Byla 2A-935/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vinada“ ieškinį atsakovui A. L. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 3 922 099,80 Lt žalos atlyginimą. Nurodė, jog atsakovas, buvęs UAB „Vinada“ direktorius, nevykdo pareigos perduoti administratoriui bankrutuojančios įmonės turtą. Pagal bankrutuojančios įmonės 2007 m. gruodžio 31 d. balansą turtą sudaro 2 322 970,87 Lt ilgalaikis kilnojamasis turtas ir 1 599 129 Lt trumpalaikis turtas. Ieškovo atstovė, susipažinusi su atsakovo pateiktais dokumentais, sumažino ieškinio reikalavimus 175 116,40 Lt suma. Likusią ieškinio dalį palaikė ir prašė jį tenkinti.

5Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad įmonės turtas, nurodytas 2007 metų balanse, yra formalus, dėl įvairių priežasčių buvo nurašytas, tik nebuvo tinkamai buhalteriškai įformintas, apie ką administratorius buvo informuotas. Atsakovas įmonės turto nepasisavino, priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir žalos nenustatyta, jo kaltė negali būti preziumuojama, nes įmonės dokumentų negali perduoti dėl kito asmens nusikalstamos veikos. Buvęs įmonės buhalteris S. K. netinkamai vykdė savo pareigas, dėl jo aplaidaus darbo turtas nebuvo tinkamai nurašytas. Dėl buhalterio prarastų dokumentų kreipėsi į Šilutės PK ikiteisminio tyrimo atlikimui. Įmonė veiklą vykdė iki 2009 metų, nors ieškovas remiasi 2007 metų balanso duomenimis.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai – priteisė iš atsakovo ieškovui 3 746 983,40 Lt žalos atlyginimą bei 30 000 Lt žyminį mokestį valstybei. Teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo, kad pagal UAB „Vinada“ 2007 metų balansą bankroto administratoriui atsakovas turėjo perduoti 3 922 099,80 Lt vertės turtą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė įrodymus, kurių pagrindu ieškovas sumažino savo reikalavimus 175 116,40 Lt, tačiau kitų įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo teiginius apie tai, jog 2007 metų balanse nurodyto turto nebėra, atsakovas nepateikė. Teismas nurodė, kad dėl UAB „Vinada“ buhalterio S. K. veiksmų į Šilutės rajono PK atsakovas kreipėsi tik 2010 m. balandžio 29 d. (b. l. 41), nors pats teigimu buhalteris dingo 2009 metų rugpjūtį. Teismas pažymėjo, kad atsakovo, kaip įmonės vadovo, pareiga buvo tinkamai ir laiku užtikrinti, kad įmonėje būtų tinkamai tvarkomi visi finansiniai dokumentai. Šios pareigos atsakovas nevykdė, nes paskutinis įmonės balansas yra sudarytas tik už 2007 metus. Be to, Šilutės rajono PK 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu nutraukė administracinę procedūrą pagal atsakovo pareiškimą dėl buhalterio S. K. neteisėtų veiksmų, 2012 m. sausio 9 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal atsakovo pareiškimą dėl įmonės dokumentų pasisavinimo, aplaidaus apskaitos tvarkymo, deklaracijų nepateikimo (b. l. 59). Ieškovo atstovė teismo posėdyje nurodė, jog administratorius buvo susisiekęs su buhalteriu, kuris paaiškino, kad pas jį jokių įmonės dokumentų nėra (b. l. 70). Pagal byloje esančius duomenis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad dėl buhalterio S. K. veiksmų nebuvo tinkamai nurašytas turtas, kaip kad teigia atsakovas. Atsižvelgdamas į aptartus įrodymus ir remdamasis ieškovo pateiktu 2007 metų balansu, teismas padarė išvadą, jog atsakovas neįvykdė pareigos perduoti balanse nurodytą turtą, jo veikoje yra visi civilinės teisės pažeidimo sudėties elementai, todėl ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo patirtus nuostolius tenkino.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priimti naujus rašytinius įrodymus. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

101. Teismas neteisingai interpretuoja Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau –BAĮ) 9, 21 straipsnius. Ūkio subjekto vadovas atsako ne už apskaitos organizavimą, o tik turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti – įmonėje už buhalterinę apskaitą buvo atsakingas buhalteris S. K.. Apskaitą tvarko struktūrinis padalinys arba vyr. buhalteris ir už ją atsako (BAĮ 10 str., 11 str. 1 d.). Apskaitos dokumentams dingus, jų vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo (BAĮ 20 str.) - šiuo atveju dabartinis vadovas, t. y. bankroto administratorius turi priimti sprendimą dėl jų atkūrimo, arba kreiptis į pareigūnus dėl nusikalstamos veikos buhalterio ar vadovo veiksmuose nustatymo. Vadovas atsako už apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, bet neatsako už jų nepildymą ar neteisingą užpildymą (BAĮ 21 str.). Buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikimas nėra pagrindas reikalauti atlyginti žalą, kuri išvis nėra padaryta, o tik nėra tinkamai suforminti apskaitos dokumentai. Todėl atsakovo veika negali būti laikoma neteisėta, kadangi jis juridinio asmens atžvilgiu veikė sąžiningai, nepainiojo juridinio asmens turto su savo turtu, neatliko jokių veiksnių, prieštaraujančių įmonės interesams ar akivaizdžiai bloginančių įmonės finansinę būklę. Įmonei nuosavybės teise priklausantis turtas ir dokumentai neperduoti bankroto administratoriui dėl S. K., kuris įmonės buhalteriu buvo paskirtas direktoriaus įsakymu, neteisėtų veiksmų, nes jis yra atsakingas už netvarkingą (aplaidžią) buhalterinę apskaitą (BAĮ 11 str. 1 d.).

112. Ieškovas pateikė netikslų ieškinį, neteisingai paskaičiavo ir kito ilgalaikio turto kainą – 2006 m. trys autovežiai ir trys autovežių įrangos (priekabos) buvo įsigytos iš banko ne už 800 600,73 Lt, kaip teigiama ieškinyje, bet už bendrą 2 120 141, 04 Lt sumą (autovežio įranga 3 vnt x 415 216,50 Lt - 1 245 649,50 Lt ir vilkikai 3 vnt. x 291 497.18 Lt - 874 491, 54 Lt). Tai patvirtina finansinio lizingo sutartys Nr.L2006-040105 ir Nr.L2006-040104. Šis turtas 2011 m. balandžio 25 d. buvo grąžintas bankui, kas sudaro 2 120 141,04 Lt, todėl ieškinio reikalavimas dėl priteistino ilgalaikio kilnojamojo turto mažintinas 1 319 540,30 Lt (2 120 141,04 Lt - 800 600,73 Lt) suma, tai yra galėjo būti reikalaujama 2 427 443,10 Lt (3 746 983,40 Lt - 1 319 540.30 Lt =2 427 443,10 Lt).

123. Teismas netikrino ieškinio sumos pagrįstumo ir dėl šių aplinkybių nepasisakė. Įmonė turto neturi, tik jo susidėvėjimas ir nurašymas nebuvo tinkamai įformintas, todėl šalys privalėjo būti įpareigotos pateikti duomenis apie įmonės turto stovį ar tai patvirtinančius dokumentus. Šiuo atveju tai padaryti ir nustatyti, ar turtas dėl įmonės buhalterio galbūt sąmoningo aplaidumo nebuvo tinkamai nurašytas, ar buvo iššvaistytas gali tik ikiteisminio tyrimo pareigūnai.

13Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

141. Byloje nenustatyti buvusio įmonės buhalterio S. K. neteisėti veiksmai, dėl to jam negali būti taikoma civilinė atsakomybė, todėl apelianto argumentai apie šio asmens veiksmų neteisėtumą ir atsakovo civilinės atsakomybės nebuvimą atmestini kaip nepagrįsti.

152. Ieškinys teismui buvo teikiamas remiantis atsakovo buvusio įmonės vadovo A. L. perduotais įmonės dokumentais, todėl skundo argumentai dėl netikslaus ieškinio nepagrįsti. Duomenis apie vieno krovininio automobilio Scania ir priekabos Lorh perdavimą įmonės kreditoriui atsakovas pateikė teismui bylos nagrinėjimo metu, dėl to ieškinio suma buvo sumažinta.

163. Apelianto nurodomas priteistos žalos sumažinimas 1 319 540,30 Lt yra paskaičiuotas iš transporto priemonių įsigijimo 2 120 141,04 Lt vertės atėmus administratoriaus ieškinyje jau sumažintą turto vertę 800 600,73 Lt. Iškėlus bankroto bylą A. L. administratoriui neperdavė įmonės ilgalaikio turto apyvartos žiniaraščių, apskaitos kortelių, nusidėvėjimo žiniaraščių, kuriais remiantis būtų galima nustatyti buhalterinę turto vertę jo perdavimo AB SEB lizingui momentu. Ieškiniu reikalautas žalos dydis paskaičiuotas vadovaujantis įmonės kreditoriaus AB SEB lizingas pateiktu 800 600,73 Lt kreditoriniu reikalavimu, kurį sudaro buhalterinė lizingo turto vertė 746 408,82 Lt, palūkanos ir delspinigiai 39 654,11 Lt, todėl iš 2007 metų balanse nurodytos ilgalaikio turto vertės - 3 298 688 Lt, buvo atimti 800 600,73 Lt. Sumažinti ieškinį turto įsigijimo verte negalima, kadangi tai prieštarautų Verslo apskaitos standartų 12-ąjam standartui „Ilgalaikis materialusis turtas“, kuris nurodo, kad turtas apskaitoje yra registruojamas įsigijimo savikaina, jam skaičiuojamas nusidėvėjimas ir finansinėse ataskaitose jis parodomas įsigijimo savikaina, iš kurios atimama sukaupta nusidėvėjimo ir jo vertės sumažėjimo suma.

174. Atsakovo su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai neturėtų būti vertinami, nes atsakovas turėjo pakankamai laiko kreiptis dėl dokumentų gavimo iš banko ir šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

20Dėl naujų įrodymų priėmimo

21Atsakovas prie apeliacinio skundo pridėjo 2006 m. birželio 23 d. UAB „Vinada“ su UAB „SEB VB lizingas“ sudarytas finansinio lizingo sutartis (101-104 b. l.), kuriomis įrodinėja, kad teismas neteisingai nustatė žalos dydį. Ieškovas prieštarauja naujų įrodymų priėmimui apeliacinės instancijos teisme.

22Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ši taisyklė, ribojanti įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teismui, nėra absoliuti, joje nustatyta bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė, įvertinus reikšmingas aplinkybes, spręsti dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005). Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma CPK 314 straipsnio pažeidimu.

23Prie apeliacinio skundo pridėtas lizingo sutartis atsakovas turėjo galimybę pateikti teisme ankščiau, kadangi apie jų sudarymą atsakovui buvo žinoma. Minėta, kad sprendžiant dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme CPK 314 straipsnyje įtvirtintas ribojimas nėra taikomas formaliai. Atsakovo pateiktos lizingo sutartys ir mokėjimų grafikai gali turėti įtakos nustatant iš lizingo bendrovės įsigyto ir 2007 m. įmonės balanse užfiksuoto ilgalaikio materialaus turto vertę, todėl yra reikšmingi sprendžiant dėl įmonei padarytos žalos dydžio, įrodinėjamo balanso duomenimis. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija mano, kad yra pagrindas priimti atsakovo su apeliaciniu skundu pateiktus naujus rašytinius įrodymus.

24Dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės

25Ieškovas bankrutavusi įmonė prašė priteisti įmonei padarytą žalą iš buvusio jos vadovo, kurio veiksmų neteisėtumą grindė bendrovės turto neperdavimu įmonės bankroto administratoriui. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, rėmėsi bendrovės 2007 metų balansu.

26Pagal atsakovo apeliacinio skundo, kuriuo ginčijamas teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, argumentus apeliacijos dalyką sudaro nuostolių iš buvusio bendrovės vadovo priteisimo pagrįstumo klausimas. Atsakovo vertinimu, teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nenustatytos visos jo civilinės atsakomybės sąlygos.

27UAB „Vinada“ vadovu nuo 1997 m. kovo 3 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas (22-23 b. l.) Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.). Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 4 d. nutartimi, kuria UAB „Vinada“ iškelta bankroto byla, įmonės vadovas buvo įpareigotas perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus, antspaudą bei turtą pagal finansinę atskaitomybę (6-7 b. l.). Bankrutavusios įmonės ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovas nevykdo pareigos perduoti įmonės turtą bei buhalterinius dokumentus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad pagal savo teisinę padėtį atsakovas yra atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir įmonės turto išsaugojimą.

28Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai aiškino Buhalterinės apskaitos įstatymo 9 ir 21 straipsnius, motyvuodamas tuo, kad ūkio subjekto vadovas atsako ne už apskaitos organizavimą, o tik parenka apskaitos politiką ir ją įgyvendina. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Taigi įstatymas būtent bendrovės vadovui numato pareigą rūpintis tinkamu įmonės buhalterinės apskaitos vedimu, buhalterinių dokumentų išsaugojimu, todėl atsakovas neteisus, kad už šių pareigų nevykdymą jam, kaip įmonės vadovui, negali būti taikoma atsakomybė.

29CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009; kt.). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006). Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Įmonės administracijos vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Bendrovės vadovas gali šią prezumpciją paneigti, pateikdamas įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo kaltės nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011).

30Atsakovas, būdamas bendrovės „Vinada“ direktoriumi, neužtikrino tinkamo buhalterinės apskaitos vedimo, įmonės dokumentų ir turto išsaugojimo, o iškėlus bendrovei bankroto bylą, nevykdė įstatyme nustatytos pareigos perduoti bankroto administratoriui bendrovei priklausantį turtą. Šie atsakovo veiksmai atitinka CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą neteisėtų veiksmų apibrėžimą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo vienos iš atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, egzistavimą.

31Atsakovas bandė paneigti CK 6.248 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą savo kaltės prezumpciją, teigdamas, kad nuosavybės teise priklausančio turto bendrovė neturi, o buhalterinės apskaitos dokumentai neperduoti dėl buvusio įmonės buhalterio S. K. neteisėtų veiksmų. Byloje nėra duomenų apie S. K. neteisėtus veiksmus. Ikiteisminis tyrimas S. K. pagal atsakovo pareiškimą nebuvo pradėtas (58, 59 b. l.). Tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovas nepaneigė savo kaltės prezumpcijos.

32Minėta, kad civilinės atsakomybės taikymui turi būti nustatyti ne tik neteisėti veiksmai, bet ir žalos padarymo faktas bei jos dydis, taip pat priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Taigi kita civilinei atsakomybei taikyti būtina sąlyga yra žalos padarymo fakto ir jos dydžio nustatymas.

33Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Žalos padarymo faktas nėra preziumuojamas, jį turi įrodyti ieškovas. Teisėjų kolegija pritaria apelianto teiginiams, kad teismas netikrino ieškinio sumos pagrįstumo, t. y. nepasisakė dėl žalos dydžio. Ieškovas, prašydamas priteisti žalą, vadovavosi 2007 metų bendrovės balanso duomenimis, atsižvelgė į lizingo bendrovei grąžinto turto vertę (800 600,73 Lt), į pagal taikos sutartį kreditoriui UAB „Livena“ perduoto turto vertę (175 116,40 Lt+175 116,40 Lt) ir sprendė, kad atskaityta balanse nurodyta ilgalaikio turto vertės suma (3 298 688 Lt – 800 600,73 Lt – 350 232,80 Lt) kartu su balanse nurodyta trumpalaikio turto verte (1 599 129 Lt) sudaro bendrovei padarytą žalą - 3 746 983,40 Lt. Spręsdamas dėl žalos dydžio, teismas vadovavosi 2007 metų balanso duomenimis ir ieškovo nurodytais skaičiavimais, iš balanse įrašytos viso turto vertės sumos atėmęs ieškovo atskaitytas sumas, likusią balanse nurodytos įmonės turto vertės sumą prilygino atsakovo padarytos žalos dydžiui ir priteisė iš atsakovo ieškovui 3 746 983,40 Lt žalai atlyginti. Teisėjų kolegija sutinka, kad kai buhalteriniai dokumentai neperduoti yra sunku nustatyti kokį turtą bankroto bylos iškėlimo dienai turėjo įmonė. Ieškinys pareikštas bankroto administratoriaus, atstovaujančio tiek bankrutuojančios bendrovės, tiek jos kreditorių interesus, todėl byloje egzistuoja viešasis interesas ir teismo vaidmuo joje turi būti aktyvus. Tai nereiškia, kad teismui pereina ieškovo pareiga įrodyti žalos dydį, tačiau teismas privalėjo imtis veiksmų, kuriais būtų galima nustatyti kiek įmanoma tikslesnį atsakovo padarytos žalos dydį. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėtos normos esmę, yra nurodęs, kad ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008). Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad nėra pagrindo reikalavimą tenkinti visa apimtimi, o yra pagrindas reikalavimą patenkinti iš dalies, tai turi priimti sprendimą reikalavimą patenkinti iš dalies.

34Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jeigu byloje sprendžiama dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Minėta, kad įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis). Vertinant jame esančius duomenis reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 straipsnis). Vertinant balanso, kaip atskiros įrodinėjimo priemonės, duomenis, jų išsamumą, detalumą bei tikslumą bei darant išvadą dėl šių duomenų patikimumo, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tai yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atspindi turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti; kad tai yra subendrinti daugelio objektų verčių duomenys; kad jie yra išvestiniai iš kitų dokumentų (inventorizacijos aktų, ūkinių operacijų dokumentų ir kt.). Balanso duomenys taip pat neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. Pažymėtina, kad balansas sudaromas ir tvirtinamas apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti. Taigi, vien tai, kad balansas nesudarytas, nepatvirtintas, trūksta duomenų jam sudaryti arba turimi duomenys neišsamūs, ne visada sudaro pagrindą išvadai, kad žala yra padaryta, o jos dydis atitinka ankstesniame patvirtintame balanse nurodyto turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

35Teismo išvada apie bylos šalių ginčo dėl to, kad atsakovas pagal 2007 metų balansą turėjo perduoti įmonės bankroto administratoriui 3 922 099,80 Lt vertės turtą, nebuvimą yra nepagrįsta. Atsakovas teigė, kad įmonė jokio turto neturi, ir siekė įrodyti, kad ankstesnių metų balanse įrašytas turtas yra perleistas kitiems asmenims, nepataisomai sugadintas arba nusidėvėjęs, todėl įmonės buhalterio turėjo būti nurašytas. Bankroto byla UAB „Vinada“ iškelta 2011 m. sausio 4 d.; balanse, kuriuo rėmėsi ieškovas ir vadovavosi teismas, įrašyti duomenys apie turtą, turėtą 2007 metais. Atsakovas nurodo, kad bendrovė veiklą vykdė iki 2009 metų. Tokiu atveju, nustatant bendrovei padarytos žalos dydį, negalima jos prilyginti 2007 metų balanse nurodytai turto vertei. Teismas nesiaiškino, nenustatė ir neįvertino, kaip įmonės turto sudėtis ir jo vertė nuo 2007 metų pabaigos iki bankroto bylos iškėlimo pasikeitė.

36Pagal balansą, kurio duomenimis teismas grindė 3 746 983,40 Lt žalos atlyginimo priteisimą, 2007 m. gruodžio 31 dienai įmonė turėjo 3 298 688 Lt vertės ilgalaikio turto, kurį sudarė 1 075 Lt nematerialusis turtas ir 3 297 613 Lt kitas ilgalaikis turtas; trumpalaikį 1 599 129 Lt vertės turtą sudarė 1 488 522 Lt vertės atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, per vienerius metus gautini 109 623 Lt ir 984 Lt vertės pinigai ir piniginiai ekvivalentai (8-9 b. l.). Teismas visiškai nesiaiškino ir netyrė balanse nurodyto ilgalaikio nematerialaus turto ir trumpalaikio turto sudėties, nenustatė ir neįvertino šio turto egzistavimo fakto, jo vertės pasikeitimo bankroto bylos iškėlimo dienai ir be jokių faktinių bei teisinių argumentų priteisė iš atsakovo šio turto vertę, kaip žalos atlyginimą ieškovui. Iš ieškovo bankroto byloje (bylos Nr. B2-266-622/2013) priimtos 2011 m. balandžio 29 d. teismo nutarties turinio seka, kad bankroto administratorius nustatė ieškovo atsiskaitomoje sąskaitoje esantį piniginių lėšų likutį (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), tačiau nagrinėjamoje byloje šių aplinkybių teismas neįvertino, nenustatė įmonės pinigų sumos, kurią perėmė administratorius, dydžio ir priteisto žalos atlyginimo nesumažino. Bylos duomenų stygius neleidžia apeliacinės instancijos teismui nustatyti administratoriaus perimtų įmonės piniginių lėšų dydžio.

37Balanse užfiksuoto 3 297 613 Lt vertės kito ilgalaikio turto sudėties teismas taip pat netyrė ir nevertino. Bylos šalys sutaria, kad šią balanso eilutę sudaro įmonės valdytų transporto priemonių vertė. Pasak atsakovo, šį turtą sudarė: 10 autovežių „Scania“ su priekabomis, trys iš kurių grąžinti lizingo bendrovei, likę parduoti; priekaba ir penki keleiviniai automobiliai dėl susidėvėjimo, sugedimo buvo išardyti dalimis, dėl autoįvykių nepataisomai sugadinti, todėl turėjo būti nurašyti (39 b. l.). Bylos duomenys liudija, kad 2009 m. sausio 21 d. du autovežiai SCANIA, v.n. ( - ) ir v.n. ( - ) ir dvi priekabos LOHR, v. n. KV778 ir v. n. KV777, pagal teismo patvirtintą taikos sutartį už 350 232,80 Lt buvo perduoti ieškovo kreditoriui UAB „Livena“ (63-65 b. l.). Šią pinigų sumą ieškovas išskaičiavo iš balanse nurodyto kito ilgalaikio turto vertės. Atsakovas prie apeliacinio skundo pridėjo 2006 m. birželio 23 d. įmonės su UAB „SEB VB lizingas“ sudarytas finansinio lizingo sutartis (101-104 b. l.), teigdamas, kad 2006 metais trys vilkikai ir trys autovežių įrangos buvo įsigyti ne už 800 600,73 Lt, kaip teigiama ieškinyje, bet už bendrą 2 120 141,04 Lt sumą, todėl ieškinio reikalavimas dėl priteistino ilgalaikio kilnojamojo turto mažintinas iki 1 319 540,30 Lt. Tiek ieškovas, tiek teismas sprendė, kad autovežio įrangos ir vilkikų vertė buvo 800 600,73 Lt. Apelianto pateiktų Finansinio lizingo sutarčių rekvizituose (101, 103 b. l.) nurodytas išperkamojo turto kiekis – vilkikas Scania P380LB4x2, 3 vnt., bei autovežio įranga LOHR CHR 1.43, 3 vnt.; mokėjimų grafikuose nurodyta, kad vilkiko kaina yra 77 290 EUR, o autovežio įrangos – 110 094 EUR (102, 104 b. l.). Iš mokėjimų grafikų negalima nustatyti, ar ši kaina yra paskaičiuota už vieną vilkiką ir vieną autovežio įrangą ar už visus tris vilkikus ir tris autovežio įrangas. Esant įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų stygiui, šios aplinkybės turi būti nustatytos pasitelkiant ieškovo kreditoriaus UAB „SEB lizingas“, finansavusio lizingo turto įsigijimą, informaciją ir dokumentus, nes jos turi reikšmės ilgalaikio kilnojamojo turto įsigijimo vertės nustatymui ir atsakovo padarytos žalos, kuri grindžiama po vilkikų ir autovežio įrangos įsigijimo ėjusių kitų finansinių metų balanso duomenimis, dydžio įvertinimui.

38Byloje pateikti įrodymai apie ieškovui priklausančias transporto priemones – priekabą SKIF ir penkis keleivinius automobilius (26-29 b. l.). Atsakovas nepagrindė įrodymais teiginių, kad šias ieškovo vardu registruotas transporto priemones įmonė prarado ir jų nevaldo teisėtai (CPK 178 str.). Teismas netyrė, kokią dalį į balansą įrašytos sumos sudaro šių automobilių vertė, kokia jų rinkos kaina privalomo perduoti bankroto administratoriui metu, nors tai turi esminę reikšmę nustatant atsakovo padarytos žalos dydį. Dėl šių transporto priemonių rinkos kainos nustatymo pasitelktini kompetentingi ekspertai.

39Tinkamai neišnagrinėjus ir nenustačius bendrovei padarytos žalos fakto ir dydžio, nėra galimybės spręsti dėl žalos ir atitinkamų veiksmų priežastinio ryšio, o šios aplinkybės turi būti nustatomos, tiriamos ir vertinamos kompleksiškai.

40Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad spręsdamas dėl įmonės vadovu buvusio atsakovo deliktinės atsakomybės pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neįvertino visų teisingam žalos atlyginimo reikalavimo išsprendimui reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių ir, priteisdamas visą ieškovo prašomą žalos atlyginimą iš atsakovo, galėjo neteisingai išspręsti bylą. Dėl pirmiau nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, reikalautinų įrodymų gavimo galimybių yra pagrindas išvadai, kad byla dėl atsakovo deliktinės atsakomybės apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais, todėl konstatuotinas bylos esmės neatskleidimas, kuris yra vertinamas esminiu proceso teisės normų pažeidimu (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Bylą nagrinėjant iš naujo turi būti aiškinamos ir svarstomos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės įmonės valdymo organų atsakomybės neperdavus įmonės turto bankroto administratoriui bei įrodinėjimo priemonių, kuriomis grindžiamas dėl turto neperdavimo įmonei padarytos žalos faktas ir dydis, aspektu, o po jų esminio ištyrimo ir įvertinimo užtikrinta apeliacijos teisė, todėl teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalis 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

41Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

42Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 3 922 099,80... 5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad įmonės turtas, nurodytas 2007... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį patenkino... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26... 10. 1. Teismas neteisingai interpretuoja Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau... 11. 2. Ieškovas pateikė netikslų ieškinį, neteisingai paskaičiavo ir kito... 12. 3. Teismas netikrino ieškinio sumos pagrįstumo ir dėl šių aplinkybių... 13. Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundžiamą teismo... 14. 1. Byloje nenustatyti buvusio įmonės buhalterio S. K.... 15. 2. Ieškinys teismui buvo teikiamas remiantis atsakovo buvusio įmonės vadovo... 16. 3. Apelianto nurodomas priteistos žalos sumažinimas 1 319 540,30 Lt yra... 17. 4. Atsakovo su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai neturėtų būti... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 20. Dėl naujų įrodymų priėmimo ... 21. Atsakovas prie apeliacinio skundo pridėjo 2006 m. birželio 23 d. UAB... 22. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 23. Prie apeliacinio skundo pridėtas lizingo sutartis atsakovas turėjo galimybę... 24. Dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės ... 25. Ieškovas bankrutavusi įmonė prašė priteisti įmonei padarytą žalą iš... 26. Pagal atsakovo apeliacinio skundo, kuriuo ginčijamas teismo sprendimo... 27. UAB „Vinada“ vadovu nuo 1997 m. kovo 3 d. iki bankroto bylos iškėlimo... 28. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai aiškino Buhalterinės apskaitos... 29. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda... 30. Atsakovas, būdamas bendrovės „Vinada“ direktoriumi, neužtikrino tinkamo... 31. Atsakovas bandė paneigti CK 6.248 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą savo... 32. Minėta, kad civilinės atsakomybės taikymui turi būti nustatyti ne tik... 33. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba... 34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jeigu byloje sprendžiama... 35. Teismo išvada apie bylos šalių ginčo dėl to, kad atsakovas pagal 2007... 36. Pagal balansą, kurio duomenimis teismas grindė 3 746 983,40 Lt žalos... 37. Balanse užfiksuoto 3 297 613 Lt vertės kito ilgalaikio turto sudėties... 38. Byloje pateikti įrodymai apie ieškovui priklausančias transporto priemones... 39. Tinkamai neišnagrinėjus ir nenustačius bendrovei padarytos žalos fakto ir... 40. Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja,... 41. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 42. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir...