Byla 1A-444-616/2018
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Justo Namavičiaus, Algimanto Valantino, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, nuteistojo M. O. (M. O.) gynėjui advokatui Henrikui Mackevičiui, nukentėjusiesiems I. P. ir R. P.,

2teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. O. (toliau – ir nuteistojo) ir jo gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus (toliau – ir gynėjas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

3M. O. (M. O.) pripažintas kaltu ir nuteistas:

4- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 10 punktus laisvės atėmimo bausme 8 metams ir 6 mėnesiams;

5- pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punktą laisvės atėmimo bausme 13 metų ir 6 mėnesiams.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu – prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 17 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

7Iš M. O. priteista: I. P. 1 261,84 Eur turtinei žalai atlyginti, I. P. ir R. P. po 30 000 Eur,

8J. P. – 15 000 Eur, J. G. – 10 000 Eur; A. T. – 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat I. P. 968 Eur, R. P. 544,50 Eur, J. G. 363 Eur ir A. T. 600 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.

9Teisėjų kolegija

Nustatė

10I.

11Bylos esmė

121.

13M. O. (toliau – ir M. O.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 10 punktus bei BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punktą už tai, kad, turėdamas tikslą pabėgti nuo UAB ( - ) apsaugos darbuotojų, pasikėsino dėl nukentėjusių asmenų tarnybos pareigų vykdymo nužudyti du žmones, kurių vieną nužudė dėl nukentėjusio asmens tarnybos pareigų vykdymo, t. y. 2018 m. sausio 5 d. apie 19.13 val. prekybos centre ( - ), esančiame ( - ), parduotuvės ( - ) apsaugos poste, įtarus sukčiavimu savitarnos kasoje, sulaikytas M. O., siekdamas pataikyti į krūtinę, peiliu tris kartus smogė UAB ( - ) apsaugos darbuotojui A. T. (A. T.) (toliau – ir A. T.), padarydamas jam paviršinius durtinius–pjautinius sužalojimus: krūtinės ląstos kairėje pusėje didžiojo krūtinės raumens srityje, dešinio dilbio apatinio trečdalio nugariniame paviršiuje ir kairio dilbio vidurinio-apatinio trečdalio ribos nugariniame paviršiuje, tačiau A. T. nenužudė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes A. T. aktyviai gynėsi rankomis nuo dūrių į krūtinę, o UAB ( - ) apsaugos darbuotojas R. P. (toliau – ir R. P.) tuo metu laikė M. O. rankomis prispaudęs prie sienos. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką M. O. tyčia peiliu tris kartus smogė einančiam tarnybines pareigas R. P. į kairįjį petį, į dešinį petį ir į kaklą, dėl to nuo durtinio–pjautinio kaklo sužalojimo, padarius žaizdą kaklo priekinio paviršiaus dešinės pusės apatinėje dalyje, sužalojus trachėją, kairę Jungo veną ir kairę vidinę miego arteriją, R. P. įvykio vietoje mirė, tai yra taip tyčia jį nužudė.

14II.

15Apeliacinio skundo argumentai

162.

17Nuteistasis M. O. ir jo gynėjas advokatas Henrikas Mackevičius apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 20 nuosprendį pakeisti:

18- pripažinti, kad nuteistasis M. O. nusikalstamas veikas padarė, esant jo atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, numatytoms BK 59 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktuose, ir sušvelninti M. O. paskirtas bausmes;

19- pašalinti iš skundžiamo teismo nuosprendžio pasikėsinimą nužudyti kvalifikuojantį požymį, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, ir skirti švelnesnę bausmę;

20- nuteistajam paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu;

21- sumažinti nukentėjusiajam A. T. priteistos neturtinės žalos dydį iki 5 000 €.

223.

23Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neišanalizavo įvykio aplinkybių, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to nepagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose, t.y. netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė neteisingą bausmę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

243.1.1. pirmosios instancijos teismo išvada, kad prieš M. O. nebuvo panaudotas smurtas, neįtikinama. Apeliantų teigimu, nuteistojo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo A. T. elgesys. Teisiamajame posėdyje M. O. parodė, kad jis, sulaikytas apsaugos darbuotojo A. T., pasiūlė sumokėti kainų skirtumą bei paprašė kviesti policiją, tačiau apsaugininkas jo neklausė ir puolė mušti, taikydamas į viršutinę galvos dalį. M. O. buvo suduota ne mažiau kaip dešimt smūgių kumščiu ir alkūne, dėl to M. O. stūmė A. T. į kampą, o atbėgus R. P. ir šiam bandant surakinti M. O. rankas, išsitraukė iš vidinės kišenės peilį ir juo smūgiavo abiem nukentėjusiesiems. Apeliaciniame skunde apeliantai cituoja skundžiamame teismo nuosprendyje pateiktą vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas nuteistojo konfliktas su A. T., o vėliau ir su R. P., analizę, ir teigia, kad teismas šį bylos įrodymą vertino neišsamiai. Apeliantai skunde pateikia savitą vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių vertinimą, remiantis kuriuo teigia, kad nukentėjusysis A. T. aktyviai naudojo fizinę jėgą prieš M. O., o šis jokio priešinimosi ar agresijos nerodė ir priešintis apsaugos darbuotojams neketino iki į pažeidėjų sulaikymo patalpą įėjo R. P.. Grumtynės su apsaugos darbuotojais prasidėjo tik po to, kai R. P. mėgino surakinti M. O. rankas antrankiais.

253.1.2. Apeliantų teigimu, nusikalstama veika buvo padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo A. T. veiksmai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė nuteistojo paaiškinimus apie tai, kad jis buvo mušamas ir dėl to panaudojo peilį prieš apsaugos darbuotojus. Apeliantai sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta aplinkybe, kad dalies apsaugos darbuotojų su nuteistuoju atliktų veiksmų vaizdo įraše įžiūrėti negalima, kadangi pažeidėjų sulaikymo kambarys nefilmuojamas, ir vaizdo įraše nematyti nei nuteistojo, nei apsaugos darbuotojų veiksmų, atliktų prieš pat tą momentą, kai nuteistasis pradėjo naudoti peilį (iš matymo lauko nukentėjusieji ir nuteistasis dingsta 01:22 ir vėl pasirodo 01:26). Tačiau apeliantai teigia, kad iš vaizdo įraše 01:09 ir 01:11 užfiksuotų aplinkybių matyti nukentėjusiojo A. T. staigūs judesiai nuteistojo pusėn, nors nuo pirmo A. T. pastūmimo nuteistasis nesipriešino ir nerodė agresijos ženklų.

263.1.3. Apeliantų nuomone, nustatant nukentėjusiojo A. T. veiksmų, atliktų prieš M. O. teisėtumą, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Asmens ir turto saugos įstatymo (toliau – Asmens ir turto saugos įstatymas) 2 straipsnio 2 ir 17 dalimis, kuriose apibūdinta fizinė prievarta, bei 16 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyti atvejai, kada apsaugos darbuotojas turi teisę panaudoti fizinę prievartą ir specialiąsias priemones. Apeliantų teigimu, pagal byloje nustatytas aplinkybes A. T. veiksmai prieš nuteistąjį, užfiksuoti vaizdo įraše nuo 01:00 iki 01:21, buvo aiškiai pertekliniai, nebūtini, todėl fizinė prievarta prieš nuteistąjį buvo naudojama nesant Asmens ir turto saugos įstatyme numatytų pagrindų. Taip pat nesant aktyvių nuteistojo veiksmų, vengiant sulaikymo, nebuvo pagrindo panaudoti ir specialiųjų priemonių - antrankių. Apeliantai teigia, kad A. T., būdamas specialiai apmokytu asmeniu (apsaugos darbuotoju), turėdamas aiškią jėgų persvarą prieš nuteistąjį (A. T. buvęs boksininkas, sveria 140 kg), galėjo sulaikyti nuteistąjį, nenaudodamas perteklinės jėgos.

273.1.4. Apeliantų teigimu, įvertinus nurodytas aplinkybes ir byloje esantį vaizdo įrašą, konstatuotina, kad nukentėjusiojo A. T. veiksmai, naudojant akivaizdžiai perteklinę fizinę jėgą prieš nesipriešinantį ir nemėginantį pasišalinti nuteistąjį, buvo neteisėti ir provokuojantys ir neabejotinai turėjo įtakos tam, kad kilus susijaudinimui nuteistasis atliko nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas. Apeliantų nuomone, tokios aplinkybės turi būti pripažintos nuteistojo atsakomybę švelninančiomis aplinkybėmis, numatytomis BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose, ir į jas turi būti atsižvelgiant nuteistajam skiriant bausmes.

283.2.

29Apeliantai taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo M. O. veiksmus ir dėl to paskyrė neteisingą bausmę.

303.2.1.

31Apeliantai skunde pateikia savitą BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkto aiškinimą, remiantis kuriuo teigia, kad nuteistasis turėjo būti teisiamas ne už dvi atskiras veikas, o už vieną veiką, apimančią tikslą nužudyti du asmenis, atliekančius tarnybines pareigas, ir bausmė turėjo būti skiriama atsižvelgiant į pasekmes.

323.2.2.

33Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo M. O. tyčios turinį skundžiamame nuosprendyje aptarė lakoniškai, jo išsamiau neišanalizavo. Apeliantų teigimu, nuteistasis bendro nusikalstamo sumanymo nužudyti du ar daugiau žmonių neturėjo ir tiesiogine apibrėžta tyčia, siekdamas atimti dviejų asmenų gyvybes, neveikė. Peilio panaudojimas nebuvo iš anksto suplanuotas, jį nuteistasis pradėjo naudoti tik besigrumiant su abiem apsaugos darbuotojais. Be to, nuteistasis peilį prieš apsaugos darbuotojus naudojo ypač trumpą laiką (sprendžiant iš vaizdo įrašo apie 6–7 sekundes), kas leidžia teigti, kad tiesioginės tyčios nužudyti apsaugos darbuotojus nebuvo. Vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės leidžia teigti, kad A. T. pasitraukus ir nuteistajam beveik išsivadavus nuo R. P., jis ne tik peilio, tačiau ir smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiuosius nebenaudojo, taigi nuteistojo tikslas buvo ne nužudymas, o išsilaisvinimas. Apeliantai pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių teigti, jog buvo susiformavusi nuteistojo valia veikti siekiant konkrečių padarinių - dviejų žmonių mirties. Todėl nuteistajam neturėjo būti inkriminuojamas pasikėsinimas nužudyti du žmones (BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

343.3.

35Apeliantai nesutinka su nuteistajam paskirta subendrinta bausme ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė bausmių subendrinimo taisykles. Nagrinėjamoje byloje nustatyta idealioji, o ne realioji nusikalstamų veikų sutaptis, todėl nuteistajam paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytą bausmių apėmimo būdą. Tai, kad M. O. nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal tą patį BK straipsnį – BK 129 straipsnio 2 dalį, tik skirtingus punktus, nepaneigia idealiosios nusikalstamų veikų sutapties buvimo, kadangi byloje nustatyti idealiosios sutapties požymiai. Veiksmus, kuriais buvo sužalotas A. T. ir nužudytas R. P., nuteistasis atliko per ypač trumpą laiko tarpą (6–7 sekundes), spontaniškai, tokie veiksmai sudarė vientisą ir nenutrūkstamą poelgį, todėl konstatuotina, kad nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį ir bausmės paskirtos už dvi nusikalstamas veikas turi būti subendrintos taikant bausmių apėmimo, o ne dalinį bausmių sudėjimo, būdą.

363.4.

37Apeliantai taip pat nesutinka su nukentėjusiajam A. T. priteistos neturtinės žalos dydžiu ir teigia, kad nukentėjusiajam priteistas 10 000 eurų neturtinės žalos dydis yra per didelis. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį, neatsižvelgė į neteisėtus ir provokuojančius paties A. T. veiksmus. Konstatavus provokuojančius ir neteisėtus nukentėjusiojo A. T. veiksmus, turėjusius įtakos nusikalstamos veikos atlikimui, spręstina ir dėl A. T. priteistos neturtinės žalos dydžio sumažinimo.

383.

39Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo M. O. gynėjas prašė tenkinti jų apeliacinį skundą. Prokurorė prašė nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistajam paskirtas bausmes subendrinti, taikant bausmių apėmimo būdą. Nukentėjusieji I. P. ir R. P. – apeliacinio skundo tenkinimo klausimą paliko spręsti teismui.

40III.

41Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

42Nuteistojo M. O. ir jo gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

43Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

444.

45Nagrinėjamoje byloje M. O. nuteistas už tai, kad 2018 m. sausio 5 d. apie 19.13 val. prekybos centre ( - ), parduotuvės ( - ) apsaugos poste pasikėsino dėl nukentėjusių asmenų tarnybos pareigų vykdymo nužudyti du žmones: A. T. ir R. P., ir vieną iš jų – R. P. nužudė dėl nukentėjusio asmens tarnybos pareigų vykdymo. Tokia M. O. nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 10 punktus bei pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punktą. Pirmosios instancijos teismas nurodė tokius nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus: ,,M. O., turėdamas tikslą pabėgti nuo apsaugos darbuotojų, pasikėsino dėl nukentėjusių asmenų tarnybos pareigų vykdymo nužudyti du žmones, kurių vieną nužudė dėl nukentėjusio asmens tarnybos pareigų vykdymo, t. y. parduotuvės ( - ) apsaugos poste, įtarus sukčiavimu savitarnos kasoje, sulaikytas ir, siekdamas pataikyti į krūtinę, tyčia peiliu tris kartus smogė apsaugos darbuotojui A. T., padarydamas jam paviršinius durtinius-pjautinius sužalojimus: krūtinės ląstos kairėje pusėje didžiojo krūtinės raumens srityje, dešinio dilbio apatinio trečdalio nugariniame paviršiuje ir kairio dilbio vidurinio–apatinio trečdalio ribos nugariniame paviršiuje, tačiau A. T. nenužudė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes A. T. aktyviai gynėsi rankomis nuo dūrių į krūtinę. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką M. O. tyčia peiliu tris kartus smogė einančiam tarnybines pareigas R. P. į kairįjį petį, į dešinį petį ir į kaklą, dėl to nuo durtinio-pjautinio kaklo sužalojimo padarius žaizdą kaklo priekinio paviršiaus dešinės pusės apatinėje dalyje, sužalojus trachėją, kairę Jungo veną ir kairę vidinę miego arteriją R. P. įvykio vietoje mirė, tai yra taip tyčia jį nužudė. Kaltinamojo atlikti veiksmai bei panaudotas įrankis – peilis – rodo pastarojo tyčios kryptingumą. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes suduodamas kelis kartus A. T. ir R. P. norėjo sunkių padarinių – peiliu taikėsi į gyvybei pavojingas vietas ir savo veiksmais A. T. pasikėsino nužudyti, o R. P. nužudė. Tarp kaltinamojo suduotų smūgių ir nukentėjusiojo R. P. mirties bei A. T. sužalojimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Objektyviai nustatyta, kad M. O. panaudojo peilį prieš nukentėjusiuosius, kai pastarieji vykdė savo tarnybines pareigas, vilkėjo apsaugos darbuotojo rūbus, ant megztinių buvo užrašai, pats kaltinamasis anksčiau dirbo apsaugos tarnyboje „Argus“ ir tikrai atpažino saugos darbuotojus“.

465.

47Apeliaciniame skunde neneigiama, kad skundžiamame teismo nuosprendyje nurodytu laiku, parduotuvės ( - ) apsaugos poste M. O., panaudodamas peilį, sužalojo apsaugos darbuotoją A. T. ir nužudė apsaugos darbuotoją R. P.. Tačiau apeliantai nesutinka su M. O. nusikalstamos veikos teisiniu vertinimu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Apeliantai teigia, kad nuteistasis, panaudodamas peilį prieš apsaugos darbuotojus A.T. ir R. P., nesiekė nužudyti du žmones, nuteistojo tikslas buvo apsiginti nuo apsaugos darbuotojo A. T. neteisėtų ir provokuojančių veiksmų ir pasišalinti iš sulaikymo vietos, todėl M.O. nepagrįstai inkriminuotas BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas nužudymo sudėties požymis – du ar daugiau žmonių ir dėl to netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas.

486.

49Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, apeliantų teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai dėl netinkamo BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymo, prieštarauja apeliantų ginčijamos BK normos aiškinimo ir taikymo praktikai.

507.

51BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė du ar daugiau žmonių. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, kai kaltininkas nužudo bent du asmenis vienu metu, veikdamas tiesiogine ar netiesiogine tyčia atskirų nukentėjusiųjų atžvilgiu, arba skirtingu laiku, veikdamas tiesiogine tyčia pagal bendrą sumanymą nužudyti du asmenis. Taigi kvalifikuojantis požymis – du ar daugiau žmonių inkriminuojamas, kai kaltininko veiksmus atimant gyvybę ne vienam, o dviem ar daugiau asmenų lemia vieningas (bendras) nusikalstamas sumanymas. Tai ne du atskiri, o vienas nusikaltimas, nes jo padariniai – dviejų ar daugiau žmonių mirtis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-3-689/2018).

528.

53Nagrinėjamoje byloje M. O. nuteistas už pasikėsinimą nužudyti du asmenis, todėl šiai bylai aktualus ir BK 22 straipsnio 1 dalies (pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką) aiškinimas ir taikymas.

549.

55Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Teismų praktikoje konstatuota, kad pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiškia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimą padaryti nusikaltimą, tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-443/2011, 2K-239-139/2015). Taigi nustatant nusikaltimo, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, požymius, atskleidžiant kaltininko tyčią būtina nustatyti valinį jos turinį, siekimą apibrėžtų padarinių, kurie neatsiranda dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios. Dėl to, kvalifikuojant nebaigtas veikas, turi būti tiksliai nustatyta, kokio konkrečiai rezultato kaltininkas siekė. Kaltininkas traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už pasikėsinimą nužudyti du ar daugiau žmonių, jei jis turi vieningą nusikalstamą sumanymą atimti gyvybę dviem asmenims, bet to padaryti nepavyksta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2-699/2016). Jeigu tokio nusikalstamo sumanymo nėra, kiekviena veika kvalifikuojama atskirai pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ar BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį (jei nėra nužudymą kvalifikuojančių požymių, numatytų šio straipsnio 2 dalyje). Apie sumanymą nužudyti du ar daugiau žmonių liudija kaltininko tyčios kryptingumas, t. y. kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais kėsinasi į dviejų ar daugiau žmonių gyvybę, numato, kad gali atimti gyvybę dviem ir daugiau žmonių, ir siekia tokių padarinių (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

5610.

57Teismų praktikoje konstatuota, kad asmens kaltės turinys (tyčia, jos kryptingumas) atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos (motyvai) nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama (tikslas), bet ir įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. konkrečias byloje nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-483-976/2015,

582K-P-498-746/2015, 2K-79-489/2017).

5911.

60Nagrinėjamoje byloje remiantis BPK nustatyta tvarka surinktų, teisme ištirtų ir patikrintų bei pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles įrodymų visuma (nuteistojo M. O., nukentėjusiojo A. T., liudytojo R. A. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole, vaizdo įraše ir šio įrašo apžiūros protokole bei specialistų išvadose užfiksuoti duomenys) nustatytos sekančios byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybės: M. O. prekybos centre ( - ) esančioje parduotuvėje ( - ) savitarnos kasoje pasvėrė mandarinus, tačiau sumokėjo už svogūnus ir buvo sulaikytas UAB ( - ) apsaugos darbuotojo A. T., bei atvestas į parduotuvės ( - ) apsaugos poste esančią pažeidėjų sulaikymo patalpą; M. O., paliktas vienas pažeidėjų sulaikymo patalpoje, bandė savavališkai pasišalinti, tačiau buvo sustabdytas apsaugos darbuotojo A. T., kuris žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais nurodė M.O. grįžti į sulaikymo patalpas ir laukti, kol apsaugos darbuotojai užpildys reikiamus dokumentus; M. O. nevykdė apsaugos darbuotojo A. T. nurodymo ir toliau siekė pasišalinti iš sulaikymo vietos; M. O. bandant praeiti pro apsaugos darbuotoją A. T., tarp pastarojo ir M. O. įvyko fizinis kontaktas – M. O. sąmoningai atsitrenkė į apsaugos darbuotojo A. T. krūtinę (pilvą), dėl to A. T. rankomis atstūmė M. O. nuo savęs link pažeidėjų sulaikymo patalpų; pažeidėjų sulaikymo patalpoje M. O. susigrūmė su apsaugos darbuotoju A. T.; apsaugos motorinės patalpose buvęs A. T. kolega R. P., pamatęs besipriešinantį M. O., paėmė antrankius ir atėjo padėti kolegai sutramdyti besipriešinantį pažeidėją; R. P., padedant A. T., bandė uždėti M. O. antrankius, tačiau M. O. tam aktyviai pasipriešino ir susigrūmė su abiem apsaugos darbuotojais; grumtynių metu R. P. pavyko prispausti M. O. prie sienos, tačiau M. O. nenustojo priešintis, grumtynių metu išsitraukė su savimi turėtą peilį ir, laikydamas jį dešinėje rankoje, per bandantį jį laikyti apsaugos darbuotoją R. P., staigiais judesiais smūgiavo peiliu iš viršaus žemyn ne mažiau 5 kartų tikslingai ir tiesiogiai į apsaugos darbuotoją A. T., kuris, siekdamas išvengti smūgių, dengdamasis ranka nuo smūgių, atsitraukė, o R. P. ir toliau bandė laikyti besipriešinantį ir smūgiuojantį peiliu M. O.. Po to M. O., nebepasiekdamas A. T., pradėjo smūgiuoti peiliu jį laikančiam R. P. į kaklo sritį. Pastarajam, pajutus smūgius ir trumpam paleidus M. O., šis bėgo iš pažeidėjų laikymo kambario, tačiau R. P. vėl sugriebė M. O. už drabužių ir tuo momentu M. O. dar kartą smogė peiliu R. P. į kaklo sritį, pastūmė R. P. į monitorinės patalpas ir su peiliu rankoje pabėgo iš apsaugos posto zonos (t. 4, b. l. 50–51, 62; 51–53; 61–62; t. 1, b. l. 20–33; 166–195). Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 17/2017(03) konstatuota, kad R. P. buvo padaryti trys sužalojimai duriančiu-pjaunančiu įrankiu, tikėtina, peilio geležte. Kiauryminis kairio peties odos–paodės durtinis-pjautinis sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties neturintis įtakos mirčiai; aklas durtinis-pjautinis dešinio peties paviršiaus sužalojimas su dešinio deltinio ir dešinio krūtininio raumenų sužalojimais yra nežymaus arba nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties neturintis įtakos mirčiai. Durtinis-pjautinis kaklo sužalojimas su žaizda kaklo priekinio paviršiaus dešinės pusės apatinėje dalyje, trachėjos, kairės jungo venos ir kairės vidinės miego arterijos sužalojimas, kuris yra sunkus sveikatos sutrikdymas, šiuo atveju baigęsis mirtimi (t. 1, b. l. 69–72). Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 64/2018(03) konstatuota, kad A. T. buvo padaryti trys paviršiniai durtiniai-pjautiniai sužalojimai: krūtinės ląstos kairėje pusėje didžiojo krūtinės raumens srityje, dešinio dilbio apatinio trečdalio nugariniame paviršiuje ir kairio dilbio vidurinio-apatinio trečdalio ribos nugariniame paviršiuje, visi šie sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto. Dilbių sužalojimai galėjo atsirasti dengiantis rankomis nuo dūrių (t. 2, b. l. 118–121). Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 52/2018(03) konstatuota, kad apžiūrėjus M. O., rasti paviršiniai odos nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje, kairėje veido pusėje – smilkinio, skruosto ir kramtomojo raumens srityje – bei kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, taip pat rastos tazerio panaudojimo žymės juosmens kairėje pusėje (t. 3, b. l. 101-105). Šiame kontekste pažymėtina, kad, pagal nuteistojo parodymus, tazerį jo atžvilgiu panaudojo policijos pareigūnai, sulaikydami jį jo gyvenamojoje vietoje.

6112.

62Byloje nustatyta, kad nuteistasis M. O. nukentėjusiųjų A. T. ir R. P. ankščiau nepažinojo. Bylos rašytiniai duomenys patvirtina, kad A. T. ir R. P. įvykio metu dirbo apsaugos darbuotojais UAB ( - ), kuri ( - ), UAB patalpose teikė neginkluotos asmens ir turto apsaugos paslaugas. Aukščiau, 12 punkte aptarta nusikalstamo įvykio eiga liudija, kad M. O. buvo pagrįstai sulaikytas apsaugos darbuotojo A. T. dėl galimo sukčiavimo ( - ) parduotuvės savitarnos kasoje. Sulaikymo metu jokios konfliktinės situacijos tarp M. O. ir apsaugos darbuotojo A. T. nebuvo. Konfliktas tarp M. O. ir A. T. prasidėjo tik tada, kai sulaikytas M. O. nepaklusęs apsaugos darbuotojo A. T. reikalavimui laukti pažeidėjų sulaikymo patalpoje, bandė savavališkai pasišalinti iš sulaikymo vietos ir siekdamas tokį sumanymą įgyvendinti, sąmoningai atsitrenkė į jam išėjimą užstojusį apsaugos darbuotoją A. T.. Toks fizinis kontaktas peraugo į fizinius veiksmus: apsaugos darbuotojas A. T. rankomis atstūmė M. O. nuo savęs į pažeidėjų sulaikymo patalpą, o M. O. ėmė aktyviais veiksmais priešintis sulaikymui. Dėl to į pagalbą kolegai A. T. atėjo apsaugos darbuotojas R. P., kuris kartu su A. T. bandė sutramdyti agresyviai besielgiantį ir bandantį pasišalinti pažeidėją. Tačiau M. O. aktyviai pasipriešino abiems apsaugos darbuotojams, iš pradžių susigrumdamas su jais, o po to ir panaudodamas prieš apsaugos darbuotojus su savimi turėtą peilį, kuriuo staigiai ir kryptingai iš pradžių dūrė A. T., o po to R. P.. Minėta, kad apsaugos darbuotojui A. T. buvo padaryti trys durtiniai–pjautiniai sužalojimai, du iš jų rankų srityse ir vienas krūtinės ląstos kairėje pusėje didžiojo krūtinės raumens srityje. Pirmosios instancijos teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas D. V., atlikęs nukentėjusiojo A. T. kūno apžiūrą, paaiškino, kad nustatytas sužalojimas krūtinės ląstos kairėje pusėje yra širdies plote, todėl, jei būtų perdurta kiaurai ir neatsiremta į šonkaulį, dūris būtų pataikęs tiesiogiai į širdį (t. 4, b. l. 61). Apsaugos darbuotojui R. P. peiliu buvo padaryti taip pat trys sužalojimai: du pečių srityje ir vienas kakle, kuris ir buvo R. P. mirties tiesiogine priežastimi.

6313.

64Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis ir aukščiau aptartomis aplinkybėmis (nutarties 12–13 punktai), konstatuoja, kad M. O. tyčia nužudyti du žmones – apsaugos darbuotojus A. T. ir R. P., susiformavo tuo metu, kai M. O., siekdamas išvengti sulaikymo dėl galimo sukčiavimo parduotuvėje, nusprendė pabėgti nuo jį sulaikiusių apsaugos darbuotojų A. T. ir R. P., vykdančių savo tarnybos pareigas. Tuo tikslu nuteistasis prieš abu apsaugos darbuotojus panaudojo peilį, kryptingai durdamas juo apsaugos darbuotojams į gyvybiškai svarbias kūno vietas: A. T. į širdies plotą, R. P. į kaklo sritį, tokiu būdu siekdamas nužudyti du tarnybines pareigas vykdančius apsaugos darbuotojus, ir vieną iš jų – R. P. nužudė, o kito – A. T. nenužudė, nes pastarasis aktyviai gynėsi rankomis nuo dūrių į krūtinę. Todėl pagal tokias, byloje nustatytas faktinės aplinkybes M. O. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 10 punktus kaip pasikėsinimas dėl nukentėjusiųjų asmenų tarnybos vykdymo nužudyti du žmones ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punktą kaip R. P. nužudymas dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos vykdymo.

65Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 straipsnio 2 dalies 6 ir 10 punkto taikymo)

6614.

67Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nuteistojo M. O. nusikalstami veiksmai buvo išprovokuoti neteisėtais nukentėjusiojo A. T. veiksmais, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam turėjo taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktų nuostatas, t. y. pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo A. T. elgesys ir veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai, ir atsižvelgiant į šias aplinkybes paskirti švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliantų teiginiai nepagrįsti, nes prieštarauja bylos medžiagai ir nagrinėjamoje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

6815.

69BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Teismų praktikoje provokuojančiu pripažįstamas toks nukentėjusiojo elgesys, kuris suformuoja kaltininko vidines paskatas (motyvą) padaryti nusikalstamą veiką. Sprendžiant, ar nukentėjusio asmens elgesys buvo provokuojantis BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, yra vertinama, kiek toks elgesys prieštarauja moralės ir dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumą, ar tas elgesys buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai, kurie suformavo kaltininko vidines paskatas (motyvą) padaryti nusikalstamą veiką (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-446/2010 , 2K-440/2013, 2K-412/2014).

7016.

71BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai kaltininko veika padaroma dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Nusikaltimo padarymas dėl labai didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto), kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai, pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jeigu nustatoma, kad nusikaltimas padarytas tuoj po šių veiksmų atlikimo. Neteisėtais veiksmais pripažįstami bet kokie prieš kaltininką ar kitą asmenį nukreipti priešingi teisei veiksmai, kurie gali reikštis kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę ir sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti fizinį smurtą, tyčiojimusi, įžeidimu, šantažu ir pan. Priešingu įstatymams smurtu laikytini bet kokie tokio pobūdžio veiksmai, padaryti nesant būtinosios ginties, būtinojo reikalingumo ar asmens, padariusio nusikaltimą, sulaikymo aplinkybių. Dideliu susijaudinimu dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų teismo pripažįstamas toks kaltininko emocinės būsenos pakitimas, kai dėl to pakinta intelektinė bei valinė kaltininko būsena ir dėl to susilpnėja jo veiksmų kontrolė (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-510/2009 2K-377/2011, 2K-394/2013).

7217.

73Nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis A. T. prieš nuteistąjį M. O. būtų atlikęs veiksmus, kurie būtų įžeidę nuteistąjį ar kitaip jį sąmoningai skatinę pradėti nusikalstamą veiką. Minėta, kad byloje nustatyta, jog konfliktas tarp nuteistojo M. O. ir nukentėjusiojo A. T. prasidėjo po to, kai nuteistasis atsisakė vykdyti teisėtus apsaugos darbuotojo nurodymus (palaukti pažeidėjų sulaikymo kambaryje kol bus surašyti dokumentai) ir savavališkai mėgino pasišalinti iš sulaikymo vietos. Iš apeliantų skunde plačiai aptariamo, be abejonės labai svarbaus ir informatyvaus bylos įrodymo – įvykio vietos vaizdo įrašo ir šio įrašo protokolo turinio, kurie, priešingai nei teigia apeliantai, skundžiamame teismo nuosprendyje tinkamai ir pakankami išsamiai išanalizuoti, matyti, kad iš pradžių nukentėjusysis A. T. bandė žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais (galvos judesiu) sugrąžinti bandantį pasišalinti nuteistąjį į pažeidėjų sulaikymo kambarį, tačiau nuteistasis tokiam reikalavimui nepakluso ir kalbėdamas su apsaugos darbuotoju agresyviai priėjo prie jo ir su juo kontaktavo. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teisme patvirtino ir pats nuteistasis, nurodydamas, kad jis kalbėdamas su apsaugos darbuotoju agresyviai priėjo prie jo ir su juo kontaktavo, nes galimai jį ,,užnešė“ į šoną (t. 4, b. l. 62). Būtent toks nuteistojo M. O. neteisėtas, agresyvus elgesys ir fizinis kontaktas su apsaugos darbuotoju A. T. išprovokavo pastarąjį atlikti fizinį veiksmą – atstumti nuteistąjį nuo savęs į pažeidėjų sulaikymo kambarį. Toks apsaugos darbuotojo veiksmas šiuo atveju susidariusioje situacijoje nelaikytinas neteisėtu, smurtiniu ar pažeidžiančiu žmogaus garbę ir orumą.

7418.

75Byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių apeliantų teiginius, kad nuteistajam buvo tyčia suduoti smūgiai į galvos sritį, dėl ko nuteistasis neva labai susijaudino ir praradęs kontrolę panaudojo peilį prieš apsaugos darbuotojus. Nuteistojo M. O. kūno apžiūrą po įvykio atlikęs ekspertas jokių sužalojimų, būdingų smūgių sudavimui, M. O. kūne nenustatė. Teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas D. V. paaiškino, kad jis, atsižvelgdamas į nuteistojo nurodytas aplinkybes, kad įvykio metu jam buvo suduota 10-15 smūgių į galvos sritį, apčiupinėjo nuteistojo galvą ir joje jokių guzų, patinimų, kurie rodytų esant kokias nors poodines kraujosruvas, nerado. Ekspertas savo kompetencijos ribose kategoriškai atmetė nuteistojo versiją, kad jam A. T. galėjo suduoti smūgius į galvą, argumentuodamas tai tuo, kad jokių sužalojimų, būdingų smūgių sudavimui, nuteistojo apžiūros metu nenustatyta. Ekspertas nurodė, kad M. O. kūne buvo nustatyti tik nubrozdinimai, kurie galėjo atsirasti sulaikant ir spaudžiant asmenį prie sienos (t. 3, b. l. 101–105; 4, b. l. 60–61).

7619.

77Remiantis tuo, kas išdėstyta 18–19 punktuose, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priešingai nei teigia apeliantai, bylos medžiaga įrodo, kad konfliktinę situaciją su apsaugos darbuotojais neteisėtais veiksmais išprovokavo nuteistasis M. O., o vėliau nuteistasis nesugebėjo jos tinkamai įvertinti ir į ją adekvačiai reaguoti, todėl prieš jį bandančius sulaikyti apsaugos darbuotojus panaudojo peilį, siekdamas abu juos nužudyti ir tokiu būdu pasišalinti iš įvykio vietos.

7820.

79Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei teigia apeliantai, nagrinėjamoje byloje nustatytoje situacijoje tiek fiziniai veiksmai, tiek antrankiai prieš nuteistąjį M. O. buvo panaudoti nepažeidžiant Asmens ir turto saugos įstatyme numatytų pagrindų.

8021.

81Iš byloje esančio ( - ), UAB apsaugos darbuotojo pareigybės aprašymo matyti, kad apsaugos darbuotojo darbui, be kita ko, taikomas ir Asmens ir turto saugos įstatymas (1 t. b. l. 120–123). Šis įstatymas (nagrinėjamai bylai aktuali 2004 m. liepos 8 d. Įstatymo Nr. IX-2327 redakcija, galiojusi nuo 2005-01-01 iki 2018-11-01), reglamentuoja privačių juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų filialų ir valstybės bei savivaldybių įmonių vykdomą ginkluotą ir neginkluotą asmens ir turto saugą, ją vykdančių apsaugos darbuotojų teises bei pareigas, fizinės prievartos, specialiųjų priemonių bei šaunamųjų ginklų panaudojimo teisėtumo sąlygas, asmens ir turto saugos pagrindines licencijavimo nuostatas ir šios veiklos valstybinę priežiūrą. Pagal šio įstatymo nuostatas fizinė prievarta yra fizinės jėgos ar kovinių imtynių veiksmų panaudojimas (2 dalis), o specialiosios priemonės – aktyvios gynybos prievartos priemonės (antrankiai, guminės lazdos, savigynai skirti įtaisai, aerozoliniai įrenginiai ir įtaisai, elektrošoko įrenginiai, tarnybiniai šunys), kuriomis siekiama apginti saugomą subjektą ir objektą ar apsiginti apsaugos darbuotojui nuo neteisėto kėsinimosi, taip pat sulaikyti įtariamą teisės pažeidėją (16 dalis). Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kada apsaugos darbuotojas turi teisę panaudoti fizinę prievartą ir specialiąsias priemones, o būtent: 1) atremiant pasikėsinimą, gresiantį jo sveikatai ar gyvybei, taip pat pasikėsinimą, kuriuo siekiama atimti iš jo specialiąją priemonę ir (ar) šaunamąjį ginklą; 2) ginant saugomą subjektą nuo užpuolimo, gresiančio šio sveikatai ar gyvybei; 3) atremiant saugomų objektų užpuolimą; 4) sulaikant įtariamą teisės pažeidėją, jei šis aktyviais veiksmais vengia sulaikymo; 5) pašalinant iš saugomų objektų, masinių ar kitų renginių asmenis, nesilaikančius nustatytų taisyklių, jeigu šie asmenys nevykdo teisėtų apsaugos darbuotojo reikalavimų.

8222.

83Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamu atveju buvo susidariusi situacija, numatyta Asmens ir turto saugos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte, t. y., sulaikant įtariamą teisės pažeidėją, šis aktyviais veiksmais vengė sulaikymo ir jam priešinosi, todėl apsaugos darbuotojai turėjo pagrindą prieš vengiantį sulaikymo įtariamą pažeidėją panaudoti fizinę jėgą ir specialiąsias priemones – antrankius.

8423.

85Apibendrinant tai, kas išdėstyta 18–23 punktuose, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad M. O. nusikalstamai veikai turėjo įtakos neteisėtas ir provokuojantis nukentėjusiojo A. T. elgesys, nes tokių veiksmų, taip pat ir tokių, kurie galėtų būti vertinami kaip sukėlę nuteistajam labai didelį susijaudinimą, nukentėjusysis A. T. neatliko, todėl ir taikyti nuteistajam M. O. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktų nuostatas nėra įstatyminio pagrindo.

86Dėl nuteistajam paskirtų bausmių ir jų bendrinimo

8724.

88Teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies ir BK 61 straipsnio nuostatomis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, o būtent atsižvelgti į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

8925.

90Baudžiamasis įstatymas už kvalifikuotą nužudymą (BK 129 straipsnio 2 dalis) numato laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

9126.

92Iš skundžiamo teismo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. O. bausmes už jo padarytas dvi nusikalstamas veikas, atsižvelgė į tai, kad jis padarė du labai sunkius nusikaltimus žmogaus gyvybei, iš kurių vienas baigtas – nužudytas R. P., o kitas nutrūko pasikėsinimo stadijoje – pasikėsinta į A. T. gyvybę; kad nuteistajam M. O. inkriminuoti du nužudymą kvalifikuojantys požymiai, t.y. dviejų ar daugiau žmonių nužudymas ir nužudymas dėl nukentėjusio asmens tarnybos pareigų vykdymo (BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 10 punktai); kad nenustatyta nuteistojo M. O. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių; taip pat įvertinta ir nuteistojo asmenybę charakterizuojanti medžiaga: nusikalto pirmą kartą, anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. O. už abi jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrė bausmes mažesnes už BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, kuris yra 14 metų, ir paskirtas bausmes subendrino vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis. Bausmių bendrinimo motyvų pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė.

9327.

94Apeliantai nesutinka su nuteistajam M. O. paskirta bausme pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 10 punktus, motyvuodami tuo, kad yra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 6 ir 10 punktuose, į kurias teismas privalėjo atsižvelgti skirdamas bausmę, ir su nuteistajam paskirta galutine subendrinta bausme, teigdami, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas.

9528.

96Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais apeliantų argumentais sutinka iš dalies. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiame procesiniame sprendime (16–24 punktuose) jau konstatavo, kad nukentėjusysis A. T. prieš nuteistąjį M. O. veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip neteisėti ar provokuojantys, neatliko, todėl nėra pagrindo nuteistajam taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktus. Kitų aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindas nuteistajam švelninti paskirtas bausmes, apeliantai nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes už jo įvykdytus atskirus nusikaltimus, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, vadovavosi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis ir jų nepažeidė, daro išvadą, kad nuteistajam M. O. už jo įvykdytus labai sunkius nusikaltimus paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ir švelninti jų nėra teisinio pagrindo.

9729.

98Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes už atskirus nusikaltimus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 63 straipsnio 4 dalį ir dėl to nuteistajam M. O. paskyrė neteisingą galutinę subendrintą bausmę. Dėl to skundžiamas teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

9930.

100Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nusikalstamos veikos, už kurias skundžiamu teismo nuosprendžiu nuteistas M. O., sudaro idealią nusikaltimų sutaptį. Pagal teismų praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose. Kasacinėje praktikoje idealia sutaptimi pripažįstami ir tokie atvejai, kai padaromos kelios veikos, jos padaromos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą. Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra apjungti vieningo kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius. Nustačius, kad yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu bausmių apėmimo būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-355/2009, 2K-345-507/2015).

10131.

102Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis M. O. veiksmus, kuriais buvo sužalotas A. T. ir nužudytas R. P., atliko per trumpą laiko tarpą, panaudodamas tą patį įrankį – peilį, tokie veiksmai sudarė vientisą ir nenutrūkstamą poelgį, siekiant vieningo sumanymo. Todėl, pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistajam M. O. inkriminuotos nusikalstamos veikos (kvalifikuotas nužudymas ir pasikėsinimas įvykdyti kvalifikuotą nužudymą) sudaro idealią sutaptį ir nuteistajam M. O. bausmės paskirtos už dvi nusikalstamas veikas turi būti subendrintos taikant ne dalinį bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 4 dalis), kurį taikė pirmosios instancijos teismas, o bausmių apėmimo būdą, numatytą BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais.

103Dėl nukentėjusiajam A. T. priteistos neturtinės žalos dydžio

10432.

105Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis A. T. pareiškė civilinį ieškinį M. O. dėl jo nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos, kurią įvertino 20 000 eurų, atlyginimo. Tokį ieškinį nukentėjusysis argumentavo tuo, kad jis nukentėjo moraliai, nes kolegos R. P. nužudymas jo akivaizdoje ir realus pasikėsinimas į jo gyvybę sukėlė jam didžiulį stresą, dvasinius išgyvenimus (t. 2, b. l. 148-149). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis A. T. palaikė savo pareikštą civilinį ieškinį ir papildomai nurodė, kad tiek dėl patirtų sužalojimų, tiek dėl įvykio jo psichologinė būsena yra bloga, ( - ). (Duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 51-53) pateikė teismui medicininio dokumento išrašą (t. 4, b. l. 37–38).

10633.

107Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines nusikalstamos veikos padarymo ir nukentėjusiojo A. T. nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į neturtinės žalos instituto paskirtį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką panašiose bylose, nukentėjusiajam A. T. iš nuteistojo priteisė 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

10834.

109Apeliantai nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad nukentėjusiajam A. T. priteistas 10 000 eurų neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į neteisėtus ir provokuojančius nukentėjusiojo A. T. veiksmus, dėl to nukentėjusiajam A. T. nustatė per didelį neturtinės žalos atlyginimo dydį, todėl prašo jį mažinti iki 5000 eurų.

11035.

111Šiame procesiniams sprendime apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl apeliantų teiginių, kad nuteistojo veiksmams įtakos turėjo nukentėjusiojo A. T. neteisėti ir provokuojantys veiksmai, jau pasisakė (14–24 punktuose) ir tokius teiginius atmetė, todėl savo išvadų nekartoja. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam A.T. priteistas neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis, nes nustatytas neatsižvelgiant į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir nepagrįstai įvertinus A. T. patirtus dvasinius išgyvenimus dėl kolegos mirties kaip jam padarytą neturtinę žalą.

11236.

113Pagal BK 28 straipsnio nuostatas nukentėjusiuoju gali būti pripažįstamas tik toks fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika tiesiogiai padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Nagrinėjamu atveju sprendžiama tik dėl neturtinės žalos atlyginimo.

11437.

115Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2013, 2K-74/2014). Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Tačiau sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

11638.

117Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. T. buvo tiesiogiai padaryta fizinė žala (padaryti trys paviršiniai durtiniai-pjautiniai sužalojimai: krūtinės ląstos, dešinio ir kairio dilbių paviršiuje, visi šie sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto) ir neturtinė žala, kuri pasireiškė fiziniu skausmu dėl patirtų sužalojimų ir dvasiniais išgyvenimais dėl darbe įvykusio incidento, pasibaigusio kolegos mirtimi. Tačiau, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, aptariamu atveju nukentėjusiojo A. T. nurodyti patirti dvasiniai išgyvenimai dėl kolegos R. P. mirties negali būti vertinami kaip nukentėjusiajam A. T. padaryta neturtinė žala, įvertinta pinigais, nes dėl kitam asmeniui padarytos neturtinės žalos reikalavimus gali reikšti tik nuo nusikalstamos veikos tiesiogiai nukentėjęs mirusio fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis. Jei, šiuo atveju, pats A. T. nebūtų patyręs tiesioginio fizinio sužalojimo, jis, anksčiau nurodytu motyvu, neturėtų procesinio pagrindo reikšti ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo. Nagrinėjamoje byloje reikalavimą dėl R. P. nužudymo patirtos neturtinės žalos atlyginimo pareiškė nužudytojo R. P. šeimos nariai ir jų civilinis ieškinys byloje patekintas. Be to, teisėjų kolegija, vertindama A. T. nurodytą patirtą neturtinę žalą ir pirmosios instancijos teismo priteistą tokios žalos atlyginimo dydį – 10 000 eurų, pažymi, kad pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra gerokai didesnis nei paprastai priteisiamas panašaus pobūdžio bylose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-318-139/2015). Neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas, bet nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, tik kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste, o ne kelis kartus viršijantis įprastai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio didžiausią sumą analogiškos kategorijos bylose.

11839.

119Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta 34–40 punktuose, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam A. T. priteistas 10 000 eurų neturtinės žalos dydis neproporcingas ir neatitinka teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, yra aiškiai per didelis ir mažintinas iki apeliantų prašomo 5000 eurų dydžio. Dėl to skundžiamas teismo nuosprendis keistinas dar ir dėl netinkamai išspręsto nukentėjusiojo A. T. civilinio ieškinio klausimo.

12040.

121Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo M. O. ir jo gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, neteisingai paskirtos bausmės ir netinkamai išspręsto nukentėjusiojo A. T. civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 straipsnio 1, 2, 4 punktai).

122Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais,

Nutarė

123Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nuosprendį pakeisti.

124M. O. (M. O.) Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 10 punktus subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.

125Sumažinti iš M. O. (M. O.) priteistą nukentėjusiajam A. T. (A. T.) neturtinės žalos dydį nuo 10 000 (dešimt tūkstančių) eurų iki 5 000 (penkių tūkstančių) eurų.

126Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. M. O. (M. O.) pripažintas kaltu ir nuteistas:... 4. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22... 5. - pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punktą laisvės atėmimo bausme 13 metų... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 7. Iš M. O. priteista: I. P. 1 261,84 Eur turtinei žalai atlyginti, I. P. ir R.... 8. J. P. – 15 000 Eur, J. G. – 10 000 Eur; A. T. – 10 000 Eur neturtinei... 9. Teisėjų kolegija... 10. I.... 11. Bylos esmė... 12. 1.... 13. M. O. (toliau – ir M. O.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22... 14. II.... 15. Apeliacinio skundo argumentai... 16. 2.... 17. Nuteistasis M. O. ir jo gynėjas advokatas Henrikas Mackevičius apeliaciniame... 18. - pripažinti, kad nuteistasis M. O. nusikalstamas veikas padarė, esant jo... 19. - pašalinti iš skundžiamo teismo nuosprendžio pasikėsinimą nužudyti... 20. - nuteistajam paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu;... 21. - sumažinti nukentėjusiajam A. T. priteistos neturtinės žalos dydį iki 5... 22. 3.... 23. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neišanalizavo... 24. 3.1.1. pirmosios instancijos teismo išvada, kad prieš M. O. nebuvo panaudotas... 25. 3.1.2. Apeliantų teigimu, nusikalstama veika buvo padaryta dėl didelio... 26. 3.1.3. Apeliantų nuomone, nustatant nukentėjusiojo A. T. veiksmų, atliktų... 27. 3.1.4. Apeliantų teigimu, įvertinus nurodytas aplinkybes ir byloje esantį... 28. 3.2.... 29. Apeliantai taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai... 30. 3.2.1.... 31. Apeliantai skunde pateikia savitą BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkto... 32. 3.2.2.... 33. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo M.... 34. 3.3.... 35. Apeliantai nesutinka su nuteistajam paskirta subendrinta bausme ir teigia, kad... 36. 3.4.... 37. Apeliantai taip pat nesutinka su nukentėjusiajam A. T. priteistos neturtinės... 38. 3.... 39. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo M. O. gynėjas prašė... 40. III.... 41. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 42. Nuteistojo M. O. ir jo gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus apeliacinis... 43. Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo... 44. 4.... 45. Nagrinėjamoje byloje M. O. nuteistas už tai, kad 2018 m. sausio 5 d. apie... 46. 5.... 47. Apeliaciniame skunde neneigiama, kad skundžiamame teismo nuosprendyje nurodytu... 48. 6.... 49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, apeliantų... 50. 7.... 51. BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 52. 8.... 53. Nagrinėjamoje byloje M. O. nuteistas už pasikėsinimą nužudyti du asmenis,... 54. 9.... 55. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra... 56. 10.... 57. Teismų praktikoje konstatuota, kad asmens kaltės turinys (tyčia, jos... 58. 2K-P-498-746/2015, 2K-79-489/2017).... 59. 11.... 60. Nagrinėjamoje byloje remiantis BPK nustatyta tvarka surinktų, teisme... 61. 12.... 62. Byloje nustatyta, kad nuteistasis M. O. nukentėjusiųjų A. T. ir R. P.... 63. 13.... 64. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi byloje... 65. Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 straipsnio 2 dalies 6 ir 10... 66. 14.... 67. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nuteistojo M. O.... 68. 15.... 69. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato asmens atsakomybę lengvinančią... 70. 16.... 71. BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato atsakomybę lengvinančią... 72. 17.... 73. Nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis A. T.... 74. 18.... 75. Byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių apeliantų... 76. 19.... 77. Remiantis tuo, kas išdėstyta 18–19 punktuose, teisėjų kolegija... 78. 20.... 79. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei... 80. 21.... 81. Iš byloje esančio ( - ), UAB apsaugos darbuotojo pareigybės aprašymo... 82. 22.... 83. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamu atveju... 84. 23.... 85. Apibendrinant tai, kas išdėstyta 18–23 punktuose, teisėjų kolegija... 86. Dėl nuteistajam paskirtų bausmių ir jų bendrinimo... 87. 24.... 88. Teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už... 89. 25.... 90. Baudžiamasis įstatymas už kvalifikuotą nužudymą (BK 129 straipsnio 2... 91. 26.... 92. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos... 93. 27.... 94. Apeliantai nesutinka su nuteistajam M. O. paskirta bausme pagal BK 22... 95. 28.... 96. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais apeliantų... 97. 29.... 98. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų skundo... 99. 30.... 100. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nusikalstamos... 101. 31.... 102. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis M. O. veiksmus, kuriais buvo... 103. Dėl nukentėjusiajam A. T. priteistos neturtinės žalos dydžio... 104. 32.... 105. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis A. T. pareiškė civilinį ieškinį M.... 106. 33.... 107. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines... 108. 34.... 109. Apeliantai nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia,... 110. 35.... 111. Šiame procesiniams sprendime apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 112. 36.... 113. Pagal BK 28 straipsnio nuostatas nukentėjusiuoju gali būti pripažįstamas... 114. 37.... 115. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis... 116. 38.... 117. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. T. buvo tiesiogiai padaryta fizinė... 118. 39.... 119. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į... 120. 40.... 121. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 122. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 123. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nuosprendį pakeisti.... 124. M. O. (M. O.) Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nuosprendžiu... 125. Sumažinti iš M. O. (M. O.) priteistą nukentėjusiajam A. T. (A. T.)... 126. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....