Byla 2A-392-372/2015
Dėl žemės ūkio paskirties žemės nuomos termino pabaigos ir žemės savininko teisės naudotis savo nuosavybe be apribojimų

1Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Š. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-514-959/2014 pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui R. Š. dėl žemės ūkio paskirties žemės nuomos termino pabaigos ir žemės savininko teisės naudotis savo nuosavybe be apribojimų.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas A. D. kreipėsi į Joniškio rajono apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti, kad 2011 m. gegužės 6 d. žemės nuomos sutartis Nr. 1, sudaryta su atsakovu R. Š. dėl 10,00 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ), buvo teisėtai ieškovo vienašališkai nutraukta nuo 2013-10-02; priteisti ieškovui iš atsakovo 22625,00 Lt nuostolių ir visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6Nurodė, kad 2011 m. gegužės 6 d. V. K. ir atsakovas R. Š. sudarė žemės sklypo nuomos sutartį, pagal kurią nuomotojas V. K. išnuomojo atsakovui trejų metų laikotarpiui nurodytą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, sutarties 8 p. numato nuomininko teisę savo reikalavimu nutraukti sutartį, jeigu nuomotojas įspėja nuomininką apie sutarties nutraukimą raštu prieš tris mėnesius, nuomos sutartis buvo įregistruota viešame registre, 2013 m. birželio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas A. D. nusipirko minėtą žemės ūkio paskirties žemės sklypą iš V. K.. 2013-07-02 atsakovui buvo įteiktas ieškovo pranešimas apie tai, kad pastarasis nutraukia žemės nuomos sutartį ir reikalauja nuomojamo žemės sklypo nebeužsėti ar kitaip nebeužsodinti. Atsakovas, būdamas įspėtas apie nuomos sutarties nutraukimą, ir po 2013-10-02 ginčo žemės sklypu naudojosi, todėl privalo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius.

7A. R. Š. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, jog žemės nuomos sutartyje šalys savo susitarimu negali nustatyti papildomų pagrindų žemės nuomos sutarčiai nutraukti prieš terminą, kitus žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindus gali nustatyti specialūs įstatymai. Žemės nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą nuomotojo iniciatyva siejamas su netinkamu nuomininko pareigų vykdymu arba kitais įstatymų numatytais atvejais, bet ne su nuomotojo laisvu pasirinkimu. Ieškovo reikalavimas nutraukti nuomos sutartį prieš terminą yra neteisėtas, nes atsakovas nepažeidė nuomininko pareigų ir nėra jokių kitų įstatyme numatytų pagrindų nuomos sutarties nutraukimui prieš terminą nuomotojo iniciatyva.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Joniškio rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pripažino, kad 2011 m. gegužės 6 d. žemės nuomos sutartis Nr. 1, sudaryta su atsakovu R. Š. dėl 10,00 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ), buvo teisėtai ieškovo A. D. vienašališkai nutraukta nuo 2013-10-02. Priteisė iš atsakovo R. Š. ieškovui A. D. 22596,10 Lt nuostolių atlyginimo, 3780,73 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo A. D. atsakovui R. Š. 1,45 Lt bylinėjimosi išlaidų.

10Teismas nurodė, kad ieškovas, laikydamasis 2011 m. gegužės 6 d. nuomos sutarties 8 p. reikalavimų, įspėjo atsakovą apie sutarties nutraukimą rašytiniu pranešimu, kurį atsakovas gavo 2013-07-02, ir tokiu būdu vienašališkai nutraukė su atsakovu nuomos sutartį nuo 2013-10-02. Teismas pripažino tokį sutarties nutraukimą teisėtu. Teismas nurodė, kad CK 6.564 str. 1 d. 3 p. aiškiai numato galimybę vienašališkai nutraukti sutartį kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas yra patvirtintas įstatymu, todėl jame nustatytos teisės normos yra įstatymo normos, o CK 6.217 str. 5 d. numatytas vienašališko sutarties nutraukimo atvejis yra įstatymo nustatytas atvejis, todėl jo nuostatos galioja abiem šios bylos šalims. Konstatavo, kad nuomos sutarties 9 p. numatyta pareiga atlyginti išlaidas niekaip neapriboja ir nepanaikina 8 p. numatytos nuomotojo teisės vienašališkai nutraukti nuomos sutartį prieš terminą. Teismas konstatavo, kad atsakovas nuo 2013-10-02 naudojosi ieškovui priklausančiu ginčo žemės sklypu be teisėto pagrindo ir esant nutrauktai žemės nuomos sutarčiai, todėl pažeidė ieškovo teisę be apribojimų naudotis savo nuosavybe (CK 4.37 str., 4.39 str. 1 d.) ir tokiu būdu veikė neteisėtai. Sprendė, kad atsakovas, žinodamas apie su juo nutrauktą žemės nuomos sutartį, 2014 m. pavasarį užsėjo ginčo žemės sklypą vasariniais kviečiais, kurių derlių nuėmė 2014 m. rugpjūtį, todėl neteisėtai veikė tyčia ir privalo atlyginti ieškovui nuostolius, kurie priežastiniu ryšiu yra susiję su atsakovo neteisėtais veiksmais. Teismas nustatė, kad ieškovas 2012-2013 metais iš vieno hektaro žemės vidutiniškai turėjo apie 2259,61 Lt grynojo pelno, todėl sprendė, kad įrodymais pagrįsti jo nuostoliai, susiję su galimybės naudotis 10 ha ginčo žemės sklypu netekimu, sudarytų 22596,10 Lt.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Apeliaciniu skundu atsakovas R. Š. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas.

13Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141. Nuomos sutartis buvo sudaryta 2011 m. gegužės 6 d. tarp tuometinio žemės sklypo savininko V. K. ir atsakovo R. Š., todėl teismas turėjo nustatyti ir įvertinti šalių valią sudarant sutartį ir nustatant jos sąlygas. Ieškovas A. D. nebuvo nuomos sutarties šalis jos sudarymo metu. Tiek atsakovas R. Š., tiek liudytoju teisme apklaustas V. K., paaiškino, kad, sudarant nuomos sutartį, buvo suderinta jos sąlygų visuma, o ne kiekviena atskirai. Galimybė nuomotojui vienašališkai nutraukti nuomos sutartį prieš terminą (8 p.) buvo susieta su sąlyga atlyginti nuomininkui išlaidas žemės sklypui pagerinti (9 p.). Prieš žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, sprendžiant, ar atsakovas R. Š. naudosis pirmumo teise pirkti V. K. parduodamą žemės sklypą, vienas iš esminių klausimų buvo, ar R. Š. galės pabaigti naudotis žemės sklypu iki nuomos sutarties termino pabaigos. Teisme liudytoju apklaustas V. K. patvirtino, kad jis užtikrino R. Š., jog nuomos sutartis prieš terminą nebus nutraukiama, ir A. D. tuo metu neišsakė pageidavimo nuomos sutartį nutraukti.

152. CK 6.564 str. yra specialioji norma, reglamentuojanti žemės terminuotų nuomos sutarčių nutraukimą. CK 6.564 str. 1 d. numato, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta: 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Tai imperatyviai nustatyti pagrindai. Žemės nuomos sutarties šalys savo susitarimu negali nustatyti papildomų pagrindų žemės nuomos sutarčiai nutraukti prieš terminą. Kitus žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindus gali nustatyti specialūs įstatymai, o CK 6.217 str. 5 d. nėra toks įstatymas, tai bendroji įstatymo norma, o bendrosios ir specialiosios normų konkurencija sprendžiama taikant specialiąją teisės normą.

163. Pagal CK 6.217 str. nuostatas, vienašališkai, nesikreipiant į teismą, sutartis gali būti nutraukta įstatyme bei sutartyje numatytais atvejais arba esant esminiam sutarties pažeidimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vienašališką sutarties nutraukimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, yra ne kartą konstatavęs, kad įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį remiantis CK 6.217 str. 5 d., jei sutarties vykdymui aplinkybės yra įprastinės (normalios) ir nėra kažkokių ypatingų atvejų, tik tais atvejais, kai sutartyje konkrečiai aptarti jos nutraukimo pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; nutartys civilinėse byloje Nr. 3K-577/2007, Nr. 3K-3-300/2009 ir kt.). Nuomos sutarties 8 p. nebuvo numatyti jos nutraukimo pagrindai (įspėjimas raštu yra nutraukimo tvarkos elementas, bet ne pagrindas), toks sutarties punktas prieštarauja CK 6.564 str., 6.217 str. nuostatoms, todėl, kilus ginčui, teismas neturėjo pagrindo juo remtis.

174. 2011 m. gegužės 6 d. sudarytos nuomos sutarties terminas buvo iki 2014 m. gegužės 6 d. Turėdamas teisėtų lūkesčių, kaip žemės sklypo nuomininkas, žemės sklypu naudotis iki nuomos sutarties pabaigos ir sutartinius santykius pratęsti (CK 6.566 str.), atsakovas buvo padaręs nemažas investicijas į žemės sklypą, užsėjęs žieminius kviečius. 2013-2014 žiemą pasėliai dalinai iššalo, draudimo išmoka R. Š. nebuvo mokama, o tai grėsė dideliais nuostoliais, todėl tam, kad išsaugoti likusius žieminių kviečių pasėlius ir efektyviai išnaudoti žemę, R. Š. atsėjimo būdu į tą patį plotą įsėjo vasarinius kviečius, kurių derlių nuėmė 2014 m. vasarą. Derlius nuimtas po nuomos sutartis pasibaigimo, tačiau tai, pagal pasėlių sėjimo cikliškumą, nesutrukdė ieškovui toliau naudotis žemės sklypu ir dėl to jis žalos nepatyrė. Pasibaigus nuomos sutarties terminui 2014 m. gegužės 6 d., ieškovas žemės sklype nebūtų sėjęs pašarinių kultūrų, nes butų jau per vėlai, o žieminės sėjamos rudenį ir atsakovo naudojimas nebetrukdė.

185. Teismo pasirinktas žalos paskaičiavimo būdas visiškai nepagrįstas. Žemės ūkio veikloje kiekvieni metai būna individualūs, pajamos iš žemės ūkio priklauso nuo oro sąlygų, supirkimo kainų ir kt. Tariami ieškovo nuostoliai buvo patirti 2014 m., šie metai buvo ženkliai prastesni nei 2012-2013 m., – pasėliai iššalo, reikėjo kelis kartus atsėti, rugpjūčio mėn. prasidėjo liūtys, pasėlių būklė suprastėjo, žemėjo kviečių klasė ir supirkimo kainos krito 20 proc. Tai patvirtina ir paties ieškovo į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros apie parduotus kviečius. Šioje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą dėl nuostolių, patirtų konkrečiame žemės sklype. Ieškovo pateiktos Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys, ypač „Grynasis pelnas (nuostoliai)“ (XVI eilutė) negali būti tiesiogiai siejami su pelnu iš konkretaus pasėlių ploto, nes tai bendra ūkio veiklos ataskaita, į minėtą ataskaitą įtraukiami duomenys apie viso ūkininko ūkio veiklą.

196. Be to, nėra įrodymų, kad teismui pateiktoje Pelno (nuostolių) ataskaitoje duomenys yra teisingi, nes jie nepatvirtinti ūkininko parašu, teismui nepateikti ataskaitoje nurodytus duomenis patvirtinantys pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, nepateikti duomenys, kokias pajamas ieškovas yra deklaravęs mokesčių administratoriui, t. y. VMI, ir kokius mokesčius yra sumokėjęs. Duomenų nepatikimumą patvirtina ir ataskaitoje nurodytas gyventojų pajamų mokesčio paskaičiavimas (XV eilutė) - gyventojų pajamų mokestis (5 proc.) skaičiuojamas pagal „Pagrindinės (tipinės) veiklos pelną (nuostolius)“ (X eilutė), ir jis pagal ieškovo pateiktą ataskaitą paskaičiuotas neteisingai, o tai reiškia, kad ieškovas arba apgaudinėja teismą, teikdamas neteisingus duomenis apie ūkio pelną, arba nemoka reikiamų mokesčių valstybei. Todėl darytina išvada, kad ieškovas nepateikė jo tariamai patirtus nuostolius patvirtinančių leistinų įrodymų ir, remiantis įrodymų patikimumo ir pakankamumo taisykle, teismas neturėjo pagrindo priteisti žalą.

207. Ieškovas neginčijo nuomos sutarties 9 p., kuris numato nuomotojo pareigą nutraukiant nuomos sutartį prieš terminą atlyginti nuomininkui jo išlaidas žemės ūkio paskirties žemei pagerinti. Atsakovas R. Š. buvo padaręs dideles investicijas, atkurdamas išsinuomoto žemės sklypo agrarinę būklę. Žemės sklypas atsakovui buvo perduotas su maždaug pusės hektaro apie 1 m gylio atodanga, jai užlyginti reikėjo perstumdyti bei išlyginti apie 5000 kubinių metrų dirvožemio, buvo pažeista melioracijos sistema, derlingumo gerinimui 2013 m. pavasarį atsakovas išbėrė trąšas (fosforo, kalio), skirtas dirvos tręšimui keliems metams į priekį, ir pan. Pripažindamas, kad ieškovas patyrė nuostolių dėl to, kad negalėjo naudotis žemės sklypu prieš terminą nutraukęs nuomos sutartį, bet nepripažindamas, kad nutraukdamas prieš terminą nuomos sutartį ieškovas nevykdė pareigos atlyginti atsakovui jo turėtas išlaidas žemės ūkio paskirties žemei pagerinti, ir neišskaičiuodamas jų iš ieškovui priteisiamos sumos, teismas pažeidė CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei CPK 2 d. numatytą civilinio proceso tikslą – kuo greičiau atkurti civilinę taiką tarp ginčo šalių. Šalių neginčytos ir joms įstatymo galią turinčios nuomos sutarties 9 p. pagrindu, teismui pripažinus, kad nuomos sutartis ieškovo vienašališkai nutraukta prieš terminą, atsakovui atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl išlaidų priteisimo.

21Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. D. prašo Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

22Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

231. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iš liudytojo V. K. parodymų nustatyta, kad nuomos sutarties projektą parengė ir pateikė V. K. pasirašyti atsakovas R. Š., o V. K. tvirtina sutartį pasirašęs beveik neskaitęs, jam aktualus buvęs tik žemės nuomos terminas ir nuomos mokestis. Taigi, apelianto reikalavimas atsižvelgti į suderintą šalių valią dėl sutarties nutraukimo prieš terminą sąlygų aiškinimo atmestinas kaip nepagrįstas, nes V. K., apklaustas liudytoju teismo posėdyje, šios aplinkybės nepatvirtino.

242. Po to, kai buvęs žemės savininkas V. K. nusprendė parduoti žemės sklypą, apie šį ketinimą įstatymų nustatyta tvarka privalėjo pranešti ir pranešė atsakovui, kuris, būdamas žemės nuomininku, turėjo pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą. 2013-06-04 R. Š. pareiškimu Joniškio notarų biurui pranešė, kad jam yra žinoma apie jo nuomojamo žemės sklypo, esančio ( - ), pardavimą ir kad nuo pirmumo teisės pirkti žemės sklypą jis atsisako, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nusistatyti nepageidauja.

253. Pirkdamas žemės sklypą, ieškovas susipažino žemės nuomos sutartyje Nr. 1 įtvirtinta nuomotojo teise nutraukti žemės nuomos sutartį, įspėjus apie tai nuomininką (atsakovą), todėl šia teise pasinaudojo, nes žinojo, kad žemė ir iš jos gaunamos pajamos bus būtinos pačiam ieškovui, tik taip galės būti grąžintas kreditas.

264. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vienašališką sutarties nutraukimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, yra ne kartą konstatavęs, kad jei sutarties vykdymui aplinkybės yra įprastinės (normalios) ir nėra kažkokių ypatingų atvejų, tai įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį remiantis CK 6.217 str. 5 d., t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus; teisė nutraukti sutartį tokiu atveju nesiejama su esminio sutarties pažeidimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004-06-29 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2007-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-577/2007; 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2009 ir kt). Kaip jau minėta, CK 6.217 str. 5 d. numatyta, kad sutartis gali būti nutraukiama joje numatytais pagrindais, o šalių sudarytos sutarties 8 p. numatyta, kad nuomotojas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, įspėjęs nuomininką raštu prieš tris mėnesius. Įspėjimas sutartyje nustatytu terminu yra vienintelis nuomotojui keliamas sutarties reikalavimas, jis buvo įvykdytas, tai pripažįsta ir atsakovas. Vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumą pripažino ir viešojo registro įstaiga, nes nuomos sutartis yra išregistruota kaip nebegaliojanti.

275. Apeliantas prašo aiškinti žemės nuomos 8 p. ir 9 p. sistemiškai, tačiau nepateikia argumentų, dėl kurių toks sutarties aiškinimas galėtų turėti įtakos skundžiamam sprendimui. Kaip nurodoma žemės nuomos sutarties 9 p., nutraukus žemės nuomos sutartį prieš terminą, nuomininkas įgyja teisę į žemės pagerinimo išlaidų atlyginimą. Byloje nėra ir nebuvo teikiamas priešieškinis, kuriuo atsakovas reikalautų atlyginti konkrečias žemės pagerinimo išlaidas.

286. Teismo sprendime nurodytas nuostolių apskaičiavimo būdas buvo tinkamas ir vienintelis įmanomas, nes 2014-ųjų metų žemės ūkio veiklos rezultatai teismo sprendimo priėmimo metu dar nebuvo galutinai žinomi ir ieškovas pateikė tik preliminarius duomenis apie būsimas pajamas ir pelną. Dėl šios priežasties 2014-ųjų metų pajamos bylos nagrinėjimo metu VMI nebuvo ir negalėjo būti deklaruotos, o teismui buvo pateikti preliminarūs duomenys, ką patvirtino ir ieškovas, teismo posėdyje duodamas paaiškinimą.

297. Apeliaciniame skunde nurodoma, ką paaiškino atsakovas ir liudytoju teisme apklaustas V. K.. Ieškovas pažymi, kad šis buvęs žemės klypo savininkas, sudaręs žemės nuomos sutartį su atsakovu, priešingai, nei teigia apeliantas, kategoriškai paneigė, jog kada nors tarp jo ir atsakovo buvusi kalba apie žemės sklype buvusios atodangos sulyginimą. Liudytoju apklaustas V. K. teismo posėdyje nurodė, kad nebuvo jokios kalbos apie tai, kad jis (žemės savininkas) kaip nors atlygins atsakovui už atodangos užlyginimą. Nurodė, kad „...R. sakė, aš sutvarkysiu atodangą, nei jis prašė už tai mokėti, nei aš jam siūliau...“, teigė liudytojas V. K. (garso įrašo 05:23 min.). Tas pats liudytojas nurodė, jog su R. Š. nesitarė dėl jokio atlyginimo už žemės pagerinimą, taigi, apeliantas, teikdamas priešingus argumentus, privalėtų juos dar ir pagrįsti bei įrodyti. Nesant jokių įrodymų, apelianto argumentai atmestini.

30IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

32Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

33Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

34Byloje nustatyta, kad 2011 m. gegužės 6 d. tarp nuomotojo V. K. ir atsakovo R. Š. buvo sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis (toliau – Sutartis), pagal kurią nuomotojas V. K. išnuomojo atsakovui trejų metų laikotarpiui nurodytą žemės ūkio paskirties žemės sklypą (t. 1, b. l. 41-42). Nuomos sutartis buvo įregistruota viešame registre (t. 1, b. l. 47-48). 2013 m. birželio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas A. D. įsigijo minėtą žemės ūkio paskirties žemės sklypą iš V. K. (t. 1, b. l. 11-17). Byloje nėra ginčo, kad visos 2011 m. gegužės 6 d. žemės nuomos sutartyje numatytos nuomotojo V. K. teisės ir pareigos perėjo naujajam žemės sklypo savininkui – ieškovui A. D., o nuomininko – atsakovo R. Š. teisės ir pareigos liko nepasikeitusios (CK 6.547 str. 1 ir 2 dalys, CK 6.559 str.).

35Byloje keliamas klausimas, ar turėjo teisę naujasis žemės sklypo savininkas – ieškovas A. D., vadovaujantis Sutarties 8 p., vienašališkai nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį prieš terminą, prieš tai, t. y. prieš tris mėnesius, įspėdamas žemės sklypo nuomininką – atsakovą R. Š. apie Sutarties nutraukimą. Atsakovas mano, kad nutraukiant žemės sklypo nuomos sutartį, galima vadovautis tik specialiosiomis CK normomis, reglamentuojančiomis žemės nuomos teisinius santykius, kurios numato, kad terminuota žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta tik esant CK 6.564 str. 1 d. numatytoms sąlygoms, o remtis CK 6.217 str. 5 d., numatančia, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais, nuomotojas negali, nes tai yra bendroji teisės norma.

36Dėl žemės nuomos sutarties turinio ir žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą nuomotojo reikalavimu

37Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Išsamiai sutarčių aiškinimo taisyklės yra apibendrintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010. Pasisakyta, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004;2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011). Kartu pažymėtina tai, kad, nepaisant pirmiausia įtvirtinto subjektyviojo sutarties aiškinimo metodo, neabejotinai yra svarbūs visi CK 6.193 straipsnyje nustatyti sutarčių aiškinimo principai, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į visų nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių visetą.

38Iš byloje pateiktos 2011 m. gegužės 6 d. žemės sklypo nuomos sutarties matyti, kad, nepaisant to, kad Sutartis buvo terminuota, sudaryta trijų metų laikotarpiui (Sutarties 2 p.), tačiau šalys susitarė ir dėl galimybės nutraukti Sutartį prieš terminą tiek nuomotojo, tiek nuomininko reikalavimu (Sutarties 8 p., 11 p.). T. y. Sutarties 8 p. numatyta, kad nuomotojas turi teisę savo reikalavimu nutraukti sutartį, jeigu nuomotojas įspėja nuomininką apie sutarties nutraukimą raštu prie tris mėnesius. Analogiška nuomininko teisė savo reikalavimu nutraukti sutartį aptarta Sutarties 11 p., numatant tokią pačią sąlygą, t. y. apie sutarties nutraukimą nuomotojui pranešus prie tris mėnesius. Svarbus aspektas yra ir tai, kad Sutarties 9 p. dar papildomai aptarta ir numatyta galimybė nuomotojui nutraukti nuomos sutartį nepasibaigus nuomos sutarties terminui ir nesant nuomininko kaltės, numatant, kad tokiu būdu nutraukdamas sutartį, nuomotojas tuomet atlygina nuomininkui išlaidas žemės ūkio paskirties žemei pagerinti. Be to, Sutarties 12 p. susitarta, kad sutartis gali būti nutraukta bet kada.

39Šios nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad sudarant terminuotą žemės sklypo nuomos sutartį ne vienu Sutarties punktu buvo numatyta teisė nutraukti sutartį net ir nepasibaigus jos terminui, juolab, kad tokią teisė numatyta abiem Sutarties šalims, tiek nuomotojui, tiek nuomininkui, kas reiškia, jog abi Sutarties šalys šiuo aspektu yra lygios.

40Atkreiptinas dėmesys, kad Sutarties 13 p. buvo numatyta galimybė šalims savo susitarimu daryti šios sutarties pakeitimus bei papildymus, numatant sąlygą, kad pakeitimai ar papildymai turi būti šalių pasirašyti. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nurodytas Sutarties 13 p. svarbus, vertinant atsakovo R. Š. veiksmus, jam notarų biure pasirašant 2013 m. birželio 4 d. pareiškimą, kuriame jis nurodė atsisakąs pirmumo teisės pirkti nuomojamą žemės sklypą, be kito ko nurodydamas, kad žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatyti nepageidauja (t. 1, b. l. 44). Tai reiškia, kad atsakovas R. Š., pasikeitus nuomojamo žemės sklypo savininkui, turėjo teisę padaryti pakeitimus ar papildymus Sutartyje, tuo pačiu ir numatyti sąlyga, kad Sutartis gali būti nutraukta prieš terminą, tik kuriai nors šaliai pažeidus sutartį, tačiau dėl tokios išlygos net nebuvo bandyta tartis. Kas leidžia daryti išvadą, jog 2011 m. gegužės 6 d. žemės sklypo nuomos sutarties sąlygos atitiko tikruosius atsakovo – nuomininko R. Š. ketinimus ir valią, o sutarties sąlygų keisti ar tikslinti, net ir keičiantis nuomotojui, atsakovas net nebandė.

41CK 6.189 str. 1 d. įtvirtinta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Kaip jau minėta, Sutarties 8 p. numatyta, kad nuomotojas turi teisę savo reikalavimu nutraukti sutartį, jeigu nuomotojas įspėja nuomininką apie sutarties nutraukimą raštu prie tris mėnesius. Byloje nėra įrodymų, kad šis Sutarties punktas būtų panaikintas ar pakeistas, ar dėl jo pripažinimo negaliojančiu būtų kreiptasi į teismą. Byloje neginčytinai įrodyta, kad apie Sutarties nutraukimą atsakovas buvo įspėtas 2013 m. birželio 28 d. pranešimu, kurį atsakovas gavo 2013 m. liepos 2 d. (t. 1, b. l. 45), todėl pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovas A. D. teisėtai vienašališkai nutraukė žemės sklypo nuomos sutartį nuo 2013 m. spalio 2 d., t. y. praėjus trims mėnesiams nuo rašytinio pranešimo atsakovui įteikimo, ir tokiais ieškovo veiksmais nebuvo pažeisti CK 6.564 str. 2 d. reikalavimai.

42Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.217 str. suformuluotos bendrosios taisyklės, susijusios su esminio sutarties pažeidimo reglamentavimu. Pažymėta, kad specialiai žemės nuomos santykiams reglamentuoti skirta CK 6.564 str. 1 d., kurioje nurodomi sutarties pažeidimai įstatymo leidėjo neįvardijami kaip esminiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2009), kad nuomotojas turi teisę CK 6.564 str. 1 d. 1 p. pagrindu nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą tik tuo atveju, jeigu nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir jei tokie veiksmai iš esmės pažeidžia sutartį, t. y. būtina žemės nuomos sutarties nutraukimo sąlyga yra dėl esminio sutarties pažeidimo atsiradusių neigiamų padarinių (žalos) nuomotojui. Ši kasacinio teismo pozicija reiškia, kad, siekiant nustatyti, ar žemės nuomos sutartis buvo pažeista iš esmės, neužtenka apsiriboti tik CK 6.564 str. 1 d., bet būtina sistemiškai remtis CK 6.217 straipsniu. Pažymėta, kad galimos situacijos, kai žemės nuomos sutarties pažeidimas bus kvalifikuojamas vien tik pagal CK 6.217 str., nes CK 6.564 str. 1 d. pateiktas tik trumpas ir nebaigtinis sutarties pažeidimų sąrašas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010). Šių išvadų kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad sprendžiant ginčą dėl vienašališko žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo galima vadovautis tik specialiosiomis CK normomis, reglamentuojančiomis žemės nuomos teisinius santykius, o remtis bendrosiomis teisės normomis, reglamentuojančiomis sutarčių nutraukimą, nėra teisinio pagrindo. Priešinga išvada prieštarautų teismų praktikai, būtų pažeistas sutarties laisvės principas, numatantis, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Ginčo Sutarties šalims susitarus dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą, be to, tokio susitarimo galimybė yra numatyta įstatyme (CK 6.217 str. 5 d.), todėl tokios teisės apribojimas prieštarautų sutarties laisvės, teisėtų lūkesčių, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams.

43Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų netinkamai vykdęs žemės sklypo nuomos sutartį, ieškovas tokių aplinkybių neįrodinėjo ir jomis nesirėmė, o savo teisę vienašališkai nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą grindė CK 6.564 str. 1 d. 1 p. ir CK 6.217 str. 5 d., t. y. sistemiškai vertindamas nurodytas teisės normas, jog CK 6.564 str. 1 d. 1 p. numatyta žemės nuomotojo teisė prieš terminą nutraukti žemės nuomos sutartį kitais įstatymo atvejais, o CK 6.217 str. 5 d. numatyta, jog vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu atveju pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad nors ir nesiremdamas esminiu sutarties pažeidimu, ieškovas turėjo teisę nutraukti terminuotą žemės nuomos sutartį, remdamasis ne tik specialiosiomis (CK 6.564 str. 1 d.), bet ir bendrosiomis teisės normomis (CK 6.217 str.), reglamentuojančiomis nuomos sutarties nutraukimą, ir tokios pirmosios instancijos teismo išvados neprieštarauja kasacinio teismo praktikai.

44Dėl nuostolių priteisimo

45Pripažinus, kad žemės sklypo nuomos sutartis teisėtai nutraukta nuo 2013 m. spalio 2 d., pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovas nuo 2013-10-02 naudojosi ieškovui priklausančiu ginčo žemės sklypu be teisėto pagrindo, todėl pažeidė ieškovo teisę be apribojimų naudotis savo nuosavybe (CK 4.37 str., 4.39 str. 1 d.) ir tokiu būdu veikė neteisėtai ir privalo atlyginti ieškovo patirtą žalą (

46CK 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str. 1 d.).

47Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal žalos ir nuostolių sąvoką apibrėžiančio CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatą, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjime tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra ieškovo numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Taigi, sprendžiant dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas teisinio pagrįstumo visais atvejais svarbu nustatyti, ar ieškovo negautos pajamos, jų dydis yra nulemtas atsakovo neteisėtų veiksmų ir ar iš esmės dėl tokių veiksmų nuostolių pavidalu atsirado neigiamų padarinių ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos BUAB „Mano tikslas“ v. UAB „Armitana“, bylos Nr. 3K-3-459/2010, kt.). Tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, jog suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013). Taigi, nagrinėjamu atveju pripažinus, kad atsakovas neteisėtai nuo 2013-10-02 naudojosi ieškovui priklausančiu ginčo žemės sklypu, atsakovui tenka pareiga atlyginti ieškovui nuostolius, kurių dydį privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 str.), jeigu ieškovas nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.).

48Byloje nustatyta, kad ieškovas A. D. nurodė, kad jo nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei atsakovas R. Š. nuo 2013-10-02 jam nebūtų trukdęs naudotis 10 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypu. Teigė, kad jo patirti nuostoliai (negautos pajamos) vidutiniškai iš 1 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo sudaro ne mažiau kaip 2262,50 Lt gryno pelno, todėl už 10 ha žemės ūkio paskirties žemės, kuria neteisėtai naudojosi atsakovas, neleisdamas naudotis ieškovui, ieškovo negautas pajamos sudaro 22625 Lt. Nuostolių dydį, t. y. negautas pajamas, ieškovas grindė duomenimis apie ieškovo naudojamas žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus, valdose auginamų veislių sąrašais, 2013 m. pelno (nuostolių) ataskaita su duomenimis apie 2012 m. ir 2013 m. iš ieškovo žemės ūkio veiklos (augalininkystės) gautą pelną, teigdamas, kad ir naudodamasis teisėtai jam priklausančiu 10 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu būtų vidutiniškai gavęs panašiais pajamas iš 1 ha, kurias gavo naudodamasis kitais žemės ūkio paskirties žemės sklypais.

49Iš ieškovo pateiktų 2012-05-21 ir 2013-06-05 paraiškų paramai už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus gauti matyti, kad 2012 metais 98,01 ha valdoje ieškovas augino įvairias augalų veisles (t. 1, b. l. 111-112, 115), o 2013 metais ieškovas augino įvairias augalų veisles 102,34 ha valdoje (t. 1, b. l. 124-125). Iš ieškovo pateiktos 2013 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2012 metais ieškovas turėjo 237819 Lt grynojo pelno, tačiau pelnas iš pagrindinės (tipinės) veiklos buvo 211050 Lt, 2013 metais ieškovas turėjo 214171 Lt grynojo pelno, tačiau pelnas iš pagrindinės (tipinės) veiklos buvo 160074 Lt (t. 1, b. l. 137). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pagrindinė ieškovo – ūkininko A. D. veikla buvo augalininkystė, tą jis yra nurodęs ir 2014 m. gegužės 30 d. pareiškime dėl ieškinio reikalavimų padidinimo (t. 1, b. l. 98), tačiau pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė bei priteisdamas iš atsakovo ieškovui nuostolių atlyginimą, jų dydį skaičiavo nuo vidutiniškai gauto grynojo ieškovo pelno vidurkio 2012 m. – 2013 m., todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

50Byloje nėra ginčo, kad atsakovas R. Š., 2014 m. gegužės 6 d. pasibaigus Sutarties galiojimo terminui, žemės sklype buvo įsėjęs vasarinius kviečius, kurių derlių nuėmė po nuomos sutarties pasibaigimo, šias aplinkybes atsakovas pats nurodė apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 52). Atmestini atsakovo argumentai, kad jis vasarinių kviečių derlių nuėmė 2014 m. vasarą, todėl ieškovas turėjo galimybę žemės sklypą apsėti žieminėmis kultūromis, todėl nuostolių nepatyrė. Iš ieškovo pateikto Joniškio rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus 2014 m. rugsėjo 1 d. Akto dėl lauko apžiūros matyti, kad 2014 m. rugsėjo 1 d. nupjauti kviečių šiaudai buvo suguldyti į pradalges, o prie akto pridėtos nuotraukos patvirtina, kad atsakovas 10 ha žemės sklypo nebuvo tinkamai atlaisvinęs, todėl ieškovas neturėjo galimybės juo naudotis (t. 2, b. l. 4-5).

51Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl ieškovo patirtų nuostolių dydžio, pagrindiniu kriterijumi turėtų būti imamas 2013 metais ieškovo gautas 160074 Lt pelnas iš pagrindinės (tipinės) veiklos, juolab, kad ieškovas, kaip įrodymą nuostolių dydžiui nustatyti, yra pateikęs pelno (nuostolių) ataskaitą už 2013 metus, beje, ir žemės ūkio paskirties žemės sklypu ieškovas nepagrįstai negalėjo naudotis nuo 2013 m. spalio 2 d., o ir ginčo sklypą ieškovas įsigijo tik 2013 m. birželio 10 d. (t. 1, b. l. 11-18). Dėl išdėstyto spręstina, kad ieškovo vidutinis pelnas iš 1 ha žemės sklype auginamų grūdinių kultūrų būtų 453 Eur (1564 Lt) (160074 Lt/102,34 ha), todėl ieškovo vidutinis pelnas iš 10 ha žemės sklype auginamų grūdinių kultūrų būtų 4530 Eur (15640 Lt), todėl ši suma priteistina iš atsakovo ieškovui kaip nuostolių atlyginimas.

52Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kokį pelną gavo jis, nuomodamas ir dirbdamas šį žemės sklypą (CPK 178 str.), o teisėjų kolegija, spręsdama dėl iš atsakovo ieškovui priteistinos žalos, nagrinėjamu atveju negauto pelno, dydžio, vadovavosi CPK 185 str. nuostatomis, numatančiomis, jog įrodymų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad labiau tikėtina, jog ieškovo pateikti įrodymai, tuo pačiu ir pateiktoje pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytas pelnas buvo, o byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas galimas gauti pajamas iš 10 ha žemės sklypo buvo numatęs, pagrįstai tikėjosi jas gauti esant normaliai veiklai, tačiau pajamų negavo dėl neteisėtų atsakovo veiksmų.

53Dėl išdėstyto šioje dalyje teismo sprendimas keistinas, iš atsakovo ieškovui priteistą 6544,28 Eur (22596,10 Lt) nuostolių atlyginimą mažinant iki 4530 Eur (15640 Lt).

54Dėl atsakovo teisės į išlaidų žemės ūkio paskirties žemei pagerinti atlyginimo

55Byloje nustatyta, kad Sutarties 9 p. numatyta galimybė nuomotojui nutraukti nuomos sutartį nepasibaigus nuomos sutarties terminui ir nesant nuomininko kaltės, numatant, kad tokiu būdu nutraukdamas sutartį, nuomotojas tuomet atlygina nuomininkui išlaidas žemės ūkio paskirties žemei pagerinti.

56Apeliantas teigia, kad tokiu atveju, teismui pripažinus, kad žemės sklypo nuomos sutartis ieškovo vienašališkai nutraukta prieš terminą teisėtai, atsakovas turi teisę į išlaidų žemės ūkio paskirties žemei pagerinti atlyginimą, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė.

57Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nėra pareiškęs reikalavimo priteisti iš ieškovo išlaidas žemės ūkio paskirties žemei pagerinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio klausimo nesprendė. Be to, nustatytos aplinkybės, aiškinant žemės sklypo nuomos sutartį, patvirtina, kad nuomos sutarties 9 p. numatyta pareiga atlyginti išlaidas niekaip neapriboja ir nepanaikina 8 p. numatytos nuomotojo teisės vienašališkai nutraukti nuomos sutartį prieš terminą.

58Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

59Apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimą, t. y. sumažinus iš atsakovo ieškovui priteistą 6544,28 Eur (22596,10 Lt) nuostolių atlyginimą iki 4530 Eur (15640 Lt), atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.).

60Nagrinėjamu atveju ieškovas buvo sumokėjęs 200 Lt (57,92 Eur) žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 8) už neturtinį reikalavimą, kylantį iš nuomos teisinių santykių (CPK 80 str. 1 d. 2 p.), todėl šioje teismo sprendimą palikus nepakeistą – ieškinį patenkinus, šios išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.). Už turtinį reikalavimą – priteisti 22625,00 Lt nuostolius, ieškovas buvo sumokėjęs 679 Lt (196,65 Eur) žyminį mokestį (t. 1, b. l. 100), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje pakeitus, t. y. patenkinus 69 proc. šio reikalavimo, iš atsakovo ieškovui priteistina 135,69 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str. 2 d.). Todėl iš viso iš atsakovo ieškovui priteistina 193,61 Eur žyminio mokesčio.

61Ieškovas turėjo 2904,00 Lt (841,06 Eur) teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 101, 102, t. 2, b. l. 9, 10), atsakovas turėjo 2420,00 Lt (700,88 Eur) teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 12, 13).

62Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo neturtinis reikalavimas buvo patenkintas visiškai, o turtinis reikalavimas tenkintas iš dalies, sprendžiant klausimą dėl teisinės pagalbos išlaidų tarp šalių paskirstymo, pripažintina, kad patenkinus neturtinį reikalavimą patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų, todėl bendra patenkinta ieškinio reikalavimų dalis sudaro 84,50 proc. (50x0,69+50=84,50). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovui priteistina 710,69 Eur teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme, o iš ieškovo priteistina atsakovui 108,64 Eur teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d., 98 str.)

63Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

64A. R. Š. už apeliacinį skundą yra sumokėjęs 197 Eur žyminį mokestį (t. 2, b. l. 55), t. y. sumokėjęs žyminį mokestį už ginčijamą priteistą 6544,28 Eur turtinį reikalavimą (mokėtinas žyminis mokestis 196 Eur), tačiau nebuvo apmokėtas žyminiu mokesčiu ginčijamas neturtinis reikalavimas, kylantis iš nuomos teisinių santykių (mokėtinas žyminis mokestis 57 Eur) (CPK 80 str. 1 d. 1p., 2 p.), todėl atmetus apeliacinį skundą dalyje dėl neturtinio reikalavimo, iš atsakovo priteistina valstybei 56,00 Eur žyminio mokesčio (atsižvelgiant į tai, kad už ginčijamą turtinį reikalavimą atsakovas yra permokėjęs 1 Eur žyminio mokesčio) (CPK 93 str. 2 d. 3 d.).

65Apeliacinį skundą, dalyje dėl turtinių reikalavimų patenkinus 31 proc., iš ieškovo A. D. atsakovui priteistina 60,76 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str. 2 d., 3 d.).

66Ieškovas A. D. turėjo 484,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 68, 69), atsakovas R. Š. turėjo 550,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 74, 75).

67Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo neturtinis reikalavimas buvo atmestas, o turtinis reikalavimas tenkintas iš dalies, sprendžiant klausimą dėl teisinės pagalbos išlaidų tarp šalių paskirstymo, pripažintina, kad, atmetus apeliacinio skundo neturtinį reikalavimą, atmesta 50 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, todėl bendra atmestų reikalavimų dalis sudaro 84,50 proc. (50x0,69+50=84,50). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovui priteistina 408,98 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, o iš ieškovo priteistina atsakovui 85,25 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d., 98 str.)

68Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

69Pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą dalyje dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymo.

70Priteisti iš atsakovo R. Š. (a. k. ( - ) ieškovui A. D. (a. k. ( - ) 4530,00 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt eurų) nuostolių atlyginimo.

71Priteisti iš atsakovo R. Š. (a. k. ( - ) ieškovui A. D. (a. k. ( - ) 193,61 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt tris eurus ir 61 euro centą) žyminio mokesčio, 710,69 Eur (septynis šimtus dešimt eurų ir 69 euro centus) teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme.

72Priteisti iš ieškovo A. D. (a. k. ( - ) atsakovui R. Š. (a. k. ( - ) 108,64 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus ir 64 euro centus) teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme.

73Likusioje dalyje Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

74Priteisti iš ieškovo A. D. (a. k. ( - ) atsakovui R. Š. (a. k. ( - ) 60,76 Eur (šešiasdešimt eurų ir 76 euro centus) žyminio mokesčio, 85,25 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus ir 25 euro centus) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

75Priteisti iš atsakovo R. Š. (a. k. ( - ) ieškovui A. D. (a. k. ( - ) 408,98 Eur (keturis šimtus aštuonis eurus ir 98 euro centus) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

76Priteisti iš atsakovo R. Š. (a. k. ( - ) valstybei 56,00 Eur (penkiasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. ( - ) (gavėjo įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

1. Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas A. D. kreipėsi į Joniškio rajono apylinkės teismą ieškiniu,... 6. Nurodė, kad 2011 m. gegužės 6 d. V. K. ir atsakovas R. Š. sudarė žemės... 7. A. R. Š. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, jog žemės... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Joniškio rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas nurodė, kad ieškovas, laikydamasis 2011 m. gegužės 6 d. nuomos... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Apeliaciniu skundu atsakovas R. Š. prašo panaikinti Joniškio rajono... 13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 14. 1. Nuomos sutartis buvo sudaryta 2011 m. gegužės 6 d. tarp tuometinio žemės... 15. 2. CK 6.564 str. yra specialioji norma, reglamentuojanti žemės terminuotų... 16. 3. Pagal CK 6.217 str. nuostatas, vienašališkai, nesikreipiant į teismą,... 17. 4. 2011 m. gegužės 6 d. sudarytos nuomos sutarties terminas buvo iki 2014 m.... 18. 5. Teismo pasirinktas žalos paskaičiavimo būdas visiškai nepagrįstas.... 19. 6. Be to, nėra įrodymų, kad teismui pateiktoje Pelno (nuostolių)... 20. 7. Ieškovas neginčijo nuomos sutarties 9 p., kuris numato nuomotojo pareigą... 21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. D. prašo Joniškio rajono... 22. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 23. 1. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iš liudytojo V. K.... 24. 2. Po to, kai buvęs žemės savininkas V. K. nusprendė parduoti žemės... 25. 3. Pirkdamas žemės sklypą, ieškovas susipažino žemės nuomos sutartyje... 26. 4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vienašališką... 27. 5. Apeliantas prašo aiškinti žemės nuomos 8 p. ir 9 p. sistemiškai,... 28. 6. Teismo sprendime nurodytas nuostolių apskaičiavimo būdas buvo tinkamas ir... 29. 7. Apeliaciniame skunde nurodoma, ką paaiškino atsakovas ir liudytoju teisme... 30. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 31. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 33. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas... 34. Byloje nustatyta, kad 2011 m. gegužės 6 d. tarp nuomotojo V. K. ir atsakovo... 35. Byloje keliamas klausimas, ar turėjo teisę naujasis žemės sklypo savininkas... 36. Dėl žemės nuomos sutarties turinio ir žemės ūkio paskirties žemės... 37. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo... 38. Iš byloje pateiktos 2011 m. gegužės 6 d. žemės sklypo nuomos sutarties... 39. Šios nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad sudarant... 40. Atkreiptinas dėmesys, kad Sutarties 13 p. buvo numatyta galimybė šalims savo... 41. CK 6.189 str. 1 d. įtvirtinta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis... 42. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.217 str. suformuluotos... 43. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų netinkamai... 44. Dėl nuostolių priteisimo... 45. Pripažinus, kad žemės sklypo nuomos sutartis teisėtai nutraukta nuo 2013 m.... 46. CK 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str. 1 d.).... 47. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal žalos ir nuostolių sąvoką... 48. Byloje nustatyta, kad ieškovas A. D. nurodė, kad jo nuostolius sudaro... 49. Iš ieškovo pateiktų 2012-05-21 ir 2013-06-05 paraiškų paramai už žemės... 50. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas R. Š., 2014 m. gegužės 6 d. pasibaigus... 51. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl ieškovo patirtų... 52. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kokį pelną gavo jis,... 53. Dėl išdėstyto šioje dalyje teismo sprendimas keistinas, iš atsakovo... 54. Dėl atsakovo teisės į išlaidų žemės ūkio paskirties žemei pagerinti... 55. Byloje nustatyta, kad Sutarties 9 p. numatyta galimybė nuomotojui nutraukti... 56. Apeliantas teigia, kad tokiu atveju, teismui pripažinus, kad žemės sklypo... 57. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nėra pareiškęs reikalavimo... 58. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme... 59. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimą, t. y. sumažinus iš... 60. Nagrinėjamu atveju ieškovas buvo sumokėjęs 200 Lt (57,92 Eur) žyminio... 61. Ieškovas turėjo 2904,00 Lt (841,06 Eur) teisinės pagalbos išlaidų... 62. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo neturtinis reikalavimas buvo patenkintas... 63. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 64. A. R. Š. už apeliacinį skundą yra sumokėjęs 197 Eur žyminį mokestį (t.... 65. Apeliacinį skundą, dalyje dėl turtinių reikalavimų patenkinus 31 proc.,... 66. Ieškovas A. D. turėjo 484,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės... 67. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo neturtinis reikalavimas buvo... 68. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 69. Pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą... 70. Priteisti iš atsakovo R. Š. (a. k. ( - ) ieškovui A. D. (a. k. ( - ) 4530,00... 71. Priteisti iš atsakovo R. Š. (a. k. ( - ) ieškovui A. D. (a. k. ( - ) 193,61... 72. Priteisti iš ieškovo A. D. (a. k. ( - ) atsakovui R. Š. (a. k. ( - ) 108,64... 73. Likusioje dalyje Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d.... 74. Priteisti iš ieškovo A. D. (a. k. ( - ) atsakovui R. Š. (a. k. ( - ) 60,76... 75. Priteisti iš atsakovo R. Š. (a. k. ( - ) ieškovui A. D. (a. k. ( - ) 408,98... 76. Priteisti iš atsakovo R. Š. (a. k. ( - ) valstybei 56,00 Eur (penkiasdešimt...