Byla 1A-8-519/2018
Dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus, teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Irenai Skaringienei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Karjakinui, gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei, išteisintajam R. K.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro A. G. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

3A. K., R. K., E. K., R. M., D. N., A. T. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

51. R. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 15 d. iki spalio 25 d. ( - ), apgaulės būdu, pasinaudodamas A. T., E. K., R. K., D. N., A. K. ir R. M. pasitikėjimu ir pranešdamas melagingus duomenis, žodiniu pasižadėjimu juos įdarbinti ( - ) bei surasti gyvenamąjį plotą ( - ), pareikalavo už įdarbinimą ir gyvenamojo ploto suradimą sumokėti po 803 Lt (232,56 eurų), o iš R. M. 1600 litų (463,39 eurų) bei nutylėdamas esmines nukentėjusiųjų apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybes, t. y. nuslėpdamas, kad už pateiktus pinigus neketina įdarbinti, surasti gyvenamojo ploto ir atsiskaityti, apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą 5615 Lt (1626,22 eurų), tuo padarydamas A. T. 803 Lt (232,56 eurų) žalą, E. K. 803 Lt (232,56 eurų) žalą, R. K. 803 Lt žalą (232,56 eurų), D. N. 803 Lt (232,56 eurų) žalą, A. K. 803 Lt (232,56 eurų) turtinę žalą, R. M. 1600 Lt (463,39 eurų) turtinę žalą.

62. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį, kuriuo R. K. išteisintas, panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį – R. K. pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 1 metų ir 6 mėnesių laivės apribojimo bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 120 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir iki 2018-02-01 atlyginti padarytą turtinę žalą nukentėjusiesiems. Taip pat prašo iš dalies tenkinti nukentėjusiųjų ieškinius ir iš kaltinamojo R. K. priteisti R. M. naudai 600 eurų, A. K. naudai 700 eurų, R. K. naudai 650 eurų, E. K. naudai 650 eurų, D. N. naudai 650 eurų, A. T. naudai 650 eurų.

72.1. Prokuroro teigimu, teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnyje numatytas įrodymų vertinimo procesą reglamentuojančias nuostatas, rėmėsi nepatikimais įrodymais, neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nevertino įrodymų visumos, nepagrįstai vienus duomenis laikė įrodymais, o kitus duomenis atmetė visiškai nenurodydamas, dėl kokių priežasčių jie nepripažintini įrodymais, atskiriems įrodymams suteikė pranašumą prieš kitus įrodymus, todėl aprašomojoje nuosprendžio dalyje padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas dėl kaltinamojo R. K. išteisinimo. Pažymi, kad baudžiamojoje teisėje asmens kaltė įrodinėjama ne tik kaltinamojo parodymais, bet ir tiriant kitas reikšmingas bylos aplinkybes, priešingu atveju, teisminio nagrinėjimo metu kaltinamajam neigiant savo kaltę, kai kuriais atvejais apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas būtų neįmanomas (asmens kaltės klausimas negali būti galutinai išspręstas remiantis vien tik jo paties parodymais).

82.2. Nurodo, jog teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sukčiavimu gali būti pripažįstami ir tokie atvejai, kai neteisėta turtinė nauda gaunama apgaulingai nukentėjusiesiems žadant suteikti atitinkamas paslaugas. Tai gali būti daroma ir sudarant fiktyvias sutartis (t. y. sutartis, kurių neketinama vykdyti) dėl paslaugų teikimo ir taip įtraukiant nukentėjusiuosius į jiems žalingus sandorius. Prokuroro teigimu, šiuo atveju sukčiavimas susijęs ir su iš sutarties kylančių pareigų nevykdymu, jų netinkamu vykdymu ar tik šių pareigų vykdymo imitavimu. Tačiau vien tik iš sutarties kylančių pareigų nevykdymas ar jų netinkamas vykdymas savaime nereiškia, kad yra padaryta nusikalstama veika, turinti sukčiavimo požymių. Tokią situaciją gali nulemti ir objektyvios nuo asmens valios nepriklausančios priežastys. Todėl teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiajam apsisprendžiant dalyvauti jam žalingame sandoryje, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas, pvz.: be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio ir pan.

92.3. Teigia, kad visos šios teismo ir teismų praktikoje nurodytos aplinkybės ir buvo nustatytos šioje byloje: visi nukentėjusieji buvo suklaidinti dėl žadamo darbo ( - ), kurio kaip matyti iš bylos aplinkybių nebuvo ir negalėjo būti. Pažymi, kad byloje nėra nustatyta jokių patvirtinančių aplinkybių, kad toks darbas galėjo būti, kad R. K. pats būdamas ne ( - ) pilietis, o tik ką atvykęs į šią šalį, galėjo žadėti darbo kitiems asmenis, kai darbo neturėjo pats ir joks kitas asmuo jo nežadėjo, ką patvirtino ir liudytojas T. D.. Kitų duomenų, kurie tvirtintų priešingai, byloje nėra nustatyta. Teigia, kad darbo pasiūlymas ir buvo esminė apgaulė, ką nurodo ir pats teismas – esminė aplinkybė ir sąlyga nukentėjusiesiems apsisprendžiant dalyvauti jiems žalingame sandoryje. R. K. sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusieji negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistų teisių arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas, kas ir buvo nustatyta šioje byloje: R. K. nerado nei patys nukentėjusieji, nei ilgus metus teisėsaugos institucijos, todėl ir tyrimas užtruko penkerius metus. Pasak prokuroro, kaltinamasis turėjo išankstinį tikslą užvaldyti nukentėjusiųjų pinigus ir tai patvirtina byloje nustatytos aplinkybės. R. K. panaudodamas melagingas aplinkybes dėl įdarbinimo ir netgi nurodydamas konkrečius atlyginimo dydžius, darbo terminus, sugundė ir suviliojo išgalvotais pasiūlymais visus nukentėjusiuosius. R. K. iškėlė vieną sąlygą, kad jie turi sumokėti avansą už gyvenamąjį būstą, kurį būtent kaltinamasis ir įsipareigojo, už gautus iš nukentėjusiųjų pinigus, surasti ( - ). Tačiau bylos aplinkybės rodo, kad pinigai buvo surinkti, tačiau jokio gyvenamojo būsto ( - ) nukentėjusieji negavo, nors ir išvykstant iš ( - ), ir jau atvykus į ( - ), jie dar susisiekė su R. K., tačiau vėliau kaltinamasis dingo ir jokių duomenų apie jo buvimą vietą niekam, taip pat ir teisėsaugos institucijoms, nebuvo žinoma. Pažymi, kad kaltinamasis negalėjo pateikti ir jokių įtikinamų argumentų, kodėl surinko pinigus už gyvenamojo būsto suradimą, nors 2012 metais tiek ( - ), tiek ir visoje Europoje yra įvairių bendrovių, kurios teikia apgyvendinimo paslaugas, kaip pvz.: ( - ), arba tiek perkant kelto bilietus ar bet kurioje turizmo agentūroje, todėl gyvenamąjį būstą galėjo susirasti ir patys nukentėjusieji savarankiškai.

102.4. Pažymi, kad teismas nuosprendyje visiškai nevertino liudytojų T. D., J. M. parodymų, nuoseklių visų nukentėjusiųjų parodymų, byloje esančių banko ir kitų finansų institucijų pateiktų duomenų dėl pinigų pervedimų. Nurodo, kad visos finansų institucijos patvirtino, jog jokių pinigų pervedimų R. K. neatliko. Teigia, kad teismas neįvertino kaltinamojo duotų parodymų ir duotų nukentėjusiųjų parodymų. Nukentėjusieji parodė, kad jie ( - ) nebuvo jokiame R. K. surastame kempinge, su jais R. K. nesusisiekė, o R. K. telefonas vėliau buvo išjungtas. Nukentėjusieji taip pat nurodė, kad jie buvo palikti be pinigų ir sutarto gyvenamojo ploto, už ką jie buvo įdavę pinigus. Šiuos nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir liudytojo T. D. parodymai, paties R. K. draugo liudytojo J. M. parodymai. Liudytojas J. M. parodė, kad R. K. pradžioje dar atsiliepė į asmenų skambučius, bet slėpė nuo jo pokalbio detales, išeidavo kalbėtis į kitą patalpą, o vėliau iš viso neatsakinėjo į gaunamus skambučius ir jokie lietuviai pas juos į kempingą nebuvo atvykę. Pasak prokuroro, teismas nurodo priešingai, kad jis buvo apgautas liudytojo T. D., kad liudytojas T. D. žadėjo apgyvendinti asmenis iš ( - ) ir už tai gavo pinigus. Tačiau, pasak prokuroro, tai yra tik R. K. gynybinė versija. Teigia, kad R. K. buvo tariamai suradęs kempingą, tačiau atvykus nukentėjusiesiems, kempingo sąlygos jiems nepatiko ir jie išvyko bei pareikalavo grąžinti sumokėtus pinigus, nors visi nukentėjusieji ir liudytojai aiškiai ir kategoriškai patvirtino, kad kaltinamasis ( - ) atsiliepė telefonu vieną kartą ir daugiau su juo nebesusitiko ir jokių gyvenamųjų patalpų kempinge ar kitur jiems nerodė, nesiūlė. Pažymi, kad šių liudytojų parodymų teismas nevertino, jų neaptarė nei atskirai, nei kaip visumos įrodymų.

112.5. Prokuroro nuomone, R. K. elgesys turi būti pripažintas sukčiavimu, o ne netinkamu sutartinių teisių ir pareigų vykdymų, ar bent jau taip bandomu traktuoti tariamu įsipareigojimų nevykdymu. Teigia, kad byloje nustatyta, jog nukentėjusieji susitarė su kaltinamuoju dėl nakvynės rezervavimo vienam mėnesiui, jog bus surastas darbas, jie sutiko mokėti pinigus tik su sąlyga, kad bus surastas darbas. R. K. nurodė, kur ir ką jie dirbs, pas ką jie dirbs, ir koks bus valandinis atlygis. Sutarimas buvo konkretus, konkreti nakvynė vienam mėnesiui ir konkreti darbo vieta, tai nebuvo tarpininkavimas, tai buvo tiesioginis susitarimas tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamojo. Pažymi, kad R. K. neužsiima įdarbinimo veikla, tokios veiklos niekur nėra registravęs, todėl ir neturėjo teisės užsiimti tokia veikla. Nukentėjusiems nuvykus į ( - ) nebuvo pasiūlytas darbas, kaip jiems buvo pažadėta, nei surasta nakvynė, už ką buvo sumokėta. Su atvykusiais nukentėjusiaisiais nebuvo bendraujama nei telefonu. Kaltinamasis neatsiliepė į telefono skambučius ir visus nukentėjusiuosius paliko likimo valiai. Nukentėjusieji po ilgų paieškų surado R. K., pareikalavo jo atlyginti jiems žalą, tačiau pinigai iki šiol negrąžinti. Pasak prokuroro, R. K. neketino vykdyti sudaryto žodinio susitarimo, o siekė suklaidinti nukentėjusiuosius dėl savo asmeninių, savanaudiškų tikslų ir taip neteisėtai įgyti svetimą turtą, ką jis ir padarė. Nurodo, kad byloje yra duomenų, kad R. K. minėtu laikotarpiu ( - ) buvo baudžiamas dėl vagystės iš parduotuvių bei nustatyta, kad jis automobilį vairavo būdamas neblaivus. Tai rodo jo lengvabūdišką elgesį ir gyvenimo būdą minėtais laikotarpiais. Teisme R. K. parodė, kad ne kartą ir pats buvo apgautas darbdavių, nebuvo jam sumokėta už darbą, kas leidžia, pasak prokuroro, manyti, jog tokį „verslo ir vadybos“ modelį jis pritaikė ir savo veikloje. R. K. turi aukštąjį išsilavinimą, todėl suvokia savo elgesio motyvus, suprato darantis sukčiavimą, taip pat suvokė, kad įgyja turtą neketindamas atsiskaityti su nukentėjusiaisiais, išsako melagingus ketinimus nukentėjusiesiems, nuslėpdamas tikrus savo tikslus, nutyli esmines sandoriui sudaryti reikšmingas aplinkybes, numato, kad tuo padarys turtinę žalą kitiems asmenims, kurią bus problemiška atlyginti, ir to nori. Teigia, kad R. K. žinojo, jog visi nukentėjusieji yra socialiai pažeidžiami, neturi pakankamai lėšų pragyvenimui, neturi darbo ( - ), dalį pinigų, kad perduoti jam, jie skolinosi iš artimųjų, draugų, o jis pats būdamas ( - ) tikėjosi, kad bus nepasiekiamas ir nukentėjusieji neturės jokių teisinių galimybių atgauti savo pinigus arba tai įvyks po daugelio metų.

122.6. Prokuroro teigimu, baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai duomenų, kurių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo R. K. veikoje yra visi būtini nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

133. Teismo posėdyje išteisintasis R. K. ir jo gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.

14Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

154. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir prokuroro apeliacinio skundo argumentus, atlikusi įrodymų tyrimą, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendis dėl R. K. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Todėl nuosprendis naikintinas ir R. K. atžvilgiu priimtinas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

165. R. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis apgaulės būdu, pasinaudodamas A. T., E. K., R. K., D. N., A. K. ir R. M. pasitikėjimu ir pranešdamas melagingus duomenis, žodiniu pasižadėjimu juos įdarbinti ( - ) bei surasti gyvenamąjį plotą ( - ), pareikalavo už įdarbinimą ir gyvenamojo ploto suradimą sumokėti po 803 Lt (232,56 eurų), o iš R. M. 1600 litų (463,39 eurų) bei nutylėdamas esmines nukentėjusiųjų apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybes, t. y. nuslėpdamas, kad už pateiktus pinigus neketina įdarbinti, surasti gyvenamojo ploto ir atsiskaityti, apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą, iš viso 5615 Lt (1626,22 eurų), tuo padarydamas A. T. 803 Lt (232,56 eurų) žalą, E. K. 803 Lt (232,56 eurų) žalą, R. K. 803 Lt žalą (232,56 eurų), D. N. 803 Lt (232,56 eurų) žalą, A. K. 803 Lt (232,56 eurų) turtinę žalą, R. M. 1600 Lt (463,39 eurų) turtinę žalą.

176. Susipažinus su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais R. K. išteisinančiais motyvais matyti, jog apylinkės teismas įvertinęs tai, kad R. K. su sugyventine ir dviem vaikais į ( - ) išvažiavo dieną anksčiau negu nukentėjusieji, nuo jų nesislapstė, palaikė su jais ryšį, aiškino, kad nepavyksta surasti patalpų jų apgyvendinimui, prašė palaukti, padarė išvadą, kad R. K., nurodydamas nukentėjusiesiems iš anksto sumokėti už gyvenamųjų patalpų nuomą, neturėjo išankstinės tyčios apgaule iš nukentėjusiųjų išvilioti pinigus ir juos pagrobti, o tai, kad R. K. vėliau į nukentėjusiųjų telefoninius skambučius nebeatsiliepė ir pinigų nukentėjusiesiems negrąžino, nepatvirtina apgaulės požymio. Taip pat skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad R. K. veika, pasireiškusi nurodymu nukentėjusiesiems iš anksto sumokėti pinigus už gyvenamąsias patalpas bei pažadu jiems surasti darbą ( - ) nelaikytina sukčiavimu (BK 182 straipsnio 1 dalis), o gali užtraukti civilinę atsakomybę dėl netinkamo civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 1.137 straipsnis). Tačiau su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija nesutinka ir pritaria prokuroro apeliacinio skundo argumentams, kad apylinkės teismas pasisakydamas dėl R. K. pareikšto kaltinimo visiškai nevertino nukentėjusiųjų, liudytojų T. D., J. M., N. K. parodymų, banko ir kitų finansų institucijų pateiktų duomenų dėl pinigų pervedimų, šių įrodymų nevertino bendrame duomenų kontekste bei nesiekė pašalinti byloje esančių prieštaravimų ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad R. K. nepadarė nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymių.

187. BK 182 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Objektyvieji sukčiavimo požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas, 3) turtinės prievolės panaikinimas – šios baudžiamojo įstatymo normos dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų.

197.1. Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas, turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir kurie, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės išvengimu ar panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-27-746/2015). Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan., arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, 2K-312/2013 ir kt.).

207.2. Viena apgaulės formų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu, t. y. kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais, giminystės ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais pagrindą pasitikėti kaltininku. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą ar turtinę teisę. Be to, apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012).

217.3. Teismų praktikoje toks esminės apgaulės panaudojimas prieš turto savininką, teisėtą valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, yra laikomas pagrindiniu požymiu, skiriančiu sukčiavimą nuo civilinio delikto ir darančiu turto ar turtinės teisės įgijimą nusikalstamu. Naudojant tokią apgaulę nukentėjusiojo suklaidinimas turi lemiamą įtaką šio asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179/2013, 2K-84/2014, 2K-150/2014 ir kt.). Be to, gana svarbiu kriterijumi, padedančiu atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusiojo asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-9/2013). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį, ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų negalimas arba iš esmės pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės pasislėpė, tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-198/2008, 2K-133/2010 ir kt.).

228. Iš nukentėjusiųjų A. K., R. K., E. K., R. M., D. N., A. T., liudytojo N. K. parodymų matyti, kad kaltinamasis R. K. iš pradžių įgijo jų pasitikėjimą, o po to šiuo pasitikėjimu pasinaudojo. Nukentėjusieji tiek pareiškimuose, tiek apklausiami ikiteisminio tyrimo metu, akistatų metu, duodami parodymus teisiamojo posėdžio metu nuosekliai paaiškino visas įvykio aplinkybes, kad buvo susitikę su R. K., jog R. K. jiems pasakojo apie darbą, sakė jog darbo bus penkeriems metams, jog reikia sumokėti užstatą už gyvenamąjį plotą ( - ) po 803 Lt nuo kiekvieno iš anksto. Paduodami pinigus, jie surašė raštą.

238.1. R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme, duodamas paaiškinimus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, neneigė, kad su norinčiais dirbti ( - ) jis susitiko kelis kartus, per susitikimus aptardavo įdarbinimo, apgyvendinimo detales, iš nukentėjusiųjų rinko pinigus už būsto nuomą ir depozitui.

248.2. Tačiau R. K. nurodytas aplinkybes, kad jam dar nespėjus apsigyventi ( - ), atvyko nukentėjusieji, jog jis su nukentėjusiaisiais susisiekė telefonu, sutarė susitikti autostradoje prie ( - ) miesto, kad jis kartu su T. D. pasitiko nukentėjusiuosius, bendravo ir viskas klostėsi gerai, kol jie visi kartu nenuvyko į gyvenamąsias vietas – kempingus, jog atvykusiųjų netenkino gyvenimo sąlygos, kilo konfliktas, kai kurie iš nukentėjusiųjų iš karto išvyko, kiti liko, jog visa atvykusi grupė buvo įdarbinta, sekančią dieną jie turėjo eiti į darbą, paneigia nukentėjusiųjų, liudytojų R. K., J. M., T. D. duoti parodymai.

258.2.1. Nukentėjusieji A. T., E. K., R. K., D. N., A. K., R. M., liudytojas N. K. duodami parodymus paaiškino, kad visi važiuojantys susitiko ir susipažino kelte. Nuvažiavę į sutartą miestą ( - ), R. K. nesulaukė. Visi važiuojantys susitiko netoli ( - ) prie degalinės, vyko bendravimas su R. K. telefonu. R. K. pasakė, kad nepavyksta rasti gyvenamo ploto, pasiūlė permiegoti automobilyje iki rytojaus, kol jam pavyks surasti gyvenamąją vietą. Kitą dieną R. K. nebeatsiliepė į telefono skambučius. Toje sutartoje vietoje laukė gal 4–5 paras. Suprato, jog R. K. juo apgavo.

268.2.2. Liudytojas J. M. parodė, kad kelionės pradžioje ir iki kelionės į ( - ) jis nieko nežinojo apie kitus žmones, kurie turi kartu vykti dirbti į ( - ). Tik atvykus į ( - ), R. K. kažkas pradėjo skambinti labai daug kartų į pastarojo mobiliojo ryšio telefoną. Suprato, kad R. nuo jo kažką norėjo nuslėpti, nes kai tik paskambindavo, atsiliepęs išeidavo kalbėtis į kitą patalpą. Iš bendro konteksto suprato, kad yra dar atvažiavusių žmonių, kurie jo laukia, kviečia pas juos atvažiuoti ir pasikalbėti. Nei pirmąjį vakarą, nei sekantį vakarą ar dieną R. niekur nevažiavo, buvo visi kartu.

278.2.3. Liudytojas T. D. parodė, kad nėra kalbėjęs su R. K. apie ( - ) piliečių A. T., E. K., R. K., D. N., A. K., R. M., N. K. įdarbinimą bendrovėje „( - )“. Šios pavardės jam nežinomos. Jam nežinoma apie lietuvius 2012 m. pabaigoje atvykusius dirbti ir kur jie turėjo gyventi.

288.3. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų, aptartų liudytojų parodymais, kadangi jų parodymai sutampa tarpusavyje bei atitinka faktines bylos aplinkybes. Kaltinamojo nurodomos aplinkybės, kad jis dirbo pas T. D., tačiau jį apgavo, nesumokėjo darbo užmokesčio, jog jis turėjo kreiptis į teismą ir jam buvo priteista suma, neduoda pagrindo abejoti T. D. parodymais dėl anksčiau nurodytų aplinkybių.

298.4. R. K. nurodytas aplinkybes, kad T. D. prašė jo surasti 10–16 darbuotojų, pasakė, kad reikia surinkti apie 18–20 tūkstančių ( - ) kronų būsto nuomai už vieną mėnesį ir depozitui, jog per susitikimus su norinčiais dirbti nukentėjusiaisiais, kai buvo aptariamos įdarbinimo, apgyvendinimo detalės, telefonu bendravo su T. D., nepatvirtinti jokiais byloje esančiais duomenimis. Liudytojas T. D. parodė, kad R. K. atvyko pas jį ir kreipėsi dėl darbo. Neigė tai, kad jis R. K. prašė surasti darbuotojų ir parodė, kad R. K. jo apie tai klausė, bet jis negalėjo pasiūlyti jokio darbo. Taip pat paaiškino, jog jis neturėjo jokių apgyvendinimo vietų, išskyrus butą, kuriame pats gyvena su savo partnere. Liudytojas L. M., kuris kartu su R. K. ir jo drauge bei vaikais vyko į ( - ), parodė, kad R. D. su kažkokia kine gyveno bute, jog vėliau per T. D. pažįstamą jie apsigyveno kempinge, kas patvirtina T. D. nurodytas aplinkybes. Be to, apklausiami nukentėjusieji, liudytojas N. K. tokių aplinkybių, kad aptariant įdarbinimo, apgyvendinimo detales, telefonu buvo bendraujama su T. D., taip pat nenurodė.

308.5. Iš AB „( - )“ pateiktos informacijos matyti, kad laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d. R. K. „Western Union“ sistema pinigų perlaidų nesiuntė (1 t. 157 b. l.). AB „( - )“ pateikta informacija patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d. R. K. „Western Union“ nėra siuntęs grynųjų pinigų perlaidų (1 t. 159 b. l.). Šie byloje esantys duomenys paneigia R. K. nurodytas aplinkybes, kad iš nukentėjusių, liudytojo N. K. paimtus pinigus už būsto nuomą ir depozitą pervedė T. D.. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje R. K. taip pat teigė, kad pinigus T. D. pervedė naudodamasis „Western Union“, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl tokių duomenų nebuvo rasta, aiškino, kad pinigai galėjo būti pervesti iš kito asmens sąskaitos, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė. R. K. kėlė versiją, kad kažkuris nukentėjusysis dalyvavo, kai jis surinktus pinigus siuntė T. D., tačiau nei vienas iš apklaustų nukentėjusiųjų tokių aplinkybių nenurodė.

319. Teisėjų kolegijos vertinimu, apgaulė šiuo atveju pasireiškė nukentėjusiųjų suklaidinimu dėl R. K. galimybių ir ketinimo juos ( - ) įdarbinti bei apgyvendinti. Aptartais įrodymais nustatyta, jog R. K., siekdamas, kad nukentėjusieji perduotų jam savo turtą (pinigus), prieš tai juos įtikino, kad Norvegijoje jie bus įdarbinti, o pinigai reikalingi sumokėti už gyvenamąjį plotą. Akivaizdu, jog toks pinigų išviliojimas iš nukentėjusiųjų būsto nuomai, kaltinamajam apgaulingai žadant juos įdarbinti, nors realiai jis neužsiima įdarbinimo veikla, pažadant surasti jiems gyvenamąjį būstą, nors realiai šio pažado jis nevykdo ir neketina vykdyti, teismų praktikoje kvalifikuojamas kaip sukčiavimas.

3210. Taigi aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad šiais veiksmais kaltinamasis R. K. sąmoningai sudarė situaciją, kuria buvo esmingai pasunkintas nukentėjusiųjų pažeistų civilinių teisių gynimo būdas, ir, priešingai nei konstatuota pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, R. K. padaryta veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas, todėl jam taikytina baudžiamoji atsakomybė. Remdamasis tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje surinktų ir anksčiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad R. K. apgaulės būdu, pasinaudodamas A. T., E. K., R. K., D. N., A. K. ir R. M. pasitikėjimu ir pranešdamas melagingus duomenis, žodiniu pasižadėjimu juos įdarbinti ( - ) bei surasti gyvenamąjį plotą ( - ), pareikalavo už įdarbinimą ir gyvenamojo ploto suradimą sumokėti po 803 Lt (232,56 eurų), o iš R. M. 1600 litų (463,39 eurų) bei nutylėdamas esmines nukentėjusiųjų apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybes, t. y. nuslėpdamas, kad už pateiktus pinigus neketina įdarbinti, surasti gyvenamojo ploto ir atsiskaityti, apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą, iš viso 5615 Lt (1626,22 eurų), tuo padarydamas A. T. 803 Lt (232,56 eurų) žalą, E. K. 803 Lt (232,56 eurų) žalą, R. K. 803 Lt žalą (232,56 eurų), D. N. 803 Lt (232,56 eurų) žalą, A. K. 803 Lt (232,56 eurų) turtinę žalą, R. M. 1600 Lt (463,39 eurų) turtinę žalą. Tokiais veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, todėl skundžiamas apylinkės teismo išteisinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

3311. Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, t. y. pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

3411.1. Už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą straipsnio sankcijoje numatytas alternatyvių bausmių sąrašas: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

3511.2. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskirtina tyčinių, nesunkių nusikaltimų kategorijai, nes pati griežčiausia bausmė yra iki 3 metų laisvės atėmimo (BK 11 straipsnio 3 dalis). BK 182 straipsnio sudėtis yra materiali, nusikaltimas baigtas, nukentėjusiesiems padaryta turtinė žala. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, vertintina ir tai, kad R. K. neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo turimas išsilavinimas aukštasis, išsiskyręs, dirbantis įmonės savininku N. K..

3611.3. Nagrinėjamu atveju įvertinus bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingų aplinkybių visumą ir atsižvelgiant į bausmės paskirtį bei jos įgyvendinimo tikslus, R. K. atžvilgiu skirtina viena iš švelnesnių BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių – bauda. Už nesunkų nusikaltimą įstatymas nusikaltimo padarymo metu (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija) numatė baudą iki 500 MGL, kuri 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-653 (redakcija įsigaliojo nuo 2017 m. spalio 6 d.) keitėsi nustatant, jog už nesunkų nusikaltimą baudžiamasis įstatymas numato baudą nuo 50 iki 2000 MGL dydžio, tačiau vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, vis tik švelnesnis įstatymas yra galiojęs nusikaltimo padarymo metu, todėl adekvati padarytam nusikaltimui bei teisinga bausmė laikytina – 70 MGL dydžio bauda. Baudos dydis skaičiuotinas 1 MGL – 37,66 euro.

3712. BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos.

3812.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

3912.2. Nukentėjusysis A. K. pateikė baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį dėl 4200 Lt (1216,40 Eur) turtinės žalos atlyginimo (1 t. 98 b. l.), nukentėjusysis R. K. – dėl 4000 Lt (1158,48 Eur) turtinės žalos atlyginimo (1 t. 95 b. l.), nukentėjusysis E. K. – dėl 4000 Lt (1158,48 Eur) turtinės žalos atlyginimo (1 t. 101 b. l.), nukentėjusysis R. M. – dėl 1000 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t. 107–108 b. l.), nukentėjusysis D. N. – dėl 4000 Lt (1158,48 Eur) turtinės žalos atlyginimo (1 t. 104 b. l.), teisiamojo posėdžio metu pasisakė dėl 1503 Lt turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusysis A. T. – dėl 4000 Lt (1158,48 Eur) turtinės žalos atlyginimo (1 t. 92 b. l.). Nukentėjusiųjų pateiktuose civiliniuose ieškiniuose prašoma priteisti turtinė žala nėra detalizuota. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusieji nurodė, kad civilinį ieškinį dėl turtinės žalos sudaro 803 Lt sumokėti už būsto nuomą, kelto bilietai, kuras, automobilio draudimas, ryšio paslaugos, įrankiai darbui, maisto produktai, higienos priemonės ir pan. Abejonių nekelia, kad nukentėjusieji dėl kaltinamojo R. K. neteisėtų veiksmų patyrė turtinę žalą, tačiau nukentėjusiųjų nurodytos patirtos išlaidos (kelto bilietai, kuras, automobilio draudimas, ryšio paslaugos, įrankiai darbui, maisto produktai, higienos priemonės ir pan.) nėra detalizuotos, nėra pateikti civilinius ieškinius pagrindžiantys įrodymai. Apeliacinės instancijos teisme patikslinti nukentėjusiųjų pareikštų civilinių ieškinių reikalavimus, t. y. patikslinti prašomos priteisti turtinės žalos dydį, nebuvo galimybės, kadangi kai kurie nukentėjusieji šiuo metu dirba ir gyvena užsienyje, jų iškvietimas į teismo posėdį labai užtęstų bylos nagrinėjimą. Be to, nukentėjusiesiems turėtų būti sudarytos visos galimybės pateikti civilinius ieškinius pagrindžiančius įrodymus, o tai taip pat užtęstų bylos nagrinėjimą.

4012.3. Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ankščiau aptartas aplinkybes, sprendžia, kad tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio dėl turtinės žalos dydžio nepadarius baudžiamosios bylos nagrinėjime ilgos pertraukos ir negavus papildomos medžiagos, nėra galimybės. Aukštesniojo teismo nuomone, nors nukentėjusiųjų teisė reikalauti atlyginti jiems padarytą turtinę žalą yra pagrįsta, tačiau iš byloje esančių duomenų neįmanoma tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio dydžio, todėl nukentėjusiesiems A. T., E. K., R. K., D. N., A. K. ir R. M. pripažįstama teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio, susijusio su turtine žala, dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

41Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

42panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – R. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti bausmę – 70 MGL (2636,20 Eur) dydžio baudą.

43Paskirtą baudą R. K. turi sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą. Per teismo nustatytą terminą nesumokėjus baudos į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nepateikus Telšių rajono apylinkės teismo raštinei tai patvirtinančio banko kvito, bauda bus išieškota priverstinai.

44Nukentėjusiesiems A. K., R. K., E. K., R. M., D. N., A. T. pripažinti teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalis).

Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. A. K., R. K., E. K., R. M., D. N., A. T. civiliniai ieškiniai palikti... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. 1. R. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 15 d. iki... 6. 2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės... 7. 2.1. Prokuroro teigimu, teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį... 8. 2.2. Nurodo, jog teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį nurodė, kad... 9. 2.3. Teigia, kad visos šios teismo ir teismų praktikoje nurodytos aplinkybės... 10. 2.4. Pažymi, kad teismas nuosprendyje visiškai nevertino liudytojų T. D., J.... 11. 2.5. Prokuroro nuomone, R. K. elgesys turi būti pripažintas sukčiavimu, o ne... 12. 2.6. Prokuroro teigimu, baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai duomenų,... 13. 3. Teismo posėdyje išteisintasis R. K. ir jo gynėja prašė prokuroro... 14. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro... 15. 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir... 16. 5. R. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis apgaulės būdu, pasinaudodamas A. T., E.... 17. 6. Susipažinus su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais R. K.... 18. 7. BK 182 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas... 19. 7.1. Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį... 20. 7.2. Viena apgaulės formų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu, t. y. kai... 21. 7.3. Teismų praktikoje toks esminės apgaulės panaudojimas prieš turto... 22. 8. Iš nukentėjusiųjų A. K., R. K., E. K., R. M., D. N., A. T., liudytojo N.... 23. 8.1. R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas pirmosios... 24. 8.2. Tačiau R. K. nurodytas aplinkybes, kad jam dar nespėjus apsigyventi ( -... 25. 8.2.1. Nukentėjusieji A. T., E. K., R. K., D. N., A. K., R. M., liudytojas N.... 26. 8.2.2. Liudytojas J. M. parodė, kad kelionės pradžioje ir iki kelionės į (... 27. 8.2.3. Liudytojas T. D. parodė, kad nėra kalbėjęs su R. K. apie ( - )... 28. 8.3. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų, aptartų... 29. 8.4. R. K. nurodytas aplinkybes, kad T. D. prašė jo surasti 10–16... 30. 8.5. Iš AB „( - )“ pateiktos informacijos matyti, kad laikotarpiu nuo 2012... 31. 9. Teisėjų kolegijos vertinimu, apgaulė šiuo atveju pasireiškė... 32. 10. Taigi aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad šiais... 33. 11. Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54... 34. 11.1. Už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą... 35. 11.2. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskirtina tyčinių, nesunkių... 36. 11.3. Nagrinėjamu atveju įvertinus bausmės rūšies ir dydžio parinkimui... 37. 12. BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 38. 12.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad... 39. 12.2. Nukentėjusysis A. K. pateikė baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį... 40. 12.3. Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ankščiau aptartas... 41. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos... 42. panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį... 43. Paskirtą baudą R. K. turi sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo šio... 44. Nukentėjusiesiems A. K., R. K., E. K., R. M., D. N., A. T. pripažinti teisę...