Byla 2S-134-431/2013
Dėl skolos priteisimo (tretieji asmenys – UAB „Justiniškių ūkis“, UAB „Jurita“, 188 DNSB „Kražiai“, Jadvyga Fleming)

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo ADB „ERGO Lietuva“ ieškinį atsakovams B. P. (B. P.) ir M. M. (M. M.) dėl skolos priteisimo (tretieji asmenys – UAB „Justiniškių ūkis“, UAB „Jurita“, 188 DNSB „Kražiai“, Jadvyga Fleming),

Nustatė

2I.Ginčo esmė

3ADB „ERGO Lietuva“ ieškiniu prašė priteisti iš B. P.ir M. M. 137350 Lt dydžio turtinę žalą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų turtą, tame tarpe, turtines teises ir pinigines lėšas. Paaiškino, kad ieškiniu reikalaujama suma yra didelė, o atsakovai vengia vykdyti prievolę.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-08-07 nutartimi ADB „ERGO Lietuva“ prašymą tenkino – areštavo atsakovams B. P. ir M. M. nuosavybės teise priklausantį neįkeistą, o tokio nesant ar nepakankant, įkeistą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 137 350 Lt sumai, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims; nesant tokio turto ar esant jo nepakankamai, areštuoti trūkstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti; bendra arešto suma neturi viršyti 137 350 Lt sumos; leidžiant atsakovams areštuotu turtu (lėšomis) atsiskaityti su ieškovu. Padarė išvadą, jog atsakovams kaip fiziniams asmenims, ieškinio 137350 Lt suma yra didelė. Todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7Atskiruoju skundu atsakovas M. M. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-07 nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Paaiškino, kad ieškinys dėl nuostolių atlyginimo pareikštas netinkamiems atsakovams. Darbus bute, kuriam padaryta žala, atliko atsakovas, tačiau veikdamas kaip UAB „Justiniškių būstas“ ir UAB „Jurita“ darbuotojas. Apeliantas per mėnesį gauna 1500 Lt darbo užmokesčio ir tai vienintelis turtas, į kurį gali būti taikomas areštas. Areštavus pinigines lėšas bus pažeidžiamos apelianto šeimos teisės, apeliantas negalės gauti kvalifikuoto teisininko pagalbos. Piniginės lėšos reikalingos šeimos išlaikymui

8Atsiliepimu ieškovas ADB „ERGO Lietuva“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Paaiškino, kad B. P. ir M. M. yra tinkami atsakovai, kadangi M. M. ir 188 DNSB „Kražiai“ sudarė statybos rangos sutartį.

9Atsiliepimu trečiasis asmuo 188 Daugiabučio namo savininkų bendrija „Kražiai“ prašo klausimą dėl atskirojo skundo tenkinimo spręsti teismo nuožiūra.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

13Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-07 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų.

14Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias teisės normas. Skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais įstatyminių pagrindų nėra.

15Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kitaip tariant, ieškinyje išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai, pateikti įrodymai turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti tenkinamas. Tačiau esant šiai proceso stadijai, tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK185 straipsnis). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK144 straipsnis, 145 straipsnio 2 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK12 ir 178 straipsniai). Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo, t. y. bylos aplinkybės.

16Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr.2-786/2008, 2009-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr.2-323/2009, 2009-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr.2-330/2009 ir kt.). Teismų praktikoje aplinkybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-906/2008; 2009-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009-09-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2010-09-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-997/2010; ir kt.). Tačiau pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra siekis užtikrinti ieškovo turtinius interesus, užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir tuo užtikrinti jo privalomumą. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet susijęs su tam tikrais atsakovo teisių suvaržymais, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas privalo vadovautis teisingumo, proporcingumo principais ir, užtikrindamas šalių interesų pusiausvyrą įvertinti, ar iš tiesų nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybės, patvirtinančios grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pareiga pagrįsti šių aplinkybių egzistavimą tenka prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškusiam ieškovui (CPK178 straipsnis). Nors teismų praktikoje aplinkybė, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės vertės turtinis reikalavimas, sprendžiant, ar byloje pareikšto reikalavimo suma yra didelė, turi būti vertinama tai, ar ši suma subjektyviu požiūriu yra didelė konkrečiam skolininkui, atsižvelgiant į skolininko teisinį statusą, turtinę padėtį, veiklos apimtis, pelningumą ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-10-2 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1262/2010 ir kt.).

17Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl 137350 Lt sumos, kurią pirmosios instancijos teismas atsakovų atžvilgiu laikė didele. Pagal teismų praktiką didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau ši prezumpcija gali būti paneigiama atsakovui pateikus duomenis apie savo gerą turtinę padėtį (CPK12, 178 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad reikalavimo suma jam nėra didelė, ir kad neegzistuoja ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Priešingai, apeliantas atskirąjį skundą grindžia savo sunkia turtine padėtimi. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad 137350 Lt ieškinio suma atsakovo kaip fizinio asmens atžvilgiu laikytina didele ir pagrindžia būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str.).

18Apeliantas taip pat teigia, kad jis nėra tinkamas atsakovas byloje, kadangi jis veikė kaip kelių įmonių darbuotojas, o rangos sutartis su juo buvo pasirašyta tik dėl akių. Tačiau tokie apelianto argumentai šiuo atveju, nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, yra teisiškai nereikšmingi. Materialinėje teisėje šalimis laikomi materialinių teisinių santykių subjektai, kuriuos sieja tarpusavio teisės ir pareigos. Kai kreipiamasi į teismą, materialinio teisinio santykio šalys įgyja naują teisinę padėtį ir tampa proceso šalimis. Iškeliant bylą, rengiantis jos teisminiam nagrinėjimui daromos tik prielaidos, kad šalis sieja tam tikri materialiniai teisiniai santykiai, kad jos turi tarpusavio teisių ir pareigų ir dėl to kilo ginčas. Ar byloje ieškovas ir atsakovas yra tinkamos šalys, išaiškinama teisminio nagrinėjimo metu nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus įrodymus. Iki teismo sprendimo priėmimo proceso šalys laikytinos tikėtinais materialinių teisinių santykių subjektais, nes atsakyti į klausimą, ar tikrai ieškovas ir atsakovas yra konkretaus materialinio teisinio santykio subjektai, įmanoma tik nustačius visas bylos aplinkybes, kurios taikant laikinąsias apsaugos priemones nenustatinėjamos. Todėl laikinosios apsaugos priemonės apelianto atžvilgiu taikytos pagrįstai, tuo siekiant užtikrinti būsimo procesinio sprendimo byloje įvykdymą.

19Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstytu, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso 144-152 straipsnio normas, dėl to ieškovo prašymą išsprendė teisingai, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.), o apelianto atskirasis skundas netenkinamas.

20Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

Nutarė

21Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima... 2. I.Ginčo esmė... 3. ADB „ERGO Lietuva“ ieškiniu prašė priteisti iš B. P.ir M. M. 137350 Lt... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-08-07 nutartimi ADB „ERGO... 6. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 7. Atskiruoju skundu atsakovas M. M. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo... 8. Atsiliepimu ieškovas ADB „ERGO Lietuva“ prašo atskirąjį skundą... 9. Atsiliepimu trečiasis asmuo 188 Daugiabučio namo savininkų bendrija... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 11. Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų... 14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, atskirojo skundo... 15. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali... 16. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas... 17. Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl 137350 Lt sumos,... 18. Apeliantas taip pat teigia, kad jis nėra tinkamas atsakovas byloje, kadangi... 19. Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstytu, teismas konstatuoja, kad pirmosios... 20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str.,... 21. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti...