Byla 2-1453/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. D. tikrosios ūkinės bendrijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje Nr. 2-1004-392/2009 pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,Parex“ bankas ieškinį atsakovams J. D. ir J. D. tikrajai ūkinei bendrijai dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas AB ,,Parex“ bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovų J. D. ir J. D. TŪB solidariai priteisti 1 892 000 Lt negrąžinto kredito, 75 145,98 Lt nesumokėtų palūkanų,

445 596,37 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 24 127,42 Lt dydžio sumokėtą žyminį mokestį.

5Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 9 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino. Teismas nurodė, kad atsakovams įteikti ieškinio ir teismo pranešimo registruotu paštu bei per antstolį nepavyko, todėl ieškovo prašymu J. D. ir J. D. TŪB apie posėdžio datą ir laiką 2009 m. kovo 21 d. pranešta paskelbiant dienraščiuose „Respublika“ ir „Vilniaus diena“, tačiau atsakovai per jiems nustatytą 14 d. terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė. Pasibaigus teismo nustatytam terminui ir negavus atsakovų atsiliepimo bei esant ieškovo prašymui priimtas sprendimas už akių.

6Atsakovas J. D. TŪB 2009 m. liepos 31 d. teismui pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė atnaujinti praleistą terminą skundui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir panaikinti sprendimą už akių.

7Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atnaujino terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, pareiškimo netenkino. Teismas nurodė, kad pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja dvi aplinkybes, t. y. kad šalis neatvyko į teismo posėdį (nepateikė atsiliepimo) dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo teigimu, viešai prieinamoje VĮ Registrų centro duomenų bazėje, J. D. TŪB buveinė juridinių asmenų registre yra nurodoma adresu: (duomenys neskelbtini). Procesinius dokumentus atsakovams buvo bandoma įteikti pasinaudojant net keliais jų įteikimo būdais. J. D. adresuoti procesiniai dokumentai buvo išsiųsti jos nurodytu gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), o J. D. TŪB – susirašinėti skirtu adresu: (duomenys neskelbtini). Nepavykus įteikti procesinių dokumentų registruotu paštu, buvo pasinaudota kitu alternatyviu įteikimo būdu – įteikimu per antstolius. Tačiau antstolis pateikė informaciją, kad nei J. D. jos gyvenamosios vietos adresu, nei J. D. TŪB buveinės adresu dokumentų įteikti nepavyko. Antstolis nurodė faktą, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame registruota J. D. TŪB buveinė ir kuris Laidavimo sutartyje nurodytas kaip J. D. gyvenamoji vieta, yra parduotas. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo taip pat matyti, kad butas, kuriame registruota J. D. TŪB buveinė, yra parduotas ir J. D. nebepriklauso. Šis butas nuo 2005 m. liepos 25 d. priklauso juridiniam asmeniui UAB „DnB NORD lizingas“. Esant tokioms aplinkybėms, teismas laikė, jog patys atsakovai elgėsi nesąžiningai ir aplaidžiai, nes nepateikė ieškovui ir teismui duomenų apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės pasikeitimą, juo labiau kad tokia pareiga numatyta tarp atsakovų J. D. ir J. D. TŪB bei AB ,,Parex“ banko sudarytų Laidavimo sutarčių Nr. LS/KSV/169.1 ir Nr. LS/KSV/169 4.1.2.1 punktuose. Dėl atsakovo pareiškime dėl sprendimo peržiūrėjimo nurodytų aplinkybių įtakos priimto sprendimo teisėtumui teismas nurodė, kad J. D. TŪB teigė, jog sprendimas yra naikintinas todėl, kad ieškovas paskaičiavo atsakovams nepagrįstai dideles palūkanas ir delspinigius, nes Kreditavimo sutartis Nr. KSV/169 nutraukta 2008 m. spalio 9 d., dėl to AB ,,Parex“ bankas neturėjo teisės nuo šios datos skaičiuoti ir reikalauti iš atsakovų sumokėti sutartines palūkanas už spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius. Teismas šiuos argumentus atmetė nurodydamas, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Kreditavimo sutartis realiai nutraukta 2008 m. lapkričio 27 d., šį faktą patvirtina 2008 m. lapkričio 27 d. banko potvarkis, už gruodžio mėnesį palūkanos nebuvo paskaičiuotos. Atsakovo argumentą, kad Kreditavimo sutartyje nustatytų delspinigių dydis - 0,09 proc. per dieną nuo uždelstos mokėti sumos - laikytinos aiškiai per didelėmis netesybomis, teismas taip pat atmetė nurodydamas, kad laidavimo sutarčių 3.2 punkte sutarties šalys sutarė, kad laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas už netesybų sumokėjimą, todėl atsakovai pasirašydami laidavimo sutartis patvirtino, jog su nurodytu delspinigių dydžiu sutinka, o teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.).

8Atsakovas J. D. TŪB atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti atsakovo prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Skundą grindžia šiais argumentais:

91. Teismo argumentas, kad dokumentų įteikti nepavyko, kadangi pasikeitė atsakovo buveinės vieta ir apie šį pasikeitimą nebuvo pranešta, yra nepagrįstas. Dėl atsakovo buveinės – buto, esančio (duomenys neskelbtini), su UAB ,,DnB NORD lizingas“ buvo sudaryta lizingo sutartis. Laidavimo sutarčių sudarymo metu nekilnojamojo turto savininkas buvo UAB ,,DnB NORD lizingas“, o jo valdytojas ir yra atsakovas. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad atsakovas pakeitė savo buveinės adresą.

102. Teismas, siųsdamas apeliantui procesinius dokumentus, pažeidė CPK 117-131 bei 285 straipsniuose nustatytą procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Pagal CPK 130 straipsnį procesinius dokumentus galima įteikti viešojo paskelbimo būdu tik tuo atveju, jei atsakovo gyvenamoji vieta nėra žinoma ir nėra galimybės paskirti kuratorių CPK nustatyta tvarka. Teismui apelianto buveinės adresas buvo žinomas ir J. D. šiuo adresu gyveno, o J. D. TŪB buvo įregistruota ir veikė bei šiuo adresu gaudavo procesinius dokumentus. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo galimybės paskirti kuratorių. Byloje nėra įrodymų, kad antstolis būtų bandęs įteikti dokumentus. Teismas turėjo pareigą paskirti kuratorių ir procesinius dokumentus įteikti kuratoriui arba paskelbti atsakovo paiešką (CPK 132 str.).

113. Ieškovas 2008 m. rugsėjo 19 d. raštu informavo atsakovą, kad skolininkui S. S. 2008 m. rugsėjo 18 d. buvo išsiųstas raginimas, kuriame nurodoma, kad nesumokėjus susidariusios skolos ieškovas per 15 d. nuo rašto įteikimo nutrauks Kredito sutartį vadovaudamasis Kredito sutarties 8.2.1 punktu. Tačiau Kredito sutarties 8.2.1 punktas sutarties nutraukimo termino nesieja su rašto įteikimu. Nei skolininkui S. S. , nei atsakovui pranešimai apie sutarties nutraukimą nebuvo įteikti. Atsižvelgiant į pranešimų turinį ir vadovaujantis Kredito sutarties 8.2.1 p. darytina išvada, kad sutartis turėjo būti nutraukta 2008 m. spalio 3 d. Dėl tiksliai nenustatytos sutarties nutraukimo datos atsiranda pagrindas atsakovui reikalauti sumažinti nepagrįstai apskaičiuotas palūkanas.

124. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika ir nepagrįstai priteisė ieškovo neproporcingai nustatytas netesybas, kurios sudaro 32,85 proc. metinių palūkanų normas. Bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimas turi esminės reikšmės nustatant teisingą santykį tarp šalių, kadangi ieškovui priteisti delspinigiai prieštarauja proporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijams.

135. Sprendimas už akių buvo priimtas 2009 m. balandžio 9 d. Skolininkas S. S. informavo laiduotojus, kad ieškovas pagal Kredito sutartį 2009 m. birželio 1 d. nurašė nuo skolininko sąskaitos, esančios AB ,,Parex“ banke, 17 000 Lt. Ši aplinkybė paaiškėjo tik priėmus ginčijamą nutartį. Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės ši pinigų suma būtų įskaityta į skolininko grąžinto kredito dalį ir būtų priimtas naujas sprendimas, nustatantis pagrįstus tarp šalių susiklosčiusius prievolinius santykius.

14Ieškovas AB ,,Parex“ bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad įstatymas nenurodo vieno prioritetinio procesinių dokumentų įteikimo būdo, bet leidžia teismui pasirinkti jo sprendimu vieną labiausiai efektyvų dokumentų įteikimo būdą. Teismo prerogatyva yra spręsti, koks konkretus procesinių dokumentų įteikimo būdas naudotinas kiekvienu konkrečiu atveju. Teismas visapusiškai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

15Atskirasis skundas tenkintinas.

16Sprendimo už akių priėmimo institutas turi būti aiškinamas atsižvelgiant į CPK įtvirtintus proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus, reiškiančius, jog teismas imasi proceso įstatyme nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo viename posėdyje, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat kad įsiteisėjęs teismo sprendimas bus įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 str. 1 d.), taip pat į tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 str. 2 d.). Taigi sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese įgyvendinti ekonomiškumo bei koncentracijos principus, užkirsti kelią civilinio proceso vilkinimui ir neleisti proceso šalims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.

17Sprendimas už akių priimamas, kai vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą ši byla yra nagrinėjama ir sprendimas yra priimamas nedalyvaujant tai šaliai. Taigi sprendimas už akių gali būti priimamas, kai viena iš šalių per teismo nustatytą terminą nepateikia procesinio dokumento (atsiliepimo į ieškinį, dubliko, tripliko). Tokiu atveju sprendimas už akių gali būti priimamas, kai: 1) šaliai įteikti kitos šalies procesiniai dokumentai laikantis CPK XI skyriaus Antrojo skirsnio nuostatų, t. y. tinkamai; 2) šaliai įteiktas teismo pranešimas, kuriame nurodyta pareiga pateikti procesinį dokumentą bei terminas šiam dokumentui pateikti (CPK 142 str. 1 d., 227 str. 2 d.); 3) teismas šaliai išaiškino procesinio dokumento nepateikimo procesinės teisinės pasekmės, tame tarpe ir sprendimo už akių priėmimo galimybę (CPK 142 str. 3 ir 4 d.); 4) kitos šalies procesiniame dokumente yra prašymas priimti sprendimą už akių (CPK 135 str. 1 d. 5 p., 142 str. 2 d. 4 p. ir 4 d., 285 str. 1 d.).

18Net ir tuo atveju, kai yra visos nurodytos sąlygos sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis inter alia teisingumo, protingumo principais, turi įgaliojimus nuspręsti, ar pagal esamus įrodymus priimti sprendimą už akių, ar tokio sprendimo nepriimti. Visais atvejais teismas turi aiškiai nurodyti priežastis, dėl kurių jis priima sprendimą už akių.

19Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d., 287 str. 1 d.). 2002 m. vasario 28 d. redakcijos CPK 288 straipsnio 4 dalis nustatė, kad, išnagrinėjęs dalyvaujančio byloje asmens pareiškimą, teismas turi įgaliojimus panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu jis konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias į teismo posėdį neatvykusi šalis negalėjo laiku pranešti teismui, taip pat kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 str. 4 d.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu pripažino, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtus sprendimus peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams. Remiantis šia Konstitucinio Teismo išvada, pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti tenkinamas ir tuo atveju, kai nustatoma, jog šalis į teismo posėdį neatvyko ar procesinio dokumento nepateikė ne dėl svarbių priežasčių, tačiau priimtas sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas. Remiantis CPK 288 straipsnio 4 dalimi, yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių ne tik tada, kai teismo sprendimo teisingumas kelia abejonių materialiosios teisės prasme, t. y. dėl ginčo esmės išsprendimo, bet ir tuomet, kai teismas padarė tokių esminių civilinio proceso teisės pažeidimų, dėl ko negalima pripažinti, jog civilinis procesas byloje apskritai buvo tinkamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Swedbank lizingas“ v. UAB „Kabokas“ ir kt. , bylos Nr. 2-1474/2009).

20Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendimą už akių priėmė dėl to, kad atsakovai per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškovo ieškinį (CPK 142 str.). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškinys Vilniaus apygardos teisme gautas 2008 m. gruodžio 23 d., o priimtas 2008 m. gruodžio 29 d. (b. l. 1). Teismas sprendimą už akių priėmė 2009 m. balandžio 9 d. (b. l. 50-51). Pagal bylos duomenis, teismas pranešimus apie atsiliepimo į ieškinį pateikimą, ieškinio nuorašus su priedais išsiuntė atsakovams ieškovo nurodytais adresais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)(b. l. 37-40). Tačiau šiais adresais procesiniai dokumentai atsakovams nebuvo įteikti. Nepavykus įteikti šių dokumentų, ieškovas šiuos dokumentus pateikė antstoliui ir teisės aktų nustatyta tvarka prašė įteikti atsakovams, tačiau antstolis procesinių dokumentų atsakovams neįteikė, nurodęs, kad jų nepavyko rasti (b. l. 41-42d). Iš bylos duomenų matyti, kad po to teismas nutarė atsakovams ieškinį bei jo priedus įteikti viešo paskelbimo būdu (b. l. 42e-46).

21Teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamas procesinių dokumentų įteikimas yra teismo pareiga ir teisės į teisingą procesą sine qua non (iš lot. k. būtina, privaloma) sąlyga. Pagal 130 straipsnį viešo paskelbimo būdu galima įteikti procesinius dokumentus, jeigu: 1) adresato gyvenamoji vieta ar darbo vieta nežinoma ir jeigu šio kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių; 2) jeigu byloje yra tam tikras skaičius dalyvaujančių byloje asmenų, bet jie nepaskyrę atstovo, todėl negali pasinaudoti CPK 120 straipsnio tvarka. Byloje nėra duomenų apie tai, kad teismas būtų mėginęs ieškovo pateiktus procesinius dokumentus įteikti atsakovui J. D. TŪB, kuris yra juridinis asmuo, laikantis CPK 123 straipsnyje nustatytų reikalavimų, t. y. neradęs jo buveinės vietoje, įteikti dokumentus įmonės vadovui kaip fiziniam asmeniui, taip pat pilnamečiams jo šeimos nariams ir pan., o atsakovei J. D. , kaip fiziniam asmeniui, skirtus dokumentus – pilnamečiams jos šeimos nariams, namo (bendrijos) administracijai, butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui ar darbovietės administracijai (CPK 123 str. 2-4 d.).

22Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame registruota J. D. TŪB buveinė ir kuris Laidavimo sutartyje nurodytas kaip J. D. gyvenamoji vieta, yra parduotas, todėl patys atsakovai elgėsi nesąžiningai ir aplaidžiai, nes nepateikė ieškovui ir teismui duomenų apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės pasikeitimą. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registrų centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku nurodytas UAB ,,DnB NORD lizingas“ (b. l. 80-82). Laidavimo sutartys LS/KSV/169 ir LS/KSV/169.1 buvo sudarytos 2007 m. kovo 29 d., tuo tarpu UAB ,,DnB NORD lizingas“ buto nuosavybės teisė priklauso nuo 2005 m. liepos 25 d. Taigi jau laidavimo sutarčių sudarymo metu nekilnojamojo turto savininku buvo nurodytas UAB ,,DnB NORD lizingas“, todėl teismo argumentas, kad atsakovai elgėsi nesąžiningai neinformuodami teismo ir ieškovo apie pasikeitusį buveinės adresą yra nepagrįstas.

23Taip pat teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė J. D. pakeitusi gyvenamąją vietą, nepagrįstai nesiėmė jokių priemonių informuoti ieškovą ir teismą apie gyvenamosios vietos pasikeitimą. Iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų matyti, kad atsakovė 2009 m. kovo 17 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, procesinius dokumentus atsakovei buvo bandyta įteikti laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 30 d. iki 2009 m. kovo 21 d. (b. l. 34-45). Taigi procesinių dokumentų teikimo metu atsakovės gyvenamoji vieta, galimai, kaip teigia atsakovė, buvo tais adresais, kuriais ir buvo siunčiami teismo procesiniai dokumentai, t. y. negalima pripažinti, kad atsakovės gyvenamoji vieta buvo nežinoma, ar kad ji buvo pakeista. Aplinkybė, kad procesinių dokumentų nepavyko įteikti, nereiškia, kad asmens gyvenamoji vieta nežinoma. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis galima manyti, kad atsakovės J. D. gyvenamoji vieta pasikeitė po to, kai teismo procesiniai dokumentai buvo siunčiami, t. y. po 2009 m. kovo 17 d. Teismas to neįvertino ir nepavykus atsakovei įteikti siunčiamų dokumentų, nesiėmė visų įmanomų priemonių atsakovės gyvenamajai vietai nustatyti.

24CPK 121 straipsnis numato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsiant informuoti teismą ir kitus byloje dalyvaujančius asmenis apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai nebuvo informuoti apie pradėtą teismo procesą, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovai elgėsi nesąžiningai ir aplaidžiai, nes nepateikė ieškovui ir teismui duomenų apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės pasikeitimą.

25Apeliantas taip pat nurodo, kad šiuo atveju nebuvo laikytasi CPK 129 straipsnio reikalavimų, nes teismas turėjo pasinaudoti galimybe paskirti kuratorių. Šis skundo argumentas yra pagrįstas, nes pagal CPK 130 straipsnio 1 dalį dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu galimas, jeigu nėra galimybės paskirti kuratorių. Byloje nėra įrodymų, kad teismas bandė skirti kuratorių.

26Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, netaikęs proceso teisės normų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pažeidė atsakovų teisę būti išklausytiems, taigi, ir teisę į teisingą procesą. Pirmosios instancijos teismas neinformavo atsakovų apie prasidėjusį procesą ir neįteikė jiems ieškinio nuorašo su priedais, o, jiems nepateikus atsiliepimo į ieškinį, nepagrįstai priėmė sprendimą už akių. Šie pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės pažeidimai yra esminiai, kadangi jie lėmė įvykusio proceso neteisėtumą ir galimai neteisingą bylos išsprendimą. Taigi teismas pažeidė procesines teismo sprendimo už akių priėmimo taisykles, nes priėmė teismo sprendimą už akių, nesant sąlygų jam priimti.

27Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo prašymą peržiūrėti sprendimą už akių, sprendė, jog atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu, tai yra manė, jog nėra ir antrosios sąlygos, numatytos CPK 288 straipsnio 4 dalyje. Apeliantas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, sprendimo už akių neteisėtumą bei nepagrįstumą prašyme bei atskirajame skunde grindžia tuo, jog teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika ir nepagrįstai priteisė ieškovo nustatytas neproporcingai dideles netesybas, kurios sudaro 32,85 proc. metinių palūkanų normos.

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje O. V. v. UAB DK „PZU Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-12/2009) išaiškinta, kad įstatymo teismui suteikta teisė kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Nurodytose teisės normose nustatytos teismo teisės mažinti netesybas ribos: netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; ir kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje J. N. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007). Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. A. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-460/2009; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 1 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007, nurodė, kad pagal suformuotą teismų praktiką 0,02 proc. už dieną delspinigiai paprastai laikomi atitinkantys teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus bei atitinkantys sutarties šalių interesų pusiausvyrą, o 2009 m. lapkričio 13 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009, teismas konstatavo, kad šalių interesų pusiausvyrą ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus atitiktų 0,08 proc. dydžio delspinigiai už dieną.

29Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors apeliantas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė naujų įrodymų, tačiau nurodyti argumentai dėl iš atsakovų priteistų netesybų dydžio leidžia abejoti priimto sprendimo už akių pagrįstumu. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo iš esmės nagrinėti ginčą, todėl negali vertinti tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, o anksčiau nurodytos aplinkybės gali turėti įtakos priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

30Atskirajame skunde atsakovas tai pat nurodė, kad pagal Kredito sutartį 2009 m. birželio 1 d. nuo skolininko S. S. sąskaitos, esančios AB ,,Parex“ banke, ieškovas nurašė 17 000 Lt. Kad minėta pinigų suma buvo nurašyta nuo skolininko sąskaitos neginčija ir ieškovas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš skolininko gauta pinigų suma turėtų būti įskaityta į skolininko grąžinto kredito dalį. Ši aplinkybė be abejonės turės įtakos priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

31Be to, kaip minėta, antrąją sąlygą sprendimui už akių panaikinti sudaro ir tai, kad teismas padarė esminius civilinio proceso teisės normų pažeidimus. Esminiai civilinio proceso teisės normų pažeidimai taip pat galėjo lemti neteisingą bylos išsprendimą materialiosios teisės prasme.

32Nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių, todėl teisėjų kolegija dėl kitų apelianto argumentų plačiau nepasisako.

33Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta peržiūrėti sprendimą už akių, naikintina, atsakovo J. D. TŪB pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkintinas, naikintinas teismo sprendimas už akių, o bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 288 str. 3 d. 2 p. ir 4 d., 329 str. 1 d.).

34Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 288 straipsnio trečiosios dalies 2 punktu ir ketvirtąja dalimi, 337 straipsnio 2 punktu ir 338 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

35Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti.

36Patenkinti atsakovo J. D. TŪB pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą už akių, atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-1004-392/2009 nagrinėjimą iš esmės ir perduoti ją nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas AB ,,Parex“ bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas... 4. 45 596,37 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą... 5. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 9 d. sprendimu už akių... 6. Atsakovas J. D. TŪB 2009 m. liepos 31 d. teismui pateikė pareiškimą dėl... 7. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atnaujino terminą... 8. Atsakovas J. D. TŪB atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m.... 9. 1. Teismo argumentas, kad dokumentų įteikti nepavyko, kadangi pasikeitė... 10. 2. Teismas, siųsdamas apeliantui procesinius dokumentus, pažeidė CPK 117-131... 11. 3. Ieškovas 2008 m. rugsėjo 19 d. raštu informavo atsakovą, kad skolininkui... 12. 4. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, nesivadovavo Lietuvos... 13. 5. Sprendimas už akių buvo priimtas 2009 m. balandžio 9 d. Skolininkas S. S.... 14. Ieškovas AB ,,Parex“ bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo... 15. Atskirasis skundas tenkintinas.... 16. Sprendimo už akių priėmimo institutas turi būti aiškinamas atsižvelgiant... 17. Sprendimas už akių priimamas, kai vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo... 18. Net ir tuo atveju, kai yra visos nurodytos sąlygos sprendimui už akių... 19. Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą už... 20. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendimą už akių... 21. Teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamas procesinių dokumentų įteikimas yra... 22. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad butas, esantis (duomenys... 23. Taip pat teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė J. D. pakeitusi... 24. CPK 121 straipsnis numato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsiant... 25. Apeliantas taip pat nurodo, kad šiuo atveju nebuvo laikytasi CPK 129... 26. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 27. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo prašymą peržiūrėti... 28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 29. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors... 30. Atskirajame skunde atsakovas tai pat nurodė, kad pagal Kredito sutartį 2009... 31. Be to, kaip minėta, antrąją sąlygą sprendimui už akių panaikinti sudaro... 32. Nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas naikinti teismo sprendimą už... 33. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria... 34. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 288 straipsnio trečiosios dalies 2... 35. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti.... 36. Patenkinti atsakovo J. D. TŪB pareiškimą dėl sprendimo už akių...