Byla 2S-1774-661/2019
Dėl teisės aktus pažeidžiančios statybos, tretieji asmenys D. D.-U., S. P. ir I. M

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. U. ieškinio atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl teisės aktus pažeidžiančios statybos, tretieji asmenys D. D.-U., S. P. ir I. M..

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovas J. U. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriame prašo atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės inžinerinių statinių – susisiekimo komunikacijų, statybą, vykdytą žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), ( - ), 1 metro atstumu nuo žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), ribos pripažinti neteisėta ir atsakovei neturint ieškovo teisės aktuose nurodyto sutikimo neteisėtos statybos padarinius pašalinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis.

62.

7Ieškinyje nurodė, kad su žemės sklypu, kadastrinis Nr. ( - ), kurio bendrasavininkas yra ieškovas, yra besiribojantys sklypai. Tarp jų ir žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. ( - ), kurio dalyje yra pastatyti ieškiniu ginčijami inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos. Ieškovas nurodė, kad tiek per žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) servituto dalį nutiesta inžinerinė infrastruktūra (susisiekimo komunikacijos), tiek greta esančiame žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), nutiesta inžinerinė infrastruktūra yra tas pas, vientisas statinys. Atsižvelgiant į tai, ieškovas ieškiniu prašo atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės inžinerinių statinių – susisiekimo komunikacijų, statybą, vykdytą žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), ( - ), 1 metro atstumu nuo žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), ribos pripažinti neteisėta ir pašalinti jos padarinius, nes, anot ieškovo, šiuo atveju nebuvo laikytasi teisės aktuose nustatytų atstumų iki gretimo sklypo ribų bei negautas gretimo sklypo savininkų sutikimas.

83.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

104.

11Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 1 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo J. U. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl teisės aktus pažeidžiančios statybos, tretieji asmenys D. D.-U., S. P. ir I. M..

125.

13Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2701-392/2016, išnagrinėjo ieškovų D. D.-U.s, J. U., A. Z., T. Z. ir S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-842-912/2016, pagal ieškovų D. D.-U.s, J. U., A. Z., T. Z., S. P. ieškinius atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ir savavališkų statybų padarinių pašalinimo, tretieji asmenys I. M., T. C., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

146.

15Taip pat tesimas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-480-258/2018, išnagrinėjo ieškovų D. D.-U.s, J. U., S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų D. D.-U.s, J. U., S. P. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims – Valstybinei teritorijų planavimo inspekcijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl inžinerinių statinių, pastatytų pažeidžiant teisės aktuose nustatytus minimalius atstumus iki gretimo žemės sklypo ribos pašalinimo.

167.

17Teismas konstatavo, kad ieškovas nagrinėjamu atveju teismui teikia ieškinį ir prašo atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės inžinerinių statinių – susisiekimo komunikacijų, statybą, vykdytą žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), ( - ), 1 metro atstumu nuo žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), ribos pripažinti neteisėta bei atsakovei neturint ieškovo teisės aktuose nurodyto sutikimo neteisėtos statybos padarinius pašalinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis. Kita vertus, teismas pažymi, kad tiek Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2701-392/2016, tiek Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-480-258/2018, konstatavo, kad inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos, be kita ko, ir ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype (žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - )) ar greta jų buvo pastatyti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų; be to, kaip minėta, konstatuota, jog nustačius servitutą žemės sklypo dalyje buvo išspręsti visi klausimai, be kita ko, susiję tiek su atstumais tarp žemės sklypo servituto dalies ir likusio žemės sklypo, tiek su atstumais tarp žemės sklypo servituto dalies ir greta esančių teritorijų bei juose statomų inžinerinių statinių. Taigi, spręstina, kad nurodytais teismų procesiniais sprendimais jau pasisakyta dėl ieškovo pateiktame ieškinyje keliamų reikalavimų.

18III. Atskirojo skundo argumentai

198.

20Ieškovas J. U. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

218.1

22Ieškovai buvo pareiškę ieškinį kuriuo prašė panaikinti 2014-10-16 statybą leidžiančio dokumento Nr. LNS-141016-01228 Versijos Nr. 3 dalį, kurioje leidžiama statyti naujus inžinierinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų statinius nurodytuose žemės sklypuose; Panaikinti 2015-03-10 statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-01-150310-00248, suteikiantį tiesę statyti ir rekonstruoti inžinierinius statinius nurodytuose žemės sklypuose.

238.2

24Bylą nagrinėję (2016 m. spalio 21 d., 2018 m. liepos 11 d.) teismai neturėjo duomenų ir negalėjo turėti duomenų ir tai nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, dėl jau vėliau pastatytų susisiekimo komunikacijų, pastatytų pažeidžiant teismo nustatyto servituto ribas, pažeidžiant teisės aktuose nustatytą 1 metro atstumą nuo ieškovo žemės sklypo ribos.

258.3

26Paduodant ieškinį dėl 2014-10-16 statybą leidžiančio dokumento Nr. LNS-141016-01228 Versijos Nr. 3 dalies ir 2015-03-10 statybą leidžiančio dokumento Nr. LNS-01-150310-00248 panaikinimo, statiniai – susisiekimo komunikacijos, žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), 1 metro atstumu nuo žemės sklypo kadastrinis Nr. ( - ), ribos neegzistavo. Tai yra, jie dar nebuvo pastatyti ir jų statybų teisėtumo klausimas nebuvo ir negalėjo būti civilinių bylų, tuo pačiu ir ieškinio dalykas.

278.4

28Ieškovas niekada anksčiau nėra tiekęs ieškinio Vilniaus miesto savivaldybei, kurio dalykas būtų buvęs inžinierinių statinių – susisiekimo komunikacijų statybą, vykdyta žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), 1 metro atstumu nuo žemės sklypo kadastrinis Nr. ( - ), ribos pripažinti netiesėtą ir atsakovui neturint ieškovo sutikimo, neteisėtos statybos padarinius pašalinti atsakovo lėšomis.

29IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

309.

31Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo J. U. ieškinio atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl teisės aktus pažeidžiančios statybos, tretieji asmenys D. D.-U., S. P. ir I. M., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

3210.

33Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo J. U. ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. kad jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, nes civilinės bylos dėl sandorio (akcijų pirkimo–pardavimo sutarties) nuginčijimo dalykas ir pagrindas nėra tapatūs civilinės bylos dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo dalykui ir pagrindui. Su tokiais apelianto argumentais sutikti nėra pagrindo.

3411.

35Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Minėtos normos tikslas – išvengti pakartotinio to paties ginčo nagrinėjimo teisme ir kelių teismo sprendimų dėl to paties reikalavimo priėmimo. Iškėlus bylą teisme pripažįstama, kad teise pareikšti ieškinį jau pasinaudota, todėl vėliau reikšti dar vieną tapatų ieškinį neleidžiama. Vadovaujantis minėta teisės norma ir kasacinio teismo išaiškinimais, ieškiniai gali būti pripažinti tapačiais tais atvejais, kai sutampa trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Todėl, siekiant nustatyti, ar aptariami ieškiniai yra tapatūs, būtina įvertinti nurodytus elementus.

3612.

37Šioje byloje nekyla abejonių dėl ginčo šalių tapatumo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako ir vertina likusių dviejų ieškinio elementų – dalyko ir pagrindo, tapatumą.

3813.

39Ieškinio dalykas – ieškovo reikalavimas, kurį šis pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Sprendžiant dėl ieškinio dalyko tapatumo būtina įvertinti reikalavimų turinį. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą aiškinęs, kad, nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas. Kitas tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, naujas ieškinys galimas, tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje ar išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010).

4014.

41Kaip minėta, šiuo ieškiniu ieškovai siekia atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės inžinerinių statinių – susisiekimo komunikacijų, statybą, vykdytą žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), ( - ), 1 metro atstumu nuo žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), ribos pripažinti neteisėta ir atsakovei neturint ieškovo teisės aktuose nurodyto sutikimo neteisėtos statybos padarinius pašalinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis.

4215.

43Apeliantas nurodo, kad bylą nagrinėję (2016 m. spalio 21 d., 2018 m. liepos 11 d.) teismai neturėjo duomenų ir negalėjo turėti duomenų ir tai nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, dėl jau vėliau pastatytų susisiekimo komunikacijų, pastatytų pažeidžiant teismo nustatyto servituto ribas, pažeidžiant teisės aktuose nustatytą 1 metro atstumą nuo ieškovo žemės sklypo ribos. Pažymėtina, kad nepaisant aplinkybės, jog civilinėje byloje Nr. 2A-2701-392/2016 apeliantu būdamas J. U. pats įvardina statinius kaip pastatytus, šioje byloje buvo pateiktas ir trečio asmens Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsiliepimas, kuriame ji nurodė, kad „Inspekcija patikrino ir nustatė, kad 2014-10-16 statybos leidimas yra teisėtas, o statiniai, kuriuos jis įteisina, pastatyti nenukrypstant nuo projekto sprendinių. 2015-03-10 statybos leidimas taip pat įteisina žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), esančios susisiekimo komunikacijos, dėl kurios 2010-02-01 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-100-100201-00011, statybą. Inspekcija, vykdydama statybos valstybinės priežiūros funkcijas, 2015-05-06 aktu Nr. LDIPA-100-150506-00002 konstatavo, kad 2015-03-10 statybos leidimas išduotas teisėtai.“

4416.

45Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-20 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1933-866/2012, ieškovams priklausančio žemės sklypo dalyje yra nustatytas servitutas, suteikiantis teisę UAB „Gabijos investicijos“ neterminuotai naudotis ieškovams priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), – tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas žemės sklypo dalyje, A. K. geodezinių matavimų įmonės parengtame 2007-04-10 žemės sklypo plane pažymėtoje taškais 1, 9, 10, 8 (375 kv. m), nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų valdytojams ir naudotojams naudotis šia žemės sklypo dalimi remontuojant, prižiūrint ir kitaip eksploatuojant inžinerinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas, jas naudojant pagal paskirtį, įskaitant teisę bet kuriuo paros metu visais metų laikais eiti ir važiuoti transporto priemonėmis žemės sklypo dalyje nutiestomis susisiekimo komunikacijomis.

4617.

47Vilniaus apygardos teismo 2014-09-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-172-567/2014 patvirtinta taikos sutartimi naujasis statytojas Vilniaus miesto savivaldybė perėmė visas pradinio statytojo UAB „Gabijos investicijos“ teises, susijusias su inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų statybos procesu, tame tarpe ir teises, kurias suteikia aukščiau aptarti įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyti servitutai.

4818.

49Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2701-392/2016, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad naujasis statytojas Vilniaus miesto savivaldybė turėjo teisę užbaigti pradinio statytojo UAB „Gabijos investicijos“ pradėtą inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų statybos procesą ieškovų žemės sklypuose ginčijamų 2014-10-16 ir 2015-03-10 statybos leidimų pagrindu. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų teisėjų kolegijai spręsti, kad inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose ar greta jų buvo pastatyti pažeidžiant minėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytų servitutų ribas. Pabrėžtina, kad nustatant servitutus teismai įvertino tai, kad tik įsiterpiant į ieškovams priklausančius žemės sklypus gali būti statomi inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos.

5019.

51Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 11 d. nutarties 16 punkte, pasisakydamas dėl to, kad inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos buvo pastatyti nesilaikant minimalių atstumų iki ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos, o ieškovai niekam nėra davę sutikimų statyti šiuos statinius pažeidžiant teisės aktuose nustatytus minimalius atstumus iki ieškovų žemės sklypo ribos, iš esmės dar kartą pakartojo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartyje konstatuotas aplinkybes, jog byloje nėra duomenų, kurie leistų teisėjų kolegijai spręsti, kad inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose ar greta jų buvo pastatyti pažeidžiant įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytų servitutų ribas. Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodytoje byloje pažymėjo, kad teismų sprendimais nustatytas servitutas inžineriniams statiniams statyti apeliantų žemėje, reiškia, kad teisėtai atsakovei buvo leidžiama ne tik nesilaikyti atstumų, bet ir tam tikroje žemės sklypo dalyje, t. y. toje, kurioje nustatytas servitutas, kirsti žemės sklypo ribas <...>; nustačius servitutą žemės sklypo dalyje buvo išspręsti visi klausimai, susiję tiek su atstumais tarp žemės sklypo servituto dalies ir likusio žemės sklypo, tiek su atstumais tarp žemės sklypo servituto dalies ir greta esančių teritorijų bei juose statomų inžinerinių statinių (tiek per žemės sklypo servituto dalį nutiesta inžinerinė infrastruktūra, tiek greta esančiame valstybinės žemės plote nutiesta inžinerinė infrastruktūra yra tas pats, vientisas statinys, t. y. abiejuose sklypuose/plotuose esantys statiniai yra tos pačios infrastruktūros tęsiniai). Šios aplinkybės leidžia konstatuoti nagrinėjamos bylos ir išnagrinėtų bylų dalykų tapatumą.

5220.

53Tiek Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2701-392/2016, tiek Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-480-258/2018, konstatavo, kad inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos, be kita ko, ir ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype (žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - )) ar greta jų buvo pastatyti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų; be to, kaip minėta, konstatuota, jog nustačius servitutą žemės sklypo dalyje buvo išspręsti visi klausimai, be kita ko, susiję tiek su atstumais tarp žemės sklypo servituto dalies ir likusio žemės sklypo, tiek su atstumais tarp žemės sklypo servituto dalies ir greta esančių teritorijų bei juose statomų inžinerinių statinių.

5421.

55Ieškinio pagrindą sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio reikalavimai grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis – inžinerinių statinių – susisiekimo komunikacijų esančių sklypuose Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) teisėtumu, kurios sudarė anksčiau išnagrinėtų iš šioje nutartyje nurodytų bylų nagrinėjimo dalyką. Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti ir ieškinių pagrindų tapatumą.

5622.

57Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, pagrįstai atsisakė priimti ieškovo J. U. ieškinį dėl teisės aktus pažeidžiančios statybos. Apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

58Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

59Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą, o apelianto J. U. atskirąjį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovas J. U. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu,... 6. 2.... 7. Ieškinyje nurodė, kad su žemės sklypu, kadastrinis Nr. ( - ), kurio... 8. 3.... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. 4.... 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 1 d. nutartimi atsisakė... 12. 5.... 13. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“... 14. 6.... 15. Taip pat tesimas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 11 d.... 16. 7.... 17. Teismas konstatavo, kad ieškovas nagrinėjamu atveju teismui teikia ieškinį... 18. III. Atskirojo skundo argumentai... 19. 8.... 20. Ieškovas J. U. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 21. 8.1... 22. Ieškovai buvo pareiškę ieškinį kuriuo prašė panaikinti 2014-10-16... 23. 8.2... 24. Bylą nagrinėję (2016 m. spalio 21 d., 2018 m. liepos 11 d.) teismai... 25. 8.3... 26. Paduodant ieškinį dėl 2014-10-16 statybą leidžiančio dokumento Nr.... 27. 8.4... 28. Ieškovas niekada anksčiau nėra tiekęs ieškinio Vilniaus miesto... 29. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 30. 9.... 31. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo... 32. 10.... 33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo J.... 34. 11.... 35. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, teismas atsisako priimti... 36. 12.... 37. Šioje byloje nekyla abejonių dėl ginčo šalių tapatumo, todėl... 38. 13.... 39. Ieškinio dalykas – ieškovo reikalavimas, kurį šis pareiškia atsakovui... 40. 14.... 41. Kaip minėta, šiuo ieškiniu ieškovai siekia atsakovės Vilniaus miesto... 42. 15.... 43. Apeliantas nurodo, kad bylą nagrinėję (2016 m. spalio 21 d., 2018 m. liepos... 44. 16.... 45. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-20 sprendimu,... 46. 17.... 47. Vilniaus apygardos teismo 2014-09-15 nutartimi civilinėje byloje Nr.... 48. 18.... 49. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje... 50. 19.... 51. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 11 d. nutarties 16 punkte,... 52. 20.... 53. Tiek Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 21 d. nutartimi, priimta... 54. 21.... 55. Ieškinio pagrindą sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis... 56. 22.... 57. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad... 58. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 59. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartį palikti...