Byla e2A-716-459/2017
Dėl nuostolių atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Valerijos G. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. T. (V. T.) ieškinį atsakovei Valerijai G. B., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, G. B., A. B., E. P., UAB „Mano būstas LT“, DNSB „Kalnupė“ dėl nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 2780 EUR nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2016-02-05 ieškovo žmona A. S., atvykusi į butą, adresu ( - ), pastebėjo, kad vienas iš kambarių yra aplietas vandeniu. Komisija, sudaryta iš VšĮ „Mano daugiabutis“ techninės priežiūros specialisto P. P., DNSB „Kalnupė“ pirmininkės B. G., dalyvaujant N. G., gyv. ( - ), A. B., gyv. ( - ), DNSB „Kalnupė“ valdybos narei V. U., apžiūrėjo patalpas, esančias virš aplieto kambario. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad užpylimas įvyko dėl ( - ) esančio netvarkingo vonios maišytuvo ir virtuvėje esančios skalbimo mašinos netinkamo pajungimo. Esama situacija buvo fiksuota fotonuotraukomis, o po jomis pasirašė bute, kuriame ir įvyko avarija, tuo metu buvęs ir komisiją įleidęs A. B.. Remiantis Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis, butas, esantis adresu ( - ), priklauso atsakovei Valerijai G. B.. Aplietas kambarys priklauso butui ( - ), o jo savininkas yra ieškovas V. T.. Kadangi apliejimo metu buvo sugadintos kambario lubos, sienos, grindys, ieškovui yra padaryta materialinė žala, tačiau atsakovė geranoriškai nesutinka žalos atlyginti, todėl ieškovas yra priverstas kreiptis į teismą. Kadangi ieškovo darbas yra susijęs su tolimuoju plaukiojimu, tai grįžęs į krantą ieškovas 2016-03-16 atvykęs į butą, adresu ( - ), dar kartą įsitikino, kad vienas iš kambarių yra aplietas vandeniu. Antstolė B. T. atliko faktinių aplinkybių konstatavimą (protokolas 2016-04-12 Nr.05/16/16), kurio metu nustatė, kad adresu ( - ), yra dviejų kambarių butas. Vieno kambario lubose bei sienoje matomos tamsios dėmės. Po atlipusiais tapetais matomas pelėsis. Palietus fotonuotraukose užfiksuotą sieną jaučiasi, kad ši siena yra drėgna. Fotonuotraukose taip pat užfiksuota laminuota grindų danga. Ties grindų laminato sujungimais matomi iškilimai, laminato lentos deformuotos. UAB „Jungtinės statybos“ atliko skaičiavimus ir sudarė lokalinę sąmatą, iš kurios matyti, kad kambario remontui atlikti ir atstatyti jį į pradinę padėtį, buvusią iki užliejimo, yra reikalinga 2780 EUR suma. Ieškovas teigia, kad šiuo atveju atsakovės neteisėti veiksmai, būtent netinkamas vonios maišytuvo ir skalbimo mašinos pajungimo užsandarinimas, sukėlė vandentiekio avariją, kurios metu per atsakovės grindis prasiskverbęs vanduo pateko į ieškovo nuosavybės teise valdomą butą ir padarė jam žalos.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-12-20 sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovės Valerijos G. B. 1725,62 EUR nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1725,62 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016 m. balandžio 28 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2223,70 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. T. (V. T.); priteisė trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, G. B. 300 EUR teisinės pagalbos išlaidų iš atsakovės Valerijos G. B.; grąžino ieškovui V. T. (V. T.) 24 EUR žyminį mokestį, sumokėtą 2016-04-14, mokėjimo nurodymas Nr. 152.
  2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovui V. T. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis adresu ( - ), buvo aplietas vandeniu. Pirmosios instancijos teismas 2016-08-25 nutartimi paskyrė statinio ekspertizę, siekiant nustatyti ieškovui priklausančio buto, esančio ( - ), užliejimo priežastį. Ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad buto, esančio ( - ), užliejimas galėjo įvykti tik dėl buto ( - ), kaltės; antra, lokalinė sąmata, sudaryta UAB „Jungtinės statybos“, neatitinka faktinių užliejimo atstatymo kaštų; jie turėtų būti 1725,62 EUR; trečia, žemiau esantis butas, t. y. ( - ), galėjo būti aplietas dėl bute, adresu ( - ), vonioje esančio nesandaraus krano; ketvirta, virtuvėje esanti vandentiekio sistema, skirta skalbimo mašinai pajungti, įrengta tvarkingai, pažeidimų neužfiksuota, tačiau vandens pašalinimo sistema (skalbimo nuotekų) pajungta į buitinių nuotekų sistemą netinkamai – prieš nuotekų nutekėjimo kryptį. Išsamiai išanalizavus ekspertizės aktą, joje iškeltas prielaidas ir padarytas konkrečias išvadas dėl buto, adresu ( - ), užliejimo šaltinio, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo nesutikti su byloje atliktos ekspertizės išvadomis. Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei šalių paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, atsakovės paaiškinimai dėl bendravimo su ieškovu dėl jo buto apliejimo, dėl bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, jog buto, adresu ( - ), vonios patalpoje esantis vandens maišytuvas buvo nesandarus (pro jį lašėjo vanduo), kad atsakovės atstovė L. K. ir trečiasis asmuo A. B. patvirtino, jog kranas nebuvo sandarus (dėl tarpinės), pro jį lašėjo vanduo, bei į nustatytas aplinkybes, jog atsakovės bute virtuvės patalpoje stovėjusi skalbimo mašina nebuvo pajungta profesionalų darbuotojų (santechnikų), o ją pajungė jos draugai, kurie atsakovės virtuvėje statė baldus, šalių butų ir apliejimo šaltinio lokalizacija įrodo, jog ieškovui priklausantis butas, adresu ( - ), buvo aplietas dėl buto, adresu ( - ), kaltės, todėl ne tik atsakovės atstovės analizuojamu ekspertizės aktu byloje įrodyta, jog buto, adresu ( - ), užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas, o ne kiti šaltiniai, nes kiti bylos įrodymai įrodo, jog dėl atsakovės bute buvusio nesandaraus vandens maišytuvo ar / ir dėl netinkamo skalbimo mašinos vandens pašalinimo (nuotekų) sistemos pajungimo į buitinių nuotekų tinklus įvyko buto, adresu ( - ), apipylimas. Atsakovės neveikimas dėl jai priklausančio buto santechnikos įrangos priežiūros yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovui atsiradusiomis jam priklausančio buto, adresu ( - ), apliejimo pasekmėmis, todėl ji privalo atlyginti žalą, padarytą ieškovui. Atsakovė, būdama buto, adresu ( - ), savininkė privalėjo prižiūrėti jai priklausantį butą, domėtis jai priklausančio buto ir jame esančių santechnikos įrenginių priežiūra, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, tačiau šios įstatyme įtvirtintos pareigos tinkamai neįgyvendino. Teismas konstatavo, kad ieškovo patirtą žalos dydį patvirtina byloje esantys eksperto paaiškinimai dėl faktinių užliejimo atstatymo kaštų, kurie turėtų būti 1725,62 EUR.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Apeliaciniame skunde atsakovės įgaliota atstovė L. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas, pridėti prie bylos papildomus įrodymus. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, tai lėmė bylos esmės neatskleidimą, kadangi visapusiškai neišnagrinėjo visų byloje esančių įrodymų bei aplinkybių. 5.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų pateikimą byloje, tai taip pat lėmė bylos esmės neatskleidimą. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti antstolio Aleksandro Selezniovo 2016-11-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 62 su pridedamu vaizdo įrašu, kuris patvirtinta atsakovės bei trečiųjų asmenų poziciją, jog ieškovo buto užliejimas vyksta ne dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, o dėl netvarkingų šalto, karšto ir nuotekų vamzdynų, sumontuotų mūrinėje sienoje per visus gyvenamojo namo aukštus. Šią aplinkybę taip pat patvirtina 2016-02-15 MB „Jurtura“ aktas. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsisakė patenkinti atsakovės prašymą dėl papildomos ekspertizės skyrimo. 5.3. DNSB „Kalnupė“ 2016-02-09 gyvenamojo namo apžiūros aktas neatitinka tikrovės ir nėra pakankamas įrodymas konstatuoti, jog užpylimo židinys yra 21 butas. Butai Nr. 16 ir Nr. 17 buvo apžiūrėti praėjus tik keturioms paroms nuo gauto pranešimo apie apliejimą. Akte nenurodyta, kokių techninių reikalavimų neatitiko maišytuvas bei skalbimo mašina bute Nr. 21, kaip neatitikimai buvo nustatyti ir kaip jie padarė įtaką galimam apliejimui. 5.4. Atsakovės butas Nr. 21 yra trečiame aukšte, o aplieti buvo butai Nr. 17 ir Nr. 16, jie yra atitinkamai antrame ir pirmame aukšte, vienas po kitu. Be to, šie butai yra ne tiesiogiai po atsakovės butu Nr. 21, o dešinėje pusėje. Teismas nesiaiškino aplinkybių, ar butas Nr. 18, kuris yra tiesiogiai po atsakovės butu, buvo aplietas. Apeliantės vertinimu, neįmanoma situacija, jog dėl vienkartinio apliejimo būtų aplieti du butai, Nr. 17 ir Nr. 16, esantys dešinėje laiptinės pusėje, o butas, esantis tiesiogiai po atsakovės butu, nebuvo aplietas, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenagrinėjo. 5.5. Antstolės B. T. 2016-04-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad po atsilupusiais tapetais matomas pelėsis, o palietus fotonuotraukose užfiksuotą sieną, jaučiasi, kad ji drėgna. Pažymėtina, kad pelėsiams susidaryti neužtenka vienkartinio apliejimo vandeniu, palankios sąlygos pelėsiui formuotis yra drėgmė, didelis santykinis oro drėgnumas, todėl darytina išvada, kad drėgmės priežastis – santechniniai gedimai. 5.6. 2016-09-20 teismo ekspertizės aktas yra neinformatyvus, neišsamus, jo išvados konstatuotos atliekant ne objektyvius, išsamius tyrimus, o dėl nuotraukose esančios po skalbimo mašina padėtos šluostės, nesandaraus maišytuvo, ekspertas neatsakė į visus jam užduodamus klausimus. Pirmosios instancijos teismas ekspertizės aktui suteikė didesnę įrodomąją reikšmę nei kitiems byloje esantiems įrodymams.

106. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal L. K. pasirašytą ir pateiktą apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-20 sprendimo, kadangi L. K. šioje byloje nėra proceso šalimi, netenkinus išdėstyto prašymo, Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, atsisakyti priimti antstolio A. S. 2016 m. lapkričio 29 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 62 su pridedamu vaizdo įrašu, priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie argumentai:

116.1. L. K. nėra suteikta teisė atstovauti atsakovei Valerijai G. B. teisme, jos vardu vesti bylas, apskųsti teismo priimtus sprendimus, todėl pateikti apeliacinį skundą ir jį pasirašyti ji negali, nes nėra tinkamas subjektas, galintis teikti ir pasirašyti apeliacinį skundą, todėl yra pagrindas nutraukti apeliacinį procesą.

126.2. Apeliaciniame skunde iškeltas abejones dėl neteisingai nustatytos apliejimo priežasties paneigia eksperto R. M. pateikta teismo statybos techninė ekspertizė.

136.2. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, atsisakė priimti atsakovės į bylą pateiktą antstolio Aleksandro Selezniovo 2016 m. lapkričio 29 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 62 su pridedamu vaizdo įrašu. Tačiau atsakovės atstovė turėjo teisę ir pareigą siekdama apginti savo atstovaujamos šalies (atsakovės) interesus teikti teismo nustatytu laiku papildomus įrodymus byloje, tačiau ta teise nepasinaudojo, todėl pagrįstai teismas atsisakė priimti paskutinio teismo posėdžio metu pateiktus įrodymus.

146.3. Apeliantė nurodo, kad priežastis dėl ieškovo buto apliejimo yra dėl netvarkingų šalto, karšto ir nuotekų vamzdynų, sumontuotų mūrinėje sienoje per visus gyvenamojo namo aukštus. Neva šią aplinkybę patvirtina ir mažosios bendrijos „Jurtura“ 2016-02-15 aktas. Tačiau, kaip teisingai pasisakė teismas, – atsakovės atstovės vienašališkai pateiktas apžiūros aktas nėra pripažįstamas ekspertizės aktu.

156.4. Apeliantė kelia naują versiją, ar įmanoma tokia situacija, kad dėl vienkartinio 21 buto gyventojų neatsakingo elgesio su vandeniu galėjo būti aplieti 16 (1 aukštas) ir 17 (2 aukštas) butai, esantys dešinėje laiptinės pusėje, o 18 butas, esantis po 21 butu (2 aukštas, vidurinė butų eilė), tiesiogiai besiribojantis, būtų neaplietas. Šiuos apeliantės samprotavimus paneigia ekspertizės akto 6.1.2. punkte iškeltos ir ištirtos prielaidos.

166.5. Atsakovės atstovė nenurodė motyvų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad ekspertizė buvo atlikta neišsamiai, o jos išvados yra iš esmės neteisingos. Apeliantė nurodo, kad 2016-11-03 teismo posėdžio metu teismas protokoline nutartimi netenkino atsakovės atstovės K. P. prašymo dėl papildomos ekspertizės skyrimo, o 2016-11-30 advokatei pateikus teismui pakartotinį motyvuotą prašymą dėl statinio statybos ekspertizės skyrimo, jo taip pat netenkino. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo sprendime, kad eksperto išvadų nenaudingumas vienai proceso šaliai nesudaro pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę ar konstatuoti ekspertizės akto ydingumą dėl netinkamos eksperto veiklos, jo pasisakymų.

177. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo DNSB „Kalnupė“ prašo nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal L. K. pasirašytą ir pateiktą apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-20 sprendimo, kadangi L. K. šioje byloje nėra proceso šalimi, netenkinus išdėstyto prašymo, 2016-12-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti trečiojo asmens DNSB „Kalnupė“ turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodyti šie motyvai:

187.1. L. K. nėra suteikta teisė atstovauti atsakovei Valerijai G. B. teisme, jos vardu vesti bylas, apskųsti teismo priimtus sprendimus, todėl pateikti apeliacinį skundą ir jį pasirašyti ji negali, nes nėra tinkamas subjektas, galintis teikti ir pasirašyti apeliacinį skundą, todėl yra pagrindas nutraukti apeliacinį procesą.

197.2. Apeliaciniam skunde apeliantės iškeltas abejones dėl neva neteisingai nustatytos apliejimo priežasties paneigia ir teismo eksperto R. M. pateikta teismo statybos techninė ekspertizė.

207.3. Apeliaciniame skunde apeliantė kvestionuoja aplinkybes: „<...Jokia komisija nebuvo susirinkusi į butą apžiūrai, todėl visi kiti specialistai, pasirašę 2016-02-09 buto apžiūros akte, net nematė esamos situacijos 21 bute jo patikrinimo metu...>“. Trečiojo asmens DNSB „Kalnupė“ atstovė bendrijos pirmininkė nurodo, kad 2016-02-09 buvo sudaryta komisija iš VšĮ „Mano daugiabutis“ techninės priežiūros specialisto P. P., DNSB „Kalnupė“ pirmininkės B. G., N. G., V. U., taip pat ir buto Nr. 21 nuomotojo A. B., kurie apžiūrėjo patalpas, įvertino informaciją fotonuotraukose ir padarė išvadą, kad 17 buto apliejimas vandeniu įvyko dėl 21 buto kaltės.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

23

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
  3. Ginčas šioje byloje kilo dėl žalos, atsiradusios dėl buto apliejimo, priteisimo iš atsakingų už žalą asmenų.

24Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

  1. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinta galimybė sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
  2. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus – antstolio Aleksandro Selezniovo 2016-11-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 62 su vaizdo įrašu. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė pridėti šiuos įrodymus prie bylos. Išklausius teismo posėdžių garso įrašus nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė pridėti šį įrodymą prie bylos, motyvuodamas proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principais, nurodydamas, kad atsakovė turėjo pakankamai laiko papildomus įrodymus pateikti anksčiau. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas įrodymas yra tiesiogiai susijęs su nagrinėjimo dalyku (apliejimo šaltinio nustatymas), šalys turi pareigą įrodyti jų argumentų bei atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pridėti prie bylos šį įrodymą. Apeliantė papildomai pateikė fotonuotraukas, kuriose matyti, jog yra keičiami / remontuojami laiptinės sienoje įrengti vamzdžiai. Kadangi apeliantė šiais įrodymais grindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą bei neteisėtumą, įrodymai pridėtini prie bylos.
  3. Teisėjų kolegija prieš pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, pirmiausia atsako į atsiliepimuose į apeliacinį skundą pateiktą prašymą nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal L. K. pasirašytą ir pateiktą apeliacinį skundą, kadangi apeliacinis skundas pateiktas neįgalioto asmens L. K.. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas 2017-05-25 nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, nustatė atsakovei Valerijai G. B. terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti - pateikti apeliacinį skundą, pasirašytą atsakovės, arba pateikti įrodymus, jog atstovavimo sutartis su advokate nėra nutraukta. Nustatytu terminu apeliacinio skundo trūkumai buvo pašalinti – pateiktas apeliacinis skundas pasirašytas atsakovės atstovės advokatės K. P.. Esant šioms aplinkybėms, teisinio pagrindo nutraukti apeliacinį procesą nėra.
  4. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta ir ginčo tarp šalių nekyla dėl nustatytų faktinių aplinkybių, kurios taip pat konstatuotos antstolės B. T. 2016-04-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, jog ieškovui nuosavybės teise priklausantis butas, esantis adresu Kalnupės g. 13-17, Klaipėda, buvo aplietas vandeniu. Teismo statinio dalinės ekspertizės akto Nr. 16-23E išvadoje nurodyta, kad ieškovui priklausantis butas Nr. 17 galėjo būti aplietas tik dėl buto, esančio ( - ), kaltės. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, butas, esantis ( - ), priklauso savininkei Valerijai G. B.. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, jog apliejimo šaltinis buvo atsakovės bute ir patenkino ieškovo ieškinį.
  5. Apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, tai lėmė bylos esmės neatskleidimą, kadangi visapusiškai neišnagrinėjo visų byloje esančių įrodymų bei aplinkybių, per didelę įrodomąją reikšmę suteikė ekspertizės išvadai. Buvo pažeistos proceso teisės normos, reglamentuojančios įrodymų pateikimą byloje, tai taip pat lėmė bylos esmės neatskleidimą.
  6. Išnagrinėjusi ir ištyrusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  7. Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
  8. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).
  9. Ieškovas ieškinyje nurodytą aplinkybę, jog apliejimo šaltinis buvo atsakovės bute Nr. 21, grindė VšĮ „Mano daugiabutis“ 2016-02-09 atsakovei priklausančio buto Nr. 21 apžiūros aktu, kuriame nustatyta, kad užpylimas įvyko dėl netvarkingo vonios maišytuvo ir virtuvėje esančios skalbyklės netinkamo pajungimo. Ieškovo prašymu buvo paskirta teismo statinio ekspertizė buto, esančio adresu ( - ), užpylimo priežasčiai nustatyti.
  10. Teismo statinio dalinės ekspertizės išvadoje nurodyta, kad buto, esančio adresu ( - ), apliejimas galėjo įvykti tik dėl buto, esančio ( - ), kaltės. Iš ekspertizė akte nurodytų aplinkybių nustatyta, kad ekspertas kaip vieną iš apliejimo priežasčių įvardijo vonioje sumontuotą vandens maišytuvą. Nustatė, kad apžiūros metu vonios maišytuvas buvo sandarus, vanduo per maišytuvo kryžmes ir snapo jungtį nebėga. Tačiau ekspertas įvertinęs byloje pateiktą maišytuvo nuotrauką, darytą po apliejimo, nustatė, kad vanduo per maišytuvo kryžmės ir snapo jungtį bėga pakankamai stipriai, todėl laisvai galėjo patekti ant grindų ir, prasisunkęs per grindų konstrukciją ir perdangos plokštę, užlieti butą Nr. 17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje taip pat buvo pateiktas MB „Jurtura“ 2016-02-15 specialisto apžiūros aktas, kuriame specialistas A. Ž. apžiūrėjęs atsakovės butą nustatė, kad vonios maišytuvas įrengtas virš špyžinės (ketinės) vonios, todėl vanduo per maišytuvo jungtį patektų tik į špyžinę (ketinę) vonią, iš kurios sandariais vamzdynais pasišalintų.
  11. Ekspertas taip pat nurodo, kad apžiūros metu buvo patikrinta vandentiekio ir buitinių nuotekų sistema virtuvėje, nustatyta, kad vandentiekio sistema, skirta skalbimo mašinai pajungti, įrengta tvarkingai, pažeidimų neužfiksuota. Vandens pašalinimo sistema pajungta į buitinių nuotekų sistemą pieš nuotekų tekėjimo kryptį, todėl skalbimo mašinai pašalinant vandenį, vanduo gali tekėti prieš nuotekų tekėjimo kryptį, kilti į viršų ir išsilieti į kriauklę, prisipildžius kriauklei vanduo išsilietų ant grindų. Ekspertas, įvertinęs fotonuotraukoje užfiksuotą šluostę po skalbimo mašina, padarė išvadą, kad vandens nuotėkis galėjo būti iš šios vietos. Teismo ekspertizės akte nurodyta, jog teigti, kad laminato grindys nėra paveiktos drėgmės, nėra pagrindo, kadangi šiuolaikinės laminato plokštės yra atsparios drėgmei. Anksčiau minėtame specialisto A. Ž. apžiūros akte nurodyta, jog skalbimo mašina stovi ant medinių laminato plokščių, kurios patekus vandeniui, išbrinksta, išsipučia, išdžiūvus negrįžta į pradinę padėtį, o atsakovės virtuvėje esančios medinės laminato plokštės po skalbimo mašina yra sausos ir drėgmės nepažeistos (tą patvirtina ir pateiktos fotonuotraukos).
  12. Ekspertas taip pat ištyrė, ar ginčo buto apliejimas galėjo įvykti dėl bendrųjų statinio inžinerinių sistemų – per ventiliacijos šachtą, dėl šalto / karšto vandens tiekimo sistemos, buitinių bei lietaus nuotekų sistemos gedimo. Ekspertizės akto išvadoje nurodyta, jog iš minėtų sistemų apliejimas negalėjo įvykti, kadangi esant pažeistoms bendrosioms statinio inžinerinėms sistemoms, būtų reikėję ardyti sienas ir remontuoti bendrąsias inžinerines sistemas, tačiau tokių remontų po pastebėto apliejimo nebuvo. Kita vertus, pateiktais antstolių S. S. ir Aleksandro Selezniovo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais (2016-07-16 bei 2016-11-29 protokolai) konstatuota, kad bendrojo naudojimo laiptinės siena tarp butų Nr. 17 ir Nr. 18 yra šiek tiek drėgnoka, matosi dėmės (patamsėjimai), prie buto Nr. 23 siena taip pat drėgnoka, matosi dėmės (patamsėjimai). Antstolio A. S. 2016-11-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė pridėti prie bylos, nustatyta, kad atsakovės bute Nr. 21 sanitarinės patalpos sienoje matosi ertmė, kurioje yra vamzdžiai, ant rudos spalvos vamzdžio matomos vandens pratekėjimo žymės ir lašantis vanduo. Fotonuotraukose, kurias apeliacinės instancijos teismas pridėjo prie bylos, užfiksuoti laiptinės sienoje esančio vamzdžio remonto / keitimo darbai.
  13. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad byloje esatys įrodymai, kuriais yra grindžiamas apliejimo šaltinis bei priežastis, vieni kitiems prieštarauja. Iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apliejimo šaltinio, ypatingą reikšmę suteikė ekspertizės išvadai, atsakovės teiktus įrodymus (2016-11-29 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas), kuriuose užfiksuotas vandens tekėjimas iš bendrojo naudojimo vamzdžio, atsisakė priimti. Pažymėtina ir tai, jog ekspertizės akte nors ekspertas ir iškėlė prielaidą dėl galimo apliejimo šaltinio dėl bendrųjų statinio inžinerinių sistemų gedimo, tačiau, kaip matyti iš ekspertizės tiriamosios dalies, ekspertas bendrojo naudojimo sistemos netyrė, išvadą grindė tik tuo, jog apliejus ieškovo butą iš bendrojo naudojimo vamzdyno, būtų reikėję ardyti sienas ir tvarkyti bendrojo naudojimo sistemas, tačiau tokių tvarkymo darbų nebuvo atlikta. Taigi iš esmės aplinkybė, ar ieškovo buto apliejimo priežastis galėjo būti bendrojo naudojimo sistemos gedimas, buvo neištirta.
  14. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014). CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus, ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytas priemones ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

    25

  15. Teisėjų kolegijos vertinimu, ištyrus byloje surinktus įrodymus, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, todėl teisėjų kolegija negali daryti pagrįstos išvados, kad pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai įvertino visus įrodymus bei pašalino prieštaravimus, vadovavosi teismų praktikoje suformuluotomis įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 185 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, taigi neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  16. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Tik pašalinus prieštaravimus tarp byloje pateiktų įrodymų ir įvertinus bei ištyrus apeliacinės instancijos teisme atsakovės pateiktus papildomus įrodymus, kuriuose užfiksuotas vandens tekėjimas iš bendrojo naudojimo vamzdžio, įvertinus visas aplinkybes bei įrodymus, susijusius su apliejimo šaltiniu, spręstinas klausimas dėl byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Esant pridėtiems papildomiems įrodymams prie bylos, atsižvelgiant į proceso eigą, galbūt svarstytinas klausimas dėl papildomos ekspertizės skyrimo, siekiant nustatyti apliejimo šaltinį bei atskleisti bylos esmę. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovės butas Nr. 21 yra ne tiesiogiai virš ieškovo buto Nr. 17, tačiau dešinėje pusėje, todėl sprendžiant klausimą dėl apliejimo šaltinio, būtina įvertinti ir nustatyti, ar galbūt išsiliejus vandeniui atsakovės bute, galėjo būti aplietas ieškovo butas, esantis ne po atsakovės butu. Dėl šių priežasčių skundžiamas teismo sprendimas neatskleidus bylos esmės naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
  17. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).

26Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326?330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

27panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Ieškovas kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos miesto... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-12-20... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9.
      1. Apeliaciniame skunde atsakovės įgaliota atstovė... 10. 6. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo nutraukti apeliacinį... 11. 6.1. L. K. nėra suteikta teisė atstovauti atsakovei... 12. 6.2. Apeliaciniame skunde iškeltas abejones dėl neteisingai nustatytos... 13. 6.2. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 177... 14. 6.3. Apeliantė nurodo, kad priežastis dėl ieškovo buto apliejimo yra dėl... 15. 6.4. Apeliantė kelia naują versiją, ar įmanoma tokia situacija, kad dėl... 16. 6.5. Atsakovės atstovė nenurodė motyvų, kurių pagrindu būtų galima... 17. 7. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo DNSB „Kalnupė“... 18. 7.1. L. K. nėra suteikta teisė atstovauti atsakovei... 19. 7.2. Apeliaciniam skunde apeliantės iškeltas abejones dėl neva neteisingai... 20. 7.3. Apeliaciniame skunde apeliantė kvestionuoja aplinkybes: „<...Jokia... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 23.
        1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 24. Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
          1. CPK... 25.
          2. Teisėjų kolegijos vertinimu, ištyrus byloje surinktus įrodymus,... 26. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326?330... 27. panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d....