Byla A-1750-525/2015
Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Aleksandro Stulginskio universitetas apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Aleksandro Stulginskio universitetas skundą atsakovams Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai Centrinė projektų valdymo agentūra dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Aleksandro Stulginskio universitetas (toliau – ir Universitetas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino (I t., b. l. 1–16, IV t., b. l. 180–199), prašydamas:

51) panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Finansų ministerija) 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. (24.16-02)-5K-1319858-5K-1320914-5K-1323080-5K-1321049-6K-1309978 (toliau – ir Finansų ministerijos Sprendimas);

62) panaikinti VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 9 d. įsakymą Nr. 2013/8-1-19 (toliau – ir Agentūros Įsakymas);

73) panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. gruodžio 10 d. įsakymą Nr. V-1225 ir 2014 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. V-369 (toliau – ir ŠMM Įsakymai);

84) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9Pareiškėjas paaiškino, kad Universitetas (projekto vykdytojas), įgyvendindamas projektą Nr. VP2-1.1-ŠMM-04-V-01-013, vykdė viešąjį pirkimą „Žemės ūkio mašinų katedros pastato rekonstravimo darbų pirkimas“, kurio metu gavo Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2009 m. spalio 2 d. raštu Nr. 4S-3338 pateiktą išvadą dėl viešojo pirkimo dokumentų ir procedūrų įvertinimo (toliau – ir Vertinimo išvada), kurioje pareiškėjui buvo nurodyti tam tikri įpareigojimai. Jokio individualaus administracinio akto Tarnyba pareiškėjo atžvilgiu nepriėmė, todėl pareiškėjas baigė vykdyti pirkimą ir sudarė rangos sutartį. Agentūros direktorius 2013 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 2013/8-1-19 patvirtino netinkamų finansuoti išlaidų sumą – 991 735,54 Lt, ir pasiūlė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai (toliau – ir ŠMM) susigrąžinti projekto vykdytojui išmokėtą lėšų dalį, išskaičiuojant iš projekto vykdytojo teikiamų mokėjimo prašymų. Agentūra įsakymą grindė tuo, kad visa apimtimi nebuvo įvykdyti Vertinimo išvadoje nurodyti Tarnybos įpareigojimai, todėl neteisėtai buvo tęsiamos ir užbaigtos pirkimo procedūros. Pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 9 d. su skundu kreipėsi į Finansų ministeriją, prašydamas panaikinti Agentūros įsakymą, tačiau Finansų ministerija 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimu skundą atmetė. ŠMM 2013 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. V-1225, atsižvelgdama į Agentūros įsakymą ir Finansų ministerijos sprendimą, nustatė, kad pareiškėjas, įgyvendindamas minėtą projektą, nesilaikė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų, 32 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalyse nustatytų reikalavimų, taip pat projekto finansavimo ir administravimo sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.8 punkte nurodytų projekto vykdytojo įsipareigojimų, todėl nusprendė sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su rekonstravimo darbų pirkimu pagal 2009 m. gruodžio 17 d. rangos sutartį Nr. 103/2009, 991 735,54 Lt suma. Pareiškėjas 2014 m. gegužės 12 d. gavo ŠMM 2014 m. balandžio 28 d. įsakymą, kuriuo buvo pakeistas ginčijamas ŠMM 2013 m. gruodžio 10 d. įsakymas.

10Pareiškėjas nurodė, kad ginčijami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies bendrųjų reikalavimų, keliamų individualiems administraciniams aktams. Agentūros įsakyme nėra įrodyta, kad egzistuoja pažeidimo objektas (dirbtinis tiekėjų konkurencijos apribojimas, kitų VPĮ ginamų vertybių pažeidimas) ir priežastinis ryšys tarp projekto vykdytojo veiksmų bei pažeidimo objekto, įsakyme tik daromos prielaidos apie galimą konkurencijos ribojimą, tiekėjų teisių pažeidimus, galimą įtaką pirkimo rezultatams. Finansų ministerija pareiškėjo skundą dėl Agentūros įsakymo nagrinėjo formaliai, nevertino pateiktų argumentų esmės, netyrė, ar Agentūra pagrįstai nustatė pažeidimus, todėl ginčijami sprendimai neatitinka pirkimo faktinių aplinkybių, nėra objektyviai pagrįsti. Finansų ministerija, priimdama ginčijamą sprendimą, rėmėsi Agentūros pateiktais paaiškinimais ir Tarnybos raštu, tačiau pareiškėjas negalėjo jų įvertinti, nes jie jam nebuvo pateikti, tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjo galimybė tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą. Kadangi ŠMM įsakymas, priimtas remiantis VAĮ reikalavimų neatitinkančiais sprendimais, jis negali būti teisėtas. Be to, pareiškėjas pažymi tai, kad Agentūra neužtikrino VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto objektyvumo principo laikymosi, nesilaikė Metodinių pažeidimų tyrimo rekomendacijų 11.1 punkte nurodyto paaiškinimų gavimo tikslo. Agentūra ir Finansų ministerija neteisingai vertino Tarnybos Vertinimo išvados reikšmę nustatant pareiškėjo neva padarytus pažeidimus (Tarnybos išvados yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl atitinkamai ir turėjo būti įvertintos).

11Pareiškėjas taip pat nesutinka su ginčijamuose sprendimuose nurodytais VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų bei 32 straipsnyje nustatytų reikalavimų pažeidimais. Šiuo aspektu pareiškėjas pažymėjo, kad Agentūros nustatyti tariami pažeidimai yra daugiausia susiję su subjektyviu VPĮ nuostatų aiškinimu, o ne su teisės normų objektyviu turiniu. Be to, Agentūra nepagrįstai rėmėsi vėliau nei buvo vykdomos atitinkamos pirkimo procedūros teismų suformuota VPĮ aiškinimo ir taikymo praktika (nustatant pažeidimus, susijusius su pirkimo dokumentų 3.1.6, 3.1.7 ir 4.5 punktais). Agentūros sprendimą taikyti finansinę korekciją pagrindžiantys argumentai iš esmės paremti pirkimo dokumentų nesutapimu su rekomendacinėmis nuostatomis, o ne neatitikimu imperatyvioms VPĮ normoms. Pažymėtina, kad Tarnybos 2009 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 1S-25 patvirtintos Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinės rekomendacijos (toliau – ir Rekomendacijos) nėra imperatyviai įpareigojantis dokumentas, kurio privaloma griežtai laikytis vykdant kiekvieną pirkimą, todėl pažeidimas negali būti kvalifikuojamas remiantis vien formaliu pirkimo dokumentų neatitikimu Rekomendacijų nuostatoms. Pagal Rekomendacijų 4 punktą perkančioji organizacija gali nuspręsti pirkimo dokumentuose nustatyti kitokius nei rekomenduojamus kvalifikacinius reikalavimus ar jų reikšmes, jei tai neprieštarauja VPĮ nuostatoms. Šiuo atveju pareiškėjui buvo ypač svarbu, kad pirkime dalyvautų finansiškai pajėgūs ir stabilūs, turintys reikiamą patirtį tiekėjai, todėl dalies kvalifikacinių reikalavimų reikšmės buvo nustatytos aukštesnės nei Rekomendacijose ar patys reikalavimai suformuluoti kiek kitaip, kad labiau atitiktų perkančiosios organizacijos poreikius. Taigi Agentūra nepagrįstai neteisėtais projekto vykdytojo veiksmais laikė pagrįstą naudojimąsi diskrecijos teise nustatant kvalifikacijos reikalavimus ir nukrypstant nuo Rekomendacijų, kai to reikalavo pirkimo aplinkybės. Šiuo aspektu pareiškėjas dar pažymėjo tai, kad Tarnyba projekto vykdytojo atžvilgiu nepriėmė individualaus administracinio akto, kuriuo būtų stabdomos ar nutraukiamos pirkimo procedūros, o tik išreiškė savo nuomonę (abejones) dėl vykdomo pirkimo, tačiau veiksmų nebuvimas rodo, kad Tarnyba neprieštaravo pirkimo vykdymui pagal esamas (iš dalies pakeistas) pirkimo dokumentų sąlygas. Pareiškėjas didžiąją dalį Tarnybos išvadoje nurodytų įpareigojimų įvykdė, informavo Tarnybą apie įpareigojimų įgyvendinimą, o dėl dalies įpareigojimų pateikė motyvuotus paaiškinimus. Agentūra vadovavosi abstraktaus pobūdžio argumentais, susijusiais su tiekėjų kvalifikacinių reikalavimų nustatymu, ir visai nepasisakė, kodėl atmeta argumentus apie Rekomendacijų neprivalomumą, suplanuotą pirkimo vertę, ilgus atsiskaitymo terminus, kurie sąlygojo finansiškai stipraus rangovo poreikį, reikalavimo proporcingumą, taip pat neatsižvelgė į paaiškinimus, kad tiekėjams nebuvo ribojama galimybė pateikti kitus apyvartą patvirtinančius dokumentus.

12Pareiškėjo manymu, Agentūra nepagrįstai nustatė tris su pirkimo dokumentų 3.1.7 punktu susijusius pažeidimus, formaliai atmetė projekto vykdytojo paaiškinimus dėl to, kad patirties vertinimo laikotarpio trukmė nustatyta atsižvelgiant į pirkimo objekto vertę, svarbą ir paskirtį, reikalavimas nebuvo pernelyg aukštas ar specifinis to meto rinkos dalyviams. Agentūra nepagrindė, kodėl dviejų sutarčių, kurių kiekvienos vertė yra pusė planuojamos pirkimo objekto vertės, reikalavimas yra neproporcingas itin didelės vertės „Žemės ūkio mašinų katedros pastato rekonstravimo darbų pirkimo“ objektui. Pirkimo dokumentų 3.1.10 punkto kvalifikacinis reikalavimas dėl atestuoto koordinatoriaus turėjimo negali būti laikomas neteisėtu, kadangi buvo reali galimybė, kad vykdant sutartį reikės paskirti koordinatorių, ir perkančioji organizacija pageidavo turėti galimybę pasirinkti kompetentingą specialistą. Agentūros argumentai dėl šio reikalavimo neteisėtumo (kaip nesusijusio su pirkimo objektu, perteklinio, nepagrįsto) yra nepagrįsti. Nėra draudimo koordinatoriaus funkcijoms atlikti skirti projektuotojo ar rangovo atstovą, jeigu jie turi žinių, įgūdžių, patirties ir išteklių, o taip pat nedraudžiama viešajame pirkime kelti kvalifikacijos reikalavimą tiekėjui turėti atitinkamą specialistą, kurio gali prireikti vykdant sutartį. Agentūra pernelyg siaurai aiškino koordinatoriaus funkcijas (kaip rangovo kontrolės funkcijas) ir neatsižvelgė, kad koordinatoriaus funkcijas gali atlikti ir pagrindinio rangovo atstovas (statybos darbų vadovas ar kitas atestuotas specialistas), paskirtas užsakovo sprendimu. Agentūra nepagrįstai atmetė projekto vykdytojo paaiškinimus, kad reikalavimas nustatytas siekiant parinkti finansiškai pajėgų rangovą, įvertinus numatomos sudaryti rangos sutarties vertę ir atsiskaitymo su rangovu sąlygas. Agentūros pateikti argumentai apie koeficientų naudojimą finansų analizės tikslais, apie tai, kad atliekant finansų analizę niekada nevertinamas šių koeficientų vidurkis, yra nesusiję su šių koeficientų naudojimu viešajame pirkime. Tai, kad pagal pirkimo dokumentus buvo nustatyta išvesti dviejų koeficientų vidurkį, nėra joks pažeidimas. Tiekėjų pretenzijos savaime nėra tiekėjų konkurencijos apribojimo įrodymas, kadangi, ypač statybos darbų pirkimuose, tiekėjai itin aktyviai naudojasi savo teisėmis teikti pretenzijas, siekdami sau palankaus rezultato. Pirkimo dokumentų 6.2 punkte reikalaujama pasiūlymo galiojimo užtikrinimo vertė buvo pagrįsta ir proporcinga atsižvelgiant į galimus perkančiosios organizacijos nuostolius, jei tiekėjai atsiimtų pasiūlymus pirkime, ir nepažeidė VPĮ imperatyvių normų bei VPĮ įtvirtintų viešųjų pirkimų principų. Pareiškėjas nelaiko VPĮ pažeidimu ir pirkimo sąlygų 4.5 punkte nustatyto subrangos ribojimo pirkimo vykdymo metu (iki 30 proc.), kadangi tai buvo įprasta statybos darbų pirkimų praktika. Projekto vykdytojo nustatytas subrangos ribojimas neužkirto kelio remtis kito ūkio subjekto pajėgumais pagal VPĮ 32 straipsnio 3 dalį, o Agentūros, nurodoma 2012 m. suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktika, pagal kurią draudžiama apriboti subrangą, nebuvo žinoma ir taikoma 2009 metais, kai buvo vykdomas ginčo pirkimas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, jog subrangos ribojimas yra galimas, kai tai yra susiję su sutarties vykdymu, ir savaime nereiškia neteisėto reikalavimo.

13Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nepažeidė VPĮ 32 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos pareigos prašyti patikslinti neišsamius kvalifikacinius duomenis, kadangi iš pateiktų dokumentų galėjo aiškiai įsitikinti, jog tiekėjo kvalifikaciniai duomenys akivaizdžiai neatitinka reikalavimų, todėl prašymas tikslinti duomenis būtų beprasmis ir formalus veiksmas.

14Pareiškėjas skunde teigė, kad Agentūros įsakymu pasiūlyta, o ŠMM pritaikyta 10 proc. finansinė korekcija yra neproporcinga nustatytiems pažeidimams, pažeidžia VAĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą bei finansinių korekcijų taikymo tikslus. Finansų ministerija privalėjo įvertinti Agentūros siūlomos sankcijos proporcingumą ir adekvatumą įtariamiems pažeidimams ir ją atitinkamai pakeisti, tačiau to nepadarė ir tokiu būdu pažeidė Europos Komisijos parengtų Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairių (toliau – ir Gairės) nuostatas, proporcingumo ir teisingumo principus. Šiuo atveju, pažeidimams esant vertinamojo ir formalaus pobūdžio, finansinė korekcija apskritai neturėtų būti taikoma. Nei Tarnybos Vertinimo išvadoje, nei kuriame nors iš ginčijamų Agentūros, Finansų ministerijos ir ŠMM sprendimų nebuvo pateikta įrodymų, kad vertinamo pirkimo atveju bent vienas iš kvalifikacinių reikalavimų realiai apribojo galimybę tam tikriems tiekėjams dalyvauti pirkime, o taip pat, kad kiti nustatyti neatitikimai realiai būtų apriboję tiekėjų konkurenciją ar sukėlę kitų VPĮ ginamų vertybių pažeidimus. Pareiškėjo sprendimai pirkime, dėl kurių buvo nustatyti pažeidimai, buvo pateisinami proporcingumo principo kontekste ir nebuvo diskriminaciniai. Pagal teismų praktiką, grynai formalus nukrypimas nuo VPĮ nustatytos konkrečios procedūros, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo. Formalūs viešųjų pirkimų pažeidimai galutiniam paramos gavėjui neturėtų užtraukti neigiamų ekonominių padarinių, taip pat atsakomybės pagal Gairių 23 punktą. Šiuo atveju nenustatyta, kad dėl pareiškėjo veiksmų ar neveikimo atsirado nuostolių Lietuvos valstybės arba Europos Bendrijų biudžetams.

15Pareiškėjas prašė atsižvelgti ir į tai, kad jis įsigijo tinkamos kokybės darbus, juos suteikė kvalifikuotas rangovas, o darbų kaina neviršijo tuo metu buvusios rinkos kainos, todėl įtarti pažeidimai neturėjo neigiamos finansinės įtakos. Ginčijamo ŠMM 2013 m. gruodžio 10 d. įsakymo pakeitimo įsakymas neatitinka VAĮ reikalavimų, prieštarauja gerojo viešojo administravimo praktikai. Jame nėra nurodyta, kokiomis teisės normomis ir teisiniu pagrindu remiantis jis buvo priimtas, padarytos nuorodos į Agentūros raštą bei sprendimą, kurių turinys pareiškėjui nėra žinomas. Įsakymo turinys nėra aiškus ir suprantamas, dėl to neatitinka viešojo administravimo sprendimui keliamų reikalavimų, jame taip pat nėra nurodyta ir apskundimo tvarka. Šiuo įsakymu faktiškai pakeičiamas ginčijamas ŠMM 2013 m. gruodžio 10 d. įsakymas.

16Atsakovas Finansų ministerija su skundu nesutiko ir atsiliepimais į skundą bei patikslintą skundą (IV t., b. l. 116–123, V t., 1–2) prašė jų netenkinti.

17Paaiškino, kad 2013 m. gruodžio 3 d. priėmė sprendimą Nr. (24.16-02)-5K-1319858-5K-1320914-5K-1323080-5K-1321049)-6K-1309978, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir Administravimo taisyklės), 211 punktu, pagal kurį Finansų ministerija nagrinėja pareiškėjų ar iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų vykdytojų skundus dėl įgyvendinančiosios institucijos veiksmų ar neveikimo, susijusių su įgyvendinančiosios institucijos sprendimo dėl nustatyto pažeidimo priėmimu. Finansų ministerija šiuo atveju vertino, ar Agentūra, atlikdama įtariamo pažeidimo tyrimą ir priimdama sprendimą dėl nustatyto pažeidimo, visus pažeidimo tyrimo ir nustatymo veiksmus atliko pagal jai Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (toliau – ir Atsakomybės taisyklės), priskirtą atsakomybę ir vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, patvirtintą Europos Komisijos 2007 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. K(2007)1808 (toliau – ir Strategija) (šiuo atveju – ir Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225 (toliau – ir Veiksmų taisyklės)), taip pat vadovaudamasi Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. IK-173 (toliau – ir Metodinės rekomendacijos).

18Skunde nurodyti pareiškėjo teiginiai dėl Finansų ministerijos sprendimo šališkumo, pažeidžiančio VAĮ 3 straipsnio 2 dalyje nurodytą objektyvumo principą ir sprendimo neatitikties VAĮ 8 straipsnio reikalavimams yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Aplinkybė, kad Finansų ministerija netenkino pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 9 d. skundo Nr. (04)-04-2233, negali būti laikoma VAĮ 3 straipsnio 2 dalies ir 8 straipsnių pažeidimais. Tarnyba 2013 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 4S-4032 informavo Finansų ministeriją, kad pareiškėjas įvykdė ne visus Tarnybos 2009 m. spalio 2 d. rašte Nr. 4S-3338 nurodytus įpareigojimus. Įgyvendinančiosioms institucijoms teisės aktais, reglamentuojančiais strategiją įgyvendinančių veiksmų programų administravimą, yra pavesta atlikti projektų įgyvendinimo priežiūrą tiek šio projekto įgyvendinimo metu, tiek ir po projekto įgyvendinimo. Finansų ministerija, nagrinėdama pareiškėjo skundą, pagal kompetenciją nagrinėjo ir vertino, ar Agentūros ir Tarnybos atlikti veiksmai ir priimti sprendimai atitinka Atsakomybės taisyklėse ir Veiksmų taisyklėse nustatytus reikalavimus. Dėl Agentūros atlikto pažeidimų tyrimo teisėtumo atsakovas nurodė, kad Agentūros direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 2013/8-1/-19 buvo nustatytas reglamento (EB) Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 dalyje nurodytas Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas, susijęs su ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, kai dėl nepagrįstų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala bendrajam biudžetui. Pareiškėjo skunde nurodytos Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo bei šalinimo ir apribojimų gauti Europos Sąjungos finansinę paramą nustatymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1K-307, šiuo atveju netaikomos, kadangi jos nereglamentuoja 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo. Pagal Metodinių rekomendacijų 26 punktą, Europos Komisijos parengtos Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairės taikomos, kai nustatomi VPĮ pažeidimai. Agentūros įsakyme nurodyta, kad, atsižvelgiant į pažeidimo tyrimo metu nustatytus pažeidimus, vadovaujantis Netinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su pažeidimu, nustatymo metodikos, patvirtintos Agentūros direktoriaus 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 38, 23 punktu yra nurodyta rekomenduojama finansinė korekcija bei atsižvelgiant į tai, kad dėl diskriminuojančių reikalavimų buvo pateiktos pretenzijos bei dalis pasiūlymų dėl tokių reikalavimų buvo atmesti – tinkamomis finansuoti išlaidomis Agentūra nepripažino 10 proc. nuo rangos sutarties vertės (nuo 9 917 355,37 Lt), tenkančios projektui įgyvendinti. Agentūrai adresuotame Valstybės kontrolės 2013 m. rugsėjo 9 d. rašto Nr. S-(80-2741)-2090 „Dėl preliminarių pastebėjimų ir rekomendacijų (4 mokėjimo prašymų detalusis testavimas)“ 1 priede teigiama, kad pareiškėjas, vykdydamas viešąjį pirkimą (supaprastintas atviras konkursas) „Žemės ūkio mašinų katedros pastato rekonstravimo darbų projekto parengimo paslaugos, projekto vykdymo priežiūra ir statybos darbai“, pažeidė VPĮ reikalavimus dėl tiekėjų kvalifikacijos nustatymo. Taigi Agentūra pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ nuostatas ir pritaikė 10 proc. finansinę korekciją nuo rangos sutarties vertės.

19Atsakovas ŠMM atsiliepimais į skundą bei patikslintą skundą (II t., b. l. 1–4, V t., 3–7) prašė jų netenkinti.

20Nurodė, kad ŠMM, veikdama kaip viena iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas administruojančių institucijų (tarpinė institucija) pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198 punktą, gavo Agentūros 2013 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. 2012/2-8048 pateiktą direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 9 d. įsakymą Nr. 2013/8-1-19. Taip pat 2013 m. rugsėjo 18 d. gavo Finansų ministerijos raštą Nr. (24.3-02)-5K-1319858)-6K-1307791, kuriuo buvo informuota, kad Agentūros įsakymas apskųstas Finansų ministerijai pasinaudojant Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Finansų ministerija kreipėsi dėl išvadų pateikimo į Agentūrą ir Tarnybą. Apie išnagrinėtą pareiškėjo skundą ir priimtą sprendimą ŠMM buvo informuota 2013 m. gruodžio 3 d. raštu, todėl gavusi jau galutinę Finansų ministerijos išvadą, 2013 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. V-1225 nustatė, kad dalis pareiškėjo patirtų išlaidų, susijusių su rekonstravimo darbų pirkimu – iš viso 991 735,54 Lt, yra netinkamos finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų. Ginčijamas įsakymas priimtas atsižvelgiant į Agentūros direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 9 d. įsakymą Nr. 2013/8-1-19 ir Finansų ministerijos 2013 m. gruodžio 3 d. raštą. Be to, ŠMM gavo Agentūros 2014 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. 2014/8-1-2, kuriuo buvo patikslintas Agentūros 2013 m. rugpjūčio 9 d. įsakymas Nr. 2013/8-1-19. ŠMM 2014 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-369 patikslino 2013 m. gruodžio 10 d. įsakymo 2 punktą bei papildė nauju 21 punktu. Šiame įsakyme nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, tačiau jis keitė 2013 m. gruodžio 10 d. įsakymą Nr. V-1225, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta jo apskundimo tvarka, todėl savaime suprantama, kad tiek pirminis įsakymas (kuriame nustatyta apskundimo tvarka), tiek jį keičiantis įsakymas gali būti skundžiamas tokia pačia tvarka. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad įsakymas priimtas nenurodant aiškaus teisinio pagrindo, kadangi pagal Administravimo taisyklių 198 punktą ministerija, kaip tarpinė institucija, priima sprendimą tik tada, kai gauna tyrimo išvadas, o jeigu Agentūros sprendimas apskundžiamas – Finansų ministerijos išvadas dėl tyrimo atlikimo teisėtumo ir pagrįstumo. ŠMM, vadovaudamasi gerąja projektų administravimo praktika, informavo pareiškėją apie 2014 m. balandžio 28 d. priimtą įsakymą Nr. V-369, todėl ginčijami 2013 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. V-1225 bei jį keitęs 2014 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr. V-369 yra pagrįsti ir teisėti. Šiuo aspektu ŠMM pažymėjo, kad ji neturi įgalinimų tirti ir nagrinėti pažeidimų pati, ji tik remiasi Agentūros specialistų kompetencija atliekant pažeidimų tyrimus ir neturi priežasčių abejoti jų atlikto tyrimo rezultatais. Be to, ministerija neturi teisės oficialiai aiškinti VPĮ nuostatų, todėl remiasi Tarnybos raštuose išdėstytais vertinimais ir paaiškinimais dėl šio konkretaus pažeidimo, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjas neištaisė VPĮ pažeidimų dėl pirkimo sąlygose išdėstytų reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai ir kitų pažeidimų. ŠMM pažymėjo, kad taikant finansinę korekciją, ji vadovavosi galiojančiomis Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairėmis.

21Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepimuose (II t., b. l. 6–20, V t., b. l. 12–13) prašė pareiškėjo skundo bei patikslinto skundo netenkinti.

22Teigė, kad nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai dėl Agentūros įsakymo neatitikimo VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, kadangi jame yra aiškiai ir detaliai nurodyti visi faktiniai duomenys ir aplinkybės dėl kurių nustatomas pažeidimas, taip pat nurodyti VPĮ konkretūs straipsniai, kurie buvo pažeisti vykdant pirkimą. Taikomos poveikio priemonės (sprendimas dėl netinkamų finansuoti išlaidų pagal 2009 m. gruodžio 17 d. rangos sutartį Nr. 103/2009) yra detalizuotos aiškiai nurodant, kuo vadovaujantis jos yra priimtos. Nesutiko su skundo teiginiu, kad įsakyme daromos prielaidos apie galimą konkurencijos ribojimą, tiekėjų teisių pažeidimus, galimą įtaką pirkimo rezultatams, kadangi įsakyme yra aiškiai nurodytos visos pažeidimo faktinės aplinkybės bei priežastinis ryšys tarp pareiškėjo veiksmų ir pažeidimo objekto. Tiekėjų teisių pažeidimo faktą patvirtina ir tai, kad pirkimo metu buvo pateiktos pretenzijos dėl nustatytų kvalifikacinių reikalavimų, į kurias projekto vykdytojas neatsižvelgė, taip pat tai, kad kelių pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlymai buvo atmesti dėl šių tiekėjų kvalifikacijos neatitikimo diskriminaciniams pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams (vieno iš atmestų tiekėjų pasiūlymo kaina buvo mažiausia už visų pirkime pasiūlymus pateikusių tiekėjų kainas), bei tai, kad vienas kandidatas, pateikęs pretenziją dėl diskriminuojančių reikalavimų, nepateikė pasiūlymo, todėl vertinama, kad VPĮ nuostatų neatitinkančių kvalifikacijos reikalavimų nustatymas pirkimo dokumentuose turėjo įtakos pirkimo rezultatui.

23Nesutiko, kad jos atliktas pažeidimo tyrimas turėjo esminių trūkumų ir tai lėmė neteisingą pažeidimų kvalifikavimą bei, kad ji neužtikrino VAĮ įtvirtinto objektyvumo principo laikymąsi, kad atliekant pažeidimo tyrimą nesilaikė Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 11.1 punkte nurodytų paaiškinimų gavimo tikslo. Pažymėjo, kad pažeidimo tyrimo metu vertino visus su įtariamu pažeidimu susijusius dokumentus ir informaciją, ne kartą kreipėsi į pareiškėją su prašymu pateikti pagrįstus ir argumentuotus paaiškinimus dėl Tarnybos įpareigojimų nevykdymo, bei paaiškinti pirkimo dokumentų kvalifikacinių reikalavimų 3.1.6, 3.1.7, 3.1.10 ir 3.1.11 punktuose nustatytų reikalavimų, subrangos ribojimo nustatymo ir pasiūlymų galiojimo užtikrinimo dydžio nustatymo pagrįstumą. Pareiškėjas pateikė paaiškinimus, kurie buvo įvertinti kaip nepagrįsti ir netinkami, o argumentai dėl to sprendime yra aiškiai (pagal kiekvieną pažeidimo metu vertintą kriterijų) ir konkrečiai nurodyti, taip pat nurodyta, kodėl bei kurių konkrečių VPĮ straipsnių nuostatos buvo pažeistos. Agentūra, vykdydama pažeidimo tyrimą, išsamiai įvertino projekto vykdytojo pateiktus paaiškinimus, juose nurodytą teismų praktiką ir faktinę situaciją, tačiau mano, kad projekto vykdytojo pateikti paaiškinimai nepagrindžia jo veiksmų vykdant pirkimą. Agentūra, atlikdama pirkimo vėlesnį įvertinimą, vadovaudamasi Pirkimų, vykdomų pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, priežiūros tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis, turi ne tik įvertinti pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų atitikimą VPĮ, bet ir nustatyti, ar konkretaus pirkimo atveju projekto vykdytojas laikėsi VPĮ nustatytų procedūrinių veiksmų vykdant pirkimą. Šiuo atveju pareiškėjo argumentai dėl įpareigojimo vykdymo yra nepagrįsti, kadangi kaip nurodyta pažeidimo tyrimo išvadoje bei įsakyme, projekto vykdytojas, neįvykdęs Tarnybos įpareigojimo (nepatikslinęs pirkimo dokumentų, neišnagrinėjęs tiekėjų pateiktų pretenzijų) ar jo neapskundęs teismui, ir negavęs Tarnybos patvirtinimo, jog įpareigojimas įvykdytas tinkamai ir pirkimo procedūros gali būti tęsiamos, neteisėtai tęsė ir užbaigė pirkimo procedūras. Projekto vykdytojas atsižvelgė tik į dalį Tarnybos įpareigojime pateiktų pastebėjimų ir atitinkamai patikslino pirkimo dokumentus. Tarnyba, atlikusi pakartotinį patikslintų pirkimo dokumentų vertinimą ir nustačiusi, kad ne visi įpareigojime pateikti pastebėjimai yra įvykdyti, 2009 m. spalio 26 d. raštu Nr. 4S-3665 informavo projekto vykdytoją. Perkančioji organizacija tęsti pirkimo procedūras turi teisę tik gavusi Tarnybos raštą, o įpareigojimas nėra rekomendacinio pobūdžio ir turėjo būti vykdomas pilna apimtimi. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad įpareigojimo vykdymas nebuvo privalomas, nepagrįsti. Nepagrįsti ir pareiškėjo skundo teiginiai, kad Agentūros nustatyti tariami pažeidimai daugiausia yra susiję su subjektyviu VPĮ nuostatų aiškinimu, o ne teisės normų objektyviu turiniu, kadangi pažeidimo tyrimo metu buvo nustatyti konkrečių VPĮ straipsnių pažeidimai, kurie detaliai nurodyti ginčijamame sprendime. Nepagrįstas ir pareiškėjo teiginys, kad Agentūra nepagrįstai rėmėsi vėliau nei atitinkamų pirkimų procedūrų vykdymas teismų suformuota VPĮ aiškinimo ir taikymo praktika. Sprendime nurodytos ir vadovaujamasi ne tik tomis teismų nutartimis, kurios priimtos vėliau nei buvo vykdomas aptariamas pirkimas, tačiau ir tos, kurios buvo priimtos iki šio pirkimo vykdymo, be to, VPĮ nuostatos, dėl kurių nustatytas pažeidimas, galiojo ir pirkimo vykdymo metu, todėl projekto vykdytojas, vykdydamas pirkimą, privalėjo jomis vadovautis. Nesutiko su teiginiais dėl Rekomendacijų neprivalomumo, kadangi projekto vykdytojas pats numatė atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus kriterijus ir jų reikšmes. VPĮ įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nustatyti tik minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, siekiant įsitikinti tiekėjo gebėjimu tinkamai vykdyti sutartį. VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostata įtvirtina „minimalių“ reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai sąvoką, t. y., kad nustatyti kriterijai turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Šiuo atveju projekto vykdytojas nepateikė pateisinamų priežasčių ir įrodymų, kad pirkimu siekiamas tikslas nebūtų galėjęs būti pasiektas mažiau tiekėjų konkurenciją varžančiomis priemonėmis, todėl vertina, kad projekto vykdytojas nustatė tokius kvalifikacinius reikalavimus, kurie prieštaravo VPĮ nuostatoms. Valstybės kontrolė, atlikusi projekto mokėjimo prašymo Nr. 027, kuriame buvo deklaruotos išlaidos pagal 2009 m. gruodžio 17 d. rangos sutartį Nr. 103/2009, valstybinio finansinio (teisėtumo) auditą, nustatė, kad pirkimo dokumentai parengti pažeidžiant VPĮ nuostatas, kadangi nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai yra nepagrįstai užaukštinti ir dirbtinai ribojo tiekėjų dalyvavimą pirkime. Nepagrįstas teiginys, kad Agentūros argumentai dėl teisės sumuoti pajėgumus ribojimo yra nepagrįsti, o kvalifikacinis reikalavimas buvo nustatytas siekiant patikrinti, ar visi partneriai ir/arba subrangovai turi statybos darbų patirties, proporcingos jų atliekamų darbų daliai, nes papildomas reikalavimas subrangovams turėti pusantro karto didesnę už jam priskirtų rekonstravimo darbų apimtį vidutinę metinę bendrąją apyvartą nėra proporcingas bet kurios vertės subrangovui priskiriamai darbų vertei. Nei paaiškinimuose, pateiktuose pažeidimo tyrimo metu, nei skunde pareiškėjas nepateikia argumentų dėl pagrindiniam rangovui taikyto reikalavimo turėti ne mažesnę kaip 20 mln. Lt vidutinę metinę atliktų statybos montavimo darbų apyvartą pagrįstumo, palyginus su planuojama pirkimo verte – 16 mln. Lt, ir nenurodo Rekomendacijų 18.2 ir 18.3 punktų kriterijų taikymo pirkime motyvų. Nustatant šio kriterijaus reikšmę projekto vykdytojas neatsižvelgė į numatomos sudaryti pirkimo sutarties trukmę, taikė Rekomendacijų 19.3 kriterijų, numatantį vertinti tiekėjo apyvartą pastarųjų 3 finansinių metų laikotarpyje, vietoje Rekomendacijų 24 punkte siūlomo taikyti 5 pastarųjų metų ataskaitinio laikotarpio. Projekto vykdytojo nustatyto 3.1.6 kvalifikacinio kriterijaus reikalavimų visuma nepagrįsta ir neproporcinga pirkimo objektui bei riboja tiekėjų galimybę sumuoti savo pajėgumus, nes nurodytus reikalavimus (skirtingom reikšmėm) turėjo atitikti kiekvienas ūkio subjektas atskirai, įskaitant ir kiekvieną jungtinės veiklos dalyvį ar subrangovą. Pažeidimo tyrimo metu projekto vykdytojo pateikti paaiškinimai buvo įvertinti kaip nepagrįsti, kadangi VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pirkimų tikslas vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Tai reiškia, kad tik vadovaujantis VPĮ nuostatomis galima pasiekti pirkimų tikslą. VPĮ 36 straipsnio 1 dalyje nurodytas baigtinis sąrašas įrodymų, kurių perkančioji organizacija gali reikalauti iš tiekėjų, siekdama įsitikinti tiekėjo techniniu ir (ar) profesiniu pajėgumu. Perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę pasirinkti reikalavimus atsižvelgiant į pirkimo objektą, tačiau ne tai, kad pasirinkus reikalavimą jis gali būti keičiamas turinio prasme. Nesutiko su skundo argumentais, kad nepagrįstai atmetė projekto vykdytojo paaiškinimus, kvalifikacinis reikalavimas nustatytas, siekiant parinkti finansiškai pajėgų rangovą, įvertinus numatomos sudaryti rangos sutarties vertę ir atsiskaitymo su rangovu sąlygas. VPĮ 32 straipsnio 1 dalis numato, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių argumentų dėl pirkimo pobūdžio bei nenurodė reikšmingų aplinkybių, dėl kurių pirkimas galėtų būti vertinamas kaip išskirtinis kitų analogiškos vertės ir pobūdžio viešųjų pirkimų atžvilgiu, kurie sėkmingai įvykdyti taikant kvalifikacinių reikalavimų reikšmes, neviršijančias Rekomendacijų 18.5 p. rekomenduojamų, todėl aukštesni ir tiekėjus diskriminuojantys pirkimo dokumentų 3.1.11 punkte numatyti kriterijaus reikalavimai buvo nustatyti siekiant užtikrinti projekto vykdytojo nepagrįstai nustatytas atsiskaitymo su tiekėjais sąlygas. Kadangi pirkimo metu dėl šio kvalifikacinio reikalavimo buvo pateiktos net trys pretenzijos, iš kurių vienas tiekėjas nepateikė pasiūlymo, o kiti trys pirkime dalyvavę tiekėjai arba nepateikė kvalifikacijos reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, arba neatitiko nustatyto reikalavimo, vertintina, kad pirkimo dokumentuose nustatyta tris kartus didesnė už Rekomendacijose nustatytą 3.1.11 punkto kriterijaus reikšmė sąlygojo tiekėjų dalyvavimo pirkime ribojimą pažeidžiant VPĮ 3 straipsnį ir 32 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Pareiškėjas sau naudinga linkme traktuoja tiekėjų elgesį pirkimo vykdymo metu, neatsižvelgdamas į pateiktų pretenzijų turinį. Tiekėjų pretenzijų turinys ir esmė, t. y. kad pirkimo vykdymo metu projekto vykdytojo nustatytą užaukštintą ir nepagrįstą 3.1.11 punkto kriterijaus reikšmę galėjo atitikti tik keli tiekėjai, patvirtina šio nepagrįsto reikalavimo diskriminacinį pobūdį. Argumentas dėl nereglamentuotos pasiūlymo galiojimo užtikrinimo vertės teisės aktuose nelogiškas, nes VPĮ 3 straipsnio 2 dalis numato, kad pirkimų tikslas vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Neproporcingų finansinių garantijų reikalavimas yra kliūtis verslo subjektams dalyvauti pirkimuose, be to, priimant sprendimą dėl pasiūlymo galiojimo užtikrinimo reikalingumo ir jo dydžio nustatymo būtina įvertinti, jog reikalavimas pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą didina pasiūlymų kainą, kartu mažina pirkimui skirtų lėšų naudojimo efektyvumą ir racionalumą, t. y. neužtikrinamos VPĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatos. Projekto vykdytojo pažeidimo tyrimo metu pateiktuose paaiškinimuose argumentai dėl galimų didelių finansinių, žmogiškųjų ir laiko nuostolių, jei laimėtoju pripažintas tiekėjas atsisakytų sudaryti sutartį arba nepateiktų sutarties įvykdymo užtikrinimo, nes projekto vykdytojas skyrė didelius žmogiškuosius išteklius (vien pirkimo komisiją sudarė 7 aukštos kvalifikacijos specialistai), samdė konsultantus, todėl patyrė dideles išlaidas, nepagrindžia pirkimo dokumentuose nustatyto pasiūlymo galiojimo dydžio, nes projekto vykdytojo įvertinta 1 300 000 Lt suma pirkimą organizavusių asmenų ir konsultantų darbo apmokėjimui kompensuoti (pirkimas vyko apie 4 mėn.) yra nepagrįstai didelė. Argumentas dėl grėsmės prarasti projekto įgyvendinimui skirtą Europos Sąjungos lėšų dalį nepagrįstas, nes pirkimo vykdymo metu finansavimo lėšos projektui dar nebuvo skirtos, be to, ir reikalavimas projekto vykdytojui įvykdyti pirkimą iki projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo nebuvo keliamas. Nepagrįsti teiginiai dėl pirkimo dokumentų 4.5 punkte nustatyto subrangos masto ribojimo, kadangi VPĮ nėra nustatytos galimybės remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais ribojimo. Draudimas riboti rėmimąsi kitų ūkio subjektų pajėgumais (įtvirtintas VPĮ 32 str. 3 d.) kartu reiškia draudimą riboti kiekvienos iš rėmimosi kito ūkio subjekto pajėgumais forma (įskaitant subrangą). Pareiškėjas, sutikdamas, kad subrangos ribojimas galimas tik pagrįstais atvejais, nei pažeidimo tyrimo metu, nei skunde nepateikė jokių pagrįstų ir įtikinamų įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad pirkime buvo reikalingas subrangos masto ribojimas. Be to, pareiškėjo pateikti argumentai dėl tiekėjų pasiūlymų atmetimo, neprašant patikslinti kvalifikacinius duomenis yra nepagrįsti, kadangi projekto vykdytojas pirkimą turėjo vykdyti vadovaujantis VPĮ nuostatomis (šiuo atveju VPĮ 32 str. 5 d.), bei privalėjo prašyti tiekėjus patikslinti savo kvalifikaciją, o neįvykdęs VPĮ numatytos pareigos, pareiškėjas pažeidė VOĮ 32 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatas. Atmesdamas tiekėjų pasiūlymus, projekto vykdytojas neužtikrino tinkamo tiekėjų informavimo apie jų pasiūlymų atmetimo priežastis, t. y. tiekėjams nebuvo aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kokių kvalifikacinių reikalavimų jie netenkina. Toks pareiškėjo sprendimas neužtikrina tiekėjų galimybių ginti savo interesus teisme pilna apimtimi, nes nėra aiškus ginčo objektas. Atsižvelgiant į visas su tariamu pažeidimu susijusias aplinkybes, į tai, kad pirkimo vykdymo metu projekto vykdytojas pažeidė VPĮ nuostatas, finansinės korekcijos dydis buvo nustatytas tinkamai ir pagrįstai. Agentūra, nustatydama netinkamų finansuoti išlaidų dydį atsižvelgė į tai, kad dėl diskriminuojančių pirkimo dokumentų reikalavimų pirkimo metu buvo pateiktos pretenzijos bei dalis pasiūlymų dėl tokių reikalavimų buvo atmesti, taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad iš visų pirkimo metu pateiktų pasiūlymų tik vienas pateiktas pasiūlymas visiškai atitiko diskriminuojančius reikalavimus. Netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinta tokiuose pažeidimuose taikoma rekomenduojama pataisa, t. y. 10 proc. nuo rangos sutarties vertės, tenkančios projektui įgyvendinti. Pažeidimo tyrimo metu buvo nustatytas ne formalus pažeidimas, o konkrečių VPĮ nuostatų, turėjusių įtakos pirkimo rezultatams, pažeidimas, todėl Agentūra tinkamai pritaikė 10 proc. vienodo dydžio normą ir pagrįstai tinkamomis finansuoti pagal 2009 m. gruodžio 17 d. rangos sutartį Nr. 103/2009 nepripažino 991 735,54 Lt ir tokiu būdu užtikrino, kad Europos Komisijai deklaruotos išlaidos atitiktų taikomas nacionalines ir bendrijos taisykles.

24II.

25Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 8 d. sprendimu (V t., b. l. 91–113) pareiškėjo VšĮ Aleksandro Stulginskio universiteto skundą atmetė kaip nepagrįstą.

26Teismas nustatė, kad pareiškėjas, įgyvendindamas projektą Nr. VP2-1.1-ŠMM-04-V-01-013 „Agrobiotechnologijų, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos MTEP centrų, aukštojo mokslo studijų ir susijusios infrastruktūros plėtra bei mokslo ir studijų institucijų reorganizavimas“ (toliau – ir Projektas), vykdė viešąjį pirkimą „Žemės ūkio mašinų katedros pastato rekonstravimo darbų projekto parengimo paslaugos, projekto vykdymo priežiūra ir statybos darbai“ (toliau – ir Viešasis pirkimas) supaprastinto atviro konkurso būdu. Pareiškėjo viešojo pirkimo komisija 2009 m. liepos 2 d. protokoliniu sprendimu pritarė UAB „Viešųjų pirkimų administravimo, konsultavimo ir audito centras“ parengtam Viešojo pirkimo konkurso sąlygų projektui ir pateikė konkurso sąlygų projektą derinti Agentūrai. Pareiškėjas 2009 m. rugpjūčio 24 d. raštu kreipėsi į Tarnybą dėl skelbimo apie Viešąjį pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu. Paskelbus 2009 m. rugpjūčio 28 d. apie vykdomą Viešąjį pirkimą, UAB „Pireka“ ir UAB „Projektų centras“ 2009 m. rugsėjo 7 d. pateikė pareiškėjui pretenzijas dėl Viešojo pirkimo konkurso sąlygų, nurodydamos, kad konkurso sąlygų 3.1.11 punkte nustatytas reikalavimas dirbtinai riboja konkurenciją bei prieštarauja VPĮ 3 straipsnio 1 daliai, yra diskriminacinis. Išnagrinėjusi pateiktas pretenzijas, pareiškėjo viešojo konkurso komisija 2009 m. rugsėjo 9 d. protokoliniu sprendimu nusprendė atmesti pareikštas pretenzijas kaip pavėluotai pateiktas bei nukėlė pasiūlymų pateikimo galutinį terminą iki 2009 m. rugsėjo 17 d. Pareiškėjas taip pat 2009 m. rugsėjo 10 d. gavo UAB „Struktūra“ pretenziją dėl konkurso sąlygų 6.2 punkte nustatyto reikalavimo ir 2009 m. rugsėjo 10 d. protokoliniu sprendimu nusprendė atmesti pareikštą pretenziją kaip pavėluotai pateiktą. Tarnyba 2009 m. spalio 2 d. raštu Nr. 4S-3338 „Dėl viešojo pirkimo dokumentų ir procedūrų įvertinimo“ įvertinusi pareiškėjo pateiktą medžiagą apie Viešąjį pirkimą supaprastinto konkurso būdu, atsižvelgusi į nustatytus VPĮ pažeidimus, Pirkimo nuostatų neatitikimus kitų teisės aktų reikalavimams, vadovaudamasi VPĮ 8 straipsnio 3 dalies 6 punktu, įpareigojo pareiškėją išnagrinėti UAB „Pireka“ ir UAB „Projektų centras“ 2009 m. rugsėjo 7 d. pretenziją Nr. 16-09-630, UAB „Struktūra“ 2009 m. rugsėjo 10 d. pretenziją Nr. 1-133 ir apie priimtus sprendimus informuoti tiekėjus; pakeisti VPĮ bei pareiškėjo rektoriaus 2008 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 207-Kb patvirtintų Lietuvos žemės ūkio universiteto supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) reikalavimų neatitinkančias Pirkimo dokumentų nuostatas; Taisyklėse nustatyta tvarka patikslinti Pirkimo dokumentus bei, vadovaujantis protingumo kriterijumi, perkelti pasiūlymų pateikimo terminą laikui, per kurį tiekėjai, rengdami pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į atliktus Pirkimo dokumentų pakeitimus bei raštu informuoti Tarnybą apie įpareigojimo įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančių dokumentų kopijas, patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjo viešojo pirkimo komisija 2009 m. spalio 19 d. posėdyje svarstė Tarnybos 2009 m. spalio 2 d. rašte išdėstytus įpareigojimus ir protokoliniu sprendimu Nr. 7 nusprendė patikslinti Pirkimo dokumentų 3.1.6, 3.1.7, 3.1.8, 3.1.10, 3.1.11, 3.1.13, 4.2, 4.5, 5.4 punktus, Pirkimo dokumentų priedo Nr. 6 „Rangos sutartis“ 7.3, 7.4, 10.4 punktus, taip pat patikslino Techninio projekto pagrindimo ir investicinio pasiūlymo 9 dalies „Pastato architektūrinė koncepcija“ skyrių „Baldai ir technologinė įranga“ bei priedą Nr. 3 „Patalpų poreikio lentelė“ bei nustatė naują pasiūlymų pateikimo terminą – 2009 m. spalio 26 d. 10.00 val. Taip pat nusprendė patikslintus Pirkimo dokumentus (pirkimo sąlygas bei Techninio projekto pagrindimą ir investicinį pasiūlymą) paskelbti universiteto interneto svetainėje – ten pat, kur buvo paskelbti Pirkimo dokumentai. Pareiškėjas 2009 m. spalio 20 d. raštu Nr. (16)-04-781 informavo Tarnybą, kad UAB „Pireka“, UAB „Projektų centras“ ir UAB „Struktūra“ pretenzijos išnagrinėtos ir apie priimtus sprendimus pareiškėjai 2009 m. rugsėjo 10 d. raštais buvo informuoti, todėl Tarnybos įpareigojimas išnagrinėti minėtų subjektų pretenzijas yra įvykdytas dar iki Tarnybos įpareigojimo jas išnagrinėti. Taip pat nurodė, kad patikslino VPĮ ir Taisyklių reikalavimų neatitinkančias Pirkimo dokumentų nuostatas bei perkėlė pasiūlymų pateikimo terminą (II t., b. l. 59).

27Tarnyba 2009 m. spalio 26 d. rašte Nr. 4S-3665 pareiškėjui nurodė, kad susipažinusi su interneto tinklalapyje pareiškėjo patalpinta informacija apie Pirkimą pastebėjo, jog pareiškėjas atliko tam tikrus Pirkimo dokumentų patikslinimus, tačiau ne visus. Atkreipė dėmesį, kad Tarnybai įpareigojus perkančiąją organizaciją atlikti tam tikrus veiksmus dėl pirkimo, ir perkančiajai organizacijai įpareigojimo neapskundus, perkančioji organizacija Tarnybos įpareigojimą privalo įvykdyti visa apimtimi, o ne dalinai. Pažymėjo, kad tęsti pirkimo procedūras perkančioji organizacija turi teisę tik gavusi Tarnybos raštą, jog įpareigojimas tinkamai įvykdytas. Prašė informuoti Tarnybą apie 2009 m. spalio 2 d. raštu nustatyto įpareigojimo įvykdymą. Tarnyba 2009 m. spalio 28 d. rašte Nr. 4S-3700 „Dėl įpareigojimo įvykdymo“ konstatavo, kad Universitetas Tarnybos 2009 m. spalio 2 d. įpareigojimą įvykdė tik dalinai, t. y. atsižvelgė į įpareigojimo 4, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 punktus, tačiau neatsižvelgė į 1, 2, 3 ir 5 punktuose nurodytų Pirkimo dokumentų nuostatų neatitikimą VPĮ bei su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimus ir nepateikė argumentų (motyvų), pagrindžiančių perkančiosios organizacijos sprendimus. Priminė, kad pirkimo procedūros gali būti tęsiamos tik tinkamai ir visiškai įvykdžius Tarnybos įpareigojimus visa apimtimi. Pareiškėjo viešojo pirkimo komisija 2009 m. spalio 28 d. posėdyje išnagrinėjusi Tarnybos 2009 m. spalio 28 d. raštą Nr. 4S-8760, apsvarstė 2009 m. spalio 2 d. Tarnybos rašte Nr. 4S-3338 1, 2, 3 ir 5 punktuose nurodytus įpareigojimus bei nustatė naują pasiūlymų pateikimo terminą iki 2009 m. lapkričio 11 d. 10.00 val. Tarnyba pareiškėjui 2009 m. lapkričio mėn. (diena neįskaitoma) rašte Nr. 4S-3810 „Dėl įpareigojimo organizuojant ir atliekant viešojo pirkimo Nr. 78533 procedūras“, įvertinusi pareiškėjo 2009 m. spalio 28 d. posėdžio protokolu Nr. 8 įformintus paaiškinimus, nurodė, kad pareiškėjas neatsižvelgė į 2009 m. spalio 2 d. įpareigojimo 2 punkte pateiktas pastabas ir papildomai nenurodė kitų tiekėjų atitikimą Pirkimo sąlygų 3.1.6 punkte nustatytam kvalifikacijos reikalavimui įrodančių dokumentų. Taip pat atkreipė dėmesį, kad atsižvelgiant į Pirkimo sąlygų 3.1.8 punktą bei Pirkimo dokumentuose pateiktą paaiškinimą, 3.1.8 punkto reikalavimai užkerta galimybes tiekėjams savarankiškai (nesiremiant kitų ūkio subjektų pajėgumais) pateikti pasiūlymą Pirkimui, o Pirkimo sąlygų 3.1.7 punkte nustatytas reikalavimas tiekėjui pateikti raštiškus atsiliepimus – originalus, išduotus ne anksčiau kaip Pirkimo paskelbimo dieną, yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad Pirkimo komisijos pasvarstymai nepaneigia 2009 m. spalio 2 d. įpareigojimo 5 punkte nurodytų VPĮ pažeidimų. Tarnyba taip pat pažymėjo, kad jai kyla pagrįstų abejonių dėl perkančiosios organizacijos gebėjimų ir noro užtikrinti realią tiekėjų konkurenciją, racionaliai naudoti lėšas bei savalaikio Europos Sąjungos struktūrinės paramos įsisavinimo (II t., b. l. 162–163).

28UAB „Merko statyba“ 2009 m. lapkričio 4 d. (užregistruota 2009 m. lapkričio 6 d.) pareiškėjui pateikė pretenziją dėl vykdomo Viešojo pirkimo supaprastinto konkurso būdu, konkurso sąlygų, nurodydama, kad konkurso sąlygų 3.1.6, 3.1.7, 3.1.8, 3.1.11 punktuose nustatyti reikalavimai prieštarauja VPĮ nuostatoms, dirbtinai riboja konkurenciją. Pareiškėjo viešojo pirkimo komisija 2009 m. lapkričio 19 d. posėdyje nagrinėjo UAB „Struktūra“, UAB „AVA statyba“, UAB „Projektų centras“ ir UAB „Niskama“ pasiūlymus ir 2009 m. lapkričio 24 d. raštais Nr. (16)-04-887, Nr. (16)-04-888, Nr. (16)-04-889 bei Nr. (16)-04-890 informavo UAB „Struktūra“, UAB „AVA statyba“, UAB „Niskama“ ir UAB „Projektų centras“ apie konkurso vertinimo rezultatus, nurodydama, kad UAB „AVA statyba“, UAB „Niskama“ ir UAB „Projektų centras“ pasiūlymus atmeta bei nurodė pasiūlymų atmetimo priežastis, o UAB „Struktūra“ informavo, kad neatitikimo konkurso sąlygoms nenustatė. UAB „Projektų centras“ 2009 m. lapkričio 27 d. pateikė pareiškėjui pretenziją dėl padarytų įstatymo pažeidimų vykdant viešojo pirkimo konkursą, nurodydamas, kad konkurso sąlygų 3.1.6, 3.1.7, 3.1.8, 3.1.11, 4.5 ir 6.2 punktuose nustatyti reikalavimai prieštarauja VPĮ nuostatoms, neužtikrina VPĮ nustatytų principų laikymosi, kurią išnagrinėjęs pareiškėjas 2009 m. gruodžio 2 d. posėdyje protokoliniu sprendimu Nr. 11 nusprendė ją atmesti ir apie tai 2009 m. gruodžio 2 d. raštu informavo UAB „Projektų centras“.

29Pareiškėjo viešojo pirkimo komisija 2009 m. gruodžio 14 d. posėdyje nusprendė Viešojo pirkimo laimėjusiu pasiūlymu pripažinti UAB „Struktūra“ pasiūlymą ir apie tai 2009 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. (16)-04-995 informavo UAB „Struktūra“, o 2009 m. gruodžio 15 d. raštais Nr. (16)-04-992, Nr. (16)-04-993, Nr. (16)-04-994 informavo UAB „AVA statyba“, UAB „Niskama“ ir UAB „Projektų centras“, kad konkursą laimėjusiu pasiūlymu pripažintas UAB „Struktūra“ pasiūlymas. Pareiškėjas 2009 m. gruodžio 17 d. su UAB „Struktūra“ pasirašė rangos sutartį Nr. 103/2009 (toliau – ir Rangos sutartis).

30Tarnyba 2009 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. 4S-4495 informavo Agentūrą apie tai, kad įvertino pareiškėjo vykdytą supaprastintą konkursą „Žemės ūkio mašinų katedros rekonstravimo darbų projekto parengimo paslaugos, projekto vykdymo priežiūra ir statybos darbai“, ir nustačiusi pažeidimus, 2009 m. spalio 2 d. raštu įpareigojo pakeisti įstatymo reikalavimų neatitinkančias Pirkimo dokumentų nuostatas, tačiau pareiškėjas reikalavimo neįvykdė. Pareiškėjas 2010 m. gegužės 3 d. raštu, kurį patikslino 2010 m. gegužės 19 d., Agentūrai pateikė Projekto mokėjimo prašymą bei patikslintus dokumentus. Agentūra, atlikdama prašomų apmokėti išlaidų tinkamumo vertinimą, kreipėsi į pareiškėją ir prašė pateikti informaciją apie vykdytą supaprastintą atvirąjį konkursą ir pareiškėjas 2013 m. kovo 1 d. raštu Nr. (11)-04-734 pateikė Agentūrai informaciją apie vykdytą konkursą. Agentūra 2010 m. gegužės 7 d. raštu paprašė pareiškėjo pateikti paaiškinimus dėl vykdyto konkurso, kadangi pradėtas ir atliekamas pažeidimo tyrimas. Universitetas 2013 m. gegužės 20 d. raštu Nr. (11)-04-1352 pateikė Agentūrai paaiškinimus dėl supaprastinto atviro konkurso „Žemės ūkio mašinų katedros rekonstravimo darbų projekto parengimo paslaugos, projekto vykdymo priežiūra ir statybos darbai“ (pirkimo Nr. 78533) vykdymo bei nurodė, kad nesutinka su Agentūros teiginiais dėl tariamų VPĮ pažeidimų. Agentūra, atlikusi tyrimą, 2013 m. rugpjūčio 1 d. surašė pažeidimo tyrimo išvadą (toliau – ir Pažeidimo tyrimo išvada), kurioje nustatė, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 3 straipsnį, 24 straipsnio 7 dalį, 32 straipsnio 1–5 dalis, 36 straipsnio 1 dalį ir 85 straipsnio 3 dalį, todėl nusprendė siūlyti priimti sprendimą dėl nustatyto pažeidimo ir pripažinti netinkamomis finansuoti išlaidomis 991 735,54 Lt sumą pagal Rangos sutartį; ŠMM siūlyti pakeisti Projekto finansavimo ir administravimo sutartį (toliau – ir Sutartis), sumažinant Projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi, t. y. 991 735,54 Lt, iš kurių – 842 975,21 Lt – Europos Sąjungos fondų lėšos ir 148 760,33 Lt – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, ir susigrąžinti Projekto vykdytojui išmokėtą lėšų dalį – 991 735,54 Lt, išskaičiuojant šias lėšas iš Projekto vykdytojo pateikiamų mokėjimo paraiškų (V t., b. l. 14–34).

31Agentūra 2013 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 2013/8-1-19 patvirtino Pažeidimo tyrimo išvadoje nurodytą netinkamų finansuoti išlaidų sumą – 991 735,54 Lt pagal Sutartį (iš kurių 842 975,21 Lt – Europos Sąjungos fondų lėšos ir 148 760,33 Lt – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos) bei pasiūlė ŠMM susigrąžinti Projekto vykdytojui išmokėtą lėšų dalį, t. y. 991 735,54 Lt, iš kurių – 842 975,21 Lt – Europos Sąjungos fondų lėšos ir 148 760,33 Lt – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, išskaičiuojant sumokėtą lėšų dalį iš Projekto vykdytojo teikiamų mokėjimo prašymų. Pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros 2013 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 2013/8-1-19, 2013 m. rugsėjo 9 d. (gautas 2013 m. rugsėjo 10 d.) pateikė skundą Finansų ministerijai, kuriame prašė panaikinti Agentūros įsakymą ir Pažeidimo tyrimo išvadą bei pripažinti pareiškėjos patirtas išlaidas tinkamomis finansuoti. Finansų ministerija 2013 m. rugsėjo 18 d. raštu kreipėsi į Agentūrą bei Tarnybą su prašymu pateikti išvadą dėl pareiškėjo skundo. Tarnyba 2013 m. rugsėjo 23 d. rašte Finansų ministerijai nurodė, kad neturi pagrindo keisti savo 2009 m. spalio 2 d. rašte padarytos išvados dėl pareiškėjo Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų pažeidimo. Agentūra 2013 m. spalio 21 d. rašte Finansų ministerijai nurodė, kad Universiteto skundas yra nepagrįstas, pažymėjo, kad Valstybės kontrolė, atlikusi Projekto mokėjimo prašymo Nr. 027, kuriame buvo deklaruotos išlaidos pagal Rangos sutartį, valstybinio finansinio (teisėtumo) auditą, nustatė, kad Pirkimo dokumentai parengti pažeidžiant VPĮ nuostatas, t. y. Pirkimo dokumentuose nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai yra nepagrįstai užaukštinti ir dirbtinai ribojo tiekėjų dalyvavimą pirkime. Finansų ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 9 d. skundą, 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. (24.16-02)-5K-1319858-5K-1320914-5K-1323080-5K-1321049-6K-1309978 nusprendė, kad Universiteto skundas yra nepagrįstas. ŠMM, atsižvelgdama į Agentūros 2013 m. rugpjūčio 9 d. įsakymą bei Finansų ministerijos 2013 m. gruodžio 3 d. raštą, 2013 m. gruodžio 10 d. įsakyme Nr. V-1225 nustatė, kad Universitetas, įgyvendindamas 2010 m. vasario 12 d. Projektą, vykdydamas viešuosius pirkimus, nesilaikė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų, 32 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalyse nustatytų reikalavimų, taip pat nesilaikė Projekto finansavimo ir administravimo sutarties Nr. VP2-1.1-ŠMM-04-V-01-013 Bendrųjų sąlygų 2.1.8 punkte nurodytų Projekto vykdytojo įsipareigojimų, todėl padarė pažeidimą, ir sumažino Projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su rekonstravimo darbų pirkimu pagal Rangos sutartį, dalimi, iš viso 991 735,54 Lt, iš kurių 842 975,21 Lt sudaro Europos Sąjungos fondų lėšos ir 148 760,33 Lt – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos.

32Agentūra 2014 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 2014/8-1-2, atsižvelgdama į techninę klaidą, pakeitė Agentūros 2013 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr. 2013/8-1-19 2 punktą ir išdėstė jį nauja redakcija, t. y. siūlyti ŠMM: 2.1. p. pakeisti Projekto finansavimo ir administravimo sutartį, sumažinant Projekto finansavimą netinkamų finansuoti lėšų dalimi, t. y. 991 735,54 Lt, iš kurių – 842 975,21 Lt – Europos Sąjungos fondų lėšos ir 148 760,33 Lt – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, ir 2.2. p. susigrąžinti Projekto vykdytojui išmokėtą lėšų dalį, t. y. 991 735,54 Lt, iš kurių – 842 975,21 Lt – Europos Sąjungos fondų lėšos ir 148 760,33 Lt – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, išskaičiuojant šias lėšas iš Projekto vykdytojo pateikiamų mokėjimo prašymų. ŠMM 2014 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-369, atsižvelgdama į Agentūros pateiktą 2014 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. 2014/8-1-2, pakeitė 2013 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. V-1225 2 punktą ir jį išdėstė taip: pakeitė Projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir sumažino Projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su rekonstravimo darbų pirkimu pagal 2009 m. gruodžio 17 d. rangos sutartį Nr. 103/2009, dalimi – iš viso 991 735,54 Lt, iš kurių – 842 975,21 Lt – Europos Sąjungos fondų lėšos ir 148 760,33 Lt – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos bei papildė įsakymą nauju 21 punktu, kuriame nustatė, kad išmokėtų lėšų dalis – iš viso 991 735,54 Lt, iš kurių – 842 975,21 Lt – Europos Sąjungos fondų lėšos ir 148 760,33 Lt – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, turi būti susigrąžinta, išskaičiuojant sumokėtą lėšų dalį iš Projekto vykdytojo teikiamų mokėjimo prašymų.

33Ginčas byloje kilo dėl Agentūros 2013 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr. 2013/8-1-19, Finansų ministerijos 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. (24.16-02)-5K-1319858-5K-1320914-5K-1323080-5K-1321049-6K-1309978, Švietimo ir mokslo ministerijos 2013 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. V-1225 bei 2014 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. V-369, teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. pareiškėjas iš esmės nesutinka su Pažeidimų tyrimo išvadoje bei ginčijamuose sprendimuose padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo padarytų VPĮ pažeidimų vykdant viešąjį pirkimą bei neproporcingai didele pritaikyta 10 procentų finansine korekcija.

34Europos Sąjungos struktūrinės paramos administravimą reglamentuoja Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, nustatančios projektų, įgyvendinamų pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą, patvirtintą Europos Komisijos 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. K(2007)4475, Ekonomikos augimo veiksmų programą, patvirtintą Europos Komisijos 2007 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. K(2007)3740, Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, patvirtintą Europos Komisijos 2007 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. K(2007)3738 (toliau kartu vadinama – veiksmų programos) (išskyrus veiksmų programų techninės paramos prioritetus), bendrai finansuojamų iš Europos Sąjungos fondų lėšų, atrankos būdus, kvietimų teikti paraiškas, projektų vertinimo ir atrankos, projektų tinkamoms išlaidoms finansuoti skiriamų Europos Sąjungos fondų ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų dydžio nustatymo, išlaidų apmokėjimo, projektų administravimo ir skundų nagrinėjimo tvarką, taip pat ministerijų ir (ar) kitų valstybės institucijų, pagal kompetenciją atsakingų už bendrai finansuojamus iš Europos Sąjungos fondų lėšų ūkio sektorius, kurioms Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (Žin., 2007, Nr. 114-4637), priskirta atsakomybė ir nustatytos funkcijos, įgyvendinančiųjų institucijų, pareiškėjų ir projektų vykdytojų veiksmus administruojant ir finansuojant projektus.

35Agentūra vykdo Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrines paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139, jai pavestas viešojo administravimo funkcijas, tarp kurių jai pavesta atlikti pažeidimų tyrimą (10.3.5 punktas), vadovaujantis Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Administravimo taisyklių (2012 m. gegužės 9 d. redakcija, galiojanti nuo 2012 m. gegužės 1 d.) 193–199 punktuose nustatyti įgyvendinančiųjų institucijų, ministerijų ir (ar) kitų valstybės institucijų ir kitų institucijų veiksmai tiriant ir nustatant pažeidimus bei priimant sprendimus dėl nustatytų pažeidimų. Šių taisyklių 195 punktas nustato, kad įtariamus pažeidimus tiria ir nustato įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju – Agentūra), vadovaudamasi Veiksmų programos administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225, nuostatomis. Agentūra, vadovaudamasi Veiksmų taisyklių 114 p., patvirtino Netinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su pažeidimu, dydžio nustatymo metodiką (patvirtinta 2012 m. birželio 29 d. Taikomos praktikos sprendimu Nr. 38 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Metodika), kuria remiantis nustatomas netinkamų finansuoti išlaidų dydis.

36Atsakomybės taisyklių 13.6 punkte nustatyta, kad įgyvendinančioji institucija atlieka pažeidimų tyrimą, informuoja ministeriją ir (ar) kitą valstybės instituciją, pagal kompetenciją atsakingą už bendrai finansuojamus iš Europos Sąjungos fondų lėšų ūkio sektorius, apie nustatytus pažeidimus ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka teikia pasiūlymus dėl tolesnių veiksmų, susijusių su projekto įgyvendinimu, informuoja vadovaujančiąją ir tvirtinančiąją institucijas apie nustatytus pažeidimus. Įgyvendinančioji institucija, įtarusi viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, informuoja Tarnybą. Jeigu nustačiusi pažeidimą įgyvendinančioji institucija įtaria nusikalstamą veiką, apie tai ji nedelsdama informuoja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos, vadovaujančiąją instituciją ir ministeriją ir (ar) kitą valstybės instituciją, pagal kompetenciją atsakingą už bendrai finansuojamus iš Europos Sąjungos fondų lėšų ūkio sektorius.

37Atsakomybės taisyklių 15 punkte nustatyta, kad Tarnyba VPĮ nustatyta tvarka kontroliuoja, kaip atliekant projektų viešuosius pirkimus laikomasi šio įstatymo ir kitų jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų, vykdo šių teisės aktų pažeidimų prevenciją (15.1 p.), konsultuoja pareiškėjus ir (ar) projektų vykdytojus viešųjų pirkimų atlikimo klausimais (15.2 p.), atlikdama šių Taisyklių 15.1 punkte nurodytą viešųjų pirkimų kontrolę ir nustačiusi VPĮ pažeidimus, vertinimo kopijas teikia įgyvendinančiajai institucijai, ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai, pagal kompetenciją atsakingai už bendrai finansuojamus iš Europos Sąjungos fondų lėšų ūkio sektorius (15.3 p.).

38Remiantis Administravimo taisyklių 191 p., jeigu projekto vykdytojas, įgyvendindamas projektą, nesilaiko projekto finansavimo ir administravimo sutarties sąlygų, įgyvendinančioji institucija turi teisę inicijuoti, o ministerija ir (ar) kita valstybės institucija turi teisę vienašaliu sprendimu sumažinti, sustabdyti arba nutraukti projekto finansavimą ir (ar) nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, ir (ar) vadovaudamasi šių Taisyklių 1881 ir 1882 punktais pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas ar jų dalį. Administravimo taisyklių 197 punkte nustatyta, kad įgyvendinančioji institucija, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustačiusi pažeidimą, kurio, jos nuomone, ištaisyti neįmanoma, priima sprendimą dėl nustatyto pažeidimo (toliau vadinama – sprendimas dėl pažeidimo), kuriame nurodomos su nustatytu pažeidimu susijusios faktinės aplinkybės, netinkamų finansuoti išlaidų suma ir pateikiamas vienas iš šių pasiūlymų ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai: nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir (ar) susigrąžinti visas sumokėtas lėšas (197.1 p.); pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir (ar) sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi ir (ar) susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį, taikant lėšų pervedimo būdą, ir (ar) išskaičiuoti sumokėtą lėšų dalį iš projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos (197.2 p.); pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, tai yra sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi, ir (ar) išskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą ar jos dalį iš projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos, jeigu lėšos projekto vykdytojui dar nesumokėtos (197.3 p.). Šių taisyklių 1971 punkte nustatyta, kad įgyvendinančioji institucija, priėmusi sprendimą dėl pažeidimo, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos teikia jo kopiją ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai ir projekto vykdytojui. Nesutinkantis su įgyvendinančiosios institucijos veiksmais ar neveikimu, susijusiais su sprendimo dėl pažeidimo priėmimu, ar sprendimu dėl pažeidimo projekto vykdytojas gali skųstis šių Taisyklių 211 ir 212 punktuose nustatyta tvarka. Administravimo taisyklių 198 punkte nustatyta, kad ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, gavusios įgyvendinančiosios institucijos sprendimą dėl pažeidimo, nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo jo gavimo dienos, išnagrinėja jį ir nekeisdamos nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgdamos į sprendime dėl pažeidimo įgyvendinančiosios institucijos pateiktą pasiūlymą, priima vieną iš šių sprendimų: nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir (ar) pareikalauti grąžinti visas sumokėtas lėšas (198.1 p.); pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir (ar) sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su įgyvendinančiosios institucijos nustatytu pažeidimu, dalimi ir (ar) susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį, taikant lėšų pervedimo būdą, ir (ar) išskaičiuoti sumokėtą lėšų dalį iš projekto vykdytojo pateikiamų mokėjimo prašymų (198.2 p.); pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, tai yra sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su įgyvendinančiosios institucijos nustatytu pažeidimu, dalimi, ir (ar) išskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą ar jos dalį iš projekto vykdytojo pateikiamų mokėjimo prašymų, jeigu lėšos projekto vykdytojui dar nesumokėtos (198.3 p.). Ministerija ir (ar) kita valstybės institucija nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl pažeidimo priėmimo dienos apie priimtą sprendimą informuoja įgyvendinančiąją instituciją ir projekto vykdytoją (199 p.).

39Byloje nėra ginčo dėl to, ar Agentūra gali priimti sprendimus dėl išlaidų pripažinimo (ne)tinkamomis finansuoti ir, ar nusprendusi tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažinti 10 procentų nuo sutarties vertės dėl VPĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 1–3, 5 dalies pažeidimų, viršijo jai suteiktos kompetencijos ribas. Taip pat nėra ginčo dėl to, ar atlikdama įtariamo pažeidimo tyrimą Agentūra laikėsi nustatytų procedūrų. Taigi, byloje turi būti sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjas, būdamas Projekto vykdytoju, vykdydamas viešąjį pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu ir Pirkimo dokumentuose nustatydamas atitinkamus reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai, užtikrino, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi VPĮ nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, taip pat, kad jo Pirkimo dokumentuose nustatyti reikalavimai dirbtinai neribotų konkurencijos, būtų pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs.

40Administravimo taisyklių 182 punkte nustatyta, jeigu projekto vykdytojas yra perkančioji organizacija, kaip ji apibrėžta VPĮ, jis atsako už šio įstatymo nuostatų laikymąsi. VPĮ (redakcija, galiojusi pirkimo vykdymo metu) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (3 str. 2 d.). VPĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Minimalūs kvalifikacijos reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 35–37 straipsnių nuostatomis. To paties įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Keliami reikalavimai negali pažeisti tiekėjo teisės saugoti intelektinę nuosavybę, gamybos ir komercinę paslaptį. Kvalifikacijos ir informacijos bei dokumentų, kuriuos turi pateikti kandidatai ar dalyviai, reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 33, 34, 35, 36, 37 ir 38 straipsnių nuostatomis. Kompetentingų valstybės ir savivaldybių institucijų reikalavimu perkančioji organizacija privalo pateikti kvalifikacijos reikalavimų pagrindimą, o 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais. Šiuo atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie ištekliai jam bus prieinami. Tokiomis pačiomis sąlygomis ūkio subjektų grupė gali remtis ūkio subjektų grupės dalyvių arba kitų ūkio subjektų pajėgumais. VPĮ 32 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama viešųjų pirkimų principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti per protingą terminą.

41Pareiškėjas viešojo konkurso pirkimo sąlygose III skyriuje nustatė reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai, tame tarpe ir tuos, dėl kurių galimų pažeidimų kilo ginčas: 3.1.6 punkte nustatė, kad bent vieno pasiūlyme nurodyto rekonstravimo darbus atliksiančio ūkio subjekto (to, su kuriuo laimėjimo atveju bus pasirašoma rangos darbų sutartis) vidutinė metinė atliktų statybos montavimo darbų apyvarta per pastaruosius 3 finansinius metus (2006 m. – 2008 m.) arba nuo ūkio subjekto įregistravimo dienos (jeigu ūkio subjektas vykdo veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) turi būti ne mažesnė kaip 20 mln. Lt (be PVM), visų kitų pasiūlyme nurodytų rekonstravimo darbus atliksiančių ūkio subjektų (jei tokie pasiūlyme nurodomi) vidutinė metinė bendroji apyvarta per pastaruosius 3 finansinius metus (2006 m. – 2008 m.) arba nuo ūkio subjekto įregistravimo dienos (jeigu ūkio subjektas vykdo veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) turi būti 1,5 karto didesnė už jam priskirtų rekonstravimo darbų apimtį. Pateikiama: paskutinių 3 finansinių metų (2006 m. – 2008 m.) arba duomenys nuo ūkio subjekto įregistravimo dienos (jeigu ūkio subjektas vykdo veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) statybos darbų vykdymo ataskaitų (KS-01 forma) kopijos ir pelno (nuostolių) ataskaitos kopijos; 3.1.7 punkte – bent vienas pasiūlyme nurodytas rekonstravimo darbus atliksiantis ūkio subjektas (tas, su kuriuo laimėjimo atveju bus pasirašoma rangos darbų sutartis) per pastaruosius 3 metus ar per laiką nuo įregistravimo dienos (jei ūkio subjektas vykdo veiklą trumpiau nei 3 metus) tinkamai, laiku ir laikydamasis galiojančių teisės aktų reikalavimų yra užbaigęs vykdyti daugiau kaip 1 viešosios paskirties statinio naujos statybos ar rekonstravimo darbų rangos sutartį, kurių kiekvienos vertė be PVM turi būti ne mažesnė kaip 8 mln. Lt <...>; 3.1.8 punkte – bent vienas pasiūlyme nurodytas projektavimo darbus atliksiantis ūkio subjektas per pastaruosius 3 metus ar per laiką nuo įregistravimo dienos (jei ūkio subjektas vykdo veiklą trumpiau nei 3 metus) tinkamai, laiku ir laikydamasis galiojančių teisės aktų reikalavimų turi būti įvykdęs daugiau nei 1 viešosios paskirties naujos statybos ar rekonstravimo darbų techninio projekto parengimo sutartį, kurių kiekvienos vertė su PVM yra ne mažesnė kaip 300 tūkst. Lt <...>; 3.1.10 punkte – bent vienas rekonstravimo darbus atliksiantis ūkio subjektas (tas, su kuriuo laimėjimo atveju bus pasirašoma rangos darbų sutartis) turi turėti atestuotą darbų saugos ir sveikatos koordinatorių <...>; 3.1.11 punkte – bent vieno rekonstravimo darbus atliksiančio ūkio subjekto (to ūkio subjekto, su kuriuo laimėjimo atveju bus pasirašoma rangos darbų sutartis) paskutinių finansinių metų (2008 m.) bendrojo likvidumo koeficiento (nuosavo kapitalo santykis su visais įsipareigojimais) ir kritinio likvidumo koeficiento (trumpalaikio turto ir atsargų skirtumo santykis su trumpalaikiais įsipareigojimais) vidurkis turi būti ne mažesnis kaip 1,5 visų kitų rekonstravimo darbus atliksiančių ūkio subjektų (jeigu tokie pasiūlyme bus nurodyti) paskutinių finansinių metų (2008 m.) bendrojo likvidumo koeficiento (nuosavo kapitalo santykis su visais įsipareigojimais) ir kritinio likvidumo koeficiento (trumpalaikio turto ir atsargų skirtumo santykis su trumpalaikiais įsipareigojimais) vidurkis turi būti ne mažesnis kaip 1 <...>.

42Tarnyba, įvertinusi su pareiškėjo vykdyto konkurso susijusius pirkimo dokumentus, 2009 m. spalio 2 d. rašte nurodė, kad pareiškėjo konkurso sąlygų atitinkami punktai, tame tarpe ir 3.1.6 punkte nurodytas reikalavimas tiekėjams, kad bent vieno pasiūlyme nurodyto rekonstravimo darbus atliksiančio ūkio subjekto vidutinė metinė atliktų statybos montavimo darbų apyvarta <...>, visų kitų pasiūlyme nurodytų rekonstravimo darbus atliksiančių ūkio subjektų vidutinė metinė bendroji apyvarta per pastaruosius 3 finansinius metus (2006 m. – 2008 m.) arba nuo ūkio subjekto įregistravimo dienos (jeigu ūkio subjektas vykdo veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) turi būti 1,5 karto didesnė už jam priskirtų rekonstravimo darbų apimtį, riboja tiekėjų konkurenciją ir tuo neužtikrina VPĮ 87 straipsnio 1 dalies nuostatų laikymosi, kadangi kvalifikaciniai reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, todėl rekomendavo nustatyti, kad reikalavimą turėti atitinkamą vidutinę metinę atliktų statybos montavimo darbų apyvartą arba vidutinę metinę bendrąją apyvartą atitiktų visi ūkio subjektų grupės nariai kartu; taip pat pareiškėjo nurodytas reikalavimas pateikti paskutinių 3 finansinių metų (2006 m. – 2008 m.) arba duomenys nuo ūkio subjekto įregistravimo dienos (jeigu ūkio subjektas vykdo veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) statybos darbų vykdymo ataskaitų (KS-01 forma) kopijas ir pelno (nuostolių) ataskaitos kopijas, neužtikrina VPĮ 87 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 4 dalies nuostatų įgyvendinimo, kadangi ne visos statybos įmonės teikia KS-01 formos ataskaitas, todėl turėtų būti numatyta, kokius kitus dokumentus tiekėjas gali pateikti, jeigu jis nėra atrinktas teikti KS-1 formos ataskaitas; 3.1.7 ir 3.1.8 punktuose nurodyti reikalavimai – būti įvykdžius daugiau kaip vieną viešosios paskirties statinio naujos statybos ar rekonstravimo darbų rangos sutartį <...>, daugiau kaip vieną viešosios paskirties statinio naujos statybos ar rekonstravimo darbų techninio projekto parengimo sutartį <...>, neužtikrina VPĮ 87 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 2 dalies nuostatų įgyvendinimo, todėl rekomendavo nustatyti kriterijaus reikšmę – įvykdyta bent viena sutartis; 3.1.7 punkte nustatytas reikalavimas, kad tiekėjas įrodymui, kad jis atitinka nustatytą reikalavimą, turi pateikti užsakovų raštiškus atsiliepimus originalus, išduotus ne anksčiau kaip pirkimo paskelbimo dieną, nepagrįstas, kadangi svarbus pats fakto patvirtinimas, kad rangovas įvykdė sutartinius įsipareigojimus; 3.1.8 punkte nustatytas reikalavimas, kad nurodytas sutartis turi būti įvykdęs bent vienas projektavimo darbus atliksiantis ūkio subjektas, o projektavimo darbus atliksiantis subjektas nurodytas kaip jungtinės veiklos sutarties dalyvis arba subrangovas, kuris pagal pateiktą pasiūlymą bus atsakingas už visų ar dalies projektavimo darbų atlikimą, tačiau toks paaiškinimas nenumato galimybės, kad tiekėjas gali pateikti pasiūlymą ir savarankiškai, nesiremiant kitų ūkio subjektų pajėgumais; 3.1.10 punkte nustatytas reikalavimas, kad bent vienas rekonstravimo darbus atliksiantis ūkio subjektas (tas, su kuriuo laimėjimo atveju bus pasirašoma rangos darbų sutartis) turi turėti atestuotą darbų saugos ir sveikatos koordinatorių, neturėtų būti keliamas pavieniams ūkio subjektams, savarankiškai dalyvaujantiems pirkime, kadangi statytojas privalo paskirti vieną ar kelis sveikatos koordinatorius, jeigu statinį projektuojant arba statant dalyvauja daugiau negu vienas rangovas; 3.1.11 p. nustatytas bendrojo likvidumo ir kritinio likvidumo koeficiento dydis, atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją, yra nepagrįstai dideli ir dirbtinai riboja tiekėjų konkurenciją.

43Pareiškėjas, gavęs Tarnybos 2009 m. spalio 2 d. įpareigojimą, patikslino pirkimo sąlygas, tame tarpe ir: 3.1.6 punkte nustatė, kad rekonstravimo darbus atliksiančio ūkio subjekto (to, su kuriuo laimėjimo atveju bus pasirašoma rangos darbų sutartis) vidutinė metinė atliktų statybos montavimo darbų apyvarta per pastaruosius 3 finansinius metus (2006 m. – 2008 m.) arba nuo ūkio subjekto įregistravimo dienos (jeigu ūkio subjektas vykdo veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) turi būti ne mažesnė kaip 20 mln. Lt (be PVM), visų kitų pasiūlyme nurodytų rekonstravimo darbus atliksiančių ūkio subjektų (jei tokie pasiūlyme nurodomi) vidutinė metinė bendroji apyvarta per pastaruosius 3 finansinius metus (2006 m. – 2008 m.) arba nuo ūkio subjekto įregistravimo dienos (jeigu ūkio subjektas vykdo veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) turi būti 1,5 karto didesnė už jam priskirtų rekonstravimo darbų apimtį. Pateikiama: paskutinių 3 finansinių metų (2006 m. – 2008 m.) arba duomenys nuo ūkio subjekto įregistravimo dienos (jeigu ūkio subjektas vykdo veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) statybos darbų vykdymo ataskaitų (KS-01 forma) kopijos ir pelno (nuostolių) ataskaitos kopijos; 3.1.7 punktas – rekonstravimo darbus atliksiantis ūkio subjektas (tas, su kuriuo laimėjimo atveju bus pasirašoma rangos darbų sutartis) per pastaruosius 3 metus ar per laiką nuo įregistravimo dienos (jei ūkio subjektas vykdo veiklą trumpiau nei 3 metus) tinkamai, laiku ir laikydamasis galiojančių teisės aktų reikalavimų yra užbaigęs vykdyti daugiau kaip 1 viešosios paskirties statinio naujos statybos ar rekonstravimo darbų rangos sutartį, kurių kiekvienos vertė be PVM turi būti ne mažesnė kaip 8 mln. Lt <...>; 3.1.8 punktas – bent vienas pasiūlyme nurodytas projektavimo darbus atliksiantis ūkio subjektas per pastaruosius 3 metus ar per laiką nuo įregistravimo dienos (jei ūkio subjektas vykdo veiklą trumpiau nei 3 metus) tinkamai, laiku ir laikydamasis galiojančių teisės aktų reikalavimų turi būti įvykdęs bent 1 panašios apimties ir pobūdžio naujos statybos ar rekonstravimo darbų techninio projekto parengimo sutartį, kurios vertė su PVM yra ne mažesnė kaip 300 tūkst. Lt <...>; 3.1.10 punktas – rekonstravimo darbus atliksiantis ūkio subjektas (tas, su kuriuo laimėjimo atveju bus pasirašoma rangos darbų sutartis) turi turėti atestuotą darbų saugos ir sveikatos koordinatorių <...>; 3.1.11 punktas – rekonstravimo darbus atliksiančio ūkio subjekto (to ūkio subjekto, su kuriuo laimėjimo atveju bus pasirašoma rangos darbų sutartis) paskutinių finansinių metų (2008 m.) bendrojo likvidumo koeficiento (nuosavo kapitalo santykis su visais įsipareigojimais) ir kritinio likvidumo koeficiento (trumpalaikio turto ir atsargų skirtumo santykis su trumpalaikiais įsipareigojimais) vidurkis turi būti ne mažesnis kaip 1,5 visų kitų rekonstravimo darbus atliksiančių ūkio subjektų (jeigu tokie pasiūlyme bus nurodyti) paskutinių finansinių metų (2008 m.) bendrojo likvidumo koeficiento (nuosavo kapitalo santykis su visais įsipareigojimais) ir kritinio likvidumo koeficiento (trumpalaikio turto ir atsargų skirtumo santykis su trumpalaikiais įsipareigojimais) vidurkis turi būti ne mažesnis kaip 1 <...>.

44Minėta, kad Tarnyba 2009 m. spalio 26 d., 2009 m. spalio 28 d. ir 2009 m. lapkričio mėnesio raštuose pareiškėjui nurodė, kad jis įvykdė ne visus įpareigojimus pakeisti konkurso sąlygas taip, kad jos atitiktų VPĮ nuostatas. Agentūra, atlikusi pažeidimo tyrimą, įvertinusi pareiškėjo su pažeidimo tyrimu susijusius dokumentus, Pirkimo dokumentuose nustatytas sąlygas, pareiškėjo paaiškinimus, 2013 m. rugpjūčio 1 d. Pažeidimo tyrimo išvadoje nustatė, kad pareiškėjas neįvykdė Tarnybos 2009 m. spalio 2 d. rašte nurodytų įpareigojimų visa apimtimi, todėl jo neapskundęs ir negavęs Tarnybos patvirtinimo apie tinkamą įpareigojimo įvykdymą ir patvirtinimą, kad Pirkimo procedūros gali būti tęsiamos, neteisėtai tęsė ir užbaigė Pirkimo procedūras, tokiu būdu pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostatas. Agentūra taip pat nustatė, kad Pirkimo dokumentuose tiekėjams nustatyti reikalavimai 3.1.6 punkte, 3.1.7 punkte, 3.1.10 punkte, 3.1.11 punkte, o taip pat ir 6.2 punkte, kuriame nustatytas reikalavimas pateikti 1 300 000 Lt garantiją užtikrinant pasiūlymą, kurios (garantijos) suma didesnė 8 proc. nuo planuotos pirkimo vertės, yra nepagrįstai didelė ir sudaro kliūtis verslo subjektams dalyvauti pirkimuose. Įvertinusi, kad dėl šio reikalavimo buvo gauta pretenzija, trys iš keturių pateikusių pasiūlymus dalyvių netenkino nustatyto reikalavimo, padarė išvadą, kad buvo pažeistas VPĮ 3 straipsnis. Agentūros Pažeidimo tyrimo išvadoje nustatyta, kad pareiškėjas, pirkimo dokumentų 4.5 punkte nustatydamas maksimalią subrangovams perduodamų įsipareigojimų ribą – 30 proc. nuo bendros pasiūlymo kainos, pažeidė VPĮ 32 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais <...>. Pažymėjo, kad UAB „AVA statyba“ ir UAB „Projektų centras“ pasiūlymai buvo atmesti dėl šių tiekėjų kvalifikacijos neatitikimo pertekliniams ir diskriminaciniams pirkimo dokumentų 3.1.6 ir 3.1.7 punktuose nustatytiems reikalavimams, o atsižvelgiant į tai, kad UAB „Pasiūlymų centras“ pasiūlymo kaina buvo mažiausia iš visų Pirkime pasiūlymus pateikusių tiekėjų kainų, į tai, kad vienas kandidatas pateikęs pretenziją dėl diskriminuojančių reikalavimų nepateikė pasiūlymo, VPĮ nuostatų neatitinkančių kvalifikacijos kriterijų nustatymas pirkimo dokumentuose galėjo lemti pirkimo rezultatą. Taip pat Agentūra minėtoje išvadoje nurodė, kad pareiškėjas, vertindamas tiekėjų pateiktus pasiūlymus, nustatęs, kad UAB „AVA statyba“ ir UAB „Niskama“ pateikti nepakankami šių tiekėjų kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai, nusprendė pasiūlymus atmesti neprašydamas tiekėjų patikslinti savo kvalifikacijos ir argumentuodamas tuo, kad iš jau pateiktų su tiekėjų kvalifikacija susijusių dokumentų nustatyta, kad jie neatitinka esminių kvalifikacinių reikalavimų (3.1.4 p.), todėl neprašė pašalinti kitus, su kvalifikacinių duomenų pateikimu susijusius trūkumus. Neprašant patikslinti buvo atmestas ir UAB „Projektų centras“ pasiūlymas dėl neatitikimo kvalifikaciniams reikalavimams bei dėl to, kad nepateikė tinkamo pasiūlymo užtikrinimo. Pareiškėjas, vykdydamas VPĮ 32 straipsnio 5 dalies nuostatas, privalėjo prašyti tiekėjus patikslinti savo kvalifikaciją, o šios pareigos neįvykdęs, pažeidė VPĮ 32 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatas.

45Sprendžiant, ar pareiškėjas supaprastinto atviro konkurso pirkimo sąlygose nustatydamas tiekėjams minėtus atitinkamus reikalavimus (3.1.6, 3.1.7, 3.1.8, 3.1.10, 3.1.11, 4.5 ir 6.2 p.), pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalį, pagal kurią perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (toliau – ir viešųjų pirkimų principai), taip pat 32 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs, aktuali LAT suformuota VPĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo teismų praktika. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, kad LAT 2013 m. balandžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. AC-38-1 (Teismų praktika. 2013, 38, p. 459–516) nurodyta, jog teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad iš VPĮ 3 straipsnio formuluotės matyti, kad VPĮ principų laikymosi garantas ir jų galimo pažeidimo subjektas – perkančioji organizacija; perkančiosios organizacijos sprendimai negali pažeisti viešųjų pirkimų principų, nukrypti nuo viešųjų pirkimų tikslo sudaryti ekonomiškai racionalų sandorį (2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011). LAT praktikoje nurodyta, kad atitinkamo tiekėjo teises varžanti pirkimo sąlyga turi būti vertinama pagal jos tinkamumą, reikalingumą, būtinumą ir pateisinamumą teisėtų tikslų atžvilgiu. LAT, aiškindamas ir taikydamas VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje, 32 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, laikosi nuoseklios pozicijos, kad siekiant užtikrinti konkurenciją, perkančiajai organizacijai nustačius pirkimo sąlygas, kuriose įtvirtinti (pernelyg, neįprastai) aukšti ar specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai ar pirkimo objektui (taip pat bet kokios kitos pirkimo sąlygos), dėl kurių pirkime negali dalyvauti viešojo pirkimo sutartį gebantys įvykdyti tiekėjai, jos (perkančiosios organizacijos) turi būti įtikinamai ir patikimai pagrindžiami (pačiose pirkimo sąlygose ar teisminio proceso metu) svarbiomis priežastimis, ypatinga pirkimo objekto svarba, viešojo intereso apsauga ir pan. Bet kokiu atveju šioms svarbioms aplinkybėms pasitelkiamos priemonės turi būti išimtinėmis, vienintelės galimos taikyti, t. y. proporcingos. Jei tą patį tikslą galima pasiekti kitomis priemonėmis, pastarosios ir turėtų būti taikomos, priešingu atveju bus pažeistas tiekėjų lygiateisiškumo principas bei neužtikrintas proporcingumo principas. Nekvestionuotina, kad kiekvienas viešasis pirkimas yra susijęs su viešuoju interesu ir neabejotina atitinkamo viešojo pirkimo nauda, tačiau, jei dėl pirkimo sąlygų varžoma tiekėjų konkurencija, perkančioji organizacija, siekdama pagrįsti savo veiksmų teisėtumą, privalo įrodyti tokį varžymą pateisinančias priežastis ir aplinkybes, kad jos siekiami tikslai negalėjo būti pasiekti mažiau varžančiomis priemonėmis (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).

46Pažymėtina ir tai, kad viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį. Perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad atliekant viešo konkurso procedūras ir nustatant laimėtoją bus laikomasi lygiateisiškumo, dalyvių ir jų pasiūlymų nediskriminavimo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų. Išvardytų principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo viešo konkurso tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešo konkurso procedūroje. Dėl pirkimo sąlygų ir pasiūlymų atitikties joms vertinimo teisėtumo sprendžiama pagal atitinkamas VPĮ normas ir viešųjų pirkimų principus. Minėta, kad VPĮ 32 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos; jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Proporcingumo principo turinį sudaro siekiamų tikslų ir jiems pasirenkamų priemonių derinimas – šių priemonių adekvatumo tikslams vertinimas. Paprastai proporcingumo principas kaip kriterijus vertinti priemonių atitiktį tikslams pasireiškia pareigų nustatymo kontekste, kai vieni subjektai turi teisę kitiems subjektams nustatyti tam tikras pareigas, suvaržymus, įpareigojimus ar net draudimus. Šiam vertinimui atlikti ESTT nustatė sąlygas: priemonės (įpareigojimai, suvaržymai, draudimai ir kt.) privalo būti nediskriminuojančios; pagrįstos privalomais bendrojo intereso reikalavimais; tinkamos užtikrinti, kad jomis siekiamas tikslas bus pasiektas; neviršyti to, kas būtina tikslui pasiekti (ESTT 1995 m. lapkričio 30 d. sprendimas Gebhard/Consiglio dell'Ordine degli Avvocati e Procuratori di Milano, C-55/94). Iš šių sąlygų matyti, kad proporcingumo principas viešuosiuose pirkimuose skirtas viešųjų pirkimų tikslui pasiekti ir garantuoti nediskriminavimo principo laikymąsi. Taigi proporcingumo principas yra veiksnys, kuriuo remiantis nustatoma, ar tam tikra tiekėjų teises ribojanti priemonė yra diskriminacinė arba tiekėjus daranti nelygiaverčius. Priemonių ir tikslų proporcingumo vertinimas privalo būti grindžiamas tinkamumo ir reikalingumo kriterijais.

47Teismo vertinimu, pareiškėjas, pirkimo dokumentuose (3.1.6, 3.1.7., 3.1.8, 3.1.10, 3.1.11, 4.5 ir 6.2 punktuose) nustatydamas kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams, neužtikrino, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, nustatytų VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje, taip pat nesilaikė 32 straipsnio 1–3 punktuose nustatytų reikalavimų. Pareiškėjo tiek Tarnybai ir Agentūrai paaiškinimuose bei skunde nurodyti argumentai nepaneigia Tarnybos bei Agentūros nustatytų aplinkybių dėl VPĮ nuostatų pažeidimo vykdant viešąjį pirkimą ir pirkimo dokumentuose nurodytų kvalifikacinių reikalavimų nustatymo tiekėjams. Vertinant pareiškėjo skundo teiginius bei paaiškinimuose Tarnybai ir Agentūrai dėl būtent tokių reikalavimų pirkimo sąlygose tiekėjams nustatymo, pažymėtina, kad jie įtikinamai ir patikimai nepagrįsti (pačiose pirkimo sąlygose ar teisminio proceso metu) svarbiomis priežastimis, ypatinga pirkimo objekto svarba, viešojo intereso apsauga ir pan. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodyti argumentai dėl VPĮ 32 straipsnio 5 dalies pažeidimo, negali būti vertinami kaip pagrįsti, kadangi pareiškėjas, vykdydamas Viešąjį pirkimą, privalo vadovautis VPĮ nuostatomis, todėl atmesdamas tiekėjų pasiūlymus nepareikalavus jų patikslinti kvalifikaciją, kaip nustatyta VPĮ 32 straipsnio 5 dalyje, šias įstatymo nuostatas pažeidė, ką pagrįstai Tyrimo išvadoje nustatė Agentūra. Net ir vertinant, kad pareiškėjo padarytas VPĮ 32 straipsnio 5 dalies nustatytas pažeidimas nėra esminis, tačiau nustačius kitus VPĮ pažeidimus, šį aplinkybė nešalina pareiškėjo atsakomybės dėl padaryto pažeidimo.

48Pažymėtina ir tai, kad Agentūra pagrįstai vertino, kad pareiškėjas neįvykdė Tarnybos 2009 m. spalio 2 d. rašte nustatytų įpareigojimų ir tokią išvadą padarė remdamasi jai pateikta informacija. Tarnyba 2009 m. lapkričio mėn. rašte Nr. 4S-3810 informavo Agentūrą, kad pareiškėjas Tarnybos 2009 m. spalio 2 d. rašte nurodytų įpareigojimų pilnai neįvykdė, taip pat Tarnyba, atsakydama į Finansų ministerijos paklausimą, 2013 m. rugsėjo 23 d. rašte Nr. 4S-4032 nurodė, kad pareiškėjas įpareigojimų neįvykdė, todėl išvadų dėl jo neturi pagrindo keisti. Atsižvelgiant į tai, Agentūra ir Finansų ministerija, vertindamos ar pareiškėjas įvykdė Tarnybos 2009 m. spalio 2 d. duotus įpareigojimus, rėmėsi Tarnybos pateikta informacija, todėl nėra pagrindo pareiškėjo argumento, kad Agentūra ir Finansų ministerija neturėjo pagrindo vertinti Tarnybos pareiškėjui duoto įpareigojimo apimties įvykdymo, laikyti pagrįstu.

49Pareiškėjas skunde teigia, kad ginčijami sprendimai neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų bendrųjų reikalavimų individualiam administraciniam aktui. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis VAĮ 8 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintomis nuostatomis, taip pat šį straipsnį aiškinančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas adm. byloje Nr. A756‑450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas adm. byloje Nr. A556‑15/2010, 2011 m. birželio 27 d. sprendimas adm. byloje Nr. A556‑336/2011, 2009 m. balandžio 6 d. nutartis adm. byloje Nr. A438-426/2009; 2011 m. gegužės 19 d. nutartis adm. byloje Nr. A442‑1411/2011), nagrinėjamu atveju įvertinęs skundžiamus sprendimus, padarė išvadą, kad jie iš esmės atitinka VAĮ individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus. Iš skundžiamų aktų akivaizdu, kokiais faktais ir teisės normomis jie pagrįsti, pateikti konkretūs motyvai dėl taikomos finansinės korekcijos dydžio pasirinkimo. Argumentai išdėstyti pakankamai išsamiai ir aiškiai, pasisakyta dėl konkrečių pirkimo dokumentuose tiekėjams nustatytų reikalavimų punktų pažeidimo. Iš skundžiamų aktų yra aiškus jų pagrindu susiklostantis visuomeninių santykių turinys, galima identifikuoti suinteresuotų asmenų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį. Skundžiamų aktų turinys ir forma objektyviai negalėjo sutrukdyti pareiškėjui įstatymų nustatyta tvarka veiksmingai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, ką iš esmės pareiškėjas ir padarė pateikdamas skundą teismui. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su tam tikrais skundžiamuose aktuose nurodytais faktais ar pateiktu teisės aiškinimu ir teisės taikymu, taip pat mano, kad parinktos priemonės yra neproporcingos, nereiškia, kad skundžiami aktai neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo skundo argumentai, susiję su ginčijamų sprendimų neatitikimu VAĮ nuostatoms, yra nepagrįsti ir atmestini.

50Pareiškėjas patiksliname skunde taip pat prašo panaikinti ŠMM 2014 m. balandžio 28 d. įsakymą, kuriuo buvo pakeistas pareiškėjo ginčijamas 2013 m. gruodžio 10 d. įsakymas. Pažymėtina, kad ginčijamas ŠMM 2014 m. balandžio 28 d. įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant į Agentūros 2014 m. sausio 13 d. įsakymą dėl Agentūros 2013 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo pakeitimo, kuriuo iš esmės buvo ištaisyta techninė klaida, formuluojant siūlymą ŠMM, tačiau pareiškėjas šio Agentūros 2014 m. sausio 13 d. įsakymo neginčija. Įvertinus patikslinto skundo turinį akivaizdu, kad pareiškėjas, nors skundo dalyke ir nesuformulavo reikalavimo panaikinti Agentūros 2014 m. sausio 13 d. įsakymą, su juo nesutinka. Kaip matyti iš ginčijamo ŠMM 2014 m. balandžio 28 d. įsakymo turinio, juo pareiškėjo atžvilgiu nebuvo priimti nauji sprendimai, o tik patikslinta ŠMM 2013 m. gruodžio 10 d. įsakymo rezoliucinė dalis, nekeičiant Pažeidimo tyrimo išvadoje nustatyto pažeidimo esmės ir aplinkybių, pareiškėjui siūlomos taikyti finansinės korekcijos dydžio. Šis įsakymas ir Agentūros 2014 m. sausio 13 d. įsakymas yra sudėtinė ginčijamų Agentūros 2013 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo ir ŠMM 2013 m. gruodžio 10 d. įsakymo dalis, todėl jų teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinami kartu su ginčijamais Agentūros 2013 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu bei ŠMM 2014 m. sausio 13 d. sprendimu. Nustačius, kad ŠMM 2013 m. gruodžio 10 d. įsakymas ir Agentūros 2013 m. rugpjūčio 9 d. įsakymas yra teisėti ir pagrįsti, atitinkamai nėra pagrindo naikinti ir juos tikslinusių Agentūros 2014 m. sausio 13 d. ir ŠMM 2014 m. balandžio 28 d. įsakymų.

51Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad taikant finansinę korekciją nebuvo atsižvelgta į pažeidimo svarbą, nustatyto neatitikimo mąstą bei jo finansines pasekmes. Mano, kad finansinė korekcija apskritai neturėjo būti taikoma, kadangi pažeidimai formalūs ir vertinamojo pobūdžio, žala nepadaryta.

52Lietuvos Respublikos finansų ministras 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtino Metodines pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijas (toliau – ir Rekomendacijos), kurių 26 punkte nustatyta kad nustačius pažeidimą, kuris yra susijęs su viešuoju pirkimu pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, taikomos Europos Komisijos parengtos Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairės (2007 m. lapkričio 29 d. galutinė redakcija, COCOF 07/ 0037/03-ES). Pažymėtina, kad pagal 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999, 98 straipsnio 2 dalį, valstybė narė atlieka reikiamą finansinį koregavimą, susijusį su veiksmuose arba veiksmų programose nustatytais pavieniais ar sistemingais pažeidimais; koregavimą valstybė narė atlieka panaikindama visą valstybės finansinį įnašą ar jo dalį veiksmų programai. Valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius.

53LVAT nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas yra pažymėjęs, kad vien tik aplinkybė, kad konkreti nuostata nebuvo įgyvendinta, nereiškia, kad pažeidimas nebuvo padarytas ir jis neturi reikšmės. Be to, vien tik aplinkybė, kad nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, betarpiškų, matomų neigiamų padarinių. Pastebėtina, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. Taigi net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (LVAT 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis adm. byloje Nr. A756-2046/2013). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui ginčijamais sprendimais buvo taikyta neproporcingo dydžio finansinė korekcija. Kitų aplinkybių, dėl kurių, pareiškėjo manymu, pritaikyta finansinė korekcija yra neproporcingai didelė, pareiškėjas nenurodė, todėl nėra pagrindo teigti, kad pritaikyta finansinė korekcija yra neproporcinga padarytam pažeidimui.

54Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Agentūra pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalį, 32 straipsnio 1–3, 5 dalies nuostatas, todėl siūlė ŠMM priimti sprendimą dėl nustatyto pažeidimo ir pakeisti Projekto finansavimo ir administravimo sutartį, sumažinant Projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi – 991 735,54 Lt, iš kurių – 842 975,21 Lt – Europos Sąjungos fondų lėšos ir 148 760,33 Lt – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos ir susigrąžinti Projekto vykdytojui išmokėtą lėšų dalį – 991 735,54 Lt, išskaičiuojant šias lėšas iš Projekto vykdytojo pateikiamų mokėjimo paraiškų. Priimant ginčijamus sprendimus, pagrindinių procedūrų pažeidimų, kurie būtų pagrindas juos panaikinti, nenustatyta, ginčijami sprendimai atitinka VAĮ individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus, o taikyta finansinė korekcija atitinka Gairėse nustatytus dydžius ir nėra neproporcinga pareiškėjo padarytam pažeidimui.

55Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Netenkinus skundo, netenkinamas ir pareiškėjo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

56III.

57Pareiškėjas Universitetas apeliaciniu skundu (V t., b. l. 116–135) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

58Pareiškėjas remiasi tokiomis pat faktinėmis aplinkybėmis, kurias nurodė pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, o apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

591. Teismas netinkamai vertino ginčijamų sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą, atitikimą VAĮ 8 straipsnio reikalavimams. Pats teismas kai kuriose sprendimo vietose pripažįsta, kad ginčijami sprendimai neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Skundžiamas Agentūros direktoriaus įsakymas neatitinka bendrųjų VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nes įsakyme nėra nurodyta, kad egzistuoja pažeidimo objektas (dirbtinis tiekėjų konkurencijos ribojimas, kitų VPĮ ginamų vertybių pažeidimas) ir priežastinis ryšys tarp projekto vykdytojo veiksmų ir pažeidimo objekto; įsakyme daromos prielaidos apie galimą konkurencijos ribojimą, galimus tiekėjų teisių pažeidimus, galimą įtaką pirkimo rezultatams, arba tiesiog, nepateikus įrodymų, teigiama, kad pažeidimo objektas egzistuoja, nors nėra aiškiai nurodytos tai patvirtinančios faktinės aplinkybės. Įsakyme nėra įrodyta, kad egzistuoja pažeidimo objektas ir pats pažeidimas. Agentūros nustatyti pažeidimai daugiausiai yra susiję su subjektyviu VPĮ nuostatų aiškinimu, o ne teisės normų objektyviu turiniu; Agentūra nepagrįstai remiasi vėliau nei atitinkamų Pirkimo procedūrų vykdymas teismų suformuota VP nuostatų aiškinimo ir taikymo praktika, nustatydama pažeidimus, susijusius su Pirkimo dokumentų 3.1.6, 3.1.7 ir 4.5 punktais. Agentūros sprendimą taikyti finansinę korekciją grindžiantys argumentai iš esmės paremti Pirkimo dokumentų nesutapimu su rekomendacinėmis nuostatomis, o ne su neatitikimu imperatyvioms VPĮ normoms. Agentūra ginčijamame įsakyme tinkamai neatsižvelgė į perkančiosios organizacijos (pareiškėjo) 2013 m. gegužės 20 d. raštu Nr. (11)-04-1352 pateiktus paaiškinimus atliekant pažeidimo tyrimą, tad neužtikrino objektyvumo principo (VAĮ 3 str. 1 d. 2 p.) laikymosi, taip pat nesilaikė Metodinių pažeidimų tyrimo rekomendacijų 11.1 punkte nurodyto paaiškinimų gavimo tikslo – ištirti įtariamą pažeidimą. Skundžiamas Finansų ministerijos sprendimas taip pat neatitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nes yra formalus ir priimtas iš esmės neišnagrinėjus pareiškėjo skundo dėl Agentūros įsakymo. Finansų ministerija nevertino pareiškėjo argumentų esmės, t. y. netyrė, ar Agentūra pagrįstai nustatė pažeidimus. Tiek skundžiamo Agentūros įsakymo, tiek Finansų ministerijos sprendimo argumentacija neatitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatyto reikalavimo, kad sprendimai būtų objektyviai pagrįsti. Be to, šie aktai neatitina ir faktinių bylos aplinkybių. Finansų ministerijos sprendime minimi papildomi paaiškinimai, kuriuos Finansų ministerija išreikalavo iš Agentūros ir Tarnybos, tačiau jie nebuvo pateikti pareiškėjui ir jis negalėjo su jais susipažinti, pasisakyti dėl juose pateiktos informacijos. Pažeista pareiškėjo teisė į gynybą, o tai yra pagrindas panaikinti ginčijamą sprendimą. ŠMM įsakymas turi būti panaikintas kaip neatitinkantis VVAĮ8 straipsnio reikalavimų, nes priimtas Agentūros įsakymo ir Finansų ministerijos sprendimo pagrindu.

602. Pritardamas taikytai 991 735,54 Lt dydžio korekcijai, teismas nepagrįstai pažeidimo, dėl kurio gali būti taikomos sankcijos/korekcijos, sąvoką atsiejo nuo neigiamų padarinių – žalos struktūriniams fondams ir biudžetui, pažymėjo, kad net nėra svarbu, ar pažeidimas yra formalus, ar jis neturėjo akivaizdžių pasekmių. Taigi teismas neteisingai aiškino viešųjų pirkimų principo pažeidimo sampratą. Be to, teismas pažeidė proporcingumo principą (VAĮ 3 str.), nes neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo sprendimai Pirkime, dėl kurių buvo nustatyti pažeidimai, buvo pateisinami proporcingumo principo kontekste ir nebuvo diskriminaciniai. Net tuo atveju, jei teismas būtų nustatęs formalius neatitikimus VPĮ reikalavimams, pareiškėjo pasirinkta pozicija dėl rekomendacinio pobūdžio Tarnybos Vertinimo išvadoje pateiktos nuomonės ir Pirkimo vykdymas pagal pareiškėjo pasirinkimu nustatytas Pirkimo sąlygas neturėjo įtakos Pirkimo rezultatams ir laimėjusiojo tiekėjo nustatymui. Vykdant ES fondų lėšomis finansuojamus projektus ne kiekvienas formalaus pobūdžio viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas gali būti prilyginamas pažeidimui, ribojančiam projekto vykdytojų (galutinių paramos gavėjų) teisę gauti Europos Sąjungos finansinę paramą. Formalūs viešųjų pirkimų pažeidimai galutiniam paramos gavėjui neturėtų užtraukti neigiamų ekonominių padarinių, taip pat atsakomybės pagal Gairių 23 punktą. Svarbu tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad dėl pareiškėjo veiksmų (neveikimo) atsirado nuostolių Lietuvos arba Europos Bendrijų biudžetui.

613. Teismas neįvertino, kad ginčijami sprendimai pažeidžia teisėtų lūkesčių principą ir todėl turi būti panaikinti (LVAT 2011 m. balandžio 18 d. sprendimas adm. byloje Nr. A146-71/2011). Pirkimo dokumentai (įskaitant ir reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai) buvo derinami su Agentūra, Pirkimo dokumentų patikrą atliko ir Tarnyba (kuri nustačiusi neatitikimus neįpareigojo pareiškėjo nutraukti Pirkimo procedūrų), taigi pareiškėjas pagrįstai tęsė Pirkimo procedūras.

624. Teismas rėmėsi tik Tarnybos nuomone ir hipotetiniais vertinimais dėl pažeidimo įtakos konkurencijos ribojimui, tačiau nevertino Pirkimo sąlygų, jų teisėtumo ir proporcingumo. Teismas turėjo vertinti kiekvieną iš tariamų pažeidimų elementų, t. y. atskirų Pirkimo (konkurso) sąlygų teisėtumą.

635. Pareiškėjas įvykdė Tarnybos įpareigojimą, derindamas savo veiksmus su Tarnyba, tačiau po to, kai pareiškėjas įvykdė dalį šių įpareigojimų (vyko susirašinėjimas), Tarnyba nepriėmė jokių VPĮ 8 straipsnyje numatytų jos kompetencijai priskiriamų sprendimų, t. y. nestabdė ir nenutraukė Pirkimo procedūrų. Tarnyba atsiuntė tik 2009 m. lapkričio raštą Nr. 4S-3810, kuriame išreiškė savo nuomonę (abejones) dėl vykdomo Projekto, tačiau jokio individualaus administracinio akto nepriėmė. Agentūros nuomonė dėl Tarnybos įpareigojimo įvykdymo nesudaro pagrindo konstatuoti VPĮ 3 straipsnio pažeidimo, kadangi tokį pažeidimą turėjo konstatuoti pati Tarnyba, o ne Agentūra, kuri nėra kompetentinga spręsti, kokia apimtimi Tarnybos įpareigojamas įvykdytas (ar kontroliuoti jo vykdymo).

646. Pareiškėjas nesutiko su Agentūros nustatytais pažeidimais, t. y. ginčijamame akte Agentūros pateiktu Pirkimo dokumentų 3.1.6, 3.1.7, 3.1.10, 3.1.11, 6.2 ir 4.5 punktuose nustatytų reikalavimų vertinimu. Šioje dalyje pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tokiais pat argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde.

657. Agentūra, o kartu ir teismas, netinkamai sprendė ir nepagrįstai nurodė, kad Pirkime buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai. Sprendžiant, ar buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai (VPĮ 3 str.), turi būti analizuojamos visos aktualios ir su atitinkamu pirkimu susijusios aplinkybės, vertinama, ar atitinkami procedūriniai trūkumai, jei tokių buvo, galėjo turėti įtakos viešojo pirkimo rezultatams. Tačiau Agentūros įsakyme nėra jokių argumentų ar motyvų, kodėl nuspręsta, jog pareiškėjas minėtus principus pažeidė. Be to, nenurodyta, kokius būtent principus pareiškėjas pažeidė.

66Atsakovas ŠMM su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutiko ir atsiliepime (V t., b. l. 153–159) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

67Atsakovas nurodė tas pačias faktines aplinkybes, kurias išdėstė ir pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į skundą. Pasisakydamas dėl apeliacinio skundo pagrįstumo, atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas iš esmės jokių naujų argumentų dėl ginčijamų sprendimų teisėtumo nenurodė. Priešingai nei teigia apeliantas, ŠMM sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, nes priimtas remiantis ginčijamais Agentūros įsakymu ir Tarnybos sprendimu, kurie yra teisėti, taip pat atitinka Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198 punkte nustatytą ŠMM suteikiamą kompetenciją. Atsakovas neturi teisės aiškinti VPĮ nuostatų, todėl rėmėsi visuma Agentūros nustatytų aplinkybių, įskaitant ir Tarnybos Agentūrai pateikta informacija. Pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi netaikomu šiam projektui teisės aktu – Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklėmis, patvirtintomis Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 (Projektas yra finansuojamas ne Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšomis, o Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis). Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su finansinės korekcijos dydžiu, atsakovas pažymi, jog pritaikyta korekcija sudaro tik 1 proc. visos Projekto vertės.

68Atsakovas Finansų ministerija su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime (V t., b. l. 170–182) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

69Finansų ministerija pagal Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių 7.2, 7.4 ir 10.2 punktų nuostatas yra įgaliota užtikrinti vadovaujančiosios institucijos atsakomybe vykdomų užduočių vykdymo priežiūrą ir kontrolę. Todėl Finansų ministerijos atliekamo skundų nagrinėjimo tikslas – visų pirma įsitikinti, kad tarpinė institucija (šiuo atveju – Agentūra) visus pažeidimo tyrimo ir nustatymo veiksmus, kuriuos ji vadovaujančiosios institucijos atsakomybe įgaliota atlikti, atliko taip, kaip yra nustatyta teisės aktuose, reglamentuojančiuose strategijos įgyvendinimą ir veiksmų programų administravimą ir finansavimą. Finansų ministerija pareiškėjo skundą išnagrinėjo vadovaudamasi VAĮ nustatyta tvarka ir pagal Projektų taisyklių 211 punktą, nustatantį, kad Finansų ministerija ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka nagrinėja projektų vykdytojų skundus dėl įgyvendinančiosios institucijos veiksmų ar neveikimo, susijusių su įgyvendinančiosios institucijos sprendimo dėl nustatyto pažeidimo priėmimu. Finansų ministerijai suteikta teisė gauti iš institucijų ir įstaigų (šiuo atveju – Agentūros ir Tarnybos) informaciją, kurios reikia jos funkcijoms atlikti. Finansų ministerija, vadovaudamasi jai suteikta kompetencija, pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą; ministerijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka VAĮ įstatymo 8 straipsnio reikalavimus (argumentai išdėstyti išsamiai ir aiškiai, pasisakyta dėl konkrečių pareiškėjo skunde nurodytų argumentų). Apelianto teiginiai dėl ginčijamo Finansų ministerijos sprendimo neatitikimo VAĮ 8 straipsnio reikalavimams yra deklaratyvūs, neparemti jokiais objektyviais duomenimis. Finansų ministerijos sprendimas grindžiamas tik jame nurodytomis aplinkybėmis, jos visos buvo žinomos pareiškėjui. Apeliantas skundo nagrinėjimo metu, vadovaujantis VAĮ 20 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktais, nesikreipė į Finansų ministeriją dėl susipažinimo su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija, taip pat dėl papildomos informacijos pateikimo ir paaiškinimų davimo. Nesutinka ir su teiginiais, susijusiais su Agentūros priimto įsakymo neteisėtumu. Pareiškėjo vykdytas pirkimas pradėtas vykdyti iki paraiškos finansuoti Projektą pateikimo ir iki projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo, todėl išankstinis pirkimo dokumentų vertinimas pagal Projektų taisyklių 184 punktą nebuvo atliekamas. Agentūra, siekdama užtikrinti, jog Europos Komisijai būtų deklaruojamos tik tinkamos finansuoti projekto išlaidos, yra įpareigota atlikti šiam tikslui pasiekti skirtus atitinkamus kontrolės veiksmus – tikrinti projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus tiek atliekant projekto patikras vietose, tiek atliekant kitas procedūras. Jei šie kontrolės veiksmai nebuvo atlikti vienoje projekto vykdymo priežiūros procedūroje, tai jie privalo būti atlikti vykdant kitas procedūras. Pagal LVAT praktiką (2014 m. gegužės 5 d. nutartis adm. byloje Nr. A-492-857/2014), projektų vykdytojai, nepriklausomai nuo pažeidimo nustatymo bei patikrinimo atlikimo momento, negali turėti teisėtų lūkesčių gauti lėšų finansuoti projekto, įgyvendinamo iš Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto, išlaidoms, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos finansuoti. Taigi apelianto teiginiai, jog Agentūra, vertindama tuos pačius dokumentus, keitė savo poziciją, nepragrįsti. Be to, Tarnyba, įtarusi ar nustačiusi VPĮ pažeidimus, neprivalėjo visais atvejais įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, kadangi VPĮ 8 straipsnio 3 dalies 6 punktas suteikia Tarnybai diskrecijos teisę vietoje įpareigojimo nutraukti pirkimo procedūras, taikyti alternatyvias priemones, t. y. įpareigoti perkančiąją organizaciją panaikinti arba pakeisti VPĮ reikalavimų neatitinkančius sprendimus ar veiksmus. Pareiškėjas neginčijo teismui Tarnybos įpareigojimo, kuris sukėlė jam teisines pasekmes. Apelianto teiginiai, kad Tarnybos ir Agentūros nustatyti VPĮ pažeidimai buvo grindžiami tik prielaidomis nepagrįsti, nes realūs rinkos dalyviai, turėję teisinį suinteresuotumą su pareiškėju sudaryti viešojo pirkimo sutartį, savo pretenzijose nurodė konkrečias aplinkybes, dėl kurių jų galimybė dalyvauti konkurse buvo nepagrįstai apribota.

70Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime (V t., b. l. 185–198) prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą.

71Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tokiomis pat aplinkybėmis, kurias savo atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodė atsakovai. Papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas netiksliai nurodo faktines bylos aplinkybes: Projekto finansavimo sutartis sudaryta 2010 m. vasario 12 d., tačiau apie Pirkimą Nr. 78533 paskelbta 2009 m. rugpjūčio 28 d., t. y. prieš pradedant įgyvendinti Projektą. Pareiškėjo teiginiai dėl Agentūros sprendimo neatitikimo VAĮ 8 straipsniui yra spekuliatyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, be to, pareiškėjas nenurodo, kuriose būtent teismo sprendimo vietose pats teismas nurodė, jog Agentūros sprendimas neatitinka minėto įstatymo reikalavimų. Pareiškėjas teigia, kad Agentūra atlikdama pažeidimo tyrimą rėmėsi vėliau nei Pirkimo procedūros vykdymas teismų suformuota praktika, tačiau nekonkretizuoja, kokiais būtent teismo sprendimais (praktika) Agentūra rėmėsi. Ir pats pareiškėjas paaiškinimuose dėl įvykdyto Pirkimo ir pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde savo argumentus grindžia teismų nutartimis, kurios buvo priimtos vėliau nei buvo vykdomas Pirkimas.

72Teisėjų kolegija

konstatuoja:

73IV.

74Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros Įsakymo, Finansų ministerijos Sprendimo ir ŠMM Įsakymų (apeliaciniu skundu prašoma panaikinti tik ŠMM įsakymą Nr. V-1225, 2014 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr. V-369 neminimas), teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjui prašant juos panaikinti.

75Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyręs ir įvertinęs bylos medžiagą, visas bylai reikšmingas aplinkybes, remdamasis teisės aktų nuostatomis, teismų praktika ir aiškiai sudėliodamas argumentaciją, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

76Atsižvelgiant į tai, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, nenustačiusi pagrindo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsniu, peržengti apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teiso teisėjų kolegija toliau iš esmės pasisakys tik dėl pagrindinių pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.

77Dėl ginčijamų sprendimų atitikimo VAĮ 8 straipsnio reikalavimams

78Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (8 str. 2 d.).

79Aiškindamas pastarąsias nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827-14, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

80Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas paminėta pirmiau ir įvertinusi pareiškėjo skundžiamus sprendimus, sprendžia, kad jie iš esmės atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Iš pareiškėjo ginčijamų administracinių aktų turinio matyti, kokiais nustatytais faktais, teisės aktų nuostatomis jie grindžiami, juose pateikti pakankami ir aiškūs sprendimų motyvai, aiškios dėl jų kylančios pasekmės. Iš skundžiamų aktų yra aiškus jų pagrindu susiklostantis visuomeninių santykių turinys, galima lengvai identifikuoti suinteresuotų asmenų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį.

81Agentūros Įsakyme nurodomos ištirtos ir nustatytos aplinkybės, aptarti viešojo pirkimo dokumentai, viešojo pirkimo procedūrų eiga, pateikti konkretūs argumentai dėl konstatuotų pažeidimų, aptarti ir įvertinti pareiškėjo pateikti paaiškinimai, administracinis aktas išsamiai ir aiškiai motyvuotas, atitinka kitus VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

82Finansų ministerijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Agentūros Įsakymo, taip pat atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus – jame nurodyti nustatyti faktai ir teisės normos, kuriomis jis grindžiamas, pateikti pakankami motyvai dėl Agentūros veiksmų vertinimo.

83Dėl argumentų, jog pareiškėjui nebuvo pateikti Agentūros ir Tarnybos papildomi paaiškinimai, jis negalėjo pasisakyti dėl juose pateiktos informacijos, todėl pažeista jo teisė į gynybą, pažymėtina, jog pareiškėjas, turėjo teisę kreiptis į Finansų ministerija dėl susipažinimo su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija, pateikti papildomą informaciją ir duoti paaiškinimus, teikti savo nuomonę administracinės procedūros metu kylančiais klausimais (VAĮ 20 str. 1 d. 1, 2, 6).

84Atitinkamai atmestini argumentai, kad VAĮ 8 straipsnio reikalavimų neatitinka ir ŠMM Įsakymas, nes jis priimtas remiantis VAĮ 8 straipsnio reikalavimų neatitinkančiu Agentūros Įsakymu ir Finansų ministerijos Sprendimu.

85Pažymėtina, kad vien tai, jog pareiškėjas nesutinka su ginčijamus sprendimus priėmusių institucijų atliktu jo veiksmų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas tokių sprendimų laikyti neatitinkančiais VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

86Apeliacinio skundo argumentai dėl to, jog teismas netinkamai vertino pareiškėjo motyvus ir argumentus dėl Agentūros Įsakymo atitikimo VAĮ 8 straipsniui, atmestini kaip nepagrįsti, sutiktina su pirmosios instancijos teismo šiuo apsektu pateiktu skundžiamų sprendimų, taip pat ir Agentūros Įsakymo, vertinimu.

87Dėl Agentūros nustatytų pažeidimų vertinimo

88Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, jog, ar Agentūra turi teisę atlikti pažeidimo tyrimą ir priimti sprendimus dėl išlaidų pripažinimo (ne)tinkamomis finansuoti.

89Pareiškėjas nesutinka su Agentūros konstatuotais pažeidimais, teigia, jog Agentūros sprendimas grįstas ne konkrečiomis faktinėmis aplinkomis, o prielaidomis, nebuvo įrodyta, jog egzistuoja pažeidimo objektas (dirbtinis tiekėjų konkurencijos apribojimas, kitų VPĮ ginamų vertybių pažeidimas) ir priežastinis ryšys tarp pareiškėjo veiksmų ir pažeidimo objekto, daromos prielaidos apie galimą konkurencijos ribojimą, galimus tiekėjų teisių pažeidimus, galimą įtaką pirkimo rezultatams, arba nepateikus įrodymų teigiama, kad pažeidimo faktas egzistuoja, nors nėra aiškiai nurodytos tai patvirtinančios aplinkybės.

90Agentūra, atlikusi pažeidimo tyrimą, įvertinusi, Pirkimo dokumentus, pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, nustatė pažeidimus dėl Tarnybos įpareigojimo nevykdymo, Pirkimo dokumentų 3.1.6, 3.1.7, 3.1.10 ir 3.1.1.11 kriterijų, 6.2 punkte nustatyto reikalavimo, 4.5 nustatyto ribojimo ir pasiūlymo atmetimo.

91Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi visą pažeidimo tyrimo išvados priedą Nr. 1, kuriuo iš esmės remiamasi skundžiamuose aktuose, kurioje konstatuota net 8 pažeidimai, ypač atsižvelgiant į pažeidimus dėl Pirkimo dokumentų 3.1.6, 3.1.7, 3.1.11, 6.2 punktų nuostatų, vertina, jog Agentūra turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog Pirkimas buvo atliktas pažeidžiant VPĮ nuostatas, negalima sutikti, jog pažeidimai tik formalaus ir neesminio pobūdžio. Konkurso dokumentacija reikšmingais aspektais neatitiko viešųjų pirkimų teisės reikalavimų, dėl ko potencialiems dalyviams galėjo būti sunku priimti tinkamai informuotą sprendimą, ar dalyvauti konkurse, o esamiems dalyviams – galėjo būti kur kas sunkiau pateikti tinkamą pasiūlymą.

92Pareiškėjo argumentai, kad nustatyti pažeidimai grindžiami tik prielaidomis ir spėliojimais atmetami. Agentūra pateikė pakankamai argumentų, pagrindžiančių nustatytų VPĮ nuostatų pažeidimus. Nors, šiuo metu neįmanoma nei konstatuoti, kad Pirkimo dokumentus pakoregavus, laimėjusiu būtų pripažintas kitas pasiūlymas, nei, kad laimėtoju būtų buvęs tas pats pasiūlymas, tačiau tai, kad tiekėjų konkurencija buvo ribojama ir tai galėjo įtakoti pirkimo rezultatą akivaizdu iš Pažeidimo tyrimo išvados argumentų.

93Kartu akcentuotina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog vien tik aplinkybė, kad konkreti nuostata nebuvo įgyvendinta, nereiškia, kad pažeidimas nebuvo padarytas ir jis neturi reikšmės. Be to, vien tik aplinkybė, kad nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, betarpiškų, matomų neigiamų padarinių. Pastebėtina, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. Taigi net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2046/2013).

94Pažymėtina, jog pareiškėjo argumentai dėl konkrečių Pirkimo dokumentų nuostatų buvo vertinami ir Tarnybos, ir Agentūros, tačiau abu subjektai juos atmetė kaip nepagrįstus. Tai, kad kaip akcentuojama apeliaciniame skunde, nei vienas tiekėjas savo tariamai pažeistų teisių negynė teisme (nepateikė ieškinio), nesuponuoja aptartų pirkimo dokumentų nuostatų teisėtumo.

95Dėl korekcijos

96Kaip matyti iš Agentūros Įsakymo, nagrinėjamu atveju paskirta poveikio priemonė – 10 proc. nuo Rangos sutarties vertės finansinė korekcija – buvo pritaikyta atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytus pažeidimus, į tai, kad dėl diskriminuojančių reikalavimų buvo pateiktos pretenzijos bei dalis pasiūlymų dėl tokių reikalavimų buvo atmesti, į tai, kad tik vienas pateiktas pasiūlymas atitiko diskriminuojančius reikalavimus. Vadovaujantis Metodikos 23 punkte nurodyta rekomenduojama pataisa (Gairių 23 punkte numatytos pataisos analogija).

97Pagal 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999, 98 straipsnio 2 dalį, valstybė narė atlieka reikiamą finansinį koregavimą, susijusį su veiksmuose arba veiksmų programose nustatytais pavieniais ar sistemingais pažeidimais; koregavimą valstybė narė atlieka panaikindama visą valstybės finansinį įnašą ar jo dalį veiksmų programai; valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius. Taigi Europos Sąjungos reglamente, kuris pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnį yra taikomas visuotinai, privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse, akcentuojama, kad atlikdama koregavimą, valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius.

98Pareiškėjas akcentuoja, jog paskirta finansinė pataisa neproporcinga, nepagrįsta nustatytiems pažeidimams, nes nėra įrodytas atrankos kriterijaus neteisėtumas, konkurencijos ribojimas, ginčijami sprendimai grindžiami prielaidomis.

99Teisėjų kolegijos nuomone, Agentūra turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog Pirkimas buvo atliktas netinkamai, pirkimo dokumentai reikšmingais aspektais neatitiko viešųjų pirkimų teisės reikalavimų, dėl ko potencialiems dalyviams galėjo būti sunku priimti tinkamai informuotą sprendimą, ar dalyvauti konkurse, o esamiems dalyviams – galėjo būti kur kas sunkiau pateikti tinkamą pasiūlymą. Įvertinus tai, jog, kaip minėta, dėl ginčui aktulių pirkimo dokumentų nuostatų buvo pateiktos keturios pretenzijos (viena asmens, kuris vėliau nepateikė savo pasiūlymo Pirkime), trys iš dalyvavusių tiekėjų neatitiko tam tikrų pirkimo dokumentuose nustatytų perteklinių reikalavimų, vertintina, jog netinkamai parengti (nepakoreguoti) pirkimo dokumentai galėjo riboti tiekėjų konkurenciją, lemti pirkimo rezultatą.

100Be to, kaip minėta, vien tik aplinkybė, kad konkreti nuostata nebuvo įgyvendinta, nereiškia, kad pažeidimas nebuvo padarytas ir jis neturi reikšmės. Be to, vien tik aplinkybė, kad nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, betarpiškų, matomų neigiamų padarinių. Pastebėtina, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. Taigi net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2046-13).

101Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina, jog nurodyti korekcijos dydžio kriterijai yra pagrįsti, Agentūros Įsakyme konstatuotus pažeidimus pripažinus konstatuotais pagrįstai, nėra pagrindo teigti, kad finansinė korekcija, sudaranti, minėta, 10 proc. sudarytos Rangos sutarties sumos, yra neproporcingo dydžio. Teisėjų kolegija nenustatė, o pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kodėl korekcijos dydis turėjo būti mažesnis. Atitinkamai, nors to prašoma apeliaciniame skunde, jo mažinti neturi pagrindo ir teismas.

102Dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo

103Dėl apeliacinio skundo argumentų dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo, nes Pirkimo dokumentai, įskaitant ir reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai, buvo derinti su Agentūra, pirkimo dokumentų patikrą atliko ir Tarnyba, tačiau nustačiusi neatitikimus Rekomendacijoms, neįpareigojo nutraukti pirkimo procedūrų, pažymėtina, pirma, pažeidimo tyrimas yra savarankiška projekto vykdymo priežiūros procedūra ir šiuo aspektu nėra pakartotinis patikrinimas tų pačių dalykų, kurie buvo tikrinami priimant sprendimą dėl projekto išlaidų patvirtinimo tinkamomis finansuoti, ja siekiama teisėto tikslo – išvengti Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto lėšų panaudojimo projektų išlaidoms, laikytinomis netinkamomis, finansuoti. Pareiškėjas, nepriklausomai nuo pažeidimo nustatyto bei patikrinimo atlikimo momento, negali turėti teisėtų lūkesčių gauti lėšų finansuoti projekto, įgyvendinamo iš Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto, išlaidoms, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos finansuoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-857/2014).

104Antra, Tarnyba 2009 m. spalio 2 d. pareiškėjui nustatė tam tikrus įpareigojimus bei nurodė, kad pareiškėjas turi informuoti Tarnybą apie jų įvykdymą bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus, o su įpareigojimais nesutikus, galį jį apskųsti (II t., b. l. 199-203). 2009 m. spalio 26 d. rašte Nr. 4S-3665 „Dėl įpareigojimo vykdymo“ Tarnyba atkreipė dėmesį, jog įpareigojus perkančią organizaciją atlikti tam tikrus veiksmus dėl pirkimo, ir perkančiajai organizacijai įpareigojimo neapskundus, perkančioji organizacija Tarnybos įpareigojimą privalo įvykdyti visa apimtimi, o ne dalinai, pažymėta, jog perkančioji organizacija tęsti pirkimo procedūras turi teisę tik gavusis Tarnybos raštą, jog įpareigojimas tinkamai įvykdytas (II t., b. l. 177-178). 2009 m. spalio 28 d. rašte 4S-3700 Tarnyba priminė, jog Pirkimo procedūros gali būti tęsiamos tik tinkamai ir visiškai įvykdžius Įpareigojimą visa apimtimi (II t., b. l. 175). 2009 m. lapkričio (diena neįskaitoma) rašte Nr. 4S-3810 „Dėl įpareigojimo organizuojant ir atliekant viešojo pirkimo Nr. 78533 procedūras“, įvertinusi pareiškėjo 2009 m. spalio 28 d. posėdžio protokolu Nr. 8 įformintus paaiškinimus, nurodė, jog Tarnybai nesuprantamas perkančiosios organizacijos nenoras atsižvelgti į Įpareigojimo 2 punkte pateiktas pastabas ir siekiant išvengti galimų ginčų (taip pat ir teisminių), papildomai nurodyti kitus tiekėjų atitikimą Pirkimo sąlygų 3.1.6 punkte nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui įrodančius dokumentus. Taip pat atkreipė dėmesį, kad atsižvelgiant į Pirkimo sąlygų 3.1.8 p. bei Pirkimo dokumentuose pateiktą paaiškinimą, 3.1.8 p. reikalavimai užkerta galimybes tiekėjams savarankiškai (nesiremiant kitų ūkio subjektų pajėgumais) pateikti pasiūlymą Pirkimui, o Pirkimo sąlygų 3.1.7 p. nustatytas reikalavimas tiekėjui pateikti raštiškus atsiliepimus – originalus, išduotus ne anksčiau kaip Pirkimo paskelbimo dieną, yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad Pirkimo komisijos pasvarstymai nepaneigia Įpareigojimo 5 p. nurodytų VPĮ pažeidimų. VPT taip pat pažymėjo, kad jai kyla pagrįstų abejonių dėl perkančiosios organizacijos gebėjimų ir noro užtikrinti realią tiekėjų konkurenciją, racionaliai naudoti lėšas bei savalaikio Europos Sąjungos struktūrinės paramos įsisavinimo (II t., b. l. 162-163).

105Taigi, atsižvelgiant į nuoseklią Tarnybos poziciją dėl to, jog visi jos Įpareigojime nurodyti įpareigojimai turi būti įgyvendinti pilna apimtimi, Tarnybai atmetus pareiškėjo paaiškinimus dėl pareiškėjo neįvykdytų įpareigojimų, pareiškėjo vertinimus dėl pirkimo dokumentų atitikties teisės aktų reikalavimams bei akcentavus, jog pirkimo procedūros gal būti tęsiamos tik Įpareigojimą įvykdžius visa apimtimi (jis pareiškėjo nebuvo apskųstas), pareiškėjui negalėjo susiformuoti teisėti lūkesčiai dėl pirkimo dokumentų teisėtumo, galimo tolesnio Pirkimo vykdymo be galimai dėl to kilsiančių teisinių padarinių.

106Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kiti procesinių klausimai

107Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, nėra pagrindo spręsti bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo patirtų išlaidų atlyginimo klausimo.

108ABTĮ 138 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme tiriami tik tuo atveju, jeigu pastarasis teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

109Pareiškėjas prie apeliacinio skundo pridėjo konkurso sąlygų priedą „Projektavimo užduotis“, tačiau šis dokumentas jau yra byloje (I t., b. l. 95-105), todėl nėra pagrindo jo prie bylos prijungti pakartotinai.

110ŠMM prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėjo 2010 m. vasario 12 d. Projekto finansavimo ir administravimo sutarties kopiją, tačiau nagrinėjamu atveju nei vienos iš įstatyme paminėtų aplinkybių prijungti naują įrodymą nenustatyta, todėl minėtos sutarties kopiją atsisakytina prijungti prie bylos.

111Pagal ABTĮ 39 straipsnio 2 dalį, už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo mokamas 14 Eur žyminis mokestis. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus) paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos.

112Atsižvelgus į minėtas įstatymo nuostatas, ir į tai, kad pareiškėjas apeliacinį skundą teismui pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, kartu pateikė vietinio mokėjimo nurodymo kopiją, įrodančią, jog už apeliacinį skundą buvo sumokėtas 14 Eur žyminis mokestis, sumokėta žyminio mokesčio permoka – 3,5 Eur (14 – 10,5) – grąžintina pareiškėjui.

113Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

114pareiškėjo viešosios įstaigos Aleksandro Stulginskio universitetas apeliacinį skundą atmesti.

115Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

116Grąžinti pareiškėjui viešajai įstaigai Aleksandro Stulginskio universitetas 2015 m. sausio 20 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per AB SEB bankas sumokėtą žyminio mokesčio permoką – 3,5 Eur (tris eurus ir 50 ct) (įmokos kodas 5660).

117Nutartis neskundžiama.

1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Aleksandro Stulginskio... 5. 1) panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir... 6. 2) panaikinti VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir... 7. 3) panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m.... 8. 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.... 9. Pareiškėjas paaiškino, kad Universitetas (projekto vykdytojas),... 10. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijami sprendimai neatitinka Lietuvos... 11. Pareiškėjas taip pat nesutinka su ginčijamuose sprendimuose nurodytais VPĮ... 12. Pareiškėjo manymu, Agentūra nepagrįstai nustatė tris su pirkimo dokumentų... 13. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nepažeidė VPĮ 32 straipsnio 5 dalyje... 14. Pareiškėjas skunde teigė, kad Agentūros įsakymu pasiūlyta, o ŠMM... 15. Pareiškėjas prašė atsižvelgti ir į tai, kad jis įsigijo tinkamos... 16. Atsakovas Finansų ministerija su skundu nesutiko ir atsiliepimais į skundą... 17. Paaiškino, kad 2013 m. gruodžio 3 d. priėmė sprendimą Nr.... 18. Skunde nurodyti pareiškėjo teiginiai dėl Finansų ministerijos sprendimo... 19. Atsakovas ŠMM atsiliepimais į skundą bei patikslintą skundą (II t., b. l.... 20. Nurodė, kad ŠMM, veikdama kaip viena iš Europos Sąjungos struktūrinių... 21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepimuose (II t., b. l. 6–20,... 22. Teigė, kad nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai dėl Agentūros įsakymo... 23. Nesutiko, kad jos atliktas pažeidimo tyrimas turėjo esminių trūkumų ir tai... 24. II.... 25. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 8 d. sprendimu (V t.,... 26. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, įgyvendindamas projektą Nr.... 27. Tarnyba 2009 m. spalio 26 d. rašte Nr. 4S-3665 pareiškėjui nurodė, kad... 28. UAB „Merko statyba“ 2009 m. lapkričio 4 d. (užregistruota 2009 m.... 29. Pareiškėjo viešojo pirkimo komisija 2009 m. gruodžio 14 d. posėdyje... 30. Tarnyba 2009 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. 4S-4495 informavo Agentūrą apie... 31. Agentūra 2013 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 2013/8-1-19 patvirtino... 32. Agentūra 2014 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 2014/8-1-2, atsižvelgdama į... 33. Ginčas byloje kilo dėl Agentūros 2013 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr.... 34. Europos Sąjungos struktūrinės paramos administravimą reglamentuoja... 35. Agentūra vykdo Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų,... 36. Atsakomybės taisyklių 13.6 punkte nustatyta, kad įgyvendinančioji... 37. Atsakomybės taisyklių 15 punkte nustatyta, kad Tarnyba VPĮ nustatyta tvarka... 38. Remiantis Administravimo taisyklių 191 p., jeigu projekto vykdytojas,... 39. Byloje nėra ginčo dėl to, ar Agentūra gali priimti sprendimus dėl... 40. Administravimo taisyklių 182 punkte nustatyta, jeigu projekto vykdytojas yra... 41. Pareiškėjas viešojo konkurso pirkimo sąlygose III skyriuje nustatė... 42. Tarnyba, įvertinusi su pareiškėjo vykdyto konkurso susijusius pirkimo... 43. Pareiškėjas, gavęs Tarnybos 2009 m. spalio 2 d. įpareigojimą, patikslino... 44. Minėta, kad Tarnyba 2009 m. spalio 26 d., 2009 m. spalio 28 d. ir 2009 m.... 45. Sprendžiant, ar pareiškėjas supaprastinto atviro konkurso pirkimo sąlygose... 46. Pažymėtina ir tai, kad viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis... 47. Teismo vertinimu, pareiškėjas, pirkimo dokumentuose (3.1.6, 3.1.7., 3.1.8,... 48. Pažymėtina ir tai, kad Agentūra pagrįstai vertino, kad pareiškėjas... 49. Pareiškėjas skunde teigia, kad ginčijami sprendimai neatitinka VAĮ 8... 50. Pareiškėjas patiksliname skunde taip pat prašo panaikinti ŠMM 2014 m.... 51. Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad taikant finansinę korekciją nebuvo... 52. Lietuvos Respublikos finansų ministras 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr.... 53. LVAT nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas yra pažymėjęs, kad vien tik... 54. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą,... 55. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ginčijami... 56. III.... 57. Pareiškėjas Universitetas apeliaciniu skundu (V t., b. l. 116–135) prašo... 58. Pareiškėjas remiasi tokiomis pat faktinėmis aplinkybėmis, kurias nurodė... 59. 1. Teismas netinkamai vertino ginčijamų sprendimų pagrįstumą ir... 60. 2. Pritardamas taikytai 991 735,54 Lt dydžio korekcijai, teismas nepagrįstai... 61. 3. Teismas neįvertino, kad ginčijami sprendimai pažeidžia teisėtų... 62. 4. Teismas rėmėsi tik Tarnybos nuomone ir hipotetiniais vertinimais dėl... 63. 5. Pareiškėjas įvykdė Tarnybos įpareigojimą, derindamas savo veiksmus su... 64. 6. Pareiškėjas nesutiko su Agentūros nustatytais pažeidimais, t. y.... 65. 7. Agentūra, o kartu ir teismas, netinkamai sprendė ir nepagrįstai nurodė,... 66. Atsakovas ŠMM su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutiko ir atsiliepime (V... 67. Atsakovas nurodė tas pačias faktines aplinkybes, kurias išdėstė ir... 68. Atsakovas Finansų ministerija su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime... 69. Finansų ministerija pagal Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp... 70. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra su apeliaciniu skundu nesutinka ir... 71. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tokiomis pat... 72. Teisėjų kolegija... 73. IV.... 74. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros Įsakymo, Finansų... 75. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyręs ir įvertinęs bylos... 76. Atsižvelgiant į tai, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais ir... 77. Dėl ginčijamų sprendimų atitikimo VAĮ 8 straipsnio reikalavimams... 78. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus... 79. Aiškindamas pastarąsias nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis... 80. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas paminėta pirmiau ir įvertinusi... 81. Agentūros Įsakyme nurodomos ištirtos ir nustatytos aplinkybės, aptarti... 82. Finansų ministerijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą... 83. Dėl argumentų, jog pareiškėjui nebuvo pateikti Agentūros ir Tarnybos... 84. Atitinkamai atmestini argumentai, kad VAĮ 8 straipsnio reikalavimų neatitinka... 85. Pažymėtina, kad vien tai, jog pareiškėjas nesutinka su ginčijamus... 86. Apeliacinio skundo argumentai dėl to, jog teismas netinkamai vertino... 87. Dėl Agentūros nustatytų pažeidimų vertinimo... 88. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, jog, ar Agentūra turi teisę atlikti... 89. Pareiškėjas nesutinka su Agentūros konstatuotais pažeidimais, teigia, jog... 90. Agentūra, atlikusi pažeidimo tyrimą, įvertinusi, Pirkimo dokumentus,... 91. Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi visą pažeidimo tyrimo išvados... 92. Pareiškėjo argumentai, kad nustatyti pažeidimai grindžiami tik prielaidomis... 93. Kartu akcentuotina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra... 94. Pažymėtina, jog pareiškėjo argumentai dėl konkrečių Pirkimo dokumentų... 95. Dėl korekcijos... 96. Kaip matyti iš Agentūros Įsakymo, nagrinėjamu atveju paskirta poveikio... 97. Pagal 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio... 98. Pareiškėjas akcentuoja, jog paskirta finansinė pataisa neproporcinga,... 99. Teisėjų kolegijos nuomone, Agentūra turėjo pakankamą pagrindą... 100. Be to, kaip minėta, vien tik aplinkybė, kad konkreti nuostata nebuvo... 101. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina, jog nurodyti korekcijos... 102. Dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo... 103. Dėl apeliacinio skundo argumentų dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo, nes... 104. Antra, Tarnyba 2009 m. spalio 2 d. pareiškėjui nustatė tam tikrus... 105. Taigi, atsižvelgiant į nuoseklią Tarnybos poziciją dėl to, jog visi jos... 106. Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kiti procesinių klausimai... 107. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą ir palikus galioti pirmosios... 108. ABTĮ 138 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo... 109. Pareiškėjas prie apeliacinio skundo pridėjo konkurso sąlygų priedą... 110. ŠMM prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėjo 2010 m. vasario 12 d.... 111. Pagal ABTĮ 39 straipsnio 2 dalį, už apeliacinį skundą dėl teismo... 112. Atsižvelgus į minėtas įstatymo nuostatas, ir į tai, kad pareiškėjas... 113. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 114. pareiškėjo viešosios įstaigos Aleksandro Stulginskio universitetas... 115. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 8 d. sprendimą... 116. Grąžinti pareiškėjui viešajai įstaigai Aleksandro Stulginskio... 117. Nutartis neskundžiama....