Byla 2A-3-689/2018
Dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Prano Kuconio (pranešėjas), sekretoriaujant Gražinai Pavlenko, dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei, nuteistojo D. V. gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 453 straipsnio 3 dalies tvarka atnaujintą baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi gynėjo, prašiusio nuteistojo pareiškimą tenkinti, prokurorės, prašiusios pareiškimą tenkinti iš dalies, paaiškinimų,

Nustatė

4I. Bylos esmė

5

  1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nuosprendžiu D. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu šešeriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu trylikai metų šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo ir Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 18 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė D. V. paskirta laisvės atėmimas septyniolikai metų; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė D. V. paskirta laisvės atėmimas septyniolikai metų vienam mėnesiui trylikai dienų, bausmę atliekant pataisos namuose; vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2008 m. sausio 15 d. iki 2009 m. sausio 17 d. ir pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 18 d. nuosprendį atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis.
  2. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nuosprendis pakeistas: D. V. nusikalstama veika iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus ir jam paskirtas laisvės atėmimas dvylikai metų; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši bausmė ir bausmės, paskirtos Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą (T. V. nužudymas dėl chuliganiškų paskatų) bei Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu, subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė D. V. paskirta laisvės atėmimas aštuoniolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose; panaikinta nuosprendžio dalis, kuria bausmės buvo bendrinamos vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis; iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta D. V. atsakomybę švelninanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi; kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
  3. Kasacine tvarka byla nenagrinėta.
  4. D. V. nuteistas už tai, kad 2007 m. gruodžio 21 d., apie 3.45 val., Kaune, ( - ) esančio naktinio klubo ( - ) patalpose, dėl mažareikšmės priežasties, užkliuvimo pečiu, kilus konfliktui tarp jo ir E. Z. su nukentėjusiaisiais T. V. ir D. U., visiems išėjus į ( - ), prie namo Nr. ( - ), dėl chuliganiškų paskatų, viešoje vietoje, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį, viršydamas tarpusavio susitarimo su E. Z. ribas, tyčia keturis kartus peiliu dūrė T. V. į krūtinę, padarydamas įvairius sužalojimus, nuo vieno iš jų (kiauryminio durtinio-pjautinio krūtinės ląstos pusės sužalojimo su širdies dešinio prieširdžio pažeidimu) T. V. netrukus įvykio vietoje mirė, taip tyčia dėl chuliganiškų paskatų jį nužudė, taip pat tyčia vieną kartą peiliu dūrė D. U. į krūtinę, padarydamas jam durtinę-pjautinę žaizdą krūtinėje su diafragmos sužalojimu, lydimu kraujo susikaupimu krūtinplėvės ertmėje, bei keturis kartus spyrė į kojas, nugarą, taip pasikėsino nužudyti D. U., tačiau jis nemirė dėl laiku suteiktos kvalifikuotos medicininės pagalbos, t. y. dėl chuliganiškų paskatų pasikėsino nužudyti du žmones.
  5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 21 d. nutartimi, išnagrinėjus nuteistojo D. V. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, vadovaujantis BPK 451 straipsnio 2 punktu, 453 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, baudžiamoji byla atnaujinta ir perduota nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijai.

6II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai

7

  1. Pareiškimu nuteistasis D. V. prašo ištaisyti apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padarytus BK 63 straipsnio taikymo pažeidimus ir sumažinti jam paskirtą subendrintą bausmę, taip pat perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktų į BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus. Nuteistasis pareiškime nurodo:
    1. Apeliacinės instancijos teismas aiškiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 63 straipsnio nuostatas ir dėl to netinkamai subendrino jam paskirtas bausmes. Šio teismo nuosprendyje nustatyta, kad jis tuo pačiu metu toje pačioje vietoje per trumpą laiką siekė įgyvendinti vieningą sumanymą – pasikėsinti nužudyti du žmones, o tai turėtų būti vertinama kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Todėl bausmės, paskirtos pagal BK už T. V. nužudymą ir pasikėsinimą nužudyti D. U., turėjo būti bendrinamos apėmimo, o ne dalinio sudėjimo būdu. Tokiu atveju jam turėjo būti paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas trylikai metų šešiems mėnesiams.
    2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. konstatavo, jog jis pasikėsino nužudyti du žmones, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė nebaigtą nusikalstamą veiką reglamentuojančio BK 22 straipsnio ir nusikalstamą veiką prieš D. U. nepagrįstai kvalifikavo kaip baigtą nusikaltimą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus. Taip jam buvo paskirta didesnė bausmė, nei būtų paskirta veiką kvalifikavus kaip nebaigtą.

8III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

9

  1. Nuteistojo D. V. pareiškimas tenkintinas iš dalies.

10Dėl BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyto nusikaltimo sudėties požymio – du ar daugiau žmonių – taikymo

  1. BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė du ar daugiau žmonių.
  2. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Teismų praktikoje konstatuota, kad pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiškia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimą padaryti nusikaltimą, tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose

    11Nr. 2K-443/2011, 2K-239-139/2015). Taigi nustatant nusikaltimo, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, požymius, atskleidžiant kaltininko tyčią būtina nustatyti valinį jos turinį, siekimą apibrėžtų padarinių, kurie neatsiranda dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios. Dėl to, kvalifikuojant nebaigtas veikas, turi būti tiksliai nustatyta, kokio konkrečiai rezultato kaltininkas siekė.

  3. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, kai kaltininkas nužudo bent du asmenis vienu metu, veikdamas tiesiogine ar netiesiogine tyčia atskirų nukentėjusiųjų atžvilgiu, arba skirtingu laiku, veikdamas tiesiogine tyčia pagal bendrą sumanymą nužudyti du asmenis. Taigi, šis kvalifikuojantis požymis (du ar daugiau žmonių) inkriminuojamas, kai kaltininko veiksmus atimant gyvybę ne vienam, o dviem ar daugiau asmenų lemia vieningas (bendras) nusikalstamas sumanymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2-699/2016). Tai ne du atskiri, o vienas nusikaltimas, nes jo padariniai – dviejų ar daugiau žmonių mirtis.
  4. Kaltininkas traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už pasikėsinimą nužudyti du ar daugiau žmonių, jei jis turi vieningą nusikalstamą sumanymą atimti gyvybę dviem asmenims, bet to padaryti nepavyksta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2-699/2016). Jeigu tokio nusikalstamo sumanymo nėra, kiekviena veika kvalifikuojama atskirai pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ar BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį (jei nėra nužudymą kvalifikuojančių požymių, numatytų šio straipsnio 2 dalyje). Taigi, nenustačius tyčios nužudyti du ar daugiau žmonių, veika negali būti kvalifikuojama ir kaip pasikėsinimas nužudyti du ar daugiau žmonių.
  5. Apie sumanymą nužudyti du ar daugiau žmonių liudija kaltininko tyčios kryptingumas, t. y. kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais kėsinasi į dviejų ar daugiau žmonių gyvybę, numato, kad gali atimti gyvybę dviem ir daugiau žmonių, ir siekia tokių padarinių (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje konstatuota, kad asmens kaltės turinys (tyčia, jos kryptingumas) atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos (motyvai) nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama (tikslas), bet ir įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. konkrečias byloje nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-483-976/2015,

    122K-P-498-746/2015, 2K-79-489/2017).

  6. Byloje nustatyta, kad konfliktas tarp D. V. ir E. Z. su nukentėjusiaisiais T. V. ir D. U. prasidėjo naktinio klubo patalpose dėl menkavertės dingsties, nes jie vieni su kitais eidami neprasilenkė ir susitrenkė pečiais; užsidarius naktiniam klubui, pirmi iš jo išėjo nukentėjusieji T. V. ir D. U., paėjo kiek ir stabtelėjo ties pastato kampu; netrukus, pamatę ateinančius E. Z. ir D. V., nukentėjusieji žengė keletą žingsnių jų link, juos pasitikdami; E. Z. ėjo pirmas, už jo atsilikęs keletą metrų ėjo D. V.; pirmasis prie nukentėjusiųjų priėjęs E. Z. sudavė du smūgius kumščiu arčiau jo buvusiam D. U., kuris nukrito; po to D. V. priėjo prie D. U. ir jam vieną kartą peiliu dūrė į krūtinę, E. Z. tuo metu puolė jų link ėjusį T. V., kuris iš pradžių traukėsi atbulas, pabėgo keletą metrų į šalį, prie kiosko, tačiau jį pasivijo abu, D. V. jam keturis kartu peiliu dūrė į krūtinę, E. Z. jam sudavė smūgius, T. V. nukrito; po to D. V. ir E. Z. grįžo prie D. U., kuris tuo metu kėlėsi nuo šaligatvio, D. V. stovėdamas iš nugaros jam keturis kartus įspyrė į kojas, nugarą, E. Z., stovėdamas D. U. iš priekio, jam sudavė kumščiais keturis kartus į galvą ir krūtinę; po to D. V. ir E. Z. pasišalino iš įvykio vietos. T. V. dėl vieno iš D. V. padarytų sužalojimų (kiauryminio durtinio-pjautinio krūtinės ląstos pusės sužalojimo su širdies dešinio prieširdžio pažeidimu) netrukus įvykio vietoje mirė, D. U. nemirė dėl laiku suteiktos kvalifikuotos medicininės pagalbos.
  7. Apeliacinės instancijos teismas tokius D. V. veiksmus kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą (T. V. nužudymas dėl chuliganiškų paskatų) ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, t. y. kaip pasikėsinimą dėl chuliganiškų paskatų nužudyti du žmones. Taigi nagrinėjamoje byloje yra aktualus nusikalstamo sumanymo nužudyti du žmones nustatymo klausimas.
  8. Byloje nustatyta, kad D. V. ir E. Z. su nukentėjusiaisiais anksčiau nebuvo pažįstami, su jais naktiniame klube tik apsižodžiavo, tarp jų nebuvo jokių asmeninių santykių, nusikaltimai buvo padaryti praėjus trumpam laiko tarpui po apsižodžiavimo, nesant jokių išankstinių paruošiamųjų veiksmų, kai užsidarius naktiniam klubui visi išėję į lauką ir ten susitiko. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad D. V. iš anksto buvo sumanęs nužudyti T. V. ir D. U. ar kad tokia tyčia būtų susiformavusi nusikaltimų darymo metu, t. y. kad D. V. norėjo konkretaus rezultato – nužudyti abu nukentėjusiuosius. Nei ankstesni jų santykiai, klube įvykusio konflikto aplinkybės, jo pobūdis, nei pati muštynių eiga neduoda pagrindo neabejotinai išvadai, kad D. V. veikė kryptingai, turėdamas tikslą nužudyti tiek T. V., tiek D. U.. Duomenų, neabejotinai patvirtinančių D. V. tyčios kryptingumą, t. y. kad jo nusikalstamas sumanymas buvo nužudyti abu nukentėjusiuosius, byloje nėra. Priešingai, bylos aplinkybės patvirtina, kad jo nusikalstamas sumanymas (siekis) nužudyti formavosi atskirai, taigi atitinka dviejų nusikalstamų veikų požymius. Minėta, kad jeigu nusikalstamo sumanymo nužudyti du asmenis nėra, kiekviena veika kvalifikuojama atskirai pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį (jei nėra kitų nužudymą kvalifikuojančių požymių, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje).
  9. Vien tai, kad D. V. prieš abu nukentėjusiuosius panaudojo peilį, juo durdamas į gyvybiškai svarbias nukentėjusiųjų kūno vietas, savaime nepagrindžia jo tyčios nužudyti abu nukentėjusiuosius. Sprendžiant dėl kaltininko tyčios kryptingumo, reikia įvertinti visas įvykio aplinkybes, negali būti pasirinktinai išskiriamos ir sureikšminamos tik kai kurios iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas. Nagrinėjamu atveju nusikaltimo padarymo įrankis, sužalojimų pobūdis yra svarbios aplinkybės, sprendžiant dėl kaltininko tyčios (ne)apibrėžtumo ir tuo pagrindu atitinkamo kaltininko veiksmų kvalifikavimo (pagal kilusius padarinius ar pagal konkretaus rezultato (padarinių) norėjimą). Apeliacinės instancijos teismas tyčios apibrėžtumui (nužudyti ar sutrikdyti sveikatą) nustatyti nuosprendyje skyrė itin daug dėmesio, išsamiai išanalizavo tyčios turinį, padarydamas išvadą dėl tiesioginės apibrėžtos tyčios buvimo D. V. veiksmuose. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje visiškai neanalizavo ir nevertino D. V. tyčios kryptingumo nužudyti du žmones, neatskleidė šiam požymiui inkriminuoti būtino vieningo nusikalstamo sumanymo buvimo D. V. veiksmuose, padarydamas tik formalią išvadą dėl D. V. veiksmų atitikties BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyto nusikaltimo sudėčiai.
  10. Nenustačius D. V. veiksmuose kryptingos tyčios (nei išankstinės, nei susiformavusios veikos darymo metu) nužudyti abu nukentėjusiuosius, nėra teisinio pagrindo jam inkriminuoti BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą požymį – ,,du ar daugiau žmonių“. Dėl to ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 451 straipsnio 2 punktas), D. V. veika – pasikėsinimas nužudyti D. U. – kvalifikuotina pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
  11. Kartu konstatuotina, kad, pakeitus D. V. veikos – pasikėsinimo nužudyti D. U. – kvalifikavimą, nėra teisinio pagrindo keisti D. V. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu paskirtų bausmių. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu D. V. už pasikėsinimą nužudyti D. U. paskirtas laisvės atėmimas dvylikai metų, taigi mažesnė bausmė nei BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Dėl to, net ir pašalinus D. V. vieną inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymį – ,,du ar daugiau žmonių“, D. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka BK 41 straipsnyje, 54 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytus reikalavimus.
  12. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, keisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, kad D. V. nusikalstama veika perkvalifikuojama ,,iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 8 punktą“. Tačiau nuosprendžio aprašomojoje dalyje apeliacinės instancijos teismas, dėstydamas D. V. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas, nurodė, kad ,,nuteistojo D. V. veiksmai nukentėjusiojo D. U. atžvilgiu perkvalifikuojami iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 22 straipsnio 1 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 8 punktą (pasikėsinimas dėl chuliganiškų paskatų nužudyti du žmones)“. Taip pat iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio (11 lapas) matyti, kad šis teismas, skirdamas D. V. bausmę, priešingai nei teigia nuteistasis, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną baigtą nusikaltimą (nužudymą) ir vieną nebaigtą nusikaltimą. Taigi, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nepadaręs nuorodos į BK 22 straipsnio 1 dalį, padarė rašymo apsirikimą.

13Dėl bausmių bendrinimo

  1. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius; už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BK 63 straipsnio 5 dalis).
  2. Teismų praktikoje ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-P-78/2012, 2A-7-4-699/2015).
  3. Vien tai, kad, kaip teigia pareiškėjas, jo veikos padarytos tuo pačiu metu toje pačioje vietoje per trumpą laiką, nepatvirtina šių veikų idealios sutapties. Nagrinėjamu atveju D. V. padarė pavienius labai sunkius nusikaltimus (vieną – baigtą, kitą – pasikėsino padaryti), jie labai nesiskiria pagal pavojingumą ir nepriskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms, D. V. nusikalstamos veikos sudaro realią nusikaltimų sutaptį. Taigi nėra teisinio pagrindo daryti išvadą dėl nusikalstamų veikų idealios sutapties ir D. V. taikyti BK 63 straipsnio 5 dalies nuostatas.

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 455 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

15Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nuosprendį pakeisti: D. V. nusikalstamą veiką (pasikėsinimas nužudyti D. U.) perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktų į BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirti laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 4, 9 dalimis, šią bausmę, bausmę, paskirtą D. V. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą (T. V. nužudymas dėl chuliganiškų paskatų), ir bausmę, paskirtą Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu, subendrinti apėmimo būdu ir iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 18 (aštuoniolikai) metų.

16Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai