Byla 2A-1091/2012
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2179-343/2011 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Azuta“ ieškinį atsakovui A. Z. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) taikymo įmonės bankroto administratoriui ginčijant iki bankroto bylos iškėlimo įmonės sudarytus sandorius.

5Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 13 d. nutartimi UAB „Azuta“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Renavita“ (toliau – administratorius). Administratorius kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiomis ieškovo UAB „Azuta“ ir atsakovo A. Z. 2008 m. liepos 16 d., 2009 m. sausio 27 d. ir 2009 m. kovo 3 d. sudarytas paskolos sutartis, kuriomis įmonė paskolino jos vieninteliam savininkui ir vadovui iš viso 714 002,48 Lt (363 100 Lt + 299 558 Lt + 51 344,48 Lt), kurie turi būti grąžinti iki 2015 m. gruodžio 31 d., ir taikyti restituciją. Administratoriaus teigimu, bendrovė buvo nemoki jau nuo 2009 m. liepos mėn., todėl bendrovės vadovas, sudarydamas ginčijamus sandorius, t. y. suteikdamas sau paskolas, elgėsi nesąžiningai. Žinodamas įmonės turtinę padėtį, sąmoningai ją blogino. Sudaryti sandoriai priešingi įmonės veiklos tikslams, turėjo įtakos įmonės nemokumui ir prieštarauja gerai moralei. Administratoriaus nuomone, yra visos sąlygos sandorius pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu ir taikyti restituciją (CK 6.66 ir 6.67 straipsniai).

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinį patenkino - UAB „Azuta“ ir A. Z. sudarytas 2008 m. liepos 16 d. 363 100 Lt paskolos sutartį Nr. 08/01, 2009 m. sausio 27 d. 299 558 Lt paskolos sutartį Nr. 09/02 ir 2009 m. kovo 3 d. 51 344,48 Lt paskolos sutartį Nr. 09/03 pripažino negaliojančiomis, taikė restituciją ir priteisė ieškovo BUAB „Azuta“ naudai iš atsakovo A. Z. 714 002,48 Lt paskolą, taip pat priteisė iš atsakovo valstybei 11 140 Lt žyminio mokesčio bei 5,52 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įpareigodamas atsakovą apmokėjus valstybei bylinėjimosi išlaidas, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus. Teismas nustatė, kad įmonė buvo nemoki jau nuo 2009 m liepos mėn., tuo tarpu savo akcininkui suteikė iš esmės beprocentines (su 0,001 proc. palūkanomis) paskolas, kurios tokiomis aplinkybėmis laikytinos priešingos bendrovės tikslams ir privedė įmonę prie bankroto. Teismo vertinimu, atsakovas buvo nesąžiningas, nes žinojo ir turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeis įmonės kreditorių teises ir ginčo sandorius iš esmės sudarė pats su savimi (CK 6.67 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustatęs visų actio Pauliana instituto sąlygų egzistavimą (CK 6.66 straipsnis), teismas sprendė dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Apeliaciniu skundu atsakovas A. Z. prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimą panaikint ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, grąžinti sumokėtą žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

101. Pripažinęs sandorius negaliojančiais, teismas nenustatė datos, nuo kurios jie negalioja.

112. Administratoriui nesuteikta teisė ginčyti įmonės valdymo organų priimtų sprendimų, todėl teismas, priimdamas administratoriaus ieškinį, pažeidė LR Konstitucijos 23 straipsnį, CK 115 straipsnio 1 dalį, CK 135 straipsnio 2 ir 3 dalis, CK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą, Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką civilinėje byloje Nr. 3K-3-840/2001.

123. Teismo išvada, kad įmonė jau 2009 m. liepos mėn. buvo nemoki, nepagrįsta bylos rašytiniais įrodymais. Šiomis išvadomis teismas išėjo už ieškinio ribų. UAB „Azuta“ turėjo gerą vardą, vykdė įsipareigojimus kreditoriams, o šiuo metu su kreditoriais neatsiskaitoma dėl administratoriaus nesugebėjimo atstatyti įmonės veiklos.

134. Pasisakydamas dėl palūkanų dydžio, teismas išėjo už ieškinio ribų, o konstatuodamas, kad paskolos buvo beprocentinės, iškraipė faktus. Apelianto nuomone, sandorio šalių nustatytas palūkanų dydis atitiko sąžiningą verslo praktiką.

145. Apelianto nuomone, ginčo sutartis įmonės bankroto administratorius turi vykti iki jų pabaigos – 2015 m. gruodžio 31 d., ir tokiu būdu būtų galimybė įmonei atnaujinti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais.

15Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tuo, kad atsakovas, sudaręs ginčo sandorius, sumažino įmonės turtą, dėl ko įmonė nebeturėjo galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Šias aplinkybes patvirtina atsakovo 2009 m. gruodžio mėn. teismui pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Nors atsakovas šį pareiškimą vėliau atsiėmė, tačiau šios aplinkybės liudija, kad įmonė jau tuo metu buvo nemoki, o atsakovas elgėsi nesąžiningai. Egzistuoja visos sąlygos ginčo sandorius pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis) ir taikyti restituciją.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

18Byloje įmonės, atstovaujamos bankroto administratoriaus, pareikštu Pauliano ieškiniu ginčijami ieškovo ir atsakovo 2008 m. liepos 16 d., 2009 m. sausio 27 d. ir 2009 m. kovo 3 d. sudaryti sandoriai, kuriais iki 2015 m. gruodžio 31 d. įmonė paskolino jos vieninteliam savininkui ir vadovui iš viso 714 002,48 Lt (363 100 Lt + 299 558 Lt + 51 344,48 Lt). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisminio ginčo teisingam išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, konstatavo, kad įmonei nenaudingi ginčo sandoriai buvo sudaryti įmonei esant nemokiai, neatsiskaitant su kreditoriais, dar labiau didinant jos nemokumą, ir pripažino visų būtinų actio Pauliana ieškiniui patenkinti sąlygų egzistavimą.

19Teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas pagal atsakovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su kreditorių teisių gynimo actio Pauliana instituto aiškinimu ir taikymu.

20Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą įmonės bankroto administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiame įstatyme nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tik akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai – priešingumas įmonės veiklos tikslams ir galima įtaka įmonės mokumui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administratorius, įgyvendindamas ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte numatytą pareigą ginti visų kreditorių interesus, prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir actio Pauliana instituto, reglamentuoto CK 6.66 straipsnyje, pagrindu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Aukštaitijos statyba“ v. AB bankas „Hansa – LTB“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-917/2003; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Artrio-2“ v. UAB DnB Nord lizingas ir kt., bylos Nr. 3K-3-262/2008; kt.). Todėl apelianto argumentai, kuriais kvestionuojama bankroto administratoriaus teisė ginčyti įmonės sudarytus sandorius, atmestini, kaip nepagrįsti.

21CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana instituto tikslas - užkirsti kelią skolininko piktnaudžiavimui teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymą, ginant juos nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiškai patenkintas. Taigi, Actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą.

22CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo gausioje ir nuoseklioje praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

23Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.66 straipsnį. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nustatė, kad ginčijamus sandorius įmonė sudarė būdama nemoki ir kad jais buvo pažeistos įmonės kreditorių teisės, kad jų ieškovas neprivalėjo sudaryti. Dėl šių actio Pauliana sąlygų egzistavimo nagrinėjamoje byloje kolegija pasisako.

24Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad didelės vertės ginčo sandorių sudarymo metu ieškovas turėjo vykdytinų įsipareigojimų kreditoriams, kurių reikalavimo teisės yra teismo patvirtintos ieškovo bankroto byloje.

25Actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises ir teisėtus interesus. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu gali būti pažeistos kreditoriaus teisės: jeigu dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai ir teisės, turi būti vertinama pagal konkrečias bylos faktines aplinkybes.

26Ieškovo kreditorių interesai gali būti pažeisti sudarant sandorius, kurie, nors ir nesukelia bendro ieškovo nemokumo, bet sumažina jo turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Vinukas“ v. UAB „LCL“, Danske bank A/S (bylos Nr. 3K-3-339/2009), akcentuojama, kad sprendžiant, ar ginčijamas sandoris pažeidė ieškovo kreditorių interesus, reikia vertinti, koks buvo ieškovo turto ir skolų santykis iki ginčijamo sandorio sudarymo ir kaip santykis pasikeitė po sandorio sudarymo.

27Ginčijamus 2008 m. liepos 16 d., 2009 m. sausio 27 ir kovo 3 d. sandorius įmonė sudarė su akcininku ir vadovu, kuriais šiam suteikė didelės sumos, iš viso 714 002,48 Lt, paskolas septynerių metų terminui. Praėjus daugiau kaip metams po paskutinės ginčo paskolos sutarties sudarymo ieškovui buvo iškelta bankroto byla dėl nemokumo. Spręsdamas dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, teismas vertino atsakovo pateiktus tarpinį – 2010 m. birželio 30 d. įmonės balansą bei kreditorių sąrašą ir konstatavo, kad 542 602,62 Lt dydžio pradelstų įmonės įsipareigojimų kreditoriams santykis su balanse nurodyta įmonės turimo turto 705 102 Lt verte atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumą. Nagrinėjamoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančius 2008 ir 2009 metų įmonės balansuose užfiksuoto turimo turto ir mokėtinų sumų ir įsipareigojimų santykį ir konstatavo, kad 2008 ir 2009 metais ieškovas buvo nemokus. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad įmonės nemokumą ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkto prasme apsprendžia ne įmonės turimo turto ir mokėtinų sumų bei įsipareigojimų santykis, o įmonės pradelstų skolų santykis su turimu turtu. Nesant įmonės kreditorių sąrašo, iš kurio galima nustatyti įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį sandorių sudarymo momentu, negalima spręsti apie įmonės nemokumą ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkto kontekste. Apeliacinės instancijos teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus viešojo intereso, kokia yra nagrinėjamoje, bylose, pareikalavo ieškovo bankroto administratorių pateikti teismui aktualių laikotarpių įmonės kreditorių sąrašus (136-137 b. l.). Administratorius pateikė teismui raštą, kuriame nurodė įmonės kreditorius, jų reikalavimų sumas ir atsiskaitymo terminus ginčo sandorių sudarymo momentu (141 b. l.). Atsakovas neneigia administratoriaus nurodytų įmonės kreditorių duomenų teisingumo ir neteigia apie juos paneigiančių įrodymų buvimą. Apelianto argumentus (147 b. l.) dėl administratoriaus rašto, kaip įrodymo byloje, leistinumo kolegija laiko nepagrįstais ir nepaneigiančiais jame pateiktų faktinių duomenų (CPK 177 straipsnis).

28Pagal 2009 m. balandžio 10 d. sudarytą balansą 2008 metais ieškovas turėjo 993 193 Lt vertės turto, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 598 700 Lt, gavo 368 193 Lt grynojo pelno (65-68 b. l.). Iš administratoriaus teiktų duomenų (141 b. l.) negalima nustatyti įmonės pradelstų įsipareigojimų dydžio iki 2008 m. liepos 16 d. 363 100 Lt paskolos sutarties sudarymo, tačiau galima spręsti, kad 2008-2009 metais įmonė turėjo 99 594,32 Lt įsipareigojimų VMI, 10 478,19 Lt – VSDFV Kauno skyriui ir iki 2008 m. lapkričio 28 d. turėjo atsiskaityti su UAB „RES Digna“ 130 947,78 Lt suma. Šių faktinių duomenų analizė neleidžia spręsti, kad iki 2008 m. liepos 16 d. ginčo sandorio sudarymo ieškovas turėjo pradelstų įsipareigojimų, kurie viršytų pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Todėl pagal bylos duomenis pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti ieškovo nemokumą pirmojo paskolos sandorio sudarymo momentu. 2009 metų finansinės atskaitomybės (69-72 b. l.) ir kreditorių sąrašo duomenys (141 b. l.) rodo, kad ieškovo padėtis 2009 metais ženkliai pablogėjo - įmonės turtas, kurį sudarė per vienerius metus gautini 734 731 Lt ir 686 Lt vertės atsargos, sumažėjo iki 735 417 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 506 977 Lt, įmonė patyrė 167 853 Lt nuostolių, 2009 m. gruodžio 31 dienai įmonė turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams už 373 790,88 Lt, kurie bankroto bylos iškėlimo metu padidėjo ik ieškovo bankroto byloje teismo nustatytų 542 602,62 Lt. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų apie ieškovo bankroto bylą matyti, kad ginčo sandorių sudarymo metu turėtų įsipareigojimų kreditoriams (VMI, VSDFV Kauno skyriui, UAB „Autokausta“, UAB „Era“, UAB „Res digna“, UAB „RBF apskaita“, UAB „Prospero polis“) ieškovas neįvykdė ir jų bei kitų kreditorių reikalavimai, kurių bendra suma ženkliai viršija atsakovui suteiktų paskolų dydį, yra patvirtinti ieškovo bankroto byloje. Analizuotos ieškovo finansinės atskaitomybės bei 2010 m. liepos 24 d. balanso (73-76 b. l.) duomenys leidžia spręsti, kad bankrutavęs ieškovas neturi turto, iš kurio galėtų atsiskaityti su kreditoriais, išskyrus reikalavimo į atsakovą teisę, kuri pagal ginčo sandorių sąlygas galės būti realizuota tik po 2015 m. gruodžio 31 dienos.

29Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeistos ieškovo kreditorių teisės. Ieškovo kreditorių teisių pažeidimas pasireiškė tuo, kad ginčijamais tiesiogiai susijusio asmens naudai sudarytais sandoriais skolininkas, nedisponuodamas ilgalaikiu turtu, neteko didelės vertės finansinio turto, kuris galėjo būti panaudotas įmonės ir jos kreditorių interesais; neužilgo po sandorių sudarymo nutraukė veiklą ir bankrutavo; reikalavimo teisės susigrąžinti paskolas įgyvendinimo galimybę susiejo su ilgu terminu, t. y. skolininkas sumažino turtą taip, kad dėl ginčo sandorių kreditoriai neteko savo reikalavimų patenkinimo galimybės.

30Spręsdamas dėl sandorio teisėtumo, teismas turi jį įvertinti laikydamasis CK 6.193 straipsnyje reglamentuotų sutarčių aiškinimo taisyklių. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ginčo sutarčių sąlygas dėl atlyginimo už naudojimąsi ieškovo pinigais ir teisingai nustatė, jog šie sandoriai iš esmės yra neatlygintini (beprocentiniai), nes juose numatytų palūkanų dydis ir jų sumokėjimo terminas leidžia spręsti apie finansinės ar kitokios naudos iš šių sandorių nei ieškovui, nei jo kreditoriams nebuvimą. Teismo konstatavimas, kad ieškovas su savininku ir vadovu sudarė sau nenaudingą sandorį, yra teisingas. Skolininkui nenaudingo sandorio sudarymas turi neigiamos įtakos ir jo kreditoriams, taip pažeidžiant jų teises bei teisėtus interesus gauti savo reikalavimų patenkinimą.

31Ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu skolininkas jo neprivalėjo sudaryti. Pareiga sudaryti sandorį yra vienas iš imperatyvų, apribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Privalėjimas sudaryti sandorį actio Pauliana instituto prasme, teismų praktikoje traktuojamas kaip vienas iš imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovo pareigos per kelis kartus paskolinti tiesiogiai susijusiam asmeniui dideles pinigų sumas ilgam laikui tuomet, kai kito realizuotino turto įmonė neturi, o turi neįvykdytų ir pradelstų įsipareigojimus kreditoriams, buvimą.

32Sandorio šalių pareigą teisiniuose santykiuose elgtis sąžiningai numato įstatymas (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Sandoriui pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, jeigu sandoris atlygintinis (CK 6.66 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą ir pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo vertinimo, yra nurodęs, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. Nagrinėjamoje byloje ginčijami kreditorių interesus pažeidę sandoriai sudaryti tarp susijusių asmenų (įmonės ir jos savininko bei vadovo), kurių įstatyme nustatyta nesąžiningumo prezumpcija (CK 6.67 straipsnio 3 ir 6 punktai) nepaneigta. Būdamas ieškovo savininkas ir vadovas, todėl žinodamas įmonės padėtį (valdomo turto pobūdį, vykdomą veiklą, įmonės įsipareigojimus kreditoriams) ir sudarydamas iš esmės pats su savimi paskolų sandorius bei pagal juos gaudamas iš įmonės didelių sumų paskolas neatlygintinai ilgam terminui, atsakovas elgėsi nesąžiningai įmonės ir jos kreditorių atžvilgiu. Apeliantas neteisus, kad teismui konstatavus sandorių negaliojimą dėl kreditorių teisių pažeidimo, yra pažeidžiamas sutarties šalių laisvės principas. Civilinėje teisėje vyrauja dispozityvus teisinio reguliavimo metodas, kuris inter alia pasireiškia per sutarties laisvės principą (CK 1.2, 6.156 straipsniai), tačiau sutarties laisvė ribojama imperatyviųjų teisės normų, kurių galiojimo ir taikymo sutarties šalys negali pakeisti, apriboti ar panaikinti (CK 6.157 straipsnio 1 dalis). Įstatymo reikalavimas sandorio šalis elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis) yra imperatyvas, kuris riboja sutarties šalių laisvės principą.

33Nagrinėjamas Pauliano ieškinys pareikštas nepažeidžiant CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino.

34Tai, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ginčo sandorius pažeidžiančiais įmonės kreditorių teises ir dėl to negaliojančiais, skundžiamame sprendime nenurodė sandorių negaliojimo momento, nesudaro pagrindo konstatuoti sprendimo neteisėtumą. Pagal CK 1.95 straipsnio 1 dalį, pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento). Jeigu pagal turinį pripažinti sandorio negaliojančiu ab initio negalima, jis gali būti pripažintas negaliojančiu tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (CK 1.95 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ginčo sandorių negaliojimas siejamas su kreditorių teisių pažeidimu sandorių sudarymo metu, todėl momentui, nuo kurio pripažinti negaliojančiais sandoriai laikomi negaliojančiais, taikoma bendra, CK 1.95 straipsnio 1 dalyje numatyta taisyklė. Tokiu atveju įstatymas imperatyviai nereikalauja teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti sandorio negaliojimo momentą (CPK 270 straipsnis). Vienok teismo sprendimo sandorių negaliojimo dalyje aiškumui tokia nuoroda nebūtų perteklinė, todėl kolegija mano esant tikslingu ja papildyti sprendimo rezoliucinę dalį.

35Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra susiję su sprendžiamo ginčo esme ir dėl to teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

36Apeliacinės instancijos teismui yra suteikta kompetencija spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl šis teismas gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui pagrindai yra reglamentuoti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo išaiškinta, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB „Ribenos prekyba“, bylos Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. UAB „Revinė“, bylos Nr. 3K-3-121/2009; kt.). Nagrinėjamoje viešojo intereso byloje, iškilus naujo tirtino įrodymo išreikalavimo poreikiui, apeliacinės instancijos teismas šią teisę realizavo. Pirmosios instancijos teismo įvertintų aplinkybių, susijusių su kreditorių teisių pažeidimu, pobūdis neduoda pagrindo išvadai, kad bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimas bus susijęs su jos tyrimu visa apimtimi naujais aspektais ir kad apeliacinės instancijos teismas, turėdamas kompetenciją spręsti fakto klausimus, negali šios bylos išnagrinėti iš esmės. Todėl tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ieškovo nemokumą ginčo sandorių sudarymo metu, neleidžia konstatuoti CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pagrindo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo buvimą.

37Civilinio proceso teisės normos, reglamentuojančios apeliacinį procesą (CPK XVI skyrius), nenumato apeliantui teisės pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui pildyti apeliacinį skundą naujais argumentais ir pirmojoje instancijoje pasiruošimo bylos nagrinėjimui stadijoje numatyto dubliko (atsiliepimo į atsiliepimą) pateikimo. Todėl Lietuvos apeliaciniame teisme 2011 m. gruodžio 1 d. gauto apelianto atsiliepimo į ieškovo atsiliepimą (128-132 b. l.) argumentų kolegija nevertina.

38Ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 400 Lt teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų, pateikus jas patvirtinančius rašytinius įrodymus (123-125 b. l.), pagal CPK 98 straipsnio ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas tenkintinas, nes ieškovo išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą dydis atitinka nustatytus kriterijus ir rekomenduojamus maksimalaus užmokesčio dydžius.

39Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

40Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

41Sprendimo dalį, kuria paskolos sutartys pripažintos negaliojančiomis, papildyti nuoroda apie jų negaliojimą ab initio.

42Priteisti ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Azuta“ naudai iš atsakovo A. Z. 400 Lt (keturis šimtus litų) teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) taikymo įmonės... 5. Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 13 d. nutartimi UAB „Azuta“ buvo... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinį patenkino -... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Apeliaciniu skundu atsakovas A. Z. prašo Kauno apygardos teismo 2011 m.... 10. 1. Pripažinęs sandorius negaliojančiais, teismas nenustatė datos, nuo... 11. 2. Administratoriui nesuteikta teisė ginčyti įmonės valdymo organų... 12. 3. Teismo išvada, kad įmonė jau 2009 m. liepos mėn. buvo nemoki,... 13. 4. Pasisakydamas dėl palūkanų dydžio, teismas išėjo už ieškinio ribų,... 14. 5. Apelianto nuomone, ginčo sutartis įmonės bankroto administratorius turi... 15. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo skundžiamą... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 18. Byloje įmonės, atstovaujamos bankroto administratoriaus, pareikštu Pauliano... 19. Teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas pagal atsakovo... 20. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą įmonės bankroto administratorius... 21. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko... 22. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo gausioje ir... 23. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėjęs pirmosios... 24. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad didelės vertės ginčo... 25. Actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises... 26. Ieškovo kreditorių interesai gali būti pažeisti sudarant sandorius, kurie,... 27. Ginčijamus 2008 m. liepos 16 d., 2009 m. sausio 27 ir kovo 3 d. sandorius... 28. Pagal 2009 m. balandžio 10 d. sudarytą balansą 2008 metais ieškovas turėjo... 29. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad ginčijamais... 30. Spręsdamas dėl sandorio teisėtumo, teismas turi jį įvertinti laikydamasis... 31. Ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu skolininkas... 32. Sandorio šalių pareigą teisiniuose santykiuose elgtis sąžiningai numato... 33. Nagrinėjamas Pauliano ieškinys pareikštas nepažeidžiant CK 6.66 straipsnio... 34. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ginčo sandorius... 35. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra susiję su sprendžiamo ginčo esme ir... 36. Apeliacinės instancijos teismui yra suteikta kompetencija spręsti tiek fakto,... 37. Civilinio proceso teisės normos, reglamentuojančios apeliacinį procesą (CPK... 38. Ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 400 Lt teisinės pagalbos... 39. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimą iš esmės palikti... 41. Sprendimo dalį, kuria paskolos sutartys pripažintos negaliojančiomis,... 42. Priteisti ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Azuta“...