Byla 2K-141-303/2020
Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 12 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžių

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Audronės Kartanienės (pranešėja), sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, nuteistajam M. O. (M. O.) (vaizdo konferencijos būdu) ir jo gynėjui advokatui Alfredui Sokolovski, vertėjai Joanai Rudzianec,

2viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. O. gynėjo advokato Alfredo Sokolovski kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 12 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžių.

3Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu M. O. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą laisvės atėmimu šešiolikai metų, šią bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d. laikas.

4Iš nuteistojo M. O. priteista: Vilniaus teritorinei ligonių kasai 62,34 Eur turtinei žalai atlyginti, A. R. 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti, R. L. 3000 Eur turtinei ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 1900 Eur turėtoms advokato išlaidoms atlyginti, N. Li. 334,80 Eur turtinei ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 100 Eur turėtoms advokato išlaidoms atlyginti, O. R. 2211 Eur turtinei žalai atlyginti, o ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesta. A. Rb. civilinis ieškinys atmestas.

5Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendis pakeistas: M. O. nusikalstama veika perkvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir paskirtas laisvės atėmimas aštuoniolikai metų, pirmuosius penkerius metus atliekant kalėjime, likusią bausmės dalį – pataisos namuose.

6Iš nuteistojo M. O. priteista: N. Li. 635,91 Eur turtinei žalai atlyginti, O. R. 1679 Eur turtinei ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 400 Eur proceso išlaidoms atlyginti, A. Rb. 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, R. L. 700 Eur proceso išlaidoms atlyginti. Nukentėjusiosios O. R. prašymas priteisti iš nuteistojo M. O. 335 Eur išlaidų dėl A. Rb. kalinimo atmestas.

7Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Nuteistojo M. O. apeliacinis skundas atmestas.

8Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo M. O. ir jo gynėjo advokato Alfredo Sokolovski, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

9I. Bylos esmė

101.

11M. O. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktus už tai, kad nužudė du žmones – V. Li. ir bejėgiškos būklės V. L. bei pasikėsino nužudyti A. R.. Nustatytos šios veikos aplinkybės: jis (M. O.) 2016 m. rugpjūčio 28 d. apie 23.38 val. buto ( - ) virtuvėje konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia peiliu sudavė V. Li. vieną smūgį į poraktikaulinę sritį, padarydamas durtinę-pjautinę žaizdą su poraktikaulinės arterijos bei dešinio plaučio viršutinės skilties sužalojimu krūtinės ląstos dešinėje, tai komplikavosi ūmiu vidiniu ir išoriniu nukraujavimu, širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, dėl to V. Li. mirė. Taip pat jis (M. O.) tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį peiliu bejėgiškos būklės V. L. į krūtinės ląstos dešinę pusę, padarydamas jam odos nubrozdinimą dešiniame žaste ir durtinę-pjautinę kiaurinę krūtinės ląstos dešinės pusės žaizdą su dešiniojo plaučio sužalojimu, tai komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu, ūmiu širdies – kraujagyslių veiklos ir kvėpavimo funkcijų sutrikimu, dėl to V. L. mirė. Taip tyčia nužudė V. Li. ir bejėgiškos būklės V. L.. Iš karto po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, į V. L. pagalbos šauksmą atėjus A. R., M. O. tyčia peiliu sudavė vieną smūgį A. R. į kaklą, padarydamas durtinę-pjautinę žaizdą kaklo kairėje pusėje, taip pasikėsino nužudyti A. R., tačiau savo nusikalstamų veiksmų nepabaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes A. R. pavyko pabėgti iš buto.

12II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

132.

14Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nustatytas faktines aplinkybes ir neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. nuteistojo M. O. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo tik pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Šios instancijos teismas nustatė, kad M. O. nužudė du žmones – V. Li. ir bejėgiškos būklės V. L. bei pasikėsino nužudyti A. R., todėl veiką kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktus. Skundžiamame nuosprendyje teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog nukentėjusysis V. L. buvo neįgalus, t. y. turėjo judėjimo negalią, galėjo judėti tik neįgaliojo vežimėliu, praktiškai buvo prikaustytas prie vežimėlio, pats galėjo eiti tik stipriai prilaikomas kitų asmenų, jam buvo nustatytas 30 procentų darbingumo lygis. Šios aplinkybės nuteistajam buvo žinomos, jis matė, kad V. L. po butą judėjo tik vežimėliu, be to, kaip pats nurodė, padėjo jam nusigauti iki tualeto. Nuteistojo parodymai, kad V. L. kartu su kitais asmenimis prieš jį naudojo smurtą, pasitvirtino tik iš dalies, o sprendžiant pagal nuteistajam padarytų sužalojimų lokaciją, pobūdį bei nuteistojo ir vežimėlyje sėdinčio asmens, kuris buvo nužudytas, ūgių skirtumą, V. L. negalėjo šių sužalojimų padaryti. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis suprato, jog V. L., dėl negalios judėdamas neįgaliojo vežimėliu, ribotoje erdvėje – nedidelėje virtuvėje, apstatytoje baldais, kur buvo trys suaugę vyrai, negalėjo veiksmingai apsiginti nuo nuteistojo nusikalstamų veiksmų su peiliu tiek fiziniais veiksmais, tiek ir šalindamasis iš įvykio vietos. Teismas atmetė argumentą, kad V. L. kvietė į pagalbą A. R., vadinasi, jis buvo aktyvus ir galėjo gintis pagal savo fizines galimybes, nes, kaip nustatyta, jis kvietė į pagalbą A. R. pats važiuodamas vežimėliu į virtuvę, todėl nepaneigta, kad M. O. ir V. Li. konflikto eigos jis nematė ir nenumatė nuteistojo smurtinių veiksmų pobūdžio bei peilio juose panaudojimo ir kad nuo minėtų veiksmų reikės gintis. Specialisto išvada patvirtina, kad V. L. peiliu padaryto sužalojimo metu buvo vertikalioje ar artimoje vertikaliai padėtyje, tai taip pat paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą dėl jo galimybės adekvačiai gintis. Nukentėjusiajam V. L. nustatytas sunkus girtumo laipsnis nelemia asmens bejėgiškumo.

15III. Kasacinio skundo argumentai

163.

17Kasaciniu skundu nuteistojo M. O. gynėjas advokatas A. Sokolovski prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo, kad:

183.1.

19Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, suvaržiusius kasatoriaus ginamojo M. O. teises ir sukliudžiusius išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos analogiškose bylose.

203.2.

21Kasatorius nesutinka su teismų išvadomis, kad būtent jo ginamasis nužudė V. Li., V. L. ir pasikėsino nužudyti A. R.. Abiejų instancijų teismai iš esmės pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, reikalaujančias išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos principu ir nuosprendžius grindė išimtinai nepatikimais ir daugiausia nepatikrinamais nukentėjusiojo A. R. parodymais, prielaidomis ir nepašalintomis abejonėmis, taip iš esmės pažeisdami BPK 20 straipsnio 3–5 dalių, 44 straipsnio 6 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatas. Teismų išvados dėl faktinių bylos aplinkybių kelia abejonių jų tikrumu ir tikslumu, neatitinka bylos aplinkybių, byloje nesurinkta neginčijamų M. O. kaltę pagrindžiančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas kruopščiai nepatikrino apskųsto nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, atsisakė tirti įrodymus, kurie turi reikšmės sprendžiant dėl M. O. kaltės, neteisingai įvertino įrodymus.

223.3.

23Apkaltinamasis nuosprendis iš esmės grindžiamas nukentėjusiojo A. R. parodymais, kurie yra nepatikimi, nes prieštaringi ir šališki. Šis nukentėjusysis turi suinteresuotumą byloje, nes jis buvo įtariamas dėl to paties įvykio, dėl savo parodymų galimai išvengė baudžiamosios atsakomybės ar padėjo išvengti atsakomybės kitam asmeniui. Todėl A. R. turi interesą duoti kaltinimui naudingus parodymus ir taip apkalbėti M. O.. Dėl to A. R. parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, skiriant didesnį dėmesį jų savarankiškumui ir objektyvumui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276-976/2015, 2K-88-628/2018, 2K-200-1073/2019). Tačiau tokių teismų praktikos išaiškinimų nesilaikyta, teismai besąlygiškai patikėjo A. R. parodymais, išsamiai jų nepatikrino, nepašalino prieštaravimų, taip padarė esminius BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimus.

243.4.

25Nukentėjusiojo A. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, iš esmės skiriasi. Ikiteisminio tyrimo metu A. R. teigė, kad tuo metu, kai nuteistasis sudavė jam peiliu, virtuvėje nieko nebuvo, o kai jis (A. R.) išbėgo iš buto, V. Li. ir V. L. buvo gyvi. Skiriasi A. R. parodymai ir dėl to, kur jis pamatė gulintį V. Li. (virtuvėje ant grindų prie durų slenksčio ar virtuvėje prie viryklės), taip pat dėl jo sužalojimo aplinkybių: ikiteisminio tyrimo metu A. R. teigė, jog M. O. jį sužalojo virtuvėje, o teisme parodė, kad buvo sužalotas tarp virtuvės ir tualeto. Pirmosios instancijos teismas prieštaravimų A. R. parodymuose nepašalino, BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu neperskaitė ikiteisminio tyrimo metu jo duotų parodymų, nepaklausė, kodėl jis ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepašalino A. R. parodymų prieštaravimų, nuteistojo gynėjo prašymą apklausti A. R. atmetė. Taip teismai iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, kaltinamojo teisę į objektyvų ir nešališką procesą.

263.5.

27Be to, A. R. parodymai prieštarauja ir kitiems bylos įrodymams, o dalis parodymų logiškai nepaaiškinami, pvz., jis teigia, kad miegodamas išgirdo V. L. riksmą „S., padėk“, atsimerkė ir pro pravertas duris pamatė, kaip nuo kambario pusės V. L. neįgaliojo vežimėliu įvažiavo į virtuvę, tačiau A. R. nuėjo ne į virtuvę, o į kambarį, kuriame vyko išgertuvės. Logiškai tokie A. R. veiksmai nepaaiškinami, nes jeigu V. L. šaukėsi pagalbos, tai A. R. turėjo eiti paskui V. L. į virtuvę ir paklausti, kas atsitiko. Be to, logiškai mąstant, V. L. bandė pasitraukti iš tos vietos, kur jam grėsė pavojus, t. y. iš A. Rb. kambario (pagal A. R. parodymus). Jeigu tuo metu V. L. pavojų kėlė M. O., tai šis (M. O.) turėjo būti A. Rb. kambaryje, tačiau, anot A. R., M. O. A. Rb. kambaryje nebuvo. Todėl kasatorius daro išvadą, kad kai V. L. šaukė „S., padėk“ ir važiavo į virtuvę, M. O. jam negrasino.

283.6.

29Kaip tvirtino A. R., V. L. ir V. Li. galėjo būti nužudyti tuo metu, kai jis miegojo. Tokie A. R. parodymai akivaizdžiai prieštarauja jo paties parodymams – A. R. parodė, kad jis prabudo po V. L. šauksmo ir pamatė jį važiuojant į virtuvę. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad V. Li. lavonas gulėjo ties įėjimu į virtuvę, jo galva buvo koridoriuje prie pat įėjimo į V. Li. kambarį (kuriame miegojo A. R.). Tai reiškia, kad jeigu V. L. ir V. Li. buvo nužudyti A. R. miegant, tai A. R., išėjęs iš V. Li. kambario, iš karto turėjo pamatyti V. Li. kūną.

303.7.

31Iš A. R. parodymų matyti ir tai, kad jis, pamatęs į virtuvę važiuojantį V. L., užėjo į A. Rb. kambarį, o po to – iš karto į virtuvę, kur rado jau negyvus V. L. ir V. Li.. Tokie A. R. parodymai prieštarauja specialisto išvadoms Nr. M 1105/2016 (01) ir M 1102/2016 (01), kad tiek V. L., tiek V. Li. po jiems padarytų sužalojimų mažiausiai keletą minučių gyveno, galėjo šauktis pagalbos, judėti, gintis. Mažai tikėtina, kad V. L. ir (ar) V. Li., kai buvo užpulti, nešaukė pagalbos. Tačiau A. R. teigia, kad iš virtuvės jokio triukšmo negirdėjo. Be to, A. R. parodymai, kad jis iš karto po sužalojimo išbėgo iš buto, neatitinka objektyviai nustatytų faktų – įvykio vietos apžiūros metu A. Rb. kambaryje, kur buvo girtaujama, rasta kraujo, kuris pagal specialisto išvadą Nr. l40-(4707)IS1-7013 priklauso A. R.. Teismai nesiaiškino, kokiu būdu ten atsirado A. R. kraujo. Apeliacinės instancijos teismas netenkino gynėjo prašymo dėl šių aplinkybių apklausti A. R..

323.8.

33Teismai nepašalino prieštaravimų A. R. parodymuose dėl jo paties sužalojimo aplinkybių. A. R. tiek teisme, tiek ikiteisminiame tyrime parodė, kad M. O. išėjo iš V. Li. kambario, jo dešinė ranka, kurioje buvo peilis, buvo sužalota, kraujas bėgo ir nuo peilio, ir nuo rankos. Tačiau įvykio vietos apžiūros metu kraujo pėdsakų V. Li. kambaryje nerasta. Tai reiškia, kad A. R. parodymai ir dėl šios dalies taip pat yra neteisingi, prieštarauja objektyviems įrodymams.

343.9.

35Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti bent prielaidą, jog šį nusikaltimą galėjo padaryti N. L., O. S. ar A. Rb.. Tiek M. O., tiek N. L. ir A. Rb. parodė, kad išgertuvių metu tarp O. S., V. Li. ir V. L. įvyko žodinis konfliktas, be to, A. Rb. parodė, kad konfliktas tarp tų pačių asmenų buvo ir savaitė iki nužudymo, tada O. S. smogė V. L.. O. S. konfliktą su V. L. ir V. Li. neigė. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netenkino prašymo apklausti A. Rb., N. L., A. R. ir O. S., kad būtų pašalinti prieštaravimai jų parodymuose dėl konflikto aplinkybių. Kasatorius nurodo, kad A. R., O. S. ir N. L. parodymai dėl jų veiksmų po dviejų žmonių nužudymo yra skirtingi: O. S. ir N. L. parodė, kad jie miegojo, iki atvyko policija; A. R. nuosekliai teigė, kad kai išgirdo šauksmą „S., padėk“, užėjo į kambarį ir ten matė nemiegančius N. L. ir O. S..

363.10.

37Pirmosios instancijos teismas neapklausė visų asmenų, kurie po nužudymo atvyko į butą ir tiesiogiai bendravo su jame buvusiais asmenimis. Įvykio vietoje buvo policijos pareigūnai R. J. ir K. B., jų tarnybiniai pranešimai identiški. Tačiau teisme R. J. nurodė daugiau aplinkybių, nei aprašyta jo tarnybiniame pranešime. Tai reiškia, kad K. B. taip pat galėjo nurodyti svarbias šiai bylai aplinkybes, kurių jis nenurodė tarnybiniame pranešime. Nuteistojo gynėjo prašymą apklausti K. B. apeliacinės instancijos teismas atmetė.

383.11.

39Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmetė prašymą apklausti nuteistojo sūnų A. O., kuris po įvykio susitikinėjo su A. Rb. ir A. R., kiti asmenys jam pasakojo, kad V. L. ir V. Li. nužudė ne M. O., o kitas asmuo. Taip pažeista nuteistojo teisė gintis ir teikti įrodymus (BPK 22, 44 straipsniai). Pirmosios instancijos teisme analogiškas prašymas apskritai nebuvo išspręstas.

403.12.

41Teismai neištyrė ir kitų svarbių bylos aplinkybių. Įvykio vietos apžiūros metu ant viryklėje stovinčio puodo buvo rasta M. O. auksinė grandinėlė, šiukšlių krūvoje rastas plastikinis maišelis, kuriame buvo įdėta M. O. piniginė ir kiti krauju sutepti daiktai. Atlikus DNR tyrimą nustatyta, kad ant popieriaus lapų, rastų plastikiniame maišelyje, yra V. Li. kraujo. Tačiau nė vienam iš pirmosios instancijos teisme apklaustų asmenų (buvusių bute) nebuvo užduoti klausimai, kokiu būdu M. O. daiktai atsidūrė tose vietose ir kaip ten atsirado V. Li. kraujo. Apeliacinės instancijos teismas atlikti įrodymų tyrimą atsisakė.

423.13.

43Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad V. L. galėjo gintis nuo smurtinių veiksmų, kreiptis pagalbos ar atlikti kitokius valingus veiksmus, todėl jo nužudymas negali būti kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Nukentėjusiajam V. L. iš tikrųjų buvo nustatytas 30 procentų darbingumo lygis, jis judėjo neįgaliojo vežimėlyje, galėjo eiti prilaikomas kitų asmenų, tačiau jo neįgalumas, taip pat girtumas savaime nereiškia, kad jis buvo bejėgiškos būklės. Pagal teismų praktiką teismas turi vertinti aplinkybes, susijusias su tuo, ar nukentėjusysis galėjo gintis, aktyviai pasipriešinti ar kitaip vengti pavojaus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2009, 2K-77/2010, 2K-146/2014, 2K-184-746/2016, 2K-334-699/2018). Iš specialisto išvados Nr. M 1105/2016(01) matyti, kad neatmetama galimybė, jog V. L. lavone rastas odos nubrozdinimas dešiniajame žaste padarytas jam ginantis; po nustatytų sužalojimų padarymo jis galėjo atlikti sąmoningus veiksmus (pvz., judėti, gintis, šaukti). Kaip matyti iš A. R. parodymų, V. L. galėjo ir atliko fizinius veiksmus, kad išvengtų gresiančio pavojaus: šaukėsi pagalbos, judėjo vežimėliu. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, sprendžiant pagal nuteistajam padarytų sužalojimų lokaciją, pobūdį bei nuteistojo ir vežimėlyje sėdinčio asmens, kuris buvo nužudytas, ūgių skirtumą, šie sužalojimai negalėjo būti padaryti V. L., yra spėjamojo pobūdžio, bylos įrodymai ją paneigia. Nors V. L. turėjo judėjimo negalią, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis negalėjo valdyti rankų. Tai reiškia, kad jis galėjo rankomis suduoti smūgius, laikyti nuteistąjį ir pan. bei pasinaudoti tam tikrais daiktais, kuriais galėjo būti padaryti nuteistojo kūno sužalojimai. Nuteistasis M. O. teisme parodė, kad kai jį bute pradėjo mušti, V. L. griebė jį už rankos ir ėmė išsukinėti pirštus. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis taip pat teigė, kad V. L. prieš jį naudojo smurtą. Iš specialisto išvados Nr. G2643/2016 (01) matyti, kad nuteistajam padaryta pjautinė žaizda dešinėje plaštakoje. Pagal žaizdos lokalizacijos vietą neatmetama galimybė, jog šį sužalojimą galėjo padaryti ir V. L..

443.14.

45Kasatorius teigia ir tai, kad teismai neturėjo pagrindo A. R. padarytą sužalojimą kvalifikuoti kaip pasikėsinimą nužudyti. Pagal teismų praktiką apie kaltininko kaltės turinį (formą ir rūšį) teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, jų elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu ir jiems pasibaigus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-410-489/2016, 2K-7-74-788/2019). Teismų išvados dėl M. O. kaltės formos, tyčios rūšies, motyvų ir tikslų pagrįstos tik prielaidomis bei prieštaringais ir šališkais nukentėjusiojo A. R. parodymais. Iš A. R. parodymų matyti, kad po to, kai tariamai M. O. sužalojo jam kaklą, A. R. pabėgo iš buto, o M. O. jo nesivijo, nors niekas jam netrukdė. V. Li. ir V. L. nužudyti dūriais į krūtinės sritį, o sužalojimas A. R. padarytas kakle. Jeigu M. O. būtų ketinęs nužudyti A. R., jis tai būtų padaręs panašiu būdu, t. y. smūgiuodamas į krūtinės sritį. Iš specialisto išvados Nr. G2642/2016(01) matyti, kad nukentėjusiajam A. R. padaryti sužalojimai gyvybei nepavojingi, gyvybiškai svarbūs organai – širdis, kepenys, inkstai, blužnis, plaučiai, smegenys ir pan. – nesužaloti. Nagrinėjamu atveju teismai formuoja ydingą praktiką, nes kiekvienu atveju, sužalojus žmogaus kaklą ir asmeniui patyrus nežymų sveikatos sutrikdymą, veiką reikėtų kvalifikuoti kaip pasikėsinimą nužudyti. Toks baudžiamojo įstatymo taikymas pažeidžia proporcingumo principą, iškreipia teisingumo principą ir baudžiamojo įstatymo paskirtį. Be to, iš specialisto išvados matyti, kad tokį sužalojimą A. R. galėjo padaryti ir pats sau, taip apkalbėdamas M. O. ir galimai išvengdamas atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar kraujavimas iš žaizdos kakle buvo pavojingas A. R. gyvybei. Tai yra reikšminga veikos kvalifikavimui, nes ne bet koks sužalojimas gali būti vertinamas kaip pasikėsinimas nužudyti. Apeliacinės instancijos teismas atmetė prašymą iškviesti į posėdį teismo medicinos specialistą V. K. (V. K.) ir išsiaiškinti, ar buvo pavojus A. R. gyvybei.

46IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

474.

48Nuteistojo M. O. gynėjo advokato A. Sokolovski kasacinis skundas tenkintinas.

49Dėl esminių BPK pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme

505.

51Kasaciniu skundu nuteistojo M. O. gynėjas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatoriaus teigimu, teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 3–5 dalys) ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktai). Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė gynybos prašymą atlikti įrodymų tyrimą, taip liko nepašalinti prieštaravimai, esantys nukentėjusiojo A. R. parodymuose, kuriais iš esmės grindžiama nuteistojo kaltė, nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma nuteistojo M. O. apeliaciniame skunde.

526.

53Nagrinėjamoje byloje M. O. nuteistas dėl dviejų žmonių, t. y. V. Li. ir bejėgiškos būklės V. L., nužudymo, taip pat dėl pasikėsinimo nužudyti A. R. (BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

547.

55Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą nužudymas kvalifikuojamas, kai gyvybė atimama asmeniui, kuris dėl fizinių ar psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, invalidumo (neįgalumo) ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sąmonę arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan., tačiau apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes. Be to, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal šį BK 129 straipsnio 2 dalies punktą ir tada, kai nužudomas asmuo, tapęs bejėgiškos būklės dėl kaltininko ar jo bendrininkų panaudoto fizinio smurto ar kitokių veiksmų, jei sumanymas nužudyti kilo po to, kai nukentėjusysis tapo bejėgiškos būklės po tokio smurto ar kitokių veiksmų panaudojimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2009, 2K-77/2010, 2K-146/2014). Taigi teismas, pripažindamas asmenį kaltu nužudžius bejėgiškos būklės žmogų, turi vertinti aplinkybes, susijusias su tuo, ar nukentėjusysis galėjo gintis, aktyviai pasipriešinti kaltininkui ar kitaip vengti pavojaus, taip pat ir tai, ar kaltininkas suvokia bejėgišką nukentėjusiojo būklę ir ja pasinaudodamas atima gyvybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-72-746/2015, 2K-334-699/2018).

568.

57Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą atsako tas, kas nužudė du ar daugiau žmonių vienu metu, veikdamas tiesiogine ar netiesiogine tyčia atskirų nukentėjusiųjų atžvilgiu, arba skirtingu laiku, veikdamas tiesiogine tyčia pagal bendrą sumanymą nužudyti du asmenis. Taigi, šis kvalifikuojantis požymis (du ar daugiau žmonių) inkriminuojamas, kai kaltininko veiksmus atimant gyvybę ne vienam, o dviem ar daugiau asmenų lemia vieningas (bendras) nusikalstamas sumanymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2-699/2016, 2A-3-689/2018). Tai ne du (ar daugiau) atskiri, o vienas nusikaltimas, nes jo padariniai – dviejų ar daugiau žmonių mirtis.??? ?Pažymėtina ir tai, kad veika kaip pasikėsinimas nužudyti kvalifikuojama tik esant apibrėžtai tiesioginei tyčiai atimti kito žmogaus gyvybę, t. y. kai kaltininkas sąmoningai veikia ar neveikia, suvokdamas, kad jis savo veika atims kito žmogaus gyvybę, ir to siekia. Be to, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius kaip nužudymas ar tyčinis sveikatos sutrikdymas tik tuo atveju, kai ji padaroma netiesiogine ar tiesiogine neapibrėžta tyčia. Tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12-942/2018).

589.

59Apie sumanymą nužudyti du ar daugiau žmonių liudija kaltininko tyčios kryptingumas, t. y. kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais kėsinasi į dviejų ar daugiau žmonių gyvybę, numato, kad gali atimti gyvybę dviem ir daugiau žmonių, ir siekia tokių padarinių (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad asmens kaltės turinys (tyčia, jos kryptingumas) atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos (motyvai) nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama (tikslas), bet ir įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. konkrečias byloje nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-97-693/2015, 2K-483-976/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-79-489/2017, 2K-7-54-628/2020). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.

6010.

61Kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama dėl duomenų pripažinimo įrodymais, nustatyti BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse. Pagal šias nuostatas įrodymais baudžiamajame procese pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi, įrodymais pripažintini tik leistini ir su sprendžiama byla susiję duomenys. Šio straipsnio 5 dalis nustato pagrindines įrodymų vertinimo taisykles, kurių privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai ir pagal kurias teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tačiau teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-189-895/2018, 2K-34-303/2020).

6211.

63Tinkamu teisiniu argumentavimu gali būti laikomas tik toks argumentavimas, kai iš teismo baigiamojo akto turinio yra aišku, kokias faktines aplinkybes ir kokiomis įrodinėjimo priemonėmis teismas nustatė prieš padarydamas išvadas dėl konkrečioje byloje sprendžiamų klausimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192/2013, 2K-7-84-489/2018). Motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta ar kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus, turi nuosekliai išplaukti iš teismo ištirtų įrodymų turinio. Teismo baigiamasis aktas turi būti išdėstomas taip, kad dėl jo formuluočių nekiltų abejonių jam pagrįsti panaudojamų bylos duomenų vertinimu, jų įrodomąja reikšme. Nuosprendyje negali būti nutylėjimų, įrodymų vertinimo spragų ir pan. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015).

6412.

65Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas pagal savo paskirtį turi užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, todėl šios instancijos teismas, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. patikrinti, ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra įvertinti teisingai. Apeliacinės instancijos teismas, manydamas, kad pirmosios instancijos teisme netirtos tam tikros aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, privalo atlikti įrodymų tyrimą ir tik tuomet daryti atitinkamas išvadas. Tokią pareigą apeliacinės instancijos teismas turi net ir tais atvejais, kai niekas iš proceso dalyvių tokių prašymų nereiškia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-507/2017). Šis teismas turi pakartotinai ištirti tuos turinčius esminę reikšmę teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo. Ypatingą reikšmę šių taisyklių laikymasis įgauna tada, kai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados esminiais bylos klausimais yra priešingos. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, naikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį ar jį pakeisdamas, turi aiškiai nurodyti pirmosios instancijos teismo padarytus įstatymo taikymo pažeidimus, įrodymų vertinimo klaidas, kitus nustatytus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esminius trūkumus. Toks nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis), atitinkančiais BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus reikalavimus. Tokio procesinio sprendimo turinys apie pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo bei bylos tyrimo išsamumo, pagrįstumą turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas, nekelti abejonių dėl daromų išvadų pagrįstumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-204-697/2017, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018, 2K-112-895/2019). Be to, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, privalo patikrinti bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir savo sprendime (nutartyje arba nuosprendyje) pateikti aiškius, logiškus, nuoseklius ir įtikinamus argumentus apie pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir atitiktį bylos aplinkybėms.

6613.

67Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), daro išvadą, kad šis teismas, spręsdamas dėl nuteistojo M. O. kaltės padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktuose, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

6814.

69Bylos duomenimis, M. O. buvo kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktus bei 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, t. y. dėl tyčinio V. Li. ir bejėgiškos būklės V. L. (kuris dėl neįgalumo negalėjo pats vaikščioti ir sėdėjo neįgaliojo vežimėlyje) nužudymo bei pasikėsinimo nužudyti A. R. (6 t., b. l. 2–25).

7015.

71Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad M. O. veiksmų kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą nėra pagrindo. Šio teismo vertinimu, asmens neįgalumas savaime nereiškia ir jo bejėgiškumo. Ir nors pripažino, kad dėl V. L. judėjimo negalios M. O. prieš jį turėjo fizinį pranašumą, kartu konstatavo, kad fizinis pranašumas nukentėjusiajam nesukuria bejėgiškos būklės. Taip pat teismas sprendė, kad M. O. veiksmų, kėsinantis nužudyti A. R., kvalifikuoti atskirai pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą nėra pagrindo, nes nužudžius du žmones nusikalstama veika laikoma baigta ir pasikėsinimas nužudyti dar vieną žmogų veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. M. O. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

7216.

73Šį pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacine tvarka apskundė prokuroras (prokuroras pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundė tik dėl neteisingai paskirtos bausmės ir jos atlikimo vietos), nukentėjusieji R. L., N. Li., O. R., A. Rb. ir nuteistasis M. O.. Iš apeliacinės instancijos teismo 2019 m. spalio 7 d posėdžio protokolo turinio matyti, kad nuteistasis M. O. ir jo gynėjas prašė atlikti įrodymų tyrimą: apklausti nukentėjusįjį A. R., liudytojus O. S., N. L. ir pašalinti jų parodymuose esančius prieštaravimus; išsiaiškinti, kaip galėjo atsirasti nukentėjusiojo A. R. kraujo kambaryje, į kurį, kaip pats teigė, po sužalojimo nebuvo užėjęs; taip pat prašė kviesti teismo medicinos specialistą, kuris papildomai paaiškintų teismo medicinos specialisto išvadose nurodytus duomenis dėl nukentėjusiojo A. R. ir paties nuteistojo sužalojimų; apklausti nuteistojo sūnų bei vieną iš įvykio vietoje buvusių pareigūnų. Nukentėjusioji R. L. prašė apklausti liudytoją T. G.. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija gynybos ir nukentėjusiosios R. L. prašymus atlikti prieš tai nurodytus įrodymų tyrimo veiksmus atmetė. Vadinasi, apeliacinio proceso metu naujų duomenų, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, nebuvo surinkta (nenustatyta).

7417.

75Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal prieš tai minėtus apeliacinius skundus, su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistojo veiksmų juridinio vertinimo, be kita ko, ir paskirtos bausmės, nesutiko, nuosprendį pakeitė BPK 328 straipsnio 1, 2, 4 punktuose nustatytais pagrindais; savo baigiamajame akte (nuosprendyje) konstatavo, kad nuteistasis nužudė du žmones – V. Li. ir V. L., kuris dėl savo neįgalumo buvo bejėgiškos būklės, ir pasikėsino nužudyti A. R., taip pat sugriežtino nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo M. O. apeliacinį skundą atmetė.

7618.

77Tačiau, kaip pagrįstai nurodo ir kasatorius, abiejų instancijų teismai, darydami išvadas dėl nuteistojo kaltės, baudžiamojo įstatymo taikymo, bausmės skyrimo ir pan., neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas. Iš skundžiamų teismų nuosprendžių turinio matyti, kad teismai, nors ir išdėstė juose proceso metu surinktus bylai išspręsti reikšmingus įrodymus (nuteistojo M. O., nukentėjusiųjų A. R., A. Rb., R. L., liudytojų N. L., O. S., M. L., E. M., R. J., L. A., T. G., A. B. ir kt. parodymus, specialisto išvadas, įvykio vietos apžiūros protokolus, kitą rašytinę medžiagą), tačiau įvertino tik šių įrodymų dalį; be to, ir vertindami įrodymus išsamios jų analizės neatliko, darė klaidų dėl jų turinio, nepalygino jų kartu su iš kitų įrodymų šaltinių gautais duomenimis (pavyzdžiui, įvykio vietos apžiūrų metu užfiksuotais duomenimis, teismo medicinos specialisto išvadomis Nr. 140-(4707)-IS1-7013, G 2642/2016 (01) ir pan.) ir, kaip teisingai pažymima kasaciniame skunde, nepašalino prieštaravimų, esančių tarp byloje apklaustų asmenų parodymų ir jų neatitikimo su kita bylos medžiaga (t. y. įvykio vietos apžiūrų metu gautais duomenimis, liudytojos L. A. parodymais, teismo medicinos specialisto išvadomis Nr. 140-(4707)-ISI-7013, MK 6/2017 (01), G 2642/2016 (01), G 2643/2016 (01), G 2644/2016 (01), G 2640/2016 (01) ir kt.).

7819.

79Bylos duomenimis, nuteistasis M. O. kartu su kitais asmenimis, t. y. V. Li., V. L., A. R., A. Rb., N. L., O. S., bute, ( - ), vartojo alkoholinius gėrimus; po šių išgertuvių bute buvo rasti nužudyti V. Li. bei neįgaliojo vežimėlyje esantis V. L. ir, kaip nustatyta, nežymiai sužalotas, be kita ko, duriančiu-pjaunančiu įrankiu (peiliu) į kaklą, A. R..

8020.

81Iš nuteistojo M. O. parodymų matyti, kad, pagal jo nuomonę, nagrinėjamo įvykio vakarą minėtame bute jis buvo apiplėštas. Anot nuteistojo, V. Li., V. L., A. R. ir A. Rb. prieš jį naudojo fizinį smurtą (sudavė smūgius į galvą, veido sritį, krūtinę, tempė rankas, sukinėjo pirštus); jis buvo praradęs sąmonę, o kai atsigavo, pamatė, jog iš kelnių kišenės dingę auksinė grandinėlė, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ su dviem SIM kortelėmis, piniginė, kurią atsigavęs pamatė ant grindų, grynųjų pinigų nebuvo. Virtuvėje ant grindų gulėjo vienas iš jį užpuolusių vyrų (V. Li.), o neįgaliojo vežimėlyje pusiau gulomis – neįgalusis (V. L.). Trečiojo, jį mušusio virtuvėje tamsių plaukų vaikino, bute nebuvo. Tokius nuteistojo parodymus vienu ar kitu aspektu patvirtina ir kiti bylos duomenys. Pavyzdžiui, specialisto išvada Nr. G 2643/2016 (01) nuteistajam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (muštinė žaizda kaktoje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, pjautinė žaizda dešinėje plaštakoje, kuri galėjo atsirasti ginantis). A. R., be minėtos durtinės-pjautinės žaizdos kaklo kairėje pusėje, buvo nustatytas ir odos įbrėžimas kairio klubo srityje, paveikus smailiu daiktu, poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje bei dešinės plaštakos sumušimas; sužalojimai padaryti keturiais trauminiais poveikiais. Kad iš M. O. kelnių kišenės buvo ištraukta piniginė, kiti daiktai, reikalaujama pasakyti banko kortelės PIN kodą, galima spręsti ir iš nukentėjusiojo A. R. parodymų (V. L. jam davė palaikyti piniginę; girdėjo, kaip V. L. kažkurio asmens prašė duoti PIN kodą), taip pat rašytinių duomenų. Taigi, iš įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad kambaryje šalia ant stalo padėtų keturių mobiliojo ryšio telefonų „Nokia“ buvo rasti ir M. O. priklausantys dokumentai (asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, transporto priemonės registracijos liudijimas, darbo pažymėjimas); virtuvėje ant viryklės aliuminio puodo buvo rasta geltonos spalvos metalo grandinėlė; šiukšlių krūvoje – plastikinis maišelis, kuriame, be kita ko, įdėta juodos spalvos piniginė, vizitinės kortelės ir M. O. vardu išduota DNB banko mokėjimo kortelė. Specialisto išvada Nr. 140-(4707)-IS1-7013 nustatyta, kad ant įvykio vietoje aptiktų mokėjimo kortelės, vairuotojo pažymėjimo rastas DNR, kurio genotipas sutampa su A. R. genotipu; ant įvykio vietoje rastų transporto priemonės registracijos liudijimo, kortelių dėklo, pažymėjimo, piniginės, vizitinės kortelės, DNB banko voko rastas DNR, kurio genotipas sutampa su V. Li. genotipu. Tačiau šie duomenys, kaip ir kitos svarbios nagrinėjamo įvykio aplinkybės (V. Li. lavono padėtis, jo rankoje rastas peilis ir pan.), nebuvo išsamiai ištirti ir tinkamai teisiškai įvertinti tiek nuteistojo M. O., tiek ir nukentėjusiojo A. R. parodymų kontekste.

8221.

83Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas M. O. parodymus dėl prieš jį naudoto smurto, padarė prieštaringas išvadas. Pavyzdžiui, nuosprendžio 50 punkte teismas nurodė, kad M. O. teiginių apie jo patirtą fizinį smurtą ir jo pobūdį nepatvirtina byloje surinkti duomenys, nors toliau (tame pačiame punkte) dėsto specialisto išvada Nr. G 2643/2016 (01) nustatytus M. O. padarytus sužalojimus, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, kaip tik vienu ar kitu aspektu patvirtina nuteistojo nurodytas aplinkybes dėl prieš jį naudoto fizinio smurto. Teismo nuosprendžio išvadoms, nurodytoms 50 punkte, prieštarauja ir nuosprendžio 53.3 punkte be jokio vertinimo išdėstyta pirmosios instancijos teismo išvada, kad „<...> virtuvėje vykusio konflikto, kuriame iš pradžių dalyvavo M. O. ir V. Li., o vėliau prisijungė V. L., metu jų nuteistajam padaryti specialisto išvadoje Nr. G 2643/2016 (01) nustatyti sužalojimai, o V. Li., V. L. ir atėjusiam į pagalbą A. R. M. O. veiksmais padaryti specialisto išvadose <...> nustatyti sužalojimai“ buvo „kaip nuteistojo reakcija į kilusio konflikto eigą“. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie teismo teiginiai leidžia manyti, kad nuteistojo veiksmuose galimai yra nuteistojo atsakomybę šalinančių ar švelninančių aplinkybių, nustatytų bendrosios dalies normose (kaip antai BK 28 straipsnyje, 59 straipsnio 1 dalyje ar kt.), tačiau dėl tokių pirmosios instancijos teismo teiginių skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, kaip minėta, nepateiktas joks teisinis vertinimas.

8422.

85Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės sąlygų yra ta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jei jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nurodytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis), todėl teismui tenka pareiga nuosprendyje, be kita ko, nustatyti ir jame nurodyti visas faktines bylos aplinkybes, būtinas tam, kad būtų galima konstatuoti BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, tinkamai teisiškai argumentuotos (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).

8623.

87Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog M. O. nusikalstamų veiksmų kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą nėra pagrindo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tačiau, atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, tokia teismo išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat padaryta neatlikus išsamios visų įrodymų analizės.

8824.

89Bylos duomenimis, nukentėjusysis V. L. išties turėjo judėjimo negalią, dėl kurios jam buvo nustatytas 30 procentų darbingumo lygis (netektas darbingumo lygis 70 procentų), savarankiškai jis galėjo judėti tik su neįgaliojo vežimėliu. Kita vertus, prieš nagrinėjamą įvykį V. L. kartu su nuteistuoju bei kitais prieš tai minėtais išgertuvių dalyviais visą vakarą vartojo alkoholinius gėrimus (jo lavono kraujyje rasta 2,00 promilės etilo alkoholio, šlapime – 2,58 promilės etilo alkoholio, tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį) ir, sprendžiant iš nukentėjusiojo A. R. bei nuteistojo M. O. parodymų, pakankamai aktyviai dalyvavo konflikte (pavyzdžiui, iš nukentėjusiojo A. R. parodymų matyti, kad V. L. jam perdavė juodos spalvos odinę piniginę ir prašė palaikyti, taip pat girdėjo, kaip V. L. pakeltu tonu kažkam sakė „pasakyk PIN kodą, koks yra PIN kodas“; iš nuteistojo M. O. parodymų matyti, kad V. L. kartu su V. Li. ir A. R. neleido jam išeiti iš buto, griebė jį už rankos, sukinėjo pirštus, kaip jam atrodė, siekdami numauti nuo jo žiedą). Teismas, pripažindamas M. O. kaltu nužudžius bejėgiškos būklės V. L., nepasisakė, ar šis galėjo kitaip išvengti pavojaus sau, taip pat ar M. O. suvokė bejėgišką nukentėjusiojo būklę ir pasinaudodamas būtent ja šiam atėmė gyvybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo išvada dėl V. L. bejėgiškos būklės padaryta tinkamai neįvertinus nuteistojo parodymų apie kilusio konflikto pradžią ir priežastį, jo eigą, kas patvirtintų nuteistojo besiformuojančią (ar jau susiformavusią ir kryptingą) tyčią atlikti jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, tarp jų ir pasikėsinimą nužudyti A. R.. Pažymėtina ir tai, kad dėl šio nusikaltimo (pasikėsinimo nužudyti) skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyti jokie argumentai ir nepateiktas joks teisinis vertinimas dėl nuteistojo veiksmų bei tyčios turinio, o nukentėjusysis A. R. nebuvo net apklaustas dėl aplinkybių, kuriomis jam buvo padaryti (atsirado) kiti sužalojimai (iš kurių vienas galėjo atsirasti ginantis), konstatuoti teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 2642/2016 (01).

9025.

91Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į kitus skundžiamo nuosprendžio trūkumus; nors jie ir nėra esminiai, tačiau rodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašytas neatidžiai. Pavyzdžiui, nuosprendžio aprašomosios dalies 11 lape nurodyta, jog prokuroro apeliacinis skundas yra tenkinamas, tačiau rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad prokuroro, kaip ir visų minėtų nukentėjusiųjų, apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies; nuosprendžio 55.3 punkte nurodytas V. L. nustatytas sunkus girtumo laipsnis, tačiau teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 1105/2016 (01) nurodyta, kad šio nukentėjusiojo lavono kraujyje ir šlapime rastas etilo alkoholio kiekis atitinka vidutinį girtumo laipsnį (2 t., b. l. 32–38). Taigi, ir dėl tokių trūkumų apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka jam keliamų BPK 331 straipsnio 4 dalyse nustatytų reikalavimų.

9226.

93Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas padarė BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 320 straipsnio 3 dalyje ir 331 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimus, kurie pripažintini esminiais, sukliudžiusiais apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl šio teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

9427.

95Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų nuteistojo M. O. gynėjo kasacinio skundo argumentų, susijusių su BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktų taikymu, nes tai prieštarautų BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis pirmiau paminėtų baudžiamojo proceso įstatymų nuostatų reikalavimų, turi patikrinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo M. O. bei kitų proceso dalyvių apeliacinius skundus.

9628.

97Pažymėtina, kad šioje byloje priimtas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 20 d., pradėtas vykdyti 2019 m. lapkričio 25 d. Pagal byloje esančius duomenis nuteistasis M. O. paskirtą jam laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2019 m. gruodžio 10 d. Pravieniškių pataisos namuose, o nuo 2019 m. gruodžio 20 d. – Alytaus pataisos namuose.

9829.

99Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ir pradėjimo vykdyti nuteistajam M. O. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi buvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

10030.

101Kasacinės instancijos teismo nutartimi panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendį ir bylą perdavus iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, susidaro situacija, kai pirmosios instancijos teismo nuosprendis nuteistajam M. O. nėra įsiteisėjęs ir negali būti vykdomas. Todėl nuteistasis M. O. šioje byloje iš bausmės atlikimo vietos paleistinas, paliekant galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi jam paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

102Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

103Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

104Nuteistąjį M. O. šioje byloje iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos paleisti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 4. Iš nuteistojo M. O. priteista: Vilniaus teritorinei ligonių kasai 62,34 Eur... 5. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 6. Iš nuteistojo M. O. priteista: N. Li. 635,91 Eur turtinei žalai atlyginti, O.... 7. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Nuteistojo M. O. apeliacinis... 8. Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo M. O. ir jo gynėjo advokato... 9. I. Bylos esmė... 10. 1.... 11. M. O. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktus už tai, kad... 12. II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė... 13. 2.... 14. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas... 15. III. Kasacinio skundo argumentai... 16. 3.... 17. Kasaciniu skundu nuteistojo M. O. gynėjas advokatas A. Sokolovski prašo... 18. 3.1.... 19. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos... 20. 3.2.... 21. Kasatorius nesutinka su teismų išvadomis, kad būtent jo ginamasis nužudė... 22. 3.3.... 23. Apkaltinamasis nuosprendis iš esmės grindžiamas nukentėjusiojo A. R.... 24. 3.4.... 25. Nukentėjusiojo A. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, iš... 26. 3.5.... 27. Be to, A. R. parodymai prieštarauja ir kitiems bylos įrodymams, o dalis... 28. 3.6.... 29. Kaip tvirtino A. R., V. L. ir V. Li. galėjo būti nužudyti tuo metu, kai jis... 30. 3.7.... 31. Iš A. R. parodymų matyti ir tai, kad jis, pamatęs į virtuvę važiuojantį... 32. 3.8.... 33. Teismai nepašalino prieštaravimų A. R. parodymuose dėl jo paties... 34. 3.9.... 35. Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų... 36. 3.10.... 37. Pirmosios instancijos teismas neapklausė visų asmenų, kurie po nužudymo... 38. 3.11.... 39. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmetė prašymą apklausti... 40. 3.12.... 41. Teismai neištyrė ir kitų svarbių bylos aplinkybių. Įvykio vietos... 42. 3.13.... 43. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad V. L. galėjo... 44. 3.14.... 45. Kasatorius teigia ir tai, kad teismai neturėjo pagrindo A. R. padarytą... 46. IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 47. 4.... 48. Nuteistojo M. O. gynėjo advokato A. Sokolovski kasacinis skundas tenkintinas.... 49. Dėl esminių BPK pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos... 50. 5.... 51. Kasaciniu skundu nuteistojo M. O. gynėjas prašo panaikinti apeliacinės... 52. 6.... 53. Nagrinėjamoje byloje M. O. nuteistas dėl dviejų žmonių, t. y. V. Li. ir... 54. 7.... 55. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą nužudymas kvalifikuojamas, kai... 56. 8.... 57. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą atsako tas, kas nužudė du ar... 58. 9.... 59. Apie sumanymą nužudyti du ar daugiau žmonių liudija kaltininko tyčios... 60. 10.... 61. Kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama dėl duomenų pripažinimo įrodymais,... 62. 11.... 63. Tinkamu teisiniu argumentavimu gali būti laikomas tik toks argumentavimas, kai... 64. 12.... 65. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas pagal savo paskirtį... 66. 13.... 67. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą... 68. 14.... 69. Bylos duomenimis, M. O. buvo kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 5... 70. 15.... 71. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus... 72. 16.... 73. Šį pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacine tvarka apskundė... 74. 17.... 75. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal... 76. 18.... 77. Tačiau, kaip pagrįstai nurodo ir kasatorius, abiejų instancijų teismai,... 78. 19.... 79. Bylos duomenimis, nuteistasis M. O. kartu su kitais asmenimis, t. y. V. Li., V.... 80. 20.... 81. Iš nuteistojo M. O. parodymų matyti, kad, pagal jo nuomonę, nagrinėjamo... 82. 21.... 83. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės... 84. 22.... 85. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad viena iš pagrindinių baudžiamosios... 86. 23.... 87. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, konstatavo, kad pirmosios... 88. 24.... 89. Bylos duomenimis, nukentėjusysis V. L. išties turėjo judėjimo negalią,... 90. 25.... 91. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į kitus skundžiamo... 92. 26.... 93. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 94. 27.... 95. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų... 96. 28.... 97. Pažymėtina, kad šioje byloje priimtas Vilniaus apygardos teismo 2019 m.... 98. 29.... 99. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iki pirmosios instancijos teismo... 100. 30.... 101. Kasacinės instancijos teismo nutartimi panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo... 102. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 103. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 104. Nuteistąjį M. O. šioje byloje iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos...