ieškovas pažymi, kad alternatyvių variantų pateikimas įrodo tik tai, kad tokie galimi, tačiau savaime nepagrindžia, kad jie geresni. Būtent taip teigdama kasatorė privalėjo tai įrodyti. Kasatorė, pasisakydama dėl antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, iš esmės kvestionuoja pačias aplinkybes, o tai nėra kasacijos dalykas. Jos pateiktų alternatyvių servitutinių kelių variantų atitiktis saugomų teritorijų reikalavimams taip pat fakto klausimas. Ieškovas pažymi ir tai, kad teismai labai išsamiai vertino alternatyvių kelių įrengimo sąmatas, pateiktas tiek ieškovo, tiek atsakovės. Kadangi įrengti naujus kelius brangu, tai neturi būti varžoma ieškovo teisė naudotis jau esamu keliu.

334. Dėl kompensacijos dydžio. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas kompensaciją, nemotyvavo tokio savo sprendimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas ištaisė šį trūkumą. Ieškovas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nurodė aiškius kriterijus, kuriais remdamasis priteisė kompensaciją: kito kelio įrengimo sąnaudomis, specialistų išvadomis dėl atsakovės praradimų dydžio, tuo, kad nustatomas servitutas iš dalies atitinka ir kasatorės interesus naudotis mišku, įdirbti žemę. Teismas nesirėmė UAB „Matininkai“ turto vertinimo ataskaita, nes nustatė joje neatitiktį Kelių įstatymo nuostatoms, be to, joje nustatyta padidinta praradimų vertė – dešimt kartų didesnė nei sutiko atlyginti ieškovas. Ieškovas mano, kad teismas pagrįstai kompensacijos dydžio nesiejo su jo turtine padėtimi, gaunamomis pajamomis, nes, nustačius servitutą, kasatorės praradimai atsirastų nepriklausomai nuo to, kuo užsiima ieškovas. Bylinėjimosi išlaidos pagal savo esmę ir paskirtį negali būti pripažįstamos kasatorės nuostoliais, susijusiais su servituto nustatymu ir kompensuojamos viešpataujančiojo daikto savininko (ieškovo).

34Trečiasis asmuo Ž. D. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Jis nurodo šiuo argumentus:

351. Dėl servituto turinio. Trečiojo asmens nuomone, ieškinio reikalavimas dėl kelio servituto nustatymo suformuluotas pagal CK nuostatas, t. y. teisei eiti, važiuoti ir ginti gyvulius nustatyti. Teismai, nustatydami tokį kelio servitutą, pažeidimų nepadarė, be to, nurodė labai konkretų baigtinį asmenų ratą, kuriems suteikiama tokio servituto teisė, visus asmenis susiedami su ieškovu.

362. Dėl kelio servituto vietos. Jis mano, kad kasacinio skundo argumentai dėl kasatorės siūlytų alternatyvių servitutų grindžiami fakto, bet ne teisės klausimais. Trečiasis asmuo taip pat pažymi, kad teismai byloje buvo aktyvūs, rinko rašytinius įrodymus, apklausė daug liudytojų, atliko vietos apžiūrą, išsamiai tyrė įrodymus, todėl proceso teisės pažeidimų dėl vietos parinkimo nekonstatuotina. Naujo kelio įrengimas savaime lemia tam tikras išlaidas, o rengiant kelią kasatorės nurodomose vietose bus patirta dar daugiau išlaidų, tai neatitiktų CK 4.126 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Atkreipiamas dėmesys į byloje esančią Utenos apskrities viršininko administracijos 2009 m. birželio 15 d. išvadoje užfiksuotas itin svarbias aplinkybes: servituto nustatymo būtinybė; faktinis kelias kasatorės žemės sklype ir jo naudojimas aplinkinių gyventojų reikmėms; alternatyvaus servitutinio kelio įrengimo neprotingos ir nepateisinamos išlaidos ir kt. Tai įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią ir negalintis būti paneigtas liudininkų parodymais. Be to, saugomų teritorijų teisiniu reglamentavimu draudžiama kasatorės nurodomose alternatyviose vietose įrengti kitą kelią. Dėl to teismų procesiniai sprendimai atitinka saugomų teritorijų teisinį reglamentavimą ir sudaro sąlygas išsaugoti per ilgą laiką susiformavusį kraštovaizdį. Trečiasis asmuo mano, kad teismai neturėjo remtis kasatorės nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje B. G. v. R. G., bylos 3K-3-496/2005, nes skiriasi nagrinėjamos ir nurodomos nutarties faktinės aplinkybės. Svarstant dėl kasatorės nurodomų alternatyvų, turėjo būti įvertinamos kliūtys, esančios ieškovo žemės sklype ir kurios, nustačius kasatorės nurodomus servitutus, trukdytų jam tinkamai naudoti viešpataujančiuosius daiktus, t. y. patekti prie savo kaimo turizmo sodybos. Trečiasis asmuo mano, kad kasatorė neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos, t. y., teikdama siūlymus dėl alternatyvių servituto vietų, savo teiginių nepagrindė, nepateikė konkrečių įrodymų. Tačiau teismai įvertino jos alternatyvas ir savo sprendimą tinkamai motyvavo. Trečiasis asmuo pripažįsta, kad, nustačius servitutą, tam tikros neigiamos pasekmės yra objektyviai neišvengiamos. Tačiau šiuo atveju kasatorė objektyviai nepagrindė savo teisių suvaržymo tokiu nustatytu servitutu (niekuo nepagrįstas vientiso žemės sklypo naudojimo poreikis, tvenkinio kasimas ir kt.). Be to, kelias, per kurį reikalaujama nustatyti servitutą, faktiškai susiformavęs, juo naudojamasi jau daugelį metų ir kasatorė anksčiau neprieštaravo, kad būtų šiuo naudojamasi, todėl jai negali atsirasti neigiamų padarinių.

373. Dėl servituto atlygintinumo ir kompensacijos dydžio. Trečiasis asmuo teigia, kad kasatorė nėra išreiškusi pozicijos, kokio dydžio kompensacijos pageidautų. Ieškovas siūlė vieną kompensacijos dydį, o teismas, turėdamas diskrecijos teisę, nustatė kitą kasatorei mokėtiną sumą. Kasatorės byloje pateikta Žemės sklypo įvertinimo ataskaita netiksli, todėl teismai neturėjo ja vadovautis, be to, ji nepateikė kitų papildomų įrodymų dėl kompensacijos dydžio. Ekspertizės aktas papildomai patvirtino ieškinio reikalavimo pagrįstumą.

384. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Trečiasis asmuo pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateiktas itin detalus bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrindimas, ir su šiuo paskirstymu ir jo pagrindimu jis sutinka.

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. birželio 19 d. nutartimi atsisakyta priimti trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Anykščių teritorinio žemėtvarkos skyriaus, atsiliepimą į kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 351 straipsnio 1 dalies, 347 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

40Teisėjų kolegija

konstatuoja:

41IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

42Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo nustatant servitutą ir parenkant jo vietą

43Servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Dėl to siekiant apsaugoti nuosavybės teisę, kito asmens nuosavybės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (objektyviai būtinas). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. P. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-259/2014). Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009; 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. V. Z., bylos 3K-3-118/2012).

44Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra nebuvo pažeista. Teismai, atsižvelgę į konkrečios situacijos specifiką, konstatavo byloje būtinybę nustatyti servitutą: ieškovas neturi objektyvios galimybės patekti į savo sklypą kitaip, kaip tik naudodamasis servitutu per tarnaujantįjį daiktą (tiek per kasatorės, tiek per trečiųjų asmenų žemės sklypus). Kasatorė taip pat pripažįsta būtinybę nustatyti servitutą, o tai reiškia, kad kartu ji pripažįsta ir būtinybę atitinkamai suvaržyti tarnaujančiojo daikto savininko teises.

45Esminis šalių ginčas kilo dėl servituto vietos parinkimo. Kasatorė teigia, kad teismai, nustatydami kelio servituto vietą, netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą. Kasatorės nuomone, faktinis naudojimasis keliu gali būti reikšmingas parenkant servitutą iš kelių galimų variantų, bet ši aplinkybė negali būti pagrindas atleisti ieškovą nuo pareigos ieškoti kitų tinkamų viešpataujančiojo daikto naudojimo būdų.

46Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. M. v. R J., bylos Nr. 3K-3-546/2011, ir joje nurodyta praktika).

47Nagrinėjamu atveju ieškovas, prašydamas nustatyti servitutą, nurodė šį prašymą pagrindžiančias aplinkybes, pateikė servitutinio kelio matavimo schemą, žemės sklypų planus, kitus įrodymus. Kasatorė, nesutikdama su ieškovo prašomo nustatyti servituto vieta, nurodė keturis kitus kelio servituto variantus, planuose pažymėjo jų vietas, tačiau nepateikė konkrečių įrodymų (bent vieno iš jai priimtiniausių variantų projektą, kelio schemą, jo atitiktį saugomas teritorijas reglamentuojantiems teisės aktų reikalavimams ir pan.). Apeliacinės instancijos teismas 2014 m. lapkričio 11 d. nutartyje, skirdamas žodinį bylos nagrinėjimą, atkreipė dalyvaujančių byloje asmenų dėmesį į tai, kad, atsakovei nesutinkant su ieškiniu ir nurodant į keturias galimas servitutinio kelio įrengimo vietas, o ieškovui su siūlomomis vietomis nesutinkant, į bylą nėra pateikta duomenų apie siūlomų kelių tikslias vietas, pločius, ilgius, galimybę siūlomose vietose rengti kelius, taip pat atkreipė dėmesį į šiuo aspektu aktualią kasacinio teismo praktiką bei šalims pasiūlė iki teismo posėdžio pradžios pateikti teismui papildomus įrodymus dėl alternatyvių ieškovo prašomam nustatyti servitutui servitutų (atsakovės siūlomų), duomenis apie jų vietą, plotį, ilgį (planus) ir pan., jų nustatymo leistinumą (neleistinumą). Bylos medžiaga teikia pagrindą padaryti išvadą, kad kasatorė neatsižvelgė į nurodytą apeliacinės instancijos teismo pasiūlymą, papildomų įrodymų nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis įrodinėjimo proceso reglamentavimu, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė (kasatorė), teigdama, jog jos pateikti siūlymai dėl servitutinio kelio vietos yra priimtinesni nei ieškovo prašomas, turėjo procesinę pareigą pateikti įrodymus, kad galima įrengti servitutinį kelią nurodytose vietose pagal teisės aktų reikalavimus, pateikti bent minimalias jų schemas, projektus, skaičiavimus ar pan. Ši apeliacinės instancijos teismo išvada vertintina kaip atitinkanti procesines įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad atsakovė (kasatorė) neįvykdė nurodytos įrodinėjimo pareigos, nes jos siūlymai pateikti tiesiog sklypų planuose abstrakčiai pažymėjus kelių kryptis, jie tik leidžia daryti prielaidą, jog ieškovo prašomo servitutinio kelio alternatyvos galbūt egzistuoja, tačiau kasatorės byloje pateikti įrodymai neteikia pagrindo padaryti išvadą, jog galima įrengti servitutinį kelią kurioje nors iš jos nurodytų vietų pagal teisės aktų reikalavimus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismai vis dėlto analizavo visus alternatyvius servituto nustatymo variantus ir nurodė, kad nustačius servitutą bent vienoje iš kasatorės nurodytų variantų iš esmės nebūtų pašalinta galimybė suvaržyti jos nuosavybės teises, kasatorei vis tiek būtų sudaryti tam tikri nepatogumai, servitutiniai keliai vis tiek vienaip ar kitaip dalytų jos žemės sklypą, įrengti bet kurį alternatyvų kelią būtų neproporcingai brangiau nei naudotis jau įrengtu keliu. Be to, ribotą galimybę įrengti naujus kelius lemia ir situacija, kad jie eitų per kalvotas vietas ar miško teritoriją arba pakrantės zoną. Pagal Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nuostatas pakrantės apsaugos juostose bet kokiems statybos, žemės kasybos ir rekreacijos infrastruktūros įrengimo darbams reikalingas nustatytąja tvarka parengtas projektas, kuris, be kitų institucijų, turi būti suderintas su Aplinkos ministerija ir parko administracija, bei įgaliotos statybos priežiūros tarnybos išduotas leidimas. Kasatorė, nurodydama alternatyvų kelio variantą per pakrantės zoną, turėjo pareigą pagrįsti, kad yra įstatymo nuostatas atitinkančios galimybės suderinti su Aplinkos ministerija ir parko administracija privažiavimo kelio projektą ir tiesti tokį kelią. Pagrįstai teismai atsižvelgė ir į tai, kad servitutinis kelias yra Anykščių regioninio parko saugomoje teritorijoje, todėl naujam keliui įrengti būtų taikomi atitikties saugomas teritorijas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, t. y. keliai parke turi būti projektuojami ar įrengiami kuo mažiau keičiant kraštovaizdžio pobūdį ir neteršiant aplinkos, o jau esantys rekonstruojami išlaikant esamą kelių pobūdį (susiformavusius vingius, nuolydžius ir pan.). Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, teismai, įvertinę faktinę bylos situaciją, pagrįstai servitutą nustatė per istoriškai seniausiai susiformavusį, faktiškai jau esantį kelią nes naujo kelio formavimas ir esamo panaikinimas galėtų keisti kraštovaizdį.

48Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų parinkta servituto vieta yra objektyviai pagrįsta ir labiausiai atitinkanti tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros principą, o teismai, parinkdami servituto vietą, nepažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymą reglamentuojančių proceso teisės normų.

49Dėl teismų nustatyto servituto turinio apimties

50Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas kelio servitutą leisti naudotis nustatytu servitutu visiems kitiems ieškovo nurodytiems asmenims, taip pat varyti gyvulius, nepagrįstai išplėtė servituto turinį, taip pažeisdamas materialiosios teisės normas, reglamentuojančias servituto sąvoką ir turinį.

51Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl teismų nustatyto servituto turinio, pažymi, kad kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti (CK 4.117 straipsnis). Kai kelio servitutu suteikiama teisė naudotis pėsčiųjų taku, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu pėsčiųjų taku gali eiti pėstieji, važiuoti dviračiai, neturintys variklių, ir gali būti vedami už pasaito galvijai (CK 4.118 straipsnio 1 dalis). Kai kelio servitutu suteikiama teisė važiuoti transporto priemonėmis, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku (CK 4.119 straipsnio 1 dalis). Kai kelio servitutu suteikiama teisė varyti galvijus, papildomai nenustatant galimybės naudotis juo kitais tikslais bei nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu keliu (taku) galima tik varyti galvijus bei servituto turėtojui naudotis juo kaip pėsčiųjų taku (CK 4.120 straipsnio 1 dalis). Kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių jį tiksliai nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias (CK 4.112 straipsnio 2 dalis).

52Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai – servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį. Spręsdamas dėl konkrečių ieškovui prašomų suteikti teisių, teismas turi įvertinti kiekvieną jų pagal įstatyme nustatytus kriterijus: ar šios teisės susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus ir konkretus jų poreikis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009; kt.). Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.133 straipsnis).

53Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė nustatyti didžiausios apimties servitutą – jam ir jo nurodytiems asmenims teisę važiuoti, eiti ir varyti gyvulius. Teismai, įvertinę viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį ir egzistuojantį poreikį, nustatė šios apimties teisę. Kasatorė, kasaciniame skunde kvestionuodama nustatytą servituto turinį, neigia ieškovo (ir pas jį atvykstančių svečių) poreikį varyti gyvulius. Šiuo atveju pažymėtina, kad tiek kasatorė, tiek ir ieškovas užsiima kaimo turizmo veikla, kasatorė kartu yra ir ūkininkė. Ieškovo turimas žemės sklypas, į kurį patekti nustatomas servitutas, yra žemės ūkio paskirties žemė, šiame sklype esančios atitinkamos sąlygos (jame yra didelė dalis pievų, šiek tiek miško ir tik nedidelė sklypo dalis skirta rekreacijai), taip pat jo vieta (kaimo vietovė) sudarė pagrindą teismams nustatyti būtent tokio turinio servitutą. Šiuo atveju nustačius kelio servitutą pėstiesiems ir transporto priemonėms, servituto nustatymas gyvuliams varyti nekeičia servituto ribų – nesikeičia kelios plotas, ilgis, kiti požymiai, galintys nulemti ar labiau varžyti kasatorės teises.

54Kasatorė kvestionuoja teismų nustatyto servituto turinį ir dėl asmenų, kuriem šis servitutas nustatytas, t. y. teigia, kad teismai nusprendė ginti neapibrėžto rato žmonių interesus ir taip suvaržė tarnaujančiojo daikto savininko teises. Teisėjų kolegija šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą, iškreipiantį teismo nustatyto servituto turtinį. Byloje aiškiai nustatyta, kad ieškovas plėtoja kaimo turizmo veiklą, todėl jo svečiai, poilsiavietės lankytojai ir kt. asmenys turi tam tikrą ryšį su juo ir poreikį pateikti į jo statinius, žemės valdą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas servituto turėtojų ratas nekonkretus, maksimaliai susiaurino ir sukonkretino servituto turinį. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad servituto nustatymas „kitiems asmenims“ negali būti interpretuojamas kaip suteikiantis teisę bet kuriam asmeniui ir bet kokiu tikslu naudotis servitutu, t. y. servituto turėtojas yra ieškovas ir kiti asmenys, norintys patekti į jo sklype esančius statinius jo sutikimu, kvietimu ir pan.

55Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl nustatyto servituto turinio nesudaro pagrindo paneigti servituto turinio teisėtumą.

56Dėl apeliacinės instancijos teismo nustatytos kompensacijos už servitutą dydžio

57Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, savo nuožiūra nustatydamas kompensacijos dydį, nemotyvavo tokio savo sprendimo, be to, neįvertino tam tikrų svarbių aplinkybių.

58Būtinybė nesant kito tinkamo nuosavybės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę, siejama su būtinybe tinkamai atlyginti už nustatytą servitutą. Pagrindas mokėti tokią kompensaciją yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko nuostoliai. Tai turtiniai ir neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas ir kita, įvertinta pinigais. Pagal bendrąsias taisykles, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009; 2014 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gabijos investicijos“ v. J. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-339/2014; kt.). Nustatant kompensacijos dydį, teismas nesaistomas tarnaujančiojo daikto savininko pageidavimų ar viešpataujančio daikto savininko pasiūlymų, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009).

59Nagrinėjamu atveju ieškovas patikslintu ieškiniu siūlė sumokėti už nustatomą servitutą kasatorei 1216,40 Eur (4200 Lt) kompensaciją, ši laikėsi pozicijos, kad jos patirti nuostoliai turi būti vertinami 28 962 Eur (100 000 Lt) suma, vėliau teismo posėdyje sutiko su 14 481 Eur (50 000 Lt) kompensacija. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovo siūlytą kompensaciją. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju objektyviai sunku nustatyti servituto atlyginimo dydį, todėl priteisdamas konkretų dydį atsižvelgė į kitų kelių įrengimo sąnaudas, specialistų išvadas dėl kasatorės praradimų dydžio nustačius servitutą, tai, kad servituto nustatymas palankus kasatorei naudotis mišku, įdirbti žemę ir kt. Nustatydamas kompensacijos dydį, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai jo nesiejo su ieškovo turtine padėtimi, jo gaunamomis pajamomis, nes kasatorės praradimai dėl nustatyto servituto atsirastų nepriklausomai nuo to, kokia veikla užsiima viešpataujančiojo daikto savininkas, kokias iš šios veiklos gauna pajamas. Kasatorės patirtos dėl servituto nustatymo bylinėjimosi išlaidos negali būti pripažintos tarnaujančiojo daikto savininko nuostoliais, susijusiais su nuosavybės teisės suvaržymu, kuriuos kompensacija už nustatomą servitutą turi atlyginti viešpataujančiojo daikto savininkas. Keliamo triukšmo, aplinkos taršos veiksniai šiuo atveju taip pat negalėjo lemti didesnio, nei nustatė apeliacinės instancijos teismas, kompensacijos dydžio, nes kasatorės gyvenamasis namas yra prie viešojo bendro naudojimo kelio, einančio per jos žemės sklypą, ir negalima pripažinti, kad nustatomas servitutas lemia nurodytus veiksnius. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai pasinaudojo jam suteikta diskrecijos teise savo nuožiūra nustatyti kompensacijos dydį, jį nustatė (padidino pirmosios instancijos teismo priteistą) remdamasis kasacinio teismo praktikoje nustatytais kriterijais, faktine bylos medžiaga, nepažeisdamas materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimų, tinkamai tai motyvuodamas. Kasatorės kasaciniame skunde nurodyti argumentai neteikia pagrindo padaryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė netinkamą kompensacijos dydį.

60Dėl teismo paskirstytų bylinėjimosi išlaidų

61Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pažeidė proceso teisės normas. Ji nurodo, kad už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme patyrė 841,06 Eur (2904 Lt) atstovavimo išlaidų, o apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas jos naudai priteistiną atstovavimo išlaidų atlyginimą, pažeidė CPK 98 straipsnio nuostatas. Anot kasatorės, byla didelės apimties, todėl, atsižvelgęs į teisingumo, protingumo principus, nagrinėjamos bylos pobūdį, teismas neturėjo sumažinti šių jos išlaidų atlyginimo.

62Pagal CK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iš antrosios šalies priteisia išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 11 punkte nustatyta, kad teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.).

63Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, šioje byloje nustatydamas priteistinų bylinėjimosi išlaidų, dalyvaujančių byloje asmenų patirtų advokatų paslaugoms apmokėti, atlyginimo dydį pagrįstai vadovavosi Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytais maksimaliais užmokesčio dydžiais, taip pat pagrįstai nekonstatavo Rekomendacijų 11 punkto taikymo sąlygų egzistavimo. Apeliacinės instancijos teismas visiems dalyvaujantiems byloje asmenims atitinkamai sumažino patirtų atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo vadovautis Rekomendacijų 11 punkto nuostatomis ir nemažinti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Net ir teigiant (nors tam šios bylos atveju pagrindo nėra), kad byla yra sudėtinga ir yra pagrindas taikyti Rekomendacijų 11 punktą, negali būti atsižvelgiama išimtinai tik į kasatorės interesus, ignoruojant kitų dalyvaujančių byloje asmenų patirtas atstovavimo išlaidas, t. y. šių išlaidų atlyginimo dydis negali būti padidinamas vien tik kasatorei, o kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims – mažinamas.

64Teisėjų kolegija pripažįsta teisėta ir pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą dėl ieškinio patenkinimo ir atmetimo proporcijų – atitinkamai 80 proc. ir 20 proc., pagal kurią teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Dėl ieškinio reikalavimo pobūdžio nėra galimybės preciziškai tiksliai nustatyti, kiek ieškovo reikalavimų apeliacinės instancijos teismas tenkino ar atmetė: ieškovas prašė nustatyti servitutą, kasatorė su šiuo nesutiko; pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovo prašomą servitutą; apeliacinės instancijos teismas iš esmės teismo nustatytą servitutą paliko galioti, sukonkretindamas servituto turinį ir siaurindamas „kitų asmenų“, galinčių naudotis servitutu, ratą. Ieškovas taip pat buvo pareiškęs išvestinį reikalavimą – priteisti už nustatomą servitutą 1216,40 Eur (4200 Lt) kompensaciją; kasatorė, remdamasi UAB „Matininkai“ vertinimo ataskaita, prašė 28 962 Eur (100 000 Lt) kompensacijos, vėliau teismo posėdyje sutiko su 14 481 Eur (50 000 Lt) kompensacija; apeliacinės instancijos teismas priteisė beveik tris kartus didesnę, nei ieškovo prašyta, kompensaciją. Atsižvelgdama į tai, kad reikalavimas priteisti kompensaciją yra išvestinis iš reikalavimo nustatyti servitutą, prašytas nustatyti servitutas susiaurintas, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas nurodytas ieškinio patenkinimo ir atmetimo proporcijas, proceso teisės normų, taip pat teisingumo, protingumo principų nepažeidė.

65Teisėjų kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo argumento apie netinkamą bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo priteisimą, nes šis kasacinio skundo argumentas yra deklaratyvus, nenurodyta dydžio nepagrįstumą patvirtinančių motyvų, nepateikta šį argumentą patvirtinančių skaičiavimų, t. y nurodytas argumentas vertintinas kaip neatitinkantis CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

66Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, perskirstydamas šalių bylinėjimo išlaidas pirmosios instancijos teisme pagal jo nustatytą 20 ir 80 proc. proporciją (ieškinys pirmosios instancijos teisme buvo tenkintas 100 proc.), atitinkamai sumažino iš kasatorės priteistinų atsakovo ir trečiųjų asmenų naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį, tačiau, netinkamai pritaikęs proceso teisės normas, neišsprendė kasatorei iš ieškovo priteistinų atstovavimo išlaidų klausimo. Bylos duomenimis (t. 2, b. l. 163–164, 240 p., t. 4, b. l. 197–198 p.), kasatorė patyrė pirmosios instancijos teisme 6497,99 Eur tokių išlaidų, todėl, atmetus 20 proc. ieškinio reikalavimų, iš ieškovo kasatorės naudai priteistina 1299,60 Eur šių išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atlikus įskaitymą tarp priteistų iš ieškovo kasatorės naudai (1299,60 Eur) ir iš kasatorės ieškovo naudai (2779,94 Eur) atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, iš kasatorės ieškovo naudai turi būti priteista 1480,34 Eur. Dėl to patikslintina apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalis, sumažinant iš kasatorės ieškovo naudai apeliacinės instancijos teismo priteistas atstovavimo išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, iki 1480,34 Eur.

67Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nereikšmingi vienodos teismų praktikos formavimui ir neturi įtakos apskųstų teismų procesinių sprendimų teisėtumui.

68Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymą, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo naštos paskirstymą, įrodymų vertinimą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas, patikslinant tik jo rezoliucinės dalies trečią pastraipą ir nurodant, kad iš kasatorės ieškovo naudai priteistina 1480,34 Eur atstovavimo ir ekspertizės išlaidų, patirtų pirmosios instancijos (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

69Dėl bylinėjimosi išlaidų

70Šios bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme rezultatas vertintinas kaip kasacinio skundo netenkinimas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Ieškovas prašo priteisti iš kasatorės turėtas išlaidas kasaciniame teisme, pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad kasaciniame teisme turėjo 700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šios ieškovo prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 ir 8.14 punktuose nurodytų rekomenduojamų priteisti maksimalių užmokesčio dydžių, todėl priteistinos iš kasatorės. Trečiasis asmuo Ž. D. duomenų apie kasaciniame teisme patirtas atstovavimo išlaidas nepateikė.

71Kasaciniame teisme patirta 22,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

72Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

73Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 12 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.

74Patikslinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 12 d. nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad iš atsakovės J. J. (a. k. ( - )) ieškovo R. K. (a. k. ( - ) naudai priteistina 1480,34 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai aštuoniasdešimt Eur 34 ct) atstovavimo ir ekspertizės išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

75Priteisti iš atsakovės J. J. (a. k. ( - ) 700 (septynis šimtus) Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovo R. K. (a. k. ( - ) naudai ir 22,64 Eur (dvidešimt du Eur 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

76Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Kasacinėje byloje sprendžiami servituto turinio, servituto parinkimo vietos... 6. Ieškovas prašė teismo nustatyti atsakovei nuosavybės teise priklausančiame... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 8. Anykščių rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 6 d. sprendimu... 9. Anykščių rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 3 d. papildomu... 10. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 11. pakeitė Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. papildomą... 12. priteisė iš atsakovės ieškovui 257,29 Eur, Ž. D. – 419,48 Eur, G. L. –... 13. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl servituto... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo... 16. 1. Dėl servituto turinio. Kasatorė nurodo, kad pažeidė materialiosios... 17. 1.1 Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė per... 18. 1.2 Kasatorė pažymi, kad servituto turinys nepagrįstai buvo išplėstas... 19. 2. Dėl kelio servituto vietos. Kasatorė mano, kad, nustačius ieškovo... 20. 3. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, tiriant kitas galimas kelio... 21. 3.1 Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo. Pirmosios ir apeliacinės... 22. 3.2. Dėl kelio servituto įrengimo sąmatų vertinimo. Kasatorė mano, kad... 23. 3.3. Dėl kelio servituto vietų atitikties saugomą teritorijų reikalavimams.... 24. 3.4. Dėl byloje pateiktų antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo... 25. 3.5. Dėl nustatyto kelio servituto naudingumo atsakovei. Teismai nepagrįstai... 26. 4. Dėl nuostolių kompensacijos už nustatytą servitutą dydžio.... 27. 5. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančių teisės normų... 28. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sumažino kasatorės... 29. Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti.... 30. 1. Dėl servituto turinio. Kasatorė servituto turinio dalį dėl gyvulių... 31. 2. Dėl kelio servituto vietos. Ieškovas mano, kad teismai išsamiai... 32. 3. Dėl įrodymų vertinimo. Ieškovas mano, kad teismai nepadarė proceso... 33. 4. Dėl kompensacijos dydžio. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos... 34. Trečiasis asmuo Ž. D. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį... 35. 1. Dėl servituto turinio. Trečiojo asmens nuomone, ieškinio reikalavimas... 36. 2. Dėl kelio servituto vietos. Jis mano, kad kasacinio skundo argumentai dėl... 37. 3. Dėl servituto atlygintinumo ir kompensacijos dydžio. Trečiasis asmuo... 38. 4. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Trečiasis asmuo pažymi, kad... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos... 40. Teisėjų kolegija... 41. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 42. Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo nustatant servitutą ir parenkant jo... 43. Servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės... 44. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tarnaujančiojo ir... 45. Esminis šalių ginčas kilo dėl servituto vietos parinkimo. Kasatorė teigia,... 46. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad... 47. Nagrinėjamu atveju ieškovas, prašydamas nustatyti servitutą, nurodė šį... 48. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų... 49. Dėl teismų nustatyto servituto turinio apimties... 50. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas kelio... 51. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl teismų nustatyto servituto turinio,... 52. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad servituto turinį konkrečiu atveju... 53. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė nustatyti didžiausios apimties... 54. Kasatorė kvestionuoja teismų nustatyto servituto turinį ir dėl asmenų,... 55. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai... 56. Dėl apeliacinės instancijos teismo nustatytos kompensacijos už servitutą... 57. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, savo nuožiūra... 58. Būtinybė nesant kito tinkamo nuosavybės naudojimo būdo, kaip tik apriboti... 59. Nagrinėjamu atveju ieškovas patikslintu ieškiniu siūlė sumokėti už... 60. Dėl teismo paskirstytų bylinėjimosi išlaidų... 61. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl... 62. Pagal CK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iš... 63. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, šioje byloje... 64. Teisėjų kolegija pripažįsta teisėta ir pagrįsta apeliacinės instancijos... 65. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo argumento apie netinkamą... 66. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas,... 67. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie... 68. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad... 69. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 70. Šios bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme rezultatas vertintinas kaip... 71. Kasaciniame teisme patirta 22,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 72. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 73. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015... 74. Patikslinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 75. Priteisti iš atsakovės J. J. (a. k. ( - ) 700 (septynis šimtus) Eur... 76. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...