Byla 2A-1384-159/2011
Dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbu, priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Aušros Maškevičienės, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Eligijui Karbauskui, atsakovės atstovei advokatei A. K., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Eilorita“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-791-826/2011 pagal ieškovės Ž. R. ieškinį atsakovei UAB „Eilorita“ dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbu, priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovė 2010-07-26 kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 9 724,55 Lt nesumokėto darbo užmokesčio, vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2010-05-31 darbo sutartis nutraukta pagal DK 127 straipsnio 1 dalį. Atsakovė jai darbo užmokestį mokėjo pavedimu į jos sąskaitą, esančią AB SEB banke. Atsakovės į AB SEB banke esančią sąskaitą iki 2005-04-01 ieškovei buvo mokamas darbo užmokestis – 420,48 Lt atskaičius mokesčius. Laikotarpiu nuo 2005-04-01 iki 2006-06-01 buvo mokama 600 Lt; laikotarpiu nuo 2006-06-01 iki 2007-01-01 – 628,56 Lt ir t. t, kol nuo 2008-09-01 atsakovė ieškovei pradėjo mokėti 1 200 Lt darbo užmokestį per mėnesį. Apie nuolatos didinamą darbo užmokestį iš atsakovės sužinodavo žodiniu pranešimu. Ieškovės turėtas darbo sutarties egzempliorius nuolatos nebūdavo pildomas, t. y. nebuvo žymima apie darbo sutarties pasikeitimus. Ieškovė pateikė atsakovei savo darbo sutarties egzempliorių, kad būtų užpildytas, t. y., būtų įrašyti visi sutarties pakeitimai, susiję su darbo užmokesčio kilimu. Atsakovė ieškovės pateiktos darbo sutarties pakeitimų neįformino, ieškovei darbo sutarties negrąžino. Ieškovei gavus dalį darbo užmokesčio už 2009 m. vasario mėnesį atsakovės vadovas dėl dalies ieškovei neišmokėto darbo užmokesčio žodžiu paaiškino, kad neišmokėta darbo užmokesčio dalis bus išmokėta ateityje, tačiau iki pat darbo santykių pabaigos visas darbo užmokestis nebuvo mokamas. Atsakovės atstovas ieškovei aiškindavo, kad yra mokama dalis darbo užmokesčio bei dalis susidariusiam įsiskolinimui dengti (t. 1, b. l. 3–5).

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-04-26 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės UAB „Eilorita“ 10 643,26 Lt (atskaičius mokesčius) neišmokėto darbo užmokesčio, 1 296,20 Lt delspinigių už laiku neišmokėtą darbo užmokestį, 896,69 Lt (atskaičius mokesčius) kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 56,25 Lt (atskaičius mokesčius) vidutinį vienos darbo dienos užmokestį už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo ieškovės atleidimo iš darbo

52010-05-31 iki visiško atsiskaitymo su ieškove dienos ir 3 000 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ieškovei Ž. R.. Teismas sprendime nustatė, kad atsakovė (darbdavys) nebuvo nustačiusi darbo užmokesčio ir priedų prie darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos. Šalių pasirašytoje darbo sutartyje aptartas tik atlyginimo vieną kartą per mėnesį iki kito mėnesio

615 dienos mokėjimas, jokių priedų mokėjimas nenumatytas. Pagal DK 99 straipsnio 3 dalį už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Teismo posėdžio metu nustatė, kad ieškovė nebuvo supažindinta nė su vienu įsakymu dėl priedo prie darbo užmokesčio mokėjimo, ieškovei kiekvieną mėnesį nebuvo siunčiami priskaičiuoto ir numatomo išmokėti darbo užmokesčio lapeliai, nors pagal DK 202 straipsnį darbdavys tai privalėjo atlikti. Darbdaviui neįvykdžius DK

799 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos tinkamai įforminti darbo sutartį, jam tenka tokios pareigos neįvykdymo padarinių rizika. Teismas sprendime padarė išvadą, kad darbdavys palaipsniui didino ieškovei atlyginimą, nuo 2008 metų rugsėjo mėnesio atsakovė (darbdavys) nustatė 1 200 Lt dydžio darbo užmokestį, atskaičius mokesčius, todėl vadovaudamasis DK 203 straipsniu, darbdavys privalėjo pranešti darbuotojui raštu, kai nustatomos naujos darbo apmokėjimo sąlygos, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jų įsigaliojimo. Atsakovė (darbdavys) nepateikė teismui įrodymų, kad įvykdė DK 203 straipsnio reikalavimus, taip pat nepateikė įrodymų, kad ieškovė sutiko su tuo, kad nuo

82009 metų kovo mėnesio būtų sumažintas jai priklausantis atlyginimas (DK 120 str.). Dėl šios priežasties ieškovei nuo 2009 m. vasario mėnesio iki atleidimo iš darbo dienos turėjo būti išmokamas 1 200 Lt atlyginimas, atskaičius mokesčius. Atsižvelgęs į tai, kad ginčo laikotarpiu nuo 2009 m. vasario mėnesio iki atleidimo iš darbo dienos 2010-05-31 ieškovei privalėjo būti išmokėta 19 200 Lt (16 mėnesių x 1 200 Lt), tačiau buvo išmokėta tik 8 556,74 Lt, sprendime konstatavo, kad neišmokėtas atlyginimas už nurodytą laikotarpį yra 10 643,26 Lt (atskaičius mokesčius), nes pagal atsakovės pateiktus apskaičiavimus, ieškovei nurodytu laikotarpiu papildomai buvo išmokėta

9100 Lt nuolatiniam bilietui įsigyti, 1 175 Lt kurui ir 640,62 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas. Teismas, pasisakydamas dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo, sprendime pažymėjo, kad atsakovė įpareigotina išmokėti ieškovei skirtumą tarp kompensacijos už nepanaudotas atostogas, kuri turėjo būti išmokėta (1 537,31 Lt atskaičius mokesčius), ir realiai išmokėtos kompensacijos sumos (640,62 Lt), todėl ieškovei priteisė 896,69 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas (atskaičius mokesčius).

10Nurodė, kad DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Pagal DK 141 straipsnio 3 dalį, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Nagrinėjamoje byloje nustatė, kad atsakovė ieškovės atleidimo iš darbo dieną neišmokėjo viso ieškovei priklausiusio 10 779,17 Lt (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio, 1 296,20 Lt delspinigių už laiku neišmokėtą darbo užmokestį ir visos kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių susitarimą su ieškove dėl vėlesnio atsiskaitymo tvarkos, byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų išreiškusi savo sutikimą dėl atsiskaitymo atidėjimo. Atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad su ieškovu pradelsta atsiskaityti dėl pačios ieškovės kaltės. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė galėjo pervesti darbo užmokestį ir kitas su darbo santykių nutraukimu susijusias išmokas į ieškovės banko sąskaitą, tačiau to laiku nepadarė, teismas padarė išvadą, kad su ieškove pradelsta atsiskaityti dėl darbdavio, t. y. atsakovės, kaltės (t. 4, b. l. 32–39).

11Atsakovė UAB „Eilorita“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad darbo įstatymai nenumato sutarčių aiškinimo taisyklių, todėl, aiškinant darbo sutartyje išreikštą šalių valią, vadovaujantis DK

129 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia kitų teisės šakų normų taikymą pagal analogiją, atsižvelgtina į CK 6.193–6.195 straipsniuose nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas ginčijamus klausimus dėl darbo sutarties turinio t. y. dėl ieškovei mokėtų darbo užmokesčio priedų prigimties ir pobūdžio, neįvertino bylai reikšmingų aplinkybių ir nukrypo nuo nurodytų darbo sutarčių aiškinimo taisyklių bei principų. Teismas netinkamai nustatė ieškovei mokėtų priedų prigimtį, traktuodamas priedus ne kaip darbuotojo skatinimo priemonę, o kaip darbo užmokestį. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad darbo užmokestį sudaro dvi dalys – tarifinis atlygis ir premijos, priedai, priemokos. Tarifinis atlygis – tai fiksuotas pinigų kiekis už darbą, einant konkrečias pareigas per valandą ar mėnesį, esant normalioms darbo sąlygoms. Premijos, priedai, priemokos – tai kintamoji darbo užmokesčio dalis, nustatoma atsižvelgiant į darbuotojo profesines savybes, jo atliekamo darbo kokybę ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-16 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2008). Darbo užmokestis apima tiek pagrindinį darbo užmokestį, tiek ir priedus, kurie numatyti darbo sutartyse kaip atlyginimas už atliktas darbo funkcijas bei tam tikrų rodiklių įvykdymą. Priedų, suvokiamų DK 186 straipsnio prasme, skyrimo tvarka turi būti reglamentuota kolektyvinėje ar darbo sutartyje; darbuotojas, įvykdęs nustatytas darbo normas, įgyja subjektyvią teisę reikalauti priedų, o darbdavys – pareigą juos mokėti. Tokie priedai nelaikytini skatinimo priemonėmis DK 233 straipsnio prasme, pagal savo pobūdį priskirtini darbo užmokesčiui ir yra darbo užmokesčio sudedamosios dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-284/2009). Pagrindinis priedo, kaip skatinimo priemonės, pagal DK

13233 straipsnį ir priedo, kaip darbo užmokesčio, sudėtinės dalies pagal DK 186 straipsnį skirtumas yra priedo skyrimo ir išmokėjimo tvarka. Darbo užmokesčio (tiek pagrindinio, tiek papildomo) dydis, kaip ir susitarimas dėl darbo užmokesčio, visada turi būti aiškus ir konkretus, nustatytas konkrečiu dydžiu arba apskaičiuotas taikant aiškius tarifus (DK 201 str. 2 d.). Apskaičiuojant papildomą darbo užmokestį, turi būti nustatyti aiškūs rodikliai, kuriuos pasiekęs darbuotojas įgytų subjektyvią teisę reikalauti nustatyto dydžio priedo, o darbdavys – pareigą jį sumokėti. Tačiau visi šie požymiai nebūtini priedui kaip paskatinimui DK 233 straipsnio prasme. Priedo konkretų dydį gali nustatyti tik darbdavys. Dėl šios priežasties išmoka, kurios konkretus dydis ir konkrečios mokėjimo aplinkybės (rodikliai) yra neaiškūs, negali būti laikoma darbo užmokesčiu ir yra traktuojama kaip priedas DK 233 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-07 ir 2011-04-26 nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-284/2009; Nr. 3K-3-202/2011).

14Pirmosios instancijos teismas apskritai neanalizavo ieškovei mokėtų priedų pobūdžio ir nepagrindė savo išvados, kokiu pagrindu ieškovei išmokėti priedai pripažįstami jos darbo užmokesčio dalimi, o ne ieškovės skatinimo priemone. Teismas nekėlė klausimo dėl DK 186 bei 233 straipsnių aiškinimo bei atribojimo, nors tai buvo būtina, konstatuojant, kad ieškovei išmokėti priedai nuo 2008 metų rugsėjo mėnesio yra jos darbo užmokesčio dalis.

15Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad padidėjo ieškovės darbo krūvis, dėl to reikėjo prailginti darbo sutartimi sulygtą darbo laiko trukmę ir atitinkamai padidinti jos darbo užmokestį. Priešingai, ieškovės atsakovei siųstose savaitinėse ataskaitose nurodytų ieškovės aplankytų prekybos vietų skaičiaus, pagal kurį ieškovė per savaitę aplankydavo vidutiniškai iki 10 prekybos vietų, galima daryti išvadą, kad ieškovė dirbdama 4 val. per dieną su tokiu darbo krūviu susidorojo. Svarbią reikšmę turi ir byloje esantis ieškovės 2010-04-01 prašymas atsakovei pervesti ieškovę į pirmaeiles pareigas po to, kai ieškovė nuo 2010-04-01 buvo atleista iš darbo bendroje Lietuvos ir Vokietijos UAB ,,R.R.W M. T.“, kurioje dirbo pirmaeilėse pareigose. Šiame prašyme ieškovė yra užfiksavusi su atsakove sulygtas darbo sutarties sąlygas, t. y. darbo laiko trukmę, ir prašė padidinti darbo užmokestį iki 620 Lt atskaičius mokesčius. Tačiau teismas tinkamai neišanalizavo šio ieškovės prašymo ir jame užfiksuotų aplinkybių, susijusių su ieškovės darbo užmokesčio dydžiu ir darbo laiko režimu atsakovės įmonėje. Apeliantė konstatuoja, kad teismas nenustatė objektyvių duomenų, sąlygojusių ieškovės darbo užmokesčio padidėjimą, nors privalėjo tai padaryti, konstatuodamas, kad atsakovė padidino ieškovei atlyginimą iki 1 200 Lt.

16Teismas neatsižvelgė į šalių elgesį po darbo sutarties sudarymo ir susiklosčiusią darbo teisinių santykių praktiką, kuri turi esminės teisinės reikšmės šioje byloje. Priedai ieškovei buvo pradėti mokėti nuo 2005 metų balandžio mėnesio. Ieškovei mokami priedai buvo ir didinami, ir mažinami, t. y. kito, priklausomai nuo ieškovės darbo rezultatų ir darbdavio valios. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovei mokėtų priedų trukmę, į mokėtų priedų dydžio kitimą. Neįvertinta ir ta aplinkybė, kad ieškovė įstatymų nustatyta tvarka negynė savo tariamai pažeistų teisių dėl priedų mokėjimo kitimo, kurį ieškovė traktuoja kaip darbo užmokesčio mokėjimą. Įvertinus darbdavio (atsakovės) pareigą užtikrinti tinkamą darbo teisinių santykių įforminimą, vien ta aplinkybė, jog ieškovė nebuvo pasirašytinai supažindinama su darbdavio (atsakovės) įsakymais dėl priedo mokėjimo, jog mokėjimo pavedimų paskirtyje nebuvo detaliai nurodoma mokėjimo paskirtis, pagrindinis darbo užmokestis ir priedas prie darbo užmokesčio, neduoda pagrindo spręsti, kad šalys nebuvo susitarusios dėl priedo, kaip skatinimo priemonės, mokėjimo ir, priešingai, buvo sutarusios dėl darbo užmokesčio ieškovei didinimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nukrypo nuo įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių bei principų, neįvertino bylai reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė į šalių elgesį ir jų santykių praktiką po darbo sutarties sudarymo, todėl apeliantei yra pagrindas abejoti teismo išvadomis ir naikinti skundžiamą sprendimą (t. 4, b. l. 42–48).

17Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-26 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovės minimi priedai buvo parengti bylos nagrinėjimui, siekiant išvengti prievolės teisingai atsiskaityti su atleistu darbuotoju. Per visą ieškovės dirbtą laiką jai nebuvo pateikiami jokie atsiskaitymo lapeliai, taip pat nebuvo tinkamai užpildyta darbo sutartis, jai nebuvo pateikti susipažinti jokie įsakymai dėl priedų skyrimo ir mokėjimo. Už šių veiksmų atlikimą atsakinga atsakovė. Pagal CPK 178 straipsnį šalys privalo įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus. Atsakovė nepateikė jokių tinkamų ir leistinų įrodymų, kad jai mokamos pinigų sumos buvo ne darbo užmokestis. DK 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Tačiau nei jos atleidimo dieną, nei vėliau visos jai priklausančios pinigų sumos nebuvo sumokėtos, todėl teismas pagrįstai jas priteisė iš atsakovės. Be to, atsakovė jai nebuvo išmokėjusi darbo užmokesčio už beveik devynių mėnesių terminą, nutraukę darbo sutartį taip pat su ja neatsiskaitė. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai priteisė jai vidutinį darbo užmokestį (t. 4, b. l. 53–54).

18Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

19Byloje kilo ginčas dėl atsakovės ieškovei kartu su darbo užmokesčiu mokėtų priedų vertinimo, darbo užmokesčio dydžio nustatymo, taip pat vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo darbdaviui iš dalies atsiskaičius su darbuotoju.

20Dėl priedų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, vertinimo.

21Byloje nustatyta, kad atsakovė (darbdavys) su ieškove (darbuotoja) 2004-09-02 sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei 500 Lt dydžio mėnesinį atlyginimą (t. 1, b. l. 23). Atsakovė nebuvo nustačiusi darbo užmokesčio ir priedų prie darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos. Šalių pasirašytoje darbo sutartyje aptartas tik atlyginimo vieną kartą per mėnesį iki kito mėnesio 15 dienos mokėjimas, jokių priedų mokėjimas nenumatytas.

22Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai nustatė ieškovei mokėtų priedų prigimtį, traktuodamas juos ne kaip darbuotojo skatinimo priemonę, o kaip darbo užmokestį. Atsakovės manymu, teismas visiškai neanalizavo ieškovei mokėtų priedų pobūdžio ir nepagrindė savo išvados, kokiu pagrindu ieškovei išmokėti priedai pripažįstami jos darbo užmokesčio dalimi, o ne ieškovės skatinimo priemone, t. y. nekėlė klausimo dėl DK 186 bei 233 straipsnių aiškinimo bei atribojimo, nors tai buvo būtina, konstatuojant, kad ieškovei išmokėti priedai nuo 2008 metų rugsėjo mėnesio yra jos darbo užmokesčio dalis.

23Darbo užmokestis – tai atlyginimas už darbuotojo pagal darbo sutartį atliekamą darbą, apimantis pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą (DK 186 str. 1, 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad darbo užmokestį sudaro dvi dalys – tarifinis atlygis ir premijos, priedai, priemokos. Tarifinis atlygis – tai fiskuotas pinigų kiekis už darbą einant konkrečias pareigas per valandą ar mėnesį esant normalioms darbo sąlygoms. Premijos, priedai, priemokos – tai kintamoji darbo užmokesčio dalis, nustatoma atsižvelgiant į darbuotojo profesines savybes, jo atliekamo darbo kokybę ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2008). DK 233 straipsnyje nurodyta, kad už gerą darbo pareigų vykdymą, našų darbą, geros kokybės produkciją, ilgalaikį ir nepriekaištingą darbą, taip pat kitus darbo rezultatus darbdavys gali skatinti darbuotojus. Šiame straipsnyje nustatytas priedas, kaip skatinimo priemonė, yra nukreipta į ateitį kaip motyvacinė priemonė darbuotojui ir pastarasis neturi teisės tokio priedo reikalauti, nes tai yra darbdavio diskrecijos teisė skirti priedą ar ne. Pagrindinis priedo kaip skatinimo priemonės pagal DK 233 straipsnį ir priedo kaip darbo užmokesčio sudėtinės dalies pagal DK 186 straipsnį skirtumas yra priedo skyrimo ir išmokėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-24 nutartis Nr. 3K-3-523/2009). Darbo užmokesčio (tiek pagrindinio, tiek papildomo) dydis, kaip ir susitarimas dėl darbo užmokesčio, visada turi būti aiškus ir konkretus, nustatytas arba konkrečiu dydžiu, arba apskaičiuotas taikant aiškius tarifus (DK 201 str. 2 d.). Apskaičiuojant papildomą darbo užmokestį turi būti nustatyti aiškūs rodikliai, kuriuos pasiekęs darbuotojas įgytų subjektyvią teisę reikalauti nustatyto dydžio priedo, o darbdavys – pareigą jį sumokėti. Šie požymiai nebūtini priedui kaip paskatinimui DK 233 straipsnio prasme. Premijos (priedo) konkretų dydį gali nustatyti darbdavys. Dėl šios priežasties išmoka, kurios konkretus dydis ir konkrečios mokėjimo aplinkybės (rodikliai) yra neaiškūs, negali būti laikoma darbo užmokesčiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009).

24Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į šalių elgesį po sutarties sudarymo ir susiklosčiusią darbo teisinių santykių praktiką. Ilgą laikotarpį ieškovei mokėtas darbo užmokestis, neatitinkantis darbo sutartyje nurodyto dydžio (500 Lt), patvirtina, kad nagrinėjamu atveju šalis siejo kitokio turinio susitarimas, nei nurodytas darbo sutartyje. Pagal DK 99 straipsnio 3 dalį už tinkamą darbo sutarties sudarymą ir įforminimą atsako darbdavys. Taigi esant duomenų, kad realūs šalių susitarimai neatitiko lingvistinio darbo sutarties turinio, būtina atsižvelgti į šalių teisinių santykių praktiką. Ieškovei nuo pat 2005 m. balandžio mėn. iki 2009 m. lapkričio mėn., t. y. daugiau nei ketverius metus, buvo mokamas darbo užmokestis bei priedai (t. 1, b. l. 24–61). Iš ieškovei

25Ž. R. apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio išklotinės matyti, kad nuo 2008 m. rugsėjo mėn. iki 2009 m. kovo mėn. ieškovei buvo mokama 1 033,37 Lt dydžio priedo suma, nuo 2009 m. balandžio mėn. iki 2009 m. spalio mėn. – 300 Lt dydžio priedai. Nuo 2008 m. rugsėjo mėn. iki 2009 m. kovo mėn. ieškovei mokamo priedo suma viršijo ieškovei mokamą darbo užmokestį net du kartus, 1 033,37 Lt dydžio priedas ieškovei buvo mokamas šešis mėnesius, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ši suma atitiko šalių tarpusavio santykių praktiką, buvo ne išimtinis darbdavio nuožiūra darbuotojui skiriamas paskatinimas, o sistemingas, tam tikrais periodais mokamas užmokestis už darbo rezultatus. Nurodytos aplinkybės pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui sprendime konstatuoti ginčo priedus buvus darbo užmokesčio dalimi.

26Aplinkybė, kad ieškovė negynė savo pažeistų teisių, reikalaudama neišmokėto darbo užmokesčio dalies, iki atleidimo iš darbo dienos, nesudaro pagrindo nepriteisti darbdavio nesumokėto darbo užmokesčio skirtumo.

27Dėl ieškovės darbo užmokesčio padidėjimo.

28Apeliantė nurodo, kad teismas tinkamai neišanalizavo ieškovės 2010-04-01 prašymo (t. 3, b. l. 76) atsakovei pervesti ją į pirmaeiles pareigas, jame ieškovė yra užfiksavusi su atsakove sulygtas darbo sutarties sąlygas, t. y. darbo laiko trukmę, ir prašo padidinti darbo užmokestį iki 620 Lt atskaičius mokesčius. Darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikrą darbą, o darbdavys mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį, yra darbo sutartis (CPK 93 str.). Aplinkybė, kad ieškovė 2010-04-01 prašyme prašo mokėti jai 620 Lt dydžio darbo užmokestį, patvirtina aplinkybę, kad darbo sutartimi jai buvo mokamas mažesnis nei 620 Lt darbo užmokestis, tačiau nepaneigia aplinkybės, jog ieškovei sistemiškai ketverius metus buvo mokami priedai, kurie pirmosios instancijos teismo pagrįstai laikomi darbo užmokesčio dalimi.

29Dėl vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo (DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo).

30DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Jeigu su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiškai, tai vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelsimo laiką išieškojimas laikytinas adekvačia sankcija. Tačiau jeigu atleidžiamam darbuotojui neišmokama tik dalis darbo užmokesčio, tai vidutinio darbo užmokesčio išieškojimas už visą uždelsimo laiką gali reikšti neproporcingos, neadekvačios sankcijos, prieštaraujančios teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, taikymą. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta sankcija – vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką – taikoma tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau mėnesių) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, tai tokiais atvejais darbdaviui taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008).

31Nagrinėjamu atveju ieškovei Ž. R. nebuvo išmokėta tik dalis jai priklausančio darbo užmokesčio, todėl už uždelstą atsiskaityti laiką taikomos sankcijos dydį turi sudaryti neišmokėta darbo užmokesčio dalis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuo 2009 m. vasario mėn. iki atleidimo iš darbo dienos 2010-05-31 ieškovei privalėjo būti išmokėtas 19 200 Lt (16 mėnesių x 1 200 Lt), tačiau buvo išmokėtas tik 8 556,74 Lt darbo užmokestis, todėl neišmokėtas atlyginimas už nurodytą laikotarpį yra 10 643,26 Lt. Tačiau nepagrįstai priteisė ieškovei po

3256,25 Lt (atskaičius mokesčius) vidutinį vienos darbo dienos užmokestį už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo ieškovės atleidimo iš darbo 2010-05-31 iki visiško atsiskaitymo su ieškove dienos. Iš atsakovės priteistas 56,25 Lt (atskaičius mokesčius) dydžio vidutinis vienos darbo dienos užmokestis už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną mažintinas iki 31,18 Lt, t. y. proporcingai neišmokėtai darbo užmokesčio daliai (56,25 Lt x 44,57 proc. (išmokėta darbo užmokesčio dalis) = 25,07 Lt; 56,25 Lt – 25,07 Lt = 31,18 Lt).

33Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei priteistas vidutinis vienos darbo dienos užmokestis už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, keistina sumažinant priteistiną vidutinį vienos darbo dienos užmokestį nuo 56,25 Lt iki 31,18 Lt (CPK

34326 str. 1 d. 3 p.).

35Kitos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-26 sprendimo dalys paliktinos nepakeistos (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

36Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas reikalavimo dėl vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo, kuris keistinas apeliacinės instancijos teismo nutartimi, nelaikė savarankišku ir neapmokestino jo žyminiu mokesčiu, bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymas nekeičiamas (CPK 93 str. 4 d.).

37Nustatyta, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 4, b. l. 58), atsakovė – 1 550 Lt (t. 4, b. l. 59–62) ir sumokėjo 387 Lt žyminio mokesčio (t. 4, b. l. 49). Laikant, kad buvo patenkinta ¼ atsakovės apeliacinio skundo, ieškovei iš atsakovės priteistina 362,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (atsakovė ieškovei privalo atlyginti 750 Lt jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, ieškovė – 387,50 Lt atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl 750 Lt – 387,50 Lt = 362,50 Lt) (CPK 93 str. 1 d.). Žyminio mokesčio išlaidos atsakovei nepriteisiamos, nes už šį reikalavimą atsakovė žyminio mokesčio nemokėjo.

38Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

39Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei Ž. R. priteista po 56,25 Lt (atskaičius mokesčius) vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo ieškovės atleidimo iš darbo 2010-05-31 iki visiško atsiskaitymo su ieškove dienos, pakeisti ir priteistą vidutinį vienos darbo dienos užmokestį sumažinti nuo 56,25 Lt iki 31,18 Lt.

40Kitas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

41Priteisti ieškovei Ž. R. 362,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme iš atsakovės UAB „Eilorita“.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovė 2010-07-26 kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 9... 4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-04-26 sprendimu ieškinį tenkino... 5. 2010-05-31 iki visiško atsiskaitymo su ieškove dienos ir 3 000 Lt išlaidų... 6. 15 dienos mokėjimas, jokių priedų mokėjimas nenumatytas. Pagal DK 99... 7. 99 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos tinkamai įforminti darbo sutartį,... 8. 2009 metų kovo mėnesio būtų sumažintas jai priklausantis atlyginimas (DK... 9. 100 Lt nuolatiniam bilietui įsigyti, 1 175 Lt kurui ir 640,62 Lt kompensacija... 10. Nurodė, kad DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbdavys... 11. Atsakovė UAB „Eilorita“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos... 12. 9 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia kitų teisės šakų normų taikymą... 13. 233 straipsnį ir priedo, kaip darbo užmokesčio, sudėtinės dalies pagal DK... 14. Pirmosios instancijos teismas apskritai neanalizavo ieškovei mokėtų priedų... 15. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad padidėjo ieškovės darbo krūvis,... 16. Teismas neatsižvelgė į šalių elgesį po darbo sutarties sudarymo ir... 17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį... 18. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 19. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės ieškovei kartu su darbo užmokesčiu... 20. Dėl priedų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, vertinimo.... 21. Byloje nustatyta, kad atsakovė (darbdavys) su ieškove (darbuotoja) 2004-09-02... 22. Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai nustatė ieškovei mokėtų priedų... 23. Darbo užmokestis – tai atlyginimas už darbuotojo pagal darbo sutartį... 24. Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į šalių elgesį po sutarties... 25. Ž. R. apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio išklotinės matyti, kad... 26. Aplinkybė, kad ieškovė negynė savo pažeistų teisių, reikalaudama... 27. Dėl ieškovės darbo užmokesčio padidėjimo.... 28. Apeliantė nurodo, kad teismas tinkamai neišanalizavo ieškovės 2010-04-01... 29. Dėl vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelstą atsiskaityti laiką... 30. DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbdavys privalo... 31. Nagrinėjamu atveju ieškovei Ž. R. nebuvo išmokėta tik dalis jai... 32. 56,25 Lt (atskaičius mokesčius) vidutinį vienos darbo dienos užmokestį už... 33. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis,... 34. 326 str. 1 d. 3 p.).... 35. Kitos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-26 sprendimo dalys paliktinos... 36. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš... 37. Nustatyta, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 000 Lt... 38. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331... 39. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimo dalį,... 40. Kitas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimo... 41. Priteisti ieškovei Ž. R. 362,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti...